Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, bedarbis, (duomenys neskelbtini) universiteto 3-io kurso studentas, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį;

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. 2010 liepos 28, apie 4 val. 15 min., naktinio baro ,,(duomenys neskelbtini)“ kieme, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, be jokios dingsties kumščiu sudavė nukentėjusiajam E. K. ne mažiau kaip du smūgius į veido sritį ir, šiam nuo smūgių nugriuvus ir atsitrenkus dešine pakaušio puse į grindinį, padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, kraujosruvą dešinės pakaušio pusės minkštuosiuose audiniuose, poodinę kraujosruvą ir nubrozdinimą dešinėje pakaušio pusėje, nubrozdinimą kairiame smilkinyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, bei kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš abiejų pusrutulių, smegenėlių ir smegenų kamieno bei galvos smegenų skilvelių, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą, sužalojimai komplikavosi į smegenų ir plaučių pabrinkimą, ir dėl to E. K. mirė įvykio vietoje, taip tyčia dėl chuliganiškų paskatų jis nužudė nukentėjusįjį E. K., tokiais savo tyčiniais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Be to, E. G. 2010 liepos 28, apie 4 val. 20 min., viešoje vietoje – naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“ kieme, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be jokios dingsties kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam S. Š. į veido sritį, sukeldamas jam fizinį skausmą bei padarydamas kraujosruvas kaktos dešinėje – dešinės akies vokuose, smakro dešinėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, tokiais savo tyčiniais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.

E. P. 2010 liepos 28, apie 4 val. 15 min., viešoje vietoje – naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“ kieme, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be jokios dingsties kumščiu sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius nukentėjusiajam J. Z. į galvos sritį bei abu žastus sukeldamas jam fizinį skausmą bei padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, kairėje kaktos pusėje, nubrozdinimą dešinėje kaktos pusėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą ir vieną kartą koja smūgiavo gulinčiam nukentėjusiajam E. K. į galvos sritį, padarydamas jam poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose ir kraujosruvą dešinio antakio minkštuosiuose audiniuose, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, tokiais savo tyčiniais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. G. parodė, kad nepripažįsta, jog tyčia pirmas be jokios dingsties smūgiavo smūgius. Konfliktą pradėjo E. K.. 2010 m. liepos 28 d. apie 4 val. iš naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ jis su E. P., A. B., A. N. ir dviem merginomis, su kuriomis susipažino „(duomenys neskelbtini)“, ėjo į „(duomenys neskelbtini)“ barą nusipirkti ką nors užkąsti. „(duomenys neskelbtini)“ bare jie nusipirko valgyti ir matė tris vaikinus, kurie vartojo alkoholį. Tie vaikinai išėjo iš baro į lauką, o jie prisėdo į jų vietą valgyti, galvojo, kad jie negrįš į barą. Tuo metu tie vaikinai grįžo, bet jokio konflikto nebuvo, kad atsisėdo į jų vietą. Kaip vėliau sužinojo, tie vaikinai buvo J. Z., S. Š. ir E. K.. Pavalgę jis, A. B. ir viena mergina išėjo į lauką. A. B. su mergina rūkė, o jis nerūkė, tik stovėjo šalia. Už nugaros stovėjo S. Š. ir E. K.. Matėsi, kad E. K. buvo išgėręs. Matėsi iš akių, iš koordinacijos. Nebuvo labai girtas, bet matėsi, kad buvo išgėręs. Po įvykio sužinojo, kad tai buvo E. K.. Anksčiau nieko nepažinojo iš kitos pusės. Išgirdo kaip E. K. S. Š. pasakė: „Ar žinai, kas jiems būtų, jei tų mergų čia nebūtų?“. Atsisukęs paklausė, kas jiems būtų. E. K. jam liepė tylėti, jei nenori, kad būtų blogai. Atėjęs A. liepė nusiraminti, nekelti konfliktų. Išėjęs iš baro stovėjo priešais duris. E. K. buvo jam už nugaros, nugara nuo jo nusisukęs, vienas nuo kito stovėjo metro atstumu. E. K. stovėjo su S. Š.. Girdėjo, kaip jie šnekasi, iš balso suprato, kad jam tuos žodžius pasakė E. K.. E. K. jiems pasakė grasinančius žodžius. Pasiūlė E. K. „eiti vienas prieš vienas“, nes jis pasakė, kad kažkas atvažiuos. Jei jis toks „kietas“, tai pasiūlė eiti vienas prieš vieną, norėjo baigti tą konfliktą.

