- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-06
- Bylos Nr.
- 2A-84-467/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00568-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Jūra Marija
- Ieškovas
- J. A.
- Atsakovas
- A. A.
- Trečiasis asmuo
- Švenčionių rajono 1-o notaro biuro
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Andrius Ignotas, Jūra Marija Strumskienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) J. A. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovei A. A., atstovaujamajai globėjos L. A., dėl termino palikimui pagal testamentą priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – Švenčionių rajono 1-o notaro biuro notarė M. M. ir Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. A. 2016-05-09 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė atnaujinti jam įstatymo nustatytą terminą palikimui po tėvo mirties priimti; pripažinti niekiniu ir negaliojančiu Švenčionių rajono 1-o notaro biuro notarės M. M. išduotą 2006-05-15 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą palikėjo dukrai A. A., atstovaujamai globėjos L. A., pagal kurį A. A. perėmė visą mirusio tėvo turtą, ir panaikinti daiktų teisinę registraciją atsakovės A. A. vardu. Ieškovas nurodė, kad su tėvu gyveno jo name (duomenys neskelbtini). Šiame name gyveno ir ieškovo sutuoktinė L. A. bei atsakovė A. A.. Ieškovas manė, kad, nuolat gyvendamas name su seserimi, jis po tėvo mirties turtą pradėjo valdyti ir jį paveldėjo pagal įstatymą. Po tėvo mirties ieškovas namu naudojosi kaip vasarnamiu, o, tapus neįgaliam, 2007 metais atvažiavo nuolat gyventi į tėvo namus. Ieškovas su sūnumi atlikdamas namo remontą, 2016 m. kovo mėnesį rado tėvo rašytą testamentą, kuriame nurodyta, kad visas turtas paliekamas ieškovui. Siekdamas įgyvendinti paveldėjimo teisę, sužinojo, kad 2006-06-15 palikimą priėmė atsakovė - ieškovo sesuo A. A.. Atsakovo seseriai A. A. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pripažintinas negaliojančiu, kadangi jis neatitinka imperatyvių teisės normų. Pagal CK 5.2 straipsnį pagal įstatymą gali būti paveldima tiek, kiek tai nenumatyta testamentu; pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Be to įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti gali būti pratęstas, pripažinus praleidimo priežastis svarbiomis. Ieškovas mano, kad turtas jam perėjo savaime ir jis yra teisėtas mirusiam tėvui priklausiusio turto savininkas. Be to, išduodant 2006-05-15 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą atsakovei – jo seseriai, terminas palikimui priimti nebuvo atnaujintas.
Atsakovė A. A., atstovaujama globėjos L. A., su ieškiniu sutiko visiškai, prašė jį tenkinti, palaikė visus ieškovo išdėstytus argumentus ir motyvus.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo notarė M. M. ieškinį prašė nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ji neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, teismo sprendimas jai asmeniškai nesukels jokių teisinių pasekmių, o, teismui nusprendus ieškinį tenkinti, būtų pagrindas išduoti naują paveldėjimo teisės liudijimą. Prašė užtikrinti, kad byloje būtų nepažeistos neveiksnaus asmens, negalinčio apginti savo interesų, teisės.
3.1. Atsiliepime į ieškinį notarė akcentavo, kad ieškovas, net ir neturėdamas testamento, per tris mėnesius po tėvo mirties privalėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo kaip įstatyminis įpėdinis, tačiau iš ieškinio turinio nėra aišku, kokios svarbios priežastys jam sutrukdė tai padaryti. Mano, kad iš byloje esančios medžiagos taip pat negalima daryti išvados, jog ieškovas priėmė palikimą faktiškai pradėjęs turtą valdyti, kadangi paveldėjimo bylos medžiagoje yra Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma, kurioje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) gyveno mirusysis su dukra. Ieškovas gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) deklaravo tik 2007 metais.
3.2. Notarė atkreipė dėmesį į tai, kad L. A., atsakovės A. A. globėja, palikimo priėmimo metu pareiškime kitų įpėdinių nenurodė. Ieškovas yra praleidęs terminą ne tik palikimui priimti, bet ir terminą ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą jo seseriai.
3.3. Notarė paaiškino, kad dar 2013 metais į notaro biurą buvo atėjusi ieškovo sutuoktinė, prašydama pakeisti paveldėjimo teisės liudijimą, motyvuodama tuo, kad turi testamentą, kuriuo visas turtas paliktas jos sutuoktiniui. Tuomet notarė paaiškino, kad paveldėjimo teisės liudijimą gali panaikinti tik teismas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
4.1. Teismas konstatavo, kad ieškovas, nors ieškinyje ir nurodė, kad gyveno kartu su tėvu jam priklausančiame name - taigi palikimą priėmė turtą pradėjęs faktiškai valdyti, tačiau ieškiniu prašo atnaujinti terminą palikimui priimti. Dėl to teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko, šalims tenka pareiga suformuluoti pačioms ieškinio dalyką ir pagrindą, o teismas bylą turi spręsti pagal pareikštus reikalavimus, sprendė, kad ieškovas prašo atnaujinti terminą palikimui priimti, kuris yra praleistas dėl svarbių priežasčių.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pateikia prieštaringą informaciją apie termino praleidimo priežastis, todėl sprendė, kad ieškovas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios sutrukdė jam priimti palikimą laiku ir būtų pagrindas tas priežastis pripažinti svarbiomis.
4.3. Teismas nustatė, kad apie tai, jog tėvo turtas yra perregistruotas atsakovės vardu, ieškovas sužinojo dar 2006 metais, tačiau jokių veiksmų ginti savo pažeistas teises nesiėmė. Be to ant 1997-06-27 testamento yra notarės V. P. įrašas, darytas 2001-08-20, o įrašas galėjo būti atliktas tik ieškovui arba ieškovo sutuoktinei testamentą atnešus notarei.
4.4. Teismas atmetė ieškovo prašymą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu Švenčionių rajono 1-o notaro biuro notarės M. M. 2006-05-15 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, motyvuodamas tuo, kad teismas neatnaujino ieškovui termino palikimui priimti, todėl ieškovas nelaikytinas asmeniu, pretenduojančiu į palikimą (CK 5.8 str.) ir jis neturi teisės ginčyti palikimo priėmimo teisėtumo bei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovas J. A. prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: pripažinti niekiniu ir negaliojančiu Švenčionių r. 1-o notaro biuro notarės M. M. išduotą 2006-05-15 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą palikėjo dukrai A. A., atstovaujamai globėjos L. A., pagal kurį A. A. perėmė visą mirusiojo tėvo turtą; atnaujinti ieškovui įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui po tėvo mirties priimti; priteisti ieškovui paveldėtą pagal testamentą turtą - gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir žemės sklypą, 1,07 ha žemės ūkio paskirties sklypą su ūkiniu pastatu ir pirtimi, 1,44 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir 0,70 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini).
5.1. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti 2006-05-15 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą vien tuo pagrindu, kad ieškovui nebuvo atnaujintas terminas palikimui priimti, kadangi, išduodant ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą, nebuvo atnaujintas terminas palikimui priimti, notarė niekada nebuvo gavusi ieškovo atsisakymo palikimui priimti ar sutikimo, kad visas palikimas būtų perleistas atsakovei. Todėl toks sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str.), dėl ko teismas nepagrįstai atmetė šį ieškinio reikalavimą vien CK 5.8 straipsnio pagrindu.
5.2. Nurodė, kad ieškinio senaties terminas nėra naikinamasis, jis gali būti atnaujintas, jei teismas konkrečiu atveju nustato, jog šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas neteisingai nustatė, kad J. A. žinojo, jog nuo 2006 metų turtas yra registruotas atsakovės vardu, kadangi mokesčių pats nemokėjo ir dokumentų nematė. Ieškovas yra rusakalbis, todėl galėjo neteisingai suprasti teismo klausimus, taip pat reikėjo pastangų faktams, kurie buvo seniai, prisiminti. Be to testamentą notarei V. P. 2001 metais nunešė ieškovo tėvo sutuoktinė I. J., su kuria tėvas buvo sudaręs bažnytinę santuoką, ir kuri, sužinojusi, kad turto nepaveldės, išvyko, o apie testamentą ieškovui nieko nepasakė.
5.3. Ieškovas turėjo valią palikimą priimti, kadangi tik jis rūpinosi tėvo namu, galimai faktiškai priėmė palikimą, tačiau, radęs testamentą, prašė atnaujinti terminą palikimui pagal testamentą priimti. Individualios gyvenimo aplinkybės, dėl kurių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų, buvo ieškovo darbas, neįgalios sesers priežiūra, rusakalbystė, dėl kurios netvarkė jokių dokumentų, pasitikėjo sutuoktine.
5.4. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad termino palikimui priimti pratęsimas nesuvaržytų kitų asmenų teisių ir nesukeltų niekam neigiamų padarinių.
Atsiliepimas
6. Atsakovė A. A., atstovaujama globėjos L. A., atsiliepime su apeliaciniu skundu sutinka, prašo jį tenkinti. Patvirtina, kad niekada nesikreipė dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, o į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kreipėsi praleidusi trijų mėnesių terminą. Ieškovas pats niekada jokių mokesčių nemokėjo, todėl klaidinga manyti, kad ieškovas žinojo, jog tėvo turtas yra perregistruotas atsakovės vardu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Ieškovas J. A. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2016-05-05 pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, 2001-08-29 pažymą Nr. 245, Adutiškio parapijos klebono 1994-03-28 pažymą Nr. 27.
8. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimą. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau teismų praktika pripažįsta, jog šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir, kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju apelianto pateiktus naujus įrodymus priima, kadangi jie pateikti kartu su apeliaciniu skundu, byloje dalyvaujantys asmenys yra su jais susipažinę, todėl jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 314 str.).
9. Apeliacinis skundas atmestinas.
10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo J. A. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, ištyrusi naujus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
11. Ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė ieškovui atnaujinti terminą palikimui po tėvo mirties priimti ir nepagrįstai atsisakė pripažinti negaliojančiu 2006-05-15 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išnagrinėjęs ieškinį tik CK 5.8 straipsnio pagrindu, bet neanalizavęs, kad toks sandoris yra niekinis ir negalioja CK 1.80 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
12. Kasacinio teismo praktika bylose dėl termino palikimui priimti atnaujinimo yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Nurodytos kategorijos bylose kasacinis teismas akcentuoja būtinybę užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose bei siekti šių santykių dalyvių interesų balanso, todėl, sprendžiant nurodytos kategorijos bylas, būtina atsižvelgti ir vadovautis aktualia teismų praktika.
13. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 str. 1 d.). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; 2017-03-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017; kt.).
14. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
15. Nagrinėjamu atveju palikėjas – ieškovo tėvas M. A. mirė (duomenys neskelbtini). Taigi, nepriklausomai nuo to, ar buvo sudarytas testamentas, ar ne, ieškovas turėjo per tris mėnesius palikimą priimti vienu iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, kreipiantis į apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo ar paduodant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas įstatymo nustatytu terminu neatliko nė vieno iš nurodytų veiksmų.
16. Nors ieškovas, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškinyje ir kalba, kad jis po tėvo mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, tačiau toks reikalavimas nagrinėjamoje byloje nėra pareikštas. Be to byloje nustatytos faktinės aplinkybės, teikiami įrodymai, paveldėjimo byloje (kopija pateikta notaro į nagrinėjamą bylą) esanti medžiaga, tokių ieškovo teiginių nepatvirtina ir neleidžia tokios išvados daryti.
