Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, 2-2670-723/2017

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-10-02
Bylos Nr.: 2-2670-723/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-01761-2017-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilmantas Ambrulevičius
Ieškovas: T. B.
Atsakovas: B. B., T. B., V. B.
Trečiasis asmuo: V. Š., Z. L.
Advokatai: Jolita Vilutytė

Kategorijos

2.4.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-2670-723/2017Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01761-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.3.; 3.1.7.6.

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 02 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Gitanai Jasilionienei,dalyvaujant ieškovei T. B., jos atstovei advokatei Jolitai Vilutytei,atsakovei B. B. (G.), jos atstovei advokatei S. R.,atsakovei T. B.,trečiajam asmeniui V. Š.,teismo vertėjai Galinai Tijūnėlienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės T. B. ieškinį atsakovams B. B. (Gruodienei), V. B., T. B. dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto dalių nustatymo, tretieji asmenys – Z. L., V. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė T. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams B. B. (G.), V. B., T. B., kuriuo prašo (b.l. 2-8):

1) nustatyti, jog T. B. priklauso 86/100 dalys žemės sklypo SB „Pagiriai“ 206 Vilniaus rajono sav., unik. Nr. 4199-6015-3016; kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio, kadastro Nr. 4167/0602:206, įrašo Nr. 10/54759, 659 kv.m. bendro ploto; mirusiojo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) dalis – 14/100;

2) nustatyti, jog T. B. priklauso 86/100 dalys nebaigto statyti pastato – sodo namo sodininkų bendrijos „Pagiriai“ sklype Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., unikalus Nr. 4199-6015-3016, mirusiojo sutuoktinio A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) dalis – 14/100.

1.Ieškinyje nurodė, kad jos sutuoktinis A. B. mirė 2016-02-09. Santuoka buvo sudaryta 1995-06-24, jos metu 1996 m. gimė sūnus V. B. bei buvo įvaikinta ieškovės 1988 m. gimusi dukra T. B.. Po A. B. mirties notarų biure užvesta paveldėjimo byla, o turto paveldėtojai pagal įstatymą yra mirusiojo vaikai Z. L., V. Š., B. G., V. B., T. B. bei sutuoktinė (ieškovė). Ieškinį grindžia tuo, kad santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas buvo sukurtas bei pagerintas didele dalimi panaudojant ieškovės asmeninį turtą.

Iki santuokos sudarymo ieškovė asmeninės nuosavybės teise buvo įgijusi 16,04 kv.m. bendro naudingo ploto turintį vieną kambarį su 3398/1000 b. naud. patalpų, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ji šiame kambaryje gyveno kartu su dukrele, po santuokos - su A. B.. Kadangi gyvenamasis plotas buvo itin mažas, privalėjo pagerinti savo buities sąlygas. 1997-08-11 sudarė sutartį su R. J., kuri pardavė ieškovei žemės sklypą ir nebaigtą statyti pastatą - sodo namą bendrai už 27 000 Lt. Kadangi ieškovės darbinės pajamos buvo pakankamos, ji asmeniškai 1997-08-18 sudarė su AB „Hansabankas“ Paskolos sutartį Nr. 3801664 dėl 27 000 Lt paskolos namui įgyti. Kadangi sutuoktinio A. B. atlygis buvo nedidelis, santaupų jis neturėjo (buvo neseniai išsituokęs) ir privalėjo ½ dalį savo darbinių pajamų mokėti kaip alimentus vaikams iš pirmosios santuokos bei dengė kreditą, kuris buvo paimtas pirmosios šeimos naudai (1993-09-23 Kredito sutartis Nr. 93-1-70), AB Hansabankas (dabar – Swedbank) paskolos sutartį sudarė tik su ieškove. Bankas įvertino ieškovės 1997 metais gaunamas nemažas darbines pajamas, bei tai, kad ji turėjo asmeninės nuosavybės teise privatizuotą bendrabutį Baltupių g. 41-60, Vilniuje. 1997-08-18 buvo sudaryta Turto įkeitimo sutartis tarp AB „Lietuvos taupomojo banko“ ir T. B., kuria užtikrinant 27 000 Lt paskolos grąžinimą bankui ji įkeitė 0,0659 ha žemės sklypą bei jame esantį nebaigtą statyti (pastatytas 94 proc.) sodo namą sodininkų bendrijos „Pagiriai“ sklype Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj. Buvo įkeistas ir ieškovės asmeninis turtas - 16,04 kv.m. bendro naudingo ploto turintis vienas kambarys su 3398/1000 bendro naudojimo patalpų, esantis Baltupių g. 41-60, Vilniuje. Ieškovė pagal Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį pilnai atsiskaitė su pardavėja R. J.: 1997-08-18 sumokėjo 25 000 Lt., kurie buvo gauti sudarius minėtąją paskolos sutartį. Nors 1997-aisiais ir įsigijo žemės sklypą su sodo namu, bet visi 4-iese su vaikais ir toliau glaudėsi viename kambaryje Baltupių gatvėje. Ieškovės pajamų užteko padengti paskolai, bet nebeužteko sodo namo įrengimui. Norint įsirengti namą bei grąžinti likusią paskolos bankui dalį ieškovė buvo priversta parduoti savo asmeninį butą Baltupių g. 41-60, Vilniuje, už 19 500 Lt.

Kadangi namas buvo realiai negyvenamas (baigtumas 94 proc., bet be langų, šildymo, santechninės įrangos ir kt.), visi pinigai, gauti pardavus ieškovės asmeninį turtą buvo panaudoti namui įrengti. Taigi, už 27 000 Lt įgytas sodo namas su sklypu už jos asmenines lėšas - 19 500 Lt buvo išpirktas ir įrengtas. Būtent už jos asmenines lėšas 2002-2006 metais buvo atlikti būsto įrengimo darbai (grindų, langų, santechnikos, šildymo sistemų, pagalbinių patalpų). Dalis įrengimo darbų buvo apmokėta pavedimais iš ieškovės sąskaitos, dalis - grynaisiais pinigais, gautais už buto pardavimą. A. B. turtinė padėtis nuo pat jų santuokos sudarymo buvo labai bloga - jis turėjo mokėti alimentus, jokio turto, išskyrus seną automobilį GAZ ir autopriekabą „Zublionok“ po ištuokos 1995 metais neturėjo. Taigi, ne mažiau kaip 72/100 dalys nekilnojamojo turto buvo sukurtos ieškovės asmeninėmis lėšomis, bendra jungtinė nuosavybė – 28/100 nekilnojamojo turto vertės (įgyto turto vertė įgijimo metu – 27 000 Lt.; ieškovės parduoto ir į minėtą Nekilnojamąjį turtą investuoto asmeninio turto vertė 19 500 Lt.; kas sudaro 72/100 dalis).

Atsiliepimas

2.A. B. B. (G.) atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (b.l. 83-85). Nurodė, kad 2016-04-01 sesuo V. Š. jai padovanojo savo teises į palikimą, tą patį 2016-04-11 padarė ir sesuo Z. L.. 2016-04-18 antstolė sudarė A. B. turto apyrašą, su kuriuo ieškovė sutiko (jį apmokėjo bei jį pasirašė), tačiau sužinojusi, kad palikimo priėmime dalyvauja ir vaikai iš pirmos santuokos, pradėjo elgtis nesąžiningai. Ieškovė nebandė su ja bendrauti, neieškojo taikius susitarimo, visais įmanomais būdais ją ignoravo. 1994 m. pradžioje po menko konflikto su mama tėvas išėjo iš namų. Ji dėl to labai išgyveno (jai nebuvo nei 13 metų), nuolat verkė, neklausė ir nekalbėjo su mama, todėl labai apsidžiaugė, kai tėtis pasakė, kad ją paims. Po kelių savaičių jis prisipažino, kad turi kitą moterį ir jei ji nieko prieš, jie gyvens kartu. Taip ji atsidūrė T. bute, jos dukra T. tada leido vasarą pas močiutę Baltarusijoje. Tačiau dėl sunkaus T. charakterio ir dažnų fantazijų ji grįžo pas seses (1994-10-14), tai dar labiau užtraukė Tamaros nemalonę. Pagal su ieškiniu susijusius dokumentus mato, kad bendrabučio kambarėlis buvo privatizuotas jau gyvenat su jos tėvu metu ir greičiausiai su jos tėvo ryšiais už 50 Lt. 1994-10-18 mama ir tėtis išsiskyrė. 1995-11-03 pagal tėvo pateiktą ieškinį buvo padalintas santuokoje užgyventas turtas. Tėvas pradžioje alimentų nemokėjo. Mama atidavė pati visas santuokos metu įgytas skolas, taip pat ir už butą, kuris mamai liko po skyrybų. Ieškovės teiginiai, kad tėvas labai „jas“ išlaikė ir todėl, kad ji tempė vieną namo įsigijimą ir statybas, neatitinka tikrovės. Po skyrybų su mama tėvui likęs automobilis buvo parduotas tėvo broliui Ukrainos piliečiui S. N., kuris tėvui už automobilį sumokėjo 16 000 Lt (4 000 USD). Mano, kad namo ir sklypo pirkimui ir buvo panaudoti tie pinigai. 2016-05-12 pareiškime Tamara išsamiai pasakoja apie paskolas ir namo renovacijas. Taip pat jai yra žinoma, kad tėvas yra skolingas kitam savo broliui A. N., taip pat Ukrainos piliečiui, 1500 eurų. Jos močiutė ir tėčio mama ne kartą buvo padėjusi pinigais ir kitaip tėvo antrai šeimai. Taip pat žino, kad jos tėvo ir mamos bendri pažįstami bei jos mamos giminaičiai dažnai skolindavo tėvui pinigus, todėl ieškovė meluoja sakydama, kad tėtis jokio turto praktiškai neužgyveno. Taip pat gaunant 1997-08-11 paskolą sklypui ir namui įsigyti nerasta Banko „sąlygos“ registruoti santuokoje įgytas turtas Tamaros vardu ir nesupranta, kuo čia dėti „vardai“.

3.A. V. B. ir T. B. bendru atsiliepimu su ieškiniu sutiko (b.l. 108-111). Nurodė, kad dar iki 1995-06-24 santuokos mama (ieškovė) turėjo asmeninį turtą (16,04 kv.m. bendro naudingo ploto turintį vieną kambarį su b. naud. patalpomis, esantį Baltupių g. 41-60, Vilniuje), kurio pagrindu buvo didžia dalimi sukurtas jų šeimos turtas - sodo namas, kuriame gyvena ir žemės sklypas. Nuo gimimo gyveno ieškovės vieno kambario butelyje, kadangi tėvelis A. B. jokio turto į šeimą nebuvo įnešęs – išsituokdamas su atsakovių motina jis negavo nei dalies nekilnojamojo turto ar kompensacijos už jį. 1997-08-11 buvo sudaryta sutartis su R. J., kuri pardavė ieškovei žemės sklypą ir nebaigtą statyti pastatą – sodo namą bendrai už 27 000 Lt. Atsakovų mama asmeniškai 1997-08-18 sudarė su AB „Hansabankas“ Paskolos sutartį Nr. 3801664 27 000 Lt paskolai minėtam namui įgyti. Buvo įkeistas ir ieškovės iki santuokos įgytas vienas kambarys su bendro naudojimo patalpomis. Kadangi lėšų pragyvenimui trūko (iš mamos atlyginimo buvo dengiama paskola bankui, tėvelis uždirbo mažai), jie visi iki pat 2002 metų gyveno viename kambaryje Baltupių gatvėje. Norėdama įsirengti namą bei grąžinti likusią paskolos bankui dalį, mama buvo priversta parduoti savo asmeninį butą Baltupių g. 41-60, Vilniuje, už 19 500 Lt. Visi pinigai, kuriuos mama gavo šį butą (19 500 litų) buvo panaudoti namui įrengti ir likusiai paskolos daliai atiduoti. 2002-2006 metais buvo atlikti būsto įrengimo darbai (grindų, langų, santechnikos, šildymo sistemų, pagalbinių patalpų. Tėvelis iki mirties džiaugėsi, kad mums pavyko pagerinti gyvenimo sąlygas, visus remonto darbus derindavo su mamytės (ieškovės) pageidavimais, norais, nes nuolat sakydavo, kad jei ne mamos butas ir už jo pardavimą gauti pinigai, niekaip nebūtų įstengę įsirengti namelio ir jame apsigyventi.

