Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, Šiaulių r. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui P. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinė bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5755-776/2014 patvirtino ieškovės G. Š. ir atsakovo E. Š. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalių susitarimu nepilnamečio sūnaus G. Š. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su atsakovu, jo tėvu, E. Š.. Ieškovė įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. Š. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 130 Lt (37,68 Eur). Nuo 2017 m. spalio mėnesio sūnus G. Š. faktiškai su tėvu E. Š. nebegyvena, o gyvena su G. Š. ir jį išlaiko ji viena. Sūnui gyvenant pas tėvą kas mėnesį vaiko išlaikymui teikė po 37,68 Eur, rūpinosi juo, papildomai skirdavo lėšų jo poreikiams tenkinti. Tėvas šiuo metu prie vaiko išlaikymo neprisideda. Gyvendamas su ja sūnus turi visas tinkamas sąlygas gyventi, augti, mokytis, juos sieja glaudus ryšys. G. turi savo atskirą kambarį, yra prižiūrėtas, saugus. Sūnus teigia, kad gyvendamas pas tėvą nesijautė gerai, tekdavo miegoti vienoje lovoje su tėvu, o tai įrodo, kad nėra sūnui tinkamos sąlygos ten gyventi.

Šiaulių m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad neprieštarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra protingi.

Tretysis asmuo Ž. A. atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovė nurodė, kad vaikas nuo 2017-10-20 gyvena pas ją. Ieškovė jį išlaiko. Tėvas paduoda pinigus vaikui, vaikas ištaško pinigus. Vaikas gauna neįgalumo pensiją. Pas tėvą nebuvo sąlygų gyventi. Vaikas nori gyventi pas ją. Jos darbingumas 45 procentai, problema su stuburu, negali kelti svorio. Turėjo dvi stuburo operacijas. Čekių dėl išlaidų nerinko. Jai mama dar duoda 100 Eur. Maistas mokykloje vaikui nemokamas.

Tretysis asmuo Ž. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji nedirba, šeimininkauja po namus, turi karvę. Atsakovas sumoka mokesčius. Bendrai perka maistą. Savo reikmėms dirba žemę. Jos trys vaikai gauna po 65 Eur našlaičių pensiją. Dujų balionai, malkos perkami iš atsakovo pinigų. Atsakovas 40 Eur duoda savo dukros išlaikymui, 45 eur moka valstybė, vaiko išmoką. Bendram vaikui per abu skiria apie 100 Eur.

Liudytoja D. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad tėvas duoda pinigus tiesiai vaikui. Ji irgi duoda pinigų mamai, brolio išlaikymui.

Liudytojas G. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad sutinka su ieškiniu, sąlygos gyventi pas mamą yra. Rūbų apsiperka kas mėnesį. 35 Eur reikia nuvažiuoti į mokyklą ir pavalgyti. Mama veža iki Kuršėnų, iki autobuso. Reikia vaistus pirkti, sąsiuvinius, tušinukus. Jam užtekdavo pinigų, kuriuos gauna, kai gyveno pas tėvą. Invalidumas 120-130 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė nedirba (b. l. 4), darbinga iš dalies (b. l. 6-7). Šalys turi sūnų (b. l. 5). Pateikta teismo nutartis bei taikos sutartis (b. l. 9-10), VTAS raštas (b. l. 12), kvitai (b. l. 13), VTAS išvada su priedais (b. l. 26). Atsakovas pateikė duomenis apie pajamas (b. l. 39-44), mokėtas sumas sūnui (b. l. 45-46), gimimo liudijimą (b. l. 47), dokumentus apie išlaidas (b. l. 48-50), transporto priemonę, draudimo sutartį (b. l. 51-54). Išreikalauti duomenys apie šalių ir trečiojo asmens nekilnojamąjį turtą bei transporto priemones (b. l. 55-69, 83-100). Pateikti duomenys apie pajamas, poreikius (b. l. 111-115).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 str. 1 d.). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju teismo 2014-11-18 nutartimi šalių vaiko G. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu. Šiuo metu vaikas gyvena su ieškove, teismo posėdžio metu išreiškė norą likti gyventi su ieškove, o atsakovas tam neprieštaravo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ir nėra ginčo tarp šalių, ir būtų pagrindas nustatyti gyvenamąją vaiko vietą su ieškove, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas.

Dėl išlaikymo priteisimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti vaiko išlaikymui 100,00 Eur. Atsakovas su tokia pozicija nesutinka, nurodo, kad vaiko poreikiams patenkinti užteks 40,00 Eur, sutinka mokėti tokio dydžio išlaikymą.

Išlaikymo dydžio klausimu kasacinis teismas yra pakankamai išsamiai pasisakęs 2016-04-08 nutartyje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, kurioje apžvelgta ir kasacinio teismo praktika nurodytu klausimu.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011).

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (kasacinio teismo 2016-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Nagrinėjamu atveju atsakovas posėdžio metu nurodė, kad per mėnesį gauna apie 365,00 Eur pajamų (atsiliepime buvo nurodęs 335 Eur). Su atsiliepimu pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovo pajamos nurodytos sumos neviršija. Atsakovas taip pat turi dar vieną išlaikytinį – E. Š., gim. 2011-01-21. Atsakovas šiam vaikui skiria lėšų išlaikymui. Atsakovas nuosavybės teise turi žemės sklypą bei pusę sodybos, kartu su ieškove, taip pat transporto priemonę.

Ieškovė nuosavybės teise turi jau minėtą pusę sodybos kartu su atsakovu, taip pat žemės sklypą bei dar vieną sodybą, transporto priemonę. Ieškovė nedirba, registruota darbo biržoje, pajamas gauna iš neįgalumo (apie 92,00 Eur). Ieškovė nurodė, kad rasti darbo negali dėl stuburo problemų. Pinigais vaiko išlaikymui padeda dukra, mama.

Tretysis asmuo Ž. A., su kuriuo kaip šeima gyvena atsakovas, nurodė, kad yra nedirbanti, turi daugiau vaikų, jos pajamos yra 265,66 Eur per mėnesį, tačiau šios pajamos skirtos išimtinai vaikams (b. l. 111-112).

Iš šalių pateiktų įrodymų bei paaiškinimų matyti, kad šalys patiria išlaidas būsto išlaikymui, kas savaime suprantama. Taip pat reikalingos lėšos ir pačių šalių gyvenimo išlaidoms.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, įvertinus šalių gaunamas pajamas, turimą turtą, pajamų stabilumą, darytina išvada, kad šalių turtinė padėtis iš esmės yra panaši, kadangi atsakovas gauna pajamas iš darbo veiklos, o ieškovė turi daugiau nekilnojamojo turto, šalių transporto priemonės yra panašaus amžiaus. Tačiau atsakovas turi dar vieną išlaikytinį, todėl turi teikti išlaikymą sūnui proporcingai jo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Pažymėtina, kad pagal 2014-11-18 nutartį šalys sprendė, jog sūnaus išlaikymui yra pakankama 37,65 Eur suma. Nuo to momento praėjo trys su puse metų. Tai nėra ilgas laiko tarpas, kad vaiko poreikių situacija pasikeistų iš esmės į didžiąją pusę. Be abejo, vertinant normaliomis sąlygomis, ieškovės reikalaujama 100 Eur suma išlaikymui nelaikytina didele. Tačiau, kaip minėta, šalys buvo sutarusios, ir ieškovė tokią poziciją palaikė, kad sūnaus išlaikymui dar visai neseniai buvo pakankama 37,65 Eur suma.

Byloje taip pat reikalinga nustatyti šalių vaiko poreikių apimtį. Ieškovė nurodo, kad vaikui išlaikyti per mėnesį yra būtina apie 386,00 Eur suma (b. l. 114). Vaiko išlaikymo prievolę ieškovė dalina tarp šalių lygiomis dalimis. Teismo vertinimu, pateikta vaiko poreikių išklotinė nėra reali, tai daugiau pageidaujamas vaiko poreikių patenkinimo lygis. Įvertinus šalių pateiktus įrodymus bei paaiškinimus neįmanoma daryti išvados, kad kuri nors iš šalių gebėtų realiai skirti tokio dydžio sumą sūnaus išlaikymui. Kaip minėta, ieškovės pajamos yra apie 92,00 Eur, atsakovo apie 365,00 Eur, iš kurių jis turi išlaikyti dar ir dukrą, pragyventi pats, nors atsakovo pajamų suma irgi yra tikrai nedidelė, atsižvelgiant į šiuolaikines būtinų prekių bei paslaugų kainas. Galima visiškai sutikti, kad vaikui reikalinga 100,00 Eur maistui, galbūt ir daugiau, kažkiek lėšų sveikatos reikmėms, skirti tam tikrą dalį būsto išlaidoms. Tačiau aprangos bei mokslo išlaidos – 160,00 Eur, manytina, nurodytos gerokai padidintos. Duomenų apie tokias išlaidas byloje nepateikta. Taip pat poilsio, laisvalaikio, ugdymo bendra suma – 70,00 Eur, atsižvelgiant į abiejų tėvų pajamas bei galimybes teikti išlaikymą, laikytina nurodyta per didelė. Nurodytos išlaidos, kadangi yra ne pirmosios būtinybės, gali būti nurodomos bet kokio dydžio, nes išleisti didesnes pinigų sumas pramogoms (bendrąja prasme) yra nesudėtinga, tačiau šią galimybę natūraliai riboja pajamos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad nurodytų poreikių suma gali pagrįstai būti mažinama 120,00 Eur, iki 266,00 Eur. Pažymėtina, kad ir pati ieškovė reikalauja iš atsakovo tik 100,00 Eur, o ne 193,00 Eur. Be to, sunku daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovė pati galėtų skirti vaikui 100,00 Eur per mėnesį, nes jos gaunamos pajamos yra net mažesnės.

Šalių sūnus gauna 130,00 Eur neįgalumo pensiją vaikui (b. l. 113). Ši suma neabejotinai turi būti įtraukta į bendrą išlaikymui skirtų lėšų masę. Tokiu būdu tėvams beliktų skirti po 68,00 Eur. Iš atsakovo paaiškinimų taip pat yra tikėtina, kad ieškovė gali gauti vaiko pinigus – 45,00 Eur.

Kaip jau minėta, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vaikų poreikių užtikrinimas tiesiogiai priklauso nuo jų tėvų turtinės padėties. Tai reiškia, kad esant blogesnei tėvų turtinei padėčiai, vaikų poreikiai taip pat tenkinami mažesne apimtimi. Atsakovo gaunamos pajamos nėra didelės, todėl didelės apimties išlaikymo vaikui priteisimas nebūtų galimas.

Kaip jau minėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors vienoje byloje yra pasisakęs, jog vaikams augant jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Nagrinėjamu atveju nuo 2014-11-18 praėjo ne toks ilgas laiko tarpas, kad būtų galima vertinti, jog vaiko poreikių tenkinimas iš kartu negyvenančio tėvo galėtų būti padidinamas iš esmės 2,5 karto. Tikėtina, kad iki šiol šalių vaikui išlaikyti užtekdavo jo gaunamo neįgalumo pensijos bei po maždaug 40,00 Eur, skirtų kiekvieno iš tėvų, kas sudarė apie 200,00 Eur.

Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi. Šiuo metu toks dydis yra 400,00 Eur. Jei tėvų prievolė būtų dalinama per pusę, vieno iš tėvų dalis sudarytų 200,00 Eur. Tai yra 5 kartus didesnė suma, nei sutinka mokėti atsakovas. Nagrinėjamu atveju teismas nesivadovauja minimaliosios mėnesinės algos kriterijumi, tačiau į jį neabejotinai atsižvelgtina, kartu įvertinant, jog atsakovo nurodoma 40,00 Eur suma yra itin maža, todėl nepakankama. Nustatant priteistinos išlaikymo sumos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad sūnus greitai taps pilnamečiu, todėl atsakovui išlaikymo pareiga vienam iš vaikų, net jei išlaikymas būtų mokamas savanoriškai ar priteistas ir po pilnametystės, gana greitai pasibaigs.

Lietuvos Respublikoje veikia LR vaikų išlaikymo išmokų įstatymas (toliau – Įstatymas). Vaikų išlaikymo fondo funkcijas nuo 2018 m. sausio 1 d. vykdo „Sodra“. Vaikas turi teisę į išmokas, jeigu vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna vaiko išlaikymo lėšų ar gauna tik dalį vaiko išlaikymo lėšų (Įstatymo 7 str. 2 p.). Išmokų administratorius skiria ir moka išmokas, lygias teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatytam vaiko išlaikymo lėšų dydžiui (Įstatymo 6 str. 1 d.). Išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti didesnė negu 1,8 bazinės socialinės išmokos dydžio, galiojusio mėnesį, už kurį mokama išmoka (Įstatymo 6 str. 3 d.). Šiuo metu tokios išmokos maksimalus dydis būtų 68,40 Eur.

Taigi, valstybė faktiškai perima visą ar dalį prievolės tuo atveju, kai tėvas, iš kurio priteistas išlaikymas, savo prievolės teikti išlaikymą vaikams nevykdo. Tokiu būdu valstybė užtikrina vaikų teisę laiku gauti bent minimalų išlaikymą. Kadangi pati valstybė tokią pareigą prisiima įstatymu, vertintina, kad priteistina išlaikymo iš mažai lėšų turinčių ar jų apskritai neturinčių tėvų suma neturėtų būti mažesnė, nei maksimali nurodyta išmoka, nebent antrojo iš tėvų turtinė padėtis leidžia daryti išvadą, kad vaikų teisės ir interesai bus užtikrinti ir priteisiant mažesnio dydžio sumą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ir prašoma priteisti suma – 100,00 Eur – yra nedidelė suma vaiko išlaikymui. Kaip minėta, nėra galima tokia situacija, kad dėl atsakovo turtinės padėties būtų ignoruojami vaiko interesai, todėl priteisiant išlaikymą iš šalių vadovautinasi vaiko interesų prioritetu. Vaikas, kurio tėvas nevykdo prievolės mokėti priteistą išlaikymą ar ją vykdo dalinai, turi galimybę gauti jau paminėtą vaikų išlaikymo išmoką, tačiau turi būti priteistas ir atitinkamo dydžio išlaikymas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą po 70,00 Eur vaiko išlaikymui nuo 2018-05-01 dienos. Ieškovė prašė priteisti išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos (2018-03-19). Tačiau atsakovas pateikė raštelius, kad 2018 m. kovo-balandžio mėnesį sūnui perdavė tam tikras sumas, kurių dalis, atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, laikytina vaikui perduota vaiko neįgalumo pensija, o kita dalis – lėšomis išlaikymui.

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 d.).

Kiti klausimai.

Šalims byloje buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba.

Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš šalių nepriteistinos, taip pat nepriteistinas žyminis mokestis.

Kadangi pagal ieškinio reikalavimus keičiasi visa faktinė situacija, sureguliuota 2014-11-18 nutartimi, ginčo klausimu priimtinas naujas sprendimas, nebekeičiant 2014-11-18 nutarties, kadangi nurodyta nutartimi sureguliuoti klausimai keičiami iš esmės, o likusieji netenka prasmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui 70,00 Eur (septyniasdešimt Eur) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-05-01 iki vaiko pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant į G. Š. atsiskaitomąją sąskaitą, ją paskiriant išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir žyminio mokesčio iš šalių nepriteisti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.