Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Mildos Skersienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Bendrovės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal Ieškovo ieškinį atsakovei Bendrovei dėl neteisėtai įmokėtų piniginių lėšų grąžinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas iš esmės netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformulavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiami aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 49 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-220-381/2023, 41 punktas). Draudimas remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), yra absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 21 punktas). Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas atsižvelgiant į reikšmingas faktines aplinkybes, buvusias nagrinėjimo (tyrimo ir vertinimo) dalyku pirmosios instancijos teisme, pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus tiek fakto, tiek ir teisės klausimais, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014; 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 43 punktas). Apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti ir vertinti tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neturi tikrinti ir vertinti, ar teisėtos ir pagrįstos yra tos sprendimo dalys, kurios nėra apskųstos apeliacine tvarka, taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi savo iniciatyva išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir imtis analizuoti tokių argumentų, kurie apeliaciniame skunde nėra nurodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-611/2023, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Galimybė peržengti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas yra nustatyta kaip išimtinė galimybė ir yra siejama su įstatyme nustatytų pagrindų egzistavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-611/2023, 22 punktas).

12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

13. Atsakovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau teisėjų kolegija nenustatė pagrindo tenkinti šį prašymą.

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas.

15. Nagrinėjamu atveju šalys savo argumentus yra išsamiai išdėsčiusios pateiktuose procesiniuose dokumentuose – apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį, kurie vertinami bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Bylos šalys dalyvavo ir pasisakė duodamos paaiškinimus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Šia procesine teise (teise būti išklausytam žodžiu) pirmosios instancijos teisme atsakovė aktyviai naudojosi ir nėra pagrindo spręsti, kad ji būtų pirmosios instancijos teismo ribota nepagrįstai. Apeliaciniame skunde atsakovė net nenurodo konkrečių argumentų, kodėl apeliacinėje instancijoje būtina šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Be to, apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o yra pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, atsakovės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovo ieškinį dėl neteisėtai įmokėtų piniginių lėšų grąžinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškovo ieškinį, pažymėjęs, kad atsakovė neįvykdė įstatyme reglamentuotos pareigos užtikrinti, jog statymai būtų atlikti tik iš vienos lošėjui priklausančios sąskaitos, o žala ieškovui atsirado dėl atsakovės imperatyvių įstatymo nuostatų neužtikrinimo, todėl nusprendė, kad ieškovas įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovė nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, be kita ko, argumentuoja, jog teismas nevertino aplinkybių, jog ieškovo valiniais veiksmais buvo neteisėtai keičiami mokėtojo duomenys, taip pat byloje nenustatyta, kas atliko lošimo veiksmus trečiųjų asmenų paskyrose, ir nepagrįstai nuspręsta, kad mokėjimai gali būti atliekami tik iš vienos sąskaitos. Teisėjų kolegija iš esmės neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais.

18. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Vadinasi, teisėjų kolegija šioje byloje gali vertinti tik apeliaciniame skunde konkrečiai nurodytus argumentus ir aplinkybes, be kita ko, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė apeliaciniame skunde negali remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju atsakovė, akcentuodama, jog ieškovas atliko neteisėtus ir (ar) nesąžiningus veiksmus, kurie nulėmė ir (ar) prisidėjo prie žalos atsiradimo, apeliaciniame skunde iš esmės nurodo dvi konkrečias aplinkybes: 1) ieškovas atlikdamas mokėjimus keitė mokėtojo duomenis; 2) pasinaudodamas iš trečiųjų asmenų gautais duomenimis ieškovas lošė ir savo rizika pralošė. Būtent dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija, paisydama apeliacinio skundo ribų, visų pirma pasisakys.

19. ALĮ 20⁵ straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad nuotoliniuose lošimuose statomos sumos gali būti įmokėtos ir lošimų organizatoriaus priimtos negrynaisiais pinigais iš lošėjui priklausančios mokėjimo sąskaitos į lošimų organizatoriaus mokėjimo sąskaitą. Nuotolinio lošimo sutarties pagrindu lošimų organizatoriaus duomenų bazėje yra registruojama viena lošėjo lošimų sąskaita, į kurią patenka lošėjo iš anksto įmokėtos lošimams skirtos pinigų sumos. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad lošimų organizatorius, nustatęs, kad jis priima statomą sumą iš asmens, kuriam draudžiama lošti, nedelsdamas privalo nutraukti lošimą, nepriimti statomos sumos ir lošėjui grąžinti nepriimtą statomą sumą.

20. Teisėjų kolegija pastebi, kad 2024 m. balandžio 18 d. teismo posėdyje atsakovė rėmėsi aplinkybe, kad ieškovas pildė trečiųjų asmenų sąskaitas pakeisdamas mokėtojo duomenis. Ši aplinkybė užfiksuota ir Lošimų priežiūros tarnybos 2023 m. balandžio 27 d. įsakyme dėl atlikto atsakovės neplaninio specialiojo patikrinimo. Ši aplinkybė keliama ir apeliaciniame skunde, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl jos reikšmės atsakovės atsakomybei.

21. Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ALĮ) tikslas – mažinti azartinių lošimų prieinamumą, patrauklumą ir jų galimą (daromą) žalą asmens sveikatai (ALĮ 1 straipsnio 1 dalis). ALĮ paskirtis – nustatyti azartinių lošimų ir žaidimų žaidimo automatais organizavimo sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje (ALĮ 1 straipsnio 2 dalis).

22. Pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, azartiniai lošimai yra ypatinga ekonominė veikla. Pirmiausia, visose valstybėse narėse dorovės, religijos ir kultūriniais sumetimais paprastai leidžiama apriboti ar net uždrausti lošimus ir taip išvengti, kad jie būtų individualių pajamų šaltinis. Paskui, atsižvelgiant į iš loterijų galimų gauti sumų dydį, azartiniai lošimai ir lošimai iš pinigų kelia didelę nusikaltimų ir sukčiavimo riziką. Be to, jie skatina išlaidauti, o tai gali turėti žalingų individualių ir socialinių pasekmių. Stambiu mastu organizuojamos loterijos, lošimo automatai, lažybos sporto varžybose ir kazino lošimai, atsižvelgiant į iš jų galimų gauti sumų dydį, laikytini keliančiais didelę nusikaltimų ir sukčiavimo riziką bei grėsmę vartotojams, nes jie skatina išlaidauti. Valstybės narės gali teisėtai numatyti lošimų, kuriems būdingi šie požymiai, organizavimo apribojimus dėl motyvų, susijusių su vartotojų apsauga (asmenų potraukio lošti apribojimas, su lošimu susijusio piliečių skatinimo pernelyg išlaidauti prevencija) ir viešosios tvarkos apsauga (lošimų iš pinigų keliamos nusikaltimų ir sukčiavimo rizikos prevencija) (Generalinio advokato Yves Bot 2008 m. spalio 14 d. išvada byloje C-42/07, 62–64 punktai ir jose nurodyta Teisingumo Teismo praktika).

23. Apibendrinant tai, kas paminėta anksčiau, matyti, kad ALĮ normos, be kita ko, yra skirtos apsaugoti asmenis nuo priklausomybės lošimams ar kitokios žalos jų turtui ar kitiems teisės saugomiems gėriams. Šios aplinkybės lemia, kad atsakovė turi imtis maksimalių priemonių, kad užtikrinti ALĮ reikalavimų laikymąsi.

24. ALĮ 20⁵ straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad nuotoliniuose lošimuose statomos sumos gali būti įmokėtos ir lošimų organizatoriaus priimtos negrynaisiais pinigais iš lošėjui priklausančios mokėjimo sąskaitos į lošimų organizatoriaus mokėjimo sąskaitą. Taigi, įstatymas konkrečiai reikalauja, kad lošimų organizatorius (atsakovė) savo veiklą organizuotų taip, kad pinigai į lošimų organizatoriaus mokėjimo sąskaitą (lošėjo lošimų sąskaitą) patektų tik iš tam lošėjui priklausančios mokėjimo sąskaitos. Tokiu būdu, be kita ko, yra siekiama užkirsti kelią lošėjams lošti azartinius lošimus su svetimais pinigais, taip pat apsunkinti asmenų galimybę lošti azartinius lošimus pasinaudojant kitų lošėjų tapatybe (paskyromis), nes anksčiau paminėti veiksmai gali paskatinti lošėjų priklausomybę, netinkamą jų elgesį, sukelti pinigų plovimo riziką ir kitus neigiamus padarinius. Būtent atsakovei tenka pareiga imtis maksimalių priemonių, kad užtikrinti anksčiau paminėto įstatymo reikalavimo laikymąsi. Turint omenyje, kad azartiniai lošimai gali padaryti žalą asmens sveikatai (sukelti priklausomybę ar kt.) ir (ar) lemti asmens turto praradimą, t. y. azartiniai lošimai yra asmenų sveikatai ir turtui riziką kelianti veikla, teisėjų kolegijos manymu, lošimų organizatoriui (atsakovei) iš ALĮ 20⁵ straipsnio 1 dalies kyla pareiga ne formaliai, bet realiai ir veiksmingai užtikrinti anksčiau paminėto reikalavimo laikymąsi. Kitaip tariant, atsakovė turi pareigą savo veiklą organizuoti taip, kad ALĮ 20⁵ straipsnio 1 dalies reikalavimai, be kita ko, nebūtų paprastai apeinami.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė šiuo atveju nepateikė teismui argumentų ir įrodymų, kad buvo neįmanoma sukurti tokį lošėjo lošimų sąskaitos pildymo mechanizmą (procedūrą), jog tokie paprasti veiksmai (mokėtojo (mokėjimo kortelės savininko) vardo ir pavardės pakeitimas pildant lošėjo lošimų sąskaitą mokėjimo kortele) būtų užkardyti, arba kad tokio mechanizmo sukūrimas būtų pareikalavęs aiškiai neproporcingų kaštų. Šiame kontekste pastebėtina, kad atsakovė turėjo iš anksto įvertinti, patikrinti ir užtikrinti lošėjo lošimų sąskaitos pildymo būdo tinkamumą tuo aspektu, kad lošėjo sąskaita būtų pildoma tik iš jam priklausančios mokėjimo sąskaitos, kaip tai nustatyta ALĮ, todėl jei lošėjo lošimų sąskaitos papildymas mokėjimo kortele negalėjo būti patikimai atliktas (t. y. taip, kad būtų užtikrintas ALĮ 20⁵ straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo įgyvendinimas), atsakovė turėjo galimybę neleisti pildyti lošėjo lošimų sąskaitos mokėjimo kortele, bet naudoti kitus (patikimesnius) lošėjo lošimų sąskaitos papildymo būdus. Kaip matyti iš 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 260/2012, kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009, 1 straipsnio 3 dalies, 5 straipsnio 2 dalies c punkto ir Priedo 2 punkto d papunkčio, mokėtojo, t. y. šiuo atveju asmens, kuris turi mokėjimo sąskaitą ir leidžia vykdyti mokėjimo nurodymą iš tos mokėjimo sąskaitos, duomenys turi būti prieinami mokėjimo gavėjui.

26. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teisėjų kolegijai nekyla pagrįstų abejonių, kad atsakovė turėjo galimybę įgyvendinti tokį elgesio (savo veiklos organizavimo) modelį, kuris būtų jai leidęs gauti duomenis apie mokėtoją, iš kuriam priklausančios mokėjimo sąskaitos atliekamas lėšų pervedimas į atsakovės sąskaitą, ir tokiu būdu patikrinti, ar lošimų sąskaita pildoma iš tam lošėjui nepriklausančios mokėjimo sąskaitos, bei, esant tokiai situacijai, užkirsti kelią tokiu būdu pervedamų lėšų įskaitymui į to lošėjo lošimų sąskaitą. Todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turi pareigą savo veiklą organizuoti taip, kad ALĮ 20⁵ straipsnio 1 dalies reikalavimai, be kita ko, nebūtų paprastai apeinami, atsakovė, siekdama sumažinti ar paneigti savo atsakomybę, šiuo konkrečiu atveju negali remtis aplinkybe, kad ieškovas keitė mokėtojo (mokėjimo kortelės savininko) duomenis pildydamas trečiųjų asmenų lošimų sąskaitas, nes atsakovei pačiai teko pareiga užkirsti kelią tokiam galimam lošėjų (dalis kurių neabejotinai sunkiai gali valdyti savo veiksmus (azartą lošti) arba dėl priklausomybės apskritai jų negali valdyti, arba turėti kitų nesąžiningų tikslų) paprastam veiksmui siekiant apeiti ALĮ 20⁵ straipsnio 1 dalies reikalavimą.

27. Teisėjų kolegijos manymu, aplinkybė, kad ieškovas turėjo galimybę pildyti trečiųjų asmenų lošimų sąskaitas iš savo mokėjimo kortelių, pakeisdamas mokėtojo duomenis, parodo atsakovės netinkamą nuotolinių lošimų veiklos organizavimą ir imperatyvių įstatymo nuostatų užtikrinimo trūkumus. Nors atsakovė teikia paslaugas, kurios nėra susijusios su tiesioginiu mokėjimo kortelių aptarnavimu, ir bendradarbiauja su išoriniais tiekėjais, tačiau akcentuotina, kad lošimų organizavimo verslas pasižymi veikimu savo rizika, todėl lošimų organizatorius taip pat turi prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių riziką. Kitaip tariant, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Lošimų priežiūros tarnybos 2023 m. balandžio 27 d. įsakyme dėl atlikto atsakovės neplaninio specialiojo patikrinimo padaryta išvada, kad anksčiau aptarta aplinkybė (kad ieškovas galėjo pildyti kitų lošėjų lošimų sąskaitas savo mokėjimo kortele, pakeisdamas mokėtojo vardą ir pavardę) yra tik pasekmė atsakovės netinkamo nuotolinių lošimų veiklos organizavimo, todėl atsakovė turi pati prisiimti atsakomybę už ALĮ 20⁵ straipsnio 1 dalies nuostatos reikalavimo neįgyvendinimą.

28. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, kad ieškovas, neturėjęs teisės lošti naudojantis kitų lošėjų paskyromis, turi prisiimti atsakomybę už nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus, kadangi pats prisėmė riziką taip (per svetimas paskyras) lošdamas prarasti savo pinigus. Atsakovė nurodo ir tai, kad pinigus galėjo pralošti ne pats ieškovas, o tretieji asmenys. Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju nei ieškovas, nei tretieji asmenys nebūtų galėję faktiškai pasinaudoti trečiųjų asmenų paskyromis ir jose pralošti prašomas iš atsakovės priteisti lėšas ar kitaip jomis pasinaudoti, jeigu atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi iš ALĮ 20⁵ straipsnio 1 dalies išplaukiančią pareigą neleisti į lošėjo lošimų sąskaitą patekti lėšoms iš mokėjimo sąskaitos, kuri nepriklauso tam lošėjui. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, darytina išvada, kad atsakovė, siekdama sumažinti ar paneigti savo atsakomybę, šiuo konkrečiu atveju negali remtis ir aplinkybe, kad ieškovas pats pralošė arba kiti asmenys pralošė ar kitaip pasinaudojo ieškovo į trečiųjų asmenų lošimo sąskaitas patekusiomis lėšomis, nes būtent atsakovei teko pareiga užkirsti kelią tokiai situacijai (kad ieškovo pinigai iš jo sąskaitos atsidurtų kitų lošėjų lošimo sąskaitose) susiklostyti. Kitaip tariant, kaip ir anksčiau šioje nutartyje aptartu aspektu, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Lošimų priežiūros tarnybos 2023 m. balandžio 27 d. įsakyme dėl atlikto atsakovės neplaninio specialiojo patikrinimo padaryta išvada, kad anksčiau aptarta aplinkybė yra tik pasekmė atsakovės netinkamo nuotolinių lošimų veiklos organizavimo, todėl atsakovė turi pati prisiimti atsakomybę už ALĮ 20⁵ straipsnio 1 dalies nuostatos reikalavimo neįgyvendinimą.

30. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovės neteisėtus veiksmus, kurie lėmė, jog ieškovas prarado pinigines lėšas (nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovas nebūtų jų netekęs, nes atsakovė būtų jų nepriėmusi ir jam grąžinusi), todėl pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės žalos atlyginimą. Savo ruožtu atsakovės apeliaciniame skunde kaip neteisėti ir nesąžiningi nurodomi ieškovo veiksmai dėl anksčiau paminėtų teismo argumentų šiuo atveju nesudaro pagrindo nei atleisti atsakovę nuo atsakomybės, nei ją mažinti. Taip pat nesutiktina su atsakove, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia principą, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamu atveju dėl atsakovės neteisėtų veiksmų būtent ji gavo naudą, kuri pirmosios instancijos teismo sprendimu ir buvo pagrįstai iš jos priteista. Be to, kaip minėta, atsakovės akcentuojamų ieškovo neteisėtų ir (arba) nesąžiningų veiksmų padariniai visų pirma yra pačios atsakovės neteisėtų veiksmų pasekmė. Teisės doktrinoje taip pat nurodoma, kad ieškovo kalti veiksmai gali būti visiškai nereikšmingi sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės ir jos apimties, jei atsakovo pareiga buvo apsaugoti ieškovą nuo jo paties veiksmų (Cees van Dam. European Tort Law. Second Edition. Oxford University Press, 2013, p. 380).

31. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ALĮ nėra nustatyta apribojimų, kiek lošėjas gali turėti mokėjimo sąskaitų, iš kurių gali atlikti įmokas į savo lošimų sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais atsakovės argumentais, kad lošėjas savo lošimų sąskaitą gali papildyti ne iš vienos mokėjimo sąskaitos, svarbu tik tai, kad ši mokėjimo sąskaita priklausytų pačiam lošėjui (ALĮ 20⁵ straipsnio 1 dalies). Tačiau šis pirmosios instancijos teismo netikslumas nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, nes jis buvo grindžiamas ir faktu, kad atsakovė, pažeisdama ALĮ 20⁵ straipsnio 1 dalį, leido pildyti trečiųjų asmenų lošimų sąskaitas iš ne jiems priklausančių mokėjimo sąskaitų.

32. Nors atsakovė apeliaciniame dėsto argumentus, kad turėjo būti įvertinta aplinkybė, jog ieškovas galėjo perduoti savo mokėjimo kortelių duomenis tretiesiems asmenims, tačiau pažymėtina, kad atsakovė šios aplinkybės (kad ieškovas perdavė savo mokėjimo kortelių duomenis tretiesiems asmenims) neįrodinėjo ir ja nebuvo remiamasi pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija, saistoma CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo, neanalizuoja šio apeliacinio skundo argumento. Be to, net jei toks faktas ir pasitvirtintų, dėl šioje nutartyje jau išdėstytų argumentų atsakovė vis tiek būtų atsakinga už prarastas ieškovo lėšas, nes ji turėjo pareigą neleisti lėšoms patekti iš ieškovui priklausančios mokėjimo sąskaitos į trečiųjų asmenų lošimų sąskaitas, kurias tvarko atsakovė.

33. Atsakovė apeliaciniame skunde akcentuoja ir tai, kad bendrovė neprisiima atsakomybės už lošėjui kilusią žalą dėl pasinaudojimo lošėjui suteikta elektronine kliento kortele, elektronine PIN kodų kortele ir lošėjo paskyra visa apimtimi, jeigu jomis buvo pasinaudota ne dėl bendrovės kaltės. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl lošėjo patirtos žalos pasinaudojant jo lošimo paskyra, todėl atsakovės nurodomas Nuotolinio lošimos sutarties formos 6 punktas šiai byla nėra aktualus ir yra netaikytinas.

34. Atsakovė taip pat argumentuoja, kad ieškinio suma turėjo būti mažintina iki 42 983,68 Eur t. y. 65 Eur suma, kadangi ši suma buvo grąžinta iš Bendrovės. Tačiau pažymėtina, kad šia aplinkybe atsakovė nesirėmė pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovė jos iš principo negali iškelti apeliaciniame skunde (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka, jog 65 Eur suma neturėtų būti priteista ieškovui, kadangi ši suma buvo grąžinta ieškovui. Byloje esantis „Paysera“ mokėjimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, kurio laikotarpis nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., patvirtina, kad ieškovui 2022 m. rugsėjo 10 d. buvo grąžinta 3 Eur suma, 2022 m. rugsėjo 10 d. grąžinta 40 Eur suma, o 2022 m. rugsėjo 21 d. grąžinta 22 Eur suma. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas patikslinimas, sumažinant priteistą sumą iki 42 983,68 Eur (43 048,68 Eur – 65 Eur). Ieškovas pateikė patikslintą prašomų priteisti palūkanų dydį, atsakovė apeliaciniame skunde neginčijo priteistino palūkanų dydžio, konkrečių argumentų šiuo aspektu nenurodė, todėl atitinkamai patikslintinas ir ieškovo prašomų priteisti palūkanų dydis, kurį sudaro 1 937,21 Eur (42 983,68 Eur : 365 x 329 x 0,05).

35. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Nagrinėjamu atveju atsakovės argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo yra pagrįsti tik prielaidomis ir nesutikimu su priimtu teismo procesiniu sprendimu. Tačiau tai, kad teismas priėmė atsakovei nepalankų sprendimą, kitų procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinama kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo nušalinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Atsakovė šiuo atveju nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad bylą išnagrinėjęs teismas (teisėja) galbūt elgėsi tendencingai, buvo suinteresuotas bylos baigtimi, turėjo susidaręs išankstinę nuomonę ir pan.

36. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė byloje trečiųjų asmenų ir neįsitikino tuo, kad ginčo laikotarpiu jie nesinaudojo savo paskyromis bendrovėje. Akcentuotina, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme nereiškė prašymo apklausti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tik prašė trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) dalyvavimą pripažinti būtinu, kadangi jo pateiktas atsiliepimas nebuvo informatyvus. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ypač atsižvelgiant į anksčiau šioje nutartyje teismo išdėstytus argumentus, atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė ir nepagrindė, kokias papildomas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes galėtų patvirtinti ar paneigti minėti asmenys. Paminėtina ir tai, kad atsakovė, siekdama sužinoti, ar tretieji asmenys ginčo laikotarpiu nesinaudojo savo paskyromis, galėjo šią informaciją pati pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi būtent atsakovė valdo ir turi prieigą prie minėtų asmenų paskyrų. Kolegijos vertinimu, atsakovės argumentas, kad, neapklausus trečiųjų asmenų, liko nenustatytos bylai reikšmingos aplinkybės ir neįvertinti su tuo susiję įrodymai, šiuo atveju laikytini abstrakčiais ir deklaratyviais teiginiais.

37. Pažymėtina, kad atsakovė, manydama, kad tretieji asmenys yra visiškai ar iš dalies (solidariai) atsakingi už ieškovo patirtą žalą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka reikalauti ir jų atsakomybės (CK 6.9 straipsnis). Nei vienai iš šalių nepareiškus ieškinio reikalavimo laikyti trečiuosius asmenis solidariai atsakingais dėl ieškovo patirtos žalos, pirmosios instancijos teismas pats spręsti dėl galimos solidariosios atsakomybės neturėjo jokio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2023).

Dėl bylos procesinės baigties

38. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį dėl žalos ir palūkanų priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Kiti apeliacinio skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

40. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

41. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktas nepakeistas, o apeliacinės instancijos teismas tik patikslino priteistiną žalos atlyginimo sumą, vertintina, kad bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neperskirstytinos, juolab kad ieškovo ieškinys iš esmės tenkintas (42 983,68 Eur x 100 / 43 048,68 Eur = (suapvalinus iki sveikosios procentų skaičiaus dalies) 100 proc.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

43. Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 815 Eur advokato pagalbos išlaidų. Ieškovas pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2025 m. sausio 31 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr.20 25/023 ir 2025 m. vasario 10 d. mokėjimo nurodymą). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas iš esmės atmetamas, šios ieškovo patirtos 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės. Pažymėtina, jog ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių rekomenduojamų priteisti išlaidų nustatytų dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

44. Tretieji asmenys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie palaikė ieškovo poziciją ir prašė atmesti atsakovės apeliacinį skundą, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 968 Eur advokato pagalbos išlaidų. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2025 m. vasario 4 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija NB, Nr. 034, ir 2025 m. vasario 4 d. mokėjimo nurodymą). Atsižvelgiant į tai, kad faktiškai šias 968 Eur išlaidas patyrė (duomenys neskelbtini), šios bylinėjimosi išlaidos jam priteisiamos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl žalos ir palūkanų priteisimo ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

„Priteisti Ieškovui, asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Bendrovės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 42 983,68 Eur (keturiasdešimt dviejų tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 68 ct) žalos atlyginimą, 1 937,21 (vieno tūkstančio devynių šimtų trisdešimt septynių eurų 21 ct) palūkanas, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (44 920,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 7 918,00 Eur (septynių tūkstančių devynių šimtų aštuoniolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas“.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Bendrovės 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, Ieškovui.

Priteisti iš atsakovės Bendrovės 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini).