Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis J. T. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad viskas prasidėjo 2022 m. kovo 16 d., tą dieną jis buvo visą dieną vienas namuose. Jo tėvai buvo išvažiavę atostogų, jis visą savaitę buvo vienas, tuo momentu darė pertrauką nuo mokyklos, buvo pabaigęs mokyklą prieš metus. Tuo momentu jam nebuvo labai gerai psichologiškai. Tą konkretų vakarą jis nežino tiksliai kas buvo, bet jis jautėsi ypač vienišas ir ypač piktas, net nežino tiksliai dėl ko. Jam labai nesisekė užmigti, kažkur apie 23 val. vakaro sugalvojo, kad vienintelis būdas jam kažkaip numalšinti tą pyktį, nepasitenkinimą ir vienišumą, tai kažkaip išreikšti veiksmais, o kadangi jis turi tam tikrą polinkį domėtis politika ir istorija, tai pagalvojo, kad kodėl neimituoti revoliucionierių, kurie jį labai domina. Tai nusprendė, kad gal visai būtų tinkamas būdas nueiti prie Seimo ir išreikšti kažkokį pasipriešinimą iš vidaus. Pirma, pagalvojo, kad bandant imituoti kažkokį politinį veiksmą, skrajutės yra natūraliausias dalykas. Jis pasirašė tekstą skrajutėms, kurias jis paskui atspausdino savo spausdintuvu. Paskui sugalvojo padaryti „molotovą“. Ši mintis kilo todėl, kad tuo momentu buvo neseniai prasidėjęs Ukrainos karas ir „Facebook‘e“ vis dar sklandė labai daug vaizdų apie tai, kaip ukrainiečiai priešinasi rusams mėtydami „molotovus“. Tai buvo tiesiog natūralus dalykas, kuris šovė į galvą, kaip pasipriešinimo įrankis. Jis susirinko namuose ko reikėjo, kad pasidarytų „molotovo“ kokteilį. Jis rado degamo skysčio, kuris buvo jų tamsiame kambaryje, ir senos medžiagos skiaučių, nenaudojamų stiklinių butelių iš gėrimo. Susirinko daiktus, kurių reikėjo į kuprinę, pasiėmė skrajutes, kurias atsispausdino. Apie 2 val. ryto išėjo iš namų. Ėjo pėsčiomis iš (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) iki Seimo rūmų. Prie Seimo rūmų buvo kažkur apie 3 val. ryto, jau buvo 2022 m. kovo 17 d. Dar būdamas namuose jis nusprendė, kad reikia susirinkti pakaitinius drabužius, nes siekdamas išreikšti save, nuimti pyktį, nenorėjo būti pagautas. Tai jis pasiėmė drabužius, kad galėtų persirengti, padaręs savo veiksmą, taip pat paskui būtų sunkiau jį atpažinti. Taigi jis atėjo prie butų, kurie buvo šalia Seimo rūmų, ten buvo tokia užuovėja. Toje vietoje galėjo persirengti. Taip pat toje vietoje greitai pasidarė, sumaišė „molotovo“ kokteilius su medžiagomis, kurias jis pasiėmė, ir tada per bromą išėjęs išmėtė tas skrajutes. Dar eidamas link Seimo, eidamas pro miškelį, kuris yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis prisirinko akmenų ir, kai jau buvo prie Seimo, jis išmėtė skrajutes, kurias turėjo. Tuomet pasiėmė akmenis, galvojo gal to užteks, kad išlietų pyktį. Metė juos į Seimą, bet nesitikėjo, kad tai padarys kažkokios žalos. Tuo labiau, kad anksčiau yra skaitęs apie riaušes, kurios buvo prie Seimo 2009 m., kai buvo ekonominė krizė. Žino, kad langai yra neišdaužiami. Tai pagalvojo, kad jo vieno keli akmenukai žalos nepadarys. Tai jis metė į sieną, bet jis nesitikėjo jokios žalos padaryti. Tada, supratęs, kad jam to neužtenka, jis pasiėmė „molotovo“ kokteilį, vieną uždegė, metė į Seimą. Jam atrodo šis kokteilis atšoko ir tada nusileido prieš vartus. Tada užsidegė kitą ir atrodo šis kokteilis nenuskriejo iki sienos ir nukrito jau vidinėje kiemo pusėje. Kai jis jau išmėtė savo skrajutes, akmenis ir kokteilius, atrodo, bėgo atgal į kiemą, kur buvo pasidaręs „molotovo“ kokteilius. Tuo metu bandė pasislėpęs persirenginėti. Tuo metu, kai persirengė, visiškoje tamsoje pamatė, jog šviečia žibintuvėliai. Jis suprato, kad ten tikriausiai jo ieško ir tada pagalvojo, kad gal nesuras, nepamatys. Pro jį praėjo du pareigūnai, atsisuko ir tada pamatė. Tuo metu jį areštavo.

Pažymėjo, kad žinojo, jog Seimo rūmai yra stebimi, todėl buvo pasiėmęs movą, kad prisidengtų veidą, bei persirengti. Pripažįsta, kad siekė būti neatpažintas ir nesulaikytas. Šiam veiksmui pasiruošė labai spontaniškai, nes 23 val. vakaro sugalvojo, o jau 02.50 val. buvo prie Seimo. Užtruko laiko pasiruošti, tačiau visa tai buvo labai spontaniška. Šiek tiek apgalvojo, ką darys ir kokius daiktus reikia paimti. Supranta, kokią reikšmę turi šis pastatas valstybei. Tuo metu jam prie jo psichologinės būklės prisidėjo labai daug dalykų. Domisi politika ir jam ganėtinai svarbu LGBT žmonių teisės, taip pat Ukrainoje prasidėjęs karas. Buvo pasibaigusi pandemija, vyko šeimų maršo renginiai, kurių jis labai nepalaikė, jam buvo gėda, kad jis asmeniškai nieko nedaro, kad nebūtų tokios neapykantos Lietuvoje. Tuo metu kai buvo vienas, apėmė tam tikras bejėgiškumo jausmas, kad jis pakankamai neprisideda prie geresnės visuomenės kūrimo. Pagalvojo, kad galimas būdas kažką padaryti, tai gal išreikšti savo nepasitenkinimą valdžią, o valdžią jam įkūnija būtent Seimo pastatas. Nepriimtini valdžios sprendimai, kad nedaro pakankamai gerai, kad keltų ekonominę padėtį žmonėms, negina pakankamai gerai žmogaus teisių. Norėjo sau įrodyti, kad jis gali išreikšti savo poziciją. Nežino, ar jis tikrai norėjo, kad kiti žmonės į jį atkreiptų dėmesį, ar net į šitas idėjas, nes jos egzistuoja. Minėtų skrajučių tekstą sugalvojo pats. Ten buvo iš esmės politinės programos formatu parašytas tekstas. Buvo aprašyti tikslai ir siekiai, bet bent jau iš jo perspektyvos tai nebuvo rimtas tekstas su rimta intencija, kad perteikti idėjas. Kai rašė tame tekste tikslus, siekius ar įsitikinimus, rašė labiausiai radikalias ir gąsdinančias pozicijas, kokias jis galėjo sugalvoti. Nesitiki, kad kažkas kitas rimtai priimtų tekstą, nei jis pats jį priima. Norėjo, kad tai būtų tiesiog tekstas, kurį jis galėtų veiksmo metu išbarstyti, kad užimtų vietą, bei kad būtų kažkiek įdėta darbo. Nenorėjo, kad būtų tiesiog bet kas surašyta, taip pat tai nėra tai, kuo jis nuoširdžiai tiki. Tą tekstą panaudojo savęs išreiškimui. Žinojo, kad bus pamatyta, tačiau nesitikėjo, kad kažkas gali priimti rimtai. „Anarchistinio pasipriešinimo pajėgos“ buvo jo tuo metu sugalvotas dalykas, jis pasirinko būtent tokį pavadinimą, vadovaujantis lygiai ta pačia logika, kaip rašant programą. Tai yra tam, kad pasirinkti pačius baisiausius, radikaliausius dalykus, kokius jis gali sugalvoti. Anarchizmas iš esmės arba nežinoma, arba visiškai nepriimama ideologija Lietuvoje. Pasipriešinimo pajėgos skamba labai karingai, tai labai stiprias pozicijas užimantis dalykas, kurį nesitikėtų, kad priimtų rimtai. Tokia organizacija realiai neegzistuoja. Tai yra visiškas jo vaizduotės vaisius.

