Tauragės apylinkės teismo sprendimas

atsakovės atstovei advokatei E. M. (prisijungė vaizdo konferencijos būdu per ZOOM programą),

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. E. ieškinį atsakovei L. T., išvadą byloje duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko materialinio išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Kaip minėta, pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai, kurie yra individualūs ir priklauso nuo daugelio įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Ieškovas nurodo, kad nuo 2021 m. balandžio 26 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-1524-377/2021 pakeisto (padidinto iki 100 Eur) išlaikymo dydžio Lietuvoje dėl infliacijos situacija pasikeitė, padidėjo vaiko poreikiai. Šiuo atveju šalių sūnus yra 9 metų amžiaus, lanko progimnazijos 2 klasę ir visiškai suprantama, kad jis turi poreikius maistui, aprangai, higienai, buičiai, ugdymui, laisvalaikio praleidimui, taip pat jo poreikiams priskiriamos ir išlaidos būstui, komunalinėms paslaugoms, o kainos tų poreikių patenkinimui, kaip visuotinai žinoma, turi tendenciją didėti. Atsakovė išlaikymo įsiskolinimo neturi. Iš ieškovo pateiktos vaiko poreikių lentelės matyti, kad ieškovas šiuo metu nepilnamečiui per mėnesį skiria 640 Eur: maistui - 320,00 Eur/ mėn. (įskaitant lėšas, kurias skiria vaikui einančiam į mokyklą pietums, tai yra, 3,00 Eur), gyvenamojo būsto išlaikymui vaiko dalis vidutiniškai sudaro 70,00 Eur/mėn. (gyvenamojo namo šildymas, elektra, vanduo, internetas, atliekų išvežimas ir kt.), rūbams ir avalynei vidutiniškai 80 Eur/mėn., higienos priemonėms ir reikmenims (šampūnas, kremai, skalbimo priemonės ir kt.) - apie 30 Eur/mėn., mokyklinėms priemonėms – apie 50 Eur/mėn., vaistams 50 Eur /mėn. (purškalai į nosį, gerklę, mikstūros, tepalai, vitaminai, maisto papildai, kraujo tyrimai, stomatologinės paslaugos), įvairioms būtinoms pramogoms (draugų gimtadieniai, mokyklos šventės ir kt.) – apie 40 Eur/mėn. Be to, iš savivaldybės biudžeto yra mokama vaiko pašalpa apie 100 Eur/mėn. Iš reikiamos sūnaus išlaikymui 640 Eur sumos ieškovas atima gaunamą vaiko pašalpą 100 Eur ir nurodo, kad abu tėvai turi teikti sūnui materialinį išlaikymą po 270 Eur/mėn.

Vertinant šalių turtinę padėtį matyti, kad šalių turtinės padėtys nėra lygios. Tėvų turtinės padėties kriterijus kasacinėje jurisprudencijoje vertinamas kartu su CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintu proporcingumu tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.

Byloje nustatyta, jog ieškovas išlaiko du nepilnamečius vaikus. Ieškovas teikia išlaikymą nepilnametei dukrai M. E., gimusiai(duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3560-1024/2023 pakeistas dukrai priteistas materialinis išlaikymas ir nustatytas išlaikymo dydis po 270 Eur/mėn. periodinėmis išmokomis. Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini) jo mėnesinis darbo užmokestis sudaro apie 1200 Eur, atskaičius mokesčius. Ieškovas turi nekilnojamojo turto. Iš VĮ Registrų centras pažymos matyti, jog ieškovas nuosavybės teise valdo: gyvenamąjį namą, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) 8.240,00 Eur vidutinės rinkos vertės; žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini) 1.320,00 Eur vidutinės rinkos vertės; keleivinį automobilį Citroen C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekabą (duomenys neskelbtini) . Nurodo, kad už namo įsigijimą moka paskolą, tačiau rašytinių įrodymų nėra pateikta. Byloje nėra pateikta duomenų, jog ieškovas būtų nedarbingas, ar turėtų sveikatos problemų. Šiuo metu ieškovo šeimą sudaro 4 asmenys, t.y. jis, ieškovas, jo nepilnametis sūnus, ieškovo sugyventinė bei jos sūnus. Kaip nurodo ieškovas, sugyventinės pajamos mažos, tačiau jos gaunamų pajamų nenurodo ir nepateikia tai patvirtinančių įrodymų.

Iš atsakovės pateiktos 2023 m. gegužės 30 d. darbo sutarties Nr. 406 matyti, jog atsakovė nuo 2023 m. birželio 1 d. dirba (duomenys neskelbtini) vadybininkės pareigose, jos darbinės pajamos sudaro vidutiniškai apie 638,41 Eur/mėn., atskaičius mokesčius. Šiuo metu atsakovė laukiasi kūdikio (yra 7 mėn. nėščia), dėl ko šiuo metu jai yra suteiktos Nėštumo ir gimdymo atostogos. Be to, atsakovė turi sveikatos problemų, t.y. atsakovė turi priklausomybę alkoholiui ir vaistams. Iš pateikto 2023 m. rugpjūčio 28 d. (duomenys neskelbtini) medicininių dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. (duomenys neskelbtini) jai yra skirtas gydymas – palaikomoji-priešalkoholinė terapija, taip pat gydymas vaistais. Dėl turimų priklausomybių (duomenys neskelbtini) atsakovė lankosi kas tris mėnesius. Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenimis, atsakovės vardu įregistruotų transporto priemonių nėra, iš VĮ Registrų centras pažymos matyti, jog nekilnojamojo turto savo vardu taip pat neturi.

2022 m. rugpjūčio 4 d. atsakovė sudarė santuoką su A. T.. Atsakovės sutuoktinis iš pirmos santuokos turi nepilnametį vaiką, kuris gyvena kartu su ieškovu ir yra jo sugyventinės sūnus. Atsakovės sutuoktinis savo sūnaus išlaikymui skiria po 200 Eur.

Atsakovė su sutuoktiniu gyvena jo mamai priklausančiame gyvenamajame būste. Atsakovės išlaidos sudaro komunaliniai mokesčiai (išlaidas už elektrą, vandenį, nuotekas, šiukšles ir pan); išlaidos maistui, higienos priemonėms, rūbams, transportui, vaistams, vitaminams, mobiliojo ryšio paslaugoms ir kt., iš viso apie 500 Eur/mėn., priklausomai nuo metų laiko. Kaip matyti, atsakovės turtinė padėtis sunki. Būtina įvertinti ir tą aplinkybę, jog nuo 2024 m. sausio mėn., atsakovei pagimdžius vaikelį, darbinės jos pajamos sumažės, be to, būtina atsižvelgti ir į atsakovės sveikatos būklę. Nustatyta, jog atsakovė šiuo metu Lietuvoje negyvena. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų apie atsakovės sutuoktinio pajamas.

Atsakovė, nesutikdama su ieškovo pateikta išlaidų analize, pateikia savo versiją vaiko išlaikymui kas mėnesį skirtinų lėšų poreikį: išlaidos kas mėnesį vaiko maitinimui, neturint sūnui jokių specialių poreikių maistui, kaip nurodo ieškovas - 320 Eur/mėn. neproporcingai didelės, nes tuo atveju savo 4 asmenų šeimai išmaitinti turėtų kas mėnesį patirti net po 1280 Eur dydžio išlaidų maistui. Įrodymų, kad ieškovas kas mėnesį patiria tokio dydžio išlaidas, į bylą nepateikta. Atsakovė sutinka su vaiko poreikiais maistui kiekvieną mėnesį skirti po 180 Eur; dėl 50 Eur/mėn. išlaidų mokyklai. Atsakovė sutiktų, kad vaiko paruošimas mokyklai, kanceliarinių prekių, kuprinės, uniformos ir pratybų supirkimas gali per metus kainuoti apie 300 Eur, kas sudaro apie 25 Eur per mėnesį. Įrodymų apie tai, kad sūnaus mokyklai kas mėnesį išleidžiama 50 Eur suma, ieškovas nepateikė. Dėl 80,00 Eur/mėn. dydžio išlaidų vaiko aprangai ir avalynei taip pat nepagrįstos. Atsakovės duomenimis, jos 8 m. amžiaus vaikui pakanka 2-3 porų avalynės visiems metams (1 poros žiemai, 1 poros vasarai, 1 poros pavasario-rudens sezonams, neretai avalynę vaikas išnešioja ir kelis sezonus iš eilės), kas maksimaliai sudaro 100 Eur/metams arba 8 Eur/mėnesiui. Atsakovė žino, jog sūnus lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją, kurioje privaloma uniforma, tad per metus vaiko rūbams gali būti išleidžiama apie 200 Eur, tai 17 Eur/mėn. 50 Eur dydžio išlaidos vaiko sveikatai - nepagrįstos. Kaip matyti, atsakovė neatsisako dengti pagrįstų papildomų išlaidų vaiko sveikatai, tačiau ieškovas nepateikia jokių įrodymų apie tai, kad už stomatologo, odontologo paslaugas ar vaistus/vitaminus ieškovas būtų pirkęs ar paslaugomis naudojęsis kas mėnesį. Atsakovė sutinka, jog šios išlaidos kas mėnesį gali sudaryti apie 10 Eur. Dėl 70 Eur dydžio išlaidų gyvenamajam būstui išlaikyti, kurias neva skiria ieškovas, jokiais raštiniais įrodymais nepagrįstos. Kaip nurodo atsakovė, ieškovas turi sugyventinę, kurios nepilnametis vaikas gyvena kartu (pažymėtina, kad šis vaikas yra atsakovės sutuoktinio vaikas), dėl ko visos gyvenamajam būstui išlaikyti tenkančios išlaidos turi būti dalinamos į keturias dalis ir sūnui per mėnesį tenkanti gyvenamojo būsto išlaikymo dalis gali sudaryti ne daugiau negu 35 Eur dydžio suma. Dėl išlaidų higienos priemonėms ir reikmenims: atsakovė mano, kad yra reikalinga apie 10 Eur dydžio suma. Dėl išlaidų laisvalaikiui, atsakovės tvirtinimu, atsižvelgiant į vaiko amžių ir tėvų galimybes, yra pakankama 20 Eur suma. Atsakovės nuomone, žinant sūnaus poreikius, jo sveikatos būklę, jo poreikių minimalių patenkinimui reali ir protinga suma yra ne 640 Eur, o 315 Eur. Valstybė už kiekvieną nepilnametį vaiką kas mėnesį moka po 85,75 Eur dydžio vaiko pinigus. Nustačius, kad vaiko minimaliems poreikiams pilnai patenkinti per mėnesį yra reikalinga 315 Eur dydžio suma, atsižvelgiant į kiekvieną mėnesį gaunamą 85,75 Eur dydžio vaiko pinigų sumą, laiko, kad sūnaus poreikiams per mėnesį papildomai reikia skirti 229,25 Eur dydžio sumą (315,00 Eur – 85,75 Eur = 229,25 Eur). Atsižvelgiant į indeksaciją, ieškovės šiai dienai mokamo išlaikymo suma sudaro 134,60 Eur. Kaip nurodo atsakovė, ji dar papildomai sūnui nuperka rūbų, jį pilnai išlaiko sūnų jam esant pas ją, bei vasaros atostogų metu.

Akivaizdu, kad nuo 2021 m. balandžio 26 d. pasikeitė ne tik šalies ekonominė situacija, bet ir nepilnamečio vaiko poreikiai. Kai vaikas yra mokyklinio amžiaus, nuolat augantis, toliau besivystantis, esant visuotinai pripažinta, jog augant nepilnamečio vaiko poreikiai didėja, kad per nurodytą laikotarpį šalies ekonominė situacija keitėsi ir dėl infliacijos visų produktų bei paslaugų kainos kilo, įvertinęs šalių susitarimu nustatyto vaikui teikto išlaikymo dydį – 100 Eur nėra pakankamas vaiko poreikiams patenkinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išvadą byloje duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje nurodyta, kad vaikui priteistas išlaikymas po 100 Eur nėra pakankamas būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti, todėl turėtų būti priteistas ieškovo prašomas išlaikymo dydis.

Teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti jokių skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu. Teismas iš dalies sutinka su atsakovės teiginiais, jog ieškovas į bylą nepateikė įrodymų apie jo patiriamas ženkliai didesnes išlaidas vaiko poreikių tenkinimui.

Nustatyta, jog šalių vaikas neturi specialių poreikių, ar sveikatos problemų, kurioms esant būtina skirti papildomą maitinimą, pirkti daugiau kaip įprasta vaistų, ar pan. Priešingai, ieškovas nurodo, jog vaikas yra aktyvus, sveikas ir judrus. Teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinyje nurodytos sumos vaiko poreikiams patenkinti yra pakankamai didelės (kaip pvz., išlaidos būstui išlaikyti, maistui, vaistams) nepagrįstos jokiais įrodymais. Teismas sutinka, kad nepilnamečio vaiko poreikiai išaugę, kad patenkinti būtinus vaiko poreikius reikalinga skirti daugiau lėšų, gal net ir 640 Eur/mėn., bet tokios ieškovo nurodomos išlaidos neatitinka ir pačio ieškovo gaunamų pajamų balanso. Ieškovas nurodo, kad jo gaunamos pajamos sudaro: 1200 Eur gaunamas atlyginimas, 85,75 Eur iš savivaldybės gaunama vaiko pašalpa, 100 Eur motinos mokas išlaikymas sūnui, be to, nurodo, jog sugyventinės buvęs sutuoktinis jos vaiko išlaikymui skiria po 200 Eur/mėn., iš viso susidaro 1585,75 Eur/mėn. pajamų, iš jų atėmus 270 Eur/mėn. ieškovo skiriamą išlaikymą dukrai, iš viso šeima pragyvena iš 1315,75 Eur/mėn. gaunamų pajamų. Vadinasi, ieškovo šeimai, kurią sudaro 4 asmenys, tenka 328,93 Eur. Kai tuo tarpu ieškovas nurodo, jog sūnaus išlaikymui skiria 640 Eur/mėn. Be to, iki 2028 metų kas mėn. išsimoka paskolą gyvenamojo namo įsigijimui. Laikytina, jog ieškovo pateikta išlaidų sūnaus poreikių tenkinimui lentelė yra aiškiai per didelė, neobjektyvi ir deklaratyvi. Ji neatitinka nei ieškovo, nei tuo labiau atsakovės finansinių galimybių. Todėl laikytina, jog nei ieškovas, nei atsakovė šiuo metu neturi ir neturės visa apimtimi patenkinti nurodytų vaiko poreikių. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog jos turtinė padėtis yra žymiai blogesnė nei ieškovo. Pripažintina, jog atsakovės poziciją šiuo atveju silpnesnė ir tuo aspektu, kad atsakovė turi rimtų sveikatos problemų, kurias ir pati pripažįsta, šiuo metu gydosi, kaip nurodo, yra ,,užsikodavusi‘‘, be to, 2024 m. sausio mėnesį susilauks kito vaikelio, šeima padidės, padidės ir išlaidos. Be to, atsakovė nevengia pareigos prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, atsakovė nesutinka šioje dalyje išlaikymui skirti daugiau, kaip yra priteista 100 Eur sumą, kas su indeksacija sudarytų 134,60 Eur.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į visas pirmiau byloje nurodytas aplinkybes, vadovaujantis įstatyme įtvirtintu proporcingumo principu sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, nepažeidžiant vaiko teisės į minimalių, būtiniausių poreikių patenkinimą, pagrįsta ir teisinga laikytina 150 Eur išlaikymo suma, kurią atsakovė objektyviai galėtų teikti savo nepilnamečiui vaikui. Teismo vertinimu, 150 Eur suma iš esmės užtikrins būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą, o atsakovė finansiškai yra pajėgi tokią sumą skirti sūnaus išlaikymui. Tokio dydžio priteisiamas išlaikymas yra objektyvus, galintis patenkinti svarbiausius vaiko poreikius bei atitinkantis motinos galimybes. Šiuo atveju, atsižvelgiant į ieškovo turtinę padėtį, jam tenka didesnė finansinė našta. Tačiau šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. sausio 7 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-230-607/2019 ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukta. Sprendimo 2 punkte nurodyta, kad nepilnamečio sūnaus E. E. gyvenamoji vieta nustatyta pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Sprendimo 4 punkte nustatyta, kad nepilnamečio sūnaus mama L. E. (T) dalyvaus vaiko auklėjime kas antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį pasiimdama nepilnametį sūnų E. E. iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir parveždama sūnų sekmadienį iki 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Ieškovui tokia bendravimo tvarka yra ydinga dėl kelių objektyvių priežasčių. Kaip matyti, atsakovė iki šiol (net būdama nėščia) neatsisakė alkoholio vartojimo. Minėto fakto nepaneigė ir pati atsakovė. Pastaroji net 2023 m. rugsėjo 1-ąją dieną atvyko į M. M. progimnazijoje vykusią rugsėjo 1-osios šventę akivaizdžiai neblaivi. Atsakovė, net bendraudama savaitgaliais su sūnumi, elgiasi nederamai. Kaip nurodo ieškovas, atsakovė nesudaro galimybių pasikalbėti su sūnumi jam būnant pas atsakovę, tuo metu išjungia telefoną. Sūnaus savalaikiai neparveža į namus, o susisiekti su ja neįmanoma. Atsakovė bendraudama su sūnumi, nesudaro sūnui saugių sąlygų.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikdama išvadą taip pat akcentavo, jog K. E. šeima iki 2018 m. birželio 31 d. nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, vėliau buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Atvejo vadyba šeimai (K. E. ir L. T. (E)) buvo vykdoma nuo 2018-09-04 iki 2019-09-26. Kaip matyti iš pateiktos išvados, 2023 m. spalio 18 d. skyriaus specialistė bendravo telefonu su atsakove L. T., kuri paaiškino, kad ji šiuo metu laukiasi vaikelio kitoje šeimoje, kuris gims 2024 m. sausio pradžioje, todėl bus labai sunku atvažiuoti šeštadienio ryte ir vakare parvežti sūnų E tėvui ir vėl atvažiuoti sekmadienio ryte ir sekmadienio vakare parvežti sūnų į namus pas ieškovą. L. T. gyvena Mažeikiuose. Be to, išvadoje nurodyta, jog 2023 m. spalio 31 d. buvo išsiųstas tarnybinis pranešimas į Telšių apskrities VTAS Mažeikių r., dėl apsilankymo atsakovės šeimoje. 2023 m. lapkričio 8 d. gautas atsakymas, kad nebuvo galimybių apsilankyti atsakovės šeimoje, kadangi ji paaiškino, kad šiuo metu gyvena Švedijoje, o į Lietuvą parvažiuos tik 2023 m. gruodžio pabaigoje. Nurodo, kad atsakovė kelis kartus gydėsi psichiatrinėje ligoninėje. Kaip matyti, buvo išsakyta ir nepilnamečio E. E. nuomonė. Vaikas paaiškino, kad myli mamą ir laukia jos atvykstant. Su mama praleidžia smagiai laiką. Mama šiuo metu gyvena Mažeikiuose. Paklausus, ar mama vartoja alkoholį, kaip jis atvyksta pas ją į svečius, E tylėjo ir nieko nesakė, buvo tuo metu pasimetęs. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad skyrium gyvenanti mama ir sūnus tėvas su nepilnamečiais vaikais nebendrauja maksimaliai, nesiekia, kad būtų užtikrintas artimas jo ir skyrium gyvenančių vaikų ryšys. Pažymėtina, kad tėvai turi pareigą bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir dalyvauti juos auklėjant.

Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). CK 3.156 str. 2 d. nurodyta, jog tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų.

Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Ieškovas ieškiniu prašo pakeisti sprendimu nustatytą nepilnamečio sūnaus bendravimo su mama tvarką ir nustatyti, kad nepilnamečio sūnaus mama L. T. (E) dalyvaus vaiko auklėjime pasiimdama nepilnametį sūnų E. E. iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį ir sekmadienį 10.00 val. ir nepilnametį sūnų parveždama į jo gyvenamąją vietą atitinkamai tos pačios dienos - šeštadienio ir sekmadienio vakarą 18.00 val. Ieškovas tokią bendravimo tvarką motyvuoja tuo, jog atsakovė netinkamai elgiasi su sūnumi, piktnaudžiauja alkoholiu, vaistais.

Iš atsakovės pateikto atsiliepimo bei jos atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog atsakovė pati neneigia, kad ji turi priklausomybę alkoholiui ir vaistams, tačiau stengiasi tai įveikti, ji kas tris mėnesius lankosi klinikoje, dalyvauja įvairiose priešalkoholinėse terapijose. Atsakovė pripažįsta, kad ir 2023 m. rugsėjo 1 d. buvo išgėrusi, tačiau po šio įvykio, nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. gulėjo Respublikiniame priklausomybių ligų centro Klaipėdos filialo stacionare dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybių sindromo, bei nurodo, jog šiuo metu ji yra ,,užsikodavusi‘‘. Stengiasi pasveikti bei bendrauti su sūnumi kaip nustatyta teismo sprendime. Kaip argumentą atsakovė nurodo, jog ieškovo sugyventinės nepilnametis sūnus dažnai atvyksta kartu su jos sūnumi, tai nebuvo problema ieškovui bei jo sugyventinei išleisti sūnų pas atsakovę. Be to, sūnus nuo pat 2023 m. liepos 1 d. iki mokslo metų pradžios gyveno pas atsakovę ir jos sutuoktinį ir buvo pilnai jų išlaikomas. Ieškovas nė karto dėl netinkamos vaiko priežiūros ar nederamo elgesio vaiko atžvilgiu.

Teismas sprendžia, jog ieškovo prašoma nustatyti motinos bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi yra mažinamas vaiko bendravimas su motina ir tai neatitinka nei nepilnamečio vaiko, nei jo mamos interesų. Be to, kaip matyti iš Išvadą teikiančios institucija pateiktos išvados, nebuvo pateikta išvada iš Telšių apskrities VTAS Mažeikių rajone. Specialistai neturėjo galimybių apsilankyti atsakovės šeimoje, pateikti Išvadą dėl bendravimo tvarkos, kas būtina tokio tipo bylose. Institucija tik pateikė informaciją, jog atsakovė šiuo metu gyvena Švedijoje, o į Lietuvą parvažiuos tik 2023 m. gruodžio pabaigoje. Teismas laiko, jog Institucijos išvada dėl bendravimo tvarkos pakeitimo neatitinka realios situacijos, ji šiuo metu ir taip nebus įgyvendinta, nes atsakovės nėra Lietuvoje ir nėra aiškių duomenų apie jos grįžimą. Be to, atsakovei ir grįžus į Lietuvą, 2024 m. sausio mėn. susilaukus vaikelio, bus neįmanoma kiekvieno savaitgalio vakarą sūnų parvežti 130 km. Tai nebus įgyvendinta ir dėl to, jog atsakovė šiuo metu yra praradusi teisę vairuoti transporto priemones. Be to, iš išvados matyti, jog apklausiant nepilnametį E. E., vaikas išsakė nuomonę, jog myli mamą ir laukia jos atvykstant. Todėl teismas nustato, jog šiuo metu nėra pagrindo keisti 2019 m. sausio 7 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimu nustatytą nepilnamečio vaiko bendravimo su mama tvarką.

Pažymėtina, kad tiek atsakovė, tiek ir ieškovas turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį, todėl turi imtis priemonių, kad vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiais tėvais būtų intensyvesnis, nenutrūktų jų tarpusavio santykiai bei būtų užtikrintas glaudesnis jų tarpusavio ryšys. Teismas pažymi, kad tėvams pagarbiai ir geranoriškai laikantis nustatytos bendravimo tvarkos, vaikui galėtų būti užtikrinta teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančia mama bei sudarytų sąlygas motinai nuolat dalyvauti vaiko gyvenime ir auklėjime. Teismas vertina, kad sprendimu nustatyta tvarka, esant šiuo metu aukščiau nurodytai situacijai, atsakovei nesant Lietuvoje, bei nesant išvados iš jos gyvenamosios vietos vaiko teisių apsaugos specialistų, nesudaro pagrindo keisti tvarkos. Šalys taip pat informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovas patyrė 1109 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 109 Eur žyminis mokestis, 1000 Eur už advokato teisines konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą pirmos instancijos teisme.

Atsakovės atstovavimo išlaidų pobūdį sudaro išlaidos už procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą pirmos instancijos teisme. Atsakovė šioje byloje iš viso patyrė 1049 Eur atstovavimo išlaidų.

Įvertinęs šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą teismas sprendžia, kad jos pagrįstos rašytiniais įrodymais, atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodyto maksimalaus dydžio, todėl laikytinos protingomis.

Byloje pareikštas vienas neturtinis reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos pakeitimo. Byloje nustatyta, kad ieškovas pateikdamas ieškinį jį apmokėjo 109 Eur žyminiu mokesčiu dėl neturtinio pobūdžio reikalavimų. Ieškovo ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos pakeitimo atmestinas, todėl jo turėtos išlaidos šioje dalyje neatlygintinos.

Antras ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo patenkintas iš dalies - 15 procentų šio reikalavimo (150-100) ÷(270-100) ÷2 (reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo sudaro 50 procentų visų reikalavimų))×100 = 15 procentų)). Atsižvelgiant į tai, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovės valstybei priteistina 13,50 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą už išlaikymo padidinimą.

Be to, ieškovas patyrė 1000 Eur už advokato teisines konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą pirmos instancijos teisme. Atsakovė patyrė 1049 Eur atstovavimo išlaidų už procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą pirmos instancijos teisme. Kadangi ieškovo ieškinys tenkintinas 15 procentų, iš atsakovės ieškovui priteistina 150 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovei iš ieškovo priteistina 85 procentai ieškovo nepatenkintų, atmestų reikalavimų, t.y. 925,65 Eur atstovavimo išlaidų. Atlikus priteistinų sumų įskaitymą, iš ieškovo atsakovei priteistina 775,65 Eur atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti 2021 m. balandžio 26 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2VP-1524-377/2021 nustatytą materialinio išlaikymo dydį nepilnamečiui sūnui ir priteisti iš atsakovės L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) eurų periodinėmis išmokomis per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2023 m. spalio 9 d., iki sūnaus pilnametystės. Šią sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant j infliaciją. Lėšų administratoriumi uzufrukto teise paskirti K. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Įpareigoti atsakovę L. T. nepilnamečiui sūnui skirtą materialinį išlaikymą pervesti į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) iki mėnesio, už kurį mokamas materialinis išlaikymas, penkioliktos dienos.

Priteisti iš ieškovo K. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 775,65 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 65 ct) atstovavimo išlaidų.

Kitos ieškinio dalies netenkinti.

Priteisti valstybei iš atsakovės L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,50 Eur (trylika eurų 50 ct) žyminį mokestį (bylinėjimosi išlaidas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.