Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-05-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1623-957/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-05-26
Bylos Nr.
1-1623-957/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10777-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kaltinamasis
S. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1623-957/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10777-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Kristinai Juodelytei,dalyvaujant prokurorei Žanetai Žalėnaitei,kaltinamajam S. J. (S. J.),laiduotojui T. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. S. J. 2021 m. balandžio 7 d., apie 18.28 val. Vilniuje, Vakarinio aplinkkelio ir Talino gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. lengvąjį automobilį „Audi A6 Avant“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,51 promilių alkoholio (policijos pareigūnai tikrinimo metu pirmą kartą jo iškvėptame ore nustatė 2,33 promilių etilo alkoholio koncentraciją, antrą kartą nustatė 2,13 promilių etilo alkoholio koncentraciją). Taip S. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje ištirti įrodymai ir jų vertinimas

2. Kaltinamasis S. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, jog balandžio 7 d. tvarkėsi prie namo, pradėjo nedideles statybas ir dirbdamas po truputį vartojo viskį. Iš viso gal išgėrė apie 0,7 litro. Apie 18.00 val. susiruošė važiuoti namo. Važiuodamas vakariniu aplinkkeliu pamatė galinio vaizdo veidrodėlyje policijos pareigūnų automobilį su švyturėliais. Jam sustojus, priėjęs pareigūnas paklausė, kada vartojo alkoholį, atsakė, kad vakar. Pareigūnas pasakė, kad reikės papūsti, jis sutiko, du kartus tikrino blaivumą. Policijos pareigūnas jam pasakė, kad yra suimtas ir nuvežė į areštinę. Pasak kaltinamojo, norėtų savo elgesį vertinti vienodai, bet gyvenimas yra kitoks. Jis yra tikrai pareigingas žmogus, tiesiog taip atsitiko. Paslydo, atsisėdo girtas prie vairo. Kaltinamojo manymu, tai buvo didžiausia jo padaryta klaida. Ankščiau nėra susidūręs su policija dėl vairavimo esant neblaiviam. Supranta, kad taip daryti negerai, nori, kad teismas būtų teisingas. Jau 1,5 mėn. neturi teisių ir suprato, kad reikia vertinti tai, ką turi. Negalvojo, kad gali atsitikti taip, jog gyvenimas labai stipriai pasikeistų. Gailisi ne tik dėl to, kad gyvenimas pasikeitė, tačiau ir santykiai pasikeitė, sunkus laikotarpis. Tikrai labai gailisi sėdęs už vairo neblaivus. Pasak kaltinamojo, pažeidimo esmę suvokia, jog nereikia daryti to, nes vėliau reikės gailėtis. Čia tik vienas iš dalykų, kad iškilo nepatogumai dėl šio įvykio. Jis supranta, kad tie sunkumai yra laikini. Taip pat jis supranta, kad bet kokių atveju kyla pavojus sėdant girtam už vairo. Neteisina poelgio, galėjo padaryti avariją. Pagal savo charakterį stengėsi važiuoti taip, kad niekam nepadarytų blogo. Pateikė prašymą dėl laidavimo, T. V. yra jo gyvenimo draugas nuo 14 metų, užaugo viename kieme ir visą gyvenimą ėjo kartu. Kalbėjosi su juo apie įvykį. T. V. paklausė, kodėl jis taip padarė, pasakė, kad padarė blogai, nereikėjo sėsti girtam už vairo. Kiekvieną dieną bendrauja su draugu, draugas jam pasiūlė dirbti jo firmoje, vežiodavo krovinius pas jį. Tą dieną jis vienas vartojo alkoholį, draugas dirbo. Pasak kaltinamojo, jie yra kaip broliai. Jis (S. J.) turi atsakomybę, kad nepavestų žmogaus. Sunkioje padėtyje T. V. jam visada išties savo ranką. Paprašė laiduoti žmogaus, kuriuo pasitiki ir kurio nepaves. Galima buvo paimti žmogų, kuris neteistas, bet jis nesutiktų laiduoti. Nori paprašyti teismo, jeigu įmanoma, sumažinti vairuotojo teisių atėmimo terminą, nes automobilis jam reikalingas darbui. Tai yra jo pragyvenimo šaltinis.

3. Laiduotojas T. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis yra jo draugas, bendrauja su juo apie 15-20 metų. Kartu su juo sportavo pakankamai ilgą laikotarpį. Visos situacijos parodė draugo vertybes ir savybes. Jis žino, kad S. J. yra disciplinuotas žmogus. Laiduotojo teigimu, žino, kad jam dabar yra blogai su sveikata ir tai psichologiškai slegia. Abu pradėjo sportuoti, vėliau sukūrė šeimas, kurios tarpusavyje yra pažįstamos. Iki šio įvykio dirbo kartu. S. J. yra šeimos žmogus, šeima jam yra vertybė. Prieš sutikdamas laiduoti, norėjo įsivertinti situaciją, todėl kalbėjo apie įvykį su juo. Laiduotojo supratimu, bendra situacija yra sudėtinga, kadangi dabar yra izoliacija, ribos, nėra galimybės pasišnekėti. S. J. turi problemų su sveikata, jam nepavyko negatyvių emocijų transformuoti teisingu būdu. Žmogus paslydo dėl to, kad jis nesikalbėjo ir viską laikė viduje. Abu susitarė, kad reikia dažniau susiskambinti, jeigu bus galimybė, susitiks šeimomis. Jis pasitiki S. J., nė karto nebuvo jo pavedęs. Nemato priežasčių dėl ko negalėtų juo pasitikėti. Pasak laiduotojo, S. J. elgesį vertina blogai. Abu supranta, jog gerai, kad viskas gerai baigėsi. Šito dalyko neturėtų būti, labai tikisi, kad tai buvo vienkartinis atvejis. Mano, kad jam reikia padėti, bendrauti. Jis prisiima atsakomybę, kad S. J. tinkamai elgsis ir nepažeis įsipareigojimų. Laiduotojo manymu, pagrindinis dalykas laiduojant yra bendravimas. Dabar nėra galimybės susitikti, bendrauti dėl pandeminės situacijos ir šis dalykas buvo nutrukęs. Ateityje yra susiplanavę, kad darys susitikimus. Siūlė jam pradėti kartu sportuoti, bet dabar jis negali to daryti dėl sveikatos. Kai jam atliks operaciją, S. J. galės vėl sportuoti, atlikti kažkokius pratimus. Pasak laiduotojo, jis neprisiimtų atsakomybės už jį, jei matytų, kad S. J. piktnaudžiauja alkoholiu. Jis pats turi du mažus vaikus, šeimą ir turi kuo rūpintis, kam jam to reikėtų, jeigu netikėtų žmogumi. Per mėnesį į rankas gauna 1 600 Eur. Noro laiduoti nekeistų, jeigu būtų paskirtas užstatas. Negalvojo apie užstato sumą, tai yra teismo sprendimas. Pasak jo, užstatas duotų papildomos motyvacijos, gali būti 1 000 Eur arba 2 000 Eur. Jis pats nėra teistas, nemažai kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, viršytą greitį. Automobiliu naudojasi kartu su žmona. Visi pažeidimai yra už stovėjimą. Jis neturi kur statyti automobilio, šalia yra privati stovėjimo aikštelė. Nors aikštelė kainuoja 20 Eur, tačiau niekaip negali išsinuomoti stovėjimo, kadangi ten nėra vietų. Jis atvažiuoja su mažais vaikais, juos reikia atvežti. Jis supranta, kad nusižengia, tačiau visas baudas yra sumokėjęs. Tiesiog yra problema su stovėjimu. Pasak laiduotojo, jis nėra idealus ir šventas, padaro klaidų, tačiau greičio neviršija specialiai.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Liudytoja R. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. balandžio 7 d. apie 18.28 val. dirbant iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, jog nuo Kirtimų gatvės link Gariūnų turgavietės važiuoja lengvasis automobilis „Audi A6 Avant“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris pavojingai manevruoja. Pranešėjas, skambinęs Bendruoju pagalbos telefonu 112, važiuoja paskui minėtą automobilį. Pranešėjas nuolat pranešdavo kurioje vietoje buvo automobilis „Audi A6 Avant“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Jų ekipažui vykstant nuo Tūkstanmečio gatvės, pranešėjas pranešė, jog automobilis „Audi A6 Avant“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nusuko link Vakarinio aplinkelio, dideliu greičiu pravažiavo Pilaitės prospekto viaduką ir važiuoja link Ukmergės gatvės. Pravažiavus Vakariniame aplinkelyje esančią degalinę ,,CIRCLE K“, kuri yra Vilniuje, Talino g. 2B, pastebėjo minėtą automobilį „Audi“ ir pradėjo jį vytis. Stabdant minėtą automobilį, pastarojo vairuotojas pakluso reikalavimui sustoti ir sustojo. Sustojus automobiliui „Audi A6 Avant“, sustojo ir pranešėjas, kuris visą laiką važiavo paskui minimą automobilį. Pranešėjas paaiškino, kad automobilį „Audi A6 Avant“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), sekė nuo Kirtimų gatvės, kuris kelis kartus vos neatsitrenkė į kelio atitvarus, važiavo per dvi eismo juostas. Priėjus prie automobilio „Audi A6 Avant“ vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo S. J., gim. (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad jis sunkiai orientuojasi aplinkoje, nuo jo sklinda stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, veidas paraudęs ir paburkęs, akys raudonos. S. J. pareikalavus užgesinti automobilio variklį ir atiduoti mašinos raktus, jis pakluso ir vykdė visus reikalavimus. Paklausus, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, S. J. atsakė, kad vakar, neprisipažino, kad alkoholį vartojo šiandien. Patikrinus blaivumą alkoholio matuokliu, 18.42 val. S. J. buvo nustatytas 2,33 prom. girtumas, 18.58 val. – 2,13 prom. girtumas. Nepamena, ar minėto automobilio salone buvo tara nuo alkoholio. Galimai buvo gale, bet nėra tuo tikra. Gerai prisimena, kad mašinos priekyje taros nebuvo. Jiems važiuojant paskui automobilį „Audi A6 Avant“, šį sustabdžius ir po to bendraujant su S. J., pastarasis nieko negėrė, su niekuo apsikeitęs vietomis nebuvo. Mašinoje jis buvo ne vienas. Dar buvo keleivis, kurio duomenų neužrašė. Pranešėjui, o vėliau ir jų ekipažui važiuojant paskui automobilį „Audi A6 Avant“, šis niekur nusukęs nebuvo ir nebuvo dingęs iš akiračio. Apklausiama papildomai liudytoja R. K. parodė, kad „Audi A6 Avant“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuotojas S. J. vairavo vienas, jo automobilyje kitų asmenų nebuvo. Apklausiama nurodė, kad automobilyje jis buvo ne vienas, tačiau ji turėjo omenyje pranešėją, kuris vienu automobiliu važiavo su kitu asmeniu, įsivėlė klaida (b. l. 16-19, 21-22).

6. Liudytojas T. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. balandžio 7 d. apie 18.25 val., važiuodamas savo automobilyje „Škoda Oktavia“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, Graičiūno gatve, pastebėjo kaip automobilis „Audi A6 Avant“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), juodos spalvos, išvažiavęs iš automobilių stovėjimo aikštelės, įvažiavo į priešpriešinę kelio juostą ir vos neatsitrenkė į priekyje važiuojantį automobilį. Minėto automobilio „Audi“ vairuotojas, prieš išvažiuodamas į priešpriešinį eismą, kirto ištisinę kelio juostą. Jis pagalvojo, kad automobilio „Audi A6 Avant“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuotojas girtas. Jei jam būtų bloga, jis sustotų, bet automobilio „Audi“ vairuotojas nesustojo, važiavo sudarydamas avarines situacijas, nepaisė kelių eismo taisyklių, važiavo dideliu greičiu ir kėlė grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Minėto automobilio vairuotojas vos du kartus neatsitrenkė į kelio atitvarus. Kai jis suprato, kad jo vairuotojas galimai neblaivus, jis paskambino 112 ir pranešė apie šį vairuotoją. Nuo Graičiūno gatvės iki Talino g. 2B, iki kol automobilį „Audi“ sustabdė policijos pareigūnai, visą kelią važiavo paskui. Automobilyje „Audi“ buvo vienas vairuotojas, kitų žmonių nebuvo. Nuo pastarojo automobilio važiavo saugiu atstumu, nebuvo pametę iš akiračio, automobilis „Audi“ niekur nebuvo nei nusukęs, nei sustojęs. Kai policininkai sustabdė automobilį „Audi“, papasakojo pareigūnams ką matė ir po to išvažiavo. Su juo automobilyje buvo dar ir jo draugas A. K., kuris visą laiką filmavo minėtą automobilį, pridėda vaizdo įrašą (b. l. 25-27).

7. Liudytojas A. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. balandžio 7 d. apie 18.20 val. su draugu T. M. važiavo pastarojo automobiliu Škoda, kurio valstybinio numerio neprisimena Vilniuje, Graičiūno gatve. Tuo metu su T. M. pamatė, kaip iš stovėjimo aikštelės išvažiuoja automobilis „Audi A6 Avant“, juodos spalvos. Šis automobilis kirto ištisinę eismo juostą, išvažiavo į priešpriešinį kelią, sudarė avarinę situaciją ir dideliu greičiu vingiuodamas nuvažiavo tolyn. Jie su Tomu suprato, kad minėtos mašinos vairuotojas girtas. Jis pradėjo filmuoti tą automobilį, o T. M., važiuodamas paskui „Audi A6 Avant“ paskambino 112 ir nuolat sakė policijos pareigūnams, kur tuo metu buvo „Audi A6 Avant“. Šis automobilis buvo sustabdytas Vilniuje, Talino g. 2 B. Kai policijos pareigūnai sustabdė „Audi A6 Avant“, T. M. papasakojo pareigūnams apie įvykį (b. l. 29-30).

8. Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, jog 2021 m. balandžio 7 d. apie 18.30 val. Bendrajame pagalbos centre gautas privataus fizinio asmens pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Talino g., link Gariūnų pavojingai manevruoja automobilis „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 8-12).

9. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-ojo būrio vyriausiosios patrulės R. K. 2021 m. balandžio 7 d. tarnybiniame pranešime nurodomos analogiškos aplinkybės kaip ir jos apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 13).

10. Iš 2021 m. balandžio 7 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, jog S. J. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Be to, pirmo patikrinimo metu jam nustatytas 2,33 promilių girtumas, o antrojo – 2,17 promilių girtumas (b. l. 38).

11. Iš alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2021 m. balandžio 7 d., 18.42 val. S. J. buvo nustatytas 2,33 promilių girtumas, o 18.59 val. nustatytas 2,17 promilių girtumas (b. l. 39-40).

12. Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2020 m. gruodžio 1 d. patikros sertifikato Nr. 1395819 matyti, kad alkotesteris Alcotest 7510 Nr. ARJK-0165 yra tinkamas, patikros sertifikatas galioja iki 2021 m. birželio 1 d. (b. l. 41).

13. Iš VĮ „Regitra“ duomenų apie kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonės „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas yra S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 43).

14. Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad 2021 m. balandžio mėn. duomenimis, automobilio „Audi A6“ (1999 m.) kaina su PVM yra 1 130 Eur (b. l. 44-45).

15. Iš 2021 m. balandžio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas liudytojo T. M. apklausos metu pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kaip filmuojamas juodos spalvos automobilis „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vyriškiai kalbasi tarpusavyje apie minėtą automobilio važiavimą, po to girdisi, kaip vyras kalba su policijos pareigūnu bei nurodo, kad minėtas automobilis nusukinėja į vakarinį aplinkkelį (b. l. 57-58).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

16. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

17. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo S. J. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

