- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-26
- Bylos Nr.
- 2A-1205-221/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03745-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- H. Ž.
- Trečiasis asmuo
- E. Ž.
- Ieškovas
- J. M.
- Kategorijos
- 2.3.1.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo H. Ž. ir trečiojo asmens E. Ž. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui H. Ž., trečiajam asmeniui E. Ž. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą duodanti institucija – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė prašė teismo nustatyti sūnaus E. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą sūnui E. Ž., mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir nustatant ieškovei uzufrukto teisę į šias lėšas, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad jai ir atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė sūnus. Šalys nebuvo sudariusios santuokos. Sūnus yra mažametis, jam reikalingas motinos dėmesys, todėl sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Ieškovei vienai išlaikyti sūnų yra sunku, kadangi ji turi pasirūpinti ne tik visais vaiko poreikiais, bet ir gyvenamojo būsto išlaikymu. Ieškovės išlaidos, susijusios su sūnaus išlaikymu, sudaro iš viso 400 Eur per mėnesį (maistas – 150 Eur, apranga ir jos priežiūra – 80 Eur, higienos priemonės – 50 Eur, sveikatos priežiūros ir gydymo išlaidos – 30 Eur, laisvalaikis, žaislai, poilsio išvykos – 30 Eur, transporto išlaidos – 10 Eur, kitos išlaidos – 50 Eur). Atsakovas yra darbingas, dirbantis asmuo, todėl iš jo turėtų būti priteista 200 Eur išlaikymo sūnui suma.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė iš dalies nesutinkantis su ieškiniu. Atsakovas teigė, kad jis sutinka, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, taip pat atsakovas prašė iš jo priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 116 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį mokamą išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, atleisti atsakovą nuo civilinės bylos vedimo išlaidų mokėjimo. Atsakovas nurodė, kad turi du nepilnamečius išlaikytinius – G. Ž. ir E. Ž., kurių teisės ir teisėti interesai turi būti ginami vienodai. 2017 m. sausio 5 d. atsakovas yra pripažintas invalidu, jo darbingumo lygis – 40 procentų. Neįgalumo pensija yra 189,71 Eur. Pagal sveikatos galimybes atsakovas dirba, jo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra apie 130 Eur. Visos atsakovo pajamos per mėnesį yra apie 300 Eur, todėl atsakovas sutinka abiem nepilnamečiams vaikams skirti po 116 Eur. Sūnaus poreikiams patenkinti reikia ne didesnės kaip 230 Eur sumos.
Trečiasis asmuo E. Ž. prašė priteisti iš atsakovo ne didesnę išlaikymo sumą ieškovės ir atsakovo nepilnamečiam sūnui, nei yra priteista jos dukrai G. Ž. Trečiasis asmuo teigė, kad vaiko išlaikymui nereikia 400 Eur per mėnesį.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. vasario 9 d. sprendimu patenkino ieškinį: E. Ž. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, priteisė iš atsakovo išlaikymą sūnui E. Ž. periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį po 200 Eur nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki sūnaus pilnametystės, priteistas lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatė, kad priteistą išlaikymą sūnui uzufrukto teisėmis tvarko ieškovė, priteisė iš atsakovo ieškovei 100 Eur žyminį mokestį, 150 Eur advokato išlaidas, valstybei – 72 Eur žyminį mokestį, 12,35 Eur pašto išlaidas.
Įvertinęs, kad ieškovės namuose sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, motina sugeba tenkinti sūnaus poreikius, užtikrinti jo interesus, atsakovui neprieštaraujant, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, atsižvelgęs į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, teismas E. Ž. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.