17. Paveldėjimo byloje yra Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gyveno mirusysis M. A. ir jo dukra A. A.. Po M. A. mirties liko gyventi dukra. Ieškovas, kaip faktiškai gyvenęs asmuo, nenurodytas. Pats ieškovas pateikė teismui pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, kurioje nurodyta, kad jis (ieškovas) gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) deklaravo tik 2007-12-10, t.y. praėjus 6 metams po tėvo mirties.
18. Ieškovo nurodytos termino praleidimo priežastys – darbo pobūdis, neįgalios sesers priežiūra, lietuvių kalbos prastas mokėjimas, pasitikėjimas sutuoktine – pirmosios instancijos teismo pagrįstai nepripažintos svarbiomis, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Juo labiau, kad ir pats ieškovas byloje pripažįsta, kad jį „tokia padėtis tenkino iki kol nebuvo surastas testamentas“, t.y. ieškovas per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė nei valios, nei noro priimti palikimą.
19. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017-03-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad nuo palikėjo M. A. mirties iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos praėjo net 15 metų. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovas ilgą laiką nesiėmė aktyvių veiksmų palikimui priimti, todėl termino atnaujinimas, nesant tinkamai nustatytų ir įrodytų svarbių termino praleidimo aplinkybių, vertintinas kaip neatitinkantis civilinių santykių stabilumo principo.
20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas turi ieškoti ieškovo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisingo teisėtų interesų balanso, kuris nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
21. Nagrinėjamu atveju po tėvo mirties palikimą priėmė ir turtą paveldėjo kartu su mirusiuoju gyvenusi jo neveiksni dukra, kurios globėja po tėvo mirties buvo paskirta ieškovo sutuoktinė L. A.. Taigi šiuo atveju svarbu užtikrinti, kad byloje nebūtų pažeistos neveiksnaus asmens, negalinčio apginti savo interesų, teisės.
22. Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovė A. A. ir yra atstovaujama globėjos - ieškovo sutuoktinės L. A., kuri pripažįsta ieškinį. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad L. A. yra ieškovo sutuoktinė, t.y. suinteresuotas bylos nagrinėjimu asmuo, jos ieškinio pripažinimas pagrįstai nebuvo priimtas, nes tai akivaizdžiai prieštarautų viešajam interesui -atstovaujamosios interesams (CPK 42 str. 2 d.).
23. Trečiasis asmuo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovas teismo posėdyje taip pat sutiko, kad ieškinys būtų tenkinamas, tačiau toks prašymas pagrįstai netenkintas dėl aukščiau nurodytų priežasčių, taip pat dėl to, kad prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams, būtinybei ginti neveiksnaus asmens teises ir teisėtus interesus.
24. CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra praleidęs terminą ne tik palikimui priimti, bet ir terminą ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, yra nurodęs, kad jeigu įpėdinis apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2009). Vertinant santykį tarp CK 5.8 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo ir CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, konstatuotina, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 str.), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 str. 1, 2 d.) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 str.), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęs tokiam įpėdiniui terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009).
26. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui nebuvo atnaujintas terminas palikimui po tėvo mirties priimti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, nepratęsus termino palikimui priimti, ieškovas nelaikytinas asmeniu, pretenduojančiu į palikimą, todėl neturi teisės ginčyti išduoto paveldėjimo teisės liudijimo (CK 1.78 str. 2 ir 4 d.). Ieškovas apeliaciniame skunde šios aplinkybės iš esmės neginčija, tačiau nurodo, kad paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas, pažeidžiant imperatyvias teisės normas, t.y. atsakovė, priimdama palikimą, taip pat buvo praleidusi nustatytą trijų mėnesių terminą, kuris nebuvo pratęstas, notarė niekada nebuvo gavusi ieškovo atsisakymo palikimui priimti ar sutikimo, kad visas palikimas būtų perleistas atsakovei, todėl toks sandoris yra niekinis ir negalioja CK 1.80 straipsnio pagrindu. Taigi, nors ieškovas nėra tinkamas subjektas ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau teisėjų kolegija pasisako dėl ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo apelianto nurodytu pagrindu, kadangi niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 str. 5 d.).
