Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-16235-1102/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-11-08
Bylos Nr.: e2-16235-1102/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-11147-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Eglė Mauricė (pirm.)
Ieškovas: K. Ž.-S.
Atsakovas: E. S.
Trečiasis asmuo: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Jurisdictus“, UAB „Tomadas“, Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras, SĮ „Susiekimo paslaugos“, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, "Susiekimo paslaugos", "Jurisdictus", Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai: Jolita Urbaitytė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-16235-1102/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11147-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 3.2.6.1; 3.4.1.2 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė,sekretoriaujant Neringai Stuglytei,dalyvaujant ieškovei K. Ž.-S., jos atstovei advokatei Jolitai Urbaitytei,liudytojai I. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. Ž.-S. ieškinį atsakovui E. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Jurisdictus“, UAB „Tomadas“, Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras, SĮ „Susiekimo paslaugos“, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė K. Ž.-S. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu atsakovui Edgar Savickij (toliau – ir atsakovas), prašydama nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus A.S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir 6400 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą sūnui, nustatyti atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką, įsipareigojimus kreditoriams pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais: ieškovė su atsakovu iki santuokos sudarymo gyveno apie dvejus metus laiko – juos siejo meilė ir abipusis pasitikėjimas. Atsakovas nors ir nebuvo pavyzdingas žmogus, tačiau stengėsi elgtis atsakingai, dėjo pastangas pakeisti ankstesnį savo gyvenimo būdą, bei įpročius. Po santuokos kurį laiką gyveno nesipykdami, stengėsi padėti vienas kitam, tačiau laikui bėgant išryškėjo atsakovo charakterio ydos, jo polinkis į narkotinių medžiagų vartojimą, neatsakingas požiūris į šeimą bei savo pareigų joje vykdymą. Pradžioje ieškovė manė, kad atsakovas supras suklydęs, kad toks elgesys yra laikinas ir supras jo žalą bei imsis priemonių šiam elgesiui koreguoti. Ieškovė ne kartą prašė keisti atsakovo požiūrį ir atsisakyti žalingų įpročių, tačiau pastangos paveikti atsakovą buvo neveiksmingos, jis tik pažadėdavo liautis vartoti narkotines medžiagas, tačiau to netesėdavo. Pasitaikydavo atvejų, kai atsakovas į namus grįždavo apsvaigęs, imdavo kelti barnius, gąsdinti ieškovę, be to, tai darydavo vaiko akivaizdoje. Taip pat ne kartą buvo atvejų, kai ieškodami narkotinių medžiagų, į namus atvykdavo policijos pareigūnai, vizitų metu būdavo garsiai kalbama, ginčijamasi, tokios situacijos būdavo itin nemalonios, be to, svetimų žmonių buvimas bute, šurmulys gąsdindavo vaiką. 2019 metais ieškovei pareikalavus atsakovą išsikraustyti iš būsto kuriame gyvena, nuo to laiko nutrūko šeimyniniai ryšiai su atsakovu ir iki šios dienos neatsinaujino, atsakovas visiškai nesidomi šeima, jos išsaugojimo galimybėmis, taip pat nesidomi vaiku, jo poreikiais, nedalyvauja jo auklėjime bei ugdyme, materialinio išlaikymo neteikia. Todėl visą šį laiką ieškovė sūnų augina ir jo priežiūra rūpinasi viena. Atsakovas nesiėmė jokių veiksmų išsaugoti santuoką, todėl santuoka nutrauktina dėl sutuoktinio kaltės. Šalių sūnus yra stipriai prie ieškovės prisirišęs, o jo tėvas atsakovas ilgą laiką vaiku visiškai nesidomi, todėl prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Kadangi atsakovas ryšius su šeima nutraukęs, ieškovė prašo nustatyti minimalią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, nustatant, kad atsakovas su vaiku bendrauja tik ieškovei dalyvaujant, nes atsakovas sūnaus gyvenime nedalyvauja, vaiko nelanko, jo poreikiais, auklėjimu ir ugdymu nesidomi, be to turi žalingų įpročių. Dėl išlaikymo dydžio, atsižvelgtina, kad sūnui šiuo metu yra 2 metai, atsakovas yra jauno amžiaus bei darbingas, prašomas išlaikymo dydis atitinka teismų praktiką. Atsakovas per visą gyvenimo kartu laiką vaikui yra skyręs apie 300 Eur, vaiku nesirūpino, todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas, kuris skaičiuotinas po 200 Eur/mėn., nuo vaiko gimimo iki ieškinio pateikimo praėjo 32 mėn., išlaikymo įsiskolinimas sudaro 6400 Eur. Sutuoktiniai neįgijo jokio bendra jungtine nuosavybe esančio turto, yra sudarę (duomenys neskelbtini) Vedybų (povedybinę) sutartį, kurioje nustatė, kad turtui, įgytam kiekvienos šalies vardu po šios sutarties sudarymo buvo nustatytas asmeninės nuosavybės teisinis rėžimas. Ieškovė turi asmeninės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, kuris nutraukiant santuoką nedalintinas. Atsakovas registruotino turto neturi. Sutuoktiniai neturi bendrų kreditorinių įsipareigojimų. Atsakovas turi asmeninių kreditorinių įsipareigojimų, kurie nutraukus santuoką nemodifikuotini ir paliktini asmeniniais jo įsipareigojimais. Ieškovė kreipimosi į teismą metu asmeninių įsipareigojimų kreditoriams neturi. Nurodė, kad nereikalauja išlaikymo iš sutuoktinio.