Dėl sveikatos būklės paaiškino, kad dar kai prieš teismą lankėsi pas psichiatrą, jo išvadoje buvo parašyta, kad jam yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas. Tačiau kai buvo teismo psichiatrinė ekspertizė paskirta, diagnozuota – (duomenys neskelbtini) sutrikimas. Jis pats pradėjo lankytis pas psichologę dar prieš įvykį savo iniciatyva, pradėjo lankytis nuo 2021 m. Tuo metu, atrodo, buvo dar (duomenys neskelbtini) klasėje. Lankėsi pas ją 1 metus 3-6 mėnesius. Kai pradėjo lankytis, psichologė pasiūlė jam užsirašyti pas psichiatrą. 2021 m. rudenį pradėjo vaikščioti pas psichiatrą. Buvo išrašyti antidepresantai, t. y. (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko, kai pastebėjo, kad šių vaistų nelabai pakanka ir nėra nuimami simptomai, kuriais skundėsi, t. y. (duomenys neskelbtini) mintys ir nevaldomas nuovargis, tuomet buvo išrašyti kiti vaistai, tačiau jie netiko, tada pasiūlė kitus – (duomenys neskelbtini), kurį geria iki šiol. Pas psichologą atėjo skųsdamasis dėl nuovargio ir liūdesio, kas jam atrodė panašu į (duomenys neskelbtini). Norėjo pasikonsultuoti, ar gali būti, jog jam yra (duomenys neskelbtini) ir kaip reikia gydyti. Tik vėliau, kai prasidėjo visas šis tyrimas sužinojo, kad jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas. Šiuo metu geria medikamentus, bet pas psichologą nesilanko, tačiau planuoja iš naujo pradėti lankytis. Įvykio metu lankėsi pas psichologą ir gėrė tuos pačius vaistus – (duomenys neskelbtini). Šie vaistai padėjo susitvarkyti su (duomenys neskelbtini) mintimis ir nuovargio pliūpsniais, tuo pat metu pradėjo gerti (duomenys neskelbtini), lankėsi pas psichologą. Tuo metu buvo tik gydymo pradžia, kad gerėtų savijauta. Jam atrodo, kad jo būklė – viena iš pagrindinių šio įvykio priežasčių. Vaistus toliau vartoja, planuoja lankytis pas kitą psichiatrą, kad nereikėtų gerti vaistų ir gerėtų savijautą. Nori gyventi be vaistų. Nežino, ar yra prasmė ambulatoriškai lankytis, nes jis pats lankosi pas psichologus, psichiatrus. Mano, kad turi galimybę pasirinkti pats, kur lankytis, kad gautų geresnę gydymo kokybę. Kritiškai vertina savo būklę, gydosi pats ir neapleidžia savo ligos.

Pažymėjo, kad tiek politika, tiek istorija visada domėjosi. Mano, kad šie du mokslai neprivedė jo prie šių atliktų veiksmų, tačiau turėjo įtakos sprendimui kokią formą pasirinks. Kadangi jam atrodo, jeigu nesidomėtų istorija, gal būtų pasirinkęs nemesti „molotovo“ kokteilio į Seimą, tačiau gal jis būtų pradėjęs pjaustysis ar planavęs nusižudyti. Prie tokių veiksmų privedė jo psichologinė būklė, o jo interesai tiesiog nusprendė, kokia forma visa tai išreikšti. Suicidinių minčių taip pat yra turėjęs.

Pabrėžė, jog jo santykiai su mama yra labai artimi, galėtų teigti, kad mama yra viena iš jo artimiausių draugių. Tai yra tas žmogus, kurį labai gerbia. Kai pradėjo lankytis pas gydytojus, mama labai palaikė, mokėjo už suteiktas paslaugas. Ji padėdavo jam ir tokiais momentais, kai jis nedrįsdavo psichologui sakyti kai kurių dalykų. Mama prie jo psichologinės būsenos gerėjimo prisidėjo labai stipriai. Tuo metu (įvykio vakarą) buvo sunku, jog buvo vienas, kad apskritai žmonių nebuvo, su kuriais jaustųsi gerai ir galėtų pabendrauti, įtakos turėjo ir tai, jog nebuvo mamos. Jeigu tuo metu jo tėvai būtų namuose, tai nebūtų išdrįsęs išeiti iš namų, kitas dalykas – būtų galėjęs pakalbėti su mama, pasakyti, ką jaučia, išreikšti savo jausmus. Kai po įvykio jį sulaikė, jis niekam nepranešė apie įvykį. Jam atrodo, policija kreipėsi į jo senelius, jis tiksliai neatsimena. Tuomet seneliai paskambino jo mamai ir pranešė apie situaciją. Kai paleido, tai buvo trečiadienis ar ketvirtadienis, po savaitės grįžo tėvai. Taigi, dar kurį laiką buvo vienas namuose. Jam atrodo, kad tą dieną, kai jį paleido su apykoje, vakare atvažiavo seneliai aplankyti. Kol nebuvo tėvų namie, turėjo pakankamai laiko apmąstyti visą situaciją. Kai tėvai grįžo, tikėjosi, jog bus ginčas, tačiau to nebuvo. Buvo tylus susižvalgymas, kadangi tiek jis pats, tiek mama žino, kad jis pasielgė blogai. Tuo metu galvojo, kaip išgyventi situaciją ir viską priimti tinkamai. Supranta, kad pasielgė neatsakingai ir kvailai, labai gailisi dėl to, ką padarė. Mama iki šiol apie tai kalba, kad jis pasielgė kvailai. Jam svarbu, kad mama jį labai palaiko. Tai yra vienintelis žmogus, kurį labai gerbia, bet tuo pačiu metu ir bijo. Mama gali padėti prižiūrėti, kad ateityje jis nedarytų teisės pažeidimų. Su mama artimesni santykiai nei su tėčiu.

Nurodė, kad iki to momento jis dalyvavo keliose visuomeninėse akcijose, atrodo, ėjo LGBT eitynėse, taip pat dalyvavęs ekologiniuose protestuose. Tie užrašai, kurie buvo surašyti tuose lapeliuose, tai nebuvo tas dalykas, kuriais jis tikėtų, tai nebuvo skirta pačiam Seimui. Tai buvo skirta jam pačiam, kad jis gali kažką padaryti, kad nėra bejėgis. Jis negalvojo apie tai, kad Seimo pastatas užsidegs, tuo metu, kai atėjo, galvojo apie tai, kad nebūtų žmonių, kad niekas nenukentėtų. Taip pat, kai ėjo iš namų, jis suprato, kad pasiėmė tik du butelius, nežinojo, ar užteks, todėl pasiėmė pakeliui dar kelis akmenis. Tam, kad galėtų veiksmą pratęsti, išlieti savo emociją. Seimo pastatas turėjo didesnę simbolinę reikšmę išsiliejimui nei kažkoks medis, kadangi Seimas – tai realiai visą Lietuvą atstovaujanti institucija, todėl turėjo daugiau emocinio svorio. Apie tuo metu užplūdusią būseną mamai nepranešė, nes mama žinojo, kad psichologinė būklė nebuvo gera. Jis nenorėjo į save atkreipti dėmesį, be tai būdas jam pačiam įrodyti, kad jis gali kažką padaryti ir kažkaip prisidėti prie to, kas jam atrodė grėsmė visuomenėje. Jo tikslas tuo momentu buvo įrodyti sau, kad jis gali pasipriešinti tam, kas jam atrodo ir taip neteisinga. Atrodė, kad eidamas prie Seimo ir mesdamas butelius jis manė, kad daro gerai, kad tai gera idėja. Tačiau šiuo metu supranta, kad tai buvo kvaila ir neatsakinga. Net ir prokuroro išreikšta mintis, kad jis galėjo sužalot žmones, tuo metu negalvojo apie tai, jis manė, kad priėmė visus sprendimus, kad niekas nebūtų sužalotas. Suvokė, kad ugnis ir akmenys – įrankiai, kurie gali padaryti žalos. Todėl pasirinko šias priemones ne tam, kad sužaloti, bet kad jos atrodo pavojingai. Tikėjosi, kad bus išvengta nemalonių situacijų. Dėl šių inkriminuojamų veiksmų pagrindinė priežastis buvo jo psichologinė būsena. Šiuo metu psichologinė būsena skiriasi nuo to, kai įvyko įvykis. Taip pat turi platų ratą draugų, platesnį nei turėjo anksčiau. Dažai išeina į miestą susitikti su draugais, tačiau tiesiog iš charakterio yra vienišius. Patvirtino, kad labai gerai sekasi ir patinka studijos.

Liudytoja B. K. apklausiama teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra Vadovybės apsaugos tarnybos objektų apsaugos valdybos agentė. Tuo metu dirbo Seime ir per vaizdo kamerą pamatė, buvo priartintas vaizdas, kaip vaikinas ar vyrukas buvo užsidėjęs kaukę, per kurią matėsi tik akys, ir buvo su degančiu buteliu rankose. Iš pradžių dar galvojo, kurioje vietoje vyksta veiksmas, tačiau vėliau gavo skambutį iš vyresniojo, kad reikia reaguoti. Bėgo, norėjo sulaikyti tą asmenį. Kai nubėgo į tą vietą, kurioje buvo asmuo, to asmens jau nebuvo. Pranešė, kad asmuo pasišalino ir niekur nesimato. Vėliau gavo nurodymą, kur maždaug asmuo nubėgo. Ji nubėgo nurodyta kryptimi. Ant „šlagbaumo“ buvo pirštinės, pagalvojo, kad bėga teisinga kryptimi. Tačiau atrodė, kad ne į tą bromą įbėgo, todėl per radio ryšį klausė, ar teisingai bėga. Sulaukė patvirtinimo, kad teisinga kryptimi bėga. Po minutės atbėgo kolega į pagalbą, tikrino vidinį kiemą, buvo labai tamsu. Tuo metu atsisukusi pamatė stovintį žmogų. Priėjo prie to žmogaus, o ten buvo pilna daiktų. Sulaikė asmenį, apžiūrėjo, patikrino, uždėjo antrankius, iškvietė kitą kolegą, kad nufilmuotų telefonu daiktus. Buvo iškviesta policija, nuvedė vaikiną su daiktais į Seimo rūmus. Atvykusi policija, apklausė vaikiną ir jie išvažiavo. Detaliai visų smulkmenų negali pasakyti, bet ji budi prie kamerų. Jos darbas kaip ir kito kolegos, kuris atbėgo į pagalbą, saugoti Seimo rūmus. Ji mato per kameras tik vieną dalį, kolega mato platesnį spektrą, kai įvyko įvykis, jai tas vaizdas buvo priartintas, jog matytų, kas per asmuo, kad galėtų atlikti kitus veiksmus. Nebuvo pašalinių žmonių. Per vaizdo kameras matė tik asmenį su degiu skysčiu. Tai buvo degantis butelis rankose ir skuduras įmestas, o jis dega ir taip metė. Tuo metu pradėjo ji bėgti ir sulaikinėti asmenį. Sulaikytas asmuo nieko nepasakojo. Kolega kalbino asmenį, klausė vardo, pavardės, ar turi asmens dokumentą, ar turi draudžiamų daiktų, išskyrus tuos, kuriuos rado. Asmuo tylėjo. Vaikinas nebuvo agresyvus, buvo visiškai ramus. Jai atrodo, kad vaikinas pasimetė, gal labiau buvo išsigandęs. Prie vaikino rado daiktus – tai degų skystį, butelį, krepšį su įvairiais drabužiais, atskirus šiukšlių maišus. Taip pat apžiūrinėjo ir Seimo prieigas. Buvo išmėtyta labai daug visokių popierių. Ji neskaitė, kas tuose popieriuose buvo parašyta. Vėliau buvo akmenys kieme. Tuo metu neatkreipė dėmesio, ar buvo Seimo pastatas apgadintas.

