Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotojo asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-1386-418/2017 pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Swedbank“ pareiškimą dėl termino pareikšti kreditorinius reikalavimus atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas byloje kilęs dėl praleisto termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti mirusiojo asmens įpėdiniams, atnaujinimo.Pareiškėja „Swedbank“, AB (toliau tekste – ir Bankas) kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti įstatymo nustatytą praleistą trijų mėnesių terminą kreditoriaus „Swedbank“, AB reikalavimams M. K. įpėdiniams pareikšti. Pareiškime nurodė, kad „Swedbank“, AB ir M. K., 2013 m. sausio 30 d. sudarė asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią M. K. suteiktas 25 000 Lt (šiuo metu atitinka 7 240,50 Eur) dydžio kredito limitas. Kredito gavėja M. K. mirė (duomenys neskelbtini) Remiantis kredito sutartimi mėnesines įmokas Bankas nuskaičiavo nuo Kredito gavėjos sąskaitos, todėl pareiškėjas apie kredito gavėjos mirtį sužinojo tik 2015 m. balandžio 29 d. atsiradus nemokumui. Kadangi po kredito gavėjos mirties palikimą priėmusių asmenų neatsirado, palikimas pereina valstybei, todėl praleisto termino atnaujinimas objektyviai nepažeis paveldėtojų interesų, nes bet kuriuo atveju valstybė palikimą priimti privalo, o už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Suinteresuotą asmenį Lietuvos Respubliką atstovaujanti Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) su prašymu nesutiko. Nurodė, kad Lietuvos Respublika nėra paveldėjusi mirusios M. K. turto, Lietuvos Respublikai nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. VMI atliko patikrą viešuose registruose: Valstybės įmonės „Regitra“ ir Valstybės įmonės Registrų centras ir nenustatė jokio M. K. paveldimo turto, ir tik gavus pareiškėjos „Swedbank“, AB pareiškimą, valstybei tapo žinoma, kad šiame banke yra pensijų kaupimo sutartis, kurioje sukaupta pensijų fondo vienetų. Pareiškėjas nepateisinamai ilgai delsė, pareiškimą pateikė praėjus dviem metams ir šešiems mėnesiams nuo sužinojimo apie skolininkės mirtį. Toks pareiškėjo elgesys nepateisinamas.

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi prašymą patenkino – atnaujino pareiškėjai „Swedbank“, AB praleistą 3 mėnesių terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus M. K., mirusios (duomenys neskelbtini) turto paveldėtojui. Teismas nurodė šiuos esminius argumentus:Pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, jog Banke esant sukauptai mirusiosios pensijai, įpėdiniai kreipsis dėl palikimo priėmimo ir tokiu būdu pareiškėjas galės patenkinti savo kreditorinius reikalavimus. Teismų praktikoje laikoma, kad laikotarpis, per kurį buvo pateiktas pareiškimas dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo, negali būti pagrindu atsisakyti kreditoriui atnaujinti įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą reikšti reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams.Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų elgęsis aplaidžiai ar nerūpestingai, be to kaip nurodo ir valstybę atstovaujanti VMI jai apie atsiradusį palikimą tapo žinoma, tik gavus dokumentus iš pareiškėjo, todėl konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju atnaujinus pareiškėjui terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti bus pažeisti valstybės interesai, nėra pagrindo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotą asmenį Lietuvos Respubliką atstovaujanti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – „Swedbank“, AB prašymą atmesti. Atskirajame skunde nurodo, kad teismas be pagrindo sprendė, jog pareiškėjas dėl pateisinamų priežasčių tiek laiko nesikreipė dėl praleisto termino atnaujinimo. Teismas turėjo įvertinti, kad terminas yra praleistas ženkliai, pareiškėjos elgesys buvo pasyvus, todėl neatitinka rūpestingo asmens standarto. Be to, pareiškėja, matydama, kad iš mirusio asmens sąskaitos yra išgryninami pinigai, nesiėmė jokių saugumo priemonių paklikimui išsaugoti, tokiu būdu padarydamas žalą įpėdiniui.Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja „Swedbank“, AB prašė atskirąjį skundą atmesti ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, išsamiai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė motyvuotą ir teisingą nutartį. Pažymėjo, kad šiuo atveju svarbu įvertinti tik trijų mėnesių termino praleidimo priežasčių svarbą, o nagrinėjamu atveju šio termino praleidimas yra pateisintas nežinojimu apie skolininkės mirtį. Tuo tarpu pinigai iš mirusiosios sąskaitos buvo nurašyti dar 2014 metais, kai pareiškėjai nebuvo žinomas faktas apie banko klientės mirtį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje nustatyta, kad „Swedbank“ AB ir M. K. 2013 m. sausio 30 d. sudarė asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią M. K. bankas suteikė kredito limitą. Kredito sąskaita buvo išnaudota iki 2014 metų pabaigos, remiantis kredito sutartimi mėnesines įmokas Bankas nuskaičiavo nuo kredito gavėjos sąskaitos ir tik vėliau, atsiradus klientės sąskaitoje nemokumui, 2015 m. balandžio 29 d. sužinojo, kad kredito gavėja M. K. (duomenys neskelbtini) yra mirusi. Kredito gavėjos (skolininkės) palikimas buvo nepriimtas. M. K. įsiskolinimas bankui sudaro 6 028,69 Eur. Ji neturėjo jokio registruotino turto, tačiau „Swedbank“, AB mirusioji buvo sudariusi pensijų kaupimo sutartį ir sukauptų pensijų fondo vienetų vertė šiai dienai sudaro apie 4 140 Eur. Kadangi palikimo niekas nepriėmė, jį paveldi valstybė, kuri negali palikimo atsisakyti, pareiškėja „Swedbank“, AB kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą mirusiojo įpėdiniams, kurį teismas tenkino. Su tokia eismo nutartimi nesutinka suinteresuotą asmenį atstovaujanti Valstybinė mokesčių inspekcija skundą iš esmės grįsdama procesinės teisės (CPK 576-578 straipsniai) ir materialinės teisės normų netinkamu taikymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 4 dalis), susijusių su kriterijų, kuriais remiantis termino praleidimo priežastys gali būti pripažintos svarbiomis, vertinimu.Pažymėtina, kad paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, pirmoje dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.Apeliantė nesutikdama su teismo nutartimi nurodė, jog terminas buvo atnaujintas nepagrįstai, kadangi pareiškėja elgėsi pasyviai, nes dėl termino pratęsimo į teismą kreipėsi likus tik keturioms dienos iki naikinamojo termino pabaigos. Nurodytina, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad palikėjo kreditorių teisių įgyvendinimą reglamentuojančios nuostatos (CK 5.63 straipsnis) sistemiškai susijusios su teisės normomis, reglamentuojančiomis įpėdinių teisių įgyvendinimą. Remiantis CK 5.50 straipsnio pirma dalimi, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Minėta, kad neleidžiama priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), o asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 4 dalis). Terminas palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) ir palikimui priimti (CK 5.63 straipsnio 1 dalis) sutampa. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta praleisto termino pratęsimo galimybė, kai terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tam, jog kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo. Nors valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis), bei nesant galimybės atsisakyti priimti palikimą, neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, tačiau CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi, ar kuriam pereina paveldimas turtas. Ginčo byloje nustatyta, kad pareiškėjas apie skolininkės mirtį sužinojo jau pasibaigus CK 5.62 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, todėl laikytina, jog termino praleidimo priežastys yra pateisinamos. Aplinkybės, kad trijų mėnesių terminas yra praleistas dėl pareiškėjos nežinojimo apie skolininkės mirtį, neginčija ir suinteresuotas asmuo, tačiau jis siekia įvertinti priežastis pavėluoto pareiškėjo delsimo kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo beveik iki naikinamojo termino pabaigos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokio termino praleidimo priežasčių vertinimas nagrinėjamu atveju neturi reikšmės. Kaip jau nustatyta, trijų mėnesių termino praleidimas yra pateisintas; antra – valstybė iki šiol nėra priėmusi palikimo, kadangi ji apie mirusiosios M. K. palikimą, susidedantį iš banke esančių pensijinių vienetų iki pareiškėjo kreipimosi dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo neturėjo jokios informacijos. Taigi toks pavėluotas kreditorinio reikalavimo pareiškimas, kaip teisingai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, nesukurs neigiamų padarinių įpėdinei, apie kurias kalbama nutarties 15 punkte, t. y. net ir atnaujinus terminą, šiuo atveju yra užtikrinama, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai, kartu užtikrinant teisinių santykių stabilumą. Toks aiškinimas atitinka ir formuojamą teisminę praktiką (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014).Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad kreditorė savo veiksmais nesiekė išsaugoti palikimą sudarančio turto. Šie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi pirma, pagal faktines aplinkybes byloje nustatyta, kad piniginės lėšos iš kreditinės skolininkės sąskaitos buvo išgrynintos dar iki kreditorės sužinojimo apie kredito gavėjos mirtį, antra – jie iš esmės yra nesusiję su klausimo šioje byloje išsprendimu.Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui mirusiojo asmens įpėdiniams pareikšti, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Druskininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.