- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-09-30
- Bylos Nr.
- 1-1955-1078/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06076-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- E. C.
- Civilinis ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
nukentėjusiojo E. C. ir civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) įgaliotiems atstovams advokato padėjėjai J. B., advokatui A. P.,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vilkiko vairuotoju, deklaruota ir faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas.
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
jis, 2024 m. vasario 15 d., apie 12 val. 30 min., Vilniuje, vairuojamu vilkiku „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su velkama puspriekabe „Schmitz Cargobull“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas vienintele savo judėjimo krypties (duomenys neskelbtini) gatvės kelio eismo juosta Abiejų Tautų Respublikos plento kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, 101 punkto reikalavimą, numatantį, kad prieš keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, ir 139 punkto reikalavimą, numatantį, kad jeigu su priešais važiuojančia transporto priemone prasilenkti sunku, kelią privalo duoti vairuotojas, kurio pusėje yra kliūtis, tai yra, jo kelyje ties (duomenys neskelbtini) gatvės pastatu Nr. 30 atsiradus eismui trukdančiai kliūčiai - jo važiavimo krypties eismo juostos dešinėje pusėje paliktai stovėti puspriekabei, jis nesulėtino greičio, nesustojo, taip pat nesiėmė atsargumo priemonių įsitikinant, kad kliūties apvažiavimas nesukels pavojaus priešpriešais keliu važiuojančioms transporto priemonėms, o keisdamas judėjimo kryptį bei sudarydamas kliūtį vairuotu transporto priemonių junginiu iš dalies įvažiavo į priešingos eismo krypties juostą ir tęsdamas važiavimą nedavė kelio priešpriešais nuo Abiejų Tautų Respublikos plento pusės važiavusiam E. C. vairuotam automobiliui „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko, susidūrus transporto priemonėms, E. C. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. M. nurodė, jog kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi dėl to, kas įvyko. Paaiškino, kad jis važiavo normaliu greičiu, kai lenkė – rodė posūkį, ranka rodė, taip bandydamas maksimaliai apsaugoti. Supranta ir prisipažįsta, kad pažeidė KET reikalavimus ir sutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 11 d. apklaustas įtariamasis A. M. nurodė, kad neprisipažįsta dėl savo padarytos nusikalstamos veikos (t. 2, b. l. 86-88).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 22 d. apklaustas liudytojas A. M. nurodė, kad jau apie pusę metų dirba vilkiko vairuotoju bendrovėje (duomenys neskelbtini). Bendras jo, kaip vairuotojo, stažas yra 22 metai. Darbo bendrovėje (duomenys neskelbtini) metu vairuoja sunkvežimį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 15 d., apie 12.33 val., Vilniuje, pramoninėje zonoje, tyrėjos įvardintoje (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 30, į jo vairuoto sunkvežimio „Volvo“ kabinos kairę pusę ir į priekabos priekinį kairės pusės kampą atsitrenkė dideliu, virš 70 km/val. greičiu, važiavęs jauno vaikino vairuotas mikroautobusas „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vaikinas po eismo įvykio buvo išvežtas į ligoninę. 2024 m. vasario 15 d., Vilniuje, jis pirmą kartą važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Kelią sudarė dvi eismo juostos. Važiuodamas jis matė, nors ir silpnai, kad priešingos eismo krypties juostas skyrė linija. Kadangi šia gatve važiavo pirmą kartą, be to, buvo gana intensyvus eismas, jis važiavo lėtai. Jo greitis galėjo būti nuo 10 iki 15 km/val. Priekyje jo taip pat važiavo sunkvežimis. Kaip suprato, jo vairuotojas, pamatęs kliūtį iš dešinės pusės, t. y. stovinčias dvi puspriekabes, įvažiavo apie 20-30 cm į priešpriešinio eismo juostą. Jis taip pat, važiuodamas nedideliu greičiu, galimai galėjo įvažiuoti į priešpriešinę juostą apie 20 cm atstumu. Kitaip nebūtų galėjęs apvažiuoti minėtų jam iš dešinės pusės stovėjusių puspriekabių. Negarantuoja, kad sunkvežimio kabina buvo įvažiavusi į priešpriešinę juostą. Susilyginęs su antrojo kelkraštyje stovėjusio sunkvežimio kabina, jis pamatė, kad dideliu virš 70 km/val. greičiu savo juosta atvažiuoja mikroautobusas. Iki jo sunkvežimio likus apie 20-25 metrų atstumui, mikroautobuso nesuvaldęs vairuotojas dideliu greičiu įvažiavo į jo eismo juostą. Dėl minėtos priežasties, kad išvengtų susidūrimo, jis pradėjo vairą sukti į dešinę pusę. Nuo momento, kai jis pamatė nesuvaldytą mikroautobusą važiuojant jo juosta iki susidūrimo praėjo nuo 5 iki 10 sekundžių laiko tarpas. Kadangi, matydamas, jog mikroautobusas važiuoja tiesiai į jo sunkvežimio kabiną, kuri buvo savo judėjimo krypties eismo juostoje, jis, vengdamas tiesioginio susidūrimo, pasuko vairą dešiniau. Tuo metu jo priekabos galas galėjo įvažiuoti į priešpriešinę juostą apie 20-30 cm atstumu. Tuo tarpu pats vilkikas ir priekabos priekinė dalis tikrai buvo jo judėjimo krypties juostoje. Jo kelio pusėje buvusios kliūtys, t. y. priekabos, kažkiek užėmė jo judėjimo krypties eismo juostos, tačiau kiek metrų – jis pasakyti negali. Prieš įvykį jis buvo palikęs daug vietos tam, kad jo sunkvežimis prasilenktų su mikroautobusu. Dar prieš tai jį „laisvai pralenkė“ 3-4 automobiliai, be to, iš jų bent vienas buvo vilkikas. Prieš įvykį mikroautobusas važiavo savo judėjimo krypties eismo juosta, šalia „skiriančiosios linijos“, tačiau vairuotojui jo nesuvaldžius, įvažiavo į priešingos eismo krypties juostą, kuria judėjo jis. Jam pasukus vairą į dešinę ir jo automobilio kabinai atsidūrus dešiniau, dideliu greičiu judėjęs mikroautobusas pirmiausiai numušė šoninį veidrodį vairuotojo pusėje, po to atsitrenkė į jo kabiną iš vairuotojo pusės. Susidūrimas įvyko labai greitai, jis jau nepamatė, kaip po to mikroautobusas atsitrenkė į puspriekabės priekinį kampą. Jis labai išsigando. Mano, kad jis padarė viską, jog susidūrimas padarytų mažiau žalos, nes pasitraukė dešiniau. Mano, kad jis nekaltas, nes prieš įvykį su juo prasilenkė 3-4 automobiliai, tame tarpe ir sunkvežimis su puspriekabe. Nori papildyti, kad jis įvykio metu taip pat nukentėjo. Nors iš pradžių, įvykio vietoje, jis jokių skausmų nejuto, tačiau vėliau jam pradėjo skaudėti krūtinės ląstą. Dėl minėtos priežasties kreipėsi į medikus, visą savaitę buvo nedarbingas (t. 2, b. l. 32-35).
Teisiamojo posėdžio metu dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio apklaustas nukentėjusysis E. C. nurodė, kad palaiko pareikštą civilinį ieškinį. Patirtą žalą vertina 12000 Eur, nes jam mamos pusseserė tiesiog pasiūlė tokia suma įvertinti. Negali pasakyti, kaip ji paskaičiuota, tačiau sutinka iš dalies sumažinti reikalavimą iki 8000 Eur. Iki 8000 Eur mažina, nes jam patinka toks skaičius. Įvykio metu jam lūžo 6 ir 7 slanksteliai, dabar yra įstatyta metalinė plokštelė, kuri liks visą gyvenimą. Jam vis dar sunku judinti galvą, yra riboti judesiai. Jam buvo atlikta operacija, ligoninėje praleido 5 dienas, maždaug po mėnesio turėjo važiuoti į sanatoriją, papildomai vaikščiojo į masažus ir baseinus. Nedarbingas buvo maždaug 5 mėnesius. Atsakydamas į klausimus, nukentėjusysis nurodė, kad jis pats atsisakė stacionarinės reabilitacijos, nes jis dėl turimos išvaržos nugaroje, geriau išsimiega savo lovoje. Į sanatoriją nuvažiuodavo pats, nes galėjo vairuoti, o kelionė truko apie 20-30 min. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad buvo priklausomas nuo artimųjų pagalbos, tačiau vairuoti galėjo, artimųjų pagalbos reikėjo užlipant laiptais, nueiti į dušą. Dėl eismo įvykio metu patirtos traumos turėjo keisti profesiją – anksčiau dirbo šaltkalviu-mechaniku, o dabar yra krano operatorius. Materialiai šis pokytis naudingesnis, nes pajamos didesnės, tačiau, dirbdamas mechaniku, įgydavo daugiau patirties ir žinių. Nukentėjusysis, atsakydamas į klausimus, nurodė, kad darbovietėje (duomenys neskelbtini) atlikdavo šaltkalvio- mechaniko darbus, su tokiomis pareigybėmis jis buvo vienintelis, todėl, kai atstogaudavo ar sirgdavo, jo darbus atlikdavo kiti mechanikai, kuriuos bendrovė samdydavo. Iki eismo įvykio jo atlyginimas buvo apie 1500 Eur, atskaičius mokesčius. Taip pat nukentėjusysis nurodė ir tai, jog jis dėl netekto dalyvumo ar darbingumo nustatymo niekur nesikreipė. Taip pat nurodė, jog dėl pakartotinės reabilitacijos dėl jaučiamų sveikatos sutrikdymų šiais metais į gydytoją nesikreipė.
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 28 d. apklaustas nukentėjusysis E. C. nurodė, kad 2024 m. vasario 15 d., Vilniuje, jis automobiliu „VW Crafter“ darbo reikalais buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini). Apie 12.10 val. vairuodamas minėtą automobilį važiavo į bendrovės būstinę ir pakliuvo į eismo įvykį. (duomenys neskelbtini) gatve važiavo ne didesniu kaip 45-50 km/val. greičiu. Važiuodamas matė prie kelio stovinčias dvi „fūras“, tačiau jo judėjimui jokių kliūčių nebuvo. Iki posūkio į bendrovės bazę likus apie 70-100 metrų atstumui, jis staiga pamatė priešinga eismo kryptimi važiuojantį sunkvežimį „Volvo“ su priekaba. Apie 65-70 procentų priekabos buvo įvažiavusi į priešingos eismo krypties juostą, t. y. nors sunkvežimis važiavo priešinga eismo kryptimi, tačiau jo priekaba buvo priešingoje jo judėjimui eismo juostoje. Bandė stabdyti savo „busą“, dėl ko greitis galėjo sumažėti iki 25-20 km/val. Jis matė, kad tuo metu sunkvežimio vairuotojas „suko į savo juostą“, dėl ko sunkvežimio vairuotojo kabina jau buvo jo judėjimo krypties juostoje, o apie 50 procentų priekabos liko priešingoje, t. y. jo juostoje. Stabdydamas „busą“ jis jo priekinės dalies kaire puse atsitrenkė į sunkvežimio priekabos priekinį kampą. Prisimena tik susidūrimą. Po to turbūt prarado sąmonę, nes nieko neprisimena. Trumpam buvo atsigavęs tik greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Sekantį kartą atsigavo jau „Lazdynų“ ligoninėje, kai gulėjo ant operacinio stalo. Vėliau sužinojo, kad jam lūžo šeštasis ir septintasis kaklo slanksteliai. Prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju. Kiek tiksliai metrų sunkvežimio priekabos buvo jo eismo juostoje – nurodyti negali, nes nežino priekabos pločio. Gali tik pasakyti, kad jo važiavimo krypties juostoje buvo pusė priekabos. Jo manymu, jei prie šaligatvio nebūtų buvę stovėjusių „fūrų“, tai tas sunkvežimis nebūtų įvažiavęs į priešingos eismo krypties juostą. Sunkvežimio vairuotojas norėjo apvažiuoti „fūras“, dėl to ir įvažiavo į priešingos eismo krypties juostą. Priešingos eismo krypties juosta vilkikas galėjo judėti nuo 8 iki 10 sekundžių laiko tarpą (t. 1, b. l. 104-107).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 1 d. apklaustas liudytojas R. Z. nurodė, kad 2024 m. vasario 15 d., apie 12.30 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Lexus NX 300“ išvažiavęs iš (duomenys neskelbtini), jis važiavo šia gatve kryptimi nuo Vaidotų pusės. Priekyje jo ta pačia kryptimi važiavo sunkvežimis „Volvo“. Važiavo nuo jo atsilikęs apie 8 metrų atstumu. Dešiniame kelio krašte, prie šaligatvio, stovėjo ištisa eilė „fūrų“. Sunkvežimio vairuotojas, kaip ir jis, važiavo ne didesniu nei 50 km/val. greičiu. Paskui sunkvežimį nuvažiavo apie 300 metrų atstumą. Matė, kad sunkvežimio velkama priekaba palengva pradėjo judėti link priešingos eismo krypties juostos ir „vizualiai jau važiavo per dvi eismo juostas“. Po to sunkvežimis buvo staigiai sustabdytas, jis pamatė priekabos stabdžių žibintų šviesas. Jis taip pat staigiai stabdė, sustojo apie 3 metrų atstumu nuo priekabos galinės dalies. Iškart po to pamatė, kad iš už priekabos link jo automobilio atrieda mikroautobusas. Iš pradžių dėl baisaus vaizdo pasimetė, tačiau netrukus apie susidūrusius automobilius, kaip suprato, jis pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Išlipęs iš automobilio, jis pribėgo prie mikroautobuso. Jo nesąmoningas vairuotojas buvo sukniubęs ant vairo. Vairuotojo kaktą rėmė išmuštas priekinis stiklas, o automobilio stogas buvo palindęs tarp vairuotojo nugaros ir kėdės atlošo. Netoliese buvę du vyrai nurodė taip pat iškvietę specialiąsias tarnybas. Matė, kad mikroautobuso durys kabo ant sunkvežimio priekabos kampo. Suprato, kad mikroautobusas atsitrenkė į šį aštrų priekabos kampą. Ant sunkvežimio kabinos matėsi keletas įbrėžimų (t. 1, b. l. 163-166).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 5 d. liudytojas A. B. nurodė, kad 2024 m. vasario 15 d., pietų metu, Vilniuje, jis kartu su kolega D. U., jo vairuotu automobiliu „Seat Leon“ važiavo link miesto. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo pastato Nr. 38. Matė, kad prieš jį ta pačia kryptimi važiavo sunkvežimis, taip vadinama - „fūra“, lyg tai „Lexus“ markės džipas ir dar vienas lengvasis automobilis. Važiuojant, jam iš dešinės pusės, prie dešiniojo kelio krašto buvo pristatyta „fūrų“. Jo važiavimo greitis buvo apie 60 km/val. „Fūros“ ir „Lexuso“ greitis, jo manymu, neviršijo 50 km/val. Vizualiai, sunkvežimis važiavo įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą. Kitaip ten ir neįmanoma važiuoti. Tačiau gali tvirtai pasakyti, kad „fūra“ su mikroautobusu galėjo „drąsiai“ prasilenkti. Nežino, kiek „fūra“ buvo „užlindusi“ į priešpriešinę eismo juostą, tačiau prasilenkti galėjo abu automobiliai. Važiuojant apie 3 - 4 minutes (duomenys neskelbtini) gatve, jis pamatė priešingos eismo krypties juosta atriedantį mikroautobusą. Pristabdęs automobilį, jis pamatė, kad mikroautobusas be stogo ir be durų, ant jo vairo buvo sukniubęs vyras. Iš inercijos savo judėjimo krypties juostoje lėtai važiavęs mikroautobusas užvažiavo ant bordiūro ir sustojo. Jis staigiai sustabdė savo automobilį ir apie įvykį pranešė Bendrajam pagalbos centrui (t. 1, b. l. 169-172).