Atėjęs E. P. įlindo tarp jų ir jį pastūmė į šoną, sakė nebesipykti, nebekalbėti, ir viskas bus gerai. Tada E. K. pasakė „einam“ ir puolė jį kumščiais. Artinosi link jo ir užsimojo kumščiais. E. P. pasitraukė į šoną, o jis atsitraukdamas, gindamasis trenkė kelis smūgius E. K. į veidą. E. K. puolė jį, nejuto jo smūgių, atsitraukdamas jis gynėsi ir sudavė kelis smūgius rankomis į veidą E. K., du smūgius sudavė E. K. tiesiai į veidą, pirštai buvo sugniaužti, abu smūgiai buvo iš karto, vienas po kito. E. K. griuvo veidu į priekį, nuslydo nuo jo ir griuvo ant kairio šono, o jis pats ant dešinio. Abiem rankomis trenkė E. K.. Vienodai valdo rankas – ir kairę, ir dešinę, jo smūgiai vienodo stiprumo, gal kairė silpnesnė. Nejuto, kad E. K. būtų jam sudavęs smūgius, buvo šoko būsenos. E. K. griuvo veidu į priekį ant kairio šono, ant betonuotos dangos. Viskas vyko greitai. Jis pirmas atsistojo ir matė, kaip E. žiūrėjo į jį užsidengęs galvą, kad nesuduotų dar. Matė, kad E. K. sėdasi, nebuvo praradęs sąmonės. Nematė, kad būtų E. K. dar kas sudavęs ir nematė E. K. rankose jokio įrankio. Kai A. B. jį nustūmė į šoną, kad nebesimuštų, ir kai jis pasilenkęs valėsi kelnes, tuo metu kažkas jam iš nugaros trenkė. Kas trenkė, nematė, tik atsisukęs pamatė, kad bėga J. Z.. Vijosi, bet nepavijo. E. P. jį nusivijo. Grįždamas atgal pamatė, kad stovi S. Š.. Pagalvojęs, gal jis jam sudavė iš nugaros, trinktelėjo jam vieną kartą ir nuėjo. Grįždamas matė, kaip E. K. sėdasi. Jis net nebuvo praradęs sąmonės. Praėjo pro šalį, prie jo nebelindo. Nuėjo prie A., jis jį kvietė. Paskui atėjo A. su merginomis. A. nubėgo pakviesti E. P.. E. P. dar sakė, kad, kai jis spyrė E. K. į galvą, jis dar bandė keltis. Atsisukęs pamatė, kad E. K. guli ant nugaros ir nebejuda. Jokių sužalojimų nesimatė, jis nedejavo, nešaukė, nekalbėjo, nei gestus rodė, tik galvą pakėlęs pažiūrėjo į jį. Jie nieko blogo nepagalvojo, išvažiavo taksi namo. Nežino, kodėl griuvo E. K., gal apsvaigo nuo jo smūgių, gal kojos jam susipynė. Jo smūgiai nebuvo stiprūs. Jis mirė atsitrenkęs galvą į grindinį. Taurelę brendžio buvo išgėręs „(duomenys neskelbtini)“ bare. „(duomenys neskelbtini)“ bare negėrė, valgė čebureką, E. P. alaus butelį pirko, kiti nieko nepirko. Nepripažįsta savo kaltės. Pirma pripažino kaltę iš dalies, bet kai atliko ekspertizę, suprato, kad ne dėl jo smūgių mirė. Jis pats buvo blaivus. E. K. pasiūlė eiti vienas prieš vieną, negalvojo, kad jis puls, manė, baigsis tas konfliktas ir eis savo keliais. Pripažįsta iš dalies ieškinius: J. Z. nieko nedarė, todėl jo ieškinio nepripažįsta. S. Š. sudavė. G. K. ieškinio nepripažįsta, nes ne dėl jo smūgių mirė E. K.. Sutinka tik su tuo, kad sukėlė fizinį skausmą suduodamas smūgius. Griūdamas nuo jo smūgio E. K. niekaip negalėjo atsitrenkti pakaušiu. Penkiems tūkstančiams litų pripažįsta ieškinį. Su nukentėjusiaisiais dėl žalos atlyginimo nesitarė. Dėl S. Š. pripažįsta kaltę, kad sudavė jam. Nepripažįsta tik, kad tyčia nužudė E. K.. E. K. mirė nuo E. P. smūgio koja, atsitrenkęs pakaušiu į grindinį. Jis pats to nematė. A. B. sakė, kad tai matė. S. Š. sudavė, nes manė, kad S. Š. jam sudavė.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju E. G. davė analogiškus parodymus, o parodymų patikrinimo vietoje metu jis parodė nusikalstamos veikos padarymo vietą ir paaiškino įvykio mechanizmą (1 t., 152 b. l. ).

Apklaustas teismo posėdyje kaltinamasis E. P. parodė, kad klube „(duomenys neskelbtini)“ jie susipažino su keliomis merginomis. Iš klubo nusprendė nueiti į „(duomenys neskelbtini)“ barą pavalgyti. Bare sutiko trijų vaikinų kompaniją, jie buvo taip pat išgėrę. Kai jie įėjo į „(duomenys neskelbtini)“ barą, tuo metu tie vaikinai išėjo į lauką parūkyti. Jie užsisakė pavalgyti, atsisėdo. E. G., A. B. ir viena iš merginų išėjo į lauką parūkyti. Po kiek laiko ir jis išėjo. Išeidamas matė, kad buvo nugertas tų vaikinų viskio butelis. Lauke jį pasikvietė E. K., pasakė, kad yra jam matytas, paklausė, ar lankė (duomenys neskelbtini) ‘ą. Kai pasikalbėjo, grįžo į baro vidų. Išgirdo šūksnius: „Kas man būtų?“. Išėjęs į lauką paklausė E. G., kas nutiko, o E. G. atsakė, kad jiems grasino, sakė, kad, jei nebūtų merginų, tai jiems būtų blogai. Ėjo juos raminti, išskyrė, o E. K. ėjo agresyviai iš paskos. E. G. pasiūlė, kad, jei nori, gali eiti vienas prieš vieną „išsiryškinti“. E. K. pasakė: „Galim eiti“. Tada jis pasitraukė į šoną, E. G. su E. K. susikabino. Atsisukus pamatė, kad link jo norėdamas suduoti kumščiais atbėga J. Z., todėl atsitraukęs pirmas jam sudavė du smūgius į galvą. Kaip mušėsi E. G. su E. K. ir kas pirmas sudavė smūgius, nematė, buvo nusisukęs, pasišalino, nes nenorėjo kištis. Kol jie stumdėsi tunelyje, jis paėjo į priekį ir tada atsisukęs pamatė, kad link jo atbėga J. Z.. Kai grįžo į tą vietą, kur prasidėjo jų konfliktas, tuo metu E. G. stovėjo nugara į aikštę, o E. K. stovėjo jam pačiam už nugaros, jis buvo tarp jų dviejų. Pradėjo raminti E. G., kuris E. K. pasakė, kad, jei nori išsiaiškinti, tada galima „vienas ant vieno“. E. K. sutiko, ir jie iš karto pradėjo muštis. Kaip jie mušėsi, nematė. Po to, kai susikabino su J. Z., prabėgdamas matė, kad E. K. jau gulėjo. Jis gulėjo ant nugaros, nejudėjo, todėl pribėgo ir norėjo kaire koja pajudinti, norėjo pažiūrėti, ar jis sąmoningas, ar reaguoja, ar jis gyvas, todėl pajudino su koja. Prisilietė, taip kaip spirtelėjo iš kairės kojos į jo dešinę galvos pusę. Jokio E. K. judesio nebuvo, gal tik jo galva pajudėjo. Tada jį pakvietė draugai.

Nepradėjo muštynių, kaip tik juos ramino. Klube išgėrė. Pajudino E. K. galvą koja. Nukentėjęs gulėjo, nieko nesakė. Patys buvo išsigandę, gal todėl nekvietė policijos, gydytojo. Penkių smūgių nebuvo, gal tik trys suduoti buvo smūgiai. Vieną vaikiną pasivijo, bet jis nugriuvo. Tą vaikiną vijosi, nes jis jam sudavė, o jis pats norėjo tik išsiaiškinti, sakė: „Baikim, nereikia tų muštynių“. Nežino, kodėl liudytojos G. D. parodymai skiriasi. Su liudytoja jokių santykių neturi, tik bare susipažino. Mano, kad atlygino visą žalą, jo galimybės tiek teleidžia. Jei teismas priteis daugiau, atlygins per laiką. Jam yra šokas, kad tokia situacija įvyko. Ateityje stengsis išvengti tokių įvykių. Ir tuo metu bandė išvengti konflikto, bet vyrukai jau buvo susikabinę, tai nieko negalėjo pakeisti. Jam E. K. pasirodė draugiškas, nepasirodė, kad norėjo prie jų kompanijos prisikabinti. Po to įvykio su buvusiais draugais jokio ryšio nepalaiko, nežino, ar kiti tarpusavyje bendrauja.