27. Byloje nustatyta, kad po M. A. mirties 2001-08-10 nei ieškovas, nei atsakovė įstatymo nustatytu 3 mėnesių terminu nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą, tačiau atsakovė palikimą priėmė pagal įstatymą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, kadangi paveldėjimo byloje buvo nustatyta, kad atsakovė A. A. nuolat gyveno su palikėju jo name iki palikėjo mirties ir liko ten gyventi mirus tėvui. Tokiu atveju įstatymas nereglamentuoja, per kiek laiko gali būti kreipiamasi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 str.). Paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas suėjus 3 mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 str. 1 d.). Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas yra išduotas pažeidžiant įstatyme nustatytą terminą.
28. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. nuo palikėjo mirties momento (CK 5.3 str. 1 d.), nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, ar ne (CK 5.50 str. 1 d.). Tik tam, kad įpėdinis teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti daiktines teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), gali prašyti notaro išduoti dokumentą, patvirtinantį jo teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 str.). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2008-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008; kt.).
29. Bylos duomenys tvirtina, kad atsakovė A. A. palikimą priėmė pagal įstatymą. Palikimo priėmimo pareiškime atsakovė, atstovaujama ieškovo sutuoktinės - globėjos L. A., kitų įpėdinių nenurodė. Apeliantas teigia, kad notarė neatliko CK 5.33 straipsnyje nustatytos pareigos pranešti žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims apie testamento turinį. Tačiau, kaip rodo bylos duomenys, paveldėjimo bylos vedimo metu testamentas, nors jis ir buvo sudarytas 1997-06-27, notarui nebuvo pateiktas (pats ieškovas nurodo, kad jį surado tik 2016 m. kovo mėn.). Be to testamentas buvo sudarytas Švenčionių rajono 2-o notarų biuro notarės V. P., o paveldėjimo byla vedama Švenčionių rajono 1-ame notaro biure notarės M. M.. Tuo metu testamentų registras neveikė (veikti pradėjo tik nuo 2001 metų), todėl paveldėjimo bylą vedanti notarė M. M. objektyviai negalėjo žinoti apie testamentą, sudarytą 1997-06-27 Švenčionių rajono 2-o notarų biure. Kadangi ieškovas nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, taip pat nebuvo duomenų, kad priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas (seniūnijos pažymoje nurodyta, kad atsakovė A. A. nuolat gyveno su palikėju jo name iki palikėjo mirties ir liko ten gyventi mirus tėvui; ieškovas gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) deklaravo tik 2007-12-10), nėra pagrindo laikytina, kad jis buvo žinomu įpėdiniu arba, kad buvo pažeistos CK 5.33 straipsnio nuostatos.
30. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas yra išduotas nepažeidžiant imperatyvių teisės normų, todėl nėra pagrindo laikyti jį niekiniu ir panaikinti CK 1.80 straipsnio pagrindu.
31. Ieškovas apeliaciniu skundu taip pat prašo priteisti ieškovui paveldėtą pagal testamentą turtą: gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir žemės sklypą, 1,07 ha žemės ūkio sklypą, kuriame yra ūkinis pastatas ir pirtis, 1,44 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir 0,70 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau toks reikalavimas nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegijos nenagrinėtinas, nes pagal CK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, netgi, jei laikyti, kad šis ieškovo reikalavimas vertintinas kaip prašoma taikyti restitucija, atmetus ieškovo pirmesnius reikalavimus, taip pat negali būti taikoma.
32. Kiti apeliacinio skundo argumentai ir naujai pateikti įrodymai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).
33. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.