Iš alkotesterio „Alcotest 6810“ kvito rodmenų nustatyta, jog 2024 m. vasario 15 d., 12.52 val. patikrinus A. M. blaivumą, nustatyta, jog kaltinamasis A. M. įvykio metu buvo blaivus (0,00 %); 2024 m. vasario 15 d., 12.47 val. patikrinus nukentėjusiojo E. C. neblaivumą, nustatyta, jog nukentėjusysis įvykio metu buvo blaivus (0,00%) (t. 1, b. l. 31).
Iš Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 953/2024(01) nustatyta, kad eismo įvykio metu E. C. patyrė veido ir rankų nubrozdinimus bei kaklo šeštojo ir septintojo slankstelių lūžius. Sužalojimai visumoje, dėl slankstelių lūžių, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 128-130).
Iš 2024 m. vasario 15 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėtas sunkvežimis „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 43-47).
Iš 2024 m. vasario 15 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėta transporto priemonė „VW“, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 49-54).
Iš 2024 m. kovo 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėta transporto priemonės „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo A. M. kortelės (duomenys neskelbtini) ir tachografo duomenys. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 95-98).
Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. birželio 28 d. specialisto išvados Nr. 11-1418 (24) nustatyta, kad:
· Vilkiko „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz Cargobull“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiuodamas 31 km/val. greičiu (duomenys neskelbtini) link Abiejų Tautų Respublikos plento, apvažinėdamas jo važiavimo krypties eismo juostoje buvusias kliūtis, pradėjo įvažiuoti į važiuojamosios dalies kairę pusę, kada priešpriešais apie 49 km/val. greičiu, arčiau važiuojamosios dalies vidurio važiavusio vairuotojo automobilis „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apie 75 m atstumu. Automobilio „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui nelėtinant greičio ir nesitraukiant arčiau gatvės važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, pradžioje automobilis „VW Crafter“ kairiojo šono priekine dalimi slystamai kontaktavo su vilkiko „Volvo FH“, vairuotojo nusukinėjamo link važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, kabinos kairiu šonu, po to automobilis „VW Crafter“ priekinės dalies kairiuoju kraštu trenkėsi į puspriekabės „Schmitz Cargobull“ priekinį kairįjį kampa, nuplėšdamas savo priekinį kairį sparną ir dureles, toliau judėdamas automobilis „VW Crafter“ priekiniu kairės pusės ratu trenkėsi į vilkiko „Volvo FH“ galinės ašies kairės pusės išorinį ratą ir, palikdamas priekinio kairiojo rato apie 13,1 m ilgio slydimo pėdsaką, automobilis „VW Crafter“ persislinko į padėtį, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Po susidūrimo vilkiko „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz Cargobull“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas sustabdė junginį įžambiai gatvės važiuojamosios dalies padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio;
· Automobilis „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su vilkiko „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kabinos kairiuoju šonu slystamai kontaktavo didesniu kaip 3,8 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, žiūrint automobilio „VW Crafter“ vairuotojo važiavimo kryptimi prieš eismo įvykį, o automobilis „VW Crafter“ į vilkiko „Volvo FH“ galinės ašies kairės pusės išorinį ratą atsitrenkė automobilio „VW Crafter“ priekinio kairiojo rato pėdsako pradžioje-3,8 m atstumu nuo gatvės to paties važiuojamosios dalies krašto (žr. tiriamosios dalies 9 pav.) Susidūrimo pradžios momentu tarp vilkiko „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kabinos kairiojo šono ir automobilio „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairiojo šono buvo smailus kampas, atviras link automobilio „VW Crafter“ galinės dalies;
· Tuo momentu, kada automobilis „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į vilkiko „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinės ašies kairės pusės išorinį ratą, priimant, kad (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies plotis 10,5 m, tai vilkikas šiuo ratu buvo apie 1,45 m įvažiavęs į važiuojamosios dalies kairę pusę, o jo puspriekabės galinės iškišos kairys kampas į priešpriešinę eismo juostą buvo išlindęs apie 2,1 m atstumu;
· Automobilio „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiuodamas apie 49 km/val. greičiu laiku, - kada vilkiko „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz Cargobull“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pradėjo įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, - lėtindamas greitį ir pasitraukdamas prie pat (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, turėjo techninę galimybę prasilenkti su jo eismo juostoje atsiradusia kliūtimi;
· Vilkiko „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schimtz Cargobull“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiuodamas minimaliu greičiu prie pat įsivaizduojamos (duomenys neskelbtini) g. ašinės linijos, tikėtina galėjo pravažiuoti pro jo važiavimo krypties eismo juostoje, lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) g. priparkuotą puspriekabę, ir šis įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs;
· Prieš susidūrimą vilkiko „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz Cargobull“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo greitis buvo 31 km/val., o susidūrimo su automobiliu „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), metu,- apie 21 km/val. Automobilis „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su vilkiku „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz Cargobull“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė judėdamas apie 49 km/val.;
· Vilkiko „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz Cargobull“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nuo įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies kairę pusę iki vietos, kurioje į vilkiko galinės ašies kairės pusės išorinį ratą atsitrenkė automobilis „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo apie 27,8 m atstumą per apie 3,45 s. Tuo momentu, kada vilkiko „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pradėjo įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, priešpriešiais apie 49 km/val greičiu važiavusio vairuotojo automobilis „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo susidūrimo su vilkiku vietos buvo apie 48 m atstumu;
· Vilkiko „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz Cargobull“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai, - apvažinėjo jo važiavimo krypties (duomenys neskelbtini) dešinėje pusėje buvusias kliūtis, įvažiuodamas į šios gatvės važiuojamosios dalies kairę pusę, kada priešpriešais apie 75 m atstumu artėjo automobilis „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), - buvo nepriimtini ir techniniu požiūrių sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti;
· Automobilio „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai – atsiradus jo važiavimo krypties eismo juostos kairėje pusėje kliūčiai – vilkikui „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz Cargobull“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laiku nelėtino greičio ir nepasitraukė prie pat (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, kad išvengtų susidūrimo, kada vairuotojas tokią galimybę turėjo, dėl to jo automobilis susidūrė su vilkiku ir jo puspriekabe, buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (t. 2, b. l. 7-20).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Kaltinamasis nors ikiteisminio tyrimo metu kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, tačiau apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino pilnai, nurodydamas, jog buvo taip, kaip nurodoma kaltinime, jis lenkė jo kelyje buvusią kliūtį, rodė posūkio signalą, taip stengdamasis maksimaliai apsaugoti priešais važiuojantį nukentėjusįjį. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina ir kiti bylos duomenys, ištirti teisiamojo posėdžio metu ir teismo pripažintini įrodymais, t. y. nukentėjusiojo E. C. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose jis nurodė, jog važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, savo krypties eismo juosta, pamatė priešpriešais atvažiuojantį vilkiką „Volvo“, kuris buvo įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, t. y. tą, kuria važiavo nukentėjusysis, jis (nukentėjusysis) pamatęs kliūtį bandė sustabdyti vairuotą transporto priemonę, tačiau to padaryti nepavyko ir transporto priemonės susidūrė; tokius nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus taip pat patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų R. Z. ir A. B. parodymai, kuriuose pastarieji liudytojai, betarpiškai matę eismo įvykį, patvirtino, jog prieš automobilių susidūrimą automobilio „Volvo“ vairuotojui, bandant aplenkti jo eismo juostoje buvusią kliūtį, automobilis „Volvo“ ir jo puspreikabė, išvažiavo į priešpriešinę juostą. Tokius ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus patvirtina ir byloje esanti Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. birželio 28 d. specialisto išvada Nr. 11-1418, kurioje aprašytas eismo įvykio mechanizmas bei konstatuota, jog būtent kaltinamojo A. M. veiksmai, kai jis vairuodamas vilkimą „Volvo FH“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz Cargobull“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apvažinėjo jo važiavimo krypties (duomenys neskelbtini) dešinėje pusėje buvusias kliūtis, įvažiuodamas į šios gatvės važiuojamosios dalies kairę pusę, kada priešpriešais apie 75 m atstumu artėjo automobilis „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - buvo nepriimtini ir techniniu požiūrių sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti.
Visumos aukščiau nurodytų aptartų įrodymų pakanka išvadai, kad kaltinamojo A. M. padaryti kelių eismo saugumo reikalavimų bei Kelių eismo taisyklių t. y. 128 punkto reikalavimo, numatančio, kad, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, 101 punkto reikalavimo, numatančio, kad prieš keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, ir 139 punkto reikalavimo, numatančio, kad jeigu su priešais važiuojančia transporto priemone prasilenkti sunku, kelią privalo duoti vairuotojas, kurio pusėje yra kliūtis, - pažeidimai buvo eismo įvykio, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo E. C. sveikata, priežastis, o aukščiau aptarti kalinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Dėl skirtinos bausmės ir susijusių klausimų
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Teismas, skirdamas bausmę A. M., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė nusikalstamai nerūpestingai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Skiriant bausmę kaltinamajam, taip pat įvertintina ir jo asmenybė – anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 135-136), kas teismui leidžia spręsti, jog nagrinėjama nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne kaltinamojo sistemingo teisei priešingo elgesio rezultatas.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimesnį minimaliai šios bausmės, skirtinos už neatsargius nusikaltimus, ribai.
Kaltinamajam A. M. ikiteisminio tyrimo metu kardomųjų priemonių skirta nebuvo, jos neskirtinos ir priimant nuosprendį.
BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgus į tai, kad baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo nuostata nėra kategoriškai įpareigojanti, įvertinus kaltinamojo asmenybę, tai kad padarytas neatsargus nusikaltimas, teismas mano, kad šiuo atveju A. M. atžvilgiu atliktas ikiteisminis tyrimas, teismo procesas ir nuosprendis yra pakankamos priemonės tam, kad jis padarytų atitinkamas išvadas ir toliau nedarytų teisės pažeidimų. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemones.
Dėl civilinių ieškinių
Dėl nukentėjusiojo E. C. ieškinio
Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis E. C. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš civilinio atsakovo – draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) priteisti 12000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas (t. 2, b. l. 159-161). Ieškinio reikalavimas grindžiamas tuo, jog dėl eismo įvykio nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jis patyrė didelius fizinius skausmus ir dvasinius išgyvenimus, kadangi eismo įvykio metu jam lūžo du kaklo slanksteliai, buvo atlikta sudėtinga operacija, kurios metu slanksteliai buvo sutvirtinti titano plokštele, po operacijos buvo išvestas ir paliktas drenas. Po operacijos buvo 5 dienas gydomas ligoninėje, vėliau sekė reabilitacija, po operacijos dėvėjo kaklo įtvarą, buvo priklausomas nuo artimųjų pagalbos buityje. Ieškinyje nurodoma, jog per eismo įvykį patirta fizinė trauma sukėlė nukentėjusiajam nuolatinį emocinį stresą ir baimę, kadangi ateityje jam visada reikės gyventi su implantuota titano plokštele, ateityje galimi skausmo atsiradimai kakle, ateityje neatsistatys iki traumos buvęs kaklo lankstumas. Iki patirtos traumos nukentėjusysis mėgo aktyvų laisvalaikį, tačiau po patirtos traumos toks laisvalaikis jam yra padidinto pavojaus šaltinis. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad du mėnesius po operacijos nukentėjusysis buvo visiškai priklausomas nuo artimųjų pagalbos, negalėjo pats fiziškai savimi pasirūpinti, diskomfortą bei skausmą sukeldavo net lipimas laiptais, gulėjimas, be to nukentėjusysis jautė panišką baimę vairuoti automobilį. Po įvykio nukentėjusysis jaučiasi praradęs pilnavertį gyvenimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis palaikė ieškinį, nurodė, kad 12000 Eur netirtinę žalą įvertino, padedamas pažįstamos medikės, tačiau sutiko savo byloje pareikštą reikalavimą sumažinti iki 8000 Eur. Nurodė, kad po įvykio kelias savaites buvo priklausomas nuo artimųjų, jie padėdavo apsitarnauti buityje, nusiprausti. Jam buvo paskirta stacionarinė reabilitacija, tačiau toje gydymo įstaigoje jam buvo nepatogu miegoti dėl turimų stuburo sveikatos problemų, dėl ko jis stacionarinės reabilitacijos atsisakė ir į reabilitacijos įstaigą vykdavo kasdien savo automobiliu, pats jį ir vairuodamas. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad dėl įvykio ir patirto sužalojimo teko pakeisti profesija – anksčiau dirbo mechaniku, o šiuo metu dirba krano operatoriumi, dėl šio pokyčio jo darbo užmokestis pakilo. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad dėl netekto darbingumo ar dalyvumo lygio nustatymo niekur nesikreipė.
Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. M. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs veido bei rankų nubrozdinimais, kaklo šeštojo ir septintojo slankstelių lūžiais. Kaltinamasis nusikalto dėl neatsargumo. Nukentėjusysis pateiktu civiliniu ieškiniu prašo priteisti neturtinę žalą, motyvuodamas tuo, jog jis eismo įvykio pasekmes jaus visą gyvenimą, kadangi jo kaklo slanksteliai sutvirtinti titano plokštele, po eismo įvykio buvo operuotas, ilgai gydėsi, buvo priklausomas nuo artimųjų pagalbos, jam visą gyvenimą išliks nerimas ir baimė dėl sveikatos, dėl patirtos traumos turėjo pakeisti profesiją, atsisakyti iki tol mėgto aktyvaus laisvalaikio.
Teismas pažymi, kad teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra labai įvairi, situacijų būna skirtingų, o neturtinės žalos dydis nustatomas kiekvienu individualiu atveju atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra įvairi. Pagal pastaruoju metu susiformavusią teismų praktiką, tokiose bylose paprastai priteisiama nuo 500 Eur iki 5 000 Eur, išimtiniu atveju priteista 11 500 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-459-511/2015, 2K-95-222/2017, 2K-201-895/2020, 2K-191-942/2021, 2K-132-942/2021, 2K-9-976/2022). Pastebėtina, kad didesnės sumos yra priteisiamos tais atvejais, kai nusikaltimo metu yra sužalojama gyvybiškai svarbūs organai – galva ir joje esantys organai (akys, nosis ir kt.), stuburas bei vidaus organai, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, nukentėjusiajam nustatomas dalinis darbingumo bei dalyvumo lygis, ar dėl sužalojimo išsivystė gretutinės ligos (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. gegužės 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-275-1023/2025).
Kita vertus, būtina pažymėti, jog analizuojant anksčiau nurodytą teismų praktiką, akivaizdu, kad nutartys analizuotose kasacinėse bylose, kuriose nurodomi ir priteistinų neturtinių žalų dydžiai, yra priimtos 2009-2022 metais. Todėl nagrinėjamu atveju teismo nuomone, būtina atsižvelgti ir į per šiuos metus įvykusį ekonominį pokytį, pinigų vertę, infliaciją (https://procentuskaiciuokle.com/infliacija) (pvz. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-550-478/2021).
Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusysis, kuris eismo įvykio metu patyrė kaklo slankstelių lūžius, buvo operuotas, pakankamai ilgą laiką buvo nedarbingas, jautė fizinį skausmą, iš tiesų patyrė dvasinius išgyvenimus ir patyrė neturtinę žalą, tačiau nukentėjusiojo E. C. civiliniu ieškiniu prašoma priteisti neturtinė žala visgi yra mažintina.
Nors nukentėjusysis tiek savo civiliniame ieškinyje, tiek apklausiamas teisme akcentavo tai, kad dėl eismo įvykio metu patirtos traumos jis visą gyvenimą jaus pasekmes sveikatai, tačiau taip pat nurodė ir tai, kad šiais metais jis net nesikreipė į gydytojus dėl pakartotinės reabilitacijos, taip pat nėra duomenų, jog dėl patirtos traumos jis būtų praradęs dalį darbingumo ar dalyvumo. Be to, nors ir nurodė, kad dėl patirtos traumos jam teko keisti profesiją, tačiau teismui nepateikta duomenų, jog toks profesijos keitimas buvo nulemtas būtent dėl sveikatos priežasčių, atsiradusių dėl patirtos traumos, o ne dėl kitų motyvų, pvz. materialinių, nes kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) išrašo, asmuo šiuo metu gauna didesnes pajamas nei iki nagrinėjamo eismo įvykio, juolab, kad ir pats nukentėjusysis pripažino, kad toks profesijos keitimas jam buvo materialiai naudingas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusysis savo ieškinyje kaip vieną iš motyvų nurodo ir tai, kad po įvykio jis jautė panišką baimę vairuoti automobilį, tačiau apklausiamas teisme jis gi nurodė, kad dėl nepatogios lovos jis atsisakė stacionarinės reabilitacijos ir į gydymo įstaigą vykdavo pats savo automobiliu. Taip pat ieškinys argumentuojamas ir tuo, jog nukentėjusiajam teko atsisakyti aktyvaus laisvalaikio, tačiau šis teiginys taip pat nėra paremtas jokiais duomenis, t. y. kokiu konkrečių aktyviu laisvalaikiu jis užsiimdavo, kaip dažnai ir kiek reikšminga tai buvo jo gyvenimo dalis, kad jos netekimas sukelia itin didelius emocinius išgyvenimus, taip pat nėra pateikta duomenų, kurie kategoriškai leistų teigti, jog dėl sveikatos būklės jis iš tiesų tokia veikla užsiimti nebegali.
Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, byloje pareikštas nukentėjusiosios ieškinys dėl 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir nukentėjusiajam E. C. priteistina 6000 Eur, teismo vertinimu, dėl šio įvykio bendra išmokėtina pinigų suma bus teisinga, protinga ir sąžininga. Taip pat sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia ir į Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. birželio 28 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1418 (24) nustatytą aplinkybę, jog nukentėjusiojo veiksmai, kuomet jis laiku nelėtino greičio ir nepasitraukė prie pat (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, kad išvengtų susidūrimo, kada vairuotojas tokią galimybę turėjo, dėl ko jo vairuojamas automobilis susidūrė su vilkiku ir jo puspriekabe, buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.
Nukentėjusiojo reikalavimas priteisti procesines palūkanas, tenkintinas pilna apimtimi.
Nagrinėjamu atveju A. M., padarydamas nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vairavo automobilį „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nagrinėjamo įvykio dieną buvo draustas draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini) Lietuvos filiale, draudimas galiojo iki 2024 m. liepos 4 d. ( t. 1, b. l. 58-59). Taigi draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini), atstovaujama jos Lietuvos filialo, atsako už nukentėjusiajam padarytą turtinę, kurios dydis neviršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų sumų, todėl jos priteistinos iš civilinės atsakovės.
Dėl civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio
Šioje baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) filialui dėl 22591,11 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo įgaliota atstovė, susipažinusi su civilinio atsakovo atsiliepimu į ieškinį, atsisakė dalies reikalavimo ir nurodė, kad prašoma priteisti turtinės žalos suma – 3490 Eur. Ieškinyje nurodoma, kad turtinę žalą civilinis ieškovas patyrė dėl to, jog laikotarpiu, kuomet dėl nagrinėjamo įvykio metu patirtų sužalojimų (duomenys neskelbtini) darbuotojas nukentėjusysis E. C. buvo laikinai nedarbingas, pastarojo funkcijoms atlikti bendrovė samdė išorinius mechanikus ir įmones.
Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje, inter alia yra įtvirtinta, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). CK 6.249 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius.
Civilinis ieškovas savo ieškiniu prašomą priteisti turtinę žalą grindžia į bylą pateiktomis sąskaitomis – faktūromis (t. 2, b. l. 150-155), kurios pagrindžia (duomenys neskelbtini) apmokėjimą už atliktus remonto darbus D. L., (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Tiek civiliniame ieškinyje, tiek ir teismo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovai nurodė, kad, po eismo įvykio E. C. tapus nedarbingam ir negalint atlikti jam pavestų funkcijų, (duomenys neskelbtini) teko samdyti trečiuosius asmenis, kad būtų atlikti darbai, kuriuos atlikdavo E. C. Apklausiamas teisme pats nukentėjusysis E. C. patvirtino, kad jis buvo (duomenys neskelbtini) vienintelis mechanikas, ir kai jis sirgdavo, atostogaudavo ar būdavo didelis darbo krūvis, jo darbams atlikti būdavo samdomi išorės mechanikai.
Visgi, čia pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį turintiems darbo santykius apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems ligos išmoką dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka kiekvienas darbdavys, o nuo trečiosios nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo dienos ligos išmoka yra mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Iš byloje esančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašo (t. 3, b. l. 25-30) apie nukentėjusiojo E. C. gautas pajamas, matyti, jog jo (duomenys neskelbtini) gautas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis iki eismo įvykio buvo 2387,04 Eur. Kaip ir minėta, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) po trečiosios E. C. laikino nedarbingumo dienos pasibaigė pareiga mokėti nukentėjusiajam kokias nors išmokas iki kol pastarasis atgaus darbingumą, nes ši pareiga perėjo Valstybinio socialinio draudimo fondui. Atsižvelgiant į tai, kad dėl nagrinėjamo eismo įvykio E. C. buvo laikinai nedarbingas nuo 2024 m. vasario 15 d. iki 2024 m. birželio 4 d., šiuo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) neturėjo pareigos mokėti asmeniui darbo užmokesčio bei su juo susijusių mokesčių į valstybės biudžetą, o teismo vertinimu neišmokėto darbo užmokesčio per nukentėjusiojo laikino nedarbingumo laikotarpį suma CK 6.249 straipsnio 6 dalies prasme laikytina nauda. Teismo vertinimu, sprendžiant civilinio ieškovo reikalavimus dėl turtinės žalos priteisimo, įvertinus tai, iš ko kildinama ši žala, teismas sprendžia, kad šiuo atveju (duomenys neskelbtini) turėta nauda įskaitytina į patirtus nuostolius. Atsižvelgiant, kad nauda ženkliai viršija civilinio ieškovo prašomus priteisti nuostolius, civilinio ieškovo reikalavimas dėl eismo įvykiu padarytos turtinės žalos atmestinas.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovė pateikė teismui prašymą priteisti iš kaltinamojo civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato ir advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti – 5423,22 Eur (t. 3, b. l. 37-47). Prašyme nurodoma, kad visas išlaidas už advokato ir advokato padėjėjos atstovavimą apmokėjo būtent civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) ir būtent šiam civiliniam ieškovui šios išlaidos turėtų būti priteistos.
Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Taigi, įstatymas palieka teismui diskreciją nuspręsti, ar konkrečioje byloje aptariamos išlaidos priteistinos iš kaltinamojo.
Teismas, įvertinęs tai, kad (duomenys neskelbtini) byloje pareikštas ieškinys yra atmestinas pilna apimtimi, sprendžia, jog ir šio civilinio ieškovo patirtos išlaidos teisinėms paslaugoms apmokėti nepriteistinos iš kaltinamojo A. M.
Dėl kitų klausimų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. rugsėjo 15 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo A. M. priteistinos 556,25 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos už advokato R. Ž. darbą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Darytina išvada, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).
Kaltinamajam privalomas gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Kadangi kaltinamajam gynėjas privalomai paskirtas neatsižvelgiant į kaltinamojo valią, todėl įvertinus visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vienas kompaktinis diskas supakuotas į voką, prisegtą prie antrojo tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 6 dalimis,
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 MGL, t. y. 1500 Eur, baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. skirti galutinę bausmę – 20 MGL, t. y. 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. M. kardomųjų priemonių neskirti.
Nukentėjusiojo E. C. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), veikiančio per Lietuvos (duomenys neskelbtini) filialą 6000 Eur (šešis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6000 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje).
Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, procesinių palūkanų priteisimo bei prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo netenkinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinį diską supakuotą į voką, prisegtą prie antrojo tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Išaiškinti A. M., kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kartu su nuosprendžiu A. M. išsiųsti baudos bausmės vykdymo atmintinę, išverstą į anglų k.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.