- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-16
- Bylos Nr.
- 2K-232/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Antanas Klimavičius (pirm.), Olegas Fedosiukas, Valerijus Čiučiulka (pran.)
- Nuteistasis
- R. I.
- Nukentėjusysis
- S. P.
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Klimavičiaus, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
kasacine žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. I. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. I. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu aštuoniolikai metų. Iš R. I. priteista nukentėjusiajai S. P. 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 3362 Lt laidojimo išlaidoms atlyginti.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis, kuria nuteistojo R. I. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo R. I. gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. I. nuteistas už tai, kad jis 2004 m. spalio 30 d., apie 20.00 val., Kaune, Neries upės pakrantėje, prie Kauno futbolo mokyklos, esančios Neries krantinėje 7A, stadiono, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, siekdamas užvaldyti A. S. priklausantį 40 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Alcatel“, kurį turėjo nukentėjusioji D. D., tyčia ranka užspaudė pastarajai kaklą, nuo to įvyko asfiksija ir nukentėjusioji mirė. Nužudęs D. D., R. I. pagrobė jos turėtą mobiliojo ryšio telefoną „Alcatel“.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis R. I. prašo atnaujinti bylos tyrimą arba sumažinti jam paskirtą bausmę bent penktadaliu. Nuteistasis neigia padaręs nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu teismo nuosprendžiu, ir tvirtina, kad jam nebuvo leista pasikviesti advokato, buvo daromas fizinis ir psichologinis spaudimas, todėl jis buvo priverstas prisipažinti padaręs nusikaltimą, ir taip buvo suvaržytos jo teisės į gynybą. Byloje, kaip skunde teigia nuteistasis, nėra jo kaltę patvirtinančių įrodymų, nėra liudytojų, kurie būtų jį matę nusikaltimo vietoje, o tai, kad jis žinojo, kur buvo nužudytosios kūnas, dar nereiškia, kad jis ją ir nužudė. Kasatorius skunde pažymi, kad nebuvo imtasi visų priemonių iškviesti į teismo posėdį ir apklausti liudytoją A. S., daiktinis įrodymas – mobiliojo ryšio telefonas nepagrįstai jai buvo sugrąžintas, nepasibaigus ikiteisminiam tyrimui. Kasatorius skunde tvirtina, kad iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme jam nebuvo leista susipažinti su teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 1405/04 (02); tai jis galėjo padaryti tik leidus apeliacinės instancijos teismui, tačiau tuomet jis jau buvo padavęs apeliacinį skundą ir negalėjo jo papildyti. Minima išvada, anot nuteistojo, svarbi dėl to, kad joje nurodyta, jog D. D. buvo nužudyta 2004 m. spalio 31 d. Kasatorius skunde tvirtina, kad tokią D. D. mirties datą ekspertai nustatė ištyrę jos palaikus. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jis nuteistas už žmogžudystę, kuri buvo padaryta 2004 m. spalio 30 d. Kasatoriaus nuomone, iš šių aplinkybių seka, kad 2004 m. spalio 30 d. įvyko telefono vagystė, o ne žmogžudystė, už kurią jis buvo nuteistas, klaidingai nustačius bylos aplinkybes. Dėl paminėtų priežasčių, nuteistojo teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymus iškviesti į teismo posėdį medicininę išvadą pateikusius specialistus, pateikti bent vieną neišgalvotą realų daiktinį įrodymą. Kasatoriaus nuomone, išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog kaltinamajame akte suklastojus D. D. mirties datą, jis buvo nuteistas nepagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Prašymą atnaujinti bylos tyrimą nuteistasis R. I. grindžia byloje nustatytų faktinių aplinkybių neigimu. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Todėl nuteistojo argumentai, kuriais jis ginčija jam priimto apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą (bylos aplinkybių nustatymo teisingumą) paliekami nenagrinėti. Nuosprendžio pagrįstumas gali būti ginčijamas tik apeliacine tvarka. Ši byla apeliacine tvarka jau išnagrinėta. Iš nuteistojo R. I. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis apeliacine tvarka ginčijo patį nužudymą, tvirtindamas, kad D. D. nužudė ne jis, nusikaltimo savanaudiškas paskatas (nors nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefono pagrobimą pripažino), apsvaigimo nuo alkoholio įtaką nusikaltimo padarymui. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo, skundžiamos nutarties turinys bei kita bylos medžiaga patvirtina, kad visi esminiai nuteistojo R. I. apeliacinio skundo argumentai buvo aptarti ir motyvuotai paneigti. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvykdė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistojo argumentai dėl apeliacinės instancijos teisme neva netinkamai išspręstų klausimų, susijusių su jo pateiktais prašymais, yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad teismas visus nuteistojo prašymus vertino atsižvelgdamas į kitų proceso dalyvių nuomonę, bylos faktinę medžiagą, vienus iš jų tenkindamas, o kitus motyvuotai atmesdamas. BPK normos neįpareigoja teismo patenkinti visus proceso dalyvių prašymus. Todėl ta aplinkybė, kad ne visi nuteistojo R. I. prašymai buvo patenkinti, nėra pagrindas teigti, kad buvo pažeistos BPK 324 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios reglamentuoja prašymų išsprendimo apeliacinės instancijos teisme tvarką.
Taip pat nepagrįstas yra nuteistojo kasacinio skundo argumentas, kad D. D. nužudymas jam buvo inkriminuotas, suklastojus jos mirties datą. Teiginį apie mirties datos suklastojimą kasatorius grindžia teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 1405/04 (02). Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo kasacinio skundo teiginys, jog mirties datą ekspertai nustatė ištyrę D. D. palaikus, prieštarauja aptariamo dokumento turiniui. Iš išvados turinio matyti, kad ekspertams buvo suformuluoti 26 klausimai. Pirmasis iš jų: kokia mirties priežastis? antrasis – kada įvyko mirtis? Į pirmąjį klausimą ekspertai atsakė taip: „D. D. mirties priežastis yra asfiksija, suspaudus kalą. Tai patvirtina ...“; į antrąjį – „D. D. galvos ir kūno autopsijų metu konstatuoti lavoniniai reiškiniai mirties laiko nustatymui šiuo atveju neinformatyvūs.“ Iš atsakymo į antrąjį klausimą formuluotės akivaizdu, kad pagal lavono tyrimo rezultatus ekspertai nenustatė jokios mirties datos. Kasatoriaus minima data yra nurodyta tik įžanginėje aptariamos specialisto išvados dalyje – 5 punkte tyrimo objektas apibūdinamas taip: „mirusysis D. D., mot., gim., 1985-08-10, a/k ..., gyv. Kaune ..., profesija -, mirusi 2004-10-31, autopsija atlikta 2004-11-02 14,30-16,30 val., bei 2004-11-05 12-14 val.“ Sugretinus specialisto išvados įžanginės, tiriamosios ir rezoliucinės dalių duomenis, akivaizdu, kad įrašas įžanginėje dalyje apie D. D. mirties datą yra padarytas per klaidą: pirma, apibūdinat tyrimo objektą nėra galimybės iš anksto nurodyti duomenų, kurie galėtų būti gauti tik tą objektą ištyrus; antra, ištyrus D. D. lavoną (žodis „autopsija“ išvertus į lietuvių kalbą – tai lavono skrodimas mirties priežasčiai nustatyti), jokių duomenų apie jos mirties laiką nebuvo gauta. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad šiuo atveju nukentėjusiosios mirties laiką nustatė ne teismo medicinos ekspertai. Jis buvo nustatytas iš kitų įrodymų: tai paties kaltinamojo, liudytojų parodymai, duomenys, užfiksuoti nukentėjusiosios turėtame mobiliajame telefone ir kt.
Iš bylos medžiagos matyti, kad visose proceso stadijose (pradedant įtariamojo apklausa ir baigiant bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme) R. I. gynėjas dalyvavo. Todėl kasatoriaus teiginys, kad šioje byloje jam buvo apribota teisė pasikviesti advokatą, taip suvaržant jo teisę į gynybą, taip pat prieštarauja bylos medžiagai.
Byloje nustatyta, kad R. I. tyčia nužudė D. D. dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas užvaldyti jos turėtą mobiliojo ryšio telefoną. Todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistojo nusikalstamą veiką kvalifikavus pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nebuvo pažeistos ir bausmės skyrimą reglamentuojančių BK normų nuostatos, paskiriant nuteistajam bausmę. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nustatydamas skiriamos laisvės atėmimo bausmės trukmę skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pažymėjo tokias aplinkybes: R. I. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių; jis baigtas, t. y. sukėlęs negrįžtamus padarinius; nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkianti aplinkybė (atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta); nuteistasis charakterizuojamas neigiamai, nes jis niekur nedirbo, dažnai girtavo, darė neteisėtas veikas. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistajam R. I. bausmė yra paskirta teisingai, t. y. kad ji nėra aiškiai per griežta. BPK 376 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Tai reiškia, kad nenustatęs netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, paskiriant bausmę nuteistajam (o šioje byloje kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad bausmės skyrimą reglamentuojančios BK normos buvo pritaikytos tinkamai), kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo ją švelninti.
Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistojo R. I. kasaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo R. I. kasacinį skundą atmesti.