18. Kaltinamasis S. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad balandžio 7 d. tvarkėsi prie namo ir dirbdamas po truputį vartojo viskį. Iš viso gal išgėrė apie 0,7 litro. Apie 18.00 val. susiruošė važiuoti namo. Važiuodamas vakariniu aplinkkeliu pamatė galinio vaizdo veidrodėlyje policijos pareigūnų automobilį su švyturėliais. Jam sustojus, priėjęs pareigūnas paklausė, kada vartojo alkoholį, atsakė, kad vakar. Pareigūnas pasakė, kad reikės papūsti, jis sutiko, du kartus tikrino blaivumą. Policijos pareigūnas jam pasakė, kad yra suimtas ir nuvežė į areštinę. Tokie kaltinamojo S. J. parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Štai liudytojas T. M., tiesiogiai matęs vairavimo faktą ir pranešęs Bendrajam pagalbos centrui apie galimai girtą vairuotoją, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu detaliai parodė, kad 2021 m. balandžio 7 d. apie 18.25 val., važiuodamas Vilniuje, Graičiūno gatve, pastebėjo kaip automobilis „Audi A6 Avant“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), išvažiavęs iš automobilių stovėjimo aikštelės, įvažiavo į priešpriešinę kelio juostą ir vos neatsitrenkė į priekyje važiuojantį automobilį. Prieš išvažiuodamas į priešpriešinį eismą, kirto ištisinę kelio juostą. Pasak liudytojo, pagalvojo, kad minėto automobilio „Audi A6 Avant“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuotojas girtas. Jei jam būtų bloga, jis sustotų, bet automobilio „Audi“ vairuotojas nesustojo, važiavo sudarydamas avarines situacijas, nepaisė kelių eismo taisyklių, važiavo dideliu greičiu ir kėlė grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, vos du kartus neatsitrenkė į kelio atitvarus. Jis paskambino 112 ir pranešė apie vairuotoją. Nuo Graičiūno gatvės iki Talino g. 2B, iki kol automobilį „Audi“ sustabdė policijos pareigūnai, visą kelią važiavo paskui. Automobilyje „Audi“ buvo vienas vairuotojas, kitų žmonių nebuvo. Automobilio „Audi“ nebuvo pametę iš akiračio, jis niekur nebuvo nei nusukęs, nei sustojęs (b. l. 25-27). Analogiškas aplinkybes nurodė ir su pranešėju važiavęs liudytojas A. K. (b. l. 29-30). Tokias liudytojų pirmiau nurodytas aplinkybes patvirtina policijos įvykių registro išrašas (b. l. 8-12) bei 2021 m. balandžio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuotos aplinkybės apžiūrėjus liudytojo T. M. apklausos metu pateiktą vaizdo įrašą (b. l. 57-58). Tuo tarpu kaltinamojo automobilį sekusi ir jį sustabdžiusi policijos pareigūnė – liudytoja R. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tą dieną, apie 18.28 val. dirbant gavo pranešimą, jog nuo Kirtimų gatvės link Gariūnų turgavietės važiuoja lengvasis automobilis „Audi A6 Avant“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris pavojingai manevruoja. Jų ekipažui vykstant nuo Tūkstanmečio gatvės, pranešėjas pranešė, jog automobilis „Audi A6 Avant“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nusuko link Vakarinio aplinkelio, dideliu greičiu pravažiavo Pilaitės prospekto viaduką ir važiuoja link Ukmergės gatvės. Pravažiavus Vakariniame aplinkelyje esančią degalinę ,,CIRCLE K“, kuri yra Vilniuje, Talino g. 2B, pastebėjo minėtą automobilį „Audi“ ir pradėjo jį vytis. Sustojus automobiliui „Audi A6 Avant“, sustojo ir pranešėjas, kuris visą laiką važiavo paskui minimą automobilį. Pranešėjas paaiškino, kad automobilį „Audi A6 Avant“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), sekė nuo Kirtimų gatvės, kuris kelis kartus vos neatsitrenkė į kelio atitvarus, važiavo per dvi eismo juostas. Priėjus prie automobilio „Audi A6 Avant“ vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo S. J., pastebėjo, kad jis sunkiai orientuojasi aplinkoje, nuo jo sklinda stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, veidas paraudęs ir paburkęs, akys raudonos. Paklausus, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, S. J. atsakė, kad vakar, neprisipažino, kad alkoholį vartojo šiandien. Patikrinus blaivumą alkoholio matuokliu, 18.42 val. S. J. buvo nustatytas 2,33 prom. girtumas, 18.58 val. – 2,13 prom. girtumas (b. l. 16-19). Analogiškos aplinkybės apie įvykį nurodytos ir jos tarnybiniame pranešime (b. l. 13). Tuo tarpu aplinkybę, jog kaltinamasis S. J. nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivus, patvirtina pirmiau minėtos liudytojos – policijos pareigūnės R. K. parodymai (b. l. 16-19), 2021 m. balandžio 7 d. neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, jog jam nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Be to, pirmo patikrinimo metu jam nustatytas 2,33 promilių girtumas, o antrojo – 2,17 promilių girtumas (b. l. 38). Kartu iš byloje esančių alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2021 m. balandžio 7 d., 18.42 val. S. J. buvo nustatytas 2,33 promilių girtumas, o 18.59 val. nustatytas 2,17 promilių girtumas (b. l. 39-40). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

19. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, jog S. J. 2021 m. balandžio 7 d., apie 18.28 val. Vilniuje, Vakarinio aplinkkelio ir Talino gatvių sankryžoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. lengvąjį automobilį „Audi A6 Avant“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,51 promilių alkoholio (policijos pareigūnai tikrinimo metu pirmą kartą jo iškvėptame ore nustatė 2,33 promilių etilo alkoholio koncentraciją, antrą kartą nustatė 2,13 promilių etilo alkoholio koncentraciją).

20. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo S. J. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

21. 2021 m. gegužės 20 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. J. prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o laiduotojas T. V. yra pateikęs byloje rašytinį prašymą dėl S. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo jo atsakomybėn pagal laidavimą (b. l. 59). Šio teisiamojo posėdžio metu laiduotojas ir kaltinamasis palaikė šį prašymą ir prašė S. J. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, prokurorė prašė šio straipsnio nuostatų netaikyti, kadangi, jos manymu laiduotojas nėra tinkamas.

22. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

23. Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti S. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad S. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką S. J. padarė pirmą kartą, anksčiau jis nėra teistas (b. l. 84-85) (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamasis S. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ketvirta, dėl S. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. vairavimo esant neblaiviam, nebuvo padaryta žala.

24. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytinos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. J. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vedęs (b. l. 82), dirbantis ir vykdantis individualią veiklą (b. l. 81), baustas administracine tvarka, tačiau visos paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 86-90), anksčiau neteistas ir jo atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra (b. l. 84-85), neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Be to, duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu jis savo elgesį vertino kaip didžiausią jo padarytą klaidą, savo poelgio neteisino, taip pat iš jo elgesio teismo posėdyje matyti, kad jis iš esmės suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

25. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokia išvada darytina ir atsižvelgus į jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis S. J. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

26. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

27. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-145-895/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019, 2K-96-628/2019, 2K-102-303/2019). Laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo tinkamumo, turi būti išsiaiškintas jo požiūris į kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, taip pat laiduotojas turi nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71/2011, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018, 2K-96-628/2019). Teismų praktikoje konstatuota ir tai, kad laiduotojo administracinis baustumas nėra absoliuti aplinkybė, paneigianti BK 40 straipsnio taikymo galimybes, – kiekvienu atveju vertintina padarytų administracinių nusižengimų esmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019).

28. Nagrinėjamu atveju atleisti S. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo draugas T. V.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. V. yra vedęs (b. l. 76), anksčiau neteistas ir jo atžvilgiu ikiteisminių tyrimų pradėta nėra (b. l. 67, 136), administracine tvarka baustas, daugiausiai jam paskirtų nuobaudų susijusios su automobilio stovėjimu neleistinoje vietoje, tačiau visos paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 68-75, 137-144). Taip pat T. V. yra dirbantis (b. l. 66), užima vadovaujančias pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, itin teigiamai charakterizuojamas darbdavio, kaip gebantis operatyviai priimti sprendimus, susijusius su padalinio valdymo ir veiklos vystymu, pasižymintis draugiškumu, komunikabilumu, yra patikimas ir vertinamas bendruomenės narys (b. l. 65). Visų pirma pažymėtina, kad apklausiamas teismo posėdžio metu T. V. paaiškino, kad kaltinamasis yra jo ilgametis draugas. S. J. apibūdino kaip disciplinuotą žmogų, šeimos žmogų, šeima jam yra vertybė. Abu pradėjo sportuoti, vėliau sukūrė šeimas, kurios tarpusavyje yra pažįstamos. Prieš sutikdamas laiduoti, norėjo įsivertinti situaciją, todėl kalbėjo apie įvykį su juo. S. J. turi problemų su sveikata, jis paslydo dėl to, kad nesikalbėjo ir viską (problemas) laikė viduje. Jis pasitiki S. J., nes šis nė karto nebuvo jo pavedęs. Nemato priežasčių dėl ko negalėtų juo pasitikėti. Jis S. J. elgesį vertina blogai ir prisiima atsakomybę, kad S. J. tinkamai elgsis ir nepažeis įsipareigojimų. Laiduotojo manymu, pagrindinis dalykas laiduojant yra bendravimas, ateityje yra susiplanavę daryti dažnus susitikimus. Pasak laiduotojo, jis neprisiimtų atsakomybės už S. J., jei matytų, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu., nes pats turi du mažus vaikus, šeimą ir turi kuo rūpintis. Jam to nereikėtų, jeigu netikėtų žmogumi. Dėl padarytų administracinių nusižengimų T. V. paaiškino, kad visi pažeidimai yra už stovėjimą, taip pat yra baustas už greičio viršijimą. Jis neturi kur statyti automobilio, nors aikštelė kainuoja 20 Eur, tačiau niekaip negali išsinuomoti stovėjimo, kadangi ten nėra vietų. Jis supranta, kad nusižengia, tačiau visas baudas yra sumokėjęs. Pačio kaltinamojo S. J. teigimu, T. V. yra jo gyvenimo draugas nuo 14 metų, užaugo viename kieme ir visą gyvenimą ėjo kartu. T. V. paklausė, kodėl jis taip padarė, pasakė, kad padarė blogai, nereikėjo sėsti girtam už vairo. Kiekvieną dieną bendrauja su draugu, draugas jam pasiūlė dirbti jo firmoje, vežiodavo krovinius pas jį. Pasak kaltinamojo, jie yra kaip broliai. Jis (S. J.) jaučia atsakomybę, kad nepavestų žmogaus. Sunkioje padėtyje T. V. jam visada išties savo ranką. Paprašė laiduoti žmogaus, kuriuo pasitiki ir kurio nepaves, o ne šiaip be kokios žmogaus.

29. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad prašymą perduoti nusikalstamą veiką padariusį asmenį pagal laidavimą pateikęs asmuo buvo baustas administracine tvarka, savaime nereiškia, jog jis turėtų būti vertinamas kaip asmuo, nevertas teismo pasitikėjimo, tokiu atveju svarbu įvertinti ir padarytų teisės pažeidimų pobūdį bei jų padarymo laiką (Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-120-530/2020). Nagrinėjamu atveju matyti, kad laiduotojo T. V. padaryti nusižengimai susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais (stovėjimu neleistinoje vietoje ir greičio viršijimu), tačiau visais atvejais jam surašyti administraciniai protokolai su administraciniu nurodymu sumokėti baudas, kurias T. V. sumokėjo savo noru, nėra duomenų, kad nusižengimai padaryti jam esant neblaiviam, už vairavimą esant neblaiviam laiduotojas nėra baustas administracine tvarka ar teistas. Kartu pastebėtina, kad S. J. būdamas brandžiame amžiuje nusikalto pirmą kartą, o priešingas teisei elgesys buvo spontaniškas, prieš tai jis buvo vartojęs alkoholio, paties S. J. teigimu, alkoholį vartojo vienas, kas rodo, kad sukontroliuoti S. J. elgesį, nebūdamas šalia, jo draugas neturėjo nei teorinės, nei praktinės galimybės. Tačiau vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo netaikyti laidavimo. Aptariamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad laiduotojo tinkamumas, jo asmeninės savybės ir galėjimas daryti įtaką nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui kiekvienoje byloje turi būti įvertinti individualiai. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017).

30. Teismas sprendžia, kad T. V. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojo pareigas, ir nekyla abejonių, kad jis darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kadangi jų tarpusavio ryšys yra glaudus, susietas vienas kito pasitikėjimu, ilgamete draugyste ir darbiniais santykiais. Taigi, T. V. pasižymi reikiamomis savybėmis būti laiduotoju, galintis daryti teigiamą įtaką savo draugui, jo asmenybė teigiama, asmuo anksčiau neteistas, administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam nebaustas, yra dirbantis, užima vadovaujančias pareigas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, vedęs ir turi šeimą, teismo posėdyje nuoširdžiai paaiškino savo padarytų administracinių nusižengimų esmę, neneigė to, todėl teismo manymu, tokia jo pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę už draugą yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojo pareigas. Pažymėtina, kad nors T. V. padaręs ne vieną administracinį nusižengimą, į ką atkreipia dėmesį prokurorė, tačiau visi jie nėra šiurkštūs. Teismo vertinimu šį biografijos trūkumą kompensuos gana didelio dydžio – 2000 Eur užstato suma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginis atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu per teismo nustatytą terminą asmuo padaro nusikalstamą veiką šis sprendimas gali nustoti galioti arba būti panaikintas ir tuomet asmuo atsakytų už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalys).

31. Pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotojas T. V. yra vertas teismo pasitikėjimo, jo asmenybė teigiama, jis kritiškas kaltinamojo elgesiui, jo vertybinė orientacija pozityvi, jis tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimas jo aplinkos žmogus, su kuriuo yra ilgamečiai draugai ir bendrauja kasdien (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Vis dėlto, siekiant stiprinti kaltinamojo atsakomybės jausmą prieš draugą, o kartu ir laiduotojo objektyvias pastangas, T. V. skirtinas S. J. laiduotoju taikant užstatą. Teismo vertinimu – 2 000 Eur užstato suma bus proporcinga ir tinkamo dydžio bei sustiprins S. J. motyvaciją elgtis nepriekaištingai, o kartu padės įrodyti laiduotojui, kad jo nusiteikimas prisiimti atsakomybę už draugą rimtas bei apgalvotas, motyvuos jį atidžiai prižiūrėti S. J.. Nustatytinas vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminas, taikant užstatą.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

32. Pažymėtina, jog BK 67 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, baudžiamosiose bylose, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemonę (priemones) (BK 68 straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-134-1073/2018, 2K-256-303/2018, 2K-64-511/2019).

33. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, S. J. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jos iškvėptame ore buvo 2,13 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Teismo posėdžio metu kaltinamasis S. J. prašė teismo skirti kuo trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą, kadangi jam teisės reikalingos dėl darbo ir tai yra jo pragyvenimo šaltinis. Šiame kontekste pažymėtina, jog kiekviena bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė keičia įprastą asmens, kuriam kyla baudžiamoji atsakomybė arba kuris yra nuo jos atleidžiamas, asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, tai yra neišvengiamos baudžiamojo poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikaltimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Skiriama bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-43-468/2020). Taigi, teismo vertinimu, dėl nusikalstamos veikos padarymo S. J. patiriamos pasekmės yra adekvačios jo padaryto nusikaltimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti. Būtina atkreipti dėmesį, kad poreikis S. J. vairuoti transporto priemones egzistavo dar iki nusikaltimo padarymo, taigi kaltinamasis, dar prieš darydamas nusikaltimą galėjo ir privalėjo numatyti bei įvertinti galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam dėl šios veikos padarymo, todėl dabar turi prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius.

34. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad S. J. vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, gailėjosi dėl savo veiksmų, suvokė savo veiksmų pavojingumą, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 8 d.

35. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018).

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).

37. Šiuo atveju teismas pažymi, kad svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam S. J., iš bylos medžiagos matyti iš esmės nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad S. J. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo S. J. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis S. J. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios transporto priemonės vertė su PVM siekia 1 130 Eur (b. l. 44-45), t. y. vertinant pažeidimo pavojingumą nėra neproporcingai didelė, tuo tarpu kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus dienos metu, kai eismas mieste ganėtinai intensyvus ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad minėtos transporto priemonės valdytojas-savininkas yra pats S. J. (b. l. 43). Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad S. J. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Audi A6 Avant“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Teismo vertinimu, kaltininkui esant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, būtent baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimas kartu su specialios teisės atėmimu, yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir pakankamos BK 40 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.

38. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorė Žaneta Žalėnaitė 2021 m. balandžio 14 d. nutarimu, siekdama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribojo nuosavybės teises į transporto priemonę (automobilį) „Audi A6 Avant“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, turto saugotoju paliekant S. J., nustatant terminą nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki 2021 m. birželio 14 d. (b. l. 46-47). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

39. Kaltinamajam S. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 104-105) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

VI. Dėl proceso išlaidų

40. Baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė priteisti 24 Eur išlaidas už transporto priemonės „Audi“, priklausančios kaltinamajam S. J., automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Byloje esančiame rašte nurodoma, kad minėta transporto priemonė buvo saugoma UAB „Tomadas“ aikštelėje nuo 2021 m. balandžio 7 d. iki 2021 m. balandžio 14 d., ši suma sudaro 24 Eur (b. l. 55), tačiau iš byloje esančio mokėjimo nurodymo kopijos matyti, kad O. J. 2021 m. balandžio 20 d. apmokėjo šias išlaidas, pervesdama į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitą, todėl toks prokurorės prašymas netenkintinas (b. l. 56).

VII. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

41. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diską, kuriame yra vaizdo įrašas, esantį voke, prisegtą prie baudžiamosios bylos viršelio, palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. J. (S. J.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoju paskirti T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini) – taikant 2 000 Eur užstatą, įpareigojant sumokėti jį į teismo depozitinę sąskaitą per penkiolika (15) dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminą.

Paskirti S. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 8 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti S. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Audi A6 Avant“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Žanetos Žalėnaitės 2021 m. balandžio 14 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą transporto priemonei (automobiliui) „Audi A6 Avant“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kurio terminas nustatytas nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki 2021 m. birželio 14 d., palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diską, kuriame yra vaizdo įrašas, esantį voke, prisegtą prie baudžiamosios bylos viršelio, palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti S. J., kad:

Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui T. V., kad:

Užstatą sumokėti per penkiolika dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT23 7300 0101 6117 8043, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, gavėjas Vilniaus miesto apylinkės teismas, juridinio asmens kodas 302942160, mokėjimo paskirtyje nurodant byloje dalyvaujančius asmenis ir bylos numerį.

Jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Marijus Kursevičius