Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo asociacijos „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ skundą atsakovui viešajai įstaigai Žemės ūkio agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (iki 2024 m. sausio 1 d. – viešoji įstaiga Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2.1. Asociacija su Agentūra 2019 m. balandžio 15 d. sudarė dotacijos susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Susitarimas), pagal kurį Asociacijai skirta dotacija įgyvendinti Susitarimo 1 priede aprašytą veiklą – Jungtinėms Amerikos Valstijoms (toliau – ir JAV) skirtą informavimo ir pardavimo skatinimo kampaniją „Europos spalvos“ apie Europoje gaminamą midų ir putojantį vyną su vyninių vynuogių veislių nuoroda (toliau – ir Programa).

2.3. Susitarimo 33.1, 33.1.2 punktai pareiškėjui suteikia teisę vienasmeniškai sustabdyti Programos įgyvendinimą, o toks sustabdymas įsigalioja pranešimo pateikimo dieną. 2020 m. kovo 30 d. Europos Komisijos gairių dėl paprastųjų programų sustabdymo ir nutraukimo Nr. Ares (2020)1835695-30/03/2020 (toliau – ir Gairės) 2.3.1. punktas nurodo, jog Programos sustabdymas dėl susidariusių išskirtinių aplinkybių, yra priimamas vienašaliu gavėjo aktu. Agentūra neturi teisės patvirtinti ar atšaukti gavėjo priimto vienašalio akto, o gali tik patikrinti, ar aplinkybės, kuriomis remiasi gavėjas, turi išskirtinį pobūdį. Tai vienareikšmiškai įrodo, kad Programa buvo sustabdyta mažiausiai nuo momento, kada pareiškėjas informavo Agentūrą iki Agentūros oficialios pozicijos (sprendimo) priėmimo. Agentūra nedalyvauja Programos sustabdyme pareiškėjo iniciatyva, todėl joks atsakovo pritarimas ar patvirtinimas nėra reikalingas.

2.4. Dėl Programos sustabdymo 2021 m. gegužės 4 d.–2021 m. rugpjūčio 2 d. laikotarpiu: pareiškėjo atstovui 2021 m. liepos 1 d. pateikus skundą, Agentūra pateikė savo poziciją 2021 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. 2A-(8.13E)-043 (toliau – ir 2021 m. rugpjūčio 3 d. raštas), kurį pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 2 d. apskundė. Nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovo samprotavimu, jog Agentūros 2021 m. birželio 2 d. raštas Nr. 2A-(8.13E)-036 neva nebuvo skundžiamas. Asociacija pateikė nesutikimą su atsakovo pozicija 2021 d. rugsėjo 2 d. rašte, nurodė aiškų Programos sustabdymo teisinį pagrindimą, laikėsi vieno mėnesio apskundimo termino. Programos sustabdymas 2021 m. gegužės 4 d.–2021 m. rugpjūčio 2 d. laikotarpiu nebuvo išspręstas, kadangi pareiškėjas nesutiko su Agentūros pozicija.

2.5. Dėl Programos sustabdymo 2021 m. rugsėjo 2 d.–2022 m. sausio 16 d. laikotarpiu: ginčas dėl to yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (toliau – ir VAAT), administracinėje byloje Nr. eI3-4486-983/2022, kurioje pareiškėjas pateikė paaiškinimus dėl atsakovo vertinimo, jog Programa neva nebuvo sustabdyta. Agentūra 2022 m. sausio 11 d. raštu Programos sustabdymo minėtu laikotarpiu nėra išsprendusi, todėl pareiškėjas neturi patirti neigiamų pasekmių ir jam negali būti užkertamas kelias ginti galimai pažeistas teises.

2.6. Dėl Programos sustabdymo 2022 m. sausio 17 d.–2022 m. balandžio 18 d. laikotarpiu: šis Programos sustabdymo laikotarpis taip pat yra nagrinėjamas VAAT administracinėje byloje Nr. eI3-4486-983/2022. Agentūra klaidingai nurodo, kad pastarasis laikotarpis neva nepatenka į Programos antrąjį ataskaitinį laikotarpį, kurio pagrindu priimtas Sprendimas1. Programa buvo sustabdyta laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 4 d. iki 2022 m. balandžio 18 d., o jos vykdymas sustabdymo laikotarpiu nebuvo atnaujintas. Kadangi pareiškėjas dėl objektyvių aplinkybių negalėjo vykdyti Programos, todėl jis negalėjo vykdyti Programos antruoju ataskaitiniu laikotarpiu 7,1 mėn. Skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 19 d. 7,1 mėn., antrojo ataskaitinio laikotarpio pabaiga galėjo būti laikoma 2022 m. lapkričio 27 d. Atsižvelgiant ir į tai, kad nuo paskaičiuoto faktinio antrojo Programos ataskaitinio laikotarpio pasibaigimo dienos suteikiama 60 dienų Ataskaitai pateikti, nėra pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, jog 2022 m. sausio 17 d.–2022 m. balandžio 18 d. laikotarpis nepatenka į Programos antrąjį ataskaitinį laikotarpį.

2.7. Dėl Programos įgyvendinimo plano ir grafiko: pareiškėjas 2022 m. gegužės 30 d. pateikė Agentūrai paaiškinimus dėl Programos sustabdymo ir pridėjo priedus, įskaitant ir Programos grafiką, kurie patvirtina, kad pareiškėjas yra pasirengęs tinkamai įgyvendinti Programą. Agentūra Sprendime1 deklaratyviai nurodo, kad pateikti dokumentai neįrodo pareiškėjo siekio laiku ir tinkamai įgyvendinti Programos priemones bei nurodo nelogišką teiginį, jog nėra aišku, kodėl Programos vykdymo atnaujinimas planuojamas pradėti 2022 m. rugpjūčio mėn., taip pat, dėl ko Programos įgyvendinimo pabaigos data yra 2024 m. vasario mėn. Programa buvo sustabdyta 2021 m. gegužės 4 d.–2022 m. balandžio 18 d. laikotarpiu, todėl jos įgyvendinimo laikotarpis nusikėlė ir dėl to pareiškėjui reikia pasiruošti Programos įgyvendinimui.

