Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-06-22 · Civilinė byla Nr. e2A-1684-430/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-22
Bylos Nr.
e2A-1684-430/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „City S. E.“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1684-430/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19363-2020-5Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „City S. E.“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – AB „Lietuvos draudimas“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti ieškovei AB ,,Lietuvos draudimas“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „City S. E.“ (toliau – UAB ,,City S. E.“) 19 528 Eur žalos atlyginimą, 1 412,50 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė nuo dalies reikalavimų ir prašė priteisti iš atsakovės 18 578,59 Eur žalą, 1 349,33 Eur palūkanas, 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. gegužės 11 d. tarp ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „NT Valdos“ (toliau – UAB „NT Valdos“) buvo sudaryta verslo draudimo sutartis Serija LD Nr. 111078919 laikotarpiui nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. Šia sutartimi buvo apdraustas draudėjo turtas, įrengimai ir atsargos. Ginčo atveju nukentėjo apdrausti – administracinis pastatas (unikalus Nr. 1098-6000-1025) Vilniuje, Aguonų g. 24, ir administracinis pastatas (unikalus Nr. 1098-6000-1014) Vilniuje, Aguonų g. 26. Teigė, kad 2018 m. gruodžio 8 d. įvykio metu Vilniuje, Aguonų g. 26, atsakovės UAB ,,City S. E.“ administruojamame pastate įvyko vidaus lietaus kanalizacijos avarija, ko pasėkoje buvo užlietos patalpos. Ši avarija atsitiko dėl pastato vidaus lietaus kanalizacijos vamzdyno užsikimšimo įvyko dėl atsakovės lietaus kanalizacijos nepriežiūros. Dėl atsitikusios avarijos (po užliejimo) reikėjo sutvarkyti patalpas, demontuoti subėgusias ir sudėti naujas lubų plokštes, perdažyti sienas, pakeisti grindų laminatą ir t.t. 2019 m. vasario 20 d. ieškovė kreipėsi su pretenzija į atsakovę dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė žalos neatlygino ir savo 2019 m. kovo 6 d. atsakyme nurodė, kad nėra teisinio pagrindo atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2018 m. spalio 15 d. įvykio metu Vilniuje, Aguonų g. 24, atsakovės UAB ,,City S. E.“ administruojamame pastate sprogo kondicionavimo sistemos akumuliacinė talpa. Atitinkamai dėl įvykusio įvykio buvo padaryta žala sistemai – reikėjo sausinti visą freono sistemą ir tikrinti automatiką, keisti freoną, vandens šilumokaitį, užpildyti sistemą nauju freonu ir atlikti kitus remontus. 2019 m. gegužės 30 d. ieškovė kreipėsi su pretenzija į atsakovę dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė žalos neatlygino ir 2019 m. liepos 17 d. atsakyme nurodė, kad nėra teisinio pagrindo atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Apibendrinant skaičiavimus, bendrai dėl padarytos žalos draudėjo turtui ieškovė išmokėjo 19 528,00 Eur žalos atlyginimą (10 064,50 Eur (pirmasis įvykis) + 9 463,50 Eur (antrasis įvykis)). Pažymėjo, kad nagrinėjamu ginčo atveju pastatus Vilniuje, Aguonų g. 24 ir Aguonų g. 26, administruoja ir prižiūri atsakovės UAB ,,City S. E.“. Tai patvirtina 2017 m. lapkričio 8 d. sutartis Nr. 17-18-05C (arba SUT-17-1944). Šios sutarties pagrindu atsakovė įsipareigojo tinkamai teikti paslaugas, o avarijos atveju – atsakyti už padarinius. Pagal sutarties 9.9 p. ir 9.10 p. atsakovė įsipareigojo materialiai atsakyti už nuostolius, padarytus ir trečiųjų asmenų turtui. Atsakovei prievolė atlyginti padarytą žalą kilo dėl to, kad atsakovė nesiėmė būtinų veiksmų, jog būtų išvengta žalos padarymo asmenų turtui – kitaip tariant, dėl neteisėto neveikimo. Atsakovė rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo šių pastatų, nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta žalos padarymo (pirmuoju atveju – neužtikrino tinkamos vidaus lietaus kanalizacijos funkcionavimo ir priežiūros darbų (privalėjo atlikti nuolatinį jos stebėjimą, atlikti vizualinius patikrinimus, ją pravalyti ir t.t.) ko pasėkoje įvyko apliejimas, antruoju atveju – dėl nepriežiūros plyšo šaldymo sistemos šaltnešio (vandens) akumuliacinė talpa ir buvo užlietos rūsio patalpos), t. y. pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, ko pasėkoje buvo padaryta žala ieškovės draustam turtui. Tarp padarytos žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Atsakovė sutarties pagrindu savo veikloje privalo vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais administravimo veiklą, administratoriaus pareigas. Dėl to turi būti laikytina, kad atsakovė prisiėmė ir prievolę atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl atsakovės neveikimo. Atsakovė yra verslininkė, kuriai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovė privalėjo stengtis pastatą prižiūrėti, valyti ir remontuoti dedant maksimalias pastangas, tačiau to neatliko ir taip atsirado kilusi žala.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „City S. E.“ atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškinio reikalavimais ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė nenurodė kokių konkrečiai darbų atsakovė neatliko ar juos atliko netinkamai, taip pat nepateikė jokių atsakovės kaltę patvirtinančių įrodymų. Priešingai nei teigė ieškovė, nurodytos aplinkybės ir pateikiami įrodymai patvirtina, kad atsakovė tinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Sutarties priedo Nr. 1 7.1. p. numatyta, kad atsakovė atlieka tik vandens tiekimo sistemos vamzdynų atšakų, mazgų ir stovų armatūros apžiūrą (tvirtinimo būklė, pratekėjimų paieška), t. y. atsakovė atlieka tik vizualią išorinę vamzdynų būklės apžiūrą. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad vizualios apžiūros metu neįmanoma nustatyti vamzdynų vidaus būklės ir (ar) jų užsikimšimo. Atsakovė negalėjo numatyti kanalizacijos užsikimšimo, nes 2018 m. rugsėjo 5 d. objekte buvo atliktas lietaus kanalizacijos (latakų ir įlajų) valymas. Šie darbai atliekami 2 kartus per metus, kaip numatyta sutarties priedo Nr. 1 9.6. p. Po šių valymo darbų nebuvo užfiksuoti jokie sistemos defektai, nusiskundimų dėl atliktų darbų atsakovė negavo. Atsižvelgiant į tai, kad avarija įvyko užsikimšus nuotekų kanalizacijai, akivaizdu, kad įvykis buvo sąlygotas netinkamo objekto naudotojų (savininkų, nuomininkų ir kt.) naudojimusi kanalizacijos stovu/nuotekų vamzdynu, t. y. nuleidžiami daiktai, kurie negali būti pašalinami per vamzdynus, todėl atsakovė negali atsakyti už objekto naudotojų veiksmus. Atsakovė tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų, galėjusių sąlygoti žalos atsiradimą, todėl atsakovės veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Pažymėjo, kad sutarties priedo Nr.1 5 p. numatyta, jog aušinimo, oro kondicionavimo sistemos priežiūros darbai atliekami 1 kartą per metus. Objekto Vilniuje, Aguonų g. 24, kondicionavimo sistemos eksploataciniai priežiūros darbai buvo atlikti 2018 m. gegužės 9–11 d. Šių darbų atlikimo metu nebuvo nustatyta jokių oro kondicionavimo sistemos trūkumų. Be to, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 11 d. – 2018 m. spalio 15 d. bendrovė 11 kartų atliko įvairius oro kondicionavimo sistemos priežiūros ir (ar) remonto darbus ir jokių šilumokaičio ir (ar) akumuliacinės talpos trūkumų nenustatė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad šilumokaitis ir akumuliacinė talpa trūko staiga bei netikėtai. Pažymėjo, kad atsakovė savo pareigas vykdė tinkamai: organizavo objekto priežiūrą, atliko eksploatacinius darbus. Oro kondicionavimo sistemos darbai buvo atlikti tinkamai ir atitiko įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Apie netinkamą paslaugų teikimą atsakovė nebuvo gavusi jokių pranešimų. Atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra. Lietaus kanalizacijos avarija Vilniuje, Aguonų g. 26, įvyko dėl užsikimšusios kanalizacijos, kurios vamzdynų vidaus priežiūros atsakovė sutarties pagrindu nevykdė, o trūkusios akumuliacinės talpos avarija Vilniuje, Aguonų g. 24, įvyko ne dėl atsakovės kaltės, atsakovė eksploatacinius darbus atliko tinkamai, sutartyje nustatytu periodiškumu. Nesant neteisėtų veiksmų, ieškovė neįrodė priežastinio ryšio.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ (toliau – ADB „Gjensidige“) atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

5. Teismo posėdžio metu ieškovo atsakovas palaikė ieškinį ir jame nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad pirmasis įvykis įvyko dėl to, jog užsikimšo vamzdis, kurį prižiūrėjo atsakovas pagal sutartį. Mano, kad pateikta nuotrauka su skuduru neįrodo, jog ji buvo avarijos priežastimi, nes neaiški šio skuduro buvimo vieta ir data. Akte skuduro buvimas nebuvo užfiksuotas. Žala atsirado dėl netinkamo vamzdžio valymo. Antrasis įvykis atsitiko dėl išsiliejusio freono ir dėl to įvykusio kondicionavimo sistemos sprogimo. Byloje pateikti įrodymai pagrindžia, jog sistemos vamzdynų suvirinimas buvo netinkamas ir atsakovas atliekamos priežiūros metu šių trūkumų neištaisė. Vamzdžių įtrūkimą savo akte nustatė ir atsakovas. Atsakovo nurodytas ekspertas yra jo darbuotojas. Nesutinka su atsakovo nurodoma avarijos priežastimi dėl nuorintojo ir vožtuvo.

6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, kad atsakovas tinkamai teikė paslaugas pagal sutartį. Atsakovas pagal sutartį turėjo du kartus į metus valyti vamzdį ir tą padarė. Pateiktos į bylą nuotraukos pagrindžia, kad vamzdis buvo užkimštas ne lapais, o skuduru. Atsakovas negali užtikrinti, kad pašaliniai daiktai nepatektų į nuotekų vamzdžius. Prižiūrėdamas kondicionavimo sistemą, atsakovas neatlieka slėginių bandymų. Pagal sutartį paslaugas reikėjo teikti 1 kartą į metus. Žala atsirado dėl kondicionavimo sistemos gedimų, kurie atsirado staigiai ir netikėtai. Tikrinimo metu atsakovas negalėjo ardyti termoizoliacines medžiagas ir taip vertinti sistemos siūlių tinkamumo. Ieškovo nurodomas ekspertas Darius Kalibatas neturi kvalifikacijos atlikti tokio pobūdžio ekspertizę. Atsakovas siūlė atlikti darbus, bet užsakovas su tuo nesutiko. Ginčo dėl žalos dydžio, atsakovui atsisakius iš dalies nuo reikalavimų, neliko. Atsakovo pateikta eksperto išvada yra asmens, kuris dirba UAB „Mano būsto priežiūra“, todėl ir buvo apmokėta šiam juridiniam asmeniui.

7. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ atstovas nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Paaiškino, kad ieškovas turi įrodyti visas sutartinės atsakomybės sąlygas. Pagal sutartį nereikėjo pasiekti rezultato – neužsikimšimo ir nesprogimo. Vamzdis turėjo būti valomas 2 kartus į metus. Rugsėjo mėnesį buvo išvalyta, o užsikimšimas įvyko po 3 mėn. Tai reiškia, jog valymas buvo atliktas tinkamai. Užsikimšimas įvyko dėl patekusio skuduro. Lapai negalėjo patekti ant pastato stogo. Kondicionavimo sistemai prižiūrėti reikėjo 1 kartą į metus atlikti priežiūros darbus. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Eksperto Dariaus Kalibato išvadoje nėra nurodyta kaip nustatyta sprogimo priežastis. Tai, kad trūko per siūles, nereiškia, jog siūlės buvo netinkamos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovės naudai iš ieškovės 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas.

9. Teismas nustatė, kad 2017 m. lapkričio 8 d. tarp UAB „NT Valdos“ ir atsakovės buvo sudaryta sutartis pagal kurią atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti UAB „NT Valdos“ pastatų Vilniuje, Aguonų g. 24 ir Aguonų g. 26, inžinierinių sistemų priežiūros periodinius darbus ir pastatų inžinerinių sistemų aptarnavimo, elektros, šilumos, vandentiekio, dujų ir kitas ūkio priežiūros ir remonto paslaugas pagal sutarties priede Nr. 1 nuodytus įkainius. 2018 m. gegužės 11 d. tarp ieškovo ir UAB „NT Valdos“ buvo sudaryta verslo turto draudimo sutartis pagal kurią ieškovas nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. apdraudė minėtus pastatus ir juose esančius įrengimus bei atsargas. 2018 m. spalio 15 d. pastate Vilniuje, Aguonų g. 24, įvyko įvykis, kurio metu sprogo kondicionavimo sistemos akumuliacinė talpa, dėl šio įvykio padarytos žalos ieškovas išmokėjo 9 463,50 Eur draudimo išmoką. 2018 m. gruodžio 8 d. pastate Vilniuje, Aguonų g. 26, įvyko įvykis, kurio metu dėl lietaus kanalizacijos vamzdžio užsikimšimo buvo aplietos patalpos ir dėl šio įvykio padarytos žalos ieškovas išmokėjo 10 064,50 Eur draudiminę išmoką. Bylos nagrinėjimo metu ieškovui atsisakius nuo dalies reikalavimų, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad neliko ginčo dėl žalos dydžio ir atsakovas jo neginčija, todėl laikoma įrodyta, kad dėl pirmojo įvykio buvo padaryta 8 665,69 Eur žala, o dėl antrojo įvykio buvo padaryta Eur 9 912,90 Eur žala.

10. Teismas vertino, kad tarp UAB „NT Valdos“ ir ieškovo buvo susiklostę sutartiniai turto draudimo teisiniai santykiai, o tarp UAB „NT Valdos“ ir atsakovo buvo susiklostę sutartiniai atlygintinų paslaugų teisiniai santykiai.

11. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys grindžiamas atsakovo neteisėtais veiksmais – sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdymu ar netinkamu įvykdymu, todėl ieškovas privalėjo įrodyti kokias konkrečias sutartyje numatytas pareigas atsakovas neįvykdė ar netinkamai įvykdė ir tai, kad šių pareigų neįvykdymas nulėmė žalos atsiradimą.

12. Teismas, vertindamas sutarties sąlygas, pažymėjo, kad šalys susitarė, jog atsakovė teiks dviejų rūšių paslaugas: 1) konkrečiai nurodytas ir šalių aptartas nurodytu periodiškumu; 2) kitas paslaugas pagal poreikį. Nemaža dalis atsakovės teikiamų paslaugų nurodytos kaip tam tikrų įrenginių ar jų elementų patikrinimas. Teismo vertinimu, patikrinimo darbų tinkamas atlikimas nereiškia įsipareigojimo užtikrinti įrenginio ar jo elemento tinkamą veikimą iki sekančio patikrinimo, t. y. po atlikto patikrinimo įvykęs tikrinamo objekto gedimas pats savaime neįrodo netinkamo patikrinimo fakto.

13. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendė, kad pirmasis įvykis (sprogusi kondicionavimo sistemos akumuliacinė talpa) įvyko dėl vedimo sistemos įrengimo trūkumų. Byloje nėra pateikta įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad įvykis įvyko ir žala atsirado dėl atsakovės netinkamo paslaugų atlikimo, t. y. neįrodyta, jog atsakovei laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. gegužės 11 d. netinkamai atlikus kurį nors iš didelio kiekio atliekamų veiksmų, tai, o ne kitos priežastys, nulėmė sistemos sprogimą ir žalos atsiradimą.

14. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendė, kad dėl antrojo įvykio (lietaus kanalizacijos vamzdžio užsikimšimo) ieškovas iš esmės neįrodinėjo vamzdžio užsikimšimo priežastis, nors vamzdžio užsikimšimo priežastys yra reikšmingos. Atsakovo manymu, užsikimšimas įvyko dėl patekusio į vamzdį skuduro ir pateikė tai pagrindžiančią nuotrauką. Teismas vertino, kadangi byloje nėra jokių kitų įrodymų dėl galimo kitų užsikimšimo priežasčių, laikė, kad byloje įrodyta, jog antrasis įvykis įvyko dėl lietaus kanalizacijos vamzdžio užsikimšimo skuduru. Pažymėjo, kad atsakovas buvo įsipareigojęs 1 kartą per metus atlikti vandens tiekimo sistemos vamzdynų atšakų, mazgų ir stovų armatūros apžiūrą ir du kartus į metus atlikti lietaus lietvamzdžių ir latakų valymą. 2018 m. rugsėjo 5 d., t. y. prieš 3 mėnesius iki antrojo įvykio, atsakovė pastate atliko latakų ir įlajų valymą ir apžiūrą. Teismas padarė išvadą, kad, remiantis sutartimi, atsakovei nekilo pareiga užtikrinti pastato lietaus kanalizacijos nenutrūkstamą veikimą, o tik apžiūros metu atlikti jos vizualinę apžiūrą dėl išorinių pažeidimų ir atlikti valymo darbus. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad žala buvo padaryta dėl lietaus kanalizacijos vamzdžio sandarumo ar išorinių pažeidimų, todėl nėra pagrindo spręsti apie netinkamą pareigų atlikimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir iš atsakovės priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

16.1. Atsakovė UAB ,,City S. E.“ ir uždaroji akcinė bendrovė „M. B.“ (toliau – UAB „M. B.“) bendradarbiauja viena su kita pagal jungtinės veiklos sutartį, vysto bendrą verslą, yra tarpusavyje susijusios, todėl yra suinteresuotos viena kitai padėti. Tuo tarpu UAB „M. B.“ yra susijusi su uždarąja akcine bendrove „M. B. priežiūra“ (toliau – UAB „M. B. priežiūra“) ir vysto bendrą verslą pastatų administravimo srityje. UAB „M. B.“ ir UAB „M. B. priežiūra“ yra viena su kita glaudžiai susijusios įmonės, kurios tarpusavyje vysto bendrą verslą. Akivaizdu, kad visos šios trys įmonės yra tarpusavyje glaudžiai susijusios, yra verslo partneriai, suinteresuotos viena kitai padėti, o dvi iš jų net veikia pagal jungtinės veiklos sutartį. Dėl išdėstytų priežasčių UAB „M. B. priežiūra“ darbuotojo V. B. Elenbergo pateikta specialisto konsultacinė išvada yra šališka ir neobjektyvi, todėl pirmosios instancijos teisme turėjo būti vertinama kritiškai. V. B. Elenbergas, būdamas įrašytas į teismo ekspertų sąrašą ir tuo pačiu būdamas atsakovės verslo partnerio UAB „M. B. priežiūra“ darbuotoju, negalėjo teikti specialisto išvados nagrinėjamoje byloje. Teismo ekspertas V. B. Elenbergas veikė kaip atsakovės verslo partnerio UAB „M. B. priežiūra“ darbuotojas, kuris suteikė paslaugą atsakovei. V. B. Elenbergas specialisto konsultacinėje išvadoje neturėjo teisės vertinti kito teismo eksperto atlikto tyrimo turinio ir pateikti jo vertinimą. Nagrinėjamu atveju, teismo eksperto V. B. Elenbergo specialisto konsultacinės išvados rengimo vienas iš tikslų buvo parengti išvadą dėl kito teismo eksperto Dariaus Kalibato parengtos ataskaitos išvadų pagrįstumo. Taigi, akivaizdu, kad V. B. Elenbergas pažeidė ne tik teismo ekspertų profesinės etikos kodeksą, tačiau ir teismo ekspertizės įstatymą, kadangi pateikė vertinimą dėl kito teismo eksperto pateiktų išvadų. Be to, teismo ekspertas V. B. Elenbergas buvo pavaldumo santykiuose (pagal darbo sutartį) su UAB „M. B. priežiūra“ ir vykdė darbdavio nurodymus surašyti specialisto konsultacinę išvadą atsakovės UAB „City S. E.“ naudai, nes jos yra verslo partneriai. V. B. Elenbergas, dirbdamas darbo sutarties pagrindu, suteikė konsultacijas tiek darbdaviui, tiek atsakovei. Teismo ekspertas pateikė išvadą kaip teismo ekspertas, tačiau sąskaitą pateikė jo darbdavys ir apmokėjimą gavo pats darbdavys. Iš sąskaitos net nėra aišku, kokią pinigų sumą gavo teismo ekspertas.

16.2. Apelianto vertinimu, jeigu šilumokaičio litavimo vietos nebūtų sutrūkusios, tokiu atveju į vandens pusę nebūtų patekęs freonas, ko pasekoje nebūtų padidėjęs slėgis ir nebūtų įvykęs akumuliacinės talpos sprogimas. Šią priežastį ir įvykių seką patvirtino teismo ekspertas Darius Kalibatas, tai nurodyta 2018 m. spalio 24 d. UAB „M. B.“ techninės apžiūros akte. Šie motyvai paneigia atsakovės 2018 m. spalio 24 d. UAB „M. B.“ techninės apžiūros akto prielaidą, kad tai galėjo būti dėl medžiagos atsparumo ar nuovargio ribos. Teismo ekspertas V. B. Elenbergas pritaria aplinkybei, kad dėl šilumokaičio litavimo vietų trūkimo freonas pradėjo eiti į vandens pusę, o tai sukėlė sprogimą, t. y. jog freonas iš vienos talpos susimaišė su vandeniu iš kitos talpos. Šio teismo eksperto išvada prieštarauja ne tik paties eksperto 2.5 bei 2.6 išvadoms, bet ir paprastam fizikiniam dėsniui – susisiekiančių indų principui.

16.3. Teismo eksperto V. B. Elenbergo išvados yra viena kitai prieštaraujančios ir akivaizdžiai matosi, kad tos išvados buvo pritaikytos prie atgaline data surašyto 2018 m. gegužės 21 d. numatomų atlikti darbų ir defektavimo akto Nr. DA90116 ir atsakovės pozicijos, t. y. jog neva defektas yra nuorintojo ir srauto daviklio nebuvimas ir neva sprogimas įvyko staiga bei netikėtai), nors šios išvados net logine prasme viena kitai prieštarauja. Atsakovė netinkamai atliko 2017 m. lapkričio 8 d. sutarties Nr. 17-18-05C aušinimo, oro kondicionavimo sistemos 5.1, 5.2, 5.3, 5.8, 5.9. 5.10, 5.14, 5.15, 5.18, 5.19 p. nurodytas paslaugas. Tai ir sąlygojo šilumokaičio litavimo vietų trūkimą. Atsakovė nuo 2018 m. gegužės 11 d. – 2018 m. spalio 15 d. 11 kartų atliko įvairius oro kondicionavimo sistemos priežiūros ir (ar) remonto darbus, todėl privalėjo patikrinti minėtas šilumokaičio litavimo vietas, tačiau to neatliko.

16.4. Atsakovei buvo perduotos naudojimosi įrenginiais instrukcijos. Jeigu reikėjo įrengti teismo eksperto nurodytus įrenginius, tokiu atveju atsakovė turėjo juos įrengti arba informuoti patalpų savininkus apie tokių įrenginių sumontavimą, kad būtų išvengta ginčo įvykio sprogimo. Atsakovė nekėlė klausimo dėl tokių įrenginių sumontavimo ir apie tai neinformavo patalpų savininkų.

16.5. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl kanalizacijos vamzdžio užsikimšimo priežasčių. Nurodo, kad jeigu lietaus vamzdis būtų užsikišęs dėl medžiaginės šluostės, tai tokiu atveju nuotrauka ir ši aplinkybė iškart būtų nurodyta 2018 m. gruodžio 8 d. atliktų darbų akte. Jeigu apžiūrą atlikęs darbuotojas būtų radęs tą medžiaginę šluostę, nesuprantama, kodėl to neužfiksavo 2018 m. gruodžio 8 d. atliktų darbų akte ir kodėl šios aplinkybės atsakovė nenurodė nei atsiliepimuose į pretenzijas, nei atsiliepime į ieškinį, o tai nurodė tik 2021 m. vasario 24 d. papildomuose paaiškinimuose prieš trečiąjį teismo posėdį. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad nurodyta medžiaginė šluostė buvo užsikimšusi būtent nagrinėjamame objekte (t. y. pastate Vilniuje, Aguonų g. 26). Užsikišimo su medžiagine šluoste niekada nebuvo, o šią nuotrauką atsakovė naudoja iš visai kito objekto, siekdama įrodyti savo nepagrįstas aplinkybes. Pažymi, kad prie 2021 m. vasario 24 d. papildomų paaiškinimų buvo pridėtos nuotraukos, kurios, anot atsakovės, turėjo įrodyti kodėl kanalizacija buvo valoma nenukritus lapams. Tačiau atkreipia dėmesį, kad tos nuotraukos padarytos pastato Vilniuje, Aguonų g. 24, kai tuo tarpu lietaus vamzdis buvo užsikimšęs pastate Vilniuje, Aguonų g. 24.

16.6. Nei sutartyje, nei sutarties priedo 7.1 p. ir 9.6 p. nenurodyta, kad apžiūra yra tik vizuali. Logiška manyti, kad į apžiūrą įeina ir vamzdynų vidaus būklės nustatymas bei ar vamzdžiai nėra užsikimšę. Apžiūra neturi tikslo, jeigu po apžiūros lieka užsikimšęs vamzdis. Atsakovė, atlikdama apžiūras pagal sutarties priedo 7.1 ir 9.6 p., privalo įvertinti ir aplinkybes, ar lietaus kanalizacijos vamzdžiai nėra užsikišę ir (ar) jų nereikia valyti bei spręsti dėl jų valymo intensyvumo, dažnumo ir t.t. Iš atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. MB T19-096361 matyti, kad atsakovė 2018 m. rugsėjo 5 d., t. y. prieš 3 mėnesius iki įvykio, atliko latakų ir įlajų valymą bei apžiūrą. Apeliantei neaišku, kaip buvo lietaus vamzdžiai valyti, jeigu jie tik vizualiai apžiūrėti. Atsakovė nepastebėjo užsikimšimo, nors pati atsakovė pripažino, kad vizualios apžiūros metu užsikimšimo neįmanoma nustatyti. Atsakovė neįrodė, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. tinkamai atliko lietaus vamzdžių valymą ir apžiūrą. Netinkamo lietaus vamzdžių išvalymo pasekmės pasireiškė tik 2018 m. gruodžio 8 d., kadangi tik nuo 2018 m. lapkričio vidurio prasidėjo gausūs lietus, o iki tol buvo vyraujantys sausi orai.

Atsiliepimas

17. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą ir 2021 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Ieškovė apeliaciniame skunde kvestionuoja ne teisės taikymo klausimus ir (ar) sprendimo negaliojimo pagrindus, bet mėgina nuginčyti atsakovės į bylą pateiktus įrodymus, nors šiuos argumentus turėjo ir galėjo išsakyti bei pateikti susijusius įrodymus pirmos instancijos teisme. Ieškovė klaidingai interpretuoja specialisto konsultacinę išvadą ir bando įrodyti jos nepagrįstumą.

18.2. Ieškovė bando įrodyti, kad atsakovės užsakymu UAB „M. B. priežiūra“ parengta specialisto konsultacinė išvada yra neobjektyvi ir šališka, nes šios įmonės yra glaudžiai susiję. Tokie argumentai yra visiškai nepagrįsti. Analogiškai būtų galima teigti, kad ieškovės užsakymu atlikta Dariaus Kalibato 2020 m. gruodžio 8 d. ataskaita yra šališka ir neobjektyvi, nes buvo parengta ieškovės užsakymu. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad ataskaitą ir specialisto konsultacinę išvadą parengė specialistai, kurie yra įrašyti į teismo ekspertų sąrašą, nepagrįstai šiuos įrodymus prilygina teismo ekspertizės aktams, o specialistus laiko teismo ekspertais. Visų pirma, byloje nebuvo paskirta teismo ekspertizė. Antra, ataskaita ir specialisto konsultacinė išvada nėra ir negali būti prilyginama teismo ekspertizės aktui. Trečia, specialistai, teikdami konsultacijas (ataskaitas, išvadas), teikia nuomonę kaip nepriklausomi asmenys, turintys specialių žinių nagrinėjamoje situacijoje. Byloje nepaskyrus teismo ekspertizės, specialistų teisiniams santykiams ir jų konsultacijoms (ataskaitoms, išvadoms) negali būti taikomos teismo ekspertų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Jei ieškovei kilo abejonių dėl specialisto išvadoje nustatytų aplinkybių ir įvykio priežasčių vertinimo, ji turėjo teisę prašyti teismo skirti nepriklausomą ekspertizę įvykio priežastims nustatyti, tačiau šia teise ieškovė nepasinaudojo.

18.3. Nepaisant to, kad ieškovė klaidingai traktuoja freono dujų chemines savybes, ieškovės teiginių visišką nelogiškumą ir nepagrįstumą įrodo teiginiai apie elementariosios fizikos dėsnį – susisiekiančių indų principą. Nagrinėjamuoju atveju dėsnis negali būti pritaikomas.

18.4. Nei teisės aktai, nei šalių sudaryta sutartis neįpareigojo atsakovės tikrinti šilumos sistemos, joje įrengtų komponentų, iš dalies ir gamyklinių jų suvirinimo darbų tinkamumo, juo labiau paslėptų po šilumos izoliacija, taip pat kaip ir akumuliacinės talpos charakteristikų, kurių patikimumo neįmanoma atlikti be specialių eksperimentinių tyrimų.

Šalies argumentai

18.5. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad 2018 m. gegužės 21 d. numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktas Nr. DA90116 buvo surašytas atgaline data. Šio dokumento pavadinime buvo padaryta gramatinė klaida, vietoje 2018 m. gegužės 21 d. nurodant 2018 m. gegužės 31 d. datą, ir ši klaida pakartota atsakovės papildomuose paaiškinimuose. Be to teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, kad klientas ir atsakovė naudojosi www.e-manobūstas.lt sistema registruojant, atliekant ir priimant atliktus darbus. Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. gegužės 21 d. numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktas Nr. DA90116 iš sistemos buvo atspausdintas 2021 m. vasario 25 d. 10:48, ši ir yra data matoma abiejuose akto lapuose.

18.6. Remiantis tuo, kad praėjus daugiau nei trims mėnesiams po atliktų darbų užsikimšo nuotekų kanalizacija, akivaizdu, kad įvykis buvo sąlygotas netinkamo objekto naudotojų (savininkų, nuomininkų ir kt.) naudojimusi kanalizacijos stovu/nuotekų vamzdynu t. y. nuleidžiami daiktai, kurie negali būti pašalinami per vamzdynus. Atsakovė negali atsakyti už tokius objekto naudotojų veiksmus. Antro teismo posėdžio metu, aiškinantis vamzdyno užsikimšimo priežastis, atsakovė nusprendė, kad tikslinga į bylą būtų pateikti kanalizacijos užsikimšimo priežastį patvirtinančius įrodymus. Atsakovė į bylą pateikė avarijos lokalizavimo ir likvidavimo darbus atlikusio techniko padarytą fotonuotrauką, kurioje užfiksuota, kad užsikimšimas buvo sąlygotas į kanalizaciją patekus medžiaginei šluostei. Nesiaiškinant kanalizacijos užsikimšimo priežasčių, nebuvo pagrindo šios fotonuotraukos pateikimui ankstesnėje proceso stadijoje, juo labiau, kai ieškovė net neįrodinėjo atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, o atsakovė tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus.

18.7. Ieškovė pagrįstai pastebėjo, kad į bylą pateiktos pastato fotonuotraukos yra pastato Vilniuje, Aguonų g. 24, o ne pastato Vilniuje, Aguonų g. 26, tačiau teismas sprendimo negrindė šiomis nuotraukomis ir jų nevertino.

18.8. Užtikrinti lietaus kanalizacijos nenutrūkstamą veikimą atsakovės neįpareigoja nei šalių sudaryta sutartis, nei teisės aktai. Vizualios apžiūros metu neįmanoma nustatyti vamzdynų vidaus būklės ir (ar) jų užsikimšimo. Nei sutartis, nei teisės aktai neįpareigoja atsakovo tikrinti vamzdyno vidaus dėl galimo užsikimšimo ir įprastai tokie darbai nėra atliekami.

18.9. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų, galėjusių sąlygoti žalos atsiradimą, todėl atsakovės veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Lietaus kanalizacijos užsikimšimo faktas, atsakovei tinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, savaime nereiškia atsakovės atsakomybės ir neatleidžia ieškovės nuo pareigos įrodyti civilinės atsakomybės sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl žalos (išmokėtos draudimo išmokos) atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22. Apeliantė (ieškovė) kartu su apeliaciniu skundu, o atsakovė kartu su atsiliepimu į skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus dokumentus. Apeliantė pateikė: FotoForensics analizę dėl pateiktos nuotraukos; fotonuotraukos metaduomenų patikrinimo instrukciją; duomenis apie kritulius laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki gruodžio mėn. Atsakovė pateikė pastato Vilniuje, Aguonų g. 26, fotonuotrauką.

23. CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateiktų papildomų dokumentų patikimumas yra abejotinas. Sprendžiant dėl pateiktos FotoForensics nuotraukos analizės, šiuo atveju nepateiktas šios analizės ir konkrečiai atliktos nuotraukos analizės patikimumą patvirtinantys įrodymai. Ši analizė atlikta internetiniame puslapyje (http://fotoforensics.com), kurio patikimumas neaiškus ir abejotinas. Tas pats ir su kitais įrodymais (dėl metaduomenų ir kritulių duomenų). Nors kritulių duomenyse nurodytas LHMT logotipas, tačiau nėra aišku iš kur faktiškai tokie duomenys gauti, nėra nurodyta kompetentingų šiuos duomenis sudariusių asmenų duomenų ir pan. Pažymėtina ir tai, kad per visą procesą pirmosios instancijos teisme apeliantė ne tik neteikė šiuo metu apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų, neprašė iš kur nors jų išreikalauti, tačiau net neužsiminė apie jų egzistavimą, nors apie atsakovės nurodomą kanalizacijos užsikimšimo priežastį ir pateiktą nuotrauką buvo žinoma proceso pirmosios instancijos teisme metu. Tokių neaiškių ir nepatikrintų dokumentų priėmimas apeliacinės instancijos teisme akivaizdžiai tik užvilkintų bylos nagrinėjimą, dėl to nėra pagrindo šiuos apeliantės papildomus dokumentus priimti. Taip pat nėra pagrindo priimti atsakovės pateiktą pastato Vilniuje, Aguonų g. 26, nuotrauką, nes iš esmės nepaaiškinta kokias svarbias byloje aplinkybes toks įrodymas galėtų patvirtinti ar paneigti.

24. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2017 m. lapkričio 8 d. tarp UAB „NT Valdos“ ir atsakovės UAB ,,City S. E.“ buvo sudaryta sutartis pagal kurią atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti UAB „NT Valdos“ pastatų Vilniuje, Aguonų g. 24 ir 26, inžinierinių sistemų priežiūros periodinius darbus ir pastatų inžinerinių sistemų aptarnavimo, elektros, šilumos, vandentiekio, dujų ir kitas ūkio priežiūros ir remonto paslaugas pagal sutarties priede Nr. 1 nuodytus įkainius. 2018 m. gegužės 11 d. tarp ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „NT Valdos“ buvo sudaryta Verslo turto draudimo sutartis, kuria laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. buvo apdrausti draudimo objektai (be kitų pastatų buvo apdrausti pastatai Vilniuje, Aguonų g. 24 ir 26, jame esantys įrengimai ir atsargos). 2018 m. spalio 15 d. pastate Vilniuje, Aguonų g. 24, įvyko įvykis, kurio metu sprogo kondicionavimo sistemos akumuliacinė talpa, dėl šio įvykio padarytos žalos ieškovė išmokėjo draudėjui 9 463,50 Eur draudimo išmoką. 2018 m. gruodžio 8 d. pastate Vilniuje, Aguonų g. 26, įvyko įvykis, kurio metu dėl lietaus kanalizacijos vamzdžio užsikimšimo buvo aplietos patalpos ir dėl šio įvykio padarytos žalos ieškovas išmokėjo 10 064,50 Eur draudiminę išmoką. 2018 m. spalio 19 d. UAB „Mano būstas“ darbų vykdytojas surašė techninės apžiūros aktą, kuriame nurodyta, kad 2018 m. spalio 15 d. buvo gautas avarinis pranešimas dėl šaldymo sistemos gedimo. Nuvykus į objektą, pastebėta, kad plyšo šaldymo sistemos šaltnešio (vandens) akumuliacinė talpa ir buvo užlietos rūsio patalpos. Atlikus sistemos apžiūrą nuspręsta, kad galimai trūko šalčio mašinos „Refra“ šilumokaitis (freonas/vanduo) ir į vandens pusę pradėjo eiti freonas, kuris sąlygojo staigų slėgio padidėjimą, dėl to plyšo akumuliacinės talpos siūlės. 2018 m. gruodžio 11 d. ieškovė surašė turto sunaikinimo, sugadinimo aktą. 2018 m. gruodžio 18 d. pastate Vilniuje, Aguonų g. 24, dėl bėgančio vandens buvo pravalyta nuotekų–lietaus kanalizacija. 2019 m. vasario 20 d., 2019 m. gegužės 30 d. ieškovė pateikė pretenzijas atsakovei dėl žalos atlyginimo (dėl 2018 m. spalio 15 d. ir 2018 m. gruodžio 8 d. įvykių). 2019 m. vasario 25 d. trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ pateikė atsakovei atsakymą (sprendimą) dėl 2018 m. gruodžio 8 d. įvykio, kai atsakovės administruojame pastate Vilniuje, Aguonų g. 26, įvyko vidaus kanalizacijos avarija, kuriuo atsisakė šį įvykį pripažinti draudžiamuoju įvykiu. 2019 m. kovo 6 d., 2019 m. liepos 17 d. atsakovė pateikė ieškovei atsakymus į pretenzijas dėl žalos atlyginimo, kuriais nesutiko su ieškovės reikalavimais. Byloje pateikta 2020 m. gruodžio 8 d. UAB „Eicosolution“ (vadovas: Darius Kalibatas, specialistas: A. J.) parengta ataskaita dėl šaldymo sistemos plyšimo, kurioje padarytos išvados, kad 2018 m. spalio 15 d. sistemos šaltnešio (vandens) akumuliacinė talpa plyšo dėl patikros metu aplaidžiai ir nekokybiškai atliktos techninės apžiūros, kurioje buvo netinkamai įvertinti vamzdynų jų elementų izoliacija ir atlikti suvirinimo darbai, taip pat pateikta 2021 m. vasario 20 d. specialisto konsultacinė išvada (ekspertas V. B. Elenbergas), kurioje nurodyta statinio Vilniuje, Aguonų g. 24, oro vėsinimo sistemos atvėsinto vandens akumuliacinės talpos sprogimo priežastis ir padarytos išvados: 1) be šilumos srauto reguliavimo jutiklio sumontuotai vėsinimo mašinai sudarius sąlygas vandeniui šilumokaityje užšalti ir jį besiplečiančio ledo nenustatytoje vietoje praplėšus, tuo pačiu išhermetinus, sudarytos sąlygos freonui iš savo darbinio kontūro įsiveržti į vėsinamo vandens kontūrą, kurio sudėtimi yra ir akumuliacinė talpa; 2) vandens vėsinimo nestandartinę akumuliacinę talpą įrengus be nuorinimo galimybės ir dėl to sudarius sąlygas akumuliacinės talpos viršutinėje dalyje kauptis orui; 3) ekstremaliomis sąlygomis į akumuliacinę talpos oro terpę patekus freonui, pastarasis pagal savo fizines savybes įgavo sąlygas staigiai plėsdamasis sukelti kritinį slėgį tiek nuo R407C tipo dujų sukeliamo statinio slėgio, tiek nuo nenuspėjamos jėgos sukelto papildomo, sprogimu sukeliamo dinaminio poveikio; 4) nepaisant ant akumuliacinės talpos buvusio apsauginio vožtuvo bei linijose už akumuliacinės talpos esantys, nors ir sureagavę, apsauginiai vožtuvai dėl staigaus freono plėtimosi nebuvo pajėgūs staigiai išleisti dujų pertekliaus; 5) sumontavus iš esmės nepakankamą esamos sistemos sąlygomis ir nenaudotiną darbiniam aušinamo vandens PN4 slėgiui (maz 6 bar slėgiui) nestandartinę akumuliacinę talpą; 6) vėsinamo vandens akumuliacinė talpa sprogo staiga ir netikėtai. Sistemų prižiūrėtojas UAB „City S. E.“, neturėdamas pareigos atlikti priežiūrai perimamų sistemų ekspertinius patikimumo tyrimus, paslaugų sutarties pagrindu yra atsakingas už įrangos priežiūros paslaugas pagal klientų pateiktas naudojimo instrukcijas ir jose numatytu periodiškumu; 7) sistemos priežiūros instrukcija esamomis sąlygomis nevisiškai atitiko realios situacijos; 8) „ataskaita dėl šaldymo sistemos plyšimo“ vertintina parengta nekompetentingai ir neobjektyviai.

25. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimus tiek dėl pirmojo įvykio (2018 m. spalio 15 d.), tiek dėl antrojo įvykio (2018 m. gruodžio 8 d.).

26. Nagrinėjamu atveju reikalavimai buvo reiškiami subrogacijos pagrindu. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Subrogacijos esmė – asmenų pasikeitimas deliktinėje arba sutartinėje prievolėje, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoje nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą.

27. CK 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga, tačiau ji nėra absoliuti – draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Draudimo taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikytini.

28. Nagrinėjamu atveju ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „NT Valdos“ buvo sudaryta verslo draudimo sutartis, kuria buvo apdraustos UAB „NT Valdos“ priklausančios patalpos Vilniuje, Aguonų g. 24 ir 26, jame esantys įrengimai ir atsargos. Šiose patalpose 2018 m. spalio 15 d. ir gruodžio 8 d. įvyko avarijos, kurios draudimo bendrovės (ieškovės) pripažinti draudžiamaisiais įvykiais ir buvo išmokėtos atitinkamos draudimo išmokos. Ginčo dėl išmokėtų draudimo išmokų dydžio (t. y. žalos dydžio) tarp šalių nėra. Šių ginčo pastatų priežiūra 2017 m. lapkričio 8 d. sutarties pagrindu buvo perduota atsakovei UAB „City S. E.“, t. y. minėta sutartimi pagal sutarties sąlygas atsakovė įsipareigojo atlikti sutarties objektų pastatų priežiūros ir inžinierinių sistemų aptarnavimo (remonto) paslaugas.

29. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, administratorius pagal sutartį (ne pagal paskyrimą) gali būti atsakingas už padarytą žalą dėl netinkamo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros, bet tik tuo atveju, jeigu bus nustatyta ir įrodyta, kad jis nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014, 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-491-219/2016). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, byloje ieškovė turėjo įrodyti atsakovės netinkamą 2017 m. lapkričio 8 d. sutarties vykdymą ir konkrečius atsakovės neteisėtus veiksmus (ar neveikimą), kurie sudarė sąlygas žalos atsiradimui (CPK 176–179 straipsniai).

30. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė pagrįstas išvadas, jog atsakovė nėra atsakinga už kilusią žalą ir neturi pareigą ją atlyginti.

31. Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka; įrodymų tyrimo tvarką nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 ir jose nurodytą praktika). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014 ir kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010 ir kt.).

32. Ieškovė dėl 2018 m. spalio 15 d. įvykio įrodinėjo aplinkybes dėl atsakovės netinkamos pastato Vilniuje, Aguonų g. 24, kondicionavimo sistemos priežiūros, o dėl 2018 m. gruodžio 8 d. įvykio įrodinėjo aplinkybes dėl atsakovės netinkamos vidaus lietaus kanalizacijos vamzdžių priežiūros.

33. Sprendžiant dėl 2018 m. gruodžio 8 d. įvykio, kaip teisingai pažymėjo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, apeliantė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad avarija (kanalizacijos vamzdyno užsikišimas) įvyko būtent dėl to, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartines administratoriaus pareigas, neatliko sutartyje numatytų paslaugų, susijusių su ginčo pastato ir konkrečiai kanalizacijos vamzdyno administravimu. Byloje nėra jokių įrodymų, ekspertų vertinimų ar specialistų išvadų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad ši avarija įvyko dėl atsakovės kaltės, netinkamos sutarties vykdymo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė iš esmės įrodinėjo tik lietaus kanalizacijos vamzdžio užsikimšimo faktą, kurio neginčijo atsakovė, tačiau ieškovė neįrodinėjo šio užsikimšimo priežasčių, nors atsakovė viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu aiškino, kad užsikimšimas įvyko dėl į vamzdį patekusio audeklo gabalo (skuduro), tam pagrįsti teikė nuotrauką. Ieškovė nepaneigė šios galimos priežasties, o apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenis (iš neaiškios interneto svetainės) apie galimą šios nuotraukos padarymą kitu laikotarpiu, laikytini nepatikimais, dėl to papildomus dokumentus buvo atsisakyta priimti ir vertinti apeliacinės instancijos teisme.

34. Be to, pagal sutarties priedo Nr. 1 7.1 punktą, atsakovė buvo įsipareigojusi atlikti 1 kartą į metus vandens tiekimo sistemos vamzdynų atšakų, mazgų ir stovų armatūros apžiūrą (tvirtinimo būklės, pratekėjimo paiešką), o pagal sutarties priedo Nr. 1 9.6 punktą atsakovė įsipareigojo du kartus į metus atlikti lietaus lietvamzdžių ir latakų valymą. Byloje pateiktas atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. MB T19-096361, kuris pagrindžia, kad atsakovė 2018 m. rugsėjo 5 d., t. y. prieš 3 mėnesius iki įvykio pastate atliko latakų ir įlajų valymą, apžiūrą. Pagal sutartį atsakovei nekilo pareiga užtikrinti pastato lietaus kanalizacijos nenutrūkstamą veikimą, o tik apžiūros metu atlikti jos vizualinę apžiūrą dėl išorinių pažeidimų ir atlikti valymo darbus. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių spęsti, kad žala buvo padaryta dėl lietaus kanalizacijos vamzdžio sandarumo ar išorinių pažeidimų. Taip pat liko nepaneigta, kad užsikimšimo priežastis buvo į vamzdį patekęs skuduras, o atsakovė nėra atsakinga ir negali kontroliuoti objekto naudotojų nuotekų vamzdynu šalinamų objektų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad UAB „NT Valdos“ ar kiti namo gyventojai kada nors buvo reiškę kokius nors nusiskundimus atsakovei dėl netinkamai vykdytos šių vamzdžių priežiūros, ar kad tokie užpylimai (dėl šios užsikimšusios kanalizacijos) būtų pasikartojantys. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šis užsikimšimas galėjo susidaryti dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui dėl dulkių, tepalų ar kitų teršalų). Kaip minėta, byloje dėl šio įvykio ieškovė grindė savo poziciją tik bendro pobūdžio teiginiais ir faktu dėl užsikimšimo, tačiau detaliau šių aplinkybių (administruodamas draudimo bylą) nesiaiškino. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 d. numatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Taigi draudikui nustatyta pareiga pareikalauti iš draudėjo patikimų žalos atlyginimo įrodymų (trūkstant duomenų, turėjo būti užklausiamas namo administratorius ar atliekamas tyrimas dėl užsikimšimo priežasčių nustatymo). Vien tik sutartyje numatytos pareigos tinkamai prižiūrėti administruojamą pastatą ir atlikti kitas pareigas, dar nereiškia, kad bet kokiu atveju atsakovė turi atsakyti už bet kokią žalą. Neužtenka konstatavimo, kad atsakovė yra sutartinė namo administratorė, nes atsakovė negali atsakyti už bet kokias avarijas, kurių priežastys gali būti įvairiausios, o byloje neįrodytas atsakovės netinkamas sutarties vykdymas pagal šios avarijos aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl šio įvykio yra tinkamai motyvuotos, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.

35. Sprendžiant dėl 2018 m. spalio 15 d. įvykio, šiuo atveju apeliantė įrodinėjo atsakovės neteisėtus veiksmus UAB „Eicosolutions“ ataskaita, kurioje nurodyta, kad sistemos šaltnešio (vandens) akumuliacinė talpa plyšo dėl aplaidžiai ir nekokybiškai atliktos techninės priežiūros, kurioje buvo netinkamai įvertinti vamzdynų jų elementų izoliacija bei atlikti suvirinimo darbai. Tuo tarpu atsakovė atsikirtinėjo byloje V. B. Elenbergo konsultacine išvada, kurioje buvo nurodomos kelios priežastys, kurios nulėmė sprogimą ir kurios susijusios oro vėsinimo sistemos įrengimo trūkumais (nesumontuotas šilumos srauto reguliavimo jutiklis, vandens vėsinimo talpoje neįrengtas nuorintojas, sumontuota nepakankama akumuliacinė talpa) ir susidariusiomis sąlygomis (užšalęs vanduo šilumokaityje ir besiplečiantis ledas praplėšęs sistemą, pateikęs freonas į vėsinamo vandens kontūrą, akumuliacinėje talpoje susikaupęs oras, ekstremaliomis sąlygomis freono sukeltas slėgis, apsauginiai vožtuvai dėl staigiai besiplečiančio freono nebuvo pajėgūs staigiai išleisti dujų perteklių). Taip pat byloje pateiktas 2018 m. spalio 24 d. UAB „Mano būstas“ techninės apžiūros aktas, kuriame nurodomos galimos šilumokaičio freonas/vanduo trūkimo galimos priežastys: šalčio mašinos veikimo metu sukeliamų vibracijų įtaka; šilumokaičio litavimo vietų trūkimas; viršytas šilumokaičio maksimalus slėgis; apnašos šilumokaičio viduje; pasiekta medžiagos atsparumo ar nuovargio riba.

36. Byloje nebuvo prašoma skirti nepriklausomos teismo ekspertizės šio įvykio priežasčiai nustatyti, nors abu specialistai savo išvadose buvo nurodę skirtingas šios avarijos priežastis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvada, kad apeliantės pateikta UAB „Eicosolutions“ išvada, kuria ji rėmėsi dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, iš esmės padaryta be detalaus pagrindimo, nenurodytos tyrimo metodikos, išvadoje pateikta daugiau duomenų apie ekspertą negu apie tyrimo užduotį, o UAB „Mano būstas“ akte nurodomos tik galimos kelios priežastys. V. B. Elenbergo specialisto konsultacinėje išvadoje yra išsamiau nurodoma tyrimo eiga, nustatytas visas įvykęs procesas su nurodytomis priežastimis, pateikta įvykio schema, pati specialisto išvada argumentuota. Nors ieškovė skunde nurodo, kad atsakovės užsakymu parengta V. B. Elenbergo konsultacinė išvada yra neobjektyvi ir šališka, nes šio specialisto darbovietė ir atsakovė yra glaudžiai susijusios, tačiau tokie argumentai nepagrįsti rašytiniais įrodymais, daromos tik prielaidos. Be to, kaip jau minėta, byloje nebuvo prašoma skirti nepriklausomos teismo ekspertizės, kuri galėjo pašalinti bet kokias abejones dėl šių specialistų išvadų pagrįstumo. Nors byloje pateiktas specialisto išvadas parengė (prie UAB „Eicosolutions“ išvados prisidėjo) specialistas, kuris įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, tačiau šie įrodymai nėra (neprilyginami) teismo ekspertizės aktui, kadangi šiuo atveju specialistai teikė konsultacijas (ataskaitas, išvadas), kaip nepriklausomi asmenys, turintys specialių žinių pagal nagrinėjamą situaciją. Neturint byloje atliktos teismo ekspertizės, o esant tik minėtiems rašytiniems įrodymams, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad specialisto V. B. Elenbergo konsultacijoje pateikiamas nuoseklesnis, motyvesnis ir išsamesnis šio įvykio aplinkybių ir priežasčių vertinimas, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šiuo vertinimu dėl avarijos priežasčių, o ne UAB „Eicosolutions“ išvada, kurioje iš esmės apsiribota tik išvados pateikimu be detalesnio vertinimo ir paaiškinimo. Minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, kad vandens akumuliacinė talpa sprogo staiga ir netikėtai, pati vedinimo sistemos įranga turėjo trūkumų, sistemos priežiūros instrukcija nevisiškai atitiko realios situacijos ir kitos reikšmingos bylai aplinkybės. Byloje turėjo būtų įrodyta, kad ši avarija atsitiko dėl atsakovės netinkamo sutarties vykdymo, tačiau pateikta specialisto išvada paneigia atsakovės neteisėtus veiksmus. Be to, pagal sutarties priedo Nr. 5 dalį atsakovė buvo įsipareigojusi 1 kartą į metus atlikti aušinimo, oro kondicionavimo sistemos priežiūros darbus. Byloje pateiktas Atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas Nr. E18-0122660 pagrindžia, jog nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. gegužės 11 d. atsakovė atliko nurodytus aušinimo, oro kondicionavimo sistemos priežiūros darbus, t. y. darbus atliko prieš 5 mėnesius iki įvykio atsiradimo (datos akte sumaišymas, kuris akcentuojamas skunde, neturi reikšmės tokiai išvadai padaryti). Byloje nėra pateikta įrodymų pagrindžiančių, kad šiuo atveju (dėl šio įvykio) atsakovė būtų vykdžiusi savo sutartines pareigas netinkamai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šio sprendimo dalyje taip pat nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl 2018 m. spalio 15 d. avarijos, būtų pažeidęs procesines įrodinėjimo ar įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185, 212 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra tinkamai motyvuotos, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. neįrodyta, kad atsakovė savo netinkamu veikimu ar neveikimu pažeidė sutartį ir tokiu būdu veikė neteisėtai, kas būtų sąlygoję 2018 m. spalio 15 d. įvykio atsiradimą.

37. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui, teisėjų kolegija nepasisako.

38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės ištyrė ir tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes bei įrodymus, nepažeidė CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintų taisyklių, nustatančių, jog šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, dėl to jokios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Loreta BraždienėVirginijus KairevičiusTatjana Žukauskienė