Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, ūkininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam valstybės tarnautojui, o būtent: 2019 m. birželio 23 d., apie 07.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1, 80 promilių girtumas), (duomenys neskelbtini), nepakluso į iškvietimą pagal gautą pranešimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo atvykusių policijos pareigūnų reikalavimams nutraukti neteisėtus veiksmus – nusiraminti ir padėti kirvį ant žemės, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą: rankoje laikydamas kirvį, juo mosikuodamas ir šaukdamas „ateikit čia, kirvio nemesiu“, „užmušiu jus“, „ateikit čia ...i“ ir mesdamas rankoje turimą kirvį link policijos pareigūnų, pasipriešino Marijampolės apskrities vyriausiojo apskrities policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato vyriausiems patruliams G. G. ir A. J..

Kaltinamasis teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad buvo pas draugą sodyboje, ten išgėrė ir ėjo į ežerą maudytis, Kas vyko – neatsimena. Atsimena tik tiek, kad buvo incidentas su policijos pareigūnais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BK) 276 straipsniu, buvo pagarsinti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodęs, kad „2019 m. birželio 22 d., apie 18.00 val., atvykęs pas savo draugą A. R., visą naktį vartojo alkoholinius gėrimus. 2019 m. birželio 23 d., ryte, norėjo važiuoti namo, bet nerado žmogaus, kad jį parvežtų į namus. Nutarė nueiti į šalia esantį ežerą išsimaudyti ir po to eiti miegoti. Prie ežero sukonfliktavo su nepažįstamais vaikinais. Tai jį supykdė, turbūt norėjo juos pagąsdinti, dėl to ir pasiėmė kirvį. Kas vyko toliau, nepamena dėl girtumo. Pamena, kad bėgo nuo pareigūnų link ežero, jie reikalavo sustoti. Jis pripažįsta, kad galėjo grasinti kirviu pareigūnams, kadangi buvo neblaivus, įpykęs ir savo veiksmų nekontroliavo“ (b. l .74-75). Kaltinamasis patvirtino, kad pagarsinti parodymai yra teisingi. Paaiškino, kad pajamos yra 1 500 Eur eurų per mėnesį.

Liudytojas G. G. parodė, jog 2019 m. birželio 23 d. buvo gautas pranešimas, kad reikia nuvykti į sodų bendriją, esančią (duomenys neskelbtini), nes vaikšto agresyviai nusiteikęs pilietis. Nuvykus į įvykio vietą pasitiko pranešėjas ir paaiškino, kad į jo kiemą buvo atėjęs nepažįstamas vyriškis, kuris elgėsi agresyviai, laužė statulėles, laužė medžių šakas. Po to nuėjo link ežero. Kalbant su pranešėju, pareigūnai pamatė, kad ateina kaltinamasis su kirviu rankose ir juo užsimojo. Išlipo iš automobilio, du kartus perspėjo, kad bus panaudotos specialiosios priemonės, jei asmuo nemes iš rankų kirvio. Vyras į nurodymus nereagavo ir reikalavimų nevykdė, jis taip pat garsiai pareikalavo jo padėti kirvį ant žemės, tačiau vyriškis toliau ėjo link jų, pradėjo mojuoti rankose laikomu kirviu ir šaukti: „ateik čia, kirvio nemesiu“. Tada pareigūnai papurškė dujas. E. B. tik nusišluostė akis ir toliau elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius mūsų atžvilgiu. Asmuo dar kartą buvo įspėtas, kad jei nesiliaus, bus panaudotos specialiosios priemonės. Po perspėjimo pareigūnai panaudojo elektros impulsinį prietaisą „Taser“, bet jis kaltinamojo nepaveikė. Asmuo išsitraukė adatėles ir nubėgo link ežero. Dar kartą perspėjo, bet jis vėl nereagavo ir tada dar kartą buvo panaudotas elektros prietaisas. Tik tada kaltinamasis nukrisdamas numetė kirvį. Kaltinamąjį vedant link tarnybinio automobilio, jis elgėsi neadekvačiai. Paklaustas ką vartojo, pasakė, kad alkoholį. Asmuo naudojo necenzūrinius žodžius, elgėsi neadekvačiai.