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Paaiškino, kad atsakovas vartojo narkotines medžiagas, galimai jas platino. Kai susipažino, žadėjo nevartoti, tačiau nebuvo pajėgus atsisakyti priklausomybės, dažnai vartodavo kasdien. Kai poros sūnus buvo 1 mėn. amžiaus, atsakovas pradėjo atlikinėti laisvės atėmimo bausmę, kuri truko šešis mėnesius. Pora susituokė atsakovui esant įkalinimo įstaigoje. Atsakovas turi daug administracinių nuobaudų dėl vairavimo neturint vairuotojo pažymėjimo ir kt. Ieškovė buvo suradusi atsakovui reabilitacijos įstaigą gydytis nuo priklausomybės, tačiau jis ten teišbuvo nepilną mėnesį. Teigė, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo, šeimos poreikių neprisidėjo, priešingai valgydavo ieškovės perkamą maistą. Keletą kartų nedideles sumas yra davusi atsakovo motina, keliskart po 100 Eur, paskui po 10-20 Eur, sakydavo „nupirk A. ką nors“. Ieškovė atsakovui piktnaudžiaujant sakė, kad nesitaikstys su jo priklausomybe, negyvens kartu. Kai šalys pradėjo gyventi skyrium, atsakovas nesidomėjo šeima, nebandė atkurti ryšių. Ieškovė sūnų išlaiko iš gaunamų pajamų, šiuo metu dirba jau 4-ą mėnesį, gauna iki 900-1000 Eur per mėnesį, taip pat padeda sugyventinis, kuris dirba (duomenys neskelbtini), anksčiau padėdavo ieškovės mama. Sūnus sveikas, lanko ugdymo įstaigą, serga nedaug. Nežino, kad atsakovas turėtų dalinį nedarbingumą ar kitų išlaikytinių. Posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė akcentavo, kad atsakovas yra palikęs šeimą jau daugiau kaip dvejus metus, kol šalys gyveno kartu buvo išlaikomas pačios ieškovės, todėl vertintina, kad niekaip neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo. Atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė neatsakingu elgesiu, nesirūpinimu šeima, vaiku, šios aplinkybės taip pat tai sudaro pagrindą priteisti išlaikymo įsiskolinimą vaikui iš atsakovo.

Posėdžio metu liudytoja I. N., ieškovės draugė, nurodė, kad su ieškove yra pažįstamos nuo mokymosi profesinėje mokykloje laikų, apie 5 metus. Ieškovei susilaukus sūnaus, kartais likdavo nakvoti pas ieškovę, padėdavo prižiūrėti berniuką, yra padėjusi nešti, pakelti nuo narkotinių medžiagų apsvaigusį atsakovą. Liudytojai susidarė įspūdis, kad atsakovas nesuvokė, jog turi sūnų, kad turi pareigą juo rūpintis. Kai liudytoja apie tai bandydavo atsakovui sakyti, jis pokalbį paversdavo juokais arba nukreipdavo dėmesį kitur, pavyzdžiui, pradėdavo žaisti su šunimi ar pan. Žino, kad namuose lankydavosi policija. Liudytojos žiniomis, atsakovas keletą kartų buvo su vaiku parke pasivaikščioti. Vienu metu atsakovas buvo dingęs, ji padėjo ieškovei kreiptis į policiją dėl atsakovo paieškos. Žino, kad šalys jau senokai negyvena kartu. Kai vaikui buvo maždaug vieneri metai, ji su ieškove ir atsakovu, t. y. trise vyko prie jūros, vairavo atsakovas, nors neturėjo teisės vairuoti. Vaiką tuo metu prižiūrėjo ieškovės artimieji. Tuomet nepamena, kad atsakovas būtų už ką nors mokėjęs, mokėjo liudytoja ir ieškovė.

Atsiliepimas

Atsakovui E. S. skirti procesiniai dokumentai siųsti ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau dokumentai įteikti nebuvo, AB „Lietuvos paštas“ dokumentus grąžino, nurodant, kad neįteikta ir neatsiimta pašte per siuntos saugojimo terminą. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė, parengiamajame teismo posėdyje ir teismo posėdyje nedalyvavo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, aktualios informacijos apie atsakovo darbinius santykius nėra, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad atsakovas Lietuvos Respublikoje neturi nekilnojamojo turto, todėl nebuvo galimybės atsakovui dokumentų įteikti per darbovietę ar siųsti dokumentų turto buvimo adresu. Ieškovei, nurodžius, kad nepalaiko su atsakovu jokių santykių, neturi kontaktinių duomenų, teismui iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustačius, kad dėl atsakovo E. S. suėmimo ir perdavimo Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 30 d. išdavė Europos arešto orderį (baudž. byla ES1-26-626/2020), atsakovui apie šios bylos nagrinėjimą pranešta viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 2 dalis).

Kreditoriai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, UAB „Jurisdictus“ pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, jog patikslinto ieškinio reikalavimams neprieštarauja. Kiti kreditoriai atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė, dokumentai įteikti tinkamai.

Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, šeimos aplinkos tyrimo aktą. Dokumentuose nurodyta, kad ieškovė su sūnumi gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių, apie 45 kv. m. ploto bute, adr. (duomenys neskelbtini), būstas su visais patogumais. Mažamečiui sūnui yra padarytas mažas atskiras kambariukas, kuriame yra vaikiška lovytė, elektromobilis, komoda, žaislai, knygos, vaiko pagrindinė erdvė žaidimams yra svetainėje. Apsilankymo metu vaikas buvo darželyje, lanko Vilniaus l/d „V.“. Vaikas neišklausytas ir dėl mažo amžiaus. Ieškovė teigė, kad vaikas nepamena tėvo, atsakovas yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, galimai išvykęs į užsienį. Tarnybos atstovei ieškovė nurodė, kad pirmus metus, kol gyveno kartu, atsakovas rūpinosi vaiku, išlaikė, pirko reikalingus daiktus – vežimėlį, sūpynes. Tarnybai šeima dėl vaiko teisių pažeidimų žinoma nėra. Ieškovė nurodė, kad jog šiuo metu yra registruota Užimtumo tarnyboje, jos šeimos pajamas sudaro 300 Eur/mėn. išmoka iš Užimtumo tarnybos, 70 Eur/mėn. gaunami vaiko pinigai. Ketina su vaiku išvykti pas sugyventinį į (duomenys neskelbtini). Tarnyba išvadoje nurodė neturinti pagrindo prieštarauti vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su jo motina. Tarnybos vertinimu, nurodyta išlaikymo suma, galimai patenkintų vaiko poreikius ir atitiktų jo interesus; ieškovės pateikta bendravimo tvarkos sąlyga yra aiški ir konkreti, taip pat būtų suteikta galimybė tėvui bendrauti su sūnumi ir bandyti atkurti ryšį, tačiau abejotina, ar esant tokiai situacijai, šiuo metu tikslinga spręsti klausimą dėl bendravimo tvarkos. Nustačius, kad iki kreipimosi į teismą dienos tėvas nevykdė savo pareigos išlaikyti vaiką, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo turėtų būti tenkinamas (2021 m. birželio 11 d. DOK-112993).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje leistinais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė K. Ž.-S. (pavardė iki santuokos – Ž.) ir atsakovas E. S. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (toliau – Vilniaus miesto CMS), akto Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 17). Šalys turi nepilnametį vaiką A. S., gimusį (duomenys neskelbtini) (2018 m. rugsėjo 11 d. gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

1. Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinių pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyviais aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017; kt.).

Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Teigė, kad kaltė pasireiškė tuo, kad atsakovas vartojo ir galimai platino narkotines medžiagas, taigi vykdė draudžiamą veiką, jo priklausomybė lėmė, kad šeima iširo. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas pažinties pradžioje stengėsi elgtis atsakingai, dėjo pastangas pakeisti ankstesnį savo gyvenimo būdą bei įpročius, ieškovė jį palaikė, skatino tikėti savo jėgomis ir tikėjosi, jog bendromis jėgomis pavyks. Nurodė, kad vėliau išryškėjo atsakovo charakterio ydos, polinkis į narkotinių medžiagų vartojimą, neatsakingas požiūris į šeimą bei savo pareigų joje vykdymą. Atsakovas į namus grįždavo apsvaigęs, atsakovei pabandžius dėl to papriekaištauti, imdavo kelti barnius, gąsdinti, tai darydavo vaiko akivaizdoje. Atsakovas savo elgesio keisti nesistengė, nebandė atsikratyti priklausomybės narkotikams, esamos gyvenimo sąlygos tapo nesaugios ir netinkamos nepilnamečiam vaikui augti. Be to, ir gyvendamas skyriumi atsakovas nesidomi vaiku, jo poreikiais, nedalyvauja jo auklėjime bei ugdyme, neteikia išlaikymo.

3.60 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintos sutuoktinio kaltės prezumpcijos: preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovas E. S. yra teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas; sukčiavimas), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti).

Nagrinėjamu atveju ieškovė santuoką su atsakovu sudarė jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, taigi žinojo jo polinkį daryti nusikalstamas veikas. Taip pat šioje byloje liudytoja nurodė, kad ieškovė su ja ir atsakovu, neturinčiu teisės vairuoti transporto priemonės, vyko automobiliu į pajūrį, vairavo atsakovas, taigi ieškovė ne tik nesustabdė atsakovo, tačiau ir pati dalyvavo atsakovui atliekant neteisėtus veiksmus (vairuojant transporto priemonę neturint teisės jos vairuoti). Priklausomybė nuo narkotinių medžiagų taipogi gali būti vertinama kaip žmogaus sveikatos, psichikos sutrikimas. Ieškovė sudarė santuoką galimai žinodama apie šį polinkį. Ieškovė nurodo išvariusi atsakovą iš šeimos namų. Visos šios aukščiau aptartos aplinkybės vienareikšmiškai negali būti vertinamos kaip išimtinai atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo. Kita vertus, iš ieškovės ir liudytojos parodymų nustatyta, kad ieškovas daugiau kaip metus nesirūpina šeima, vaiku, neteikia išlaikymo, tuo tarpu ieškovė šalims gyvenant kartu buvo lojali atsakovui, siekė jį skatinti atsisakyti priklausomybės. Vertintina, kad bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės sudaro teisinį ir faktinį pagrindą konstatuoti, kad egzistuoja viena iš 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytų kaltės prezumpcijų – šeimos palikimas ir nesirūpinimas daugiau kaip metus. Teismas sprendžia, kad atsakovas pažeidė lojalumo ir paramos šeimai pareigas, todėl vertina, kad šeimos santykiai, o kartu ir santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

2. Dėl pavardžių ir tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsakovė prašė po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę „Ž.-S.“. Šalių pavardės nekeičiamos.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad yra darbinga ir iš atsakovo išlaikymo sau nereikalauja. Atsakovas neteikė reikalavimo priteisti išlaikymą iš sutuoktinės. Teismui nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, įvertinus tai, jog šalys yra darbingo amžiaus, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

3. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

Ieškovė prašė nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Kaip šioje byloje jau nustatyta, atsakovas vaiku nesirūpina, jo ilgą laiką yra nematęs. Atsižvelgiant į nedidelį berniuko amžių (šio sprendimo priėmimo metu jam vaikas yra 3 metų 2 mėn. amžiaus), jo prisirišimą prie jį auginančios ieškovės, teismui neturint duomenų, kad ieškovė netinkamai naudotųsi motinos valdžia, atsižvelgiant į Tarnybos išvadą, nepilnamečio A. S. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina K. Ž.-S..

4. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Ieškovė ieškinyje prašė nustatyti, kad atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį, šeštadieniais, nuo 13 val. iki 15 val., kartu dalyvaujant ieškovei. Iš Tarnybos duomenų, proceso dalyvių parodymų nustatyta, kad mažametis šalių vaikas gyvena kartu su motina, tėvo galimai neprisimena. Spręstina, kad ieškovės prašymas yra pagrįstas, jį tenkinus nebus pažeisti vaiko interesai turėti galimybę bendrauti su tėvu, taip pat bus sudaryta galimybė tėvui atkurti ir puoselėti ryšį su sūnumi. Todėl prašymas tenkinamas, teismo iniciatyva jį konkretizuojant – nurodant, kuriais savaitgaliais vyksta bendravimas (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

5. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Nustačius nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.

Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi.

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo sūnui po 215 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nurodė, kad vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikia skirti apie 400-450 Eur, teikė vaiko poreikių paskaičiavimą, kur nurodė patiriamas išlaidas: maistas – 150 Eur, drabužiai, avalynė – 50 Eur, higienos prekėms, vaistams, ugdymui – 70 Eur, išlaidos laisvalaikiui – 20 Eur, atostogoms – 50 Eur. Nurodė, kad kol nedirbo, sūnų jai padėjo išlaikyti jos mama I. Ž.-R.. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalių sūnus A. S. lanko Vilniaus lopšelį-darželį „V.“, ugdymas kainuoja apie 70 Eur, vaikas specialių poreikių neturi. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai, tikėtina, pagrįsti.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio svarbu įvertinti ne tik vaiko poreikius, bet ir tėvų galimybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, į tai, kokių priemonių tėvai ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 21 punktas; kt.).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenų nustatyta, kad atsakovas nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. spalio 25 d. dirbo (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis buvo apie 900 Eur/mėn., neatskaičius mokesčių. Nuo 2019 m. balandžio 19 m. atsakovas verčiasi individualia veikla. Duomenų apie šiuo metu atsakovo gaunamą darbo užmokestį nėra. Iš Antstolių informacinės sistemos registro 2021 m. spalio 12 d. duomenų nustatyta, kad atsakovo atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai 43-iose vykdomosiose bylose. Iš bylos duomenų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad dauguma skolų susidarė dėl nesumokėtų baudų už administracinius teisės pažeidimus, taigi atsakovo įsiskolinimus sąlygojo pats atsakovo elgesys. Iš teismo iniciatyva gautos Gyventojų registro 2021 m. spalio 18 d. pažymos Nr. GR. 4A-1256 nustatyta, kad atsakovas kitų nepilnamečių vaikų neturi. Atsakovo vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Taip pat iš VSDFV duomenų nustatyta, kad ieškovė nuo 2021 m. birželio 2 d. dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokesti sudaro apie 1700 Eur/mėn., neatskaičius mokesčių. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdo 3 kambarių, 41,88 kv. m ploto butą, įsiskolinimų neturi.

Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalis) geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Byloje nenustačius, kad atsakovas būtų pripažintas nedarbingu, vertintina, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui iš atsakovo priteistinas periodinėmis išmokomis. Teismų praktikoje yra suformuluotas orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 642 Eur neatskaičius mokesčių, arba apie 470 Eur „į rankas“, taigi kiekvienas iš tėvų prie vaiko būtinųjų poreikių tenkinimo, įvertinus valstybės mokamus „vaiko pinigus“, turėtų prisidėti ne mažesne kaip (470 – 70 ) / 2 = 200 Eur suma. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnus yra augantis vaikas, jo poreikiai palaipsniui didėja, jis lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, už kurią reikia mokėti mokestį, spręstina, kad ieškovės prašymas iš atsakovo priteisti 215 Eur/mėn. dydžio išlaikymą tenkintinas visa apimtimi. Atsakovas privalo dėti pastangas uždirbti ir skirti vaikui nurodomą sumą. Spręstina, kad nurodyto dydžio periodinėmis išmokomis mokamo išlaikymo priteisimas A. S. iš atsakovo nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų ir garantuos būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl ji skirtina iš atsakovo vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai, CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis).

6. Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Šią teisę turi užtikrinti tėvai, t. y. jie yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems asmenims, taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne ilgiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 6400 Eur išlaikymo įsiskolinimą sūnui, kurį skaičiavo po 200 Eur už 32 mėnesius, t. y. už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki kreipimosi į teismą dienos, taigi toks reikalavimas atitinka CK 3.200 straipsnyje nurodytą sąlygą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tai reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti nustatytas momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką. Aiškindamas įrodinėjimo pareigos paskirstymą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Nagrinėjamu atveju iš ieškovės duotų paaiškinimų teismui ir Tarnybos atstovui, kuriuos patvirtina liudytojos parodymai (kuri nurodė, kad šalys kartu vyko prie jūros, kuomet vaikui buvo maždaug vieneri metai), spręstina, kad yra nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas skyrium gyvena nuo to laiko, kai vaikui sukako vieneri metai, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Vertintina, kad nuo to laiko atsakovas neteikė vaikui jokio išlaikymo.

Dėl to, ar teikė atsakovas išlaikymą vaikui ir kokį išlaikymą teikė, kol šalys gyveno kartu, ieškovės teiginiai yra iš dalies prieštaringi. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas vaikui teikė tik minimalų išlaikymą, yra suteikęs išlaikymo maždaug už 300 Eur. Posėdžio metu nurodė, kad šiek tiek lėšų yra davusi atsakovo mama, sakydavo, kad ieškovė nupirktų sūnui ką nors. Posėdžio metu ieškovė taip pat teigė, kad gyvenant kartu atsakovas valgydavo jos pirktą maistą. Tarnybos atstovei lankantis ieškovės namuose 2021 m. birželio 4 d., ieškovė teigė, kad pirmus metus, kol pora gyveno kartu, atsakovas rūpinosi vaiku, išlaikė, pirko reikalingus daiktus – vežimėlį, sūpynes (2021 m. birželio 4 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 1TSD-2180).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl byloje kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, reikia nustatyti šias reikšmingas faktines aplinkybes: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

Teismas, atsižvelgdamas, jog šioje byloje yra nustatyta, jog iš atsakovo jo sūnaus A. S. išlaikymui priteistina po 215 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, sprendžia, kad tokią sumą kas mėnesį atsakovas turėjo teikti vaikui nuo jo gimimo. Šioje byloje iš ieškovės parodymų taip pat nustatyta, kad vaikui gimus, atsakovas apie pusę metų buvo laisvės atėmimo įstaigoje. Remiantis LITEKO duomenimis, atsakovo sulaikymo laikotarpis truko nuo 2018 m. spalio 24 d. iki 2019 m. kovo 26 d. Spręstina, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę atsakovas išlaikymo vaikui neteikė. Dėl kito laikotarpio nuo vaiko gimimo iki vaikui sukako vieneri metai, teismas sprendžia, kad byloje nėra neginčijamų duomenų apie tai, kad atsakovas visai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Liudytoja patvirtino, kad atsakovas leisdavo laiką su vaiku parke, o ieškovė Tarnybos atstovei nurodė, kad gyvenant kartu iki vaikui sukako vieneri metai, atsakovas išlaikymą vaikui teikė. Įvertinus prieštaringus ieškovės teiginius, nesant kitų įrodymų, teismas sprendžia, kad nėra įrodyta, jog atsakovas laikotarpiu nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios (2018 m. spalio 24 d.) bei nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos (2019 m. kovo 26 d.) iki vaikui sukako vieneri metai (duomenys neskelbtini) būtų neprisidėjęs prie vaiko išlaikymo. Gimus vaikui šalys gyveno kaip šeima, po to – kartu santuokoje. Vertintina, kad pora vedė bendrą ūkį. Todėl išlaikymo įsiskolinimas apskaičiuotinas už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 24 d. iki 2019 m. kovo 26 d. ir už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 8 d. iki 2021 m. balandžio 21 d. (kreipimosi į teismą dienos): (215 Eur x 5 mėn.) + (215 Eur / 30 d. x 2 d.) + (215 Eur x 19 mėn.) + (215 Eur / 30 d. x 13 d.) = 5267,50 Eur.

7. Dėl turto padalijimo.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys yra sudariusios (duomenys neskelbtini) povedybinę sutartį, notarinio reg. P1-2073, kuria pasirinko turto visiško atskirumo režimą. Iš valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų nustatyta, kad ieškovės vardu yra registruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris įgytas 2019 m. sausio 15 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Kadangi turtas įgytas iki santuokos sudarymo, jis, remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktu, laikytinas asmenine ieškovės nuosavybe ir nedalijamas nutraukiant santuoką. Kito registruotino turto šalys neturi.

8. Dėl prievolių vykdymo po santuokos nutraukimo

CK 3.126 straipsnyje yra įtvirtinta kreditorių teisė būti informuotiems apie bylos, kurioje sprendžiamas klausimas dėl turto, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, iškėlimą ir įstoti į bylą suinteresuotais asmenimis. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi pasisakyti dėl prievolių kreditoriams vykdymo po santuokos nutraukimo (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis). Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojama praktika, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007, LAT Civilinių bylų išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; kt.), nebent kreditorius raštu nurodo sutinkantis, kad prievolė būtų modifikuojama.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas turi asmeninių kreditorinių įsipareigojimų, prašė prievoles pripažinti atsakovo asmeniniais įsipareigojimais. Atsakovo prieštaravimų negauta. Iš Lietuvos Antstolių informacinės sistemos 2021 spalio 12 d. duomenų nustatyta, kad atsakovo, kaip skolininko, atžvilgiu vykdomas išieškojimas Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai vykdomosiose bylose Nr. 0068/20/01102, Nr. 0068/20/01016, Nr. 0068/20/00810, Nr. 0068/20/00739, Nr. 0241/20/00876, Nr. 0241/20/00629, Nr. 0241/20/00475, Nr. 0241/20/00106, Nr. 0011/19/03293, Nr. 0241/19/01490, Nr. 0139/19/00191, Nr. 0241/19/00445, Nr. 0241/19/00098, Nr. 0241/18/02037, Nr. 0241/18/01446, Nr. 0241/18/00774, Nr. 0128/18/00620, Nr. 0128/18/00352, Nr. 0128/18/00014, Nr. 0128/17/02109, Nr. 0128/ 17/01920, Nr. 0128/17/01808, Nr. 0128/17/01368, Nr. 0128/17/01331, Nr. 0128/17/01267, Nr. 0128/17/00532, Nr. 0035/15/00140, Nr. 0055/14/02117, Nr. 0015/14/13945, Nr. 0174/14/19124, Nr. 0035/14/00116, Nr. 0139/14/00878, Nr. 0042/13/03528, Lietuvos respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai vykdomojoje byloje Nr. 0171/19/03923, Nr. 0171/19/01549, uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ naudai vykdomosiose bylose Nr. 0171/19/03859, Nr. 0171/18/02056, Nr. 0171/17/01063, uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ naudai vykdomosiose bylose Nr. 0128/18/00620, Nr. 0241/18/00360, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai vykdomosiose bylose Nr. 0139/15/00154, Nr. 0139/14/01002, Nr. 0240/15/00201.

UAB „Jurisdictus“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog patikslinto ieškinio reikalavimui neprieštarauja (2021 m. gegužės 25 d. DOK-99993). Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog susipažino patikslintu su ieškiniu ir jam neprieštarauja. Nurodė, kad E. S. valstybės biudžetui skolingas 11 316,44 Eur (2021 m. gegužės 26 d. DOK-101017). Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog patikslinto ieškinio reikalavimui neprieštarauja (2021 m. gegužės 27 d. DOK-101531). Suinteresuoti asmenys UAB „Tomadas“, Savivaldybės įmonė „Susiekimo paslaugos“, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė. Dokumentai suinteresuotiems asmenims įteikti tinkamai.

CK 3.110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. CK 3.114 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad jeigu sutuoktiniai vedybų sutartyje numatė, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos įregistravimo, tiek ir susituokus, yra vieno ir kito asmeninė nuosavybė, jie pagal savo prievoles atsako tik savo asmeniniu turtu. Pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais sutuoktiniai tokiais atvejais atsako solidariai.

Įvertinus, kad dalis atsakovo prievolių įgyta iki santuokos sudarymo, pastebint, kad šalims bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas galiojo tik šiek tiek daugiau nei mėnesį (nuo santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) iki povedybinės sutarties, kuria sutuoktiniai pasirinko turto ir prievolių visiško atskirumo režimą, sudarymo (duomenys neskelbtini)), nustačius, kad atsakovo įsiskolinimai susidarė dėl nesumokėtų baudų už administracinius teisės pažeidimus, taip pat dėl jo asmeninių poreikių tenkinimo, kreditoriams (suinteresuotiems asmenims) neprieštaraujant, atsakovo vardu įgyti įsipareigojimai pripažintini asmeniniais ir nutraukiant santuoką paliekami jo asmeninėmis prievolėmis (CK 3.104 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 3.114 straipsnio 1 dalis).

9. Dėl bylinėjimosi ir kitų išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu (CPK 79, 88 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

Remiantis bylos dokumentais, ieškovei, remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. (8.1)TP-20-T-1780-8867, buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Byloje už reikalavimą nutraukti santuoką ir kitus neturtinius reikalavimus mokėtinas 75 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Žyminis mokestis, susijęs su išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimu sudaro 177 Eur ((215 x 12 + 5267,50) x 0,03 x 0,75), ieškovė nuo jo mokėjimo atleista tiek pagal aukščiau minėtą VGTPT sprendimą, tiek remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Visa byloje mokėtina žyminio mokesčio suma yra 252 Eur.

Vertinant, kad ieškinys patenkintas 96 proc., iš atsakovo valstybės naudai priteistina 252 x 0,96 = 241,92 Eur žyminio mokesčio. Byloje patirta 5,11 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios valstybės naudai priteistinos iš atsakovo tenkinto ieškinio apimtyje, t. y. 4,91 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 241,92 + 4,91 = 246,83 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Remiantis VGTPT Vilniaus skyriaus 2020 m. spalio 28 d. pažyma Nr. (12.32Mr)PT-7560 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, valstybės naudai priteistina suma sudarė 414,50 Eur (el. b. priedas, b. l. 28; 2021 m. spalio 29 d. DOK-201699). Iš atsakovo valstybės naudai už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistina 414,50 x 0,96 = 397,92 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

1. Nutraukti ieškovės K. Ž.-S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo E. S. kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „Ž.-S.“, atsakovo pavardės nekeisti.

3. Nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama K. Ž.-S., (duomenys neskelbtini).

4. Priteisti iš atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui A. S., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis 215 Eur dydžio išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2021 m. balandžio 21 d.) iki sūnus sulauks pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

5. Priteisti iš atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 5267,50 (penkis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt septynis eurus 50 ct) išlaikymo sūnui A. S. įsiskolinimą.

6. Nepilnamečio vaiko A. S. išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirti ieškovę K. Ž.-S., (duomenys neskelbtini).

7. Nustatyti, kad tėvas E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), su nepilnamečiu sūnumi A. S., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja metų lyginių savaičių šeštadieniais, nuo 13 val. iki 15 val., kartu dalyvaujant vaiko mamai K. Ž.-S., (duomenys neskelbtini).

8. Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo už visas prievoles, prisiimtas E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu, taip pat pagal prievoles visose vykdomosiose bylose, kuriose vykdomas išieškojimas iš E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), kaip skolininko, kreditorių (išieškotojų) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. kodas 188659752, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, j. a. kodas 125709291, uždarosios akcinės bendrovės ,,Jurisdictus“, j. a. kodas 301851658, uždarosios akcinės bendrovės ,,Tomadas“, j. a. kodas 302308932, Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“, j. a. kodas 124644360, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, j. a. kodas 191688326, naudai, taip pat už vykdymo išlaidas, išieškant skolas aukščiau nurodytų kreditorių naudai, atsakys asmeniškai E. S., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 246,83 Eur (du šimtus keturiasdešimt šešis eurus 83 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinti, kad šią sumą įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – Bylinėjimosi išlaidos) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Priteisti iš E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 397,92 Eur (tris šimtus devyniasdešimt septynis eurus 92 ct) išlaidų už antrinę teisinę pagalbą. Išaiškinti, kad šią sumą įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – Įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija išsiųsti Vilniaus miesto CMS, Vedybų sutarčių registrui.

Teisėja Eglė Mauricė