Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-904-513/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-09
Bylos Nr.: e2A-904-513/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-10-3-00845-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Irma Čuchraj
Ieškovas: D. K., I. K., D. R.
Atsakovas: D.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-904-513/2023 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00845-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. K., I. K., D. R. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. K., I. K., D. R. ieškinį atsakovams D. Č., J. Č., D. L., V. L., E. K., J. B., Š. B., M. Ž., O. F., T. S., A. V. (A. V.), N. V., V. Š., D. Š., K. B., R. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, I. J., dėl statybos teisės be bendraturčių sutikimo pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai D. K., I. K., D. R. ieškiniu prašė pripažinti jiems teisę atlikti statybos (rekonstrukcijos) darbus – rekonstruoti poilsio paskirties pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Urban Architects“ parengtus projektinius pasiūlymus be atsakovų sutikimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinys atmestas.

3. Teismas nurodė, jog ginčas kilo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, t. y. dėl teisės atlikti pastato rekonstrukciją pripažinimo be bendraturčių sutikimo.

4. Teismas nustatė, kad ieškovai ir atsakovai yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Pagal UAB „Domo projektas“ 2017 m. sausio 9 d. parengtą žemės sklypo planą M1:500 tarp visų bendraturčių buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, patvirtinta 2017 m. liepos 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. JD-3141, ir 2017 m. kovo 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. JD-987. Pagal šią naudojimosi žemės sklypu tvarką visi žemės sklype esančių pastatų – poilsio namų – bendraturčiai atskirai naudojasi konkrečiomis žemės sklypo dalimis, kuriose yra atskiriems bendraturčiams (bendrai ar atskirai) priklausantys pastatai. Ieškovams bendrai priklauso poilsio paskirties pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), juo naudojasi tik ieškovai. Pastatas yra žemės sklypo dalyje, naudojimosi tvarkos plane pažymėtoje C, C1, C2, C3 bei C4. Ieškovai nusprendė vykdyti jų naudojamo pastato rekonstrukciją, jų užsakymu UAB „Urban Architects“ parengė pastato rekonstravimo projektinius pasiūlymus. Iš pradžių žemės sklypo bendraturčiai V. Š., D. Š., K. B., R. B. ir I. J. su ieškovų planuojamais darbais sutiko ir davė rašytinius sutikimus vykdyti pastato rekonstrukcijos darbus, tačiau vėliau atsakovai V. Š., D. Š., K. B. ir R. B. savo sutikimus atšaukė. Kiti žemės sklypo bendraturčiai, atsakovai, su ieškovų planuojama vykdyti pastato rekonstrukcija nesutiko.

5. Teismas nurodė, jog pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o savo interesus turi derinti vadovaudamiesi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimais (CK 1.5 straipsnis). Bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka, o pagal 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą be kitų šioje dalyje nurodytų dokumentų, statybą leidžiančiam dokumentui gauti turi būti pateiktas statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinis sprendimas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo. Bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiajam pradėti statybas kitam bendraturčiui reiškia jų nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą, o tokiu atveju daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

6. Teismas pažymėjo, kad bendraturčių statybos teisė (šiuo atveju teisė atlikti pastato rekonstrukciją) ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, o bendraturčių atsisakymas duoti sutikimą atlikti statybos ir kitus darbus turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia dėl atliekamų darbų, t. y. nesutikimas turi būti protingai motyvuotas ir įrodytas, kad vieno bendraturčio atliekami bendro turto pakeitimai pakeis esmines kito bendraturčio gyvenimo ar veiklos sąlygas. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui.

7. Tam, kad bendraturčiai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi atskleisti savo siekius. Pagal įstatymą reikalingas bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo pateikimas. Teismas konstatavo, jog atsakovai su pastato rekonstrukcijos projektiniais pasiūlymais buvo supažindinti ir jų turinys jiems buvo žinomas, atsakovams buvo žinoma apie ieškovų siekį rekonstruoti pastatą jį padidinant ir pastatant antrąjį aukštą.

8. Atsakovai argumentavo, kad projektiniai pasiūlymai yra ydingi dėl to, kad nepagrįstai pažeidžia jų, kaip savininkų, teises, nes atlikus pastato rekonstrukciją pagal ieškovų pateiktus projektinius pasiūlymus, ieškovų pastatas iš esmės išsiskirs iš kvartale esančių pastatų savo dydžiu, bus padidintas užstatymo tankis atsakovų turimos nuosavybės sąskaita, dėl formuojamų naujų butų padaugės automobilių bendrame žemės sklype, atsakovai patirs nepatogumų dėl vykdomų statybų, papildomai nukentės M. Ž. interesai, nes rekonstrukcija bus vykdoma arčiau nei vienas metras iki jai priskirto naudotis žemės sklypo ribos, dėl pastato planuojamo aukštingumo bus apribotas šviesos patekimas į jos naudojamo žemės sklypo dalį, statybos metu bus naudojama jai priskirto žemės sklypo dalis.

9. Teismas nesutiko su ieškovų argumentais, kad dėl dvigubai didesnio pastato statybos atsakovų interesai nenukentės. Teismas pripažino teisėtais atsakovų lūkesčius, kad įsigydami poilsio pastatus jie pagrįstai tikėjosi, kad žemės sklypo užstatymo, žemės sklype esančių poilsio pastatų tūrio ir formos rodikliai išliks nepakitę ir jokie investiciniai projektai sklype statant maksimalių leistinų parametrų pastatus nebebus vykdomi. Teismas nurodė, jog pirkimo–pardavimo sutarties 7.5 punkte nurodyta, jog pirkėjai įsipareigojo nekeisti pastato fasado ar jo elementų, jų pakeitimus derinti su pastato projektuotojais, o padarius kokius nors pastato fasado ar jo elementų pakeitimus be pastato projektuotojų raštiško sutikimo, įsipareigojo nedelsiant pašalinti šiuos pakeitimus ir atstatyti pastato fasadą ar jo elementus į pradinę padėtį. Analogiškos sąlygos yra numatytos visų atsakovų pirkimo – pardavimo sutartyse, todėl teismas vertino, kad atsakovai, įsigydami pastatus bei žemės sklypo dalį, pagrįstai tikėjosi, kad bendras kvartalo vaizdas išliks nepakitęs, todėl beveik du kartus didesnio pastato, akivaizdžiai išsiskiriančio iš kitų kvartale esančių pastatų, statybą teismas vertino kaip esminį neigiamą atsakovų nuosavybės teisės įgyvendinimo pasikeitimą.

10. Teismas nurodė, jog atlikus rekonstrukciją pagal projektinius pasiūlymus pastato plotas nuo esamo 65,98 kv. m padidėtų iki 192,70 kv. m, tūris – nuo 305 kub. m iki 927 kub. m, taigi, pastatas padidėtų daugiau nei du kartus tiek pastačius antrą aukštą, tiek išplėtus esamo pastato išorines sienų ribas, todėl pastato fasado pokyčiai būtų akivaizdūs. Taip pat iš projektinių sprendinių matyti, kad pastate yra numatomi trys atskiri įėjimai į pastatą, iš kurių vienas bus tiesioginis patekimas į antrą pastato aukštą, projektuojamos keturios atskiros visiškai izoliuotos patalpų grupės, turinčios atskirus sanitarinius mazgus, virtuves, svetaines, miegamuosius, todėl pripažino pagrįstu atsakovų teiginį, kad įgyvendinus ieškovų projektą, labiau tikėtina, bus suformuoti keturi atskiri butai. Šalia dvibučio ieškovų pastato numatytos dvi automobilių parkavimo vietos, o projektiniuose sprendiniuose naujos nenumatytos, todėl pagrįsti atsakovų argumentai, kad bus naudojama bendro naudojimo žemės sklypo dalis, apsunkintas pravažiavimas, padaugės automobilių skaičius tiek prie ieškovų poilsio pastato, tiek ir prie aplinkinių namų, suintensyvės pas ieškovus atvykstančių lankytojų skaičius, o tai neabejotinai darys įtaką bendrų žemės sklypo plotų naudojimo pasikeitimą. Šias aplinkybes teismas vertino kaip atsakovų teisių bei teisėtų interesų pažeidimą.

11. Teismas nustatė, kad žemės sklypui yra parengtas detalusis planas, kurio aiškinamajame rašte nurodyta, kad ginčo šalims priklausančio žemės sklypo Nr. 3 tikslinė naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, žemės naudojimo būdas – rekreacinė teritorija, naudojimo pobūdis – ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos. Sklype planuojamų pastatų aukštis – 2–3 aukštai, leistinas pastatų aukštis planuojamas iki 10 metrų, žemės sklypo užstatymo tankumas – 22 procentai, žemės sklypo užstatymo intensyvumas – 50 procentų. Teismas nustatė, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovas D. R. valdo, naudoja ir disponuoja 233/4000 dalis, ieškovai D. K. ir I. K. – 151/2000 dalis 0,4000 ha žemės sklypo, iš viso ieškovams nuosavybės teise priklauso 535/4000 dalys bendro žemės sklypo. Ieškovai turi teisę vykdyti statybas proporcingai užstatydami iki 24,89 kv. m. Pagal šioje teritorijoje galiojančius detaliojo plano sprendinius maksimalus galimas ginčo sklypo užstatymo plotas yra 880 kv. m (0,4000 ha x 22 proc.). Iš ieškovų pateiktų projektinių pasiūlymų matyti, kad šiuo metu užstatyta 693,85 kv. m teritorijos, taigi likęs pagal detaliojo plano sprendinius galimas užstatyti plotas yra 186,15 kv. m. Ieškovų pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose planuojamas padidinti užstatymo plotas nėra nurodytas, tačiau iš kartu su projektiniais pasiūlymais pridėtų žemės sklypo planų (sklypo sutvarkymo planas, sklypo dangų nužymėjimo planas, sklypo vertikalusis planas, suvestinis inžinerinių tinklų planas) ir juose nurodytos situacijos schemos matyti, kad žemės sklypo užstatymo plotą numatoma padidinti iki 728,88 kv. m. Taigi, vadovaujantis detaliojo plano sprendiniais ir įgyvendinus ieškovų projektinius sumanymus, ieškovų planuojamo užstatyti ploto (728,88 kv. m) santykis su žemės sklypo plotu (728,88/4000) = 0,1822) yra 18,2 proc. ir leistinas bendras užstatymo tankumo rodiklis neviršytų detaliajame plane numatyto šio rodiklio, tačiau, akivaizdu, jog viršytų leistiną ieškovams priklausančios sklypo dalies užstatymo tankumą, t. y. po rekonstrukcijos užstatymo tankumas būtų 23,89 proc., nors leistinas yra 22 proc.

12. Teismas pažymėjo, kad skaičiuojant kiekvienam bendraturčiui tenkančio užstatymo tankio dalį vertintinas ne bendraturčių skaičius, kaip nurodyta UAB „Urban architects“ rašte, o kiekvienam savininkui priklausanti bendros nuosavybės dalis, nes siekiant apskaičiuoti žemės sklypo užstatymo tankį būtina žinoti ne savininkų skaičių, o žemės sklypo ir jame esančių statinių plotą. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad toks ieškovų užstatymo tankumo proporcijos skaičiavimas, kokį atliko projektuotojas, yra ydingas ir visiškai nepagrįstas.

13. Teismas konstatavo, kad ieškovams realizavus statybos teisę jų planuojamas viršyti užstatymo tankumo dydis bus kompensuojamas kitų bendraturčių neišnaudoto užstatymo tankumo sąskaita, todėl tiek, kiek ieškovai šį dydį viršys, tiek jo neteks kiti bendraturčiai. Teismas pažymėjo, kad ieškovai turi tokias pačias teises kaip ir kiti žemės sklypo savininkai ir neturi jokio teisinio pagrindo detaliuoju planu leidžiamo užstatyti ploto užstatyti asmeniškai tik jiems priklausančiu pastatu, jį padidinti ar kitaip susiaurinti kitų bendraturčių teises jiems naudojantis bendru žemės sklypu. Dėl to teismas pripažino teisėtu interesu atsakovų siekį išsaugoti jiems taip pat priklausančią statybos teisę.

14. Vertindamas atsakovės M. Ž. nesutikimo argumentus, jog dėl ieškovų planuojamų statybų padidinus pastato aukštingumą ryte ilgesnį laiką jos naudojimo žemės sklypo dalis bus šešėlyje, sumažės insoliacija, bus užstojamas vaizdas, teismas nurodė, jog byloje nesant duomenų, nėra galimybės įvertinti, ar atlikus pastato rekonstrukciją, jis atitiktų insoliacijos reikalavimus, tačiau, neatmestina, kad pagal ieškovų planuojamus atlikti pastato fasado pakeitimus, kai po rekonstrukcijos pastato aukštingumas būtų padidintas daugiau nei du kartus, t. y. nuo 3,5 m iki 7,70 m, saulės apšvietimas ryte atsakovės naudojamo žemės sklypo dalyje gali būti apribotas, tačiau vien tik toks atsakovės argumentas, jo nepagrindus jokiais objektyviais įrodymais, negalėtų būti pripažintas kaip sukeliantis esminį jos kaip bendraturtės nuosavybės teisės pažeidimą ir nebūtų pagrindas neleisti ieškovams (bendraturčiams) atlikti planuojamus statybos darbus.

15. Teismas konstatavo, kad ieškovų numatomi statybos darbai pažeistų atsakovų, kaip bendraturčių, teises ar teisėtus interesus, nes nustatyta, kad ieškovams atlikus planuojamus statybos darbus pagal projektinius pasiūlymus pasikeis bendras kvartalo vaizdas, kadangi rekonstruotas pastatas iš esmės išsiskirs iš esančių kvartale pastatų savo dydžiu, bus pažeistas ir atsakovų turimos nuosavybės sąskaita padidintas užstatymo tankumas, projektiniais pasiūlymais pastate formuojami keturi butai, o tai suponuoja tiek intensyvesnį bendro žemės sklypo naudojimą, tiek ir lankytojų, statomų automobilių skaičių, nors papildomos automobilių parkavimo vietos projektiniuose pasiūlymuose nėra numatytos, dėl to bus susiaurinta kitų bendraturčių teisė naudotis bendru žemės sklypu. Teismas konstatavo, kad bendraturčių nesutikimas yra visiškai pagrįstas ir ieškovų teisių ir interesų nepažeidžia.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

16. Ieškovai D. K., I. K., D. R. (apeliantai) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

17. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. birželio 16 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-313-695/2016 kaip precedentu, nes jos faktinės aplinkybės nėra labai panašios ir/ar tapačios šios bylos aplinkybėms. Be to, joje pateiktas CK 4.85 straipsnio, taikomo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimui, išaiškinimas, o ši teisės norma byloje neaktuali ir netaikytina. Taip pat cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje kilo ginčas tarp fizinio asmens ir butų savininkų bendrijos dėl teisės atlikti buto rekonstrukciją, o šiuo atveju ginčas yra kilęs tarp žemės sklypo bendraturčių ir jame esantys statiniai nėra gyvenamosios paskirties.

18. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs projektinius pasiūlymus, nenustatė, jog siekiama įgyvendinti statybos teise bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygos, buvusios iki rekonstrukcijos, bus keičiamos kitaip nei nustato statybos techniniai dokumentai ar teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas.

19. Argumentuoja, kad bet kurio fizinio ir / ar juridinio asmens teisė statyti yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, todėl bet kuris asmuo (taip pat ir atsakovai), pirkdamas statinį bendrame pastatų kvartale, kurio žemės sklypą valdo bendrai su kitais bendraturčiais, turi suprasti ir numatyti, kad bet kuris kitas asmuo (bendraturtis, kaimynas ir / ar kt.), turėdamas teisę statyti gali nuspręsti ją įgyvendinti (atnaujinti savo turimą turtą, jį pagerinti ar pan.). Mano, kad tariamai teisėtas atsakovų lūkestis, kad kiti asmenys neįgyvendins statybos teisės, yra visiškai nepagrįstas ir neprotingas, o priešinga pirmosios instancijos teismo išvada pažeidžia Statybos įstatymą ir jame įtvirtintą ieškovų teisę statyti. Šis atsakovų lūkestis negali būti traktuojamas kaip protingas nesutikimo motyvas, kadangi pats savaime neleidžia daryti išvados, kad ketinama atlikti rekonstrukcija pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo taisykles.

20. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime vartojo sąvoką „investiciniai projektai“, kuri apibrėžta Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme. Pažymi, kad jie nėra verslininkai, investuotojai, o jų ketinama vykdyti nuosavybės teise priklausančio poilsio paskirties pastato (iš esmės – gyvenamojo namo) rekonstrukcija yra išimtinai susijusi su jų asmeninių poreikių tenkinimu. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodinėjama ir nebuvo nustatytos aplinkybės, kad jie veiktų kaip verslininkai ir kad jų ketinama vykdyti rekonstrukcija yra koks nors investicinis projektas.

Žemesnės instancijos teismas

21. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl pastato ploto ir tūrio padidėjimo, yra susijusios tik su užstatymo tankiu. Teismas nenustatė, kad projektiniai pasiūlymai ir ketinama atlikti rekonstrukcija pažeistų kokio nors teisės akto reikalavimus, todėl teismo išvados, susijusios su pastato ploto ir tūrio padidėjimu yra neteisėtos ir pagrįstos išimtinai ne atsakovų teisių pažeidimu, o jų emocinio pobūdžio pasvarstymais, niekuo nemotyvuotomis atsakovų prielaidomis ir sunkiai suprantamu atsakovų nenoru sutikti su ketinama vykdyti statyba. Nesupranta, kaip pastato rekonstrukcija, atlikta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, gali lemti esminį atsakovų naudojimosi nuosavybe pasikeitimą „neigiama prasme“, juo labiau, kad neigiamos prasmės samprata sprendime neatskleista. Mano, kad bet koks statinio išvaizdos pokytis po rekonstrukcijos gali būti vertinamas kaip akivaizdus, tačiau tai nereiškia, kad pats pokyčio akivaizdumas (nenustačius, kad jis yra atliktas neteisėtai) yra teisinė kategorija ar įstatymo saugomas interesas.

22. Teigia, kad pirkimo – pardavimo sutarties 7.5 punktas, priešingai nei jį aiškino pirmosios instancijos teismas, nedraudžia keisti fasado elementų, tačiau tokie pakeitimai turi būti suderinti su pastato projektuotojais. Tokios sutarties nuostatos, aiškinant jas tinkamai, negali sukelti jokių lūkesčių atsakovams, nes jos nedraudžia sutarties šaliai keisti pastato fasadų elementų. Pažymi, kad projektuotojo sutikimas buvo gautas ir pateiktas teismui, tačiau sprendime apie jį neužsiminta. Be to, iš projektinių pasiūlymų matyti, kad fasado pakeitimai bus tokie, kad po rekonstrukcijos pastatas būtų kuo labiau panašus į šalia esančius, lygiai taip pat, kaip kitų pastatų, suprojektuotas ir įėjimas į antrą aukštą. Pažymi ir tai, kad pagal sutarties uždarumo principą jokie ieškovų susitarimai su turto pardavėjais neturi įtakos nei atsakovams, nei kitiems asmenims ir nesukuria jiems nei jokių teisių, nei pareigų ar lūkesčių, tačiau pirmosios instancijos teismas CK 6.154 straipsnio l dalies netaikė ir padarė nepagrįstas išvadas.

23. Argumentuoja, kad niekuo nepagrįsta prielaida, jog bus įrengti keturi butai vietoje dabar esančių dviejų. Nurodo, kad pagal projektinius pasiūlymus pastatas išliks dvibutis, projektuojamos keturios atskiros patalpų grupės išimtinai asmenų, besinaudojančių patalpomis, patogumui, tik dėl to, kad antrame aukšte gyvenantiems asmenims nereikėtų lipti į pirmą aukštą norint pasidaryti arbatos arba pasinaudoti tualetu ir pan., ypač, kad siekiant išlaikyti kuo didesnį panašumą į kitus kvartale esančius pastatus, patekimas į antrą aukštą suprojektuotas per lauke esančią laiptinę. Be to, laiptai viduje itin sumažintų bendrą patalpų erdvę. Dėl to buvo nuspręsta daryti bendrą vieną patekimą į antrą aukštą minimaliai plečiant esamo statinio išorės ribas.

24. Dėl padidėsiančio automobilių kiekio kieme ir automobilių statymo bendro naudojimo erdvėse mano, kad tai taip pat niekuo nepagrįstos prielaidos. Teigia, kad net ir dvi šeimos gali naudotis keturiais automobiliais, neretai taip daro ir patys atsakovai ir tai niekaip nėra susiję su jų naudojamų patalpų plotu. Aplink ieškovams priklausantį namą esantis žemės plotas yra pakankamas pastatyti ir daugiau nei du automobilius, be to, yra galimybė palikti transporto priemones už kvartalo ribų, taip pat įrengtos penkios papildomos automobilių statymo vietos svečiams. Patys atsakovai ir jų nuomininkai, svečiai ir draugai visoje teritorijoje stato automobilius kur papuola. Nesupranta, kaip gali būti pažeisti kitų bendraturčių interesai, kai siekiamu rekonstruoti pastatu naudojasi tik ieškovai, jų naudojamo žemės sklypo dalis yra atitverta tvoromis.

