- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-14
- Bylos Nr.
- 1S-43-468/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06503-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Advokatai
- Igoris Manzurovas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-14 nutarties, kuria netenkintas atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. M. gynėjo advokato Igorio Manzurovo prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo ar šios baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-18 nuosprendžiu A. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato 2 metų laikotarpiui, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 10 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, uždrausta vairuoti transporto priemones 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui bei konfiskuotas automobilis Mercedes Benz S320 valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
2. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019-10-24 buvo gautas atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėjo prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ar pakeisti baudžiamojo poveikio priemonę kita. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-11-14 nutartimi prašymo netenkino ir nurodė, kad nuosprendis, kuriuo A. M. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, yra įsiteisėjęs, galiojantis ir teisėtas, todėl teismas jį kvestionuoti neturi jokio teisinio pagrindo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turėjo teisę nuosprendį skųsti apeliacine tvarka, tačiau to nepadarė. Pažymėjo, kad BK 68 straipsnis nenumato galimybės teismui svarstyti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino trumpinimo ar jos keitimo į kitą baudžiamojo poveikio priemonę klausimų.
Šalies argumentai
3. Skundu A. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-14 nutartį panaikinti ir sutrumpinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonės terminą iki 9 mėnesių ar paskirti kitą poveikio priemonę – nemokamus darbus. Nurodo, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė trukdo darbui, šeimai, apsunkina galimybę vežti sūnų į mokyklą, rūpintis neįgaliu giminaičiu. Pažymi, kad padarė išvadas dėl padarytos nusikalstamos veikos, mano, jog ateityje tai nepasikartos. Nurodo, kad yra baigęs Sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo kursus, papildomus vairuotojų kursus, darbovietėse charakterizuojamas teigiamai. Pareiškėjo manymu, kadangi specialiosios teisės atėmimo skyrimas nėra imperatyvus jis turi teisę prašyti teismo spręsti jos skyrimo ar trumpinimo klausimą. Nurodo, kad po priimto nuosprendžio pasikeitė aplinkybės, kurių atsiradimo jis prašo pakeisti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Mano kad baudžiamajame įstatyme yra įstatymo spraga, todėl prašo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, kaip analogiją. Pažymi, kad sumokėjo įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į A. M. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
A. M. gynėjo skundas atmestinas.
5. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs A. M. skundą, skundžiamą teismo nutartį bei pateiktą medžiagą, sutinka su apylinkės teismo sprendimu netenkinti A. M. prašymo sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ar pakeisti ją į kitą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi tokio prašymo svarstymui nėra teisinio pagrindo.
6. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-18 nuosprendžiu A. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą pagal laidavimą, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir turto konfiskavimas. Nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Aukštesnysis teismas, taip pat kaip ir apylinkės teismas, pažymi, kad A. M. turėjo galimybę Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-18 nuosprendį skųsti apeliacine tvarka, prašydamas sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą ar ją pakeisti kita baudžiamojo poveikio priemone, tačiau šia teise nepasinaudojo. Nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu sprendimu baudžiamojon atsakomybėn patrauktas ar nuo jos atleistas asmuo turi imtis aktyvių veiksmų ir, remdamasis baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, terminais, pateikti apeliacinį skundą. A. M. tokių veiksmų nesiėmė.
8. Pažymėtina, kad griežtas įstatyme nustatytų procedūrų laikymasis yra būtina sąlyga siekiant išvengti procesinių teisės pažeidimų bei užtikrinant tinkamą visų bylos aplinkybių įvertinimą ir priimtų sprendimų pagrįstumą. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 straipsniu, vykdymo stadijoje teismas nagrinėja klausimus, susijusius su nuosprendžiu vykdymu. Tuo tarpu nustatyti, ar A. M. atžvilgiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, gali tik teismas nagrinėjantis bylą apeliacine šio klausimo sprendimas vykdymo stadijoje negalimas.
9. BK 74 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo paskirta BK 67 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas bei nemokami darbai), kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. Baudžiamojo poveikio priemonių, kurios gali būti keičiamos nuosprendžio vykdymo stadijoje sąrašas yra baigtinis, jame BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, nėra. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad remiantis esamu teisiniu reguliavimu, įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones trukmės klausimas nebegali būti peržiūrimas iš naujo, todėl prašymo argumentai dėl A. M. asmenybės, šeimos materialinės padėties nėra vertinami, kaip neturintys teisinės reikšmės.
10. Kiekviena bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė keičia įprastą asmens, kuriam kyla baudžiamoji atsakomybė arba kuris yra nuo jos atleidžiamas, asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, tai yra neišvengiamos baudžiamojo poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikaltimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Skiriama bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
11. Remiantis tuo, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas pareiškėjo pateiktą prašymą išnagrinėjo tinkamai bei motyvuotai jį atmetė, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-14 nutartis pagrįsta bei teisėta ir naikinti jos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-14 nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.