Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-1060-777/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-10-03
Bylos Nr.: e2S-1060-777/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-51-3-00508-2024-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jolanta Gailevičienė
Atsakovas: A. Š.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „PRO INVEST GROUP“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-1060-777/2024Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00508-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3; 2.6.8.3.2; 3.1.7.13; 3.2.4.11; 3.3.1.11 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo A. Š. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PRO INVEST GROUP“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 6 435,12 Eur skolą, 5 564,28 Eur negautų pajamų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl Alytaus apylinkės teismas 2024 m. gegužės 28 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo 11 999,40 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. gegužės 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 270 Eur žyminį mokestį ieškovei.

3. 2024 m. birželio 17 d. gautas ir 2024 m. liepos 2 d. priimtas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

4. Pareiškimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad:

4.1. Pats jokio nekilnojamojo turto neturi, gyvena motinai priklausiančiame bute. Jo materialinė padėtis sunki. Darbo reikalais išvyksta iš namų, grįžta vėlai, pašto nebūna galimybių patikrinti. Teigia, kad pranešimo apie atsiliepimo pateikimą nematė, jį pasiėmė pašte tik 2024 m. birželio 9 d. Be kita ko ir savo elektroninio pašto dėžutėje nematė nei vieno kreditoriaus laiško, kur buvo siųstas kreditoriaus pranešimas ir (ar) kiti raginimai, jei tokie buvo. Jis nematė nei kreditoriaus siųsto pranešimo dėl sutarties nutraukimo, nei žinojo, kad yra paduotas ieškinys teismui dėl skolos. Jei būtų žinojęs apie bylą teisme, teismui būtų pateikęs paaiškinimus. Be kita ko su kreditoriumi bandęs sutarimo būdu spręsti nemokumo problemą, dėl pradelstų įmokų sumokėjimo, prašymo laikinai atidėti įmokų mokėjimą ar mokėjimus perdėstyti.

4.2. Su ieškove buvo sudaręs ir ankstesnes kredito sutartis. Pagal ankstesnes kredito sutartis įmokas mokėdavo, tačiau kartais dėl sunkios finansinės padėties jas pavykdavo sumokėti ne visas. Kadangi kelias įmokas sumokėdavo – ieškovas vis suteikdavo naują kreditą padidindamas kredito sumą. 2024 m. spaudžiamas ieškovo refinansuoti ankstesnes sutartis, paliekant tik vieną naują sudarė 2024 m. sausio 19 d. sutartį Nr. 193123, dėl kurios ir kyla ginčas su ieškovu. Tuo metu kreditorius jo išsamiai nesupažindino su visomis sutarties Nr. 193123 sąlygomis, tik patikino, kad taip bus geriau ir ieškovui dėl paskolos valdymo bei jam. Pastebėjo, kad neturi nei finansinio, nei teisinio išsilavinimo, todėl kaip paprastas vartotojas per daug į sutarties sąlygas nesigilino, žinojo tik tiek, kad paskutinio kredito įmokos siekia 200,00 Eur. Turėdamas finansinių sunkumų 2024 m. neturėjo galimybių sumokėti įmokų, todėl tris kartus pradelsė jas sumokėti. Vis tik nesitikėjo, kad ieškovas vienašališkai nutrauks sutartį net su atsakovu nesukontaktavo dėl nemokumo priežasčių, neieškant taikaus sprendimo būdų.

4.3. Šiai dienai susipažinęs su ieškovo argumentais ir prašomomis priteisti sumomis, sutinka, kad yra skolingas ieškovui 6000 Eur kredito ir 178,32 Eur palūkanų, šių sumų neginčija. Tačiau atsižvelgiant į prieš tai su ieškovu sudarytas sutartis ir jų vykdymą mano, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai jo vartotojo atžvilgiu, taip prašo priteisti visiškai neproporcingas ir nepagrįstai per dideles negautas pajamas, iš viso 5 564,28 Eur už negautą administracinį mokestį ir palūkanas už visą sutarties laikotarpį. Ieškovas savo ieškinyje nurodo, kad atsižvelgiant naujausią kasacinio teismo praktiką jis prašo iš atsakovo priteisti pagal sutartį negautas pajamas, įskaitant neproporcingą administravimo mokestį, už visą sutarties laikotarpį, kurios būtų gautos, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo įsipareigojimus. Su tuo visiškai nesutinka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. liepos 18 d. nutartimi netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

6. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

6.1. Nurodė, kad 2024 m. gegužės 14 d. į bylą pateikta „įteikimo pažyma“ (siuntos kodas (duomenys neskelbtini)), iš kurios matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai pasirašant, nurodant - „A. Š. 2024 06 09 (parašas)“, ką akcentuoja ir pats atsakovas, teigdamas, kad jam procesiniai dokumentai įteikti tik 2024 m. birželio 9 d., tačiau atkreipia dėmesį, jog iš 2024 m. gegužės 14 d. į bylą pateiktos „įteikimo pažymos“ (siuntos kodas (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Lietuvos pašto darbuotoja savo parašu bei pašto spaudu patvirtino, jog atsakovui teismo siųsti procesiniai dokumentai įteikti būtent 2024 m. gegužės 9 d. Teigia, jog iš Lietuvos pašto informacijos apie išsiųstas siuntas matyti, kad siunta, kurios kodas (duomenys neskelbtini), gavėjo pašte – pristatyta 2024 m. gegužės 9 d., kuri 2024 m. gegužės 11 d. pristatyta gavėjui. Konstatavo, kad atsakovas pasirašydamas „įteikimo pažymoje“ padarė klaidą neteisingai nurodydamas mėnesį, t. y., nurodydamas „2024-06-09“, ką patvirtina ir aukščiau aptarti duomenys. Remiantis tuo kas išdėstyta, darė išvadą, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti būtent 2024 m. gegužės 9 d. Laikė, kad atsakovas, 2024 m. gegužės 9 d. gavęs ieškinį ir pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo delsė pateikti atsiliepimą į ieškinį, nesidomėjo bylos eiga. Darė išvadą, kad atsakovas nerūpestingai naudojosi savo procesinėmis teisėmis.

Šalies argumentai

6.2. Nurodė, kad iš atsakovo pateikto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prie jo pridėtų priedų – 2023 m. kovo 20 d., 2023 m. kovo 28 d., 2023 m. balandžio 6 d., 2023 m. spalio 4 d., 2023 m. spalio 30 d., 2023 m. lapkričio 4 d., 2024 m. sausio 15 d., 2024 m. sausio 19 d. standartinės informacijos apie vartojimo kreditą bei darbo užmokesčio pažymos, matyti, kad atsakovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai niekaip negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teigia, kad atsakovo pareiškime nurodytos aplinkybės yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais. Atsakovo pateikti dokumentai neturi įtakos priimtam sprendimui už akių, kadangi būtent iš ieškovės prie atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pridėtų priedų - atsakovo atsakymo į elektroninį laišką, elektroninių laiškų siuntimo išklotinės, SMS žinučių siuntimo išklotinės, pašto laiškų įteikimo patvirtinimų, pokalbio kredito išdavimo metu duomenų, atsakovo pateiktų sutikimų, matyti, kad su kredito sutarties sąlygomis atsakovas buvo supažindintas prieš jam suteikiant kreditą, jis yra patvirtinęs, kad perskaitė ir sutiko su kredito sąlygomis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovas panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – peržiūrėti priimtą teismo sprendimą už akių.

8. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

8.1. Nurodė, jog pranešimo apie atsiliepimo pateikimą nematė, jį pasiėmė pašte tik 2024 m. birželio 9 d. Taip pat nurodė, kad savo elektroninio pašto dėžutėje nematė nei vieno kreditoriaus laiško, kur buvo siųstas kreditoriaus pranešimas ir (ar) kiti raginimai, jei tokie buvo. Nematė nei kreditoriaus siųsto pranešimo dėl sutarties nutraukimo, nei žinojo, kad yra paduotas ieškinys teismui dėl skolos. Teigia, kad jei būtu žinojęs apie bylą teisme, teismui būtų pateikęs paaiškinimus. Be kita ko būtų su kreditoriumi bandęs sutarimo būdu spręsti nemokumo problemą, dėl pradelstų įmokų sumokėjimo, prašymo laikinai atidėti įmokų mokėjimą ar mokėjimus perdėstyti.

8.2. Nurodė, kad tik gavęs 2024 m. gegužės 29 d. teismo pranešimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo su sprendimu už akių sužinojo, kad ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį. Kadangi neturi jokio teisinio ar finansinio raštingumo patirties, kreipėsi į teisininkus, kur jam ir buvo paaiškinta situacijos esmė. Teigia, jog susipažinęs su ieškovo argumentais ir prašomomis priteisti sumomis, sutinka, kad yra skolingas ieškovui 6 000 Eur kredito ir 178,32 Eur palūkanų, šių sumų neginčija. Tačiau atsižvelgiant į prieš tai su ieškovu sudarytas sutartis ir jų vykdymą mano, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai jo kaip vartotojo atžvilgiu, kadangi prašo priteisti visiškai neproporcingas ir nepagrįstai per dideles negautas pajamas, iš viso 5 564,28 Eur už negautą administracinį mokestį ir palūkanas už visą sutarties laikotarpį. Ieškovas savo ieškinyje nurodo, kad atsižvelgiant naujausią kasacinio teismo praktiką jis prašo iš atsakovo priteisti pagal sutartį negautas pajamas, įskaitant neproporcingą administravimo mokestį, už visą sutarties laikotarpi, kurios būtų gautos, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo įsipareigojimus. Su tuo visiškai nesutinka. Visų pirma ieškovas savo prašymo visiškai nepagrindžia minima praktika. Teigia, jog neaišku kokia kasacinio teismo praktika remiasi ieškovas ir (ar) ta praktika atitinka ieškovo reikalavimo pagrindimą. Atvirkščiai remiantis kasacinio teismo ir kitų teismų formuojama praktika matyti, kad ieškovė galėjo prašyti priteisti negautas pajamas (nuostolius), sutarties administravimo mokestį, skaičiuojamus už laikotarpį iki sutarties nutraukimo dienos, pelno palūkanos nuo sutarties sudarymo iki sprendimo už akių priėmimo dienos.

8.3. Pažymi, jog sutarties specialiosiose sąlygose, įmokų mokėjimo grafike matyti, kad administravimo mokesčio suma nuo pirmosios įmokos mokėjimo (2024 m. vasario 19 d.) iki sutarties pabaigos (2029 m. sausio 19 d.) yra 72 Eur už kiekvieną mėnesį. T. y. žymiai didesnis nei ieškovui mokamos pelno palūkanos, kas CK 1.5 straipsnio prasme yra visiškai neproporcinga ir nesąžininga CK 6.228 straipsnio 2 dalies 5 ir ( ar) 6 punkto nuostatų prasme, atsakovo kaip silpnesnės sandorio šalies vartotojo atžvilgiu. Teigia, kad jei ieškovas būtų tinkamai ir atskirai supažindinęs atsakovą su sutarties sąlygomis ir tokio dydžio administracinių mokesčių suma per 5 metus (4 320 Eur) beveik siekiančia visa suteikto kredito sumą, jis tokios sutarties nebūtų sudaręs. Prašė teismo atkreipti dėmesį, kad nei sutarties sąlygose, nei sutarties specialiosiose sąlygose nėra nurodoma už ką yra mokamas ir kaip yra apskaičiuojamas kasmėnesinis 72 Eur administracinis mokestis. Tik nurodoma, kad administracinis mokestis įtraukiamas į kredito sumą, negautas pajamas jei tokios atsirastų. Šios išlaidos atsakovui kelia abejonių, kadangi sutarties sąlygų 5.5 punkte ir specialiose sąlygose nurodomas kasmėnesinis administravimo mokestis yra neproporcingas, per didelis ir galimai vertintinas kaip nesąžininga sutarties sąlyga atsakovo, kaip vartotojo, atžvilgiu, todėl darė išvadą, kad sumos už visa sutarties laikotarpį (4 063,20 Eur sumai) turi būti atmestos.

8.4. Nurodė, kad mažintinas ir priteistinas administravimo mokestis už pradelstą laiką nuo sutarties sudarymo iki jos nutraukimo (256,80 Eur). Teigia, kad ieškinyje pateikiama formuluotė yra visiškai neaiški, kaip yra apskaičiuojamas šis mokestis. Nurodoma tik, kad jis skaičiuojamas už kiekvieną sutarties dieną nuo bendros vartojimo kredito sumos, tačiau nenurodoma kokia yra šio mokesčio paskirtis, nedetalizuojami įkainiai už konkrečius administravimo veiksmus. Atsakovui kyla abejonių ar tokiu būdu sutartyje nesidubliuoja ieškinyje aprašomas administravimo mokestis ir sutarties 6.4 punkte numatyti delspinigiai už pradelstas palūkanas, bandant paslėpti civilinėje teisėje vadinamas „dvigubas palūkanas“. Pažymėjo, jog nesutinka, kad iš atsakovo būtų priteistos palūkanos už visą sutarties laikotarpį, t. y. prašomas priteisti palūkanas 1 501,08 Eur sumai prašo atmesti.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirojo skundo netenkinti ir Alytaus apylinkės teismo sprendimą už akių palikti nepakeistą. Taip pat prašė netenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

10. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

10.1. Teigia, jog atsakovas savo skolos nemokėjimą atsiliepimo į ieškinį nepateikimą ir kitus praleistus terminus argumentuoja, tuo, kad jokiais komunikacijos kanalais nebuvo informuotas apie tai kad jis yra skolingas, turi įsiskolinimą ir kad jį vėluoja mokėti. Pažymi, jog tai iš esmės yra labai lengvai paneigiamas argumentas, nes atsakovas nuo pat pirmos vėlavimo dienos iki pat sutarties nutraukimo ir perdavimo teismui dienos savo nurodytais kontaktiniais duomenimis el. paštu bei telefonu gaudavo pranešimus apie vėlavimą (pranešimai pridedami prie šio atsiliepimo priedų). Pažymėjo, kad SMS žinutės yra gaunamos į telefoną ir tikrai buvo matomos atsakovo. Taip pat jam buvo skambinama, bet nei atsilieptų skambučių nei perskambinimo ieškovo sistemoje nėra fiksuota.

10.2. Teigia, kad atsakovo gynybinė pozicija susideda tik iš nežinojau ir nebuvau informuotas apie skolą, visi ieškovo pateikti įrodymai paneigia tokius atsakovo pateiktus faktus, nes jis buvo informuotas ne vieną kartą ir skirtingais kontaktiniais adresais. Taip pat sudaręs sutartį asmuo pats turėtų būti pro aktyvus ir domėtis savo kreditu, tuo labiau, kad atsakovas puikiai žinojo, kad jis nemoka kredito, nevykdo savo įsipareigojimų ir taip blogina savo padėtį ir ieškovo nuomone specialiai ignoravo ieškovo pateikiamą informaciją ir raginimus susitarti gražiuoju iki teismo, nes iš esmės atsakovas net nesiruošė mokėti ir nesiruošia to daryti dabar, nes nerodo jokios inciatyvos susitarti gražiuoju, o tik bando gauti maksimalų terminą nemokant kredito ir naudotis paskolintais pinigais. Mano, kad atsakovas nesielgė kaip apdairus, rūpestingas, atidus asmuo, (lot. bonus pater familias) ir leido kilti situacijai kurioje jis šiai dienai yra.

10.3. Nurodė, kad palūkanos yra sutartinės tai yra jos yra nustatytos sutarties pagrindu. Sutarčiai galioja Lietuvos respublikos Vartojimo kredito įstatymas ir būtent pagal jį yra parengta sutartis, minėtas įstatymas yra Lex specialis (specialusis įstatymas) kuris yra viršesnis prieš atsakovo šiuo atveju naudojamą Civilinį kodeksą kuris šiuo atveju yra Lex generalis (bendrasis įstatymas), todėl atsižvelgiant į tai, kad Lex specialis derogat legi generali (Specialusis įstatymas įveikia bendrąjį specialioji norma yra viršesnė už bendrąją), todėl sutartyje numatytos palūkanos ir kiti mokesčiai yra teisingos ir nustatytos įstatymo ribose ir jos neturėtų būti mažinamos.

Šalies argumentai

10.4. Pažymėjo, kad atsakovas savo atskirajame skunde prašo tik sumažinti priteistas sumas, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kada ir kaip jis išmokės savo skolą ar ji bus išieškota priverstinių būdu ankščiau negu buvęs kredito sutarties terminas tai yra 2029 m. sausio 19 d.. Teigia, kad ieškovas turi labai pagrįstų abejonių, jog skola būtų grąžinta ankščiau. Taip pat atsakovas nepateikia jokių veiksmų plano kaip jis planuoja grąžinti minėtą skolą ir nesiūlo jokio taikaus susitarimo būdo ieškovui. Todėl net ir priteisus skolą ir perdavus ją vykdymui antstoliui ieškovas patirs administravimo išlaidas, nes teiks užklausas dėl vykdomosios bylos eigos, prašys, kad būtų atliekami su išieškojimu susiję veiksmai, kurie leistų skolą išieškoti greičiau, todėl ir šiuo atveju ieškovas patirs administracines išlaidas, kurios jo manymu turi būti kompensuotos atsakovo, nes būtent jis piktybiškai vengia vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

11. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

14. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3-110-313/2016).

15. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. atsakovo atsakymą į el. laišką, el. laiškų siuntimo išklotinę, SMS žinučių siuntimo išklotinę, pašto laiškų įteikimo patvirtinimus, atsakovo pateiktus sutikimus, duomenis, apie laiką nuo paraiškos pateikimo iki paskolos suteikimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės naujai pateikti įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, jų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl darytina išvada, kad naujai pateikti įrodymai prie bylos pridėtini.

Dėl atskirojo skundo argumentų

16. Sprendimo už akių priėmimas yra viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-378/2021, 28 punktas).

17. Teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai: 1) neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą; 2) iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis; 3) atsakovui tinkamai pranešta tik dėl dalies ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, tačiau kitų ieškinio reikalavimų negalima išnagrinėti skyrium; 4) atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių; 5) kitais CPK numatytais atvejais, kai priimti sprendimo už akių neleidžiama (CPK 285 straipsnio 3 dalis).

18. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti; teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas bylos nagrinėjimas (CPK 287 straipsnio 3 dalis).

19. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs pareiškimą, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje iš viso negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

20. Atskiruoju skundu iš esmės teigiama, kad sprendimas už akių turi būti panaikintas, kadangi atsakovas pranešimą apie atsiliepimo pateikimą pasiėmė pašte tik 2024 m. birželio 9 d., todėl nežinojo apie vykstantį procesą. Taip pat apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, kadangi neanalizavo ginčo sutarties. Apelianto nuomone, ieškovė elgėsi nesąžiningai jo kaip vartotojo atžvilgiu, kadangi prašo priteisti visiškai neproporcingas ir nepagrįstai per dideles negautas pajamas. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atskirojo skundo argumentais.

21. Išanalizavus byloje pateiktus įrodymus konstatuotina, jog atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo gavo tik 2024 m. birželio 9 d.. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 14 d. į bylą pateikta „įteikimo pažyma“ (siuntos kodas (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai pasirašant, nurodant - „A. Š. 2024 06 09 (parašas)“, tačiau iš 2024 m. gegužės 14 d. į bylą pateiktos „įteikimo pažymos“ (siuntos kodas (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Lietuvos pašto darbuotoja – Klientų aptarnavimo specialistė savo parašu bei pašto spaudu patvirtino, kad atsakovui teismo siųsti procesiniai dokumentai įteikti būtent 2024 m. gegužės 9 d. Taip pat iš Lietuvos pašto informacijos apie išsiųstas siuntas matyti, kad siunta, kurios kodas (duomenys neskelbtini), gavėjo pašte – (duomenys neskelbtini), pristatyta 2024 m. gegužės 9 d., kuri 2024 m. gegužės 11 d. pristatyta gavėjui. Dar daugiau, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad procesinis įvykis dėl „įteikimo pažymos“ bylos kortelėje suformuotas 2024 m. gegužės 14 d. 13 val. 11 min. 13 sek., kas tik dar kartą patvirtina, jog įteikimo pažyma atsakovo negalėjo būti pasirašyta 2024 m. birželio 9 d., kadangi tokia pažyma tuo metu net nebūtų egzistavusi. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas pasirašydamas „įteikimo pažymoje“ padarė klaidą neteisingai nurodydamas mėnesį, t. y., nurodydamas „2024-06-09“, ką patvirtina ir aukščiau aptarti duomenys. Remiantis tuo kas išdėstyta darytina išvada, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti būtent 2024 m. gegužės 9 d.

22. Atkreiptinas dėmesys, jog tam, kad asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, jog šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus ir pan. Kaip minėta šios nutarties 19 punkte, atsakovas buvo tinkamai informuotas apie vykstantį teisminį procesą, todėl turėjo visas galimybės pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą, tačiau per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti taip pat neteikė. Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, darytina išvada, jog atsakovė nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių.

23. Vertinant CPK 285 straipsnio 5 dalyje nustatytą draudimą šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, apskųsti šį sprendimą apeliacine ar kasacine tvarka šiai šaliai suteiktų procesinių garantijų kontekste, pažymėtina, kad pasyvioji šalis tokiu atveju turi teisę pasinaudoti specialia teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra, t. y. ji gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Toks pasyviosios šalies procesinių teisių ribojimas yra pateisinamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą už akių priima atlikdamas formalų atvykusios (procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, visapusiškai netiria bylos aplinkybių ir neatlieka išsamaus surinktų įrodymų vertinimo. Pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra skundas dėl šio teismo sprendimo, paduodamas aukštesnės instancijos teismui, kuriuo būtų siekiama ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės arba fakto klaidas. Tai galimybė pasyviajai šaliai, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, nurodyti šį sprendimą priėmusiam teismui aplinkybes, galinčias turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurių anksčiau ji nepateikė dėl savo pasyvumo, esant svarbioms priežastims, o tam tikrais atvejais – ir galimybė nurodyti proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 24 punktas).

24. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, padarė išvadą, kad atsakovas nepagrindė nė vienos iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių 2024 m. gegužės 28 d. sprendimas už akių galėtų būti panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas. Be kita ko, teismas nurodė, kad atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė tokių argumentų ir (ar) įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimamo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Tuo tarpu atskiruoju skundu atsakovas kelia CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto aiškinimo ir taikymo klausimą, teigdamas, kad jo pareiškime nurodyti argumentai kelia pagrįstų abejonių sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.

25. Atkreiptinas dėmesys, jog kasacinio teismo konstatuota, kad teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; ir kt.).

26. Argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 42 punktas).

27. Nagrinėjamu atveju atsakovas galimą teismo sprendimo už akių neteisėtumą grindžia keldamas klausimą dėl netinkamai aiškintų ir taikytų teisės normų, reglamentuojančių vartojimo kredito teisinių santykių nesąžiningų sąlygų kontrolės institutą. Atskiruoju skundu teigiama, kad susipažinęs su ieškovo argumentais ir prašomomis priteisti sumomis, atsakovas sutinka, jog yra skolingas ieškovui 6 000 Eur kredito ir 178,32 Eur palūkanų, šių sumų neginčija. Tačiau atsižvelgiant į prieš tai su ieškovu sudarytas sutartis ir jų vykdymą, mano, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai jo kaip vartotojo atžvilgiu, kadangi prašo priteisti visiškai neproporcingas ir nepagrįstai per dideles negautas pajamas, iš viso 5 564,28 Eur už negautą administracinį mokestį ir palūkanas už visą sutarties laikotarpį. Nors skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog priimdamas sprendimą už akių, teismas privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus iš esmės netirdamas šių įrodymų turinio, tačiau priimdamas sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog šiuo konkrečiu atveju, nagrinėjama byla, turinti viešojo intereso elementą, kas savo ruožtu suponuoja teismo aktyvaus veikimo pareigą.

28. Akcentuotina, kad vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumo kontrolė atliekama remiantis bendrosiomis CK normomis, reglamentuojančiomis nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų institutą (CK 6.228⁴ straipsnis). Kasacinio teismo praktika dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolės yra išsami ir išplėtota. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017 32 punktą; 2018 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018 38 punktą; 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 38–52 punktus). Visa kasacinio teismo praktika dėl CK 6.228⁴ straipsnio normų dėl vartojimo sutarties sąlygų vertinimo sąžiningumo aspektu aiškinimo ir taikymo išsamiai ir apibendrintai pateikta šio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 ir 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020.

29. Remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

30. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog iš pateikto ieškinio turinio matyti, kad į negautų pajamų (nuostolių) sumą, kurią prašoma priteisti iš atsakovo, ieškovė priskaičiuoja ir sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po sutarties nutraukimo. Teismų praktikoje nurodyta, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020). Vertinant sutarties administravimo mokesčio paskirtį, laikytina, kad vartojimo kredito santykiuose sutarties administravimo mokestis susijęs su sutartinių įsipareigojimų prisiėmimu ir jų vykdymu, tačiau jis nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2618-863/2022 ir kt.).

31. Nagrinėjamoje byloje atsakovas, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nors ir nepateikė naujų įrodymų, tačiau byloje esančių įrodymų pagrindu nurodė argumentus, kurie, atsakovo manymu, kelia pagrįstų abejonių sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad nėra aplinkybių, dėl kurių reikėtų panaikinti priimtą sprendimą už akių ir bylos nagrinėjimą atnaujinti, konstatavo, kad iš atsakovo pateikto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prie jo pridėtų priedų – 2023 m. kovo 20 d., 2023 m. kovo 28 d., 2023 m. balandžio 6 d., 2023 m. spalio 4 d., 2023 m. spalio 30 d., 2023 m. lapkričio 4 d., 2024 m. sausio 15 d., 2024 m. sausio 19 d. standartinės informacijos apie vartojimo kreditą bei darbo užmokesčio pažymos, matyti, kad atsakovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai niekaip negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovo pareiškime nurodytos aplinkybės yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais. Atsakovo pateikti nurodyti dokumentai neturi įtakos priimtam sprendimui už akių, kadangi būtent iš ieškovės prie atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pridėtų priedų – atsakovo atsakymo į elektroninį laišką, elektroninių laiškų siuntimo išklotinės, SMS žinučių siuntimo išklotinės, pašto laiškų įteikimo patvirtinimų, pokalbio kredito išdavimo metu duomenų, atsakovo pateiktų sutikimų, matyti, kad su kredito sutarties sąlygomis atsakovas buvo supažindintas prieš jam suteikiant kreditą, jis yra patvirtinęs, kad perskaitė ir sutiko su kredito sąlygomis.

32. Atkreiptinas dėmesys, jog šios nutarties 26 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, numato teismo pareigą, sprendžiant ginčus dėl vartojimo sutarčių, ne tik kvalifikuoti tokias sutartis, bet ir atlikti sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę, tačiau pirmosios instancijos teismas šios savo pareigos neįvykdė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jei pasitvirtintų atsakovo nurodomi argumentai dėl ginčo vartojimo sutarties atitikties sąžiningumo kriterijams, tai neabejotinai turėtų esminės reikšmės priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovo išdėstyti argumentai pagrįstai leidžia abejoti teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nes šiems duomenims pasitvirtinus, nebūtų pagrindo priimti tokį sprendimą už akių, koks priimtas nagrinėjamoje byloje.

Dėl procesinės bylos baigties

33. Konstatavęs, kad atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad teismai netinkamai taikė CPK 288 straipsnio 4 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, pagal kurią teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi įvertinti aplinkybes, be kita ko, susijusias su sprendimo už akių pagrįstumu, t. y. spręsti, ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2012).

34. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad šiuo atveju nustatytas pagrindas naikinti apskųstą nutartį ir panaikinus sprendimą už akių bei atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 straipsnio 4 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir valstybės turėtų išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartį panaikinti.

Alytaus apylinkės teismo gegužės 28 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti Alytaus apylinkės teismui bylą nagrinėti iš naujo.

Teisėja Jolanta Gailevičienė