2.8. Programos įgyvendinimo sustabdymas nulemtas išimtinai dėl COVID-19 pandemijos (force majeure) bei Agentūros nebendradarbiavimo, tačiau atsakovas sąmoningai tai ignoruoja ir nurodo, kad pareiškėjas Programos nevykdo dėl finansinių išteklių stokos. Asociacijai netrūksta finansinių išteklių, netgi atsakovui nefinansuojant pareiškėjo patirtų visų išlaidų 56 835,90 Eur už Programos priemonių vykdymą pirmuoju ataskaitiniu laikotarpiu, tai nesudaro pareiškėjo finansinės padėties pokyčio, galinčio turėti įtakos Programos sėkmingam įgyvendinimui, todėl Agentūra nepagrįstai nurodo Susitarimo nutraukimo pagrindą – Susitarimo 34.3.1. (b) punktą, kadangi šiuo pagrindu ginčas net nebuvo keliamas. Agentūros 2022 m. balandžio 27 d. rašte apie ketinimą nutraukti Susitarimą klausimas dėl tariamos pareiškėjo prastos finansinės padėties išvis nebuvo keltas, o Sprendimas1 priimtas kitais pagrindais. Pareiškėjas nesutinka, kad jo parengta 2022 m. kovo 24 d. Periodinė techninė ataskaita (toliau – ir Techninė ataskaita) yra netinkama. Techninė ataskaita už 4,9 mėn. pateikta nepagrįsto Agentūros reikalavimo pagrindu, o Asociacija pagrįstai pateikė Techninę ataskaitą už Programos laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 12 d. iki jos sustabdymo (laikotarpis nuo 2021 m. gegužės 4 d. iki 2022 m. balandžio 19 d.).

2.9. Dėl Sprendimo1 1.2 ir 1.3 punktų: išdirbis bei pasiektų kontaktų skaičius bus pateiktas antrojo ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, turint mintyje, kad jo pabaiga galėjo būti laikoma tik apie 2022 m. lapkričio 27 d. Tačiau dėl užsitęsiančių ginčų pareiškėjas suplanavęs užbaigti antrąjį ataskaitinį Programos laikotarpį 2023 m. vasario mėn., atsižvelgiant, kad 7,1 mėn. Programa buvo sustabdyta Programos antrojo ataskaitinio laikotarpio metu. Nuo paskaičiuoto faktinio antrojo Programos ataskaitinio laikotarpio pasibaigimo dienos suteikiama 60 dienų ataskaitai pateikti. Techninėje ataskaitoje nurodyta, kad pareiškėjo vykdyta suplanuota veikla, jos įgyvendinimas buvo sustabdytas nuo 2021 m. gegužės 4 d. iki 2022 m. balandžio 18 d. vadovaujantis Susitarimo 4 skirsnio 35 straipsniu (force majeure). Atnaujinus Programą bus tęsiamas jos vykdymas ir palaikymas.

2.10. Dėl Sprendimo1 1.4. punkto: pareiškėjas Programos sustabdymo pagrindimo esmę nurodė Techninėje ataskaitoje, o detalius paaiškinimus pateikė 2022 m. kovo 24 d. rašte, tačiau Agentūra tik deklaratyviai nurodė, jog Techninėje ataskaitoje pateikti paaiškinimai nepateisina Programos priemonių vykdymo. Programos antrojo ataskaitinio laikotarpio terminas nėra pasibaigęs, o atsakovui reikalaujant pareiškėjas pateikė Techninę ataskaitą už antrojo ataskaitinio laikotarpio 4,9 mėn., todėl pareiškėjas gali pakoreguoti Techninės ataskaitos turinį. Agentūros pastebėjimai nėra pagrindas nutraukti Susitarimą, nes atsakovas nenurodo konkretaus Susitarimo 15.3 punkte nurodyto priežastinio pagrindo, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintą principą.

2.12. Susitarimo 7.2 punktas aiškiai numato, kad jeigu pareiškėjas nevykdo kurios nors iš Susitarimo 7.1 punkto pareigų, jam gali būti mažinama dotacija, tačiau tai nėra pagrindas nutraukti Susitarimą. Programos priemonės, kurių neįvykdė pareiškėjas per antrojo ataskaitinio laikotarpio 4,9 mėn., gali būti įvykdytos likusiojo antrojo ataskaitinio laikotarpio metu arba Programos trečiojo ataskaitinio laikotarpio metu. Kuomet pareiškėjas pranešė apie Programos stabdymą, Agentūra 2021 m. lapkričio 9 d. raštu nurodė, jog pareiškėjas Programos priemones galės įvykdyti trečiame ataskaitiniame laikotarpyje be Programos vykdymo stabdymo.

2.13. Agentūra nepagrįstai nurodo, kad nepateiktas Programos ataskaitinio laikotarpio poveikio vertinimas, kadangi šio vertinimo Agentūra neprašė 2022 m. vasario 22 d. rašte Nr. 2A-(8.13E)-015. Programos antrojo ataskaitinio laikotarpio poveikio vertinimą pareiškėjas pateiks, kai pasibaigs antrasis ataskaitinis laikotarpis. Agentūra nepagrįstai ketina nutraukti Susitarimą remdamasi 15.8 ir 7.2 punktais bei Susitarimo 34.3.1 (b) punktu ir (i) punkto (ii) papunkčiu.

2.14. Dėl Sprendimo2: Agentūra jame išdėstė Sprendimo1 turinį, kadangi Sprendime2 nevertinama pareiškėjo pozicija ir nėra aiški Agentūros pozicija. Agentūra su Sprendimu2 pateikė priedą – 2020 m. lapkričio 24 d. susitarimą Nr. 2 „Dėl dotacijos susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini)“, nurodant tuo metu susitartus Programos ataskaitinio laikotarpio terminus. Tai patvirtina, kad ginčo šalys sudaro rašytinius susitarimus dėl Programos ataskaitinių laikotarpių trukmės tik tuomet, kai būna atnaujinamas Programos įgyvendinimas. Šiuo atveju pareiškėjas vis dar yra sustabdęs Programos įgyvendinimą dėl vienos iš esminių priežasčių – Agentūros trukdymo įgyvendinti Programą, todėl nesant atnaujintam Programos įgyvendinimui, susitarimas negali būti sudaromas. Agentūra Sprendimo2 ketvirtame poskyryje „Dėl Sutarties nutraukimo pagrindų“, 7.2 punkte cituoja „neesminius“ (išvestinius) rinkodaros pranešimus apie parodose demonstruojamus Programos produktus, kurie yra išimtinai pareiškėjo rinkodaros strategija. Pareiškėjas siekia pasiekti tikslinę auditoriją įvairiais būdais, o švietimas apie Programos produktus ir parodas yra tarpusavyje susiję. Kadangi nevyksta parodos, todėl netikslinga ir jas reklamuoti, taip pat netikslinga reklamuoti ir Programos produktus.

II.

7. Vertindamas Programos (ne)stabdymo aplinkybes, teismas vadovavosi Susitarimo 33.1, 35 punktais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.212 straipsniu (force majeure institutas) ir įvertinęs pareiškėjo pranešimų (prašymų) Agentūrai turinį, priėjo prie išvados, kad šie pranešimai neatitinka Susitarimo 33.1, 35 punktų nuostatų. Teismas nesutiko su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, kad COVID-19 pandemija ir jos ribojimai gali būti laikomi ypatingu atveju, dėl kurio Asociacija pagal Susitarimo 33.1, 35 punktus gali teikti pranešimą vienašališkai sustabdyti Programos įgyvendinimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, kuris teikia paraiškas finansavimui gauti, prieš sudarydamas Susitarimą turėjo įvertinti visas galimas rizikas, o byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas kitais būdais bandė įgyvendinti Susitarimą. Sudarydamas Susitarimą pareiškėjas prisiėmė riziką dėl Programos vykdymo, įsipareigojo įgyvendinti Programą nepažeisdamas Susitarimo ir teisės aktų, susijusių su jos įgyvendinimu, reikalavimų, siekdamas numatytų rezultatų, tikslų ir uždavinių. Teismas atkreipė dėmesį, kad valstybės lygiu paskelbta ekstremali situacija, konkrečiu atveju gali būti vertinama tik kaip palengvinimas, jog teikiant rašytinį pranešimą Agentūrai apie force majeure atvejus ir jų įtaką konkrečiu atveju nereikėtų atskirai teikti tokią ekstremalią situaciją pagrindžiančių įrodymų. Dotacijos gavėjui bet kuriuo atveju išlieka pareiga minėtomis išimtinėmis aplinkybėmis pagrįsti konkrečios dalies įsipareigojimų neįvykdymą. Teismas pažymėjo, kad Agentūros atsakymai pareiškėjui dėl Programos (ne)stabdymo buvo pateikti savalaikiai, nurodant jam, kad prašyme nurodyti pagrindai neatitinka Susitarimo nuostatų. Teismas akcentavo, kad Agentūros priimti sprendimai dėl Programos nestabdymo nėra šio ginčo dalykas, o byloje nėra duomenų, jog sprendimai dėl Programos nestabdymo būtų panaikinti ar nuginčyti. Asociacija su Agentūra pasirašė Susitarimą, pareiškėjui pagal Programą buvo skirta tam tikra pinigų suma Programai įgyvendinti ir nustatyta Programos įgyvendinimo tvarka bei terminai, kurių pareiškėjas įsipareigojo laikytis. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, tvirtindamas, kad teisėtai buvo sustabdęs Programos įgyvendinimą, nepateikė jokių įrodymų teismui dėl dotacijos Susitarimo pakeitimo, taip pat neaišku, kokių veiksmų buvo imtasi apibrėžiant Programos įgyvendinimo laikotarpį. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra jokio pranešimo atsakovui su prašymu pakeisti Susitarimą, joks Susitarimo pakeitimas dėl Programos sustabdymo nebuvo sudarytas, byloje nėra duomenų apie Agentūros sutikimą dėl Programos stabdymo ir nesant duomenų apie nuginčytus sprendimus nestabdyti Programos, teismas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas neprašė veiklos atnaujinti ir pakeisti Susitarimą, sprendė, kad Programos vykdymas nebuvo sustabdytas. Teismas nurodė, kad nesustabdžius Programos, pareiškėjas privalėjo vykdyti tinkamai visus susitarimu prisiimtus įsipareigojimus bei už juos laiku tinkamai atsiskaityti.

8. Vertindamas Susitarimo nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas analizavo atsakovo Sprendimo1 turinį, vadovavosi Susitarimo 7.1–7.2, 15.3, 15.8, 27.1–27.2 punktais ir pažymėjo, kad pareiškėjo, kaip dotacijos gavėjo, pareiga atlikti vertinimą įtvirtinta Informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų pardavimo skatinimo vidaus rinkoje ir trečiosiose valstybėse paprastosios programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 3D-541 (2019 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 3D-387 redakcija), 22 punkte, kuriame nurodoma, jog teikdami tarpines mokėjimo ir likučio išmokėjimo paraiškas, pareiškėjai, vadovaudamiesi Reglamento (ES) 2015/1831 nuostatomis, turi pateikti informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų pardavimo skatinimo priemonių rezultatų vertinimo tyrimą, kurį atlieka nepriklausomas išorės subjektas.

9. Kadangi byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad Programa pareiškėjo nurodomu laikotarpiu buvo sustabdyta (pareiškėjas tinkamai ir laiku neapskundė Agentūros sprendimų dėl Programos nesustabdymo, dėl jų nevyksta ginčai), teismas sprendė, kad pareiškėjas turėjo pareigą teikti ataskaitas už visą laikotarpį, o ne už laikotarpį iki Programos sustabdymo. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl Agentūros nebendradarbiavimo, kadangi iš bylos duomenų nustatė, jog atsakovas tinkamai atsakydavo pareiškėjui, spręsdavo jo prašymus, pateikdavo argumentuotus atsakymus, o vien tai, jog atsakymai pareiškėjo netenkino, negali būti laikoma nebendradarbiavimu. Teismas nenustatė atsakovo šališkumo pareiškėjo atžvilgiu, nes atsakovas pasirašė su pareiškėju Susitarimą ir skyrė Programos įgyvendinimui lėšų. Aplinkybės, kad pareiškėjui nesugebėjus laikytis dotacijos Susitarimo atsakovas nutraukė Susitarimą, teismas nevertino kaip atsakovo šališkumo pareiškėjo atžvilgiu įrodymo.

10. Teismas analizavo Susitarimo 34.3.1 (b) punktą, (i) punkto (ii) papunktį ir pažymėjo, kad pareiškėjas nei Agentūrai, nei teismui nepaneigė Sprendime1 atsakovo padarytos išvados, jog Asociacija netinkamai įgyvendino Programos veiklas. Teismas nurodė, kad įgyvendintos tik 2 iš 10 Programos veiklų, o pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, jog jis negalėjo kitais būdais (bekontakčiais) įgyvendinti Programos tikslų. Teismas pakartojo nustatytas aplinkybes, jog pareiškėjo pranešimai dėl Programos įgyvendinimo sustabdymo neatitiko Susitarimo 33.1 ir 35 punktų, o vien tai, jog pareiškėjas manė, kad Programos vykdymas kitokiomis priemonėmis, pavyzdžiui, organizuojant žaidimus ir prizų dalybas socialinių tinklų paskyrose, aktyviai administruojant interneto tinklalapį, viešinant reklamą spaudoje, teikiant paramą renginiams bei reklamą prekybos vietose, bus neefektyvus, teismui nebuvo pagrindas teigti, kad taikytas Susitarimo nutraukimas nebuvo adekvati priemonė. Teismas pažymėjo, kad pagal Susitarimą atsakovas vienašališkai galėjo nutraukti, iš esmės nustatęs esminius dotacijos susitarimo pažeidimus. Teismas nurodė, kad šalis, sudariusi dotacijos susitarimą, iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš Susitarimo, Susitarimo neįvykdymo laipsnis skundžiamo Sprendimo1 priėmimo metu, likus pusei metų iki dotacijos sutarties termino pabaigos, nesuteikė pagrindo atsakovui tikėtis, kad Susitarimas galės būti tinkamai įvykdyta ateityje.

11. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad buvo pritaikyta neproporcinga priemonė, vadovaudamasis Susitarimo 7.2 punktu, 34.3.1 (i) punkto (ii) papunkčiu. Teismas sprendė, kad atsakovas turėjo teisę nutraukti su pareiškėju Susitarimą, nustatęs, jog pastarasis netinkamai įgyvendina Programą, t. y. Agentūra pagrįstai pripažino pareiškėją pažeidusiu Susitarimo 15.3 punkte ir 7.1 punkte numatytas sąlygas, todėl, vadovaudamasi Susitarimo 15.8 ir 7.2 punktais bei 34.3.1 (i) punkto (ii) papunkčiu, nutraukė Susitarimą.

14. Teismas atmetė pareiškėjo skundą, netenkino prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nevertino kitų proceso šalių argumentų, pripažinęs juos neesminiais.

III.

18.1. Susitarimo 33.1 punktas, Gairės (2.3.1 dalis) aiškiai patvirtina faktą, kad pareiškėjo teisė vienašališkai stabdyti Programos veiklos įgyvendinimą pagal Susitarimo 33.1, 33.2 punktus nėra absoliuti. Ši teisė priklauso nuo ypatingų aplinkybių, užkertančių kelią aptariamos veiklos įgyvendinimui arba itin apsunkinančių tokį įgyvendinimą, egzistavimo. Nesant pastarųjų aplinkybių (jų egzistavimo nenustačius), pareiškėjas teisės vienašališkai sustabdyti Programos veiklos įgyvendinimą neįgyja. Kaip yra nurodžiusi Europos Komisija, valstybė narė (atsakovas) turi įgaliojimus tikrinti bei vertinti paramos gavėjo (pareiškėjo) įvardytų veiklos sustabdymo aplinkybių išskirtinumą (atitiktį Susitarimo 33.1 p. reikalavimams). Tuo atveju, jeigu pastarosios aplinkybės Susitarimo sąlygas atitinka, iš valstybės narės pusės joks patvirtinimas (sutikimas) dėl programos veiklos sustabdymo nėra reikalingas (kaip tai savo apeliaciniame skunde ir akcentuoja pareiškėjas). Vis dėlto, valstybei narei nustačius, jog tokio atitikimo nėra (kitaip tariant, – kad paramos gavėjo įvardytos aplinkybės veiklos vykdymo nedaro neįmanomo / itin sudėtingo, kad paramos gavėjas šias aplinkybes galėjo iš anksto numatyti, jas kontroliuoti ir t. t.), valstybė narė turi ne tik teisę, bet ir pareigą atitinkamai į tai reaguoti – inter alia, pranešti paramos gavėjui apie jo pareigą tęsti veiklų įgyvendinimą (tokio įgyvendinimo vienašališkam sustabdymui nesant teisinio pagrindo), o pastarajam subjektui į tokius pranešimus nereaguojant (be jokio teisinio pagrindo ir toliau stabdant veiklų įgyvendinimo veiksmus), – inicijuoti dotacijos susitarimo nutraukimą (Susitarimo 7.2 p. 2 d., 34.3.1 (i) p. (ii) pap.).

18.2. Priešingas Susitarimo nuostatų aiškinimas (sutikimas su pareiškėjo pozicija) reikštų teisiškai ydingos situacijos susiklostymą, kadangi, esant tokiai situacijai, pareiškėjui būtų sudaromos neribotos galimybės piktnaudžiauti savo privilegijuota padėtimi – stabdyti veiklą iš esmės dėl bet kokių, jo subjektyvia nuomone, reikšmingų aplinkybių, nors ir neatitinkančių Susitarimo 33.1 punkto reikalavimų.

18.3. Pareiškėjas sąmoningai iškraipo apeliaciniame skunde minimo (apeliacinio skundo priedo) Europos Komisijos rašto turinį bei klaidina apeliacinės instancijos teismą dėl tikrųjų nagrinėjamam ginčui reikšmingų aplinkybių. Europos Komisijos vertinimu, COVID-19 pandemijos nulemti ribojimai, nors ir gali būti, tačiau patys savaime (automatiškai) nėra pripažintini programos veiklos įgyvendinimo sustabdymą pateisinančiomis išskirtinėmis aplinkybėmis (Europos Komisijos raštuose ir / ar Gairėse nėra nurodyta, kad COVID-19 pandemijos nulemti ribojimai – tai force majeure aplinkybės). Tam reikalingas išsamus aplinkybių tyrimas (Europos Komisijos 2020 m. kovo 12 d. rašte akcentuojama kiekvieno konkretaus atvejo analizė). Analogiškos pozicijos laikomasi Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje (Susitarimo 41.1 p.), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., 2022 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2022).

18.4. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamų COVID-19 pandemijos nulemtų aplinkybių (renginių, parodų atšaukimo JAV ir kt.), neva, lėmusių negalėjimą tęsti Programos veiklų įgyvendinimo, pakartotina:

18.4.1. Dotacija skirta atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. spalio 22 d. reglamento (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008 (toliau – ir Reglamentas), nuostatas. Remiantis Reglamento, be kita ko, įžanginės dalies (3), (4), (5) punktais, 2 straipsniu ir kt. bei dotacijos Susitarimu, Programos tikslas – JAV skirtas informavimas apie Programoje nurodytus produktus ir jų pardavimo skatinimas. Pastarojo tikslo įgyvendinimas nėra ir niekada nebuvo susietas vien tik su dalyvavimu (produktų pristatymu) atitinkamose parodose ir / ar kituose renginiuose. Šio tikslo, inter alia, buvo privaloma siekti ir kitomis priemonėmis, kaip pavyzdžiui, informacijos apie Programos produktus skleidimu internete, įskaitant socialinius tinklus. Taigi, apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad dėl COVID-19 pandemijos atšaukus renginius ir parodas, veiklos tęstinumas tapo objektyviai neįmanomas, yra neatitinkantys tikrovės (klaidinantys apeliacinės instancijos teismą).

18.6.2. Valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimas pripažinti kurio nors ataskaitinio laikotarpio išlaidas neatitinkančiomis reikalavimų, gavėjo ir pastarosios institucijos pozicijų išsiskyrimas atitinkamais Susitarimo vykdymo klausimais, dėl to kilusių ginčų sprendimas ir pan. savaime negali būti prilyginami nei šalių tarpusavio nebendradarbiavimui, nei ypatingoms aplinkybėms, kaip jos suprantamos pagal Susitarimo 33.1 punktą. Priešingas situacijos aiškinimas suponuotų atsakovo įgaliojimų veikti pagal Susitarimą (vertinti programų įgyvendinimo išlaidų atitiktį keliamiems reikalavimams) apribojimą, tam nesant jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjas aptarto pobūdžio aplinkybių atsiradimo tikimybę gali nesunkiai numatyti jau prieš Susitarimo sudarymą, taip pat savo veiksmais tokias aplinkybes kontroliuoti, joms tinkamai pasiruošti.

18.6.3. Nors Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3960-484/2024, pareiškėjas mėgina įrodinėti atsakovo tariamo nebendradarbiavimo su pareiškėju faktą, vis dėlto, tokios pareiškėjo interpretacijos prieštarauja jo paties akcentuojamo procesinio sprendimo turiniui, kadangi: (i) Regionų administracinis teismas minimoje byloje dalį pareiškėjo skundo reikalavimų atmetė, o tai reiškia – iš karto pripažino, jog kai kurios išlaidos atsakovo sprendimu buvo pripažintos neatitinkančiomis Susitarimo reikalavimų visiškai pagrįstai ir teisėtai; (ii) administracinėje byloje Nr. eI3-3960-484/2024 buvo sprendžiami su pirmuoju Programos įgyvendinimo ataskaitiniu laikotarpiu susiję klausimai, tuo tarpu, esamas ginčas kilo šalims sprendžiant antrojo ataskaitinio laikotarpio klausimus; (iii) teismo įpareigojimas atsakovui iš naujo įvertinti dalį pareiškėjo tarpinio mokėjimo prašyme įvardytų išlaidų savaime nereiškia, kad tokios išlaidos yra tinkamai pagrįstos, o atsakovo galutinis sprendimas šiuo klausimu bus kitoks, lyginant su pradiniu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2022 m. birželio 22 d. sprendimo Nr. 2A-(8.13)-006 „Dėl dotacijos susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“ (Sprendimas1) ir 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. 2A-(8.13E)-044 „Dėl sprendimo nutraukti dotacijos susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini)“ (Sprendimas2) teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu padavė naujus įrodymus – Europos Komisijos 2020 m. kovo 12 d. raštą Nr. AGRI.DDG1.B.1/CLG D(2020)1706997 anglų kalba ir jo vertimą.

23. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

24. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog Europos Komisijos 2020 m. kovo 12 d. raštas Nr. AGRI.DDG1.B.1/CLG D(2020)1706997 jau yra byloje, todėl teisėjų kolegija šių įrodymų neprideda prie bylos, jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

25. Dėl nagrinėjamos bylos ribų pažymėtina, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos byloje pateikto apeliacinio skundo ribos, taip pat sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Atsižvelgdama į proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose minimus ir į Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko pateikiamus duomenis apie tarp pareiškėjo ir atsakovo kilusius teisminius ginčus, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Sprendimo1 ir Sprendimo2 teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi proceso dalyvių argumentai dėl kitų tarp šalių susiklosčiusių santykių (įskaitant, bet neapsiribojant dėl kitų Agentūros sprendimų, priimtų šio Susitarimo vykdymo procese ar kitais klausimais) nevertinami ir dėl jų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesusiję su šios konkrečios bylos ginčo dalyku, juo labiau, kad dėl jų yra išnagrinėtos / nagrinėjamos kitos administracinės bylos.

26. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-822/2025).

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, taip pat atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, iš esmės įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, iš esmės teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundą atmetė:

27.1.1. Susitarimo 33 straipsnyje esantis 33.1 punktas reglamentuoja veiklos įgyvendinimo sustabdymą gavėjo (Susitarime taip įvardijamas pareiškėjas nagrinėjamoje byloje asociacija „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“) iniciatyva: gavėjas gali savo iniciatyva sustabdyti veiklos ar jos dalies įgyvendinimą, jei ypatingais atvejais, visų pirma, dėl force majeure (nenugalima jėga) (žr. 35 straipsnį), įgyvendinimas tampa neįmanomas arba itin sudėtingas. Gavėjas turi nedelsdamas oficialiai pranešti valstybei narei apie sustabdymą, nurodydamas: priežastis ir numatomą įgyvendinimo atnaujinimo datą. Sustabdymas įsigalios tą dieną, kurią valstybė narė gaus šį pranešimą. Kai tik susidaro palankios aplinkybės atnaujinti įgyvendinimą, gavėjas turi nedelsdamas apie tai pranešti valstybei narei ir paprašyti pakeisti Susitarimą, kad jame būtų nustatyta data, kurią bus atnaujintas veiklos įgyvendinimas, pratęsta veiklos trukmė ir padaryti kiti pakeitimai, kad veiklos sąlygos būtų pritaikytos prie naujos padėties (žr. 39 straipsnį), išskyrus tuos atvejus, kai Susitarimas buvo nutrauktas (žr. 34 straipsnį). Sustabdymas bus panaikintas nuo pakeitime nustatytos įgyvendinimo atnaujinimo dienos. Ši data gali būti ankstesnė už dieną, kurią įsigalioja pakeitimas. <...

27.1.2. Susitarimo 4 skirsnyje 35 straipsnyje nustatyta, kad force majeure laikoma bet kokia padėtis ar įvykis: dėl kurio kuri nors iš šalių negali vykdyti savo pareigų pagal Susitarimą; kurio nebuvo galima numatyti, kuris buvo ypatingas ir šalių nekontroliuojamas; kurį lėmė ne jų (arba ne veikloje dalyvaujančių trečiųjų šalių) klaida ar aplaidumas ir kuris buvo neišvengiamas, nepaisant viso deramo stropumo. Force majeure atvejais negalima vadinti: paslaugos nevykdymo, įrangos ar medžiagų defektų, vėluojančio jų pristatymo, išskyrus atvejus, kai tai tiesiogiai lemia atitinkamas force majeure atvejis; darbo ginčų, streikų ar finansinių sunkumų. Apie visus force majeure atvejus reikia nedelsiant oficialiai pranešti kitai šaliai, nurodant jų pobūdį, tikėtiną trukmę ir numatomą poveikį. Šalys turi nedelsdamos imtis visų reikiamų priemonių bet kokiai žalai dėl force majeure sumažinti ir dėti visas pastangas kuo greičiau atnaujinti veiklos įgyvendinimą. Jei kuri nors šalis negali vykdyti savo pareigų pagal Susitarimą dėl force majeure, negali būti laikoma, kad ji jų nevykdo.

27.1.3. Teisėjų kolegija kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo motyvaciją Programos įgyvendinimo sustabdymo teisėtumo klausimu – viena vertus, konstatuojama, kad tai ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau kita vertus, situacija tiriama, vertinama ir padaroma išvada, kad pareiškėjas neįrodė force majeure atvejų, todėl negalima teigti, kad teisėtai buvo sustabdęs Programos įgyvendinimą, be to, apie Agentūros poziciją nestabdyti Programos įgyvendinimo buvo informuotas. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją (proceso dalyvių argumentai dėl Programos stabdymo teisėtumo įvertinti ir padarytos teisingos išvados), teisėjų kolegija šalina iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacinės dalies, motyvus susijusius su stabdymo teisėtumo nenagrinėjimu.

27.1.4. Nors pagal Susitarimą, Programos vykdymo stabdymui nėra būtinas Agentūros sutikimas, tačiau nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjo pranešimų apie Programos vykdymo sustabdymą Agentūra buvo priėmusi sprendimus, kuriais nesutinkama, kad Programa stabdoma. Pareiškėjas apskundė tik Agentūros 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. 2A-(8.13E)-027, tačiau byla nutraukta Regionų administracinio teismo, nes laikytasi pozicijos, kad skųstas tarpinis Agentūros sprendimas (pažymėtina, kad nutarties nutraukti bylą priėmimo metu teisme jau buvo priimtas skundas nagrinėjamoje byloje dėl Sprendimo1 ir Sprendimo2 panaikinimo), proceso dalyviai apeliacinių skundų nepateikė. Susiklosčius tokiai unikaliai situacijai ir atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino sustabdymo ne / teisėtumą, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju taip pat įvertino byloje esančius įrodymus ir proceso dalyvių argumentus sustabdymo ne / teisėtumo aspektu.

27.1.5. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad COVID-19 pandemija ir jos ribojimai gali būti aplinkybė, turinti įtakos Programos veiklų įgyvendinimui, tačiau atmetama pareiškėjo pozicija, kad COVID-19 pandemija ir jos ribojimai savaime / automatiškai pagrindžia visų antrojo Programos ataskaitinio laikotarpio veiklų sustabdymą. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro vadovaudamasi Susitarimo nuostatomis, įvertinusi byloje esančias proceso dalyvių pozicijas ir jų pateiktus įrodymus (įskaitant, bet neapsiribojant pareiškėjo su skundu pateikto Komisijos dokumento vertimą). Taip pat teisėjų kolegija atsižvelgia į bylai reikšmingų aplinkybių visumą: i) COVID-19 pandemijos ir jos ribojimų datą, trukmę ir mastą; ii) Susitarimo sąlygas; iii) Programos veiklų, dėl kurių ginčo byloje nėra, pobūdį; iv) pareiškėjo elgesį ir užimtą poziciją (nediferencijuoti Programos veiklų pagal tai, kas ne / įmanoma atlikti, stabdyti visų veiklų įgyvendinimą, nedėti pastangų vykdyti Programos veiklų dalį, kurią įmanoma vykdyti, remtis bendrai paskelbta pandemijos situacija, ilgą laiką kartoti pranešimus stabdyti, nepaisant aiškios Agentūros pozicijos prašyti paaiškinimų ir pagrindimų, kokioms veikloms trukdo pandemija, bei sprendimų nevertinti situacijos kaip force majeure atvejo); v) antrojo Programos ataskaitinio laikotarpio ir, pareiškėjo teigimu, sustabdyto laikotarpio santykį (antrasis Programos ataskaitinis laikotarpis buvo nuo 2020 m. gruodžio 13 d. iki 2021 m. gruodžio 12 d., pareiškėjo teigimu, jis buvo sustabdęs Programos vykdymą nuo 2021 m. gegužės 4 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d., nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. gruodžio 12 d.) ir sustabdymų dažnumą, priežastis (Agentūros nebendradarbiavimą / trukdymą, COVID-19 pandemija ir jos ribojimai).

27.1.6. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad byloje neįrodyta, jog Agentūra nebendradarbiavo su pareiškėju. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms šiuo aspektu ir jų nekartoja. Apeliaciniame skunde pareiškėjas subjektyviai kitaip vertina ginčo situaciją, tačiau šis vertinimas nepagrįstas teisės aktų nuostatomis ir byloje esančiais įrodymais. Taip pat pažymėtina, kad dalis rašytiniuose bylos įrodymuose užfiksuotų pareiškėjo pozicijų yra prieštaringos (viena vertus, teigiama, kad Agentūra nebendradarbiavo, ignoravo pareiškėjo paaiškinimus, kita vertus, kad pateiktą poziciją grindžia išvedžiojimais ir hipotezėmis, viena vertus, kad subjektas neturi lėšų vykdyti programą, jei Agentūra nesumokės, kita vertus, nurodoma, kad pareiškėjo finansinė padėtis išliko nepakitusi; viena vertus, sutinkama, kad dalį veiklų galima vykdyti ribotai (2021 m. spalio 11 d. rate „Dėl veiklos įgyvendinimo sustabdymo“ nurodoma, kad priemonė „Socialiniai tinklai, internetas“ iš esmės gali vykti, bet jos vykdymas nėra tikslingas, priemonė „B2B vizitai“ iš esmės gali vykti su itin dideliais apribojimais, priemonė „Restoranų savaitė“ gali vykti su itin dideliais apribojimais, priemonės „Renginių rėmimas“ vykdymas netikslingas, priemonė „ragavimo dienos“ iš esmės gali vykti su itin dideliais apribojimais, priemonė „Prekybos vieta“ iš esmės gali vykti, bet netikslinga vykdyti, priemonės „Ekspertų dalyvavimas“, „Parodos“, „Festivaliai, kiti renginiai“ negali būti vykdomos), kita vertus, teigiama, kad pareiškėjas neturėjo pasirinkimo, turėjo stabdyti visas veiklas; kt.).

27.1.7. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus įrodymus, vadovaudamasi Susitarimo 33.1 punktu, konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė, jog ginčo situacijoje buvo susiklosčiusios Susitarimo 33.1 punkte nustatytos sąlygos: veiklos ar jos dalies įgyvendinimas ypatingu atveju, visų pirma, dėl force majeure (žr. 35 straipsnį), tapo neįmanomas arba itin sudėtingas. Vadinasi, pareiškėjas neįrodė, kad turėjo teisinį pagrindą jo nurodytais laikotarpiais stabdyti visų Programos veiklų vykdymą antrojo Programos ataskaitinio laikotarpio metu.

27.2.1. Susitarimo 7.1 punkte nustatyta, kad gavėjas turi įgyvendinti veiklą taip, kaip aprašyta 1 priede, laikydamasis Susitarimo nuostatų ir vykdydamas visas pagal taikomą Europos Sąjungos (toliau – ir ES), tarptautinę ir nacionalinę teisę privalomas teisines pareigas. Jeigu gavėjas nevykdo kurios nors iš šiame straipsnyje nustatytų pareigų, gali būti mažinama dotacija (žr. 27 straipsnį). Jei nevykdomos pareigos, taip pat gali būti taikoma bet kuri iš kitų 6 skyriuje aprašytų priemonių (Susitarimo 7.2 p.).

27.2.2. Susitarimo 15.8 punkte „Pareigų nevykdymo pasekmės“ nustatyta, jei pateikta (-os) ataskaita (-os) neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, valstybė narė gali sustabdyti mokėjimo terminą (žr., 31 straipsnį) ir taikyti bet kurią iš kitų 6 skyriuje aprašytų priemonių. Jei gavėjas nevykdo savo pareigos teikti ataskaitą (-as) ir jei šios pareigos neįvykdo per 30 dienų nuo raštiško priminimo, valstybė narė gali nutraukti Susitarimą (žr. 34 straipsnį) arba taikyti bet kurią iš kitų 6 skyriuje aprašytų priemonių.

27.2.3. Susitarimo 34.3.1 (b) punkte nustatyta, jog valstybė narė gali nutraukti Susitarimą, jei gavėjo teisinės, finansinės, techninės, organizacinės arba su nuosavybe susijusios padėties pokytis gali turėti didelės įtakos veiklos įgyvendinimui, dėl jo gali būti vėluojama įgyvendinti veiklą arba kyla abejonių dėl sprendimo skirti dotacijos pagrįstumo. Susitarimo 34.3.1 (i) punkto (ii) papunktyje nustatyta, kad valstybė narė gali nutraukti Susitarimą, jei gavėjas (arba fizinis asmuo, turintis įgaliojimus atstovauti gavėjui arba jo vardu priimti sprendimus) iš esmės nevykdė pareigų, susijusių su šiuo Susitarimu arba sutarties sudarymo procedūra, pavyzdžiui, netinkamai įgyvendino veiklą, pateikė klaidingą informaciją arba reikiamos informacijos nepateikė, pažeidė etikos principus).

27.2.4.1. Pareiškėjas nevykdė Programos priemonių: iš 10 Programos veiklų pareiškėjas vykdė tik 2 ir jas vykdė netinkamai. Priemonė „Internetinė svetainė“ įgyvendinta netinkamai, nes antruoju ataskaitiniu laikotarpiu Programos internetinėje svetainėje nebuvo įkeliama nauja informacija, nebuvo skelbiamos naujienos. Priemonė „Socialiniai tinklai“ įgyvendinta netinkamai, nes buvo nesilaikoma Programoje numatyto mažiausiai 12 žinučių skelbimo per mėnesį socialiniuose tinkluose (socialinių tinklų paskyrose 2020 m. gruodžio mėn.–2021 m. kovo mėn. buvo paskelbiama po 12 žinučių per mėnesį, 2021 m. balandžio mėn. – 6 žinutės, o nuo 2021 m. gegužės mėn. žinutės apskritai nebuvo skelbiamos). Programoje numatyta vykdyti socialinių tinklų paskyrų reklamą, t. y. numatyta mažiausiai 3 kartus per metus vykdyti socialinių tinklų paskyrų reklamą, tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų šį faktą. Pasiūlyme taip pat numatyta, kad socialinių tinklų paskyrose bus organizuojami žaidimai bei dalijami prizai, tačiau žaidimai nebuvo organizuojami.

27.2.4.2. Pareiškėjo pateikta Techninė ataskaita yra netinkamai parengta (ji apima tik dalį antrojo Programos ataskaitinio laikotarpio ir kt.).

27.2.5. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepateikė į bylą įrodymų, kad šie Sprendime1 nurodyti faktai yra neteisingi. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam šių nustatytų faktinių aplinkybių vertinimui kaip pagrindžiančių Sprendimo1 ir atitinkamai Sprendimo2 teisėtumą ir pagrįstumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos kelios grupės priežasčių nutraukti Susitarimą (žr. šios nutarties 27.2.4.1-27.2.4.3 p.), vertinama jų visuma, tačiau taip pat teisėjų kolegija pabrėžia šios nutarties 27.2.4.1 punkte nurodytos priežasties svarbą (pareiškėjas nevykdė Programos priemonių). Taigi darytina išvada, kad antrojo ataskaitinio laikotarpio metu pareiškėjas iš esmės nevykdė pareigų, susijusių su Susitarimu, nedėjo pastangų ir nepateikė pateisinamų priežasčių tokiam elgesiui pagrįsti. Agentūra taip pat pabrėžia, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų apie savo pasirengimą vykdyti Susitarimą ateityje. Pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė ir teismui. Apibendrinant, byloje nėra įrodymų, kad Susitarimo nutraukimas yra neproporcinga poveikio priemonė, vertinant byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo teigti, kad kitokia poveikio priemonė būtų tinkamesnė ginčo situacijai.

27.2.6. Pažymėtina, kad Sprendime1 kaip Susitarimo nutraukimo pagrindas taip pat buvo nurodytas Susitarimo 34.3.1 (b) punktas, tačiau atsižvelgdamas į ginčo situaciją, Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-3960-484/2024, pirmosios instancijos teismas šią Sprendimo1 motyvų dalį pašalino. Apeliacinį skundą pateikė tik pareiškėjas, apeliaciniame skunde nėra argumentų dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies ne / teisėtumo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jos nepasisako.

28. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kitus tarp proceso dalyvių priimtus teismų sprendimus, pažymėtina, kad: i) į kitų teismų sprendimus atsižvelgta tiek, kiek tai susiję su nagrinėjamoje byloje skundžiamais Sprendimu1 ir Sprendimu2 (į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI3-4486-983/2022, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-769-789/2023, Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-3960-484/2024); ii) nėra pagrindo priimant galutinį procesinį sprendimą šioje byloje vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-238-463/2024 ar 2023 m. spalio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-848-624/2023 pateiktais teismo išaiškinimais, nes pareiškėjo nurodytų išnagrinėtų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą). Pažymėtina ir tai, kad teismo precedentu būtina vadovautis tik tokioje byloje, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Precedentinę reikšmę turi tie sprendimai, kuriuose sprendžiamas ginčas ne dėl faktų, o dėl teisės, privalomą galią turi tik tokia teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, kuri buvo priimta remiantis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ir lėmė teismo sprendimą, t. y. privalomą galią turi ne abstrakti teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė sprendime, bet tokia, kuri priimta pagal faktines aplinkybes ir kurias teismas laikė esminėmis priimant sprendimą ankstesnėje byloje. Privalomą galią teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė vėlesnėje byloje turi tik tada, jeigu ankstesnės ir vėlesnės bylos faktinės aplinkybės sutampa. Be to, netgi nustačius, kad ankstesnės ir vėlesnės bylos aplinkybės yra iš esmės panašios, ne visi teisės normos išaiškinimai yra privalomi, o tik tie, kurie buvo pagrindas teismui priimti atitinkamą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-148-822/2020).

29. Kiti proceso dalyvių argumentai neturi reikšmės teisingai bylą išspręsti, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

30. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, iš esmės teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog nėra pagrindo panaikinti ginčijamus Sprendimą1 ir Sprendimą2. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, atsižvelgiant į šioje nutartyje pateiktus apeliacinės instancijos teismo motyvus, kuriais patikslinami pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti motyvai, paliekamas nepakeistas.

31. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. <...>. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 str. 1 d.).

32. Kadangi teismo procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

33. Atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateiktas tik abstraktus prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, bet nepateiktas išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas (ABTĮ 41 str. 1 d.). Atsakovo po bylos iš esmės išnagrinėjimo (2025 m. lapkričio 26 d.) pateikti dokumentai (2025 m. gruodžio 9 d.) prie bylos nepridedami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.