- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-07
- Bylos Nr.
- 2A-193-258/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01761-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Tomas Venckus
- Ieškovas
- T. B.
- Atsakovas
- B. B., V. B., T. B.
- Trečiasis asmuo
- Z. L., V. Š.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės, Tomo Venckaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. B. ieškinį atsakovams B. B. (G.), V. B., T. B. dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto dalių nustatymo, tretieji asmenys – Z. L., V. Š..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė T. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams B. B. (G.), V. B., T. B., kuriuo prašė:
1.1. nustatyti, jog T. B. priklauso 86/100 dalys žemės sklypo SB „Pagiriai“ (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono sav., unik. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), 659 kv. m. bendro ploto; mirusiojo A. B. dalis – 14/100
1.2. nustatyti, jog T. B. priklauso 86/100 dalys nebaigto statyti pastato – sodo namo sodininkų bendrijos „Pagiriai“ sklype Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Sodo namas) mirusiojo sutuoktinio A. B. dalis – 14/100.
2. Ieškinyje nurodė, kad jos sutuoktinis A. B. mirė (duomenys neskelbtini). Santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), jos metu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V. B. bei buvo įvaikinta ieškovės (duomenys neskelbtini) gimusi dukra T. B.. Po A. B. mirties notarų biure užvesta paveldėjimo byla, o turto paveldėtojai pagal įstatymą yra mirusiojo vaikai Z. L., V. Š., B. G., V. B., T. B. bei sutuoktinė (ieškovė). Ieškinys grindžiamas tuo, kad santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas buvo sukurtas bei pagerintas didele dalimi panaudojant ieškovės asmeninį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau ir – Butas). A. B. turtinė padėtis nuo pat jų santuokos sudarymo buvo labai bloga – jis turėjo mokėti išlaikymą vaikams, jokio turto, išskyrus seną automobilį GAZ ir automobilio priekabą „Zubrionok“ po ištuokos 1995 metais neturėjo. Taigi, ne mažiau kaip 72/100 dalys nekilnojamojo turto buvo sukurtos ieškovės asmeninėmis lėšomis, bendra jungtinė nuosavybė – 28/100 nekilnojamojo turto vertės (įgyto turto vertė įgijimo metu – 27 000 Lt.; ieškovės parduoto ir į minėtą Nekilnojamąjį turtą investuoto asmeninio turto vertė 19 500 Lt.; kas sudaro 72/100 dalis).
Atsiliepimas
3. Atsakovė B. B. (G.) atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2016-04-01 sesuo V. Š. jai padovanojo savo teises į palikimą, tą patį 2016-04-11 padarė ir sesuo Z. L.. Pagal su ieškiniu susijusius dokumentus Butas buvo privatizuotas jau gyvenat su jos tėvu ir greičiausiai su jos tėvo ryšiais už 50 Lt. (duomenys neskelbtini) jos tėvai išsiskyrė. 1995-11-03 pagal tėvo pateiktą ieškinį buvo padalintas santuokoje užgyventas turtas. Ieškovės teiginiai, kad tėvas savo dukras iš pirmos santuokos išlaikė ir todėl, kad ji tempė vieną namo įsigijimą ir statybas, neatitinka tikrovės. Po skyrybų su atsakovės mama tėvui likęs automobilis buvo parduotas tėvo broliui Ukrainos piliečiui S. N., kuris tėvui už automobilį sumokėjo 16 000 Lt (4 000 USD). Mano, kad namo ir sklypo pirkimui ir buvo panaudoti tie pinigai.
4. V. B. ir T. B. bendru atsiliepimu su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad dar iki 1995-06-24 santuokos mama (ieškovė) turėjo asmeninį turtą (16,04 kv. m. bendro naudingo ploto turintį vieną kambarį su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje), kurio pagrindu buvo didžia dalimi sukurtas jų šeimos turtas – sodo namas, kuriame gyvena ir žemės sklypas. Nuo gimimo gyveno ieškovės vieno kambario bute, kadangi A. B. jokio turto į šeimą nebuvo įnešęs – išsituokdamas su atsakovių motina jis negavo nei dalies nekilnojamojo turto ar kompensacijos už jį. Kadangi lėšų pragyvenimui trūko (iš mamos atlyginimo buvo dengiama paskola bankui, tėvas uždirbo mažai), jie visi iki pat 2002 metų gyveno viename kambaryje Baltupio gatvėje. Norėdama įsirengti namą bei grąžinti likusią paskolos bankui dalį, mama buvo priversta parduoti savo asmeninį butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 19 500 Lt. Visi pinigai, kuriuos mama gavo šį butą (19 500 litų) buvo panaudoti namui įrengti ir likusiai paskolos daliai atiduoti. 2002-2006 metais buvo atlikti būsto įrengimo darbai (grindų, langų, santechnikos, šildymo sistemų, pagalbinių patalpų.
5. Trečiasis asmuo V. Š. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes jis nepagrįstas. Ji 2016-04-01 notarų biure savo teises į palikimą padovanojo sesei B. G..
6. Trečiasis asmuo Z. L. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nes jis nepagrįstas. Nurodė, kad 2016-04-11 notarų biure savo teises į palikimą padovanojo sesei B. G..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.
8. Teismas nustatė, kad A. B. turėjo 6000 Lt kreditą, kuris turėjo būti padengtas iki 1994-09-23, kad už kreditą nebūtų atsiskaityta, tokių duomenų nėra. Teismas sprendė, kad iki teismo sprendimo priteisti išlaikymą vaikams ir po šio teismo sprendimo padalinti minėto asmens ir pirmos santuokos sutuoktinių turtą, A. B. skolų neturėjo, nes dalintinas turtas nebuvo įkeistas ir jam nebuvo pritaikyta oficiali hipoteka.
9. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, kad ji privatizavo butą (duomenys neskelbtini) Ginčo dėl to byloje nėra. Teismas nustatė, kad ieškovė pirkdama žemės sklypą ir sodo namą sumokėjo 1997-08-11 tik du tūkstančius litų. Sutartimi buvo numatyta, kad sumokės iki 1997-08-15. Tačiau likusią sumą –25000 litų ji sumokėjo tik 1997-08-18, t. y. kai gavo tą pačią dieną banko paskolą, ką rodo banko sutartis ir notarinis įrašas. Tokiu būdu ne ieškovės nurodomais 19500 litų indėlio į pirkimo sumą buvo nupirktas sklypas ir namas, o paskolos ir įkeitimo būdų įgytas turtas esant santuokoje su A. B..
10. Teismas atmetė ieškovės teiginius, kad namas buvo labai blogos būklės be langų, santechnikos ir kt.. Iš namo techninio aprašymo teismas nustatė, kad name buvo 6 langai ir trejos durys. Grindų nebuvo, kas įvertinta 6 nebaigtumo procentais. Todėl namo baigtumas nurodytas 94 procentai. Teismas sprendė, kad ieškovė su sutuoktiniu įsigijo vieno aukšto su mansarda namą, kuriame buvo rūsys ir garažas, tik nebuvo grindų. Namo naudingas plotas buvo 127,50 kv. m.. Todėl liudytojų S. K. ir S. R. paaiškinimai taip pat vertinami kritiškai, nes tokio ploto ir aukštų (vienas aukštas su mansarda faktiškai yra kaip dviejų aukštų namas) gyvenamoji patalpa, kai viso yra trys kambariai, prie namo yra 26,24 kv. m. garažas. Visa tai negali būti laikomas „sodo nameliu“, kuris nebuvo tinkamas gyventi. 2002-08-05 kambario su bendro naudojimo patalpomis pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė T. B. ir A. B. pardavė už 19 500 litų kambarį su bendro naudojimo patalpomis. Ši sutartis įrodo, kad turtas buvo laikomas bendra jungtine nuosavybe, nors jis buvo įgytas asmeniškai T. B.. Todėl teismas padarė išvadą, kad minėti pinigai buvo laikomi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
11. Teismas sprendė, kad ieškovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių, jog buvo aiškiai išreikšta jos valia gyvenant santuokoje su savo vyru ginčo sklypą su žeme įsigyti asmeninės nuosavybės teise, nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog jau vien ta aplinkybė, kad siekdamas įsigyti ginčo sklypą su namu ji viena paėmė paskolą ir įkeitė savo butą, bei aplinkybė, kad įgytas turtas VĮ Registrų centre buvo registruotas jos vardu, sudaro pagrindą spręsti, jog jis buvo įgytas ne kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o kaip jos asmeninė.
12. Teismas nurodė, kad 2002-05-29 dienai ieškovės įsiskolinimas bankui buvo 4 681,57 Lt suma (4 667,21 Lt paskolos, 14,36 Lt palūkanų) ir tai rodo, kad ieškovė su sutuoktiniu būdami santuokoje atidavinėjo paskolą bankui. 2002-08-05 kambario su bendro naudojimo patalpomis pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė T. B. ir A. B. pardavė už 19 500 litų Butą. Sutartį pasirašė ieškovė, A. B. ir pirkėja ir tai įrodo, kad šis turtas sutuoktinių buvo laikomas bendra jungtine nuosavybe. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad šie įrodymai patvirtina tą faktą, kad butas buvo parduotas po to, kai sutuoktiniai atsiskaitė su banku, po ko jie tapo absoliučiais turto savininkais be įkeitimo.
13. Teismas, pasisakydamas dėl kitų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų – išrašų iš banko sąskaitos nuo 2005-06-23 iki 2007-08-18 – nurodė, jog šie išrašai įrodo, kad ieškovė atliko tikslinius mokėjimus A. B. vardu, bet ne nuo 2002 metų, kai buvo parduotas Butas. Krovinio gabenimo važtaraštis negali būti laikomas įrodymu, kad ieškovė už jį sumokėjo pinigus, nes jame nėra gavėjos pavardės ir krovinys atvežtas į Kauną, Pramonės g.6, o ne į sodo namo vietą. 2005-06-23 komercinis pasiūlymas neįrodo, kad ieškovė sumokėjo už jį savo asmeninius pinigus, nes tai nėra atsiskaitymą įrodantis dokumentas. UAB „Makveža“ išrašyta sąskaitos kopija neįrodo, kad ieškovė mokėjo nurodytą sumą, nes kopijoje nėra ieškovės pavardės ir parašo, o pateiktas įrašas su parašu, kad apmokėta yra padarytas ant kopijos.
14. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės pateikti įrodymai paneigia jos argumentus, kad iš 27000 litų už sklypo ir namo pirkimą ji sumokėjo 19500 litų, nes iki šio buto pardavimo sutuoktiniai jau buvo padengę paskolą bankui. Ieškovė savo pateiktais įrodymais paneigė savo pačios argumentus, kad parduoto buto pinigai buvo jos asmeniniai pinigai. Objektyvių įrodymų, kad visi ieškovės asmeniniai pinigai buvo skirti namo įrengimui į bylą nepateikta (CPK 178,185 str.) Iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo pagal CK 3.123 straipsnį nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes ieškovė neįrodė, kad ji turto tvarkymui, priežiūrai, remontuodama ar pagerindama bendrai valdomą turtą prisidėjo 86/100 dalimi, o jos sutuoktinis tik 14/100 dalimi. Pažymėjo, jog liudytojas P. R. patvirtino, kad sutuoktiniai bendrai gerino namo būklę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 20l7 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
15.1. Teismas ignoruoja tiek CK 3.123 str., tiek Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, kurioje laikomasi nuostatos, jog teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus (nei CK 3.123 str.) kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų, įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-220/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009; kt.).
15.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad prašymo privatizuoti Butą metu (1994 m.) ieškovė nebuvo susijusi jokiais santykiais su mirusiuoju A. B., pastarasis tuo metu kartu su pirmąja sutuoktine Z. B. 1994 m. įsigijo vieno kambario butą (duomenys neskelbtini). Teismas neatsižvelgė į pateiktą rašytinį įrodymą apie tai, kad A. B. negyveno nuolat su ieškove jos 1996-12-30 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu privatizuotame Bute (jame nuolat apsigyveno ir prisiregistravo tik 1997-02-04). Teismas nekreipė dėmesio ir į pateiktus mokėjimo dokumentus, kurių pagrindu butas buvo privatizuojamas – Taupomojo banko 1996-12-04 pranešimo kopiją (nurašyta 1603,52 Lt iš T. M. nebalansinės sąskaitos – asmeninės ieškovės lėšos, gautos atkūrus LR nepriklausomybę) bei 57,30 Lt. T. B. įnešė grynaisiais pinigais už buto privatizavimą. Teismas ignoruoja šį faktą, jo neanalizuodamas, t. y. neatsižvelgdamas į kiekvieno iš sutuoktinių indelį vėliau įgyjant ir pagerinant Sodo namą bei sklypą.
15.3. Teismas neatsižvelgė į ieškovės ir liudytojų E. S., R. Š. ir kt. paaiškinimus, kad Butą ieškovė pardavė tik todėl, kad nepakako lėšų paskolai dengti, nebuvo už ką įrengti Sodo namo taip, kad jame galima būtų gyventi. Teismas ignoravo faktą, jog pinigai už parduodamą Butą buvo gauti iki sandorio 2002-08-05 sudarymo ir jais buvo padengtas likusi kredito dalis, padaryti paskutiniai įnašai bankui.
15.4. Teismas, vertindamas įrodymus, buvo neobjektyvus ieškovės kviestų liudytojų atžvilgiu – visus jų parodymus atmetė ir vertino kritiškai.
15.5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad A. B. pajamos įgyjant Sodo namą ir vėliau buvo labai mažos, ir 1/2 jų dalis buvo mokama kaip išlaikymas vaikams iš pirmosios santuokos. Norint įsirengti namą bei grąžinti likusią paskolos bankui dalį, ieškovė buvo priversta parduoti savo asmeninį Butą. Jokio turto, išskyrus seną automobilį GAZ ir automobilio priekabą „Zubrionok“ po ištuokos 1995 metais jis neturėjo (viską paliko pirmajai žmonai Z. B.).
15.6. Ieškovės manymu, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę ir nustatyti, jog T. B. dalis turte yra didesnė nei mirusiojo sutuoktinio (CK 3.98 straipsnio 2 dalis).
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. B. ir T. B. prašo tenkinti apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
16.1. Teismas, nagrinėdamas bylą, nevertino aplinkybės, jog iki jų tėvų santuokos 1995-06-24 ieškovė turėjo asmeninį turtą (16,04 kv. m. bendro naudingo ploto turintį vieną kambarį su bendro naudojimo patalpomis, esantį Baltupių g. 41-60, Vilniuje), kurio pagrindu buvo didžia dalimi sukurtas šeimos turtas – Sodo namas, kuriame gyvena ir žemės sklypas, esantys SB „Pagiriai“ Nr. (duomenys neskelbtini).
16.2. Teismas nevertino aplinkybės, jog 1997-08-18 T. B. sudarė su AB „Hansabankas“ Paskolos sutartį Nr. 3801664, kuria jai buvo suteikta 27 000 Lt sodo namui įgyti. A. B. pajamos buvo menkos, be to, jis mokėjo išlaikymą atsakovėms (dukterims iš pirmos santuokos) bankas nereikalavo jo garanto ir nekilnojamasis turtas buvo perkamas ieškovės T. B., vardu. Bankui buvo įkeistas 0,0659 ha žemės sklypas ir jame esantis nebaigtas statyti (pastatytas 94 proc.) sodo namas sodininkų bendrijos „Pagiriai“ sklype Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo įkeistas ir ieškovės iki santuokos įgytas turtas – Butas.
16.3. Sprendime nevertinta aplinkybė, jog norėdama įsirengti namą bei grąžinti likusią paskolos bankui dalį ieškovė buvo priversta parduoti savo asmeninį Butą.
16.4. Teismas nesivadovavo Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 4 d. nuostatomis ir neatsižvelgė į įrodymus apie tai, kad A. B. 1996 metais dar negyveno nuolat (ir nebuvo registruotas) su ieškove jos 1996-12-30 privatizuotame bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje (jame nuolat apsigyveno ir prisiregistravo tik 1997-02-04, t. y. neturėjo jokios subjektinės teisės minėtojo buto privatizuoti (nei kaip nuomininkas, nei kaip kartu gyvenantis šeimos narys).
Motyvuojamoji dalis
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
17. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
18. Nagrinėjamoje byloje paveldėtoja ieškovė įrodinėjo, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę nustatant, jog ieškovės nekilnojamojo turto dalis turte yra didesnė nei mirusiojo sutuoktinio.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė gali būti padalyta sutuoktinių susitarimu arba teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Kadangi nagrinėjamoje byloje susiklostė specifinė situacija, kad siekiant išspręsti tarp turto paveldėtojų kilusį ginčą turi būti padalytas jau mirusių sutuoktinių turtas, tai šis turtas dalijamas remiantis CK nuostatomis, reglamentuojančiomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusio turto padalijimą. Pažymėtina, kad teismas, dalydamas sutuoktinių turtą, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, atsižvelgia į nustatytas aplinkybes ir parenka tokį šio turto padalijimo būdą, kuris geriausiai atitiktų CK nuostatas ir civilinių teisinių santykių reglamentavimo tikslus. Preziumuojama, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis), tokie nurodyti CK 3.123 straipsnyje. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateiktas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, teismas gali pripažinti svarbiomis bei įgalinančiomis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir kitas aplinkybes, tačiau, nukrypdamas nuo šio principo „kitų svarbių aplinkybių“ pagrindu, teismas turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba aplinkybių visumos kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga. Taigi, nukrypdamas nuo lygių dalių principo, teismas turi įvertinti, kiek įstatyme numatytų ar teismo pripažintų svarbiomis, t. y. sudarančiomis pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, aplinkybių yra byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2013).
20. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovė Butą įsigijo už byloje pateiktus mokėjimo dokumentus, kurių pagrindu butas buvo privatizuojamas – Taupomojo banko 1996-12-04 pranešimo kopiją (nurašyta 1603,52 Lt iš T. M. nebalansinės sąskaitos – asmeninės ieškovės lėšos, gautos atkūrus LR nepriklausomybę) bei 57,30 Lt ir į tai, kad T. B. įnešė grynaisiais pinigais už Buto privatizavimą. Pasak ieškovės, teismas neatsižvelgė į kiekvieno iš sutuoktinių indėlį vėliau įgyjant ir pagerinant sodo namą bei Sklypą. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.
21. Bylos duomenimis, 1996-12-30 notaro patvirtinta sutartimi ieškovė iš AB „Vilniaus Žuvis“ įsigijo Butą už 57,30 litų, kuriuos įmokėjo į Lietuvos taupomojo banko „Sostinė“ Baltupių filialą 1996-12-04 grynais pinigais ir 1603,52 valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis (knygelės I-836). Taigi lėšos už privatizuojamą butą įmokėtos santuokos metu, taip pat ir nuosavybės teisė į Butą perėjo santuokos metu.
22. Kaip pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, tiek Lietuvos tarybų Socialinės Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK), tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, turtas įgytas esant susituokus laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Kad pati ieškovė Butą laikė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe patvirtina į bylą pateikta notaro patvirtinta 2002-08-05 kambario su bendromis naudojimo patalpomis pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė T. B. ir A. B. pardavė už 19 500 litų Butą. Pirkimo-pardavimo sutarties 2 punkte nurodyta, kad parduodamas butas su bendro naudojimo patalpomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pardavėjams pagal 1996-12-30 Vilniaus miesto 18-jame notarų biure patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. 3943; pagal 2002-08-06 „Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės“ Vilniaus filialo išduotą pažymą „Apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos“ Nr. 10/142679. Šios sutarties 3 p. šalys patvirtino, jog kambarys parduodamas su bendro naudojimo patalpomis už 19 500 Lt, kuriuos pardavėjai gavo lygiomis dalimis iš pirkėjos prieš sudarant šią sutartį. Sutartį pasirašė ieškovė, A. B. ir pirkėja. Sutarties sudarymo data – 2002-08-06. Byloje nėra duomenų, kad ši sutartis būtų nuginčyta, ar sutarties sudarymo metu ji neatitiko šalių valios. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad parduodant Butą pati ieškovė šį nekilnojamąjį turtą laikė ne asmenine savo nuosavybe, o bendrąja abiejų sutuoktinių, o kaina už šias patalpas buvo sumokėta abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis. Todėl negalima sutikti su ieškove, kad ji pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, gautas lėšas viena investavo į Sodo namą. Ieškovė taip pat nurodo, kad Butas buvo parduotas ne tik siekiant pagerinti Sodo namo būklę, bet ir tuo tikslu, kad nepakako piniginių lėšų paskolai dengti. Ieškovė apeliaciniame skunde atkreipė dėmesį, į 2002-08-05 Kambario su bendrojo naudojimo patalpomis pirkimo-pardavimo sutarties 3 p. ir nurodo, kad šiais pinigais padengta likusi kredito dalis, padaryti paskutiniai įnašai bankui. Kolegijos vertinimu, būtent sutarties 3 punktas ir paneigia ieškovės nurodomus argumentus, kad ji viena padengė dalį paskolos, nes, kaip jau minėta, šios sutarties 3 punktas patvirtina, kad pinigus gavo ieškovė ir jos sutuoktinis A. B. lygiomis dalimis. Vadinasi, lygiomis dalimis buvo ne tik pagerintas Sodo namas, bet ir padengta paskola.
24. Ieškovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų parodymus, buvo neobjektyvus – visus jų parodymus vertino kritiškai. Teisėjų kolegija susipažinusi su sprendimo turiniu, negali sutikti su ieškove. Pažymėtina, jog asmens, apklausto CPK nustatyta tvarka, paaiškinimai laikomi leistinais įrodymais. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl kiekvieno iš liudytojų parodymų ir sprendimo išvadas dėl šių parodymų, t. y. kodėl juos vertina kritiškai, motyvavo. Kolegijos vertinimu, iš esmės visi liudytojai papasakojo iš ieškovės ir jos sutuoktinio papasakotas aplinkybes, susijusias su Buto pardavimu ir Sodo namu, kurie betarpiškai nedalyvavo jokių sutarčių sudaryme. Be to, liudytojai nurodė iš esmės bendro pobūdžio aplinkybes, kokį turtą ieškovė ir jos sutuoktinis buvo įgiję. Tačiau šie liudytojų paaiškinimai negali paneigti byloje pateiktų rašytinių įrodymų, įskaitant ir šalių sudarytos ir notaro patvirtintos sutarties, kurioje aiškiai nurodyta, kad pinigus už parduotą Butą gavo abu sutuoktiniai lygiomis dalimis. Ieškovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovės ir liudytojų nurodytus argumentus apie atliktus po 2002 metų Sodo namo ir priklausinių pagerinimus, ir kurių neneigė net priešingą byloje suinteresuotumą turinti atsakovė B. G.. Kolegijos vertinimu, liudytojai nurodė tik patį faktą, kad turtas ieškovės ir jos sutuoktinio turtas buvo pagerintas, tačiau tai jokiu būdu neįrodo, kad turtas pagerintas už asmenines ieškovės pinigines lėšas. Ieškovės atlikti mokėjimai taip pat nepatvirtina, kad už prekes buvo atsiskaitoma iš asmeninių ieškovės piniginių lėšų. Tuo labiau, kad pvz. 2006-09-29 mokėjime nurodoma, kad ieškovė UAB Senukų prekybos centras sumokėjo už prekes, mokėtojas A. B.. Liudytojas P. R. teisme nurodė, kad sutuoktiniai bendrai gerino namo būklę. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, kad liudytojų parodymai nepatvirtina, kad ieškovė į Sodo namą ir Sklypą yra investavusi savo asmenines lėšas ir tuo pagrindu jos dalis bendrojoje nuosavybėje yra didesnė.
25. Atsižvelgdami į byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę ir nustatyti, jog T. B. dalis turte yra didesnė nei mirusiojo sutuoktinio. Todėl ieškinys, kuriuo prašoma nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant turtą, pagrįstai buvo atmestas.
26. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
27. Vilniaus apygardos teismo 2018-01-23 nutartimi, pakeitus Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-11-08 nutartį, ieškovei atidėtas 293 EUR dydžio žyminis mokestis už apeliacinį skundą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo, o nuo likusios dalies žyminio mokesčio ieškovė buvo atleista. Vadovaujantis CPK 84 straipsniu, atidėjus žyminio mokesčio dalies mokėjimą, pareigos sumokėti žyminį mokestį klausimas išsprendžiamas teismui priimant procesinį sprendimą. Apeliacinį skundą atmetus, nurodyta žyminio mokesčio dalis priteistina iš ieškovės į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš T. B. , a. k. (duomenys neskelbtini) 293 EUR žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, šį mokestį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.