Liudytojas M. A. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tą naktį dirbo vaizdo stebėjimo kontrolės poste. Buvo atsakingas už viso Seimo perimetro priežiūrą. Pamatė nuo (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) ateinantį žmogų, kuris priėjęs prie pirmųjų rūmų sustojo. Tuomet kamerų pagalba priartino vaizdą ir pamatė, kad asmuo juodai apsirengęs ir su kauke, matėsi tik akys. Atsitūpė ir iš kuprinės išsitraukė butelį, iš kurio kyšojo tam tikra medžiaga, uždegė tą medžiagą ir metė į vidinį Seimo pirmųjų rūmų kiemą. Tada iš karto atsitūpė, išsitraukė antrą butelį, lygiai taip pat uždegė medžiagą ir metė į pirmųjų rūmų sieną. Tuo metu paskambino kolegei B. K., nurodė kur asmuo yra ir davė nurodymą, kad ji reaguotų, bėgtų į lauką, į įvykio vietą. Asmuo apsisuko ir pasišalino atgal į bromą, iš kur atėjo nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Taip pat iškvietė pamainos vyresnįjį, pamainos vyresnysis liko dirbti vaizdo stebėjimo kontrolės poste, o jis išbėgo į pagalbą B. K.. Ją sutiko prie bromo, abu užėjo į bromą ir pradėjo žvalgytis, dairytis, ieškoti piliečio ir einant už vieno pastato, pastato nišoje, pamatė stovintį pilietį, kuris persirenginėjo, jau buvo galimai persirengęs, nes kelnės buvo dar nesutvarkytos. Aplinkui buvo juodas maišas, kuprinė, žibalo butelis, taip pat iš karto jautėsi aitrus kvapas degaus skysčio, žibalo. Klausinėjo piliečio, ar jis metė tuos butelius, bet jis nieko su jais nebendravo, paklausė, ar turi prie savęs draudžiamų daiktų, jis taip pat nieko neatsakė. Tada sulaikė pilietį, surinko visus daiktus, sudėjo į maišus, į tą patį, kurį jis turėjo šalia ir atvedė į Seimo antruosius rūmus, ir atvyko policijos ekipažas. Pažymėjo, kad per kameras matosi didelis perimetras, kol vaizdo nepritrauki, matosi visa aikštė. Vaikinas buvo pastebėtas kuomet priėjo prie pirmųjų rūmų per (duomenys neskelbtini) aikštę. Tada pritraukė monitorius kamerų pagalba, pamatė jau vaikiną atsitūpusį ir betraukiantį iš kuprinės butelius. O po įvykio atsukus kameras ir pasižiūrėjus detaliai atėjimo tą vietą, tai matėsi, kad jam ateinant iš bromo, jisai išmėtė daug lapų aikštėje ir metė berods tris akmenis pradžioje iki metant butelius. Gal akmenys pataikė kažkur, tačiau nebuvo padaryta žala. Pirmas butelis nukrito į vidinius rūmus ant žemės, sudegė. Žalos nepadarė. Antrą butelį pataikė tarp pirmo ir antro aukšto langų į tokią skardinę apdailą, kurioje matėsi įlenkimas. Civilių asmenų nebuvo, buvo atėjęs dar vienas pareigūnas, kuris padėjo sulaikinėti. Jo nuomone, buvo sutrikdyta vieša rimtis, tvarka, nes tai buvo degaus skysčio buteliai, skrendantys viduryje gatvės ir darantys žalą, nemano, kad tai yra įprasta ir būtų saugu aplinkiniams.

