Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Vytauto Masioko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 7 d. nutarties.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu V. V. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda.

Priteista iš V. V. 10 000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiosios D. V. atstovui pagal įstatymą R. V.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro ir nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymą, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 20 d., apie 18.10 val., būdamas neblaivus, viešoje vietoje, esančioje Vilniuje, Antakalnio g., įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai tyčia pastūmė dviračiu važiavusią mažametę nukentėjusiąją D. V., sukeldamas jai fizinį skausmą, bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nusekė nukentėjusiąją D. V. iki bendrų rūsio patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur provokuojančiais ir grasinančiais veiksmais – išplėtęs rankas ir eidamas link mažametės nukentėjusiosios, sukėlė grėsmę jos sveikatai bei saugumui, dėl ko pastaroji išsigando bei bėgdama nuo jo nukrito ir susižalojo dešinę ranką.

Teismai neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji susižalojo bėgdama, o ne dėl to, kad kasatorius ją pastūmė.

Be to, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas neatsižvelgė į kasatoriaus turtinę padėtį bei jo padarytos veikos pavojingumo laipsnį. Kasatorius pabrėžia, kad jis nuo vaikystės yra netekęs 65 proc. darbingumo, todėl jam nuo 1995 m. sausio 1 d. yra paskirta socialinio draudimo invalidumo pensija, kurios dydis 519,63 Lt. Taip pat kasatorius augina mažametį sūnų (gim. 2004 m.) ir gyvena ne nuosavame bute.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. V. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Neturtinė žala gali būti priteisiama įvairių kategorijų bylose, tame tarpe ir viešosios tvarkos pažeidimų bylose. Apylinkės teismas savo sprendimą dėl neturtinės žalos ir jos dydžio išsamiai pagrindė, konstatuodamas, kad nuteistasis padarė nors ir nesunkų, tačiau ypač įžūlų nusikaltimą, dėl kurio mažametė nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą (sulaužyta ranka), bet ir stresą (bijo eiti į rūsį, būti be suaugusiųjų ar viena eiti į miestą), negalėjo lankyti pamokų. Apeliacinės instancijos teismas atsakydamas į nuteistojo apeliacinį skundą taip pat pagrindė neturtinės žalos priteisimo pagrįstumą. Priteistinos neturtinės žalos ir jos dydžio nustatymas yra teismo kompetencijoje. Tik teismas sprendžia ar buvo padarytą neturtinė žala ar ne. Todėl priteisiant neturtinę žalą šioje baudžiamojoje byloje baudžiamojo proceso įstatymas nepažeistas.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti teismų sprendimų ir dėl priteistos neturtinės žalos dydžio. Civilinio ieškovo buvo prašomą priteisti 30 000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti. Teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir į nuteistojo turtinę padėtį, priteistinos žalos dydį sumažino iki 10 000 Lt. Iš bylos medžiagos matyti, kad prokuroras prašė iš dalies tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir priteistą 10 000 Lt sumą žalai atlyginti sumažinti iki 5000 Lt. Tačiau toks prokuroro prašymas neįpareigoja teismo būtinai jį tenkinti. Teisingumą vykdo tik teismas ir tik jis sprendžia kokį sprendimą priimti. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė nekeisti apylinkės teismo sprendimo ir savo sprendimą motyvavo. Esant šioms aplinkybėms, kolegija neturi pagrindo keisti teismų sprendimų dėl priteisto civilinio ieškinio dydžio.

Kasatorius nurodo, kad teismai pažeidė BPK 109 straipsnį, pagal kurį dėl nusikalstamos veikos patirta turtinė ar neturtinė žala atlyginama šią žalą patyrusiam asmeniui, tuo tarpu byloje nukentėjusiąja buvo pripažinta mažametė D. V., o dėl nusikaltimo padarytos žalos atlyginimas priteistas nukentėjusiosios atstovui pagal įstatymą R. V. Kolegija laiko, kad šioje dalyje teismas ne visai tinkamai taikė įstatymą ir pažeidė BPK 109 straipsnio nuostatas. Neturtinė žala turėjo būti priteista nukentėjusiajam, o ne jo įstatyminiam atstovui. Tačiau R. V. yra nukentėjusiosios tėvas ir atstovas pagal įstatymą teisme. Taigi R. V. yra baudžiamojo proceso dalyvis, jo vardu yra paduotas civilinis ieškinys, be to nukentėjusioji yra mažametė, todėl kolegija laiko, kad priteisiant neturtinę žalą nukentėjusiosios atstovui pagal įstatymą – kartu su ja gyvenančiam jos tėvui, kasatoriaus teisės nebuvo pažeistos. Taigi nėra pagrindo teigti, kad esmingai buvo pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. V. kasacinį skundą atmesti.