- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2020-01-22
- Bylos Nr.
- 1A-120-530/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26319-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- E. B.
- Advokatai
- Vaidas Paltanavičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:
E. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje ir jam paskirta 60 MGL (3 000 Eur) bauda.
Į E. B. paskirtą bausmę įskaitytas laikas išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2019 m. birželio 23 d. 7.20 val. iki 2019 m. birželio 23 d. 15.24 val., (1 para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė bausmė – 58 MGL (2 900 Eur) bauda.
E. B. įpareigotas paskirtą baudą sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir įspėtas, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
E. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. B. pagal BK 286 straipsnį nuteistas už tai, kad pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam valstybės tarnautojui, o būtent: 2019 m. birželio 23 d., apie 7.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1, 80 promilių girtumas), (duomenys neskelbtini) nepakluso į iškvietimą pagal gautą pranešimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo atvykusių policijos pareigūnų reikalavimams nutraukti neteisėtus veiksmus – nusiraminti ir padėti kirvį ant žemės, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą: rankoje laikydamas kirvį, juo mosikuodamas ir šaukdamas „ateikit čia, kirvio nemesiu“, „užmušiu jus“, „ateikit čia ...i“ ir mesdamas rankoje turimą kirvį link policijos pareigūnų, pasipriešino (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo apskrities policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyriausiems patruliams G. G. ir A. J..
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, kad E. B. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, jo veika įrodyta ir atitinka BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Teismas nustatė, jog yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos svarstyti klausimą dėl E. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau nepadarė išvados, jog R. B. yra tinkama laiduotoja daryti teigiamą įtaką E. B. elgesiui.
Šalies argumentai
3. Nuteistojo E. B. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nuosprendį ir nutraukti baudžiamąją bylą jo atžvilgiu pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Laiduotoja paskirti R. B. bei laidavimo terminą nustatyti vieneriems metams
3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad pats teismas nustatė, kad yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl E. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas konstatavo, kad nuteistasis nusikalto pirmą kartą, visiškai prisipažino savo kaltę ir galėjosi dėl padaryto nusikaltimo, žala padaryta nebuvo, dėl ko buvo pagrindas manyti, kad E. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Apeliantas skunde pažymi, jog teismas vertindamas R. B. asmenybę nurodė, jog ji neteista, charakterizuojama kaip darbšti, tvarkinga, draugiška, ramaus ir taikaus būdo, rūpinasi šeima, neturinti žalingų įpročių, tačiau taip pat atsižvelgė į tai, jog ji buvo bausta už administracinių nusižengimų padarymą 2018 m. liepos 23 d. ir 2017 m. gruodžio 11 d. Pasak apelianto, pirmos instancijos teismas, atsižvengdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes, nepagrįstai konstatavo, jog R. B. negali būti charakterizuojama itin teigiamai. Apelianto nuomone, toks teismo motyvas, jog R. B. yra bausta administracine nuobauda yra formalus. Administracinių nuobaudų galiojimas yra išnykęs, nuosprendžio priėmimo dienai R. B. galiojančių nuobaudų neturėjo. Taigi, ta aplinkybė, jog laiduotoja buvo bausta administracinėmis nuobaudomis nesudaro pagrindo apskritai nesvarstyti klausimo dėl laidavimo instituto taikymo galimybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos nedraudžia skirti laiduotoju administracine tvarka bausto asmens.
3.2. Apeliantas pažymi, jog teismas R. B. teigiamos įtakos darymą grindžia išimtinai šeimyninio pobūdžio aplinkybėmis, nurodydamas, jog veikos padarymo metu, R. B. būdama susituokusi, nesutrukdė E. B. įvykdyti inkriminuoto nusikaltimo. Toks teismo argumentas, pasak E. B., taip pat yra formalus. Nuteistasis nurodo, kad nusikalstama veika nebuvo iš anksto suplanuota, gerai apgalvota, priešingai ji buvo padaryta spontaniškai susiklosčius aplinkybėms, kurių R. B. negalėjo numatyti ar įtakoti, nes ji nebuvo įvykio vietoje. Skunde nurodoma, kad E. B. gyvena su laiduotoja, visas jų laisvalaikis praleidžiamas kartu. Teismas nevertino šiltų abipusių santykių, bendrų problemų sprendimo ieškojimų būdų, neatsižvelgė į laiduotojos užimtumą ir pateiktą charakteristiką, kas įtakojo netinkamą teismo išvadą dėl galimos laiduotojos asmenybės ir būsimos teigiamos įtakos nuteistajam darymo.
3.3. Skunde nurodoma, kad R. B. rūpi nuteistojo gerovė, ji nori juo rūpintis tam, kad jis būtų pareigingas, laikytųsi įstatymų. Apelianto vertinimu R. B. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas. Jos asmeninės savybės, gyvenimo būdas, veiklos pobūdis bei tarpusavio santykiai su nuteistuoju leis daryti teigiamą įtaką jo atžvilgiu. Taigi, esant sutikimui ir prašymui, apylinkės teismas padarė netinkamą išvadą, kad nėra visų būtinų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų, atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir nuteistojo atžvilgiu bylą nutraukti. Apeliantas pabrėžia, jog jeigu teismui kilo bent menkiausia abejonė dėl laiduotojos įtakos daryti teigiamą įtaką nuteistajam, teismas turėjo galimybę nustatyti ir įpareigoti įmokėti užstatą, kaip garantą, kad E. B. ateityje nenusikalstų.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į nuteistojo E. B. apeliacinį skundą negauta.
5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis E. B. ir jo gynėjas advokatas Vaidas Paltanavičius prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė Simona Naskauskaitė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas tenkinamas.
7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertina. Tačiau nuteistasis E. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu neatleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taigi, šiuo aspektu ir patikrinamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.
8. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojai gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
9. BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. E. B. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Nusikalstamais veiksmais žala kitiems asmenims ar jų turtui padaryta nebuvo. Taip pat nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme buvo gautas E. B. žmonos R. B. prašymas perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Toks pat R. B. prašymas buvo gautas ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, perduoti kaltininką jos atsakomybei su 500 Eur (penkių šimtų eurų) užstatu. E. B. prisipažino savo kaltę visiškai ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bei, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau, apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju buvo neteisingai įvertintas laiduotojo tinkamumas. Apylinkės teismui abejonės R. B. tinkamumu būti laiduotoja kilo dėl to, kad ji 2 (du) kartus buvo bausta administracine tvarka, dėl ko ji negali būti charakterizuojama itin teigiamai. Be to, teismas nurodė, jog R. B. teigiamos įtakos darymas grindžiamas išimtinai šeimyninio pobūdžio aplinkybėmis. Apeliantas su tokiais teismo argumentais nesutinka ir nurodo, kad tokie teismo argumentai yra formalūs. Vien tai, kad R. B. yra bausta už administracinių nusižengimų padarymą, kurių galiojimas yra išnykęs ir nuosprendžio dienai R. B. neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, bei atkreipia dėmesį, kad pati nusikalstama veika nebuvo suplanuota iš anksto, jog R. B. būtų galėjusi numatyti bei įtakoti susiklosčiusias aplinkybes dėl kurių buvo padaryta nusikalstama veika.
10. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018).), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).
11. Aukštesnės instancijos teismas, išanalizavęs apelianto skundo argumentus, patikrinęs ir dar kartą įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai priėmė sprendimą neatleisti E. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netinkamai įvertino visas aplinkybes, turinčias reikšmės tinkamo laiduotojo parinkimui, ir padarė nepagrįstą išvadą, jog R. B. yra, neverta teismo pasitikėjimo ir negalinti daryti teigiamos įtakos kaltininkui. Iš bylos medžiagos matyti, jog E. B. ir R. B. yra vyras ir žmona, jų santuoka sudaryta 2016 m. birželio 3 d. (b. l. 154). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys skelbtini) seniūnijos seniūnas G. U. R. B. charakterizuoja kaip tvarkingą, darbščią, draugišką, ramaus ir taikaus būdo asmenį, neturinčią žalingų įpročių (b. l. 118).
12. Kaip teisingai nurodoma apylinkės teismo nuosprendyje, R. B. praeityje yra bausta už du administracinės teisės administracinius nusižengimus. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pats faktas, jog prašymą perduoti nusikalstamą veiką padariusį asmenį pagal laidavimą pateikęs asmuo buvo baustas administracine tvarka, savaime nereiškia, jog ji turėtų būti vertinama kaip asmuo, nevertas teismo pasitikėjimo. Tokiu atveju svarbu įvertinti ir padarytų teisės pažeidimų pobūdį bei jų padarymo laiką. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 120–121) matyti, jog R. B. buvo bausta už administracinius nusižengimus padarytus: 2018 m. liepos 13 d. už tai, kad nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemonės (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalis), 2017 m. lapkričio 20 d. už tai, kad gyvenvietėje, kur leistinas važiavimo greitis ribotas iki 50 km/h, vairavo automobilį 77 km/h greičiu. Taip leistiną važiavimo greitį viršijo 27 km/h. (ANK – 416 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad abiem atvejais dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų buvo surašyti protokolai su administraciniu nurodymu ir abiem atvejais R. B. baudas sumokėjo savo noru, paskutinė sumokėta bauda 2018 m. rugpjūčio 23 d. Tai reiškia, kad už abu nusižengimus baustumai priimant skundžiamą nuosprendį buvo išnykę ( ANK 40 straipsnis). Išnykus baustumui asmuo yra laikomas nebaustu, tačiau į tai gali būti atsižvelgiama kaip į asmenį apibūdinančias aplinkybes. Byloje reiktų vertinti ir tai, kad abu nusižengimai kurios ji buvo padariusi praeityje buvo padaryti esant blaiviai, už grasinimus ar smurtinio pobūdžio nusižengimus ar veikas ji niekada nebuvo nei bausta nei teista. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu R. B. vien dėl šių aplinkybių buvimo buvo nepagrįstai apylinkės teismo pripažinta netinkama laiduotoja. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad turi būti įvertinta aplinkybių visuma, neišskiriant, kurios nors vienos aplinkybės (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-96-628/2019). Apklausta pirmos instancijos teisme R. B. nurodė, kad ji su vyru pažįstama 12 metų, kartu augina du mažamečius sūnus, santuoką įregistravo prieš trejus metus. Per visą bendro gyvenimo laiką jos vyras E. B. niekada taip nesielgė. Ji matė, kad po šio įvykio jis labai pergyveno, gailisi savo poelgio, nevartoja alkoholio. Nurodė, jog ji daro įtaką savo vyrui. Kaip jau minėta R. B. seniūno charakterizuojama teigiamai. Byloje nėra duomenų, kad šeimoje būtų konfliktuojama, ar naudojamas smurtas. E. B. nusikalto pirmą kartą, jo priešingas teisei elgesys buvo spontaniškas, prieš tai jis buvo vartojęs alkoholio, kas rodo, kad sukontroliuoti E. B. elgesį, nebūdama šalia, jo sutuoktinė R. B. neturėjo nei teorinės, nei praktinės galimybės. Taigi, vertinti R. B. kaip asmenį, linkusį nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio normų, įstatymų reikalavimų ir negalinčia įtakoti E. B. elgesį, kaip nurodoma apylinkės teismo nuosprendyje, teisėjų kolegijos vertinimu nėra teisinga ir pagrįsta.
13. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog R. B. šiuo metu pasižymi reikiamomis savybėmis būti laiduotoja, gali daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginis atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu per teismo nustatytą terminą asmuo padaro nusikalstamą veiką šis sprendimas gali nustoti galioti arba būti panaikintas ir tuomet asmuo atsakytų už visas padarytas nusikalstamas veikas ( BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalys).
14. Parenkant laidavimo terminą atsižvelgtina į E. B. asmenybę, tai, kad jis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, jog veikė būdamas girtas. Į tai, kad jis praeityje buvo kartą baustas administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, baudą sumokėjo. Neteistas. Todėl įvertinus E. B. asmenybę nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas ( BK 40 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad šeima augina du mažamečius sūnus, vienas iš jų turi neįgalumą, pragyvena iš pajamų kurias gauna E. B. iš ūkininkavimo, todėl skirtinas laidavimas be užstato.
15. Kadangi egzistuoja visos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria E. B. nuteistas pagal BK 286 straipsnį bauda, naikinama, E. B. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį R. B. atsakomybei be užstato. Nagrinėjamu atveju nustatomas 1 (vienų) metų laidavimo terminas, nes, aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į E. B. įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltininko asmenybę šis terminas kartu su atitinkamomis baudžiamojo poveikio priemonėmis bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,
nusprendė:
nuteistojo E. B. skundą tenkinti.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. spalio 22 d. nuosprendį pakeisti:
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. B. nuteistas pagal BK 286 straipsnį galutine subendrinta bausme 58 MGL (2900 Eur) bauda ir šioje vietoje priimti naują nuosprendį:
vadovaujantis BK 40 straipsniu E. B., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) be užstato.
Nustatyti 1 (vienų) metų laidavimo terminą, jį skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Baudžiamąją bylą E. B. atžvilgiu nutraukti.
Panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui E. B. ir laiduotojai R. B., kad pagal BK 40 straipsnio 6-8 dalis:
- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos.