- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-20
- Bylos Nr.
- e2S-2820-854/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05284-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Pareiškėjas
- „Swedbank“
- Suinteresuotas asmuo
- R. S., E. S., Č. S., M. S., valstybės įmonė Turto bankas
- Advokatai
- Agnija Frejerė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) „Swedbank“, akcinės bendrovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos „Swedbank“, akcinės bendrovės pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys R. S., E. S. (E. S.), Č. S., M. S., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja „Swedbank“, akcinė bendrovė (toliau – AB) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą jos, kaip kreditorės, reikalavimams Č. S. įpėdiniams pareikšti.
2. Pareiškėja pareiškimą grindė šiais argumentais:
2.1. ,,Swedbank“, AB ir Č. S. 2016 m. birželio 30 d. sudarė vartojimo kredito kortelės sutartį. Č. S. mirė (duomenys neskelbtini).
2.2. ,,Swedbank“, AB tik 2020 m. balandžio mėn. sužinojo apie Č. S. mirtį, kai atsiradus nemokumams pagal kredito sutartį buvo patikrinti kliento duomenys.
2.3. Bankas nebuvo informuotas apie kredito gavėjo mirtį, todėl jis neturėjo galimybės per tris mėnesius pateikti reikalavimą įpėdiniams. Mirusiojo palikimą yra priėmę R. S. ir E. S.
2.4. Kredito gavėjo bankui neįvykdyti įsipareigojimai 2022 m. vasario 22 d. yra 2 398,29 Eur.
2.5. Atsižvelgiant į tai, kad bankas per trijų mėnesių terminą, t. y. iki (duomenys neskelbtini), objektyviai neturėjo galimybės sužinoti apie kredito gavėjo mirtį, yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su juo nesutinka. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
3.1. Nors pareiškėja nurodė priežastis, jog dėl tam tikros nesukurtos duomenų bazės ar programos ji negalėjo objektyviai sužinoti, kad Č. S. yra miręs, tačiau manytina, jog tai negali būti pateisinama priežastis, kadangi įstatymai dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino yra taikomi visiems subjektams, tarp jų ir bankams, kurie neva neturi tam tikrų programų ar duomenų bazės.
3.2. Pareiškėjai turint atitinkamą teisės skyrių, šis skyrius ir turėjo ar turi pareigą nustatyti ir susižinoti, pvz. iš Testamentų registro, ar kredito gavėjas nėra miręs. Neįtikimi paaiškinimai, kad bankas apie klientų mirtis sužino atsitiktinai iš giminaičių ar kitų netyčia nutikusių veiksnių.
Šalies argumentai
3.3. Nors pareiškėja nurodo, kad apie Č. S. mirtį ji sužinojo 2020 m. balandžio mėnesį, tačiau pati pripažįsta, jog į teismą su pareiškimu kreipėsi tik po dviejų metų nuo to momento, kai sužinojo, jog Č. S. yra miręs. Taigi bankas pats pripažįsta, kad du metus žinojo apie kredito gavėjo mirtį, tačiau visą tą laiką be pateisinamos priežasties delsė kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo.
3.4. Prie pareiškimo nėra pateikta įrodymų, jog pareiškėja tikrai apie kredito gavėjo mirtį sužinojo 2020 m. balandžio mėn.
3.5. Pareiškėjos, kaip bankinės institucijos, darbuotojai yra kompetentingi, turintys teisinį išsilavinimą, taigi pareiškėjai turėjo būti žinoma, jog įstatyme įtvirtintas terminas palikėjo skolai nustatyti ir kreditoriaus reikalavimui įpėdiniams pareikšti baigiasi dar 2019 m. vasario mėnesį. Nežiūrint to, pareiškėja į teismą kreipėsi tik 2022 metų kovo mėnesį, t. y. praleidusi daugiau nei dviejų metų terminą, o tai laikytina ženkliu termino praleidimu.
3.6. Pareiškėja turėjo pakankamai laiko, kad prašytų teismo terminą atnaujinti, kai jis dar buvo praleistas nežymiai, tačiau to nepadarė, nors turi ne tik teisininkus, bet apskritai teisės skyrius, kurie su kreditoriniais reikalavimais po klientų mirties tikrai dirba.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
4.1. VĮ Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie palikėjo Č. S. palikimo paveldėjimą ir dėl jo paveldėjimo procedūrų valstybei neatlieka.
4.2. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų yra akivaizdu, kad palikėjo palikimą yra paveldėję jo įstatyminiai įpėdinai, todėl jie visi turėtų būti įtraukti į bylą dalyvauti suinteresuotais asmenimis. Taip pat turėtų būti išsiaiškintos visos palikėjo palikimo priėmimo aplinkybės ir nustatyta, kokį konkretų turtą šiuo atveju įpėdiniai užvaldė po palikėjo mirties.
4.3. Palikėjo įpėdiniai turėjo paveldėti palikėjo teises ir pareigas pagal jo sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 16-071111-6V, kadangi jos įvykdymo terminas palikėjo mirties momentu nebuvo pasibaigęs.
4.4. Šioje situacijoje termino praleidimo svarbios priežastys turėtų būti visapusiškai išanalizuotos. Tik tada galima bus spręsti apie pareiškėjos prašymo pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas T. K. papildomai paaiškino, kad sutartis buvo sudaryta su kredito gavėju, kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Kadangi į banką paveldėtojai nesikreipė, todėl bankas ir nebuvo informuotas, kad kredito gavėjas mirė. Tik patikrinus 2020 m. balandžio mėn. Gyventojų registro duomenis buvo sužinota, kad asmuo miręs. Taigi, termino praleidimo priežastys yra: paveldėtojų nebuvimas (nesikreipė); bankas nebuvo informuotas apie Č. S. mirtį; sąskaitoje dar buvo likę lėšų, o kai lėšos buvo nurašytos – tik tuomet sužinojo, kad asmuo miręs. Skola šiuo metu sudaro 2 398,29 Eur. Nesikreipimas į teismą dvejus metus – nėra esminis dalykas terminui atnaujinti.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotų asmenų Č. S., E. S., M. S., R. S. atstovė advokatė Agnija Frejerė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2YT-8172-925/2020 E. S. motina R. B. pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą jos nepilnamečio sūnaus E. S. vardu jo senelio Č. S. palikimui priimti ir išduoti leidimą priimti palikimą ir šis prašymas buvo tenkintas. Paaiškino, kad R. S. palikimo nepriėmė, tačiau priėmė Č. S., M. S. (Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-149-405-2021). R. S. (mirusiojo sesuo) yra pateikusi pareiškimą priimti palikimą, tačiau atsirado ir kiti įpėdiniai – anūkas E. ir vaikai M. ir Č. R. S. paveldėjimo teisės liudijimas nebus išduotas, nes ji yra paskesnės eilės įpėdinė. Šiuo metu paveldėjimo procedūra nėra užbaigta, paveldėjimo teisės liudijimai niekam nėra išduoti. Pažymėjo, kad pareiškimas yra nepagrįstas ir neįrodytas, o terminas praleistas ženkliai – į teismą dėl jo atnaujinimo pareiškėja kreipėsi tik po dviejų metų – apie mirtį sužinojo dar 2021 m. balandžio mėn., tačiau kreipėsi tik 2022 m. kovo mėn. Jokių svarbių priežasčių terminui atnaujinti nėra, be to, yra trijų metų naikinamasis terminas tokiems reikalavimams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartimi pareiškėjos ,,Swedbank“, AB pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo atmetė.
8. Teismas nustatė, kad kredito gavėjas (skolininkas) Č. S. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, kaip mirusiojo kreditorė, turėjo teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. iki (duomenys neskelbtini), pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldėto turto, tačiau per nurodytą terminą to nepadarė. Taigi, pareiškėja nurodytą terminą praleido daugiau nei dvejus metus.
9. Teismas nurodė, kad viena vertus, pareiškėja nurodo, kad apie skolininko mirtį sužinojo tik 2022 m. balandžio mėn., kadangi esant sutarties nevykdymui, ji tikrino skolininko duomenis, tačiau, kita vertus, teisme paaiškino, kad nors ir apie skolininko mirtį nebuvo žinoma, tačiau jo sąskaitoje kurį laiką buvo lėšų įmokoms dengti.
10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja jokiais įrodymais nepagrindė aplinkybių apie tai, kad pareiškėjai nebuvo priežasčių rūpintis savo, kaip kreditorės, teisių apsauga nuo kredito gavėjo mirties dienos (nepateikė duomenų apie tai, kad po Č. S. mirties jo banko sąskaitoje buvo lėšų įmokoms dengti). Be to, prašydama atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą, pareiškėja nurodė, kad šį terminą praleido ir dėl to, kad jos apie skolininko mirtį niekas neinformavo, nebuvo paveldėtojų. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės dėl termino praleidimo nebuvo pakankamai svarbios.
11. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja, žinodama apie susidariusį įsiskolinimą pagal skolininko su ja sudarytą vartojimo kredito sutartį, būtų tikrinusi informaciją apie skolininką, nors tą galėjo padaryti bet kuriuo laiku, ar ėmėsi veiksmų dėl mirusiojo skolininko įpėdinių suradimo.
12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad po palikėjo Č. S. mirties pirmas palikimo priėmimo faktas įregistruotas jau (duomenys neskelbtini), t. y. iki 2020 m. balandžio mėn., kuomet, kaip teigia pareiškėja, jis sužinojo apie kredito gavėjo Č. S. mirtį. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie tai, kad kredito gavėjo (skolininko) Č. S. banko sąskaitoje kurį laiką buvo lėšų ir kredito grąžinimo įmokų ir palūkanų nuskaitymai buvo vykdomi automatiškai.
13. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja, nesirūpindama didėjančia skola ilgą laikotarpį (pavyzdžiui, vykdant mokėjimus pagal sutartį laiku, po palikėjo mirties, nuo 2019 m. lapkričio 12 d. iki sutarties pabaigos (2021 m. gegužės 12 d.) įmokų suma bankui sudarytų 1 965,03 Eur, kai 2022 m. vasario 22 d. duomenimis skola sudaro jau 2 398,29 Eur) pažeidė reikalavimą veikti aktyviai ir rūpestingai, elgėsi neapdairiai, nebuvo atidi ir rūpestinga, nes negaudama kredito įmokų nuo 2019 m. spalio 17 d., apie skolininką duomenis patikrino tik 2020 m. balandžio mėn. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad pareiškėjos prašymas negali būti patenkintas.
14. Teismo vertinimu, pareiškėja turėjo visas galimybes per trijų mėnesių laikotarpį nuo skolininko mirties (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) laiku pasitikrinti skolininko duomenis ir sužinoti apie jo mirtį, taip pat pareikšti reikalavimus mirusiojo įpėdiniams. Be to, pareiškėja apie skolininko mirtį sužinojusi 2020 m. balandžio mėn., dėl termino atnaujinimo į teismą kreipėsi tik 2022 m. kovo 7 d., t. y. beveik po dviejų metų.
15. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nebuvo atidi ir rūpestinga, nes turėdama galimybę bet kada per trijų mėnesių laikotarpį patikrinti duomenis apie skolininką, jam nemokant kredito įmokų, to nedarė; be to, apie skolininko mirtį sužinojusi 2022 m. balandžio mėnesį, dėl termino atnaujinimo į teismą kreipėsi tik 2022 m. kovo 7 d. Taigi, pareiškėja teismui nenurodė nei vienos svarbios bei objektyvios priežasties, dėl ko ji praleido įstatymo nustatytą terminą, todėl teismas darė išvadą, kad atnaujinti prašomą terminą nėra pagrindo.
16. Teismo vertinimu, pareiškėja dėl savo nerūpestingumo ir aplaidumo neįgyvendino savo subjektinių teisių per įstatymo nustatytą terminą pareikšti reikalavimus mirusiojo įpėdiniams. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjos reikalavimą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą reikalavimams Č. S., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdiniams pareikšti, teismas atmetė kaip nepagrįstą.
17. Teismo vertinimu, vien tai, kad nurodytas terminas praleistas dėl to, kad pareiškėjos niekas neinformavo apie skolininko mirtį, nesudaro pagrindo jį atnaujinti.
18. Kadangi patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarė 35,84 Eur, t. y. viršijo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (su pakeitimais) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, šias išlaidas teismas priteisė iš pareiškėjos valstybei (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Pareiškėja „Swedbank“, AB atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos pareiškimą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Pareiškėja trijų mėnesių terminą praleido, nes nebuvo informuota apie kliento mirtį bei objektyviai, o ne dėl savo aplaidumo, neturėjo galimybių per šį terminą sužinoti apie jo mirtį. Priešingų aplinkybių byloje nebuvo nustatyta. Teismas nepasisakė, kokiu būdu pareiškėja galėjo sužinoti apie kredito gavėjo mirtį nepraleisdama trijų mėnesių termino.
19.2. Nors teismas vertino aplinkybę, kad pareiškėja dėl praleisto termino atnaujinimo kreipėsi terminą praleidusi daugiau nei dvejus metus, tačiau tai neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo.
19.3. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant, ar yra svarbių priežasčių CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi pratęsti, tiriamos ir vertinamos aplinkybės, buvusios termino eigos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009), t. y. turi būti vertinamos praleisto termino eigoje buvusios aplinkybės, o tai, kuriuo metu per naikinamąjį trijų metų terminą kreditorius kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl praleisto trijų mėnesių termino atnaujinimo, yra teisiškai nereikšmingos aplinkybės ir jos neturi būti vertinamos.
19.4. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindinis CK 5.63 straipsnio tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2016). Nors suinteresuoti asmenys prieštaravo pareiškimo tenkinimui, tačiau nenurodė argumentų, kaip termino atnaujinimas pažeistų paveldėtojų teises. Teismas to taip pat nevertino.
19.5. Proaktyviai tikrinti visų klientų duomenis, t. y. tikrinti su tikslu nustatyti, ar klientas nėra miręs, bankas neturi teisės dėl asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėja neturėjo jokių objektyvių galimybių sužinoti apie kredito gavėjo mirtį per tris mėnesius nuo jo mirties ir per šį terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus paveldėtojams.
19.6. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vertinimams, kiek aktyvus turi būti kreditorius, siekdamas turėti informacijos apie skolininką, lemiamos įtakos turi kreditorių ir skolininką siejančių teisinių santykių pobūdis. Jei teisiniai santykiai nesuponuoja nuolatinių ar periodinių kreditoriaus ir skolininko susitikimų, bendradarbiavimo ar bendravimo bet kokiais būdais, reikalavimas kreditoriui nuolat valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., kaip šiuo atveju nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises, peržengtų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, keliamų civilinių teisinių santykių subjektams, ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).
19.7. Pagal vartojimo kredito sutarties Nr. 16-071111-GV 7.1 punktą įmokos yra nurašomos nuo kredito gavėjo sąskaitos be atskiro kredito gavėjo įspėjimo ir kredito gavėjo sąskaitoje turi būti reikiama suma įsipareigojimams pagal kredito sutartį įvykdyti. Todėl, kol kredito gavėjo banko sąskaitoje yra pakankamai lėšų įsipareigojimams pagal kredito sutartį įvykdyti, tol yra laikoma, kad kredito gavėjas tinkamai vykdo įsipareigojimus pagal sutartį ir bankas neturi nei pareigos, nei teisės tikrinti kliento asmens duomenų ir aiškintis ar klientas yra gyvas ar pan.
19.8. Kliento sąskaita blokuojama tik gavus informaciją apie kliento mirtį, tačiau byloje nebuvo nustatyta, kad tokią informaciją bankas būtų gavęs per trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo kredito gavėjo mirties dienos.
19.9. Tai, kad pareiškėja yra pelno siekianti organizacija, juridinis asmuo, kuriam taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo ir organizuotumo standartai, neįpareigoja bei nesuteikia teisinio pagrindo reguliariai tikrinti visų esamų klientų duomenis siekiant nustatyti ar jie nėra mirę.
19.10. Pareiškėja pateikė į bylą skolos paskaičiavimo dokumentą iš kurio matyti, kad palikėjo negrąžinta kredito suma sudaro 1 951,47 Eur. Pagal kredito sutartį buvo nurašyta 2019 m. spalio mėn. įmoka, o 2019 m. lapkričio mėn. įmokos buvo padengta 4,67 Eur dalis. Šie skaičiai atitinka į bylą pateiktos kredito sutarties įmokų grafiką. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad nuo 2019 m. lapkričio 12 d. iki sutarties pabaigos (2021 m. gegužės 12 d.) įmokų suma bankui sudarytų 1 965,03 Eur, kadangi be kredito gražinimo, yra mokamos ir palūkanos už negrąžintą kredito sumą.
19.11. Remiantis kredito sutarties bendrųjų sąlygų 18.2 punktu, visi pranešimai vykdant kredito sutartį įteikiami kredito sutarties šaliai pasirašytinai arba siunčiami paštu, faksimiliniu ryšiu ar kitu bankui priimtinu būdu, jei sutartyje nenurodyta kitaip. Kredito sutarties 10.4.1 punktas numato, kad kredito gavėjas įsipareigoja nedelsiant, bet ne vėliau kaip per penkias kalendorines dienas, raštu informuoti banką jei pasikeičia kredito gavėjo adresas. Taigi visi pranešimai apie kredito sutarties vykdymą bei susidariusius įsiskolinimus kredito gavėjui yra siunčiami jo paties bankui nurodytu adresu, todėl bankas neturi galimybės sužinoti apie kredito gavėjo mirtį, jei apie šį faktą nebuvo informuotas paveldėtojų ar trečiųjų asmenų.
19.12. Bankas savo iniciatyva tikrina kliento Gyventojų registro duomenis tik siunčiant kredito gavėjui pranešimą apie kredito sutarties nutraukimą, tačiau kredito sutartis pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsnio 2 punktą gali būti nutraukta tik kai mokėjimas pradelstas ilgiau kaip vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų negrąžintos vartojimo kredito sumos arba mokėjimas yra pradelstas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės.
19.13. Faktinėmis aplinkybėmis iš esmės identiškose bylose pareiškėjos pareiškimai dėl praleisto termino atnaujinimo buvo patenkinti (Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1408-921/2022; 2018 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-543-436/2018; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 29 d. nutartis Nr. e2YT6803-471/2022; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 20 d. nutartis Nr. e2YT13678-359/2022; Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. birželio 8 d. nutartis Nr. e2YT1649-850/2022; Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nutartis Nr. e2YT-2345-956/2022 ir kt.).
Atsiliepimas
20. Suinteresuoti asmenys R. S., Č. S. ir M. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Pareiškėja nepagrindė, kodėl tik 2020 m. balandžio mėn. sužinojo apie kredito gavėjo mirtį ir kodėl į teismą kreipėsi tik 2022 m. kovo 7 d.
20.2. Pareiškėja pripažįsta aplinkybę, kad apie kredito gavėjo mirtį sužinojo 2020 m. balandžio mėn., tačiau kodėl iškart nuo sužinojimo momento nesikreipė su pareiškimu į teismą, o tai padarė tik 2022 m. kovo 7 d. nei pareiškime, nei atskirajame skunde nenurodė. Apskritai pareiškėja nepridėjo įrodymo, jog ji tikrai apie kredito gavėjo mirtį sužinojo 2020 m. balandžio mėn.
20.3. Pareiškėja nenurodė nei vieno pagrįsto pagrindo, dėl ko praleistas terminas turėtų būti atnaujintas.
20.4. Pareiškėja nepaneigė teismo nustatytų aplinkybių dėl to, kad ji nepateikė jokių duomenų apie tai, kad kredito gavėjo banko sąskaitoje kurį laiką buvo lėšų ir kredito grąžinimo įmokų ir palūkanų nuskaitymai buvo vykdomi automatiškai, dėl ko neva pareiškėjai nebuvo pagrindo tikrinti kredito gavėjo mokumo.
20.5. Nors pareiškėja nurodo, jog dėl tam tikros nesukurtos duomenų bazės ar programos, ji negalėjo objektyviai sužinoti, kad kredito gavėjas yra miręs, tačiau tai negali būti pateisinama priežastis, kadangi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra taikomi visiems subjektams, tarp jų ir bankams. Pareiškėjai turint atitinkamą teisės skyrių, šis skyrius ir turėjo pareigą nustatyti ir susižinoti, pavyzdžiui, iš Testamentų registro, ar kredito gavėjas nėra miręs. Neįtikimai skamba banko paaiškinimai, kad jis apie klientų mirtis sužino atsitiktinai iš giminaičių ar kitų netyčia nutikusių įvykių.
20.6. Pareiškėjos, kaip bankinės institucijos, darbuotojai yra kompetentingi, turintys teisinį išsilavinimą, taigi pareiškėjai turėjo būti žinoma, jog įstatyme įtvirtintas terminas palikėjo skolai nustatyti ir kreditoriaus reikalavimui įpėdiniams pareikšti baigiasi dar (duomenys neskelbtini). Nežiūrint to, pareiškėja į teismą kreipėsi tik 2022 metų kovo mėn., t. y. praleidusi daugiau nei dviejų metų terminą, o tai laikytina ženkliu termino praleidimu.
Šalies argumentai
20.7. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, egzistavusios CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos metu, negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo pareiškėjos valios ir objektyviai sutrukdžiusios jai laiku pareikšti reikalavimą įpėdiniams.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
kontatuoja:
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
23. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl pagrindo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pareikšti reikalavimus mirusiojo įpėdiniams (ne)buvimo
24. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pareikšti reikalavimus mirusio skolininko Č. S. įpėdiniams, sprendęs, kad tam padaryti nenustatyta svarbių priežasčių, o pareiškėja šį terminą praleido dėl savo pačios nerūpestingumo ir aplaidumo.
25. Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigdama, kad sprendžiant klausimą dėl termino pareikšti reikalavimus mirusio skolininko įpėdiniams atnaujinimo yra svarbios tik aplinkybės, buvusios termino eigos metu, t. y. trijų mėnesių po skolininko mirties laikotarpiu, tačiau teismas nepagrįstai vertino ilgesnį laikotarpį, konstatavęs, kad pareiškėja kreipėsi į teismą terminą praleidusi daugiau nei dvejus metus. Pažymi, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja savo teisių neįgyvendino dėl savo nerūpestingumo ir aplaidumo, kadangi byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėja turėjo galimybę sužinoti apie kredito gavėjo mirtį nepraleisdama trijų mėnesių termino, t. y. nebuvo nustatyta, kad pareiškėja buvo informuota apie skolininko mirtį ar kad pati turėjo realią galimybę apie tai sužinoti anksčiau.
26. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl pareiškėjos atskirojo skundo ir suinteresuotų asmenų atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
27. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu.
28. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal šio straipsnio 4 dalį teismas gali atnaujinti nurodytą terminą, jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018, 28 punktas).
30. Pažymėtina tai, kad palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina jų teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
31. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
32. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėjos „Swedbank“, AB skolininkas – pagal 2016 m. birželio 10 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 16-071111-GV kredito gavėjas Č. S., mirė (duomenys neskelbtini), todėl ši diena, remiantis CK 5.3 straipsnio 1 dalimi, laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuotinas minėtas trijų mėnesių terminas pareikšti kreditorių reikalavimus bei trejų metų naikinamasis terminas šiam veiksmui atlikti. Taigi, nagrinėjamu atveju terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė (duomenys neskelbtini) (įskaitytinai). Byloje ginčo dėl to, kad pareiškėja praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą nėra. Pareiškėja, prašydama atnaujinti šį praleistą terminą, į teismą su pareiškimu kreipėsi 2022 m. kovo 7 d., t. y. kai terminas jau buvo praleistas daugiau nei dvejus metus.
33. Pareiškėja tiek pareiškime dėl termino atnaujinimo, tiek atskirajame skunde kaip priežastis dėl ko ji praleido trijų mėnesių terminą nurodo tai, kad ji neturėjo galimybės savalaikiai sužinoti apie kredito gavėjo mirtį, kadangi, vadovaujantis vartojimo kredito sutartimi, įmokos yra nurašomos nuo kredito gavėjo sąskaitos be atskiro kredito gavėjo įspėjimo ir tol, kol jos yra dengiamos, nekyla poreikis tikrinti duomenų apie kredito gavėją (skolininką). Teigia, kad apie kredito gavėjo mirtį ji nebuvo niekaip informuota, įpėdiniai apie tai nepranešė, o apie šią aplinkybę pati pareiškėja sužinojo tik 2020 m. balandžio mėn., t. y. tuomet, kai jau buvo praleistas trijų mėnesių terminas. Taigi, pareiškėjos teigimu, dėl šių priežasčių, kurios yra objektyvios ir nėra nulemtos jos pasyvumo, yra pagrindas atnaujinti jai praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Be to, pareiškėja nurodo, kad sprendžiant dėl termino atnaujinimo yra svarbios tik aplinkybės, buvusios termino eigos metu (trijų mėnesių laikotarpyje), o ne po jo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pareiškėjos teiginiais nesutinka dėl žemiau nurodomų motyvų.
34. Pažymėtina tai, kad įstatymas nedetalizuoja „svarbios priežasties“ sąvokos, todėl kokios priežastys laikytinos pateisinančiomis termino praleidimą konkrečioje byloje sprendžia teismas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, spręsdamas, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam atlikti nustatytas terminas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą minėto straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).
35. CPK 576 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pareiškimas turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turinio ir formos reikalavimus, prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti.
36. Visų pirma pažymėtina tai, kad nors pareiškėja teigia, kad iki tol, kol buvo automatiškai nurašomos lėšos iš skolininko banko sąskaitos ir tuo dengiamos įmokos, jai nebuvo pareigos tikrinti duomenis apie skolininką ir dėl to ji objektyviai negalėjo sužinoti apie jo mirtį, tačiau nepateikė šiuos jos teiginius pagrindžiančių įrodymų, nors tokią pareigą turėjo (CPK 178 straipsnis).
37. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties nuostatos numatė būtent tokią įmokų dengimo tvarką (sutarties 7.1 punktas), tačiau pareiškėja nepateikė teismui jokių duomenų apie aktualiu laikotarpiu nuo skolininko mirties ((duomenys neskelbtini)) iki trijų mėnesių termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) buvusius mokėjimus (nurašymus) iš skolininko banko sąskaitos, t. y. kad jie realiai įvyko ir, jeigu taip, kada tai įvyko, kad būtų galima įsitikinti šių aplinkybių pagrįstumu. Tokių duomenų pareiškėja nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui, nors ši neįrodyta aplinkybė buvo viena iš priežasčių, dėl kurios pareiškėjos pareiškimas atnaujinti praleistą terminą pirmosios instancijos teismo buvo netenkintas.
38. Pažymėtina tai, kad pareiškėjos pateikti įrodymai iš esmės apsiriboja tik 2016 m. birželio 10 d. vartojimo kredito sutartimi, kurioje matyti įmokų dengimo grafikas, taip pat pačios pareiškėjos 2022 m. vasario 22 d. parengtu skolos paskaičiavimo dokumentu, kuriame atsispindi tik skolininko negrąžinto kredito likutis, palūkanos ir delspinigiai, tačiau jokių duomenų apie tai, kada ir kokie skolininko mokėjimai pareiškėjai buvo atlikti (duomenys iš skolininko sąskaitos dėl nurašytų lėšų dydžio ir laikotarpio) teismui nepateikta.
39. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad ir po skolininko mirties lėšos buvo nurašomos, teigdama, kad buvo padengta 2019 m. spalio mėn. įmoka, o 2019 m. lapkričio mėn. įmokos buvo padengta 4,67 Eur dalis, todėl jai nebuvo būtinybės tikrinti duomenis apie skolininką.
Žemesnės instancijos teismas
40. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas vien tik šiuos pareiškėjos deklaratyviai nurodomus teiginius, neturi pagrindo daryti pagrįstos išvados, kad skolininko mirties momentu ir trys mėnesiai po to, skolininko sąskaitoje iš tiesų buvo pakankamas lėšų likutis įmokoms pagal sutartį dengti ir pareiškėjai nekilo pareiga veikti aktyviai ir domėtis priežastimis, dėl ko su ja nėra atsiskaitoma pagal šalių sudarytą sutartį, kas, be kita ko, būtų leidę pareiškėjai nustatyti ir skolininko mirties faktą, taigi ir savalaikiai įgyvendinti teisę pareikšti jo įpėdiniams kreditorinį reikalavimą per trijų mėnesių terminą.
41. Paminėtina tai, kad sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo kreditorių reikalavimams pareikšti, turi būti sistemiškai ir individualiai vertinamos byloje nustatytos aplinkybės, leidžiančios pagrįsti ne tiek nežinojimą apie skolininko mirtį, kiek nesidomėjimą skolininku.
42. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal įmokų mokėjimo grafiką skolininkas įmokas turėjo dengti kiekvieno mėnesio 12 dieną, mokėtinos mėnesio įmokos suma – 115,29 Eur (paskutinį mėnesį – 115,21 Eur). Tokiu atveju, nors to pareiškėjai ir nepagrindus rašytiniais įrodymais, tačiau visgi įvertinus tą aplinkybę, kaip kad nurodo pati pareiškėja, kad 2019 m. lapkričio mėn. įmokos buvo padengta 4,67 Eur dalis, akivaizdu, kad ši aplinkybė jau tuo metu, t. y. praėjus dar tik vienam mėnesiui nuo kredito gavėjo mirties, galėjo sukelti pareiškėjai abejonę dėl galimo skolininko nemokumo buvimo.
43. Kadangi pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad įmokos buvo nurašytos 2019 m. spalio ir lapkričio mėn. (o šį mėnesį tik 4,67 Eur iš 115,21 Eur įmokos), įvertinus tai, kad trijų mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti baigėsi (duomenys neskelbtini), lieka neatskleistos aplinkybės dėl to, kaip kredito gavėjo skoliniai įsipareigojimai pareiškėjai buvo vykdomi po 2019 m. lapkričio mėn., t. y. 2019 m. gruodžio ir (duomenys neskelbtini) iki šio mėnesio (duomenys neskelbtini) d. (trijų mėnesių termino pabaigos). Pareiškėja to nedetalizavo, tik abstrakčiai nurodė, kad 2020 m. balandžio mėn. sužinojo apie kredito gavėjo mirtį, kai atsiradus nemokumams pagal kredito sutartį buvo patikrinti kliento duomenys.
44. Kaip jau minėta, pagal vartojimo kredito sutartį įmokos turėjo būti mokamos iki kiekvieno mėnesio 12 dienos, todėl pareiškėjai teigiant, kad 2019 m. lapkričio mėn. buvo padengta tik 4,67 Eur įmokos dalis, nesant duomenų apie 2019 m. gruodžio mėn. ir 2020 m. sausio mėn. atliktus mokėjimus (nurašymus iš skolininko banko sąskaitos) ar nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. balandžio mėn. (kuomet, pareiškėjos teigimu, ji sužinojo apie skolininko mirtį) atliktus nurašymus, pagrįstai abejotina pareiškėjos teiginiais dėl to, kad ji neturėjo galimybės anksčiau nustatyti skolininko nemokumo priežasčių, taigi ir to, kad skolininkas dar (duomenys neskelbtini) mirė ir nuo tada pareiškėjai prasidėjo įstatyme numatyto trijų mėnesių termino eiga savo reikalavimams skolininko įpėdiniams pareikšti (CPK 185 straipsnis).
45. Be to, nors pareiškėja nurodo, kad apie skolininko mirtį sužinojo 2020 m. balandžio mėn., tačiau nepateikė ir šią aplinkybę pagrindžiančių duomenų, nors pati neneigia to, kad ji turi galimybę gauti duomenis iš Gyventojų registro. Iš pareiškėjos pateiktų Creditinfo duomenų matyti, kad užklausa dėl skolininko atlikta 2022 m. vasario 11 d., tačiau duomenų – išrašo iš duomenų bazės, apie tai, kad duomenys apie skolininką būtų buvę tikrinti ir 2020 m. balandžio mėn., pareiškėja teismui nepateikė. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėja ne tik konkrečiai nenurodė ir nepagrindė, kuriuo metu nebebuvo nurašomi mokėjimai iš skolininko banko sąskaitos, tačiau ir nepagrindė tos aplinkybės, kad ji būtent 2020 m. balandžio mėn, o ne vėlesniu laikotarpiu (pavyzdžiui, tik 2022 m. vasario 11 d.) tikrino Gyventojų registro duomenis apie skolininką ir tik tuomet apskritai sužinojo apie jo mirtį (CPK 178 straipsnis).
46. Visuma anksčiau nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti tikėtinai pagrįstą išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino praleidimo priežastys nebuvo nulemtos pareiškėjos objektyvaus negalėjimo laiku sužinoti apie skolininko mirtį, tačiau pačios pareiškėjos pasyvumo (CPK 185 straipsnis).
47. Pareiškėja yra juridinis asmuo, kuriam yra taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo, organizuotumo standartai. Pareiškėja, kaip institucija (bankas), be kita ko, teikianti vartojimo kreditų suteikimo paslaugą, taip pat yra prisiėmusi ir pareigą tinkamai organizuoti savo darbą, administruoti paslaugų gavėjų įsiskolinimus, operatyviai ir aktyviai inicijuoti skolų priteisimo ir išieškojimo procesus, taip pat ir pareigą domėtis pasikeitusiais paslaugų gavėjų duomenimis, kad nepraleistų įstatymais reglamentuotų procesinių terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti. Būtent pareiškėjos veiklos pobūdis lemia jos pareigą domėtis skolininkais, kad laiku būtų sumokėti įvairūs mokėjimai. Tai, kaip pareiškėja tą daro, organizuoja savo darbą, išimtinai priklauso nuo jos valios ir pasirinkto veikimo modelio, tačiau tokiu atveju su tuo susijusių pasekmių rizika taip pat tenka jai pačiai.
48. Nors pareiškėja ir nurodo, kad niekas iš mirusio skolininko įpėdinių nesikreipė į ją ir ji nežinojo apie skolininko mirtį, tačiau pažymėtina tai, kad pagal teisinį reglamentavimą būtent mirusio skolininko kreditoriai apie savo reikalavimus turi informuoti palikėjo įpėdinius (CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalys), tačiau įpėdiniams nenustatyta pareiga ieškoti palikėjo kreditorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018). Todėl pareiškėja, būdama kreditore, turėjo pareigą domėtis skolininku, ir paaiškėjus, kad jis mirė, laiku informuoti palikėjo įpėdinį (-ius). Būtent subjektui, užsiimančiam veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, yra taikomi ir griežtesni atsakomybės standartai, todėl konstatuotina, kad termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti praleidimo priežastis – nežinojimas apie skolininko mirtį – negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi.
49. Pažymėtina ir tai, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis. Kreditoriai ir įpėdiniai taip pat gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Taip pat šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).
50. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėja per įstatyme nustatytą terminą būtų informavusi suinteresuotus asmenis ar palikimo atsiradimo vietos notarą, arba kitu būdu išviešinusi savo reikalavimo teisės egzistavimo faktą ir (ar) jos dydį. Pažymėtina tai, kad palikimo priėmimo faktas Testamentų registre buvo įregistruotas dar 2020 m. sausio 15 d., todėl pareiškėja turėjo galimybę apie šią aplinkybę sužinoti ir atitinkamai veikti, tačiau to nepadarė.
51. Pareiškėja taip pat nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką turi būti vertinamos tik termino praleidimo priežastys, buvusios termino eigos metu, t. y. trijų mėnesių laikotarpyje, o ne po to. Todėl, pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino ir tą aplinkybę, kad pareiškėja iki kreipimosi į teismą dienos terminą buvo praleidusi daugiau nei dvejus metus.
52. Nors apeliacinės instancijos teismas ir sutinka su tuo, kad turi būti vertinamos termino eigos metu buvusios priežastys, tačiau tuo pačiu pažymi, kad, sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo, įvertinus tai, kad įstatymas numato ir trejų metų naikinamąjį terminą, kuris negali būti atnaujinimas ir dėl ko kreditorius apskritai prarastų teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą įpėdiniams, darytina išvada, kad šiuo atveju aktualus ir laikotarpis bei kreditoriaus elgesys po trijų mėnesių termino praleidimo iki kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl termino atnaujinimo dienos. Tokią poziciją pagrindžia ir kasacinio teismo praktika, pagal kurią sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).
53. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesutiktina su pareiškėja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo vertinti termino praleidimo laikotarpio, t. y. tos aplinkybės, kad pareiškėja į teismą dėl termino atnaujinimo kreipėsi tik 2022 m. kovo 7 d., taigi daugiau nei po dviejų metų, kas šiuo atveju negali būti laikoma protingu terminu, įvertinus ir tai, kad pati pareiškėja nurodė, kad apie skolininko mirtį sužinojo dar 2020 m. balandžio mėn., t. y. tuo metu kai terminas buvo praleistas dar gana nežymiai (apie tris mėnesius). Pareiškėja priežasčių, kodėl ji tokį ilgą laiko tarpą delsė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl termino atnaujinimo, nenurodė, o termino praleidimo priežastis iš esmės grindė tik tuo, kad ji nebuvo informuota apie skolininko mirtį ir pati to laiku negalėjo sužinoti, dėl ko jau anksčiau šioje nutartyje pasisakyta ir šie pareiškėjos teiginiai atmesti kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo atnaujinti praleistą terminą kreditoriniams reikalavimams mirusio skolininko įpėdiniams pareikšti.
54. Pareiškėjos argumentai, kuriais jis siekia pagrįsti tai, kad šiuo atveju termino atnaujinimas nepažeistų paveldėtojų teisių, kadangi jie neįrodė, kokią įtaką ankstesnis žinojimas apie palikėjo skolas būtų padaręs jų apsisprendimui dėl palikimo priėmimo, nėra aplinkybė, dėl kurios pareiškėjai praleistas terminas turėtų būti atnaujinamas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepagrįstai netinkamą savo teisių įgyvendinimą – kreditorinio reikalavimo mirusio skolininko įpėdiniams laiku nepareiškimą, ir su tuo susijusias pasekmes, siekia perkelti įpėdiniams, apeliuodama į jų teisių (ne)pažeidimą. Būtent tai, kad kreditoriui laiku neinformavus apie turimus turtinius reikalavimus mirusiam skolininkui, yra užkertamas kelias įpėdiniams apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir/ar jo būdo ir yra esminė aplinkybė ir CK 5.63 straipsnio 1 dalies taikymo tikslas. Kaip jau minėta, svarbia termino praleidimo priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).
55. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis kasacinio teismo suformuota teismų praktika, konstatuotina, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, egzistavusios CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos metu, taip pat po to, negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo pareiškėjos valios ir objektyviai sutrukdžiusios jai laiku pareikšti kreditorinį reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytas pareiškėjos delsimas kreiptis dėl kreditorinio reikalavimo, taigi ir dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, nėra suderinamas su juridiniam asmeniui taikomais aukštesniais atidumo, rūpestingumo, organizuotumo standartais, todėl pareiškėjos nurodomos priežastys, dėl kurių praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, negali būti laikomos svarbiomis ir nesudaro pagrindo atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą kreditoriniams reikalavimams skolininko įpėdiniams pareikšti.
56. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad termino eigos metu susiklostė išskirtinės aplinkybės, kurios nepriklausė nuo jos valios ir objektyviai sutrukdė jai laiku kreiptis į teismą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo (CPK 178, 185 straipsniai).
57. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad kitose bylose teismai panašiomis faktinėmis aplinkybėmis tenkino pareiškėjos pareiškimus dėl praleisto termino atnaujinimo, savaime nereiškia to, kad toks pareiškimas neabejotinai, nenustačius tam būtinų sąlygų, turi būti tenkinamas ir šioje byloje. Pažymėtina tai, kad termino praleidimo priežastys ir jų svarba terminui atnaujinti yra vertinami kiekvienoje konkrečioje byloje pagal toje byloje nustatinėtinas ir įrodinėtinas bylai reikšmingas aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Tokiu būdu, šioje byloje pareiškėjos nurodomų priežasčių nelaikant svarbiomis termino praleidimo priežastimis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad neegzistuoja pagrindas pareiškėjai atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą.
Dėl procesinės bylos baigties
58. Atsižvelgdamas į konkrečias šios bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi, atmesdamas pareiškėjos pareiškimą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, tinkamai vadovavosi teismų praktika bei taikė ir aiškino proceso teisės normas bei pagrįstai vertino, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja svarbios aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti CK 5.63 straipsnio 4 dalį ir atnaujinti praleistą terminą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
59. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
60. Suinteresuoti asmenys nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje dėl jų atlyginimo nepasisako.
61. Atmetus atskirąjį skundą, pareiškėjos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjos „Swedbank“, akcinės bendrovės atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.