- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-11
- Bylos Nr.
- eA-848-624/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04757-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- asociacijos Baltijos gėrimų pramonės, Baltijos gėrimų pramonės aljansas
- Atsakovas
- VšI Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra
- Advokatai
- Rokas Janauskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
dalyvaujant pareiškėjo asociacijos Baltijos gėrimų pramonės aljansas atstovams direktoriui A. P. ir advokatui Rokui Janauskui,
atsakovo viešosios įstaigos „Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra“ atstovams M. M.ir Ž. A. ,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo asociacijos Baltijos gėrimų pramonės aljanso apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos Baltijos gėrimų pramonės aljanso skundą atsakovui viešajai įstaigai „Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas asociacija Baltijos gėrimų pramonės aljansas (toliau – ir pareiškėjas, ir Aljansas) teismui pateiktame skunde, kurį patikslino, prašė: 1) panaikinti viešosios įstaigos „Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra“ (toliau – ir atsakovas, ir Agentūra) 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą „Dėl asociacijos „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ išlaidų pripažinimo netinkamomis ir administracinės nuobaudos skyrimo“ Nr. 3A-(4.32E)-226 (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad su Agentūra yra sudaręs 2019 m. balandžio 15 d. dotacijos susitarimą Nr. 8248eur – ABBI_CN/20SUT/1 (toliau – ir Sutartis), pagal kurį dotacija skirta įgyvendinti Sutarties 1 priede aprašytą veiklą – Kinijai skirtą informavimo ir pardavimo skatinimo kampaniją „Europos spalvos“ apie Europoje gaminamą midų ir putojantį vyną su vyninių vynuogių veislių nuoroda (toliau – ir Programa).
3. Pareiškėjas teigė, jog, siekdamas gauti išlaidų kompensavimą pagal Sutartis, kelis kartus teikė tarpinį mokėjimo prašymą – 2020 m. birželio 30 d., jį tikslino 2020 m. rugpjūčio 13 d., pakartotinai teikė 2020 m. gruodžio 4 d. ir 2021 m. vasario 26 d. gavo Agentūros rašto Nr. 2A-(8.13)-009 kopiją, kurioje Agentūra nurodė, kad dėl Sutarties 7.1, 20.1 punktų nesilaikymo Agentūra ketina pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų visas Finansinėje ataskaitoje ir Mokėjimo prašyme nurodytas išlaidas.
4. Pareiškėjo teigimu, jis pateikė pastabas ir paaiškinimus, kad toks Agentūros ketinimas pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų visas Finansinėje ataskaitoje ir Mokėjimo prašyme nurodytas išlaidas – 81 742,60 Eur – yra akivaizdžiai neproporcingas ir nepagrįstas, tačiau Agentūra priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo pripažino neatitinkančiomis reikalavimų visas pareiškėjo laikotarpyje nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. ataskaitinio laikotarpio finansinėje ataskaitoje ir 2021 m. kovo mėn. patikslintame prašyme dėl tarpinio mokėjimo nurodytas išlaidas – 81 742,60 Eur – ir skyrė pareiškėjui už Programos priemonių netinkamą įvykdymą dar 76 000 Eur administracinę nuobaudą.
5. Pareiškėjas manė, kad Agentūra nepagrįstai atsisakė finansuoti visas pareiškėjo patirtas išlaidas ir skyrė neproporcingą administracinę nuobaudą, lygią dvigubam skirtumui nuo prašytos kompensuoti sumos ir faktiškai išmokėtinos sumos, t. y. 76 000 Eur. Jis teigė, kad Agentūra pažeidė proporcingumo principą ir draudimą už tą patį pažeidimą bausti du kartus (lot. non bis in idem), neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus, nevertino sankcijos proporcingumo nustatytų klaidų apimčiai, jų sunkumo, pareiškėjo kaltės formos ir kt.
6. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo dalimi, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas neįvykdė Sutarties 6.1 (a) (i) (iii) (iv) (vii), 7.1 ir 20.1 papunkčiuose numatytų reikalavimų, pažeidė 2015 m. balandžio 23 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/1829 (toliau – ir Reglamentas 2015/1829) 4 straipsnio 1 punkto a, c, d ir f dalis, 2015 m. spalio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/1831 (toliau – ir Reglamentas 2015/1831) 15 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas teigė, kad Sutartyje nenumatyta galimybė Agentūrai visas išlaidas pripažinti netinkamomis reikalavimų, jeigu nėra nustatyta Sutarties 6.4 punkte nurodytų sąlygų dėl išlaidų neatitikties reikalavimams.
8. Pareiškėjas vadovavosi Sutarties 26.1, 6.4, 6.5 punktais, Reglamento 2015/1831 17 straipsnio 1 dalimi ir pabrėžė, kad, vadovaujantis Sutarties 6.5 ir 26.1 punktais, gali būti atsisakyta pripažinti tik deklaruotas reikalavimų neatitinkančias išlaidas, kurios neatitinka Sutarties 6.1-6.3 punktuose nurodytų sąlygų, t. y. Sprendimo 4 punkte nurodytas išlaidas (2 258,95 Eur ir 118,89 Eur).
Šalies argumentai
9. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra nedetalizavo, kurių konkrečiai Sutarties 6.1-6.3 punktų neatitinka šios išlaidos, neatliko visų 81 742,60 Eur išlaidų (išskyrus 2 258,95 Eur ir 118,89 Eur) atitikties Sutarties 6.1-6.3 punktuose nustatytiems reikalavimams vertinimo.
10. Pareiškėjas manė, kad Agentūra turi nustatyti, ar deklaruotos išlaidos neatitinka Sutarties 6.1–6.3 punktuose nustatytų reikalavimų, ir netinkamomis finansuoti pripažinti tik reikalavimų neatitinkančias išlaidas. Be to, manė, kad, nustačiusi, kad buvo deklaruotos reikalavimų neatitinkančios išlaidos, Agentūra gali, bet neprivalo taikyti Sutarties 6 skyriuje aprašytas priemones. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad iš Sprendimo 1-3 punktų matyti, jog Agentūra nenustatė konkrečios deklaruotos išlaidų sumos, kuri atitinka Sutarties 6.1–6.3 punktuose nustatytus reikalavimus, todėl nepagrįstai visas išlaidas (81 742,60 Eur) pripažino netinkamomis, todėl taikė pareiškėjui Sutartyje neapibrėžtą baudą.
Šalies argumentai
11. Pareiškėjas teigė, kad pareiškėjas tinkamai įgyvendino Programą, pasiekė jos tikslus ir uždavinius, faktiškai patyrė išlaidų įgyvendindamas Programos veiklas, pateikė Agentūrai tarpinį mokėjimo prašymą už Programos veiklų vykdymo laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., per kurį tinkamai įvykdė patvirtintas priemones: 1) sukūrė Programos tikslams tinklalapį, jį atnaujino ir prižiūrėjo (tinklapis yra veikiantis ir šiuo metu), sukūrė Programai skirtas socialinės žiniasklaidos paskyras ir talpino jose informaciją; 2) dalyvavo renginiuose ir parodose (parodoje Hong Konge International Wine and Spirits Fair 2019 bei ProWine China Wine and Spirits Fair Shanghai), kuriose pristatyta Programa ir Programos produktai (midus ir putojantis vynas su vyninių vynuogių veislių nuoroda); 3) organizavo ir dalyvavo verslo (B2B) susitikimuose, skirtuose Programai; 4) koordinavo Programą. Vykdydamas šias Programos veiklas, pareiškėjas teigė patyręs išlaidas, kurios nurodytos Programos biudžeto sąmatoje, yra susijusios su Programos veikla ir buvo būtinos jai įgyvendinti, todėl patirtos išlaidos (81 742,60 Eur) atitinka Sutarties 6.1 (a) (i) (iii) (iv) (vii) ir Reglamento Nr. 2015/1829 4 straipsnio 1 punkto a, c, d ir f dalis. Neatitikimo klausimas galėtų būti keliamas tik dėl Sprendimo 4 punkte nurodytų išlaidų (2 258,95 Eur ir 118,89 Eur), bet ne dėl visų 81 742,60 Eur išlaidų.
12. Pareiškėjas vadovavosi Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. spalio 22 d. reglamentu (ES) Nr. 1144/2014 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1144/2014) ir akcentavo, kad pareiškėjo nurodytos lėšos yra faktiškai patirtos, susijusios su Programos įgyvendinimu, todėl turi būti kompensuotos, o Agentūra privalo jas patvirtinti ir atlikti tarpinį mokėjimą.
13. Pareiškėjas pažymėjo, kad Agentūra Sprendime iš esmės neginčija pareiškėjo veiklų įvykdymo fakto, patirtų išlaidų, nėra nustačiusi jokios objektyvios esminės klaidos, pažeidimo Rašte nurodė vos kelias neesmines pastabas (abejones) dėl kai kurių Programos aspektų įvykdymo formos ir turinio atitikimo Programai, kurios neturi esminės reikšmės Programos tikslų pasiekimui.
Šalies argumentai
14. Pareiškėjas teigė, kad Sprendime nurodyti Sutarties 7.1 ir 20.1 punktai nenustato reikalavimų išlaidų tinkamumui, todėl negali būti pagrindas pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų visas išlaidas. Be to, manė, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog pareiškėjas nevykdė Sutarties 7.1.punkto ir 20.1 punkto, vadovaujantis Sutarties 7.2 bei 20.2 punktais, Agentūra gali, tačiau neprivalo taikyti Sutarties 27 straipsnį, kuris, bet ne Sutarties 26 straipsnis, kuriuo vadovaujasi Agentūra, pareiškėjo manymu ir galėtų būti taikomas.
15. Pareiškėjas manė, kad pagal Sutarties 27 straipsnį dotacijos suma gali būti mažinama tik išmokant likutį arba vėliau. Šiuo atveju pareiškėjas teikė tarpinio mokėjimo prašymą (bet ne prašymą išmokėti likutį), todėl nurodė, kad Agentūra neturėjo pagrindo taikyti Sutarties 27 straipsnio dėl pareiškėjo pateikto tarpinio mokėjimo prašymo.
16. Pareiškėjas pažymėjo, kad pareiškėjas nepažeidė (ir negalėjo pažeisti) Reglamento 2015/1831 15 straipsnio 5 dalies, kadangi šios nuostatos taip pat taikomos tik teikiant likučio išmokėjimo paraišką / galutinę ataskaitą, bet ne tarpines mokėjimo paraiškas, kas, pareiškėjo manymu, patvirtina, kad Agentūra nesilaiko Sutartyje įtvirtintos tvarkos ir procedūrų, todėl Sprendimas pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų visas išlaidas (81 742,60 Eur) neatitinka Sutarties nuostatų.
Šalies argumentai
17. Pareiškėjas teigė, jog, priešingai nei Sprendimo 1 punkte nurodė Agentūra, pareiškėjo pasitelktas nepriklausomas išorės subjektas (ASMS LLC) atliko Programos veiksmų poveikio vertinimą, kuris buvo pateiktas Agentūrai su 2020 m. rugpjūčio 13 d. dokumentais, 2020 m. gruodžio 4 d. pateiktas 2019-2020 metų palyginimas, kuriuos taip pat parengė išorinis subjektas ASMS LLC.
18. Pareiškėjas nurodė, kad pradinį vertinimą ir poveikio vertinimą atliko laikydamasis Programos 6-7 skyriuose nustatytų reikalavimų, vertinimus pateikė Agentūrai pagal Sutarties nusistatytą metinių tarpinių ataskaitų teikimo tvarką. Tai, kad pradinis vertinimas ir poveikio vertinimas parengtas vienoje ataskaitoje ir pateiktas Agentūrai nustatyta tarpinių ataskaitų teikimo tvarka už pirmus Programos metus, visiškai atitinka Programą. Pareiškėjas teigė, kad Programoje nėra aiškia nurodyta, jog pradinis vertinimas turėjo būtinai būti atliktas ir (ar) įformintas per kažkurį konkretų terminą. Tuo atveju, jeigu Agentūra manė, kad pradinis vertinimas turėjo būti pateiktas Programos pradžioje, turėjo apie tai pareiškėjui pranešti ir raštu priminti, kaip tai numatyta Sutarties 15.8 punkte, tačiau Agentūra to nepadarė.
19. Pareiškėjas pažymėjo, kad poveikio vertinimą atliko nepriklausomas subjektas, šios srities ekspertas ASMS LLC, kuris pats pasirinko vertinimui atlikti reikiamus būdus ir priemones. Pareiškėjas teigė, jog teisės aktai nenustato jokių reikalavimų vertinimui atlikti. Programa nustato tik esminius vertinimo parametrus, kurių šiuo atveju buvo laikytasi, t. y. pagal Programos 7 skyrių taikyti trys metodai: Vartotojų apklausos; Eksportuotojų apklausos; Oficiali eksporto statistika.
20. Pareiškėjas nurodė, kad išorinis vertintojas ASMS LLC vartotojų apklausą atliko pasibaigus Programos ataskaitiniam laikotarpiui. Pradiniai duomenys taip pat buvo surinkti Programos pradžios momentui, t. y. buvo vadovautasi prieinamais turimais vartotojų apklausų duomenimis iš kitų programų (2017 m.). Šie duomenys buvo gauti dėl tų pačių produktų, tų pačių tikslinių auditorių, todėl buvo tinkamai fiksuoti kaip pradiniai duomenys. Tai, kad Programos rodikliai ir duomenys dėl vartotojų apklausos buvo surinkti kitoje identiškoje programoje, savaime nepaneigia jų tinkamumo. Pareiškėjas pažymėjo, jog Programoje nėra numatytas draudimas remtis ankstesniais duomenimis. Agentūros pozicija dėl ankstesnių duomenų naudojimo netinkamumo grįsta Agentūros subjektyviu vertinimu ir hipotetinėmis prielaidomis. Duomenų tinkamumo Agentūra nepaneigė. Pareiškėjas pažymėjo, kad pareiškėjas nesprendė dėl vertinimo priemonių pasirinkimo, kadangi patikėjo šią užduotį nepriklausomam išorės subjektui. Atsižvelgiant į visus surinktus duomenis, vartotojų žinomumas buvo panašus tiek 2017, tiek 2019 ir 2020 metais, todėl manė, kad yra pakankamai duomenų Programos rezultatams įvertinti.
21. Pareiškėjas pabrėžė, kad eksportuotojų apklausa buvo atlikta tiek prieš Programos pradžią, tiek po pirmųjų Programos metų. Abiejų apklausų duomenys įforminti ruošiant ataskaitas 2020 m. birželio mėn. Taip pat buvo vadovautasi oficialiais statistikos duomenimis, kaip tą ir numato Programa. Visi turimi ir surinkti duomenys buvo perduoti išoriniam nepriklausomam subjektui (ASMS LLC), kad šis atliktų vertinimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad išorės nepriklausomam subjektui minėtų duomenų pakako ir jis atliko Programos priemonių poveikio vertinimą, taigi galėjo įvertinti eksporto duomenis, įsivertinti Programos veiksmingumą prieš Programos pradžią ir po pirmųjų Programos metų. Pareiškėjas teigė, kad išorinis subjektas ASMS LLC neteikė rašytinės išvados dėl eksporto, nes nebuvo jokio pokyčio eksporte, tačiau ir šis formalus neatitikimas yra ištaisytas, todėl nėra pagrindo vertinti, kad eksporto apklausa nėra atlikta.
Šalies argumentai
22. Pareiškėjas teigė, kad šiuo atveju nėra ginčo, jog buvo atlikta eksportuotojų apklausa. Duomenis iš ABBI narių surinko pats pareiškėjas ir pateikė juos nepriklausomam išoriniam subjektui (ASMS LLC). Duomenys surinkti atsižvelgiant į Programoje nurodytus klausimus. Pareiškėjas teigė, kad pagal apklaustų eksportuotojų informaciją nurodyti programiniai produktai tiek Programos pradžioje, tiek per ataskaitinį laikotarpį į Kinijos rinką neeksportuoti. Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju duomenų surinkimo forma iš eksportuotojų nedaro jokios įtakos vertinimui, kadangi duomenys iš eksportuotojų, neatsižvelgiant į apklausos formą ir juos surinkusi subjektą, buvo gauti tokie patys, t. y. kad Programos produktų eksportas į Kiniją nebuvo vykdomas. Pareiškėjas pažymėjo, kad eksporto duomenys yra oficialūs, todėl be didesnių sunkumų gali būti gauti ir surinkti bet kuriuo metu už mažiausiai 5 metų laikotarpį. Šiuo atveju gauti oficialūs statistikos duomenys, kurie buvo pateikti ir Agentūrai, patvirtina, kad eksportas nebuvo vykdomas. Taigi, eksporto duomenys taip pat buvo surinkti, todėl nepagrįstą laiko Agentūros išvadą, kad pareiškėjo atlikta eksportuotojų apklausa negali būti laikoma tinkamu Programos veiksmų poveikio vertinimu.