Liudytojas A. J. parodė, jog 2019 m. birželio 23 d. buvo gautas pranešimas, kad reikia nuvykti į sodų bendriją, esančią (duomenys neskelbtini), kadangi į pranešėjo kiemą atėjo žmogus, kuris šūkauja, mėto daiktus, laužo medžius. Nuvykus į įvykio vietą, pareigūnus pasitiko pranešėjas ir bekalbant jis pasakė „atsargiai, ateina tas vyras“. Ėjo kaltinamasis, kuris rankoje nešėsi kirvį. Pareigūnai jam pasakė, kad padėtų kirvį, bet kaltinamasis neklausė. Liudytojas panaudojo specialiąsias priemones ir papurškė į akis dujų. Kai kaltinamasis mojosi kirviu, buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser“. Asmuo išsitraukė adatėles ir toliau grasino, keikėsi.

Liudytojas R. P. parodė, kad 2019 m. birželio 23 d., apie 07.00 val., išgirdo kieme triukšmą. Su žmona pamatė rėkiantį žmogų. Jis prieš medinę skulptūrą buvo išskėtęs rankas, tarsi kovodamas su ja. Asmuo nuvertė tą skulptūrą. Vėliau eidamas link ežero, laužė medžių šakas, rėkė baisiu balsu, buvo agresyviai nusiteikęs. Liudytojas iškvietė policijos pareigūnus. Matė, kad kaltinamasis įlipo į vandenį, jame kiek pabuvęs, išlipo ant lieptelio. Neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnams paaiškino, kas vyko ir staiga pamatė, kad ateina kaltinamasis su kirviu rankoje. Kai asmuo ėjo maudytis, kirvio rankose neturėjo. Policijos pareigūnai liepė pasitraukti. Matė kaip buvo panaudotos ašarinės dujos bei du kartus panaudotas „Taser“ prietaisas.

Liudytojas A. R. parodė, kad 2019 m. birželio 22 d. į jo sodybą, į svečius atvažiavo svečių, tarp kurių buvo ir E. B.. Su atvykusiais svečiais šventė, po kiek laiko jis nuėjo miegoti. Ryte atsikėlė. Svečiai dar buvo jo namuose. E. B. po kiek laiko dingo. Pagalvojo, kad jis nuėjo atsigulti. Vėliau iš kitų žmonių išgirdo, kad kaltinamasis buvo išėjęs maudytis, grįžo į sodybą, pasiėmė kirvį ir išėjo. Vadovaujantis BK 276 straipsniu, buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodęs, kad „atėjęs E. jo sodyboje nuo židinio pasiėmė kirvį, būtent sakė „duok kirvį, aš bėgu“. Jis dar bandė jį sulaikyti, bet pastarasis jį atsistūmė ir išbėgo į (duomenys neskelbtini). keliuką, rankoje laikydamas kirvį. Išėjęs pamatė, kad (duomenys neskelbtini), ant keliuko, stovi policijos automobilis. E. su kirviu rankoje nubėgo policijos automobilio link. Po to išgirdo, kad policijos pareigūnai pareikalavo mesti kirvį, o E. kažką rėkė, nesuprato ką būtent sako, bet kirvio nemetė, juo mosikavo. Tuomet matė, kad vienas pareigūnas papurškė E. dujų, o kitas nusitaikė „tazeriu“. Jis grįžo atgal į sodybą, kad pasikeltų K. ir E., jog galėtų draugą sudrausminti. Jis grįžo po keleto minučių ir pamatė E. sulaikytą ir surakintą antrankiais“ (b. l. 54-55). Liudytojas patvirtino, kad viskas buvo taip, kaip parašyta pagarsintuose parodymuose.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimtas kirvis (b. l. 17-24).

Daiktų apžiūros protokole detaliai aprašytas apžiūrėtas paimtas kirvis (b. l. 25-28).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta apžiūros atlikimo eiga: vaizdo įraše užfiksuota per pievelę atbėga vyriškis, vilkintis mėlynos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis ir tamsios spalvos trumpikėmis, kairėje rankoje mosuodamas kirviu ir sustoja prieš policijos pareigūnus. Policijos pareigūnas (A. J.) nukreipia į vyriškį elektroimpulsinį prietaisą „Tazer“. Vyriškis mosuoja kirviu. Kitas policijos pareigūnas (G. G.) papurškia vyriškiui dujų balionėliu. Vyriškis atsitraukia, apibėga aplink automobilį, stovintį ant pievelės, vėl bėga policijos pareigūnų link, mosuodamas kirviu (b. l. 40-42).

Laiduotoja R. B. pateikė prašymą kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 114-115). Prie prašymo pridėjo pažymas apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 116-117), šeimos sudėtį ir charakteristiką (b. l. 118), įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašą apie fizinį asmenį (b. l. 119), administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 120-121), E. B. charakteristiką (b. l. 122). Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jos vyras niekada taip nesielgė. Rodos, kad tai ne tas žmogus. E. B. labai gailėjosi dėl to kas įvyko, ilgai nevartojo alkoholio. Santuokoje gyvena 3 metus, bet pažįstami 12 metų. Turi du sūnus. Ji tikrai daro savo sutuoktiniui teigiamą įtaką.

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Teismo vertinimu, E. B. kaltė padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Neabejotinai įrodyta, kad E. B. 2019 m. birželio 23 d., apie 07.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1, 80 promilių girtumas), (duomenys neskelbtini), nepakluso į iškvietimą pagal gautą pranešimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo atvykusių policijos pareigūnų reikalavimams nutraukti neteisėtus veiksmus – nusiraminti ir padėti kirvį ant žemės, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą: rankoje laikydamas kirvį, juo mosikuodamas ir šaukdamas „ateikit čia, kirvio nemesiu“, „užmušiu jus“, „ateikit čia ...i“ ir mesdamas rankoje turimą kirvį link policijos pareigūnų, pasipriešino Marijampolės apskrities vyriausiojo apskrities policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato vyriausiems patruliams G. G. ir A. J..

Atsižvelgiant į tai, kad pareikštas prašymas kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas.

Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017 ir kt.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi įvykdęs nusikaltimą, žala nėra padaryta, yra formalus pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, nustatytos visos formalios sąlygos laidavimo instituto taikymui (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tačiau šios bylos kontekste svarbu paminėti ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas.

Kaip matyti iš pateiktų duomenų, R. B. neteista (b. l. 119), charakterizuojama kaip darbšti, tvarkinga, draugiška, ramaus ir taikaus būdo. Rūpinasi šeima, neturinti žalingų įpročių (b. l. 118). Iš administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog 2018 m. liepos 23 d. bausta už tai, kad vairavo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu nedraustą transporto priemonę. Taip pat 2017 m. gruodžio 11 d. bausta už tai, kad 27 km/h viršijo nustatytą leistiną greitį (b. l. 120-121). Atsižvelgiant į nurodytus administracinius nusižengimus, teismas pažymi, jog R. B. negali būti charakterizuojama itin teigiamai.

Teismo posėdžio metu R. B. teigė, kad sutuoktiniui daro teigiamą įtaką, santuokoje jie gyvena 3 metus, pažįstami 12 metų. Taigi, R. B. teigiamos įtakos darymą kaltinamajam grindžia išimtinai šeimyninio pobūdžio aplinkybėmis. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad R. B. su E. B. buvo susituokusi ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai nesutrukdė kaltinamajam įvykdyti jam inkriminuoto nusikaltimo. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis apie R. B., daro išvadą, jog ji nėra tinkama laiduotoja, kadangi yra pagrįstų abejonių dėl jos galimybės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, turi būti sprendžiamas bausmės paskyrimo klausiamas.

Taip pat teismas pabrėžia, jog laidavimo instituto taikymas yra teismo teisė net ir esant visoms įstatyme tam numatytoms sąlygoms, bet ne pareiga, kaip tuo įsitikinęs kaltinamasis. Tik formalus sąlygų, reikalingų laidavimo institutui taikyti, buvimas ir formalus šio instituto taikymas kaltinamojo atžvilgiu, iškraipytų bausmės paskirties postulatus, suformuotus BK 41 straipsnyje.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui.

Kaltinamasis, veikdamas tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą, anksčiau neteistas (b. l. 65), metų laikotarpyje baustas administracine tvarka (b. l. 63-64), vykdo individualią žemės ūkio veiklą (b. l. 62). Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama BK 286 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, artima šios bausmės rūšies minimumui, numatytam už nesunkaus nusikaltimo padarymą.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019-06-23, 07.20 val., iki 2019-06-23, 15.24 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Proceso išlaidų byloje nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, ir už tai jam skirti 60 MGL (3 000 Eur) baudą

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-06-23, 07.20 val., iki 2019-06-23, 15.24 val., (1 parą), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę bausmę – 58 MGL (2 900 Eur) baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – 188659752, vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti) palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.