4.Tretysis asmuo V. Š. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes jis nepagrįstas. Ji 2016-04-01 notarų biure savo teises į palikimą padovanojo sesei B. G. (b.l. 80).

Tretysis asmuo Z. L. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nes jis nepagrįstas. Nurodė, kad 2016-04-11 notarų biure savo teises į palikimą padovanojo sesei B. G. (b.l. 113).

5.I. T. B. dublike (b.l. 130-132) nurodė, kad A. B. nebuvo buto privatizavimo sandorio dalyvis, nepasirašė sutikimo privatizuoti ieškovės vardu. Jokie A. B. tariami pinigai už automobilio pardavimą turto įsigijimui panaudoti nebuvo. Namui išpirkti (padengti kreditą) ir įrengti buvo reikalingi visi pinigai, gauti pardavus ieškovės asmenini turtą. Taigi, už 27 000 Lt įgytas sodo namas su sklypu už jos asmenines lėšas – 19 500 Lt buvo išpirktas ir įrengtas. Realiai bankui (dėl palūkanų) buvo sumokėta žymiai didesnė nei 27 000 Lt suma. Būtent už ieškovės asmenines lėšas (gautas pardavus butą Baltupių g. Vilniuje) 2002-2006 metais buvo atlikti būsto įrengimo darbai.

6.A. B. B. (G.) triplike (b.l. 145-146) nurodė, kad ieškovė nepateikė reikšmingų aplinkybių CK 3.123 straipsnio 1 dalies prasme, todėl nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Byloje nustatyta, jog santuoka tarp ieškovės ir A. B. buvo sudaryta 1995-06-24, o minėtas butas buvo įsigytas 1996-12-30, t.y. santuokos metu. Iš pateiktų į bylą mokėjimo dokumentų matyti, kad už kambarį buvo apmokėta taip pat santuokos metu – 1996-12-04. Be to, iš 2002-08-05 pirkimo-pardavimo sutarties seka, kad ieškovė bei A. B. pardavė minėtą kambarį kaip turtą, priklausantį jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Daro išvadą, jog šis turtas priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir nebuvo ieškovės asmeninė nuosavybė. Taip pat iš pateiktų dokumentų matyti, jog žemės sklypas bei gyvenamasis namas buvo įgytas 1997-08-11 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovės vardu už 27 000 Lt. Nurodytas nekilnojamasis turtas yra įgytas santuokos metu, todėl pripažintina jog šis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Namo įsigijimo metu jo baigtumas buvo 94 proc. Ieškovė neįrodė, jog namas buvo įrenginėjamas panaudojant jos asmenines lėšas. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog namas buvo visiškai įrengtas santuokos metu, t. y. už bendras sutuoktinių lėšas. Gyvendami santuokoje sutuoktiniai vedė bendrą ūkį, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog namas buvo įrenginėjamas už asmenines ieškovės lėšas. A. B. G. yra žinoma, kad A. B. santuokos su ieškove metu pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį už 4 000 USD, kuriuos investavo į žemės sklypą bei gyvenamojo namo pirkimą bei savo asmeniniu darbu prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos ir jo aplinkos pagerinimo. Taigi ieškinys visiškai nepagrįstas, ieškovė nepaneigė turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos. Net ir tuo atveju, jeigu įrodinėti, kad gyvenamajam namui įsigyti buvo panaudotos ieškovės asmeninės lėšos, ieškovė privalėjo įvertinti gyvenamojo namo realią būklę, buvusią jo įsigijimo momentu bei santuokos pabaigos metu bei sudaryti viso santuokoje įgyto turto balansą. Tačiau ieškovė šių taisyklių nepaisė ir minėtų duomenų nepateikė. Be to svarbią reikšmę turi ir ta aplinkybė, kad esminę minėto šio turto dabartinės rinkos vertės dalį sudaro ne tik panaudotos lėšos jį įsigyjant, bet ir atliktas gyvenamojo namo įrengimas, statybinių medžiagų pirkimas.

Žemesnės instancijos teismas

7.Teismo posėdžio metu ieškovė T. B. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 1995 m. birželį su A. B. sudarė santuoką. Sutuoktinis dar prieš santuoką atėjo gyventi į jos vieno kambario butą. Jį gavo 1984 m., kai dirbo taupomajame banke. Iki 1988 m. gyveno viena. Paskui gimė dukra T.. Tą butą pardavė ir įnešė dalį paskolos. Taip pat įrengė namą. Ginčo sklypą įsigijo 1997 m. Tai jau buvo santuokoje. Tuo metu sutuoktinis neturėjo jokio turto. Kreipėsi į banką paimti paskolą. Vyras turėjo daug skolų, todėl jiems nebuvo suteikta. Po savaitės ji asmeniškai paėmė paskolą. Sklypas įregistruotas jos vardu. Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad įsigyjamas tik jos vardu. Name nebuvo nei grindų, nei langų, nei šilumos, turėjo viską įrengti. Todėl pardavė Baltupių g. esantį butą ir padengė dalį paskolos bei įdėjo dalį į namą. Ji dar turėjo iki santuokos sutaupytų pinigų. 1993 m. ji gavo sprendimą, kad galės privatizuoti butą. Tačiau privatizacija užsitęsė. Butą privatizavo asmeniškai 1996 metais. Butą privatizavo investiciniais čekiais ir grynais sumokėjo 50 litų. Sutuoktinis pagal įstatymą negalėjo privatizuoti. Jis turėjo kitą butą, kur buvo paimta paskola. Pardavimo sutartyje nurodytas ir A. B., nes notaras pasakė, jog taip turi būti parašyta. Nepaaiškino, kodėl taip turi rašyti. Įsigytas namelis buvo lūšna, medinis, be langų, grindų, šildymo, netinkamas gyventi. Esminį pagerinimą padarė po to, kai pardavė savo asmeninį butą, t.y. po 2002 metų.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė adv. J. V. nurodė, kad ieškovė dar iki santuokos su A. B. įgijo teisę privatizuoti vieno kambario butą (bendrabutį), esantį Baltupio g. 41-60, ir jį privatizavo pagal Butų privatizavimo įstatymą. Jį privatizavo 1996-12-30, t.y. jau sudarius santuoką. Preziumuojama, kad visas turtas, kuris įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Byloje yra duomenys, kaip ieškovė išpirko. Prašymas įstaigai, kuri šį bendrabutį suteikė. Atitinkamai įmokos, kurias ji padarė. Pagrindinė kaina buvo sumokėta iš ieškovės investicinių čekių. 1991-05-28 Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnyje buvo nurodyta, kad pirkimo-pardavimo subjektai gali būti asmenys, kurie 1989-11-03 nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną (1991-05-28) buvo perkamo namo (buto) nuomininkai ar jų šeimos nariai arba jiems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka suteikta gyvenamoji patalpa. 1991-12-20 buvo 4 straipsnis papildytas 3 ir 4 dalimi. Būtent 4 dalis ,kuri galiojo iki atitinkamai įstatymo galiojimo laiko, fiksavo, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai, kurie yra įgiję nuosavybės teisę į kitą gyvenamąjį namą (butą), pagal šį įstatymą negali privatizuoti kito gyvenamojo namo (buto). Ieškovės mirusysis sutuoktinis tapo nuomininku arba oficialiu gyventoju šio būsto, t.y. įsiregistravo, tik 1997-02-04. Jis netapo subjektu, sudaręs 1995 m. santuoką su ieškove, pagal įstatymą kaip šeimos narys. Jis jau turėjo jungtinės nuosavybės teise būstą su atsakovių motina Z. B.. A. B. neįdėjo savo lėšų į privatizavimo procesą, jie negalėjo įgyti net teisės kaip šeimos narys, nes iki privatizavimo turėjo nekilnojamąjį turtą, kurio neteko kitais pagrindais, t.y. dalinant turtą. Jis savo teisę turėti būstą buvo realizavęs. Privatizuojant buvo įdėta santuokoje labai nedaug pinigų. Baltupių butas buvo asmeninė ieškovės nuosavybė. Įgyjant sklypą su sodo nameliu buvo paimtas kreditas ir atitinkamai savo lėšų sutuoktiniai neturėjo. Tik pardavus 2002 m. asmenine nuosavybe esantį butą, buvo padengtas didžiąja dalimi kreditas ir pradėti visi būsto rekonstrukcijos darbai. Liudytojai patvirtino, kad namelis buvo ženkliai pagerintas – padidintas, apšiltintas, padaryta kanalizacija. Nuo sutuoktinių lygių dalių principo galima nukrypti.

8.Atsakovė B. B. (G.) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jei tėvelis skirtųsi šiai dienai, tai neleistų, kad turtas taip būtų padalintas. Ieškovė tik stengiasi, kad atsakovei tektų kuo mažiau palikimo. Kai išsiskyrė tėvai, mamai atiteko bendrabučio tipo butas. Žino, kad tėvas turėjo automobilį ir jį pardavė savo broliui. Neatsimena kada tiksliai.

Atsiliepimas

Atsakovės B. B. (G.) atstovė adv. S. R. nurodė, kad ieškovė iškreipia ginčo aplinkybes. Pagal (duomenys neskelbtini) str. kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Tokių įrodymų ieškovė nepateikė. Civilinio kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnyje numatyta, kad šeimos santykiams, atsiradusiems iki naujo kodekso įsigaliojimo, taikomas senasis santuokos ir šeimos kodeksas. Butas buvo įsigytas santuokos metu. A. tuo metu buvo šeimos narys. Vien šia aplinkybe jis turėjo teisę privatizuoti butą. Buvo galima privatizuoti tik vieną butą. Pirmojoje santuokoje butą jis pirkto pagal bendras teisės normas, o ne pagal privatizavimo įstatymą. Ieškovė parduodama 2002 metais butą pati pripažino, kad butą pirko kaip bendrą jungtinę nuosavybę ir pardavė kartu su A. B. kaip bendrąją nuosavybę. Liudytojas P. R. parodė, kad namą užbaiginėjo sutuoktiniai bendrai. Statybinės medžiagų įsigijimo dokumentai 2006-2007 metais. Butas parduotas 2002 metais, t.y. praėjus penkiems metams. Neaišku už kokius pinigus. Galimai už A. B.. Įrodymų byloje, kad ieškovės lėšomis byloje nėra. Nėra tokios įstatymo, kuris iš karto nustato, kad tai yra asmeninė nuosavybė, jei buvo sumokėta ir iš ieškovės asmeninių lėšų.

Šalies argumentai

9.A. T. B. su ieškiniu sutiko visiškai. Nurodė, kad bendrabutis buvo įgytas iki santuokos ir parduotas, kad pagerinti gyvenimo sąlygas. Nebuvo pakankamai lėšų išlaikyti bendrabutį ir investuoti į namą, nes buvo mokami alimentai. Tėtis išsiskyrė ir turėjo mokėti alimentus.

10.Tretysis asmuo V. Š. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad tėvui priklausė pusė turto. Jis dirbo banke, pakankamai gerai uždirbdavo. Tėvai buvo santuokoje įsigiję bendrabutį.

11.Liudytoja E. S. paaiškino, kad pažįsta bylos šalis. Jai žinoma apie B.ištuoką. Žino, kad jis žmonai paliko butą. Žino apie antrąją A. B. santuoką su ieškove. Jis mokėjo didelius alimentus, todėl nieko įgyti negalėjo. Čia pagrinde ieškovė turėjo bendrabutį, kurį pardavė ir nupirko namelį. Namelis buvo medinis, dviejų aukštų, kuriam buvo reikalingas renovavimas. Dabar namelis sutvarkytas, su šildymu. Iki tol A. su T. gyveno bendrabutyje. Kaip jai pasakė, bendrabutis priklausė ieškovei.

L. R. Š. paaiškino, kad pažįsta bylos šalis. Žino apie ieškovės ir A. B. santuoką. Su ieškove dirbo kartu. Ieškovė su šeima gyveno bendrabutyje Baltupiuose. T. tuo metu nusipirko sodo namelį ir savo vardu paėmė kreditą. Buvo ir matė tą namelį. Kad už namelį atsiskaityti, tai ieškovė turėjo parduoti bendrabutį. Matė, kaip namelis buvo remontuojamas. Matė padarytą gražią ir įrengtus vonią, virtuvę, antrą aukštą. Kai jie remontavo namą, tai skolinosi pinigų. Ji pati asmeniškai davė pinigų.

L. S. R. paaiškino, kad pažįsta ieškovę ir atsakovą. Apie jų nekilnojamąjį turtą nieko nežino. Nebuvo ginčo name.

L. S. K.paaiškino, kad pažįsta ieškovę, jos dukrą. Jie pažįstami medžiotojai. Žino, kad jie nusipirkto sodo namelį. Matė tą namelį. Namelis buvo mažas. Negali pasakyti, ar buvo tinkamas gyventi. Buvo tam name ir vėliau, viskas labai pasikeitė, galima gyventi. A. jam pasakojo, kad ieškovė turėjo kambarį, kurį turėjo parduoti.

Šalies argumentai

L. P. R. paaiškino, kad pažįsta ieškovę daug metų, taip pat pažinojo ir mirusįjį A.. Su A. atnaujino santykius prieš 5 metus. Supažindino jį (liudytoją) su T.. buvo nuvažiavęs į namelį. Buvo paėmę paskolą ir buvo problema kaip grąžinti. Matyt pardavė bendrabutį. Namelį jie pagerino, padarė šildymą, sutvarkė prie namo aplinką. Namelio statybas pabaigė T. ir A. kartu.

V. B. ir Z. L. į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Ieškinys atmesti.

Įrodymai byloje

12.Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. B. mirė 2016-02-09 (b.l. 11). Po jo mirties notarų biure buvo pradėta paveldėjimo byla Nr. 18/2016, kurioje mirusiojo turtą paveldėti kreipėsi mirusiojo sutuoktinė (ieškovė) T. B. ir mirusiojo vaikai T. B. bei V. B. (b.l. 12).

A. B. su pirmąją žmona Z. B. susilaukė vaikų: B. B. (b.l. 13), Z. B. (Lyznik) (b.l. 14), V. B. (Š.) (b.l. 15). A. B. 1995-06-24 sudarė santuoką su ieškove T. B. (b.l. 18), su kuria susilaukė sūnaus V. B. (b.l. 16) bei įvaikino ieškovės dukrą T. B. (b.l. 15).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1994-12-07 sprendimu buvo nuspręsta iš A. B. priteisti alimentus Z. B. dukros Zitos, gim. 1980-04-24, dukros Boženos, gim. 1981-08-21, dukros Vitos, gim. 1983-10-06, išlaikymui ½ dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau 0,4 minimalaus gyvenimo lygio kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 1994-11-18 iki jų pilnametystės (b.l. 51-52).

A. B. 1993-09-23 su Lietuvos taupomuoju banku sudarė kredito sutartį Nr. 93-I-70 dėl 6000 litų kredito namo remontui, kurį turėjo grąžinti iki 1994-09-23 (b.l. 33-36).

1995-11-03 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo padalino A. B. ir Z. B. bendrosios jungtinės nuosavybės turtą: A. – automobilį GAZ-24D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir autopriekabą „Zubrionok“, valst. Nr. I9-I2, o Zofikai – visą kitą turtą, tame tarpe ir butą (b.l. 57).

2016-04-01 Paveldėjimo teisių perleidimo sutartimis tretieji asmenys byloje V. Š. ir Z. L. padovanojo savo seseriai (atsakovei) B. B. (G.) paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po tėvo A. B. mirties (b.l. 81, 87).

A. D. Prunskienė 2016-04-18 sudarė paveldimo turto apyrašą po A. B. mirties (b.l. 88-89). 2016-06-14 antstolis R. V. sudarė papildomą turto apyrašą, įtraukdamas skolines palikėjo pareigas (b.l. 100-102).

Šalies argumentai

Ieškovė 1994-10-25 pateikė pareiškimą AB „Vilniaus Žuvis“ dėl bendrabučio kambario (adresas Vilnius, (duomenys neskelbtini)) privatizavimo (b.l. 21). 1996-12-30 notaro patvirtinta sutartimi ieškovė iš AB „Vilniaus Žuvis“ įsigijo vieną kambarį su bendro naudojimo patalpomis, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), už 57,30 litų, kuriuos įmokėjo į Lietuvos taupomojo banko „Sostinė“ Baltupių filialą 1996-12-04 grynais pinigais ir 1603,52 valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis (knygelės I-836) (b.l. 22-23, 34).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovės nuosavybės teisės 1997-08-11 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-5019 pagrindu įregistruotos į žemės sklypą, unikalus Nr. 4167-0602-0206 (b.l. 19-20).

1997-08-11 sutartimi (notarinio registro Nr. 2-5019) ieškovė T. B. iš viso už 27 000 litų (sklypas – 1000 litų, sodo namas – 26 000 litų) įsigijo žemės sklypą, kadastro Nr. 4167/0602:206, ir nebaigtą statyti sodo namą (pastatyta 94 proc.), turintį 127,50 kv.m. bendro ploto, esančius sodininkų bendrijoje „Pagiriai“, Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. (b.l. 30-31). 2000 litų pardavėjai buvo sumokėta iki sutarties sudarymo (sutarties 3 p.). 1997-08-18 ieškovė T. B. ir pardavėja pas notarą patvirtino bendrą pareiškimą, kad ieškovė pardavėjai sumokėjo 25 000 litų, todėl pardavėja jokių pretenzijų ieškovei dėl sutarties sąlygų įvykdymo neturi (b.l. 32).

I. T. B. 1997-08-18 Turto įkeitimo sutartimi Nr. 3801664, užtikrindama 25 000 litų paskolos pagal 1997 m. rugpjūčio mėn. sutartį Nr. 3801664 grąžinimą, bankui įkeitė 0,0659 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. 4167/0602:206, bei jame esantį nebaigtą statyti (pastatyta 94 proc.) sodo namą, esančius sodininkų bendrijos „Pagiriai“ sklype Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., ir 16,04 kv.m. bendro naudingo ploto turintį vieną kambarį su bendro naudojimo patalpomis, esantį Baltupio g. 41-60, Vilniuje (b.l. 28-29).

AB „Swedbank“ (buvęs Hansabankas ir Lietuvos taupomasis bankas) 2002-05-30 raštu Nr. 03/6057 nurodė neprieštaraujantis, kad būtų perleistas bankui įkeistas užtikrinant ieškovės prievolių bankui pagal 1997-08-18 paskolos sutartį Nr. 3801664 tinkamą įvykdymą kambarys su b.n. patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nurodė, kad 2002-05-29 dienai ieškovės įsiskolinimą bankui sudarė 4 681,57 Lt suma (4 667,21 Lt paskolos, 14,36 Lt palūkanų) (b.l. 25).

2002-08-05 kambario su b.n. patalpomis pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė T. B. ir A. B. pardavė už 19 500 litų kambarį su bendro naudojimo patalpomis, esantį Vilniuje, Baltupio g. 41-60 (b.l. 137-139). Pirkimo-pardavimo sutarties 2 punkte nurodyta, kad parduodamas butas su b.n. patalpomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pardavėjams pagal 1996-12-30 Vilniaus m. 18-jame notarų biure patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. 3943; pagal 2002-08-06 „Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės“ Vilniaus filialo išduotą pažymą „A. N. turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos“ Nr. 10/142679 (b.l. 137). Sutartį pasirašė ieškovė, A. B. ir pirkėja (b.l. 139).

Įrodinėdama ginčo būsto pagerinimui asmeninių lėšų panaudojimą ieškovė byloje pateikė išrašus iš banko sąskaitos: 2006-08-22 3844,36 Lt mokėjimas Vilniaus AB GKG-3, mokėjimo paskirtis – pagal sutartį 78646, už prod.-3257,93, 18 proc. (duomenys neskelbtini)43; 2006-09-26 4574,02 Lt mokėjimas UAB „Senukų prekybos centras“, mokėjimo paskirtis – už prekes, mokėtojas A. B.; 2007-08-18 2565,08 Lt mokėjimas UAB „Varinės sistemos“, mokėjimo paskirtis – pagal PVM fakt. serija VAR 00001449; 2007-08-21 1588,21 Lt mokėjimas UAB „Apdailos medžiagos“, mokėjimo paskirtis – pagal sąsk. faktūrą serija AM Nr. 02728; 2006-09-28 3954,18 Lt mokėjimas UAB „Statybų duona“, mokėjimo paskirtis – pirkinys 2006-09-25; 2007-08-16 3504,86 Lt mokėjimas UAB „Varinės sistemos“, mokėjimo paskirtis – pagal PVM sąsk. faktūrą serija VAR Nr. 0000001445 (b.l. 35-40), taip pat kitus dokumentus: 2006-10-03 krovinio (170,86 kv.m. čerpių, skardos, vėjalenčių ir kt.) gabenimo važtaraštį Nr. DPD2795; 2005-06-23 UAB „Languva plastikas“ komercinį pasiūlymą; UAB „Makveža“ dok. Nr. 0280788 dėl akyt. bet. blokelių 1228,28 litų sumai, su įrašu apmokėta; UAB „Vilniaus gelžbetonių konstrukcijų gamykla Nr. 3“ 2006-08-22 PVM sąskaita-faktūra 1011,67 litų sumai už ak. blokelius; UAB „Makveža“ dok. Nr. 0560847 dėl maišyklės betonui 731,55 litų sumai (b.l. 41-45).

Kolektyvinio sodo techninės apskaitos byla (b.l. 46-50).Vieno aukšto su mansarda ir rūsiu,bendro naudingo ploto 127,50 kv.m.Nėra grindų,bet langai ir durys yra(b.l.49).

Įrodinėjimas

Motyvuojamoji dalis

13.CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė. Byloje esančius įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos A. T. 2001 m. kovo 26 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-569/2002, 2004 m. kovo 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.).

Lietuvos A. T. praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos A. T. ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016).

Ginčo esmė

14.Ieškovė nors ir prašo nustatyti didesnę turto dalį jai iš bendro sutuoktinių turto po vyro mirties,bet faktiškai įrodinėja,kad 1997-08-11 sutartimi įgytas už 27 000 litų nekilnojamasis turtas-sklypas – 1000 litų, sodo namas – 26 000 litų, esančius sodininkų bendrijoje „Pagiriai“, Nr. 206, Vilniaus r.,buvo sumokėti jos asmeninės nuosavybės 72/100 dalies pinigais,todėl jai priklauso didesnė turto dalis-86/100.

Dėl ieškinio pagrįstumo

15.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos A. T. 2006 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006 išaiškino, jog pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to teismai, spręsdami dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, turi vadovautis 2000 m. CK normomis (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-744/2002; 2003 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2003; 2005 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2005, 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2005). Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad SŠK iš esmės analogiškai reglamentavo santuokoje įgyto turto teisinį režimą. Tiek SŠK, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, turtas įgytas esant susituokus laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš minėtų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Tačiau teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas galiojant C. I. CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalyviais gali būti tik sutuoktiniai.

Lietuvos A. T. 2006 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006 analizavo atvejį, kada vienas iš sutuoktinių santuokoje įgytą turtą įregistravo savo vardu, santuoką nutraukė ir įregistravo jos nutraukimą dar galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui, o taip pat šio Kodekso 23 straipsnio 4 dalyje nustatytas 3 metų terminas baigėsi iki 2000 m. CK įsigaliojimo. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, jog pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to teismai, spręsdami dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, turi vadovautis 2000 m. CK normomis (žr., pvz., LAT 2002 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje bylojeNr. 3K-3-744/2002; 2003 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje bylojeNr. 3K-3-705; 2005 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje bylojeNr. 3K-3-44, 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje bylojeNr. 3K-3-57, kt.). Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad SŠK iš esmės analogiškai reglamentavo santuokoje įgyto turto teisinį režimą. Tiek SŠK, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš minėtų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Tačiau teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas galiojant C. I. CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalyviais gali būti tik sutuoktiniai. Nutraukus santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Šios nuosavybės dalyviai – buvę sutuoktiniai – tampa bendraturčiais ir valdo bendrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios (SŠK 23 straipsnio 1 dalis, CK 3.117 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., LAT 2002 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje bylojeNr. 3K-3-476/2002). Kartu teisėjų kolegija nurodė, kad ši lygių dalių prezumpcija gali būti paneigta ir nustatytas kitoks dalių dydis, pareiškus vienam iš buvusių sutuoktinių reikalavimus teisme. Be to, minėta, kad gali būti nuginčyta ir turto, įgyto santuokos metu, bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija, įrodžius vienam iš buvusių sutuoktinių, kad tam tikras turtas yra jo asmeninė nuosavybė (SŠK 22 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį turto bendrumo prezumpciją galima paneigti ir įrodyti asmeninės nuosavybės teisę tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiami liudytojų parodymai arba turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė (LAT 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006).(Civilinė byla Nr. 2A-1366-431/2016)

A. B. turėjo 6000 Lt kreditą,kuris turėjo būti padengtas iki 1994-09-23.Kad neatsiskaityta iki šios datos duomenų nėra.Todėl teismas skaito,kad iki teismo sprendimo priteisti alimentus ir po to teismo sprendimo padalinti minėto asmens ir pirmos santuokos sutuoktinių turtą,A. B. skolų neturėjo,nes dalintinas turtas nebuvo įkeistas ir jam nebuvo pritaikyta oficiali hipoteka.

Teismas skaito,kad ieškovė T. B. įrodė,kad ji privatizavo butą Baltupio g.Ginčo dėl to byloje nėra.

Atsakovė nepateikė įrodymų kada ir už kokią sumą buvo parduotas automobilis GAZ-24 D.

A. B. 1995-06-24 sudarė santuoką su ieškove T. B..A. B. yra miręs ir pasisakyti dėl ieškinio pagrįstumo,kad jo bendroji jungtinė nuosavybės ginčo turto dalis sudaro tik 14/100 dalį negali.

Ieškovė pirkdama žemės sklypą ir sodo namą sumokėjo 1997-08-11 tik du tūkstančius litų.Sutartimi buvo numatyta,kad sumokės iki 1997-08-15.Tačiau likusią sumą-25000 litų ji sumokėjo tik 1997-08-18,t.y. kai gavo tą pačią dieną banko psakolą,ką rodo banko sutartis ir notarinis įrašas.Tokiu būdu ne ieškovės nurodomais 19500 litų indėlio į pirkimo sumą buvo nupirktas sklypas ir namas,o paskolos ir įkeitimo būdų įgytas turtas esant santuokoje su A. B..

Teismas atmeta ieškovės teiginius,kad namas buvo labai blogos būklės be langų,santechnikos ir kt..Iš namo techninio aprašymo matyti,kad name buvo 6 langai ir trejos durys.Grindų nebuvo,kas įvertinta 6 nebaigtumo procentais.Todėl namo baigtumas nurodytas 94 procentai(b.l.49).Teismas jokiu būdu negali sutikti,kad sutuoktiniai įsigijo negyvenamą „lūšną“,kai jie realiai įsigijo vieno aukšto su mansarda namą,kuriame buvo rūsys ir garažas(b.l.47-49),tik nebuvus grindų.Namo naudingas plotas buvo 127,50 kv.m..Todėl liudytojų S. K. ir S. R. paaiškinimai taip pat vertinami kritiškai,nes tokio ploto ir aukštų(vienas aukštas su mansarda faktiškai yra kaip dviejų aukštų namas)gyvenamoji patalpa,kai viso yra trys kambariai,prie namo yra 26,24 kv.m.garažas negali būti laikomas „sodo nameliu“,kuris nebuvo tinkamas gyventi.

2002-08-05 kambario su b.n. patalpomis pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė T. B. ir A. B. pardavė už 19 500 litų kambarį su bendro naudojimo patalpomis.Ši sutartis rodo,kad turtas buvo laikomas bendra jungtine nuosavybe,nors jis buvo įgytas asmeniškai T. B..Todėl teismas turi pagrindą daryti išvadą,kad minėti pinigai buvo laikomi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nematyti (b.l. 19-20).kad tai yra asmeninė T. B. nuosavybė nėra,nes įrašo apie tai nėra. Ieškovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių, jog buvo aiškiai išreikšta jos valia gyvenant santuokoje su savo vyru ginčo sklypą su žeme įsigyti asmeninės nuosavybės teise, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog jau vien ta aplinkybė, kad siekdamas įsigyti ginčo sklypą su namu ji viena paėmė paskolą ir įkeitė savo butą, bei aplinkybė, kad įgytas turtas VĮ Registrų centre buvo registruotas jos vardu, sudaro pagrindą spręsti, jog jis buvo įgytas ne kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o kaip jos asmeninė. Asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją; asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010). Lietuvos A. T. yra pasisakęs, kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija savaime negali pažeisti kito suinteresuoto asmens teisių (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2010).Todėl laikytina,kad įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.Ieškovė neįrodė,kad minėtas turtas buvo perkamas,kaip jos asmeninė nuosavybė.

2002-05-29 dienai ieškovės įsiskolinimą bankui sudarė 4 681,57 Lt suma (4 667,21 Lt paskolos, 14,36 Lt palūkanų) (b.l. 25).Tai rodo,kad ieškovė su sutuoktiniu būdami santuokoje atidavinėjo paskolą bankui.

AB „Swedbank“ (buvęs Hansabankas ir Lietuvos taupomasis bankas) 2002-06-19 pažymoje Nr. 03/6608 nurodė, kad ieškovė T. B. 2002-06-19 įvykdė visus įsipareigojimus bankui pagal 1997-08-18 paskolos sutartį Nr. 3801664 (naujas sutarties Nr. T2S-00988-FA) su visais jos pakeitimais ir papildymais (b.l. 24). 2002-08-05 kambario su b.n. patalpomis pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė T. B. ir A. B. pardavė už 19 500 litų kambarį su bendro naudojimo patalpomis, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (b.l. 137-139).Sutartį pasirašė ieškovė, A. B. ir pirkėja (b.l. 139).Tai įrodo,kad šis turtas sutuoktinių buvo laikomas bendra jungtine nuosavybe.

Minėti įrodymai patvirtina tą faktą,kad butas buvo parduotas po to,kai sutuoktiniai atsiskaitė su banku,po ko jie tapo absoliučiais turto savininkais be įkeitimo.Todėl liudytojų E. S. ir R. Š. parodymai dėl namo pirkimo aplinkybių(pardavė butą ir nusipirko sodo namelį) vertinami,kaip neatitinkantys tikrovės.

Įrodinėdama ginčo būsto pagerinimui asmeninių lėšų panaudojimą ieškovė byloje pateikė išrašus iš banko sąskaitos nuo 2005-06-23 iki 2007-08-18.Šie išrašai įrodo,kad ji atliko tikslinius mokėjimus ir A. B. vardu(b.l.36).,bet ne nuo 2002 metų,kai buvo parduotas butas. Krovinio gabenimo važtaraštis(b.l.41) negali būti laikomas įrodymu,kad ieškovė už jį sumokėjo pinigus,nes jame nėra gavėjos pavardės ir krovinys atvežtas į Kauną,Pramonės g.6,o ne į sodo namo vietą.Komercinis pasiūlymas(b.l.42) neįrodo,kad ieškovė sumokėjo už jį savo asmeninius pinigus,nes tai nėra atsiskaitymą įrodantis dokumentas.Sąskaitos kopija (b.l.43) neįrodo,kad ieškovė mokėjo nurodytą sumą,nes kopijoje nėra ieškovės pavardės ir parašo,o pateiktas įrašas su parašu yra padarytas ant kopijos.

Bet kokiu atveju,jeigu ieškovė mokėjo per banką iš savo sąskaitos,tai rodo,kad namas buvo gerinamas iš bendrų sutuoktinių lėšų ir neįrodo,kad tuo metu buvę sąskaitoje pinigai buvusioje situacijoje buvo ieškovės asmeniniai pinigai,kaip ir pinigai už sutuoktinių parduotą butą,kurį neformaliai jie abu pardavė,kaip bendrą jungtinę nuosavybę(b.l.137-139). Šiuo atveju galioja bendrasis principas, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Konstitucijos 7 straipsnis).

Tokiu būdu ieškovės pateikti įrodymai paneigia jos argumentus,kad iš 27000 litų už sklypo ir namo pirkimą ji sumokėjo 19500 litų,nes iki šio buto pardavimo sutuoktiniai jau buvo padengę paskolą bankui.Ieškovė savo pateiktais įrodymais(b.l.137-139) paneigė savo pačios argumentus,kad parduoto buto pinigai buvo jos asmeniniai pinigai.Objektyvių įrodymų,kad visi ieškovės asmeniniai pinigai buvo skirti namo įrengimui į bylą nepateikta((duomenys neskelbtini),185 str.)

Tokiu būdu ieškovė neįrodė,kad po to,kai buvo parduotas butas, ji savo asmeniniais pinigais prisidėjo tiek,kad jai būtų priteista 86/100 dalys iš buvusių sutuoktinių bendros jungtinės nuosavybės. Dėl nurodytų priežasčių prezumpcija, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nėra paneigta (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nesant ginčo dėl to, kad ginčo sklypas su namu buvo įgytas ieškovei ir jos sutuoktiniui gyvenant santuokoje, įkeičiant sklypą su namu ir butą bankui ir visa tai atliekant ieškovės vardu, tačiau nebuvus ieškovės ir sutuoktinio aiškiai išreikštos valios dėl ginčo turto įsigijimo asmeninėn ieškovės nuosavybėn, o ieškovei ir sutuoktiniui santuokoje vedant bendrą ūkį ir gerinant gerbuvį,galima spręsti, jog nagrinėjamu atveju ginčo turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo ir yra bendroji jų jungtinė nuosavybė (SŠK 21 straipsnis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis) (civilinė byla Nr. 2A-529-260/2017). Iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo pagal CK 3.123 straipsnį nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo,nes ieškovė neįrodė,kad ji turto tvarkymui, prižiūrai, remontuodama ar pagerindama bendrai valdomą turtą prisidėjo 86/100 dalimi,o jos sutuoktinis tik 14/100 dalimi.Net liudytojas P. R. patvirtino,kad sutuoktiniai bendrai gerino namo būklę.Todėl ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

16.Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė T. B. už pareikštą ieškinį sumokėjo 41,00 Eur žyminį mokestį, o likusio sumokėti žyminio mokesčio dalis (545,00 Eur) buvo atidėta iki teismo sprendimo byloje priėmimo (b.l. 2).

I. T. B. patyrė 1 200,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 148-151)(už ją sumokėjo atsakovė T. B. (dukra)).

A. B. B. (G.) patyrė 500,00 Eur advokato teisins pagalbos išlaidų (b.l. 152-153).

Netenkinus ieškinio iš ieškovės priteistina valstybei 545 euro žyminio mokesčio ir 16,38 eur pašto išlaidų(CPK 80,84,93,96 str.)

Iš ieškovės atsakovei priteistina 500 eurų bylinėjimosi išlaidų(CPK 88,93 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 84,88,93,96,185,259-269 str.,270 straipsniu, teismas

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės T. B. (a.k(duomenys neskelbtini) atsakovei B. B.(G.) (a.k(duomenys neskelbtini) 500 eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės T. B. (a.k(duomenys neskelbtini) valstybei 545 eur ( penkis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 16,38 eur(šešiolika eurų 38 ct) pašto išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius