Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Neringos Švedienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

rašytinio proceso išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. Š. (S. S.) prašymą peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2T-76-881/2025, kuria patenkintas pareiškėjos O. Š. (O. S.) prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Mykolajivo miesto Zavodskyi teismo 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 490/956/24 dalį, kuria išspręstas nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas, suinteresuotas asmuo – S. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

7. Pareiškėjos atstovas advokatas Eimantas Šriupša 2026 m. balandžio 30 d. pranešime nurodė, kad negavo duomenų iš pareiškėjos ir Ukrainos institucijų. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad suinteresuotas asmuo taip pat nepateikė duomenų apie deklaruotą gyvenamąją vietą ir išvykimą gyventi iš Ukrainos į Lietuvą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

10. 2007 metų Hagos konvencija Lietuvos Respublikoje įsigaliojo 2014 m. rugpjūčio 1 d., Ukrainos Respublikoje – 2013 m. sausio 1 d. Lietuva ir Ukraina yra sudariusios Dvišalę sutartį, kurioje reglamentuoti vienoje valstybėje priimtų teismo sprendimų, taip pat ir išlaikymo bylose, pripažinimo ir leidimo vykdyti kitoje susitariančioje valstybėje klausimai. Dėl to 2007 metų Hagos konvencijos ir Dvišalės sutarties atitinkamos nuostatos konkuruoja tarpusavyje. Įsigaliojus 2007 metų Hagos konvencijai, Dvišalės sutarties nuostatos, reglamentuojančios 2007 metų Hagos konvencijos sureguliuotus klausimus, toliau galioja, bet turi būti laikomasi 2007 metų Hagos konvencijoje įtvirtintų koordinavimo taisyklių, pirmenybę suteikiant veiksmingesnei iš kelių konkuruojančių priemonių. 2007 metų Hagos konvencija nustato veiksmingesnes taisykles negu Dvišalė sutartis, nes joje įtvirtintas supaprastintas pripažinimo ir vykdymo teisinis režimas. Dėl to teismas, spręsdamas Ukrainos teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimą, 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje pagrįstai vadovavosi 2007 metų Hagos konvencijos nuostatomis.

11. Pagal 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 5 dalį pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo turi teisę pateikti prieštaravimą arba apskųsti sprendimą fakto ir teisės klausimais. Pagal 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 7 dalį prieštaravimas ar apeliacinis skundas gali būti grindžiamas tik: a) 22 straipsnyje nustatytais atsisakymo pripažinti ir vykdyti sprendimą pagrindais; b) 20 straipsnyje nurodytais pripažinimo ir vykdymo pagrindais; c) pagal 25 straipsnio 1 dalies a, b ar d punktus arba 3 dalies b punktą perduotų dokumentų autentiškumu ir vientisumu. Atsakovo prieštaravimas arba skundas taip pat gali būti grindžiamas skolinės prievolės įvykdymu, jei sprendimo pripažinimas ir vykdymas susiję su anksčiau atsiradusiomis mokėjimo prievolėmis (2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 8 dalis).

12. 2007 metų Hagos konvencijos 22 straipsnyje įtvirtinta, kad sprendimas gali būti nepripažintas ir gali būti atsisakyta jį vykdyti, jeigu: a) sprendimo pripažinimas ir vykdymas aiškiai prieštarauja valstybės, į kurią kreipiamasi, viešajai tvarkai (pranc. ordre public); b) sprendimas buvo gautas procedūros metu panaudojant apgaulę; c) valstybės, i? kuria? kreipiamasi, institucijoje vyksta procedūra tarp tu? pačiu? šalių? dėl to paties dalyko ir joje ta procedūra pradėta pirma; d) sprendimas prieštarauja valstybėje, i? kuria? kreipiamasi, arba kitoje valstybėje priimtam sprendimui dėl ginčo tarp tu? pačių šalių ir to paties dalyko su sąlyga, kad pastarasis sprendimas atitinka būtinas sąlygas, keliamas jo pripažinimui ir vykdymui valstybėje, i? kuria? kreipiamasi; e) tais atvejais, kai atsakovas neatvyksta arba nedalyvauja kilmės valstybėje vykstančioje procedūroje: i) kai kilmės valstybės teisėje numatyta, kad apie procedūrą pranešama, atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie procedūra? ir jis negalėjo būti išklausytas; arba ii) kai kilmės valstybės teisėje nenumatyta, kad apie procedūra? pranešama, atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie sprendimą? ir jis negalėjo pateikti prieštaravimo arba apskųsti sprendimo fakto ir teisės klausimais; arba f) sprendimas priimtas pažeidžiant 18 straipsni?.

13. Suinteresuotas asmuo pareiškė prieštaravimus dėl pirmiau nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties pagal 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 5 dalies a punktą, t. y. pagal 22 straipsnio a, b, e, punktus.

14. 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pripažinimo ir vykdymo procedūras reglamentuoja valstybės, į kurią kreipiamasi, teisė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo ar administracinės institucijos sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti pagal 2007 m. Hagos konvenciją antrajame etape teismo aktyvumo laipsnis turi būti didesnis vertinant pripažinimo ir nepripažinimo pagrindus, susijusius ne tik su šalių privačių, bet ir su valstybės interesų apsauga. Laikantis 2007 metų Hagos konvencijoje įtvirtintų standartų ir vadovaujantis CPK nuostatomis, įrodinėjimo našta turi būti paskirstoma taip: 1) klausimą dėl vieno ar kito (be viešosios tvarkos) nepripažinimo pagrindo taikymo visais atvejais turi iškelti bylos šalis; 2) teismo procese dėl užsienyje priimto sprendimo dėl išlaikymo pripažinimo ir leidimo vykdyti pagal 2007 metų Hagos konvenciją taikomos bendrosios CPK įtvirtintos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Pagrindinė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti argumentus, kuriais remiasi; 3) teismas, nustatęs, kad užsienio teismo ar administracinės institucijos sprendimu gali būti pažeisti ne tik privatūs šalių, bet ir valstybės interesai, turi būti aktyvus patikrindamas atitinkamą nepripažinimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-969/2022, 30 punktas).

Dėl 2007 metų Hagos konvencijos 22 straipsnio e punkto i ir ii papunkčių vertinimo

16. Suinteresuotas asmuo teigia, kad jis nebuvo informuotas apie procesą dėl išlaikymo iš jo priteisimo Ukrainos teisme, jam nebuvo įteikti procesiniai dokumentai ir teismo sprendimas, kurį pareiškėja prašė pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje. Jis niekada negyveno adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo teismas siuntė jam procesinius dokumentus. Suinteresuotas asmuo išvyko iš Ukrainos 2020 metais. Iki išvykimo jis gyveno kartu su pareiškėja Mykolajive, (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo pateikė 2020 m. gegužės 27 d. darbo sutartį, sudarytą su UAB (duomenys neskelbtini), 2024 m. balandžio, gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštį, taip pat UAB (duomenys neskelbtini) pažymą, kad bendrovė 2024 metais negavo iš Ukrainos teismų pranešimų, šaukimų, kitų procesinių dokumentų, adresuotų suinteresuotam asmeniui.

17. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos iškėlimo dokumentai gali būti įteikiami dalyvaujančiam byloje asmeniui nebūtinai laikantis visų egzistuojančių formalių taisyklių, tačiau jie turi būti įteikiami prieš tiek laiko ir tokiu būdu, kad atsakovas galėtų veiksmingai pasirūpinti savo teisių gynimu teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2008). Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad tiek iš Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) , tiek iš kasacinio teismo praktikos išplaukia turinio viršenybės prieš formą principas, todėl nustačius, kad konkrečioje byloje atliktu informavimu buvo pasiektas jo tikslas – buvo užtikrintas asmens žinojimas apie teismo procesą, formalių reikalavimų nesilaikymas gali nebūti lemiamas; pagal EŽTT jurisprudenciją, pirminio procesinių dokumentų įteikimo trūkumai gali būti ištaisomi, jeigu asmuo vis dėlto gauna prieš jį priimtą sprendimą ir jam užtikrinama galimybė jį apskųsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-969/2022, 46 punktas). Todėl vertinant, ar asmuo buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą, esminę reikšmę turi aplinkybės, ar faktiškai jam buvo sudarytos galimybės dalyvauti procese, o ne aplinkybės, ar buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų formalių informavimo apie pradėtą procesą reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-943/2024, 20 punktas).

18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad suinteresuoto asmens ir UAB (duomenys neskelbtini) darbo sutartyje nurodytas suinteresuoto asmens gyvenamosios vietos adresas Ukrainoje, (duomenys neskelbtini). Nustatyta aplinkybė patvirtina, kad 2020 metais pareiškėjas gyveno nurodytu adresu. Suinteresuotas asmuo nepateikė į bylą duomenų apie tai, kad darbo sutartyje nurodyta jo gyvenamoji vieta Ukrainoje sutapo su deklaruota gyvenamąja vieta. Priešingai, jis nurodė, kad deklaravo savo gyvenamąją vietą pirmajai sutuoktinei T. K. priklausiusiame bute Mykolajive, (duomenys neskelbtini). Vėliau ji butą pardavė, bet naujieji savininkai suinteresuoto asmens neišregistravo (suinteresuotas asmuo nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų). Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Ukrainos teismas įteikė procesinius dokumentus suinteresuoto asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Byloje nėra duomenų, kad teismo siųsti procesiniai dokumentai būtų grąžinti teismui kaip neįteikti.

19. Suinteresuotas asmuo nuo 2020 m. birželio 3 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotoju. Bendrovės 2024 m. balandžio, gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje užfiksuota, kad darbuotojas nuo 2024 m. balandžio 12 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. buvo komandiruotėje. Suinteresuotas asmuo nuo 2020 m. lapkričio 16 d. turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad suinteresuotas asmuo nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad jis, 2020 metais išvykdamas iš Ukrainos į Lietuvą, tai deklaravo teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad Ukrainos teismas, priimdamas sprendimą, turėjo duomenų apie suinteresuoto asmens išvykimą iš Ukrainos ir kad jis negyvena deklaruotoje gyvenamojoje vietoje Mykolajive, (duomenys neskelbtini).

20. Suinteresuoto asmens pateikti įrodymai nepaneigia pareiškėjos su prašymu pateiktų duomenų. Ukrainos teismo 2024 m. gegužės 30 d. sprendime užfiksuota, kad suinteresuotas asmuo nedalyvavo ir nebuvo atstovaujamas procese (byla Nr. 490/956/24). Mykolajivo miesto Zavodskyi teismo 2024 m. lapkričio 29 d. pažymoje nurodyta, kad Mykolajivo miesto Zavodskyj teismo 2024 m. gegužės 30 d. sprendimas byloje pagal pareiškėjos O. Š. ieškinį S. Š. dėl santuokos nutraukimo ir alimentų išieškojimo įsiteisėjo 2024 m. liepos 2 d. ir yra vykdytinas. Kitoje Mykolajivo miesto Zavodskyi teismo 2024 m. lapkričio 29 d. pažymoje nurodyta, kad S. Š. buvo laiku ir tinkamai informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Nutarimas dėl bylos iškėlimo ir ieškinio su priedu kopija išsiųsti atsakovui adresu Mykolajivas, (duomenys neskelbtini) (b. l. 82).

21. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad jis apie Ukrainos teismo sprendimą sužinojo tik 2024 m. lapkričio 25 d., t. y. gavęs procesinius dokumentus iš Lietuvos apeliacinio teismo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad suinteresuotas asmuo nepateikė duomenų, jog sužinojęs apie priimtą sprendimą, jis kreipėsi į Ukrainos teismą, pateikdamas prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ar prašydamas atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje Nr. 490/956/24. Ukrainos teismo sprendime išaiškinta jo apskundimo tvarka. Suinteresuotas asmuo neįrodė, kad jis negalėjo apskųsti sprendimo fakto ir teisės klausimais. Dėl to suinteresuotas asmuo neįrodė, kad yra pagrindas taikyti 2007 metų Hagos konvencijos 22 straipsnio e punkto i ir ii papunkčius.

Dėl 2007 metų Hagos konvencijos 20 straipsnio 1 dalies a, c, d punktų ir 22 straipsnio b punkto vertinimo

23. Suinteresuotas asmuo teigia, Ukrainos teismo sprendimas priimtas esant pareiškėjos apgaulei, ji nurodė abiejų šalių gyvenamąją vietą Ukrainoje. Pareiškėja žinojo, kad suinteresuotas asmuo ten negyvena nuo 2000 metų. Ji su nepilnamečiu vaiku taip pat išvyko iš Ukrainos 2020 metais, 2024 metais gyveno Jungtinėje Karalystėje.

25. Suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjos, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, pradedant procedūrą, t. y. kreipiantis į Ukrainos teismą, buvo ne Ukrainoje, nepagrįstos įrodymais. Suinteresuotas asmuo, siekdamas užginčyti sprendimo pripažinimą ir vykdymą, turėjo įrodyti, kad pareiškėja nuolat negyveno Ukrainoje tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. vasario 5 d. nutartimi įpareigojo iki 2026 m. balandžio 30 d. šalis pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjos, suinteresuoto asmens ir nepilnamečio vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą bylos iškėlimo, sprendimo priėmimo metu. Šalys nepateikė duomenų iš oficialių Ukrainos gyventojų registro institucijų. Suinteresuoto asmens pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuotos jo, pareiškėjos ir nepilnamečio vaiko apsilankymai Vienoje, Venecijoje, Romoje, Vilniuje, nepagrindžia aplinkybės, kad pareiškėja ir nepilnametis vaikas gyveno ne Ukrainoj, bet Jungtinėje Karalystėje. Remiantis pirmiau nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, kad teismo procese dėl užsienyje priimto sprendimo dėl išlaikymo pripažinimo ir leidimo vykdyti pagal 2007 metų Hagos konvenciją pagrindinė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti argumentus, kuriais remiasi (nutarties 14 punktas), darytina išvada, kad suinteresuotas asmuo neįrodė, jog pareiškėjos ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nebuvo prašomo pripažinti sprendimo kilmės valstybėje.

26. Teisėjų kolegija šioje nutartyje pirmiau įvertino suinteresuoto asmens argumentus, susijusius su jo nuolatine gyvenamąja vieta, todėl jų nekartoja. Be to, Mykolajvo miesto Zavodskyi teismo 2024 m. lapkričio 29 d. pažymoje nurodyta, kokiu adresu buvo siųsti procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui, bet nenurodyta, kad jį nurodė pareiškėja. Nesant byloje duomenų, pagrindžiančių, kad Ukrainos teismas neturėjo jurisdikcijos pradėti procedūrą, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėją atlikus nesąžiningus procesinius veiksmus, taip pat tai, kad Ukrainos teismo 2024 m. gegužės 30 d. sprendimas gautas panaudojant apgaulę ir taikyti 2007 metų Hagos konvencijos 22 straipsnio b punktą.

Dėl 2007 metų Hagos konvencijos 22 straipsnio a punkte nustatyto pagrindo nepripažinti sprendimo

27. 2007 metų Hagos konvencijos 22 straipsnio a punkte įtvirtinta, kad galima atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jei sprendimo pripažinimas ir vykdymas aiškiai prieštarauja valstybės, į kurią kreipiamasi, viešajai tvarkai.

28. Kasacinio teismo praktikoje dėl viešosios tvarkos sampratos yra išaiškinta, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ turinys. Jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-695/2017, 69 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtinti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Viešoji tvarka apima šiuos bendruosius teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 71 punktas; 2022 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-969/2022, 22.2 papunktis).

29. Iš Mykolajvo miesto Zavodskyi teismo 2024 m. lapkričio 29 d. pažymos nustatyta, kad Ukrainos teismo sprendimas, dėl kurio pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje suinteresuotas asmuo pareiškė prieštaravimus, 2024 m. liepos 2 d. įsiteisėjo ir yra vykdytinas. Kitoje Mykolajvo miesto Zavodskyi teismo 2024 m. lapkričio 29 d. pažymoje nurodyta, kad pirmiau nurodyto sprendimo dalis nebuvo įvykdyta Ukrainoje. Suinteresuotas asmuo prieštaravimuose taip pat sutiko, kad sprendimas galioja ir yra vykdytinas Ukrainos Respublikoje.

30. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pripažinta ir leista vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos teismo 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo dalis, kuria išspręstas nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas. Suinteresuota asmuo yra vaiko (duomenys neskelbtini), kuriam Ukrainos teismo sprendimo priėmimo metu dar nebuvo 18 metų, tėvas, todėl turi pareigą teikti išlaikymą vaikui. Nurodytos aplinkybės suinteresuotas asmuo neginčija. Nepripažinus ir neleidus vykdyti Ukrainos teismo sprendimo, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai ir neužtikrinti jo poreikiai.

31. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad Ukrainos teismo sprendime ginčo esmė apibūdinta glaustai, nurodyti pareiškėjos reikalavimai ir reikalaujamas nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydis, nurodyta, kad byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant ir nepateikus atsiliepimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo diskrecijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2012; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-916/2019). Dėl to suinteresuoto asmens argumentai, susiję su prašomu pripažinti teismo sprendimo turiniu, nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.

32. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių Ukrainos teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo pripažinimas ir leidimas vykdyti Lietuvos Respublikoje galėtų būti įvertinti kaip prieštaraujantys viešajai tvarkai (CPK 185 straipsnis).

Dėl pagrindo taikyti Dvišalę sutartį ir procesinės bylos baigties

33. Teisėjų kolegija nesutinka su suinteresuoto asmens argumentais, kad Lietuvos apeliacinis teismas turėjo spręsti Ukrainos teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo klausimą pagal Dvišalę sutartį. Įvertinusi pirmiau šioje nutartyje aptartas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija nustatė, kad suinteresuotas asmuo neįrodė, jog, pradedant procesą, jo, pareiškėjos ir nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nebuvo Ukrainoje, suinteresuotas asmuo neinformuotas apie teismo procesą. Nenustačius 2007 metų Hagos konvencijos 20 straipsnio pažeidimo, nėra pagrindo Ukrainos teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas, pripažinimo ir vykdymo klausimą spręsti pagal Dvišalę sutartį.

34. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad suinteresuotas asmuo, prašydamas nepripažinti Ukrainos teismo sprendimo pagal Dvišalės sutarties 45 straipsnio 1 punktą, pagal kurį pripažinti teismo sprendimą arba leisti jį vykdyti gali būti atsisakyta, jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jiems arba jų įgaliotiniams (atstovams) nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą, nurodė tuos pačius argumentus, kuriuos teismas jau įvertino šioje nutartyje. Tai, net jeigu suinteresuoto asmens prieštaravimai būtų įvertinti Dvišalės sutarties kontekste, procesinis rezultatas nepasikeistų pagal 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 5 dalies a punktą, t. y. pagal 22 straipsnio a, b, e, punktus.

35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad suinteresuotas asmuo neįrodė, jog yra 2007 metų Hagos konvencijos 22 straipsnio a, b, e punktuose įtvirtinti sprendimo nepripažinimo pagrindai. Nenustačius nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo patenkinti suinteresuoto asmens prašymo ir panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarties.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, 31⁸ straipsnio 1 dalimi, 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo 23 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis per tris mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.