Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. B., būdamas UAB „A.“ (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas, kad UAB „A.“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti bei turi įsipareigojimų valstybės biudžetui (susidariusią mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI)), laikotarpiu nuo 2025 m. rugpjūčio 6 d. iki 2025 m. rugsėjo 4 d. atsiskaitė negrynaisiais pinigais su kreditoriais: UAB „B.“, G. V., I. V., UAB „C.“, AB „G.“, UAB „H.“, M. M., S. S., UAB „D.“, A. G., R. G., A. R., UAB „E.“, I. V., UAB „F.“ ir kt.). Šiais savo veiksmais J. B. neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos bei pažeidė kreditoriaus VMI teises.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą, aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši teisės norma yra imperatyvi ir jos subjektams privaloma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-36-495/2023, 2AT-2-387/2026).

Asmens atliktas mokėjimas/atsiskaitymas pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms CK 6.930¹ straipsnio nuostatoms, kai yra nustatomos dvi sąlygos: 1) skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; 2) skolininkas nesilaiko įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-2-387/2026, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-161-935/2024).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus (tarp jų VMI pareiškime nurodytas aplinkybes, kurias patvirtina kartu su pareiškimu pateikti duomenys: išrašai iš VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos, AB Artea banko sąskaitos išrašas, Bendrovės 2025 m. rugsėjo 5 d. prašyme „Dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo/išdėstymo“, VMI 2025 m. rugpjūčio 11 d. ir rugsėjo 24 d. sprendimuose atmesti prašymus dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo/išdėstymo, taip pat VMI 2025 m. rugpjūčio 11 d. ir rugsėjo 24 d. išvadose „Dėl prašymų atidėti ir/arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ nurodyti duomenys, administracinėn atsakomybėn traukiamo J. B. paaiškinimus teisme), darytina išvada, jog šioje byloje įrodyta, kad UAB „A.“, turėdama įsiskolinimą valstybei, t. y. susidariusią mokestinę nepriemoką VMI, laikotarpiu nuo 2025 m. rugpjūčio 6 d. iki 2025 m. rugsėjo 4 d. teikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais – žemesnės eilės pagal CK 6.930¹ straipsnio nuostatas kreditoriais, vietoj to, kad būtų atsiskaityta su VMI.

Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad laikotarpiu nuo 2025 m. rugpjūčio 6 d. iki 2025 m. rugsėjo 4 d. Bendrovė atliko mokėjimus VMI pareiškime nurodytiems kreditoriams (UAB „B.“, G. V., I. V., UAB „C.“, AB „G.“, UAB „H.“, M. M., S. S., UAB „D.“, A. G., R. G., A. R., UAB „E.“, I. V., UAB „F.“ ir kt.), nors pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas pirmiausia turėjo būti atliktos įmokos VMI ir tik po to atsiskaitoma su šiais kreditoriais. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, Bendrovės finansinė padėtis bylai aktualiu laikotarpiu buvo gera, todėl CK 6.930¹ straipsnio nuostatos ir atitinkamai atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį jam taikoma nepagrįstai.

Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad atliktas mokėjimas/atsiskaitymas pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms CK 6.930¹ straipsnio nuostatoms ne tada, kai nustatoma, jog įmonė turi laikinų/nuolatinių finansinių sunkumų ar yra nemoki, bet tuomet, kai skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Bylos nagrinėjimo metu J. B. ne kartą pats paaiškino, kad mokėjimai VMI užtruko, nes įmonė neturėjo pakankamai lėšų su šiuo kreditoriumi atsiskaityti dėl uždelsto debitorinių įsipareigojimų vykdymo, t. y. uždelsus bendrovės klientams atsiskaityti su Bendrove. Bendrovės vardu teikti prašymai VMI „Dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo/išdėstymo“, J. B. paaiškinimai teisme bei kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad būtent laikotarpiu nuo 2025 m. rugpjūčio 6 d. iki 2025 m. rugsėjo 4 d. UAB „A.“ neturėjo pakankamai lėšų visiems kreditoriniams reikalavimams patenkinti, dėl ko, atliekant mokėjimus, turėjo vadovautis CK 6.930¹ straipsnio nuostatomis. Vadinasi, J. B., būdamas bendrovės UAB „A.“ vadovu, šiuo laikotarpiu privalėjo vykdyti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios būtent ir nustato atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą tokiu atveju, jeigu turimų lėšų nepakanka atsiskaityti su visais esamais kreditoriais, bet to nedarė, šiais savo veiksmais pažeisdamas kreditoriaus VMI teises.

Teismo vertinimu, J. B. suvokė, jog Bendrovei pervedant pinigines lėšas žemesnės eilės kreditoriams nei VMI, kai jo vadovaujama bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visų kreditorinių reikalavimų patenkinimui bei turėjo įsipareigojimų valstybės biudžetui, pažeidžia įstatyme nustatytą atsiskaitymų grynaisiais bei negrynaisiais pinigais eiliškumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Juolab kad teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir pateisinti savo elgesio tikslu išsaugoti/tęsti bendrovės veiklą. J. B. paaiškinimai, kad mokėjimai kreditoriams buvo atlikti, siekiant vykdyti Bendrovės veiklą, taip pat nustatytos aplinkybės, kad bylos nagrinėjimo metu įsiskolinimas VMI buvo padengtas, nepaneigia jo tyčios fakto. Šios aplinkybės įvertintinos, sprendžiant klausimą dėl nuobaudos skyrimo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog J. B., būdamas UAB „A.“ vadovu, t. y. atsakingu už Bendrovės mokėjimų (atsiskaitymų) organizavimą ir vykdymą, žinodamas apie tai, kad UAB „A.“ neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais bei apie susidariusią mokestinę nepriemoką VMI, laikotarpiu nuo 2025 m. rugpjūčio 6 d. iki 2025 m. rugsėjo 4 d. tyčia suteikė pirmenybę atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais, šiais savo veiksmais pažeisdamas VMI teises. Tokie jo veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

Teismas, skirdamas nuobaudą J. B., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį – padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu. Taip pat teismas atsižvelgia į šio nusižengimo padarymo aplinkybes – įmonė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu. Vis tik atsiskaitymai su kreditoriais vyko itin trumpą laikotarpį (mėnesį laiko), Bendrovė tuo laikotarpiu VMI pateikė du prašymus „Dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo/išdėstymo“, šiuo metu bylai aktualiu laikotarpiu buvęs Bendrovės įsiskolinimas VMI bylos nagrinėjimo metu yra sumokėtas; atlikti mokėjimai kreditoriams buvo būtini Bendrovės veiklai vykdyti (tęsti). Taip pat teismas įvertina tai, jog nenustatyta J. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Be kita ko, teismas atsižvelgia ir į pažeidėjo asmenybę – jis brandaus amžiaus, dirbantis, išsiskyręs, turi tris vaikus, kuriuos išlaiko, baustas administracine tvarka; paskirtas baudas sumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų tik už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir J. B. administracinės nuobaudos neskirti. Šiuo atveju sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas J. B. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos, apsiribojant šios bylos nagrinėjimu teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Pripažinti J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, administracinės nuobaudos neskirti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.