Ikiteisminio tyrimo metu E. P. kaltu neprisipažino, įvykių aplinkybės paaiškino analogiškai, o parodymų patikrinimo vietoje metu parodė nusikalstamos veikos padarymo vietą ir paaiškino įvykio mechanizmą (1 t., 187 b.l.).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad E. G. viešoje vietoje be jokios dingsties kumščių sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam S. Š. į veido sritį. Tokiais savo neteisėtais veiksmais kaltinamasis sukėlė S. Š. fizinį skausmą ir, kaip nustatyta specialisto išvadoje Nr. G 969/10(04) (1 t., 74 b. l.), dėl kraujosruvos kaktos dešinėje-dešinės akies vokuose, smakro dešinėje padarė S. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu įžūliu elgesiu kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir jo neteisėti veiksmai S. Š. atžvilgiu pagristai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Motyvuojamoji dalis

Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-31/2010, 2K-51/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis E. P. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, tačiau neįvykdė BK 40 str. 2 d. 2 p. sąlygų, ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino nusikaltęs, o duodamas parodymus teisminio nagrinėjimo metu savo neteisėtus veiksmus įvertino savaip. Lietuvos Aukščiausiasis teismas byloje Nr. 2K-P-82/2010 pastebėjo, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi „visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamą veiką“. Pažymėtina, kad tokia kategoriška kaltės pripažinimo sąlyga yra nesutinkama jokiose kitose Baudžiamojo kodekso straipsniuose esančiose normose, reglamentuojančiose prisipažinimą padarius nusikaltimą (pvz., BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Toks visiškas kaltės pripažinimas neatsiejamas nuo to, kad kaltininkas besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus nusikalstamos veikos faktus, duoda teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos aplinkybėmis. Byloje nustatyta, kad E. P. tyčia sudavė ne mažiau nei penkis smūgius nukentėjusiajam J. Z. ir vieną kartą koja smūgiavo gulinčiam mirtinai sužalotam nukentėjusiajam E. K. į galvą. Užtat pats kaltinamasis parodė, kad sudavė J. Z. du smūgius į galvą, o E. K. pamatė gulintį ant nugaros, jis nejudėjo, todėl pribėgo ir norėjo kaire koja pajudinti, norėjo pažiūrėti, ar jis sąmoningas, ar reaguoja, ar jis gyvas, todėl pajudino su koja. Jis prisilietė, lyg spirtelėjo kaire koja į E. K. dešinę galvos pusę. Faktiškai kaltinamasis nepripažįsta nusikalstamo elgesio motyvo – chuliganiškų paskatų o savo nusikalstamą elgesį jis teisina būtinumu gintis ir savaip interpretuoja nukentėjusiojo veiksmus. Toks savo veiksmų sumenkinimas nerodo visiško kaltinamojo kaltės padarius viešosios tvarkos pažeidimą ir nežymaus sveikatos sutrikdymą pripažinimo ir neleidžia teismui padaryti išvadą, kad kaltinamasis E. P. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Taigi jau vien dėl šios priežasties E. P. BK 40 straipsnyje įtvirtintu pagrindu negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, duodantys pagrindą manyti, jog kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Tokie įstatymo reikalavimai taip pat sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje. Nagrinėjamoje byloje teismas, atsižvelgę į tai, kad su nukentėjusiuoju J. Z. kaltinamasis dėl žalos atlyginimo dėl jo pateikto teismui civilinio ieškinio (2 t., 103–104 b. l.) nesitarė, vėliau dalį žalos (1000 litų) atligino tik po to kai teismui pateikė prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl darytina išvada, kad neįvykdė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Išnagrinėjęs prašymą ir įvertinęs siūlomą laiduotoją, regbio klubo „(duomenys neskelbtini)“ trenerį E. Š., teismas konstatuoja, kad jis neatitinka laiduotojams keliamų reikalavimų, negali daryti E. P. teigiamos įtakos ir negali būti pripažintas vertu teismo pasitikėjimo. E. Š. prašyme išdėstyta įvykio situacija atitinka E. P. nurodytų jo veiksmų apibūdinimą, tačiau neatitinka faktinės byloje nustatytos situacijos. Taip pat teismas nustatė, kad, nors E. Š. anksčiau nebuvo teistas, tačiau buvo daug kartų baustas pagal LR ATPK už administracinių teisės pažeidimų padarymą ir turi vieną galiojančią nuobaudą už nedidėlį chuliganizmą pagal ATPK 174 str. (2 t., 145–146 b. l.).

Kolegija pažymi ir tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu. Tik įvertinęs bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą teismas prieina prie išvados dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo kaltininkui galimybės (kasacinė nutartis Nr. 2K-319/2008).

Teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, veikų padarymo aplinkybes, motyvus, kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), laiduotojo asmenybę daro išvadą, kad negalima atleisti E. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Bausmės skyrimas

Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Skirdamas bausmę kaltam asmeniui teismas vadovaujasi LR Baudžiamojo kodekso VIII skyriuje „Bausmės skyrimas“ nustatytais bausmės skyrimo pagrindais ir nuostatomis: atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalis), ir skiria bausmę, numatytą Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnio numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, kad paskirtąja bausme būtų pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Skiriant bausmę kaltam asmeniui, analizuojamos aplinkybės, užtikrinančios bausmės atitikimą baudžiamajam įstatymui, bausmės individualizavimo bei bausmės teisingumo principams.

Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra, kad bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. G., atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų ir vieną labai sunkų tyčinius nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3, 6 dalys), veikdamas netiesiogine tyčia. E. G. padarytos nusikalstamos veikos nenutrūko pasikėsino ar rengimosi stadijoje, todėl pagrįstai kvalifikuotos kaip baigtiniai nusikaltimai.

Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis iš dalies pripažino savo kaltę, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę neigė. Pripažindamas sudavęs E. K. smūgį, E. G. tvirtino, kad nukentėjęs mirė ne nuo jo suduoto smūgio, kad pats nukentėjusysis E. K. išprovokavo konfliktą, o jis nukentėjusiajam smūgius sudavė tik gindamasis nuo E. K. smūgių. Pasišalino iš įvykio vietos neįsitikinęs, kad nukentėjusiam E. K. viskas gerai, nors nubėgdamas matė, kad E. K. gulėjo ant žemės nejudėdamas. Tokie E. G. veiksmai rodo, kad jis kritiškai nevertina savo veiksmų, o visaip bando pateisinti save. E. G. pripažino, kad sudavė smūgį nukentėjusiajam S. Š., dėl to gailisi, tačiau taip pat kaltinamasis tvirtino, kad smūgį sudavė pagalvojęs, jog nukentėjusysis jam sudavė smūgį į nugarą. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Iš bylos aplinkybių bei teisme apklaustų asmenų parodymų matyti, kad konflikto iniciatoriumi buvo pats nukentėjęs E. K., kuris savo draugams teigęs, kad „jei ne mergos, jiems būtų blogai“, tai kaltinamasis E. G. suprato kaip išsakytą grasinimą. Be to, nukentėjusysis priėmė kaltinamojo siūlymą išsiaiškinti „vienas prieš vieną“, nukentėjusysis pirmas užsimojo smogti. Pagal teismų praktiką, tokie nukentėjusiojo veiksmai laikomu provokuojančiu elgesiu, nes šioje konkrečioje situacijoje E. G. atlikti veiksmai vertinami kaip jo atsakomoji reakcija į nukentėjusiojo provokuojančius veiksmus. Dėl to teismas pripažįsta kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Kitų kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Taip pat teismas nenustatė kaltinamojo E. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors kaltinamasis prisipažino, kad įvykio metu klube „(duomenys neskelbtini)” išgėrė taurę brendžio, tačiau byloje nesant įvykio metu girtumą patvirtinančių duomenų, laikoma, kad kaltinamojo vartotas alkoholis įtakos nusikalstamų veikų padarymui neturėjo (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis E. G. yra vedęs, turi šeimą, augina mažametę dukrą, studijuoja, charakterizuojamas teigiamai, registruotas darbo biržoje (2 t. 94, 95–97, 98, 99, 100 b. l.), psichikos ir priklausomybės ligų pacientų registre neįrašytas (2 t. 9, 11 b. l.), neteistas (2 t. 7 b l.), į policijos nuovados profilaktines įskaitas bei apskaitas nėra įrašytas, administracine tvarka nebaustas (2 t. 16 b. l.).

Už nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalyje, padarymą numatyta itin griežta laisvės atėmimo bausmė, jos minimumas – laisvės atėmimas 8 metai, už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos alternatyvios bausmės.

Teismas nenustatė sąlygų E. G. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatų ir kaltinamajam skirti švelnesnę, negu numatyta įstatyme, bausmę ar švelnesnę bausmę, kai bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, bei atsižvelgęs į BK 129 straipsnio 2 dalyje bei BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas bausmes, jų rūšis bei griežtumą, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam straipsnių sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytas laisvės atėmimo bausmes, savo dydžiais mažesnes nei bausmių vidurkiai (BK 61 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

E. G. skirtinos bausmės subendrintinos BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 2 punkte numatytu bausmių subendrinimo būdu – apėmimu, nes nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Į subendrintos bausmės laiką įskaitytinas laikas, kai E. G. buvo sulaikytas ir suimtas. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. P., atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikdamas tiesiogine tyčia. Padaryta nusikalstama veika nenutrūko pasikėsino ar rengimosi stadijoje, todėl pagrįstai kvalifikuota kaip baigtinis nusikaltimas.

Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors kaltinamasis E. P. prisipažino sudavęs smūgį gulinčiam E. K. bei sudavęs smūgius nukentėjusiajam J. Z., išreiškė gailestį, tačiau tvirtino, kad spirdamas gulinčiam E. K. į galvos sritį, norėjo tik patikrinti, ar jis gyvas, o smūgius nukentėjusiajam J. Z. sudavęs dėl to, kad atbėgdamas nukentėjusysis J. Z. buvo užsimojęs jam smūgiuoti. Esant tokios aplinkybėms, teismas nepripažįsta, kad yra nustatyta kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Bylos duomenimis nustatyta, kad teisminio nagrinėjimo metu – 2011-05-02 J. Z. buvo padaryta 1 000 Lt pašto perlaidą (2 t. 171 b. l.). Nukentėjusysis J. Z. šią aplinkybę patvirtino. Nors kaltinamasis E. P. atlygino dalį nukentėjusiajam J. Z. padarytos žalos, teismas tai nepripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes iš bylos matyti, kad dalį žalos atlygino tik po to, kai teismui buvo pateiktas prašymas kaltinamąjį E. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kurį taikyti viena iš privalomų sąlygų yra žalos atlyginimas ar susitarimas dėl jos atlyginimo ar pašalinimo. Be to, pastebėtina, kad kaltinamasis E. P. teisme nurodė, kad, jo nuomone, jis nukentėjusiajam žalą yra atlyginęs visiškai, nes tokio dydžio žala ir buvo padaryta. Kadangi dalis žalos atlyginta siekiant palengvinti savo teisinę padėtį, o ne dėl to, kad neteisėtais savo veiksmais kaltinamasis E. P. padarė nukentėjusiajam žalą, kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažįstama tai, kad jis savo noru atlygino dalį nukentėjusiajam J. Z. padarytos žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kitų kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Taip pat teismas nenustatė ir kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors įvykio metu kaltinamasis ir buvo vartojęs alkoholio, tačiau, kaip ir kaltinamajam E. G., ši aplinkybė nepatvirtinta byloje esančiais objektyviais duomenimis.

Už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui bei atsižvelgus į BK 55 straipsnio nuostatą, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Kadangi kaltinamasis E. P. dirba, netikslinga jam skirti viešuosius darbus, nes atidirbti viešuosius darbus, jam sutinkant, būtų sudėtinga suderinti dėl jo darbo. Arešto bausmė yra trumpalaikis laisvės atėmimas, todėl ši bausmė, kaip ir laisvės atėmimo bausmė kaltinamajam neskirtina. Teismas mano, kad pirmą kartą teisiamam kaltinamajam E. P. skirtina už laisvės apribojimą švelnesnė bausmė – bauda, jos dydį nustatant artimą BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyto baudos vidurkiui (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. (Žin., 2000, Nr. 85-2741) redakcija). Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, kai E. P. buvo sulaikytas, vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžiams baudos, todėl laikoma, kad kaltinamasis jau yra sumokėjęs 4 MGL (520 Lt) dydžio baudą. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paliktina jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – su nustatytais įpareigojimais.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiąja ir civiline ieškove pripažinta R. K. – nukentėjusio E. K. žmona – pareiškė civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškinio dalyku yra tiek turtinė, tiek ir neturtinė žalos. Pagal baudžiamojo proceso teisę į turtinės žalos sąvoką įeina nusikalstama veika padaryta tiesioginė žala, materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos bei išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes, t. y. gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. K. pareiškė 21 208,2 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir nurodė, kad šią turtinę žalą sudaro jos turėtos išlaidos laidojant vyrą E. K. (1 t. 107–134 b. l.). Nukentėjusioji pateikė pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos patvirtinančius dokumentus. Atsižvelgiant į pateiktus civilinį ieškinį dėl patirtos turtinės žalos patvirtinančius dokumentus, daroma išvada, kad nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas visa jo apimtimi. Kadangi byloje nustatyta, jog E. K. mirė nuo kaltinamojo E. G. veiksmų, nukentėjusiajai R. K. padarytą turtinę žalą turi atlyginti būtent šis kaltinamasis, todėl pareikštas civilinis ieškinys dėl padarytos turtinės žalos priteisiamas iš kaltinamojo E. G..

Nukentėjusioji R. K. bei nukentėjusioji N. K. – nukentėjusio E. K. motina – byloje pareiškė civilinius ieškinius dėl joms padarytos neturtinės žalos atlyginimo, prašydamos iš E. G. priteisti po 270 000 Lt kiekvienai, o iš E. P. – po 30 000 Lt.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalį teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją patvirtina nukentėjusiųjų pateikti išrašai iš medicininių dokumentų, nedarbingumo pažymėjimai (1 t. 124–134 b. l., 2 t. 93 b. l.). Pastebėtina, kad N. K. nedalyvavo nei viename teismo posėdyje. 2011-03-01 išduotame medicininiame pažymėjime nurodyta, kad N. K. dėl pablogėjusios psichinės sveikatos po stiprios psichotraumos negali dalyvauti teismo posėdžiuose, jai pastoviai skiriamas medikamentinis gydymas (2 t. 93 b. l.). Tai patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytą aplinkybę, jog nukentėjusiajai N. K. tęsiamas gydymas. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad tiek nukentėjusioji N. K. dėl sūnaus, tiek ir nukentėjusioji R. K. dėl vyro E. K. staigios ir netikėtos mirties patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta.

Nustatyta, kad E. G. padarė labai sunkų nusikaltimą veikdamas netiesiogine tyčia, kad konfliktą inicijavo pats nukentėjęs E. K., kad E. P. padarė nesunkų nusikaltimą, kad jo neteisėtais veiksmais nebuvo padaryti sužalojimai, sukėlę E. K. mirtį, tačiau E. P. suduotas vienas smūgis koja gulinčiam E. K. į galvą viešoje vietoje, matant nukentėjusio asmens draugams bei kitiems pašaliniams asmenims, rodo nepagarbą ne tik asmeniui, bet ir aplinkai. Nukentėjusioji N. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. K. nuo 9-erių metų augino jos buvusio vyro tėvai (1 t. 139 b. l.). Taip pat byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. G. yra vedęs, augina mažametį vaiką, studijuoja, nedirba, kaltinamasis E. P. nevedęs, dirba. Įvertinus šias aplinkybes, reikšmingas nustatant nukentėjusiosioms R. ir N. K. priteistinos neturtinės žalos dydį bei atsižvelgiant į sumas teismų priteisiamas kitose analogiškose bylose (kasacinės bylos Nr. 2K-232/2009, 2K-272/2009, 2K-178/2009, 2K-536/2008, 2K-67/2008, 2K-36/2008 ir kt.), kai priteisiamos sumos yra nuo 50 000 iki 150 000 Lt, daroma išvada, kad nukentėjusiosioms R. ir N. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl joms padarytos neturtinės žalos mažinamas, priteisiant joms iš kaltinamojo E. G. po 100 000 Lt, o iš E. P. – po 5 000 Lt.

Taip pat byloje nukentėjusieji S. Š. ir J. Z. pareiškė civilinius ieškinius dėl jiems padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis S. Š. ieškinyje nurodė, kad jis dėl jam suduotų smūgių patyrė fizinį skausmą, daugiau kaip dvi savaites negalėjo eiti dirbti, nes dėl kraujosruvos veide niekas nenorėjo įdarbinti. Byloje nustatyta, kad S. Š. buvo padaryta kraujosruva kaktos dešinėje – dešinės akies vokuose, smakro dešinėje, – ir šis sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t. 74 b. l.). Taip pat byloje nustatyta, kad smūgį nukentėjusiajam S. Š. viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, sudavė kaltinamasis E. G.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į sumas, teismų priteisiamas kitose analogiškose bylose, daroma išvada, kad nukentėjusysis S. Š. dėl jam suduoto smūgio į veidą, patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir nepatogumus, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, dėl padaryto sužalojimo negalėjo dalyvauti pokalbiuose dėl įdarbinimo, todėl jam padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta. Dėl to iš kaltinamojo E. G., kaip kalto asmens dėl S. Š. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo suduodant vieną smūgį, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas, tačiau žalos dydį mažinant iki 2 000 Lt.

Nukentėjusysis J. Z. teisme pareiškė 10 000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos, prašydamas šią sumą priteisti iš abiejų kaltinamųjų. Nukentėjusysis J. Z. nurodė, kad dėl jam padaryto sužalojimo jis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą, dėl E. K. mirties jį ištiko didžiulis emocinis šokas, kadangi su E. K. buvo klasės draugai, su juo nuolat bendravo, be to, E. K. mirė jo akyse, taip pat dėl kaltinamųjų veiksmų jaučiasi pažemintas, prarado tikėjimą savo ir kitų žmonių orumu ir verte (2 t. 103–104 b. l.). Byloje taip pat nustatyta, kad J. Z. buvo padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke kairėje kaktos pusėje, abiejuose žastuose odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešinėje kaktos pusėje, šie sužalojimai buvo padaryti ne mažiau 5 tiesioginių trauminių poveikių pasekoje ir šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t. 62 b. l.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į sumas, teismų priteisiamas kitose analogiškose bylose, daroma išvada, kad nukentėjusysis J. Z. dėl jam suduotų smūgių, patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dėl gero ir artimo draugo E. K. mirties patyrė nepatogumus, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, dvasinius išgyvenimus, šoką, kadangi E. K. mirė viešoje vietoje nuo E. G. suduotų smūgių, t. y. dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė neturtinę žalą. Todėl nukentėjusiajam J. Z. padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta. Pastebėtina, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis E. P. nukentėjusiajam atlygino 1 000 Lt, tai nukentėjusysis pripažino kaip dalinį žalos atlyginimą. Įvertinus paminėtas aplinkybes, iš kaltinamojo E. P., kaip kalto asmens dėl J. Z. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas, tačiau žalos dydis mažinamas iki 2 000 Lt, o iš kaltinamojo E. G., kaip dėl E. K. mirties kalto asmens, nukentėjusiajam J. Z. priteistina neturtinė 1 000 Lt dydžio žala.

Dėl daiktinių įrodymų

Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalį, daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami. Tiriant E. K. nužudymo aplinkybes, daiktais, turinčiais reikšmės tirti nusikalstamą veiką buvo pripažinti šie daiktai: E. K. rūbai – šviesiai mėlynos spalvos marškiniai, baltos spalvos šortai, baltos spalvos gumines šlepetės su užrašu „Crocs“, juodai-pilkai margos kelnės. Šie daiktai pagal 2010-11-17 nutarimu bei pakvitavimu iki atskiro prokuroro ar teismo nurodymo perduoti saugoti nukentėjusiajai R. K. (1 t. 57, 58 b. l.). Dėl to, nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai grąžintini R. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-308, 310 straipsniais,

nusprendžia:

E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti:

– pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų;

– pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu – griežčiausia bausme apimant švelnesnę bausmę, paskirti E. G. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. G. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010 m. rugpjūčio 9 d. iki 2010 m. rugpjūčio 18 d.

Kardomąją priemonę – 10 000 Lt užstatą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Už E. G. sumokėtą 10 000 Lt užstatą, įmokėtą į Šiaulių apygardos prokuratūros depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ AB banko (duomenys neskelbtini) skyriuje, grąžinti užstato davėjai D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti bauda 60 MGL (7800 Lt) dydžio.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 straipsniais į bausmės laiką įskaityti E. P. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010 m. rugpjūčio 9 d. iki 2010 m. rugpjūčio 11 d. (dvi paras). Laikyti, kad E. P. yra sumokėjęs 4 MGL (520 Lt) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. G. nukentėjusiajai R. K. 21 208,20 Lt (dvidešimt vieną tūkstantį du šimtus aštuonis litus 20 ct) turtinei ir 100 000 Lt (vieną šimtą tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš E. G. nukentėjusiajai N. K. 100 000 Lt (vieną šimtą tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš E. G. nukentėjusiajam J. Z. 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš E. G. nukentėjusiajam S. Š. 2 000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš E. P. nukentėjusiosioms R. K. ir N. K. po 5 000 Lt (po penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš E. P. nukentėjusiajam J. Z. 2 000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus – E. K. rūbus: šviesiai mėlynos spalvos marškinius, baltos spalvos šortus, baltos spalvos gumines šlepetes su užrašu „Crocs“, juodai-pilkai margas kelnes, perduotas pagal pakvitavimą saugoti R. K. – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti nukentėjusiosios R. K. nuosavybei.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.