Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. gynėjo kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu trylikai metų. Iš nuteistojo M. B. priteista: nukentėjusiajai V. D. 8429 Lt turtinės ir 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 500 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, S. I. 60000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartis, kuria nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio jo kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio gynėjo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. nuteistas už tai, kad 2007 m. naktį iš balandžio 15-osios į 16 dieną, tikslesnis laikas nenustatytas, apsvaigęs nuo alkoholio, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas, kad nukentėjusysis A. I. neatsisakytų ankstesnio ketinimo parduoti ar užstatyti savo auksinį žiedą, kad už gautus pinigus kartu su kitais asmenimis įsigytų alkoholinių gėrimų ir girtautų, kilus dėl to konfliktui tarp M. B. ir A. I. Telšių rajone (duomenys neskelbtini), kur visi buvo atvykę taksi automobiliu “VW Sharan”, vairuojamu S. P., išlipęs kartu su A. I. ir nuėjęs nuošaliau nuo automobilio smogė nukentėjusiajam į veido sritį, po to, parvedęs nukentėjusįjį į automobilį, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir turėdamas tų pačių savanaudiškų paskatų, nuvyko į Kelmės rajoną (duomenys neskelbtini), kur jau jėga ištempė A. I. iš automobilio ir nuošaliau nuo automobilio sudavė nukentėjusiajam smūgius ranka, o šiam parkritus – kojomis į įvairias kūno vietas, taip pat ir į galvos sritį, padarydamas jam šiuos sužalojimus: galvos sumušimą su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo pusrutulio, poodines kraujosruvas dešinės akies vokų vidiniame kampe, kairės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje, smakre, muštines žaizdas ir pogleivines kraujosruvas abiejų lūpų vidiniuose paviršiuose, odos nubrozdinimus kairiame skruoste ir abiejose lūpose, poodines kraujosruvas kairėje kaklo pusėje, kairiame petyje, kairiame žaste ir kairiame dilbyje, dėl galvos sumušimo ir kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kvalifikuotus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Išsiliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo pusrutulio, A. I. 2007 m. balandžio 19 d. 9.25 val. mirė Šiaulių apskrities ligoninėje. Taip M. B. tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudė nukentėjusįjį A. I.

Šios bylos faktai atitinka 2004 m. birželio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose" 20 punkte nurodytą situaciją, kai nužudymas padaromas ne dėl savanaudiškų paskatų, o dėl motyvų, kurių formavimąsi nulėmė turtiniai interesai, bet dėl šios veikos kaltininkas negauna turtinės naudos. Šioje byloje pagrindinis motyvas buvo nuteistojo M. B. susierzinimas bei agresyvumas, kuris daugiausia buvo sukeltas dėl turtinio pobūdžio ginčo su nukentėjusiuoju A. I., nes šis pakeitė nuomonę ir norėjo susigrąžinti savanoriškai perduotą žiedą, kurį nuteistasis M. B. jau valdė ir nesiruošė grąžinti. Nuteistasis M. B. mušdamas nukentėjusįjį A. I. neturėjo motyvo „primušiu – tai nereikės žiedo grąžinti", o turėjo motyvą „primušiu – tai paliksiu įkyrėjusį sugėrovą, kuris daugiau neerzins".

Konfliktinė situacija, kurios metu dėl susierzinusio ir agresyvaus nuteistojo M. B. suduotų smūgių netiesiogine tyčia buvo nužudytas nukentėjusysis A. I., turėjo būti kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad „nužudymas yra labai sunkus nusikaltimas, sukeliantis nepataisomus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei", o į šio konkretaus nužudymo pavojingumo laipsnį tiesiog neatsižvelgė. Pažymėtina, kad nepataisomus padarinius sukelia kiekvienas nužudymas, bet teismas skyrė bausmę už nužudymą būtent šioje byloje ir todėl turėjo šio nužudymo pavojingumą lyginti su kitų nužudymų pavojingumu. Akivaizdu, kad šioje byloje spontaniškas sugėrovų konfliktas ir sumušimas, net tiesiogiai nenorint nužudyti, yra daug mažiau pavojingas už daugelį iš anksto suplanuotų ir apgalvotų nužudymų. Minėtą konfliktą iš dalies sukėlė ir paties nukentėjusiojo A. I. netinkamas elgesys ir girtavimas. Be to, sumušimas nebuvo žiaurus, nukentėjusysis A. I. mirė ligoninėje dar po trijų dienų nuo sumušimo, o iš dalies tai lėmė ir pavėluotai suteikta medicinos pagalba.

Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus. Be to, buvo pažeisti BK 54 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimai. Byloje nustatyta, kad veika padaryta netiesiogine tyčia, tačiau į tai, kad netiesioginė tyčia yra akivaizdžiai mažiau pavojinga nei tiesioginė tyčia ir todėl turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė, taip pat neatsižvelgta. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje neatsižvelgta į nuteistojo M. B. asmenybę, nors byloje pateiktos psichiatrijos ekspertizės akte nuteistajam M. B. diagnozuotas mišrus asmenybės sutrikimas, didinantis asmens emocingumą ir agresyvumą. Tai rodo, kad nuteistasis M. B. serga psichikos liga. Nors, kaip nurodoma psichiatrijos ekspertizės akte, mišrus asmenybės sutrikimas nedaro nuteistojo M. B. nepakaltinamo, šis sutrikimas jo padarytai veikai iš dalies turėjo įtakos.

Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje konstatavo, kad „nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta", nors iš bylos medžiagos akivaizdu, kad nuteistasis M. B. prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai galisi ir padėjo išaiškinti savo veiką. Nuo bylos tyrimo pradžios nuteistasis M. B. prisipažino, gailėjosi ir nieko neslėpdamas davė detalius parodymus, kurie sutampa su liudytojų parodymais. Pažymėtina, kad ši lengvinanti aplinkybė, į kurią neatkreipė dėmesio Lietuvos apeliacinis teismas, jau buvo nustatyta Šiaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu.

Apibendrindamas kasatorius pastebi, kad Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai pritaikė BK 129, 54, 59 straipsnius, o Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje padarytos klaidos prieštarauja Lietuvos Aukščiausio Teismo suformuotai praktikai. Lietuvos apeliacinis teismas iš vienos pusės atsižvelgė į atsakomybę sunkinančią aplinkybę girtumą, nors greta girtumo veikai įtakos turėjo ir diagnozuotas mišrus asmenybės sutrikimas, ir kvalifikuojančią aplinkybę savanaudiškas paskatas, nors nukentėjusysis turtą savanoriškai perdavė nuteistajam dar iki veikos. Iš kitos pusės Lietuvos apeliacinis teismas visai neatsižvelgė į aplinkybes, leidžiančias švelninti kvalifikavimą bei skirti švelnesnę bausmę, t. y. spontanišką konfliktą su kartu girtavusiu nukentėjusiuoju, sąlyginai žemą veikos pavojingumo laipsnį, netiesioginę tyčią, mišraus asmenybės sutrikimo įtaką, ir net nepastebėjo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje jau nustatytos lengvinančios aplinkybės prisipažinimo, nuoširdaus gailėjimosi ir pagalbos, aiškinant nusikaltimą.

Motyvuodamas konkrečią bausmę nuosprendyje, teismas turi aprašyti šioje konkrečioje byloje nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, įvertinti kiekvienos reikšmę ir nurodyti, kurios iš jų ir kaip nulemia bausmės rūšį ir dydį, o individualizuodamas bausmę privalo atsižvelgti į visas kaltininko atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tačiau to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl savanaudiškų nužudymo paskatų

Kasatorius teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai jo ginamojo nusikalstamą veiką kvalifikavo ne pagal tą BK straipsnio dalį, pagal kurią tai reikėjo daryti, taip netinkamai pritaikydami baudžiamąjį įstatymą. Toks argumentas prieštarauja bylos duomenims.

Teismai nustatė, kad nuteistasis M. B. ėmė naudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. I., kai nukentėjusysis nesutiko už 70 Lt parduoti žiedo ir įsigyti alkoholio bei pareikalavo grąžinti žiedą jam. Palikęs sumuštą nukentėjusįjį, nuteistasis žiedą pardavė už 100 Lt.

Kasatorius remiasi teismų praktika, kad negali būti pripažįstami padarytais dėl savanaudiškų paskatų tyčiniai nužudymai dėl motyvų, kurių formavimąsi nulėmė turtiniai interesai, bet dėl šios veikos kaltininkas negauna turtinės naudos. Tačiau nagrinėjamas atvejis su tokia teismų praktika nesusijęs. Pirma – turtinę naudą nuteistasis gavo. Antra – pagal teismų praktiką nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (dėl savanaudiškų paskatų) ir tada, kai nužudoma siekiant išlaikyti turimas arba faktiškai valdomas turtines vertybes, išvengti turto grąžinimo. Būtent tokias aplinkybes ir nustatė teismai. Savanaudiškų paskatų neeliminuoja ir kasaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis buvo susierzinęs dėl nukentėjusiojo reikalavimo grąžinti žiedą. Kasatoriaus teiginiai dėl nuteistojo M. B. veiksmų, kuriuos jis esą būtų atlikęs, jeigu būtų siekęs negrąžinti žiedo, neparemti bylos medžiaga samprotavimai, nepaneigiantys teismų išvadų.

Taigi kvalifikuojant nuteistojo M. B. nusikalstamą veiką, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadaryta.

Dėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų

Pripažinus, kad nuteistojo M. B. nusikaltimas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą kvalifikuotas teisingai, savaime atkrenta kasatoriaus prašymas svarstyti BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo klausimą, atsižvelgiant į BK 129 straipsnio 1 dalies sankciją.

Kolegija konstatuoja, kad, skiriant M. B. BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų, kurios duotų pagrindą šią bausmę pripažinti neteisinga dėl jos griežtumo, nepadaryta. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, atsižvelgta į visas reikšmingas aplinkybes. Kasatoriaus teiginys, esą teismas, spręsdamas apie padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, turėjo šią veiką lyginti su kitų nužudymų pavojingumu, nesiderina su BPK 255 straipsnyje nustatytomis nagrinėjimo teisme ribomis ir BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimu nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

Pirmosios instancijos teismas išdėstė argumentus, kodėl skiria būtent tokio dydžio laisvės atėmimo bausmę, o apeliacinės instancijos teismas – kodėl tokia bausmė yra teisinga. Pirmosios instancijos teismo argumentai atitinka bylos medžiagą. Atskiri pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje panaudoti išsireiškimai, į kurių netinkamumą, remdamasis teismų praktikos skiriant bausmes už nužudymus apžvalgoje išdėstytomis rekomendacijomis, atkreipia dėmesį kasatorius, gali būti vertinami tik kaip procesinių dokumentų surašymo trūkumai, nesudarantys BPK 369 straipsnyje numatytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų.

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, šis teismas pripažino nuteistojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir, skirdamas bausmę, turėjo omenyje ir šią aplinkybę. Byla apeliacine tvarka nagrinėta pagal nuteistojo apeliacinį skundą. Vienas iš apeliacinio skundo argumentų buvo nuoroda į prieštaringas pirmosios instancijos teismo išvadas šiuo klausimu, nors iš esmės jokio prieštaravimo nėra. Kasaciniame skunde nuteistojo gynėjas jau pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas šią nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę nustatė, o apeliacinės instancijos teismas teigia, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kasacinis teismas tai vertina kaip apeliacinės instancijos teismo klaidą, neturinčią įtakos šio teismo priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir nesudarančią pagrindo jį pakeisti ar panaikinti. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, į nuteistojo M. B. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitus BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus atsižvelgė.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. B. gynėjo kasacinį skundą atmesti.