Teismas nustatė, kad ieškovė neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, ieškovė dirba, jos gaunamos pajamos yra nuo 428 Eur iki 530 Eur per mėnesį. Ieškovė turi dar vieną išlaikytinį – 16 metų sūnų A. M. Ieškovė 2017 metų gegužės mėnesį yra paėmusi vartojamąją paskolą iš AB „Swedbank“, moka mėnesines įmokas po 70 Eur, nuomojasi butą, kurio garantiniam įnašui atlikti pasiskolino 2 000 Eur iš atsakovo. Šalių sūnus neturi rimtų sveikatos problemų, specialių poreikių. Teismas sprendė, kad ieškinyje nurodytos sūnaus išlaikymui reikalingos sumos yra pagrįstos, atitinka augančio sūnaus poreikius ir interesus. Teismas pažymėjo, kad tėvų pareiga yra tenkinti ne tik minimalius vaiko poreikius, be to, atsižvelgtina į tai, kad berniukas lanko pirmą klasę, jį paruošti pirmajai klasei reikia daug lėšų. Teismas nurodė, kad pateiktuose skaičiavimuose ieškovė neatsižvelgė į tai, kad sprendimo priėmimo metu ji nuomojasi būstą, moka nuomos mokestį, mokesčius už buto šildymą, vandenį, šiukšlių išvežimą, komunalinius mokesčius, dalis šių mokesčių tenka ir sūnui. Teismas konstatavo, kad sprendimo priėmimo metu šalių sūnaus išlaikymo, sveikatos priežiūros, buitinės problemos ir sunkumai yra sprendžiami tik ieškovės pastangomis ir dėka, nes tėvas prie šių dalykų neprisideda ir ne tik dėl objektyvių priežasčių. Teismas nustatė, kad atsakovas turi gana daug nekilnojamojo turto (bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su tėvu A. Ž. atsakovas valdo 13 objektų, vieną butą atsakovas valdo asmeninės nuosavybės teise). Atsakovas dirba, jo pajamos yra apie 127 Eur per mėnesį. Taip pat atsakovas gauna 189 Eur netekto darbingumo pensiją. Atsakovas turi rimtų sveikatos problemų, jam nustatytas neįgalumas iki 2019 m. sausio 23 d. Atsakovas turi dar vieną išlaikytinę – dukrą G. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini), kuriai moka 116 Eur išlaikymą. Trečiojo asmens teigimu, atsakovas, esant būtinumui, duoda ir daugiau pinigų dukros išlaikymui, be to, trečiasis asmuo su dukra gyvena bute, kuris dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovui, byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo moka nuomos mokestį atsakovui, taigi atsakovas ir kita forma prisideda prie dukros išlaikymo. Įvertinęs aplinkybę, kad atsakovas 2017 m. spalio 3 d. ieškovei paskolino 2 000 Eur, teismas padarė išvadą, kad atsakovo gaunamos pajamos yra žymiai didesnės. Teismas, pažymėjęs, kad išlaikyti daug nekilnojamojo turto objektų taip pat kainuoja, sprendė, kad atsakovas neatskleidžia visų savo realiai gaunamų pajamų. Spręsdamas išlaikymo priteisimo klausimą, teismas atsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, kad nors sūnus lanko tik pirmąją klasę, bet jis auga, o kartu su juo auga ir poreikiai, todėl tėvas turi ir gali prisidėti prie sūnaus išlaikymo prašoma ieškovės suma. Teismas konstatavo, kad vien atsakovo liga nesudaro pagrindo mažinti prašomo priteisti išlaikymo dydžio ir iš atsakovo priteisė 200 Eur sumą sūnaus išlaikymui, mokamą nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., t. y. nuo ieškovės išsikėlimo gyventi skyrium, kadangi iki to laiko ieškovė gyveno kartu su atsakovu ir ji nepateikė įrodymų, kad atsakovas neteikė išlaikymo sūnui.
Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo 116 Eur išlaikymą nepilnamečiam sūnui nuo 2017 m. spalio 1 d., iš atsakovo nepriteisti civilinės bylos vedimo išlaidų, atsižvelgiant į atsakovo neįgalumą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Nesilaikyta lygybės principo tarp visų atsakovo nepilnamečių išlaikytinių, tuo pažeidžiant įstatymą. Atsakovo dukters G. Ž. interesai nebuvo ginami, nes jai tenka daug mažesnė išlaikymo suma (116 Eur) nei E. Ž. (200 Eur).
Neteisingai nustatyta, kad neįgalus atsakovas privalo teikti tokio paties dydžio išlaikymą kaip darbinga ieškovė. Ieškovė net neįrodė, kad pati gali prisidėti tokia pačia išlaikymo suma, kokia priteista iš atsakovo. Taigi iš neįgalaus asmens priteista didesnė išlaikymo dalis, nei iš sveiko, jauno ir darbingo asmens.
Neteisingai vertinta, kad atsakovas, turėdamas vienintelį gyvenamąjį būstą ir paveldėtą turtą, priklausantį dalinės nuosavybės teise su kitais asmenimis, gali teikti tokio dydžio išlaikymą, kokio panorės ieškovė. Sūnaus E. Ž. išlaikymui atsakovas gali skirti tiek lėšų, kiek skiria dukros G. Ž. išlaikymui (116 Eur) nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo 2017 m. spalio 1 d., kai nepilnamečio vaiko tėvai nustojo vesti bendrą ūkį ir gyventi sutuoktinių gyvenimą pagal faktinę santuoką. Šalių išsiskyrimą nulėmė sunki ir nepagydoma atsakovo liga, dėl kurios jis tapo invalidu, ir tai, kad ieškovė susirado kitą vyrą, su kuriuo šiuo metu gyvena. Atsakovas 2017 m. sausio 5 d. pripažintas neįgaliu asmeniu, jo darbingumo lygis – 40 procentų. Atsakovo neįgalumo pensija yra 189,71 Eur. Negalėdamas pragyventi iš gaunamos neįgalumo pensijos, atsakovas pagal sveikatos galimybes dirba, jo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra apie 130 Eur per mėnesį. Visos atsakovo pajamos per mėnesį yra apie 300 Eur, todėl jis sutinka abiem nepilnamečiams vaikams teikti po 116 Eur išlaikymą. Teismas, priimdamas sprendimą, turėjo atsižvelgti į visų proceso dalyvių turtinę finansinę padėtį, galimybes, sveikatos būklę ir kt. Visas aplinkybes teismas turėjo nustatyti, išaiškinti ir išanalizuoti, nes šio pobūdžio bylose teismas yra aktyvus ir savarankiškas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnis).
Nepagrįstai spręsta, kad atsakovas, būdamas neįgalus, turi mokėti bylos vedimo išlaidas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo E. Ž. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir priteisti iš atsakovo 116 Eur išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. Ž. periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį, bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Priteisiant iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. Ž., netinkamai taikytos ir išaiškintos materialinės teisės normos – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192, 3.198, 3.199 straipsniai. Byloje yra įrodymai, kad atsakovas turi antrą išlaikytinę, nepilnametę dukrą G. Ž., kuriai Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3844-399/2008 priteistas materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 116 Eur. 2017 m. sausio 5 d. atsakovas pripažintas neįgaliu asmeniu, jo darbingumo lygis – 40 procentų. Teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes ir padarė neteisingą, nepagrįstą išvadą, kad iš atsakovo, gaunančio kas mėnesį 300 Eur pajamas, yra galimybė išieškoti materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš viso 316 Eur kas mėnesį (G. Ž. – 116 Eur, E. Ž. –200 Eur). Teismas neatsižvelgė, kad dukrai, kuri yra 13 metų amžiaus, priteistas mažesnis materialinis išlaikymas nei sūnui, kuris yra 7 metų amžiaus. Tėvas dėl sveikatos būklės neturi galimybės turėti daugiau pajamų, kad galėtų dukrai teikti 200 Eur dydžio išlaikymą. Ieškovė neįrodė, kad pati gali prisidėti prie sūnaus išlaikymo tokia pačia išlaikymo suma, kokia priteista iš tėvo. Neaišku, kodėl neįgalus asmuo prie sūnaus išlaikymo turi prisidėti didesne išlaikymo dalimi nei sveika, jauna ir darbinga jo motina.