23. Pareiškėjo vertinimu, jis tinkamai įgyvendino Programos priemonę dėl Programos veiksmų poveikio vertinimo, pasiekė Programos 7 punkte poveikio vertimui nustatytus tikslus – surinko vartotojų ir eksportuotojų apklausų duomenis Programos pradžiai, atliko eksportuotojų apklausas, pateikė rodiklių apskaičiavimus. Šių duomenų pagrindu nepriklausomas išorės subjektas ASMS LLC atliko Programos veiksmų poveikio vertinimą, surinkti duomenys yra pakankami įvertinti Programos tikslų pasiekimą, pačios Programos efektyvumą, našumą, matomumą.
24. Pareiškėjas pažymėjo, kad Programoje nusimatė rezultatų vertinimo tvarką, jos sąlygas ir vykdymo būdą, to nereglamentuoja teisės aktai, todėl Programoje galėjo būti numatytas ir duomenų gavimas žodžiu bei naudojimasis ankstesniais duomenimis, pradinių vertinimo duomenų įforminimas pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui. Šiuo atveju manė svarbu yra tai, kad vartotojų ir eksportuotojų apklausų duomenys viena ar kita forma buvo gauti ir įvertinti. Vien tai, kad skiriasi jų surinkimo forma, nedaro jokios įtakos Programos vykdymui ir jos tikslams. Pareiškėjas pažymėjo, kad šio smulkaus neatitikimo vertinimui taikytinas turinio prieš formą viršenybės principas, kuris reiškia, kad turi būti vertinamas turinys (šiuo atveju – apklausos duomenys buvo gauti), o ne forma (kokiu būdu duomenys gauti, t. y. el. paštu ar apklausiant žodžiu, užpildant anketą, ar kuris subjektas minėtus duomenis surinko ir pan.). Todėl net jeigu ir būtų nustatyti kai kurie formos neatitikimai, jie negali lemti atsisakymo atlyginti visas pareiškėjo faktiškai ir tinkamai patirtas išlaidas.
25. Kadangi Programos veiksmų poveikio vertinimą atliko nepriklausomas išorės subjektas ASMS LLC, pareiškėjas nurodė Reglamento 2015/1831 15 straipsnio 5 dalies bei Sutarties 15.4. punkto nepažeidęs, kadangi šios nuostatos taikomos tik teikiant likučio išmokėjimo paraišką / galutinę ataskaitą, bet ne tarpines mokėjimo paraiškas.
26. Pareiškėjo vertinimu, Programos rezultatų vertinimas yra atliktas tinkamai. Jis pažymėjo, kad Programa tokiomis sąlygomis vykdoma pirmą kartą, todėl toks pažeidimas negali būti vertinamas kaip esminis, o smulkūs ir neesminiai formalūs neatitikimai Programai ar nuokrypiai vykdant Programos veiklas negali būti pagrindas nekompensuoti pareiškėjui visų patirtų lėšų. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūrai teiktame mokėjimo prašyme pareiškėjas neprašo atlyginti už vertimus patirtų išlaidų (4 000 Eur už pirminį vertinimą bei 4 000 Eur už poveikio vertinimą), todėl Agentūrai nebuvo pagrindo vertinti dėl šių išlaidų pripažinimo ar nepripažinimo. Jeigu ir būtų nustatyti kai kurie vertinimo formos neatitikimai, Agentūra galėtų svarstyti neskirti lėšų už vertinimą (t. y. 4 000 Eur), bet ne visas pareiškėjo patirtas išlaidas, kas šiuo atveju yra neproporcinga.
Šalies argumentai
27. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimo 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytos situacijos skirtingos, tačiau pasekmės pareiškėjui taikomos tokios pat – pripažįstamos netinkamomis finansuoti visos išlaidos.
28. Pareiškėjas pažymėjo, kad iš Agentūros pateiktų nuotraukų (Sprendimo priedai Nr. 1-5), negalima identifikuoti ir pagrįsti nė vieno Agentūros Sprendimo 2 punkto nurodyto pažeidimo, nes nuotraukose negalima identifikuoti Programos neatitinkančių produktų (nes tokių gėrimų ten nėra). Vykdant Programą, parodose buvo pristatyti tik Programos produktai ir įvairūs jų išpilstymo ar įgyvendinimo pavyzdžiai, siekiant sudominti klientus, parodose Honkonge ir Šanchajuje buvo informuojama ir pardavimai skatinami tik dėl Programos produktų, t. y. putojančio vyno su vyninės vynuogių veislės nuoroda ir midaus. Jokie kiti produktai parodose nebuvo nei reklamuojami, nei skatinami. Demonstruoti įvairūs putojantys vynai su vyninės vynuogių veislės nuoroda, tuo pačiu Cosmopolitan Diva Tempranillo Rose, kuris, priešingai nei nurodyta Sprendimo 2.1.3 ar 2.2.1 punktuose, visiškai atitinka Programą.