Šalies argumentai

25. Apeliantai nesutinka su teismo padarytais užstatymo tankio skaičiavimais teigdami, kad sprendime nėra pateiktas teismo atlikto skaičiavimo pagrindimas, nevertintas jų pateiktas specialių žinių šioje srityje turinčio specialisto – architekto – 2022 m. gruodžio 6 d. raštas, remtasi tik atsakovų teiginiais. Mano, kad teismas turėjo paskirti ekspertizę šioms aplinkybėms nustatyti, ji galėjo būti paskirta ir nesant bylos šalių prašymo, o teismo iniciatyva.

Žemesnės instancijos teismas

26. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nurodytos teisės normos, kuriomis remdamasis teismas padarė išvadą, jog užstatymo tankis dalintinas proporcingai visiems bendraturčiams pagal jų turimas bendro turto dalis. Joks teisės aktas atskirai neaptaria, kaip užstatymo tankis turėtų būti skirstomas bendraturčiams. Net ir pritariant teismo pozicijai turėjo būti pagal analogiją taikytinos CK 4.75 straipsnio 1 dalies, 4.80 straipsnio 2 dalies bei 4.81 straipsnio nuostatos ir, nustačius, kad bendru daiktu būtų naudojamasi nelygiavertiškai, svarstoma dėl kompensavimo atsakovams už jų praradimus.

Atsiliepimas

27. Atsakovai D. Č., J. Č., O. F., N. V., A. V., T. S., M. Ž., E. K., J. B., Š. B., V. L., D. L., V. Š., D. Š., K. B. ir R. B. atsiliepimu su ieškovų apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsakovų nuomone, apeliantų argumentai nesudaro teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, o jokių esminių argumentų, kurie leistų abejoti sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu, apeliantai nenurodė.

28. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendime cituojamos kasacinio teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016, nurodo, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės normų turinio ir taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas normas ankstesnėse bylose, inter alia sprendžiant ir analogiškas bylas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo cituotoje nutarties dalyje yra nurodytas tik bendras pavyzdinis faktinių aplinkybių, kurios pagrindžia galimus bendraturčio teisių ribojimus, susijusius su planuojamomis statybomis, sąrašas, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė tik šioje civilinėje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tiek šioje byloje, tiek kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje ginčas yra kilęs dėl bendraturčio teisės vykdyti statybos darbus pripažinimo be bendraturčio (-ių) sutikimo. Kasacinio teismo išaiškinimas nėra siejamas nei su nuosavybės forma, nei su rekonstruojamo nekilnojamojo turto rūšimi, todėl šios faktinio pobūdžio aplinkybės, kurias apeliantai nurodo skunde, neturi teisinės reikšmės formuojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę. Be to, civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016 nurodyta teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė buvo cituota ne vienoje vėlesnėje kasacinio teismo nutartyje, nors faktinės bylų aplinkybės taip pat nebuvo panašios ir iš esmės skyrėsi (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019, 2022 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2022 ir kt.). Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šia nutartimi.

29. Nurodo, kad ieškovams priklausantis pastatas yra bendrame žemės sklype, kuriame yra aštuoni poilsio paskirties vienbučiai ir dvibučiai pastatai, priklausantys ieškovams, atsakovams ir trečiajam asmeniui. Žemės sklypas sudaro kvartalą su jam pritaikyta infrastruktūra, bendra pastatų ir užstatymo koncepcija, priskirtomis žemės sklypo dalimis bendram naudojimui, žemės sklypą juosia bendra tvora. Visi sklype esantys pastatai yra identiškos architektūros. Atsakovai, įsigydami žemės sklypo dalį ir sklype esantį poilsio paskirties pastatą (pastato dalį) įsigijo turtą visiškai užbaigtame kvartale, kuriame vyrauja mažas užstatymo tankis, mažaaukščiai nedidelės kvadratūros pastatai. Tokia kvartalo projekto vystytojo ir autoriaus UAB „Kauno būstai“ koncepcija buvo pristatoma siekiant parduoti žemės sklype esančius pastatus ir atitinkamai sąlygojo pirkėjų lūkestį, kad situacija nepasikeis. Aplinkybės, kad žemės sklypas yra bendras, jokie statybos darbai sklype nevykdomi, kad pirkėjai, įsigydami statinius, pirkimo – pardavimo sutartyse įsipareigojo nekeisti pastato fasado elementų, sąlygojo atsakovų lūkestį, jog bendras kvartalo vaizdas ir koncepcija nebus keičiama perstatant ar statant naujus įvairios paskirties pastatus be daugumos sutarimo. Tokią jų poziciją patvirtina ir CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatytas teisinis reglamentavimas, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

30. Pažymi, kad nuosavybės teisė suponuoja ir tam tikras savininko pareigas, ji turi būti įgyvendinama taip, kad neprieštarautų įstatymo nuostatoms, nepažeistų trečiųjų asmenų teisių ir interesų, todėl, priešingai nei teigia apeliantai, ieškovų teisė statyti yra ribojama draudimu pažeisti atsakovų interesus ir tokie atsakovų lūkesčiai yra ginami tiek bendrosios dalinės nuosavybės valdymą, tiek statybos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis.

31. Nustatytos faktinės aplinkybės (pastatų paskirtis, sutvarkyta aplinka ir gerovė, mažo užstatymo tankio teritorija, bendros žemės sklypo dalys, įsipareigojimas nekeisti pastato fasado elementų) bei planuojamos statybos rūšis ir sprendiniai (beveik tris kartus didesnio ploto ir trigubai didesnio tūrio pastatas) rodo, kad atsakovų lūkestis nėra emocinio pobūdžio ar niekuo nepagrįstas nusistatymas prieš ieškovus ar jų planuojamas statybas. Atsakovų lūkestis yra pagrįstas ir kiekvienas apdairus, rūpestingas ir atidus asmuo, įsigydamas tokį pastatą tokiame žemės sklype, galėjo tikėtis, kad jo gyvenimo ir bendro žemės sklypo naudojimo sąlygos nepasikeis kitiems bendraturčiams pradėjus statyti trigubai didesnius ir dvigubai daugiau butų turinčius pastatus nei buvo iki tol, o neigiamos pasekmės bus susijusios su bendros žemės sklypo, kaip kvartalo koncepcijos, estetinio vaizdo ir architektūrinio vientisumo nebuvimu.

Žemesnės instancijos teismas

32. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovų planuojamas rekonstruoti pastatas po rekonstrukcijos iš esmės išsiskirs iš kitų pastatų, yra visiškai pagrįstos ir paremtos bylos medžiaga (projektiniais pasiūlymais, vizualizacijomis ir kt.). Tai, kad apeliantai teigia, jog planuojamas rekonstruoti pastatas bus kiek įmanoma panašesnis į esančius pastatus, nepaneigia teismo išvadų, nes vienintelis panašumas po rekonstrukcijos bus tai, kad pastato fasadas bus šviesaus tinko su rudomis medinėmis dailylentėmis. Visi kiti fasado elementai (tūris, sienų plotis, aukštis, pastato forma, architektūriniai elementai) iš esmės pasikeis.

33. Apeliantai daug dėmesio skiria pirmosios instancijos teismo sprendime pavartotai sąvokai „investiciniai projektai“, teigdami, kad apeliantai nėra verslininkai ir jokių investicinių projektų planuojamomis statybomis nesiekia, o pastatas po rekonstrukcijos bus naudojamas tik apeliantų asmeniniams poreikiams. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas šią sąvoką vartoja tik apibūdindamas teisėtą atsakovų lūkestį, sprendime nėra jokių išvadų ar nustatytų aplinkybių, kad ieškovai yra verslininkai ir siekia investicinių tikslų, todėl ir Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas ir jo 2 dalies 10 punktas nagrinėjamos bylos kontekste netaikytinas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo pavartota sąvoka suprantama, kaip piniginių lėšų investavimas į rekonstrukciją siekiant padidinti savo turimos nuosavybės vertę. Teismas nesiejo atsakovų galimų teisių bei teisėtų interesų pažeidimo po rekonstrukcijos su galimu pastato naudojimu komerciniais tikslais ir iš to kylančiomis pasekmėmis.

Žemesnės instancijos teismas

34. Pažymi, kad tiesiogiai pirkimo – pardavimo sutarties 7.5 punkto nuostatomis nesirėmė, jokių materialinio pobūdžio reikalavimų ieškovams siekdami uždrausti vykdyti statybos darbus ar įpareigoti atstatyti fasadą į pirminę padėtį nereiškė, todėl apeliantai nepagrįstai vadovaujasi sutarties uždarumo principu. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas šia pirkimo – pardavimo sutarties nuostata vadovavosi ne nustatydamas, pakeisdamas arba nutraukdamas kokius nors teisinius santykius tarp ieškovų ir atsakovų, tačiau pagrįsdamas išvadas dėl atsakovų lūkesčių teisėtumo. Tai, kad projekto vystytoja UAB „Kauno būstai“ parduodama patalpas ir dalį žemės sklypo į sutartį įtraukė sąlygą be projektuotojo sutikimo nekeisti fasado elementų, tik įrodo, kad atsakovai pagrįstai tikėjosi, kad pastatų tūris ir kiti rodikliai išliks nepakitę, tačiau nereiškia, kad dėl to atsakovai įgijo papildomų teisių prieš ieškovus. Atsakovų teisė atsisakyti duoti sutikimą yra įtvirtinta CK4.75 straipsnio 1 dalyje, CK 4.37 straipsnio 1 dalyje, o pirkimo – pardavimo sutarties nuostatos tik patvirtina tokio atsisakymo pagrįstumą. Be to, ginčas nėra kilęs dėl kokių nors ieškovų atliktų statybos darbų, susijusių su fasado elemento pakeitimais, teisėtumo. Taip pat nurodo, kad 2021 m. gruodžio 13 d. UAB „Baltijos regiono projektai“ rašte projektuotojas davė sutikimą tik architektui parengti statinio rekonstravimo projektą, o tai nėra tapatu sutikimui dėl pastato fasado ir jo elementų pakeitimo. Ieškovai tokių rašytinių projektuotojo sutikimų nepateikė.

35. Nurodo, kad iš projektiniuose pasiūlymuose esančių gyvenamojo pastato planų aiškiai matyti, kad yra formuojamos keturios atskiros patalpų grupės, turinčios keturis atskirus įėjimus, sanitarinius mazgus, virtuves, miegamuosius ir sudaro atskirus butus. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad tokie projektiniai sprendiniai buvo pasirinkti atsižvelgiant į gyventojų patogumą, tam, kad antrajame aukšte gyvenantiems asmenims, norintiems pasidaryti arbatos ar pasinaudoti tualetu, nereikėtų lipti į pirmą aukštą. Tokia apeliacinio skundo argumentacija nepaaiškina fakto, kad tiek pirmajame aukšte, tiek antrajame aukšte yra projektuojami du sanitariniai mazgai ir dvi virtuvės. Išvados, jog labiau tikėtina, kad pabaigus rekonstrukciją bus suformuoti keturi butai, nepaneigia ir projektinių pasiūlymų išvados, jog po rekonstrukcijos pastatas išliks dvibutis. Statant ir rekonstruojant vienbučius ir dvibučius pastatus yra taikomi švelnesni techniniai reikalavimai, o keturių butų pastatas yra priskiriamas daugiabučių pastatų kategorijai ir jo statybai yra taikomi griežtesni reikalavimai. Mano, kad buvo pasirinkta statyti dvibutį pastatą patalpų išplanavimą pritaikant keturiems butams. Taip pat pažymi, kad yra deklaratyvūs ieškovų teiginiai, jog po rekonstrukcijos pastatu naudosis vien tik jie patys, nes tokiu atveju visiškai nelogiškas projektinių pasiūlymų sprendinys suformuoti keturis atskirus butus, ypač, kai norint patekti iš vieno aukšto į kitą reikia išeiti į lauką.

36. Nurodo, jog pagal statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 107 punkto 30 lentelę poilsio paskirties pastatams, poilsio namams turi būti numatyta 1 vieta automobilių stovėjimo vieta kiekvienam kambariui (numeriui). Šis reikalavimas yra privalomas ir jo nepaneigia apeliantų teiginiai, kad automobilius galima laikyti viešosiose erdvėse. Atsižvelgiant į tai, kad projektiniais pasiūlymais projektuojamos keturios atskiros kambarių grupės, tokiam pastatui eksploatuoti turi būti numatomos bent jau keturios automobilių parkavimo vietos. Ieškovams priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje C yra įrengtos dvi automobilių statymo vietos ir projektiniais pasiūlymais jų skaičius nedidinamas, net ir nebūtų galimybės to padaryti, nes sklypo dalis C yra visiškai išnaudota, taigi, automobiliai bus laikomi bendram naudojimui priskirtoje sklypo dalyje. Pažymi, jog apeliantai šią aplinkybę iš esmės pripažįsta, o didesnis automobilių skaičius bendro naudojimo žemės sklypo dalyje neabejotinai neigiamai paveiks atsakovų galimybes naudotis savo nuosavybe. Neturi teisinės reikšmės aeliantų argumentai, kad ir taip automobilius visi stato kur papuola, nes byloje nėra sprendžiami ginčai dėl žemės sklypo naudojimo. Be to, 2022 m. rudenį buvo įrengtos 5 automobilių statymo vietos svečiams ir aptarnaujančiam personalui (sklypą prižiūrinčiai įmonei).

Žemesnės instancijos teismas

37. Argumentuoja, kad po rekonstrukcijos neabejotinai padidės pas ieškovus atvykstančių asmenų kiekis, bus intensyviau naudojamas žemės sklypas. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino po rekonstrukcijos padidėsiantį butų skaičių ir su tuo susijusį intensyvesnį sklypo naudojimą neigiamu poveikiu atsakovams ir kitiems bendraturčiams.

38. Pažymi, kad vien atsakovų priimtas sprendimas dėl Bendros kaimynystės tvarkos patvirtinimo, nereiškia, kad jie atsisakė savo teisės statyti žemės sklype statinius ateityje ar kad šios teisės atsisakė ieškovų naudai. Bendros kaimynystės tvarkos pasirašymas nesuteikia ieškovams jokių prioritetinių teisių statyti ar rekonstruoti esančius statinius padidinant žemės sklypo užstatymo tankį. Nepagrįstos apeliantų abejonės ir dėl pirmosios instancijos teismo atlikto užstatymo tankio ir ieškovams priklausančios teisės papildomai užstatyti žemės sklypą dalies skaičiavimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra aiškus ir suprantamas, skaičiavimai yra detaliai aptarti ir pagrįsti bylos medžiaga, atlikus rekonstrukciją papildomai būtų užstatytas 35,03 kv. m plotas, nors ieškovai gali užstatyti tik 24,89 kv. m, o tai reiškia, jog būtų užstatyta 23,89 proc. ieškovams priskirtos sklypo dalies, nors pagal teritorijų planavimo dokumentus leistinas užstatymo tankumas yra 22 proc. Apeliantai nepateikė jokių duomenų, susijusių su užstatymo tankio skaičiavimo nepagrįstumu, o jų teiginiai dėl ekspertizės poreikio šiuo klausimu nepagrįsti. Vien tai, kad apeliantai skunde nurodo, kad jiems yra nesuprantamas pirmosios instancijos teismo atliktas užstatymo dalies skaičiavimas, nereiškia, kad šiems skaičiavimams reikalingos specialiosios žinios, ieškovai prašymo paskirti ekspertizę nereiškė, tokio klausimo pirmosios instancijos teisme nekėlė.

39. Mano, kad, priešingai nei teigia apeliantai, teismas neturėjo pagrindo išeiti už pareikštų reikalavimų ribų ir pagal analogiją su CK 4.80 straipsnio 2 dalimi spręsti dėl galimybės kompensuoti atsakovams už jų tariamą praradimą. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl ieškovų teisės vykdyti planuojamas statybas be bendraturčių sutikimo, jokie reikalavimų ar atsikirtimų į ieškinį argumentai nėra susiję su naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymu ar pakeitimu siekiant suteikti ieškovams papildomų teisių, susijusių su žemės sklypo naudojimu. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo priteisti atsakovams kompensaciją arba pripažinti ieškovams teisę į didesnį užstatymo tankį, dėl to kiti apeliantų argumentai šiuo klausimu neturi teisinės reikšmės. Taip pat nėra reikšmingi argumentai dėl UAB „Urban Architects“ pateikto insoliacijos paskaičiavimo, nes ieškovai įrodymu nesirėmė, o pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstais atsakovų argumentų, susijusių su atsakovės M. Ž. galimais interesų pažeidimais dėl insoliacijos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

40. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

41. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

42. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų ieškinys dėl teisės atlikti pastato rekonstrukciją pripažinimo be bendraturčių sutikimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir įrodymų vertinimu. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Apeliantai skundą iš esmės grindžia argumentais, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad jų pateikti projektiniai pasiūlymai ir ketinama atlikti rekonstrukcija pažeistų kokio nors teisės akto reikalavimus, nepagrįstai paneigė jų teisę statyti. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantų argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados ir atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti argumentai nagrinėjamu atveju yra pagrįsti.

43. Nustatyta, kad ieškovams, atsakovams ir trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, pagal kurią visi žemės sklype esančių pastatų – poilsio namų – bendraturčiai atskira naudojasi konkrečiomis žemės sklypo dalimis, kuriose yra jiems (bendrai ar atskirai) priklausantys pastatai. Ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso poilsio paskirties pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas yra žemės sklypo dalyse, naudojimosi tvarkos plane pažymėtose C, C1, C2, C3 bei C4. Ieškovai siekia vykdyti jų naudojamo pastato rekonstrukciją pagal UAB „Urban Architects“ parengtus projektinius pasiūlymus, atsakovai pateiktiems projektiniams pasiūlymams nepritarė ir sutikimo ieškovams atlikti pastato rekonstrukciją nedavė.

44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką ir konkrečias jo dalis priskyrus naudotis bendraturčiams sklypo bendroji nuosavybė nesibaigia, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami, todėl sklypu turi būti naudojamasi, disponuojama, jis turi būti valdomas visų bendraturčių sutarimu pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatas. Bendraturtis, kai yra nustatoma bendro daikto naudojimosi tvarka ir atskira šio daikto dalis paskiriama jam naudoti, turi teisę naudoti ją savo nuožiūra, kiek tai neprieštarauja nustatytai naudojimosi tvarkai, tačiau, kadangi bendras daiktas bendraturčiams ir toliau priklauso bendrosios nuosavybės teise, įgyvendindamas kitas nuosavybės teisės turinį sudarančias savo teises, jis privalo laikytis bendraturčiams įstatyme nustatytų įpareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-378/2016). Vienam bendraturčiui bendrame sklype pastačius statinį, nepriklausomai nuo to, ar sklypo dalis paskirta naudotis šiam bendraturčiui, tai gali turėti įtakos visų bendraturčių teisėms ir interesams. Dėl to pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad siekdami įgyvendinti statybos teisę ir rekonstruoti jiems nuosavybės teise priklausantį statinį ieškovai šį savo interesą turi suderinti su atsakovų interesais, susijusiais su bendru žemės sklypu, ir jų nepažeisti.

45. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo būdo, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013).

46. Nagrinėjamu atveju ieškovų teisių ribojimas pasireiškia teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Nagrinėjamu atveju šie kasacinio teismo išaiškinimai taip pat yra aktualūs, o esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis. Šiame kontekste pažymėtina, kad bendraturčių teisėtų interesų pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti projektinių pasiūlymų neatitikimą konkretiems teisės aktų reikalavimams, kaip nepagrįstai teigia apeliantai. Bendraturčių interesų pažeidimas gali pasireikšti ir jų teisėtų lūkesčių pažeidimu ar analogiškos kaip ir ieškovų turimos statybos teisės bendrame žemės sklype įgyvendinimo ribojimu ateityje, jeigu ieškovai realizuotų savo statybos teisę tokia apimtimi, kokia proporcingai atsakovai jos netektų. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovai ne ginčija ieškovų, kaip pastato savininkų, teisę atlikti jo rekonstrukciją (statybos teisę), kaip nepagrįstai teigia apeliantai, tačiau ieškovų statybos teisės įgyvendinimo būdą, kuris, atsakovų teigimu, pažeis jų, kaip žemės sklypo bendraturčių, teises ir interesus. Dėl to šiuo atveju aktualu ne tai, kokį poveikį ieškovų ketinama vykdyti rekonstrukcija turės jiems priskirtai naudotis žemės sklypo daliai, bet visam ieškovų ir atsakovų valdomam žemės sklypui, ypač žemės sklypo užstatymo tankio ir intensyvumo rodikliams. Žemės sklypo bendraturtis, įgyvendindamas savo teisę į statybą (statinio rekonstrukciją), negali būti atleidžiamas nuo pareigos savo privatų interesą suderinti su kitų bendraturčių teisėmis ir teisėtais interesais. Taigi, kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, ieškovai nepagrįstai jiems priskirto naudoti bendro žemės sklypo dalį painioja su jo nuosavybe teigdami, kad nesupranta, kaip gali būti pažeisti kitų bendraturčių interesai, kai siekiamu rekonstruoti pastatu naudojasi tik ieškovai, o jų naudojamo žemės sklypo dalis yra atitverta tvoromis. Ieškovams priklausantis pastatas yra jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su atsakovais priklausančiame sklype, todėl ieškovai privalo derinti savo interesus su atsakovų interesais ir jų nepažeisti siekdami įgyvendinti savo statybos teisę. Būtent taip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas ir, priešingai apeliantų argumentams, nepaneigė jų statybos teisės, kuri, kaip nurodyta, nėra absoliuti, o turi būti suderinta su tokia pačia atsakovų teise ir jų teisėmis į bendrą nuosavybę (žemės sklypą).