9.2. Netinkamai vadovautasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Teismas neatsižvelgė į atsakovo sveikatos būklę ir galimybes, aplinkybę, kad išlaidos poilsiui prie jūros nėra kasdieniniai vaiko poreikiai. Teismas priėmė sprendimą, kurio atsakovas negalės įvykdyti dėl objektyvių priežasčių.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl išvadą duodančios institucijos pakeitimo
Nagrinėjamoje byloje išvadą duodančia institucija yra Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tačiau nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kurio pagrindu savivaldybėms deleguota valstybinė vaiko teisių apsaugos funkcija perduota Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taigi minėto įstatymo pagrindu visas teises ir pareigas, vykdant vaiko teisių apsaugą savivaldybių teritorijose, civiliniame, administraciniame ir baudžiamajame procese iš savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyrių perėmė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, esant pagrindui, teismas rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas (CPK 48 straipsnis).
Nenustačius aplinkybių, dėl kurių materialinių subjektinių teisių perėmimas būtų negalimas, įsigaliojus Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos perėmus savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyrių procesines teises ir pareigas, atsiradusias vykdant valstybinę vaiko teisių apsaugos funkciją, išvadą duodanti institucija Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pakeistinas jo teisių perėmėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (CPK 48 straipsnis).
Dėl apeliacinių skundų ribų ir ginčo esmės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio nustatymo.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Byloje nustatyta, kad ieškovė J. M. ir apeliantas H. Ž. yra E. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai. Jie nuo vaiko gimimo iki 2017 m. rugsėjo 1 d. gyveno kartu. Ieškovė turi dar vieną nepilnametį sūnų A. M., o apeliantas – dukrą G. Ž., kuriai kas mėnesį teikia išlaikymą po 116 Eur. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo sūnui E. Ž. priteisimo po 200 Eur. Pirmosios instancijos teismas tenkino šį reikalavimą.
Su sprendimu nesutinka atsakovas H. Ž. ir trečiasis asmuo E. Ž. (G. Ž. motina), motyvuodami tuo, kad priteistas per didelis išlaikymas; jis turi būti ne didesnis nei priteistas H. Ž. dukrai G. Ž., t. y. po 116 Eur, atsakovas neturi galimybės mokėti priteisto dydžio išlaikymą dėl sveikatos problemų.
Dėl išlaikymo dydžio nustatymo
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1dalis), kurio esmė yra ta, kad, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus.
Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, reikalinga įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.); taip pat protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
Teismas privalo nustatyti ir tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Svarbu, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).
Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistino iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydžio nustatymo klausimą, analizavo byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, taip pat vaiko poreikius, t. y. vadovavosi nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažintais reikšmingais kriterijais.
Byloje nustatyta, kad ieškovė dirba, gaunamos pajamos svyruoja nuo 428 Eur iki 530 Eur per mėnesį; nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi; turi dar vieną išlaikytinį 16 metų sūnų; 2017 metų gegužės mėnesį yra paėmusi vartojamąją paskolą iš AB „Swed bank“, moka mėnesines įmokas po 70 Eur; nuomojasi butą, kurio garantiniam įnašui atlikti iš atsakovo pasiskolino 2 000 Eur. Atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 316 Eur; jis turi gana daug nekilnojamojo turto (bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su savo tėvu A. Ž. valdo 13 objektų – butų, namų, žemės sklypų, vieną butą valdo asmeninės nuosavybės teise); turi dar vieną dukrą, kuriai moka išlaikymą po 116 Eur, tačiau, esant būtinumui, dukrai išlaikyti duoda ir daugiau pinigų; 2017 m. spalio 3 d. paskolino ieškovei 2 000 Eur; atsakovui nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 23 d. nustatytas 40 procentų darbingumas.
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis šalių turtinę padėtį atskleidžiančiomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus apie ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas ir turimą turtą pagrįstai pripažino, kad atsakovo pateikti įrodymai neatspindi jo tikrosios finansinės padėties.
Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).
Nagrinėjamu atveju, kaip tik šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, o tai lemia, jog jai tenka didesnė nei apeliantui rūpesčių bei finansinė našta išlaikant nepilnametį sūnų, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda.
Be to, pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino akivaizdžius vaiko poreikius, todėl atmestini apelianto H. Ž. argumentai dėl per didelio išlaikymo priteisimo. Pažymėtina, kad orientaciniu priteistino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikytina nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.). Nagrinėjamu atveju minimali mėnesinė alga šiuo metu yra 400 Eur (2017 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 814). Nenustačius nukrypimo nuo lygiateisiškumo principo tarp tėvų, priteistas orientacinį kriterijų atitinkantis išlaikymo dydis. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis.
Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).
Apeliacinio teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad apeliantui (atsakovui) diagnozuoti tam tikri sveikatos sutrikimai ir dėl to nustatytas darbingumo lygis, sudarantis 40 procentų, nėra pagrindas pripažinti, kad jis neturi galimybių dirbti ir gauti pajamas, kurių pakaktų patenkinti savo nepilnamečių vaikų ir paties poreikius. Pajamų neturėjimas ir negalėjimas ar nenoras įsidarbinti, negali būti teisėtu pagrindu paneigti vaiko teisę gauti vaiko poreikių tenkinimui reikalingą išlaikymą.
Nesutiktina su apeliantais, kad turi būti priteistas ne didesnis nei 116 Eur išlaikymas, t. y. tokio dydžio išlaikymas, koks priteistas kitai nepilnametei apelianto dukrai. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme dukros mama E. Ž. nurodė teismui, jog, atsižvelgdama į atsakovo sveikatos būklę, nedidins sumos dukros išlaikymui.
Pagal kasacinio teismo praktiką CK 3.198 straipsnyje įtvirtintas vaikų lygybės principas nereiškia, jog visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovas dar ir kita forma prisideda prie dukros išlaikymo. Byloje nustatyta, kad jis dukrai su jos motina E. Ž. leidžia neatlygintinai gyventi savo bute. Be to, dukrai duoda ir papildomai pinigų. Kad dukra paprašo pinigų (10 ar 20 Eur) ir tėvas duoda, apeliaciniame skunde nurodo ir apeliantė E. Ž., kuri kartu nurodo, kad tai pinigai ne jai, bet dukrai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ir priteisti išlaikymui 116 Eur yra skirti ne apeliantei, bet dukrai, tik apeliantė juos tvarko uzufrukto teisėmis.
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys neteikia pagrindo išvadai, kad šalių sūnui iš apelianto priteisto išlaikymo dydis neigiamai paveiktų kito apeliantų išlaikomo vaiko interesus.
Esant nurodytoms aplinkybėms, atmestini analogiški abiejų apeliantų (H. Ž. ir E. Ž.) apeliacinių skundų argumentai dėl H. Ž. turtinės padėties vertinimo ir galimybės teikti priteisto dydžio išlaikymą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
Atmestinas, kaip nepagrįstas apelianto argumentas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės bei materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Atsakovo ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai netenkinami, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Apeliacinius skundus atmetus, iš apeliantų valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Apeliacinėje instancijoje išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą sudaro iš viso 10,33 Eur, todėl priteistina iš abiejų apeliantų po 5,16 Eur.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti išvadą duodančią instituciją Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių jo teisių perėmėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto H. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), 5,16 Eur pašto išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš apeliantės E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), 5,16 Eur pašto išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.