Ekspertas M. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko savo pateiktą išvadą. Kaip ir suformuluota ekspertizės akto išvadoje, tiriamajam J. T. ekspertizės metu buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas. Šis sutrikimas pasireiškia dvejopai: tiek tam tikrais asmenybės sutrikimo požymiais, tiek mąstymo sutrikimo požymiais. Priskiriamas yra šiuo metu daugiau prie (duomenys neskelbtini) spektro sutrikimų, tačiau nesiekia grubių (duomenys neskelbtini) būdingų simptomų, pasireiškia daugiau mąstymo ypatumais. Kalbant apie tariamai įvykdytą veiką, tai iš esmės, formuluojant riboto pakaltinamumo kriterijus, tai iš dalies negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, būtent dėl šio psichikos sutrikimo pasireiškimo. Tiek (duomenys neskelbtini) sutrikimo požymiais, tiek tam tikrais mąstymo ypatumais, kurie sąlygoja tokį keistą ekscentrišką elgesį, kas iš esmės ir yra (duomenys neskelbtini) sutrikimo kriterijus pagal tarptautinę ligų klasifikaciją. Iš esmės reikėtų akcentuoti mąstymo ypatumus, kurie nėra tiek išreikšti, nesiekia psichozės lygmens, dėl ko asmuo visiškai negalėtų suprasti savo veiksmų. Ryšio su realybe tokio lygmens nesiekia (duomenys neskelbtini) sutrikimas, bet tam tikri mąstymo ypatumai yra ir jie šiek tiek iškreipiami. Tokiam asmens elgesiui įtakos turi daugybė veiksnių ir sutrikimo pasireiškimas nuo daugybės veiksnių gali priklausyti, išskirti kažkokį faktorių sudėtinga. Iš esmės asmuo nėra pagydomas, tačiau jis gali būti sėkmingai kontroliuojamas, stebimas, galima jį suvaldyti. Ši ligos forma gali progresuoti ir iki rimtesnių psichikos sutrikimų, ir iki (duomenys neskelbtini), tačiau gali likti ir tokioje stadijoje pakankamai kompensuotai, kai žmogus pilnavertiškai gyvena socialinį gyvenimą. Asmens gyvenimo eiga gali būti įvairi. Taip pat pasakyti, nuo ko tai priklauso, yra sudėtinga, pati etiologija šio sutrikimo nėra aiški, nėra visiškai žinoma, kaip ir kitų (duomenys neskelbtini) formų atvejai. Pasakyti, kaip konkrečiam žmogui vystysis, prognozuoti yra sudėtinga. Šiuo atveju buvo nustatytas riboto nepakaltinamumo kriterijus medicininis, juridinis, reikalinga tam tikra kontrolė. Tai stebėti asmens motyvaciją. Tiriamojo asmens kritika dalinė, tai nėra blogai, tokio kaip visiškai pilnavertiško, tai nedrįstų vertinti, iš dalies nebloga kritika, tačiau vis tiek tam tikra rizika pablogėjimui išlieka. Asmens nuomonė, įsitikinai – yra labai gerai. Atsižvelgiant į tai, rekomenduojama pati mažiausia ribojanti priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas, kas iš esmės, jeigu tvarkingai vykdant, tai nei kiek neriboja asmens kažkokių laisvių. Lygiai taip pat kaip lankytis savarankiškai, psichiatras turi pareigą stebėti ir reaguoti, jei tas lankymasis tampa kažkoks piktybinis. Papildomai kažkokių apribojimų gydytis savarankiškai nėra, net ir ambulatoriškai lankantis galima net savo noru, jeigu tik yra poreikis. Galima gydytis stacionare. Nėra pagrindas griežtinti priverčiamųjų medicinos priemonių, jeigu yra kažkokie ligos, sutrikimo paūmėjimai. Svarbu yra bendradarbiavimas su specialistais, tai visas gydymo spektras yra įmanomas, neturėtų būti ribojamas. Socialinis asmens pavojingumas išlieka, dėl to yra sąlyga rekomenduoti priverčiamąsias medicinos priemones. Nėra pavojingumas šiai dienai didelis, išvadas padaręs ir pats įtariamasis, bet tam tikra rizika išlieka. Kažkokių pasikeitimų nemato nuo tos būklės, kurią stebėjo ekspertizės metu. Iš esmės mano, kad asmuo šiuo metu supranta savo veiksmų reikšmę ir gali juos valdyti, bet išlieka tam tikri mąstymo niuansai, kurie aprašyti ekspertizės akte. Asmens būklė išliko nepakitusi nei gerėjo, nei blogėjo. Iš pateiktų tiriamojo J. T. paaiškinimų, pateiktų medicinos dokumentų, įtikina rekomenduoti būtent švelniausias priemones – ambulatorinį stebėjimą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 17 d. įtariamuoju apklaustas J. T. parodė, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja. Galvos traumų nėra turėjęs, apytiksliai 6 mėnesius vartoja antidepresantus (duomenys neskelbtini), juos jam paskyrė gydytojas psichiatras. Lankosi pas psichologą kas savaitę vieną kartą, konsultacijos trunka apie 50 minučių. Pranešime apie įtarimą nurodytos grupuotės „Anarchistinio pasipriešinimo pajėgos“ jis nežino ir nėra jos narys. Dėl pranešime apie įtarimą kabutėse įrašytų frazių gali paaiškinti, kad šias frazes jis pats asmeniškai yra parašęs. Paklaustas, kokiu tikslu parašė frazes ir kam jos skirtos, atsakė, kad jam tos frazės skambėjo juokingai, jos buvo įrašytos lapukuose, kuriuos šiandien iš jo paėmė sulaikymo metu. Kiek tų lapukų turėjo su savimi, neprisimena. Žodžiai lapeliuose skambėjo juokingai ir juos turėjo su savimi todėl, kad norėjo juos išmėtyti prie Seimo prieš numesdamas akmenis. Jam yra (duomenys neskelbtini), jis dažnai jaučiasi liūdnas. (duomenys neskelbtini) jam diagnozuota apytiksliai prieš metus, po to suprato, kad tokius požymius juto ir anksčiau. Kaip ir ne vienas lietuvis, jis supranta, kad gyvenimas Lietuvoje ne pats geriausias, kyla mokesčiai, LGBT teisės pažeidžiamos, jis jaučia nepasitenkinimą valdžia ir pamanė, kad kažkokiu būdu gali išreikšti šį savo nepasitenkinimą, todėl nutarė ateiti prie Seimo rūmų ir padaryti tai, ką šiandien ir padarė, jam tai kaip sielos terapija, tai yra išsiliejimas kaip sau pačiam. 2022 m. kovo 17 d. naktį, tikslios valandos pasakyti negali, jis pėsčiomis išėjo iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir ėjo iki Seimo rūmų. Prie Seimo rūmų buvo apie 03.00 val. Su savimi pasiėmė lapelius, kuriuose buvo įrašytos ir frazės, esančios pranešime apie įtarimą. Juos išmėtė be tikslo. Taip pat turėjo namuose degųjį skystį, jis tiesiog buvo namuose, pats jis jo nepirko, šį skystį pasiėmė su savimi. Eidamas iki Seimo rūmų, pasiėmė tris akmenis, kurių dydžio tiksliai nurodyti negali. Priėjo prie Seimo rūmų, prieš mesdamas akmenis numetė ant žemės su savimi atsineštus lapelius, jie pasklido ant žemės priešais Seimo vartus. Po to metė su savimi atsineštus tris akmenis, tyčia į nieką netaikė, tiesiog metė juos į orą, jei neklysta, tie akmenys nukrito priešais Seimo vartus. Prieš ateidamas iki Seimo vartų, jis įėjo į kiemą, tikslaus adreso nurodyti negali, tačiau parodyti galėtų, ir tame kieme pasidarė „Molotovo kokteilius“. Juos darė taip, t. y. į iš namų atsineštus stiklinius butelius įkišo medžiagos skiautes, į butelius įpylė su savimi atsinešto degaus skysčio, butelius aprišo gumyte, kad medžiaga geriau laikytųsi. Po to, kai numetė akmenis, pasiėmė savo paruoštus „Molotovo kokteilius“ juos padegė turimu žiebtuvėliu ir metė į orą. Vienas degantis butelis, jei neklysta, nukrito į Seimo kiemą, per vartus, o kitas atsitrenkė į Seimo langą ir nukrito prie pat pastato ant grindinio. Iš karto po to bėgo atgal į tą patį kiemą, kur ruošė „Molotovo kokteilius“, nubėgęs persirengė, t. y. persimovė batus ir kelnes. Viską ką prieš tai buvo apsirengęs spėjo pasiimti ir susidėjo į kuprinę. Persirenginėjo dėl to, kad po to, kai bėgs nuo Seimo, būtų sunkiau jį atpažinti. Prie Seimo atėjo užsidėjęs ant veido movą, ją dėvėjo dėl to, kad jo neatpažintų, taip pat buvo su kepure, nepamena, ar ji buvo iš jo paimta sulaikymo metu, jam rodos, jis persirenginėdamas iki sulaikymo nespėjo jos užsidėti. Kai persirenginėjo, matė, kad su prožektoriumi einantys žmonės ieško kažko, suprato, kad galimai jo. Kai jį pamatė, paprašė sustoti ir informavo, kad yra sulaikomas. Paklaustas, ar ieškojo informacijos ir ar domėjosi, kaip gaminti „Molotovo kokteilį“, atsakė kad tokios informacijos ieškojo internete. Sulaikymo metu pareigūnams savo duomenų neteikė, nes nežinojo, ar tai būtina, tiesiog nenorėjo sakyti. Lapelius, kuriuose įrašytos aukščiau aptartos frazės, jis atspausdino pats savo namuose (duomenys neskelbtini), esančiu spausdintuvu. Jų niekam nėra platinęs ar perdavęs elektroninių ryšių priemonėmis, tai visi lapeliai, kurie buvo paimti sulaikymo metu. Pranešime apie įtarimą aprašomų tikslų, t. y. įbauginti visuomenę, destabilizuoti valstybės ir jos institucijų veiklą ir kitų tikslų, jis neturėjo. Neturėjo tikslo dideliu mastu sugadinti svetimą turtą ar įvykdyti teroro aktą. Paklaustas, ką reiškia tekstas lapelyje, kuris buvo paimtas 2022 m. kovo 17 d. kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), rašytas anglų kalba, parodė, kad tai jam priklausantis lapelis, jis rašytas jo ranka. Jį rašė pats sau, 2021 m. pavasarį, anglų kalbos pamokoje, jiems buvo skirta užduotis parašyti laišką sau. Tikslaus laiško turinio nupasakoti negali, neprisimena, jei neklysta, kažką rašė apie mokyklos sprogdinimą ir meilę žmonijai. Toks savitas jo humoro jausmas. Dėl įvykdyto vaikiško ir neapgalvoto savo poelgio labai gailisi, taip pat labai gailisi dėl to, kad pažeidė įstatymus. Atsiprašo visų, kuriems sutrukdė savo veiksmais (4 t., b. l. 54-58).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 24 d. papildomai įtariamuoju apklaustas J. T. parodė, kad nori daugiau laiko susipažinti su pateiktu pranešimu apie įtarimą ir pasirengti gynybai (4 t., b. l. 62-64).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 1 d. papildomai įtariamuoju apklaustas J. T. parodė, kad kaltu pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. Narkotinių medžiagų nevartoja visiškai, psichotropinių medžiagų savo nuožiūra taip pat nevartoja. Pirminėje apklausoje minėjo, kad vartoja antidepresantus (duomenys neskelbtini), juos paskyrė gydytojas psichiatras, pas šį gydytoją reguliariai lankosi, antidepresantus vartoja iki šiol. Susipažino su teismo ekspertizės aktu, (duomenys neskelbtini) nėra jo išgalvota diagnozė, tai buvo patvirtinta ir ikiteisminio tyrimo metu atliekant jo tyrimą. Yra davęs išsamius parodymus apie savo veiksmus, įvykdytus 2022 m. kovo 17 d. prie Seimo rūmų. Pirminius parodymus tvirtina pilna apimtimi. Tokie veiksmai buvo iššaukti dėl diagnozuotos (duomenys neskelbtini), dėl galimo nusivylimo gyvenimu Lietuvoje, jautė nepasitenkinimą valdžia, todėl tokie veiksmai buvo tik noras išreikšti šį savo nepasitenkinimą apskritai, dėl ko ir atėjo prie Seimo rūmų, neturėjo išankstinio apsisprendimo pažeisti viešąją tvarką, tokius savo veiksmus vertina kaip saviraišką, išsiliejimą, manė, kad taps lengviau (4 t., b. l. 65-68).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 26 d. papildomai įtariamuoju apklaustas J. T. parodė, kad kaltu prisipažino ir parodė, kad lieka prie anksčiau duotų parodymų (5 t., b. l. 18-20).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 17 d. apklaustas liudytoju M. A. parodė, kad jo darbo pamaina yra nuo 2022 m. kovo 16 d. 06.30 val. iki 2022 m. kovo 17 d. 7.30 val. Tarnybos metu stebi Seimo rūmų teritorijos prieigas bei Seimo Rūmų patalpas ir saugo jas. Stebėdamas vaizdo stebėjimo kameras vaizdo stebėjimo kontrolės poste, pastebėjo, kaip apie 3.00 val. jam iš matymo nepažįstamas vyras, kuris buvo apsirengęs sportinėmis juodomis kelnėmis su tamsiai pilku megztiniu su gobtuvu, buvo užsidėjęs veidą maskuojančią kaukę, bei kuprinę ar tašę. Priėjęs prie Lietuvos Respublikos Seimo Rūmų, asmuo išsitraukė akmenis iš kišenių ir metė 3 akmenis į pastato sieną, vėliau išsitraukė butelį su degaus skysčio mišiniu („Molotovo kokteiliu“), jį užsidegė ir metė į Lietuvos Respublikos Seimo Rūmų vidinį kiemą, tada išsitraukė antrą butelį su degaus skysčio mišiniu („Molotovo kokteiliu“), jį irgi uždegė ir tada jau metė į sienos apdailos skardą. Apsisuko ir pradėjo šalintis link (duomenys neskelbtini) pastato. Jis iš karto paskambino savo kolegei B. K. ir pranešė, kad bėgtų paskui asmenį ir jį sulaikytų. Tuo pačiu ir jis nedelsiant nubėgo jai padėti sulaikyti asmenį. Jis pasivijo kolegę ir jie įbėgo į namo (duomenys neskelbtini) bromą, kur už kampo rado šį asmenį, jį sulaikė. Prie jo rado ant žemės išmėtytus daiktus ir drabužius. Asmenį jau rado persirengusį į kitus drabužius. Visus rastus prie jo daiktus ir drabužius nufilmavo ir surinko. Sulaikytą pilietį su visais rastais daiktais atvedė į Lietuvos Respublikos II Seimo Rūmus laukti atvykstančių policijos pareigūnų (3 t., b. l. 74-77).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gegužės 9 d. papildomai apklaustas liudytoju M. A. parodė, kad yra Lietuvos Respublikos Vadovybės apsaugos tarnybos Objektų apsaugos valdybos agentas. Į jo pareigas įeina konkrečių objektų apsauga. Pagrindinė jo darbo vieta yra Lietuvos Respublikos Seimo Rūmuose, dirba pamainomis. Tikslios dienos jau nepamena, jis dirbo vaizdo stebėjimo kontrolės poste, buvo atsakingas už viso objekto priežiūrą, saugumą. Per vaizdo stebėjimo kameras, kaip minėjo pirminėje apklausoje, pastebėjo link Seimo rūmų ateinantį asmenį, kuris priėjęs prie Seimo rūmų pastato pradėjo mėtyti į pastatą akmenis (metė tris kartus), po ko jis priartino vaizdą ir pamatė, kad asmuo rankoje laiko kažkokį objektą, kurį padega ir meta į Seimo rūmus (du kartus metė). Jis buvo užsidėjęs ant galvos kepurę ir ant veido užsidėjęs kaukę, matėsi tik jo akys. Kaip minėjo pirminėje apklausoje, apie tokius veiksmus informavo kolegę B. K., kuri nubėgo sulaikyti pažeidėjo link tos vietos, kurią jis nurodė, t. y. į bromą (duomenys neskelbtini), už parduotuvės IKI. Iš paskos nubėgo ir jis. Vaikino iš karto nerado, jis slėpėsi nuo jų ir jau ketino išeiti iš bromo, nes manė, kad jis pabėgo, bet apsigręžus pastebėjo jį. Sulaikymo metu jis jau buvo persirengęs, ant žemės buvo išmėtyti jo drabužiai ir daiktai, kuriuos su kolege B. K. surinko. Sulaikant asmenį prie jų prisijungė ir kolega E. Ž., kolega L. G. sulaikyme nedalyvavo, tiesiog išėjęs prie Seimo rūmų apžiūrinėjo. Sulaikymo metu paklausė, ar pažeidėjas turi draudžiamų daiktų, paprašė, kad jis prisistatytų, bet jis tik atsakė, kad draudžiamų daiktų neturi, o savo duomenų nepateikė. Jis visą laiką tylėjo, kai atvyko policijos pareigūnai, jis ir jiems savo duomenų nepateikė. Matė, jog šis vaikinas atėjęs prie Seimo rūmų aikštėje išmėtė kažkokius lapus, vėliau po sulaikymo surinkus šiuos lapus, matė, kad juose įrašyti kažkokie šūkiai ir siekiai, kažkas buvo parašyta apie kapitalizmą, LGBT ir pan. Tikslaus tų lapų turinio neprisimena. Daugiau nieko papasakoti negali (3 t., b. l. 78-81).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 22 d. apklausta liudytoja B. K. parodė, kad 2022 m. kovo 16 d. 06.30 val. pradėjo darbą Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose, pamaina truko iki 2022 m. kovo 17 d. 07.30 val. 2022 m. kovo 17 d. apie 03.00 val. vaizdo stebėjimo monitoriuje pastebėjo asmenį, užsidengusį veidą (ant veido buvo mova, matėsi tik akys), kuris stovėjo viešoje vietoje ir laikydamas rankoje butelį jį padegė bei metė. Iš karto negalėjo suprasti, kokioje jis vietoje, kolegai M. A. atitolinus vaizdą, suprato, kur tai vyksta, t. y. prie pagrindinių Seimo rūmų vartų nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Tuomet M. A. jai iš karto paskambino ir nurodė kuo greičiau pasiimti spec. priemones ir bėgti sulaikyti asmenį. Nubėgusi prie vartų pastebėjo ant grindinio (dešinėje pusėje nuo vartų) prie Seimo rūmų sienos degantį skudurą, jo negesino, nes turėjo kuo greičiau reaguoti ir imtis visų priemonių pažeidėjo sulaikymui. Radijo ryšiu susisiekė su kolega, buvusiu prie vaizdo stebėjimo pulto, jis jai paaiškino, kad pažeidėjas pasišalino į bromą, esantį (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „IKI“. Kai nubėgo iki bromo, pastebėjo ant pakeliamo kelio užtvaro brome padėtas juodos spalvos pirštines, pamanė, kad pirštinės galimai priklauso pažeidėjui, ir kad jis tikrai gali slėptis būtent brome. Norėdama įsitikinti, ar pažeidėjas tikrai įbėgo į bromą, dar kartą susisiekė su kolega, buvusiu prie vaizdo stebėjimo pulto, ir pasitikslino, ar ji įbėgo į tą patį bromą kur ir pažeidėjas, kolega patvirtino, kad yra tame pačiame brome. Ji įėjusi į bromą apžiūrėjo galimus pabėgimo iš bromo kelius ir suprato, kad pažeidėjas pabėgti negalėjo ir, kad tikrai dar yra brome. Po kelių minučių prie jos prisijungė kolega M. A. ir kartu su juo apžiūrėjo visą kiemą, esantį už bromo, bei pastebėjo kampe, prie sienos, stovintį vaikiną. Kolegą informavo, kad pastebėjo pažeidėją. Pažeidėją informavo, kad jis sulaikomas, kolega M. A. jam uždėjo antrankius ir jį atvedė į Seimo rūmus. Paklaustas, ar suprato, ką padarė ir už ką yra sulaikomas, jis atsakė „taip, suprantu“, tačiau, kai klausė jo duomenų, jis visą laiką tylėjo ir neprisistatė. Sulaikant pažeidėją į bromą atėjo dar vienas kolega E. Ž.. Brome vaikinas turėjo su savimi asmeninius daiktus, ant žemės prie jo gulėjo šiukšlių maišai, butelis su degiu skysčiu, kuprinė, kedai, kelnės, džemperis, butelis su skaidriu skysčiu ir kiti, ji suprato, kad jis savo nusikalstamą veiką buvo gerai apgalvojęs, pasiruošęs tam. Visus jo daiktus, buvusius prie jo brome, surinko ir taip pat atnešė į Seimo rūmus. Po to, kai vedė sulaikytąjį į Seimo rūmus, įvykio vietoje buvo kolega L. G., kuris saugojo įvykio vietą. Ji pasiliko su L. G. ir kartu su juo surinko sulaikytojo asmens priešais Seimo vartus paskleistus lapus. Tikslaus tų lapų turinio neprisimena, pamena tik tiek, kad juose buvo įrašyti žodžiai „siekiai“, „įsitikinimai“ ir kiti žodžiai. Vėliau, kai peržiūrėjo visą vaizdo įrašą, matė, kad sulaikytasis atėjęs prie Seimo vartų iš kišenių išsitraukė akmenis ir tris kartus užsimojęs metė į virš Seimo vartų esančius langus, vaizdo įraše puikiai matosi, kad jis taikosi į langus, mano, kad jo tikslas buvo išdaužti langą. Po to jis išėmė, tiksliai nepamena, ar iš kurpinės, ar iš medžiaginio krepšio butelį, jį uždegė iš metė degantį į Seimo kiemą. Antrąjį butelį uždegė ir degantį metė į dešinėje nuo vartų esantį pirmojo aukšto langą. Tačiau nepataikė ir butelis atsitrenkęs į sieną nukrito ant grindinio, sudužo ir toliau degė. Sulaikytasis savo duomenų neteikė, paklaustas apie savo elgesio motyvus tiesiog tylėjo, nieko neaiškino, sulaikomas nesipriešino. Visus daiktus, kurie buvo paimti sulaikymo metu ir lapus su siekiais ir įsitikinimais, perdavė policijos pareigūnams (3 t., b. l. 84-87).

Iš policijos įvykių registro išrašo (BIRT ataskaitų žiūryklės) duomenų matyti, kad 2022 m. kovo 17 d. 03.08 val. buvo pranešta, jog prie (duomenys neskelbtini), visuotinai pavojingu būdu buteliais su degiu skysčiu (kokteiliu „Molotovo“) buvo pasikėsinta padegti Lietuvos Respublikos Seimo rūmus (1 t., b. l. 41).

Iš Lietuvos Respublikos Vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – ir VAT) Objektų apsaugos valdybos P1 skyriaus agento V. J. 2022 m. kovo 17 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad budėjimo metu apie 02.59 val. per vaizdo stebėjimo kameras buvo pastebėtas pilietis, užsidėjęs kaukę prie Seimo I rūmų kiemo vartų, esančių nuo (duomenys neskelbtini), kuris priėjęs prie Seimo rūmų iš kelnių kišenių išsiėmęs tris akmenis metė į langus, vėliau atsitūpęs uždegė du butelius su degiu skysčiu ir metė į Seimo I rūmus. Pilietis iš karto pradėjo šalintis link (duomenys neskelbtini). Pilietis buvo sulaikytas ir atvestas į Seimo II rūmus. Pilietis su savimi turėjo kuprinę ir daugkartinio naudojimo medžiaginį krepšį. Apžiūrėjus daiktus, buvo rastas degus skystis, vandens buteliukas, drabužiai, juodos spalvos kaukė, pirštinės. Paprašius pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pilietis nurodė, kad su savimi neturi. Apie šį įvykį pranešė Bendrajam pagalbos centrui, pilietis perduotas atvykusiam ekipažui. Visa vaizdo stebėjimo medžiaga apie šį įvykį saugoma Seimo video stebėjimo sistemos skaitmeninėse laikmenose (1 t., b. l. 38).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Rinktinės „Vytis“ antrosios kuopos vyriausiojo patrulio M. M. 2022 m. kovo 17 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. kovo 17 d. patruliuojant tarnybiniu automobiliu kartu su vyriausiuoju patruliu R. G. apie 03.10 val. iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) Seimo VAT pareigūnai sulaikė asmenį, kuris metė indą su degiu skysčiu. Nuvykus minėtu adresu kreipėsi VAT pareigūnas M. A., kuris paaiškino, kad dirbant Seime, per vaizdo kameras apie 2.58 val. pastebėjo, kaip iš (duomenys neskelbtini) namo arkos atėjęs asmuo prieina prie Seimo rūmų ir meta padegtą vieną degaus skysčio indą per tvorą į Seimo kiemą, indas nukrenta ant žemės ir užsidega, tuomet asmuo pasitraukia apie 10-15 metrų į dešinę ir meta dar vieną padegtą degaus skysčio indą į Seimo rūmų sieną, indas atšoka ir nukritęs šalia ant žemės skystis išsilieja ir užsidega. Tuomet asmuo pabėga į (duomenys neskelbtini) namo arką. VAT pareigūnai: M. A., E. Ž., B. K. nusivijos asmenį, įbėgo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą ir prie (duomenys neskelbtini) namo rado už kampo pasislėpusį minėtą asmenį. Jis bandė persirengti kitus rūbus, buvo apsiliejęs degiu skysčiu, jautėsi aitrus kvapas. Asmuo savo duomenų nepasakė, dokumento neturi. Prie jo buvo krepšys ir kuprinė su drabužiais, degaus skysčio butelis, žiebtuvėlis, veido kaukė, pirštinės, plastikiniai juodi šiukšlių maišai, kiti asmeniniai daiktai. Asmuo buvo sulaikytas ir su V1734 pagalba pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS (1 t., b. l. 39).

Iš 2022 m. kovo 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų pastato iš (duomenys neskelbtini) pusės. Dešinėje pastato pusėje akmeninė iškaba su užrašu „Lietuvos Respublikos Seimas“. Nuo iškabos iš dešinės pusės, apie 115 cm nuo rūmų pastato sienos, ant grindinio, guli sudužusio stiklinio butelio šukės, kai kurios jų aprūkusios. Tarp aprūkusių stiklo šukių guli ir apdegusio audinio likučiai, turintys aitrų kvapą, panašų į degaus skysčio kvapą. Stiklo šukės pažirusios apie keturių metrų atstumu. Ant pastato fasado, virš sudužusių ir aprūkusių stiklo šukių, po antro aukšto langu, fasado apdailos skardoje du nedideli įdubimai, galimai nuo akmenų. Prie antro aukšto lango iš dešinės pusės, ant pastato fasado, tamsios spalvos dėmė, galimai nuo mesto butelio su degiu skysčiu – „Molotovo kokteilio“. Akmeninės iškabos su užrašu „Lietuvos Respublikos Seimas“ kairėje, pastato kolonos, tarp kurių sumontuoti metalinių strypų užtvarai, priešais užtvarą, esantį arčiausiai akmeninės iškabos, ant grindinio, guli trys skirtingų formų ir dydžių akmenys. Jie nuo metalinio atitvaro guli apie 25 cm, apie 3 m ir apie 5,5 m atstumu. Pastato aptvertame kieme, už metalinio atitvaro, apie 7 metrų atstumu, ant grindinio, guli sudužusio stiklinio butelio šukės, kai kurios jų aprūkusios, tarp aprūkusių stiklo šukių apdegusio audinio likučiai, turintys aitrų kvapą. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 42-54).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. balandžio 4 d. specialisto išvadoje Nr. 11-631(22) konstatuota, kad tirti pateiktame plastiko butelyje su etikete „Boker Degus skystis“ esantis skystis yra labai degus skystis – tirpiklis, kurį sudaro etanolis (pagrindinė dalis). Izopropanolis, 2-butanonas, 2-metil-1-propanolis, 3-metil-1-butanolis, 2-metil-l-butanolis, 3-metil-1-butanolio acetatas ir kiti junginiai. Jis gali būti naudojamas kaip priemonė medžio anglims, laužui greičiau uždegti ir kt. Ant tirti pateiktų apdegusio audeklo skiaučių ir stiklo butelių šukių Nr. 1, Nr. 2 (supakuotų paketuose Nr. 410755 ir Nr. 410756), sportinių kelnių, džemperio, sportinių batų, baltos spalvos pirštinių, juodos spalvos pirštinių, audeklo gabalo, žiebtuvėlio, yra labai degaus skysčio – tirpiklio, kurį sudaro etanolis, izopropanolis, 2-butanonas, 2-metil-1-propanolis, 3-metil-1-butanolis, 2-metil-1-butanolis, 3-metil-1butanolio acetatas ir kiti junginiai, pėdsakų. Ant tirti pateikto vatos tampono su nuoplovomis nuo įtariamojo J. T. rankų plaštakų yra labai degaus skysčio, tirpiklio – izopropanolio – pėdsakų. Izopropanolis įeina į rankų dezinfekavimo priemonių, valiklių, skirtų paviršių bei detalių nuriebalinimui, sudėtį ir kt. Didelė tikimybė, kad plastiko butelyje su etikete „Boker Degus skystis“ esantis degus skystis (tirpiklis, kurį sudaro etanolis (pagrindinė dalis) izopropanolis, 2-butanonas, 2-metil-1-propanolis, 3-metil-1-1butanolis, 2-metil-1-butanolis, 3-metil-1-butanolio acetatas ir kiti junginiai) ir degus skystis (tirpiklis, kurį sudaro etanolisizopropanolis, 2-butanonas, 2-metil-1-propanolis, 3-metil-1-butanolis, 2-metil-1-butanolis, 3-metil-1-butanolio acetatas ir kiti junginiai), kurio pėdsakų yra ant apdegusio audeklo skiaučių ir stiklo butelių šukių Nr. 1, Nr. 2, sportinių kelnių, džemperio, sportinių batų, baltos spalvos pirštinių, juodos spalvos pirštinių, audeklo gabalo, žiebtuvėlio, yra tos pačios rūšies degus skystis. Teigti tai kategoriškai ir nustatyti, ar šis tirpiklis turi bendrą kilmės šaltinį (yra buvęs toje pačioje talpykloje), negalima dėl specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių. Plastiko butelyje su etikete „Boker Degus skystis“ esantis degus skystis (tirpiklis, kurį sudaro etanolis (pagrindinė dalis), izopropanolis, 2-butanoanas, 2-metil-1-propanolis, 3-metil-1-butanolis, 2-metil-1-1butanolis, 3-metil-1-butanolio acetatas ir kiti junginiai), ir degus skystis (izopropanolis), kurio pėdsakų yra ant vatos tampono su nuoplovomis nuo įtariamojo J. T. rankų plaštakų, yra skirtingų rūšių degūs skysčiai (1 t., b. l. 63-66).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. gegužės 30 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1376324-22 konstatuota, kad tirti pateikti audinio fragmentai ir stiklo šukės nėra sprogmens dalys – tai yra 2 (dviejų) savadarbių „A“ kategorijai priskirtinų terminio poveikio ginklų („Molotovo kokteilių“) dalys po panaudojimo, su terminio poveikio bei degaus skysčio pėdsakais. Šios rūšies ginklų („Molotovo kokteilių“) paskirtis yra per atstumą termiškai paveikti (uždegti, sukelti gaisrą, sužaloti ir/ar sunaikinti) pasirinktą taikinį. Šios rūšies ginklai („Molotovo kokteiliai“) įprastai yra užpildomi tirpikliu, benzinu, dyzelinu ar kitais panašiomis savybėmis pasižyminčiais degiais produktais ar jų mišiniais. Veikimo mechanizmas: butelis su degiu skysčiu pakreipiamas tiek, kad degiu skysčiu sumirktų į kakliuką įtvirtintas audinys; audinys uždegamas; butelis metamas į pasirinktą taikinį, dėl ko stiklinė talpa sudūžta ir išsilieja degus skystis; išsiliejęs degus skystis ir jo garai užsiliepsnoja nuo jau degančio audinio, taip žalodamas ar sunaikindamas taikinį ir/ar šalia esančius objektus (1 t., b. l. 83-86).

Iš 2022 m. kovo 21 d. viešuosiuose šaltiniuose patalpintų nuotraukų ir vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad tarp J. T. stebimų socialinio tinklo „Facebook“ paskyrų, kurių yra 194, yra oficialios Lietuvos Respublikos institucijų paskyros (Pvz.: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, Valstybinė mokesčių inspekcija ir t.t.), atskirų politikų paskyros (Pvz.: A. M., G. N., G. P., M. M. ir t.t.) ar politinių partijų paskyros (Pvz.: Lietuvos socialdemokratų partija - LSDP, Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)). Taip pat tarp J. T. stebimų „Facebook“ paskyrų yra ir įvairias ideologijas (kraštutines dešiniąsias ar kraštutines kairiąsias) skleidžiančių paskyrų, tokių kaip „P. P.“, „l P.“, „C.“, „S. M. A.-S. T.“ ar „C. P. of A.“. Taip pat tarp J. T. stebimų „Facebook“ paskyrų yra labai daug tokių, kurios kovoja už pačių įvairiausių socialinių grupių, tokių kaip LGBTQ+, juodaodžių, moterų teises ar bendrai, žmonių teises. Stebima daug paskyrų, kovojančių prieš klimato kaitą ar už gyvūnų teises (1 t., b. l. 135-142).

Iš 2022 m. balandžio 5 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas iš Vilniaus apskrities VPK OVS gautas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše fiksuojamas vaizdas (duomenys neskelbtini) prospektas, Vilnius, Lietuvos Respublikos Seimo pastatas. Vaizdo įraše matoma, kaip iš kairės pusės link Seimo ateina asmuo, pereina (duomenys neskelbtini) prospekto gatvę ir eina link Seimo, perėjęs gatvę asmuo pradeda ant gatvės mėtyti baltos spalvos daiktus (galimai popieriaus lapai), po to kelis kartus meta kažką link Seimo vartų ir girdisi duslus garsas. Po to pritūpia prie savo kuprinės ir rankose laiko daiktą, kurį padega bei meta link Seimo. Tas padegtas objektas permetamas per tvorą ir girdima kaip jis dūžta. Tuomet asmuo vėl nueina prie kuprinės, pasilenkia ir iš jos kažką paima, pradeda eiti link Seimo ir rankoje laiko padegtą daiktą, užsimoja ir meta degantį daiktą į Seimo langą. Objektas atsitrenkia į langą ir nukrenta ant žemės. Asmuo pasiima savo kuprinę ir sparčiai pradeda bėgti į tą pusę, iš kurios atėjo (1 t., b. l. 147-149).

Iš 2022 m. balandžio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, gauti iš Lietuvos Respublikos Vadovybės apsaugos tarnybos esančių vaizdo stebėjimo kamerų, kurios įrengtos šalia Lietuvos Respublikos Seimo pastato išorės ir vidiniame pastato kieme. Vaizdo įraše matomas Lietuvos Respublikos Seimas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. 02.58.30 matomas vaizdas kaip asmuo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ateina link Seimo pastato, jis eidamas ant žemės mėto galimai popieriaus lapus, baltos spalvos. Asmuo apsirengęs juodomis kelnėmis ir šviesiu megztiniu. 02.58.38 asmuo per petį nusiima kuprinę, kurią padeda ant grindinio, ir užsimojęs kažką meta link Seimo vartų, tuomet iš kelnių kišenės išsitraukia kažką ir vėl meta į Seimo pastatą (vartus), ir dar kartą užsimojęs meta daiktą link Seimo pastato. Tada baigęs mėtyti asmuo prieina prie savo paliktos kuprinės ir iš jos ištraukia kažkokį daiktą, jį padega ir meta į vidinį Seimo kiemą per vartus. Tuomet dar kartą nueina prie savo kuprinės ir iš jos išsitraukia daiktą, kurį padega ir priėjęs prie Seimo sienos meta padegtą daiktą į langą, atšokęs nuo stiklo degantis daiktas nukrenta ant žemės ir sudūžta. 02.59.37 Asmuo pradeda šalintis, pasiima savo kuprinę ir pradeda bėgti link (duomenys neskelbtini). Ant grindinio lieka degti daiktas, kuris atsimušė nuo Seimo stiklo ir sudužo. 03.00.30 matoma kaip galimai Lietuvos Respublikos Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnė atėjo į įvykio vietą ir pradėjo dairytis ir kalbėtis per radijo stotį. Po pokalbio pradėjo eiti link tos vietos, kur pabėgo aukščiau minėtas asmuo. 03.02.48 matomas vaizdas kaip iš tolimesnės pusės nuo Seimo pastato kampo ateina dar vienas asmuo su prožektoriumi ir nubėga link aukščiau minėto asmens pasišalinimo vietos. 03.04.32 matomas vaizdas kaip iš tolimesnės pusės nuo Seimo pastato kampo atbėga dar vienas asmuo ir nubėga link aukščiau minėto asmens pasišalinimo vietos. 03.05.00 vaizdo įrašas baigėsi.

Apžiūrint antros vaizdo kameros pateiktą vaizdą jame matomas vaizdas iš Seimo pastato vidinio kiemo link (duomenys neskelbtini). Kamera filmuoja vidinį kiemą ir vartus. 02.58.30 matomas vaizdas kaip asmuo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ateina link Seimo pastato. 02.59.11 kažką padega rankoje ir meta jį per tvorą link Seimo pastato. Permestas daiktas per tvorą sudūžta ir lieka degti Seimo vidiniame kieme ant grindinio. 02.59.37 asmuo pradėjo šalintis, pasiėmė savo kuprinę ir pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini).

Apžiūrint trečios vaizdo kameros pateiktą vaizdą jame matomas identiškas Lietuvos Respublikos Seimo vaizdas 03.04.58 val. dar vienas galimai Lietuvos Respublikos Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnas atbėgęs užėjo į tarp namų esančią arką. 03.05.00 vaizdo įrašas baigėsi.

Apžiūrint ketvirtos vaizdo kameros pateiktą vaizdą, jame matomas vaizdas iš Seimo vartų viršaus ir matoma (duomenys neskelbtini) gatvė. 02.58.12 matomas vaizdas kaip iš tolumos tarp namų esančios arkos pasirodo žmogaus siluetas, kuris eina link Seimo. Asmuo perbėga gatvę ir su savimi rankose nešasi lapus, kuriuos pradeda mėtyti ant grindinio šalia Seimo. Asmuo apsirengęs juodomis kelnėmis ir šviesiu megztiniu. Per petį užsidėjęs kuprinę. 02.58.36 asmuo dingsta iš matomumo zonos. 02.59.40 tas pats asmuo matomas bėgantis nuo Seimo pusės link (duomenys neskelbtini) ir įbėga į tarp namų esančią arką (1 t., b. l. 150-153).

Iš 2022 m. kovo 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas VAT Objektų apsaugos valdybos agentas M. A. pateikė lapus, plastikinį butelį su užrašu „DEGUS SKYSTIS“ su skysčiu viduje, žiebtuvėlį ir kitus daiktus, paimtus įvykio vietoje bei sulaikant J. T. (1 t., b. l. 158-161).

Iš 2022 m. kovo 17 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi lapai, kurių yra 99. Lapų abiejose pusėse įrašyti tekstai. Lapuose įvardijami grupuotės „Anarchistinio pasipriešinimo pajėgos“ siekiai, įsitikinimai. Pridedama fotolentelė (1 t. b. l. 162-167).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. balandžio 6 d. specialisto išvadoje Nr. 11-630(22) konstatuota, kad tiriamasis tekstas, pradėtas žodžiais „Mūsų įsitikinimai <...>“ ir baigtas žodžiais „<...>Anarchistinio Pasipriešinimo Pajėgos“ nėra suformuluotas kaip raginimas smurtauti, tačiau juo yra propaguojamos smurtinės idėjos (1 t., b. l. 176-177).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro vyriausiojo tyrėjo T. K. 2022 m. spalio 12 d. specialisto paaiškinimų protokole užfiksuota, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 20 punkte yra sakoma, kad A kategorijos ginklams priskiriami ginklai, kuriuose kaip taikinį naikinanti ar kitaip jį žalojanti priemonė naudojamas šilumos (terminis) poveikis arba energija, pavojinga gyvybei ar sveikatai. Pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. balandžio 4 d. specialisto išvadą Nr. 11-631 (22) buvo nustatyta, kad ant tyrimui pateiktų objektų yra tirpiklio, kurį sudaro etanolis, izopropanolis, 2-butanonas, 2-metil-1-propanolis, 3-metil-1-butanolis, 2-metil-1-butanolis, 3-metil-1-butanolio acetatas ir kiti junginiai, pėdsakų. Nustatytos sudėties tirpiklis yra labai degus skystis.“ Ant tirti pateiktų audinio fragmentų buvo terminio poveikio audiniams požymių, taip pat ant dalies etikečių kraštų, kurios buvo ant tirti pateiktų stiklo šukių buvo terminio poveikio popieriui požymiai. Dalies stiklo šukių išoriniai paviršiai buvo pasidengę juodos spalvos medžiaga, panašia į suodžius. Remiantis visu tuo, buvo padaryta prielaida, kad tirti pateikti audinio fragmentai ir stiklo šukės yra 2 (dviejų) savadarbių „A“ kategorijai priskirtinų terminio poveikio ginklų („Molotovo kokteilių“) dalys po panaudojimo. Šios rūšies ginklų („Molotovo kokteilių“) paskirtis yra per atstumą termiškai paveikti (uždegti, sukelti gaisrą, sužaloti ir/ar sunaikinti) pasirinktą taikinį. Apie šį terminį (šilumos) poveikį ir yra kalbama Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 20 punkte. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 2022 m. gegužės 30 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1376324-22 ir buvo padaryta prielaida, kad tirti pateikti audinio fragmentai ir stiklo šukės yra 2 (dviejų) savadarbių „A“ kategorijai priskirtinų terminio poveikio ginklų („Molotovo kokteilių“) dalys po panaudojimo, su terminio poveikio bei degaus skysčio pėdsakais (3 t., b. l. 171-174).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. gegužės 9 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-201/2022 konstatuota, kad kadangi J. T. nuo 2020 m. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, taip pat fiksuojami nespecifiniai, tačiau lėtiniam psichikos sutrikimui būdingi mąstymo pakitimai, todėl tikslinga objektyviai įvertinti jo psichikos būseną, gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. J. T. rekomenduojama skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (3 t., b. l. 198).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 23 d. – 2022 m. rugpjūčio 30 d. ekspertizės akte Nr. 78TPK-167/2022 konstatuota, kad įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu J. T. nustatomas (duomenys neskelbtini) sutrikimas. Pagal savo psichikos būklę J. T. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo visiškai suvokti pavojingos nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų. J. T. nustatomi ribotą pakaltinamumą atitinkantys kriterijai. Šiuo metu J. T. nustatomas (duomenys neskelbtini) sutrikimas. Pagal savo psichikos būklę šiuo metu J. T. gali suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti. Pagal savo psichikos būklę šiuo metu J. T. gali dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir teismo procese. Pagal savo psichikos būklę J. T. gali suprasti aplinkybes, turinčias reikšmės ikiteisminiam tyrimui ir bylos nagrinėjimui teisme, jis gali duoti parodymus. J. T. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (4 t., b. l. 24-28).

Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori, arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti (kilti).

BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Taip pat pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktikoje pripažįstama, jog įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, įžūlūs veiksmai su gyvūnais ar prieš juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, tai gali būti trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-719/2012, 2K-318/2012, 2K-406/2013, 2K-229/2014).

Vandalizmu paprastai pripažįstamas nemotyvuotas, betikslis, beprasmis turto, kuris turi kultūrinę, inžinerinę ar kitokią socialinę vertę, gadinimas, niokojimas ar naikinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2010, 2K-29/2012).

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-7-404/2014). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama į konkrečios veikos pobūdį ir įvertinamos kaltininko veiksmų ypatybės, viešosios vietos specifika, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-160-697/2019, 2K-19-511/2020).

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-72/2010, 2K-91/2010, 2K-136/2010, 2K-410/2011, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).

Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymo motyvai neturi reikšmės jos kvalifikavimui, jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams aiškintis pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-404/2014, 2K-382-1073/2017).

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad J. T. kaltė padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje, įrodyta.

Šiuo atveju byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamojo, liudytojų B. K., M. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, policijos įvykių registro išrašo duomenys, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, vaizdo ir garso įrašų apžiūros protokolai, specialisto išvados ir kita rašytinė bylos medžiaga, patvirtina, kad kaltinamasis J. T., kaltinime nurodytu adresu ir laiku (t. y. prie Lietuvos Respublikos Seimo pastato 2022 m. kovo 17 d. apie 03.00 val.), turėdamas tikslą išreikšti nepasitenkinimą valdžia ir esama santvarka ant grindinio išmėtė 99 atspausdintus popieriaus lapus su tekstu, propaguojančiu smurtines idėjas, po ko, savo nepasitenkinimui išreikšti iš anksto nusprendęs sugadinti svetimą turtą, žinodamas, kad Lietuvos Respublikos Seimo rūmų pastatas ir jo prieigos yra saugomos apsaugos pareigūnų bei stebimos vaizdo stebėjimo kameromis, siekdamas išvengti galimo sulaikymo, maskuodamas veidą mova bei kepure, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, demonstravo aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą – metė tris akmenis į Seimo rūmų pastatą ir vartus, po ko, padegęs du butelius su padegamuoju mišiniu „Molotovo kokteiliu“, vieną po kito metė pro vartus į Seimo vidinį kiemą bei Seimo pastato sienoje esantį langą ir taip pasikėsino sugadinti visuotinai pavojingu būdu – padegant svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turintį svetimą turtą – Lietuvos Respublikos Seimo rūmų pastatą ir dėl to galėjo nukentėti žmonės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes buteliuose esantis padegamasis skysti užsidegė tik buteliams nukritus ant grindinio ir žalos nepadarė. Tokiu būdu J. T. pasikėsino sugadinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, po ko buvo sulaikytas apsaugos pareigūnų, kurie vaizdo kamerų pagalba pastebėjo jo veiksmus.

J. T. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra kaltinamojo mama. J. T. sirgo jau dvejus metus ir tai nebuvo traktuojama kaip sirgimas, tiesiog jis buvo prastos psichologinės būsenos, kadangi tuo metu buvo karantinas, ir baigdamas mokyklą dvejus metus sėdėjo karantine. Intensyviai ieškojo gydytojų ir pats J. T. norėjo eiti pas gydytojus, nes akivaizdžiai jautėsi blogai. Įvykio metu ir prieš įvykį ji pati turėjo reikalų Briuselyje, todėl derindama trumpą išvyką darbo reikalais su trumpomis atostogomis, kartu su vyru išvyko į Briuselį. Apie įvykusį įvykį ir tai, jog J. T. sulaikytas, ji sužinojo iš karto, tačiau negalėjo iš karto parvykti. Tuo metu labai stipriai išgyveno šią situaciją. J. T. tuo metu irgi išgyveno sunkią situaciją, kalbėjosi, daug kartų kalbėjosi taip pat ir iki šiol kalbasi, nepritaria jo padarytiems veiksmams. Žino, kad tai yra vaikas su paaštrintu teisingumo jausmu, jam skauda širdį, kai kažkas neteisingai yra daroma. Šiuo metu mato absoliutų jo psichologinės būsenos pagerėjimą, tas žmogus, kuris padarė nusikaltimą tuo metu, ir tas žmogus, kuris yra dabar – tai du skirtingi žmonės. Mato jo siekį mokytis, siekį bendrauti, dalyvauti studentų veikloje. Yra absoliučiai įsitikinusi, kad ateityje panašūs įvykiai nepasikartos. Ji mano, kad ši vaiko liga tai – paauglystės hormonai, kurie sureagavo į karantiną ir uždarą dviejų metų buvimą namie. J. T. ypatingai sąžiningai laikėsi karantino reikalavimų ir per tą laikotarpį su aplinka bendravo internetu, o kai yra žmogaus jautresnė psichika, mano, kad tai ir atsiliepia. Pati yra (duomenys neskelbtini), dirba tokį savo darbą visą laiką. Šiais laikais yra įvairios ryšio priemonės, kurios leidžia pasiekti žmogų kiaurą parą, tuo labiau, kai yra bendravimas ir yra įsipareigojimas, t. y. laidavimas, mano, kad jos darbas tam netrukdys. Garantuoja, kad dės visas įmanomas pastangas, kad žmogus daugiau nenusikalstų. Tam padeda ir stiprūs šeimos ryšiai. Ji supranta, kad jeigu būtų J. T. paskirtas gydymas, jis būtų įpareigotas lankytis tam tikroje gydymo įstaigoje. Mano, kad ta psichiatrė, pas kurią lankosi dabar, yra geresnė specialistė, nei bet kuri kita ambulatorinė gydykla pagal gyvenamąją vietą, kadangi pagal gyvenamąją vietą lankosi ir dabar. Mano, kad privalomo gydymo nereikia, nes J. T. ypatingai aktyviai siekia gydymo, nes jam tai svarbu. Tai, kad J. T. ateityje nenusidės įstatymui, grindžia tuo, kad J. T. yra ypatingai sąžiningas ir teisingas žmogus, kuris padaręs klaidą labai stipriai iš jos pasimoko. Jis padarė prasižengimą, dėl kurio labai gailisi ir jo sąmoningumo lygis tikrai verčia manyti, kad jis daugiau tokių dalykų nekartos. Ji labai pasitiki J. T. psichoterapeutu, kad jis dabar nesilanko, yra todėl, kad psichoterapeutas pasakė, kad jo konsultacijos padarė savo darbą, savo poveikį ir jie yra sutarę, kad bet kuriuo atveju, kas kelis mėnesius, jie susitiks aptarti jo psichologinės būsenos. J. T. psichologinė sveikata lyginant su ta, kuri buvo inkriminuojamų veikų metu, yra viena iš prielaidų, kodėl mano, kad ateityje J. T. nenusikals.

BK 40 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, bei yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 1 ir 2 d.). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.).

Be to, kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. Jo įvykdytomis nusikalstamomis veikomis žala nepadaryta.

Bylos duomenimis, J. T., kuri prašė perduoti J. T. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra jam pats artimiausias žmogus – mama, neteista, administracine tvarka bausta už smulkų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, paskirta bauda sumokėta, yra kaltinamajam autoritetas, jie kartu gyvena, ji palaiko J. T. bei rūpinasi jo psichologinę sveikata, yra saistomi tvirtais asmeniniais ryšiais, išlaiko kaltinamąjį materialiai, darbdavio yra charakterizuojama teigiamai, t. y. nepriekaištingos reputacijos. Vien ta aplinkybė, kad ji įvykio metu buvo išvykusi iš namų darbo reikalais ir negalėjo užkirsti kelio kaltinamojo padarytoms nusikalstamoms veikoms, nereiškia, kad ateityje ji negalės to padaryti. Priešingu atveju kiekvienas potencialus laiduotojas negalėtų būti pripažintas patikimu, t. y. vertu teismo pasitikėjimo. Teismo nuomone, šiuo metu, atsižvelgus į J. T. nustatytą sveikatos sutrikimą, jo galimą pasireiškimo būdą ir pasekmes, kaltinamojo ir J. T. ryšys yra dar labiau sustiprėjęs, ji yra suinteresuota ir atidesnė jo psichinei būsenai ir elgesiui, todėl, manytina, ateityje galės daryti realų auklėjamąjį poveikį J. T..