47. Nekilnojamojo turto registro ir ieškovų pateiktų projektinių pasiūlymų duomenimis nustatyta, kad po rekonstrukcijos ieškovams priklausančio pastato parametrai padidėtų beveik tris kartus, t. y. pastato plotas nuo šiuo metu esančių 65,98 kv. m padidėtų iki 192,70 kv. m, tūris – nuo 305 kub. m iki 927 kub. m, be to, vietoje šiuo metu esančio vieno aukšto pastato atsirastų dviejų aukštų pastatas, kuriame vietoje šiuo metu esančių dviejų poilsio patalpų formuojamos keturios patalpų grupės su atskiromis virtuvėmis ir sanitariniais mazgais. Nors apeliantai teigia, kad tai skirta išimtinai jų pačių patogumui, kad, kaip jie nurodo, prireikus pasinaudoti tualetu ar panorus atsigerti arbatos nereikėtų kiekvieną kartą lipti į pirmą aukštą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, laiptai į antrą aukštą suprojektuoti lauke, o ne pastato viduje, visos keturios patalpų grupės atskirtos, norint patekti iš vieno aukšto į kitą reikėtų išeiti į lauką, todėl labiau tikėtina, kad formuojamas keturių poilsio patalpų pastatas nepriklausomai nuo to, kad projektiniuose pasiūlymuose nurodyta, jog pastatas liks dvibutis. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad žemės sklypo naudojimo būdas yra rekreacinės teritorijos, naudojimo paskirtis – kita, o ieškovams priklausantis pastatas įregistruotas kaip poilsio namai ir priskirtas II grupės nesudėtingų statinių kategorijai, taigi, pastatas nėra gyvenamosios paskirties.

48. Akivaizdu, kad ieškovams atlikus rekonstrukciją pastato plotas ir tūris padidėtų beveik tris kartus, aukštis – du kartus. Tai neabejotinai lemtų ir didesnį nei šiuo metu sklypo užstatymo tankį ir intensyvumą. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 39 punktą užstatymo intensyvumas – visų pastatų antžeminės dalies patalpų, įskaitant cokolinių aukštų ir naudojamų pastogių patalpas, bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu, o pagal to paties straipsnio 40 punktą užstatymo tankis – pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu. Kaip minėta, žemės sklypas yra vienas, todėl nepagrįsti apeliantų teiginiai ir jų pateikti paskaičiavimai, kuriais apskaičiuotas tik jiems priskirtos naudotis žemės sklypo dalies tankis. Priešingai nei teigia apeliantai, jų pateiktų skaičiavimų (UAB „Urban architects“ 2022 m. gruodžio 6 d. raštas) pagrįstumą ir teisingumą šiuo požiūriu būtent ir įvertino pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavęs, kad skaičiuojant kiekvienam bendraturčiui tenkančio užstatymo tankio dalį vertintinas ne bendraturčių skaičius, kaip nurodyta UAB „Urban architects“ rašte, o kiekvienam savininkui priklausanti bendros nuosavybės dalis, nes siekiant apskaičiuoti žemės sklypo užstatymo tankį būtina žinoti ne savininkų skaičių, o žemės sklypo ir jame esančių statinių plotą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti ar nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktais skaičiavimais, kurie detaliai nurodyti ginčijamame sprendime, todėl iš naujo neperrašomi, atlikti remiantis pačių ieškovų pateiktais projektiniais pasiūlymais ir juose nurodytais parametrais ir duomenimis. Tai, kad apeliantai abejoja šiais skaičiavimais ir kad, jų nuomone, skaičiavimams atlikti pirmosios instancijos teismas turėjo paskirti ekspertizę, nesant jokių kitų įrodymų, savaime nereiškia, kad teismo atlikti skaičiavimai netikslūs ar neteisingi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ginčas yra privatus, teismas šio pobūdžio bylose nėra aktyvus, todėl neturėjo pareigos rinkti įrodymų už ieškovus. Ši procesinė pareiga priklausė bylos šalims (CPK 178 straipsnis), o teismas, savo iniciatyva paskyręs ekspertizę, būtų nepagrįstai aktyvus ir iš esmės įgyvendintų ieškovams priklausančias procesines teises ir pareigas (įrodyti ieškinio reikalavimų pagrįstumą). Taigi, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neturėjo pareigos skirti ekspertizės, priešingai, jos skyrimas prieštarautų rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo principams, ypač kai nė viena iš šalių ekspertizės skirti neprašė.

49. Taigi, ieškovams atlikus pastato rekonstrukciją, šiuo metu esantis sklypo užstatymo tankis būtų padidintas didesne dalimi nei priklausytų ieškovams atsižvelgiant į jų turimą nuosavybės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje bei teritorijų planavimo dokumentuose nurodytą maksimalų žemės sklypo užstatymo rodiklį. Kaip minėta, ieškovų teisę statyti (rekonstruoti) bendrame žemės sklype riboja tokia pati atsakovų teisė. Žemės sklypo bendraturčiai turi vienodą teisę pasinaudoti galiojančio detaliojo plano sprendiniais ir sklypo naudojimo rodikliais ir padidinti savo nuosavybę iki leidžiamo nustatyto intensyvumo ir užstatymo tankio. Tai reiškia, jog ieškovams atlikus jiems priklausančio pastato rekonstrukciją pagal jų pateiktus projektinius pasiūlymus, atitinkama dalimi būtų sumažinta analogiška atsakovų teisė arba, kitaip tariant, ieškovams viršijus jiems leidžiamo sklypo užstatymo tankį eliminuojama atsakovų teisė taip pat įsirengti papildomas patalpas. Taigi, akivaizdu, kad ieškovų pateikti projektiniai pasiūlymai pažeidžia atsakovų, kaip žemės sklypo bendraturčių, teises ir interesus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jų atsisakymas duoti sutikimą ieškovų ketinamai atlikti rekonstrukcijai pagal pateiktus projektinius pasiūlymus yra pagrįstas ir ieškovų teisių ir interesų nepažeidžia.

50. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai, įsigiję poilsio patalpas uždarame suformuotame vientisos koncepcijos ir architektūros kvartale, pagrįstai tikėjosi, kad bendras kvartalo vaizdas, esančių statinių tūris, forma, dydis ir išvaizda išliks nepakitę, atsakovų poilsio sąlygos iš esmės nepasikeis, nebus vykdomos didelės apimties statybos siekiant iš esmės perstatyti vieną iš kvartale esančių pastatų ir jį padidinti daugiau nei du kartus. Šiuo aspektu pripažintini pagrįstais ir atsakovų argumentai, jog tokį lūkestį pagrindžia ir byloje esančių pirkimo–pardavimo sutarčių, kuriomis ieškovai įsigijo patalpas, 7.5 punkto sąlyga, jog pirkėjai nekeis pastato fasado ar jo elementų, o pakeitimus derins su pastato projektuotojais. Atsakovų teigimu, analogiškos sąlygos įtvirtintos ir sutartyse, kuriomis jie įsigijo patalpas iš kvartalo vystytojos UAB „Kauno būstai“. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nors ieškovai pateikė 2021 m. gruodžio 13 d. kvartalo projekto UAB „Baltijos regiono projektai“ rengėjos sutikimą architektui parengti statinio rekonstravimo projektą, tačiau byloje nėra duomenų, kad projektiniai pasiūlymai buvo suderinti su projektuotoja. Taip pat pripažintini pagrįstais ir atsakovų argumentai dėl sklypo naudojimo intensyvumo padidėjimo padidinus jame esančių poilsio patalpų skaičių, automobilių laikymo vietų problemą, kuri gali kilti prie naujų patalpų nesuformavus naujų vietų automobiliams.

51. Apeliantams argumentuojant, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir ginčijamame sprendime vartojo netinkamas sąvokas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog nei teismų praktikos taikymas, nei vienokių ar kitokių sąvokų vartojimas niekaip nelėmė neteisingo ar nepagrįsto sprendimo priėmimo, todėl plačiau dėl šių apeliantų argumentų nepasisako ir pažymi, jog vien kasacinio teismo išaiškinimo pacitavimas sprendime nereiškia, kad juo remiamasi kaip precedentu. Į kasacinio teismo suformuluotas bendro pobūdžio teisės aiškinimo taisykles teismas gali atsižvelgti tiek, kiek jos reikšmingos tam tikru teisės aiškinimo nagrinėjamoje byloje aspektu nustatytų faktinių aplinkybių kontekste.

52. Apeliantams argumentuojant, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagal analogiją taikyti CK 4.75 straipsnio 1 dalies, 4.80 straipsnio 2 dalies bei 4.81 straipsnio nuostatas ir, nustatęs, kad bendru daiktu būtų naudojamasi nelygiavertiškai, svarstyti dėl kompensavimo atsakovams už jų praradimus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje ginčas kilo dėl ieškovų teisės vykdyti statybas (rekonstrukciją) be bendraturčių sutikimo, o ne dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos. Byloje nebuvo pareikšti reikalavimai dėl praradimų kompensavimo, tokių argumentų nenurodė ir atsakovai atsikirsdami į ieškinį. Pažymėtina, jog suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką yra ieškovų teisė ir pareiga. Pareikšdami ieškinį ir jame suformuluodami materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydami aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančių suinteresuotų asmenų supratimu ir požiūriu jų pažeistos teisės, ieškovai realizuoja savo teisę kreiptis į teismą, jų manymu, dėl pažeistų teisių gynybos. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: dėl įgyvendinimo būdų ir apimties, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdų, teisės atsisakymo ir kt. Ieškovai turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovų pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-187/2014; 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018; kt.).

53. Atsižvelgdama į ieškovų pareigą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, ieškinio (ir jo patikslinimo) bei ieškovų apeliacinio skundo turinį, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad CPK 320 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o CPK 312 straipsnyje įtvirtinta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taigi procesinės teisės nuostatos įtvirtina apeliacinio proceso ribas, kurių peržengimas, t. y. naujų reikalavimų nagrinėjimas bei ginčo objekto išplėtimas, akivaizdžiai prieštarautų apeliacinio proceso paskirčiai bei tikslui – patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-10/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Teismas turi pareigą kvalifikuoti šalių santykius, o nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad jie būtų kvalifikuoti netinkamai, todėl nėra teisinio pagrindo apeliacinėje instancijoje nagrinėti ieškovų reikalavimų pagrįstumą pirmosios instancijos teisme nenagrinėtu ir ieškovų nenurodytu aspektu.

Dėl procesinės bylos baigties

54. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312-314, 320 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantai, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis) ar kad jie iš viso nevertinti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Apeliantai apeliaciniame skunde privalo nurodyti, kokioms bylos aplinkybėms, jų manymu, prieštarauja priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir kokias materialines ar proceso teisės normas jis pažeidžia. Nagrinėjamu atveju apeliantai nenurodė teisinių argumentų, sudarančių pagrindą naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantų nuomonė dėl faktinių aplinkybių vertinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

55. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

56. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis. Nors pirmosios instancijos teismo sprendime taip ir nurodyta, tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje esanti formuluotė „lygiomis dalimis“ gali kelti neaiškumų išduodant vykdomąjį raštą ir vėliau jį vykdant, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina.

58. Ieškovų apeliacinį skundą atmetus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

59. Atsakovai nurodo, kad už advokato teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 2 000 Eur išlaidų, kiekvienas po 200 Eur. Pridedami mokėjimų pavedimai patvirtina, kad apeliacinėje instancijoje atsakovai D. Š., M. Ž., O. F., K. B., D. L. (mokėtoja V. L.), Š. B., D. Č., N. V., T. S. ir E. K. patyrė po 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašomas priteisti išlaidų atlyginimas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, išlaidos patirtos realiai, todėl atsakovams priteistinas jų atlyginimas iš ieškovų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą ir patikslinti jo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ją išdėstant taip:

„Priteisti iš ieškovų D. R., I. K. ir D. K. po 129,00 Eur (vieną šimta dvidešimt devynis eurus ir 00 ct) kiekvienam atsakovui D. Č., O. F., N. V., T. S., M. Ž., E. K., Š. B., ir po 79,00 Eur (septyniasdešimt devynis eurus ir 00 ct) kiekvienam atsakovui D. Š. ir K. B., bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovo D. R. ir D. K. valstybei po 29,12 Eur (dvidešimt devynis eurus, 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (įmokos gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įmokos kodas – 5660)“.

Priteisti iš ieškovų D. R., I. K. ir D. K. po 66,67 Eur (šešiasdešimt šešis eurus šešiasdešimt septynis centus) kiekvieno atsakovo – D. Š., M. Ž., O. F., K. B., D. L., Š. B., D. Č., N. V., T. S. ir E. K. – naudai apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjos Raimonda AndrulienėIrma ČuchrajAušra Maškevičienė