29. Pareiškėjas nurodė, kad, vykdant Programą, jis turėjo užtikrinti, kad būtų pateikiama ne mažiau kaip trijų skirtingų gamintojų ir ne mažiau kaip penkių skirtingų prekės ženklų produkcija. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 3D-541 patvirtintų Informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų pardavimo skatinimo vidaus rinkoje ir trečiosiose valstybėse paprastosios programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 25 punktu ir teigė, kad jis galėjo naudoti produkcijos pavyzdžius su prekės ženklais demonstruojant produktus. Parodų metu buvo pristatyti galimi Programos produktų išpildymo pavyzdžiai, tuo pačiu specialiai Programai sukurti putojančio vyno „Dimmito“ ir „Fashionette“ pavyzdžiai, skirti išsiaiškinti rinkos poreikius, sudominti galimus pirkėjus, parodyti galimus Programos produktų išpildymo būdus ir, gavus užsakymus, tokie produktai būtų pradėti gaminti specialiai tik Kinijos rinkai. Pareiškėjas nurodė, kad produkto „Dimitto“ pavyzdžiams buvo panaudotas vynas iš vyninės vynuogės veislės „Chardonnay“, produkto „Fashionette“ pavyzdžiams gamintojas užsisakė bandomąsias vyno iš vynuogių AIREN partijas. Pavyzdžiai buvo pažymėti specialiais lipdukais, nurodant vyninės vynuogių kilmės nuorodą ir pateikiant informaciją, kad jie nėra skirti pardavimui („sample not for sale“). Todėl pareiškėjas manė, kad priešingai nei teigiama Sprendimo 2.1.1, 2.2.1 bei 2.3 punktuose, tokių pavyzdžių pateikimas parodoje atitinka Programos veiklas.
30. Pareiškėjas akcentavo, kad padidinus nuotraukų vaizdą, negalima identifikuoti Agentūros nurodyto sidro „La‘colvert“. Parodoje buvo pristatomi įvairūs galimi Programos produktų išpildymo būdai, pristatytas butelis su kamščio uždarymo metodu, kuris populiarus pilstant putojantį vyną Prosecco. Todėl, priešingai nei nurodoma Sprendimo 2.2.2 punkte, ir šiuo atveju pareiškėjo vykdyta veikla visiškai atitinka Programos veiklas.
Šalies argumentai
31. Pareiškėjas nurodė, kad Parodoje raudonas vynas nebuvo pristatomas, jis buvo gautas iš kitų parodos dalyvių. Todėl situacija, kai į nuotraukų vaizdą pateko vyno butelis, negali būti laikoma kaip neatitinkanti Programos veiklų, nes, nuotraukose užfiksavus kitokius asmeniniais tikslais naudojamus gėrimus (vandenį, sultis, vyną ar pan.), jie visada yra laikomi parodos produktais.
32. Pareiškėjas teigė, kad negalima identifikuoti Sprendimo 2.1.2. punkte minimo gazuoto aromatizuoto vyno gėrimo „Colibri Spritz“ padidinus nuotraukos (Sprendimo priedas Nr. 2) vaizdą, nes tokio gėrimo ten nėra. Nuotraukoje pateiktas vaizdas iš vykstančio verslo susitikimo su potencialiu klientu, kuriame aptariamas Programos produkto galimas išpildymo pavyzdys, pagal kliento prašymą būtų išpilstytas Programos produktas.
33. Pareiškėjas nurodė, kad siekiant Programos tikslų, parodų metu buvo pateikiama ribota informacinė medžiaga apie Programos produktus ir jų gamintojus. Taip pat vos kelias Parodos dienas vitrinose buvo matomi putojančio vyno „Cosmopolitan Diva“ Tempranillo galimi spalvoti išpildymo pavyzdžiai, taip siekiant atspindėti programos šūkį „Europos spalvos“. Teigia, kad šie pavyzdžiai buvo naudojami net tik kaip galimi Programos produktų išpildymo variantai, tačiau ir kaip parodos stendo dalis, kuri padėjo išsiskirti iš kitų stendų ir pritraukti daugiau parodos dalyvių, tačiau parodų metu buvo pristatomi tik Programos produktai bei skatinami tik jų pardavimai, kas, pareiškėjo manymu, visiškai atitiko Programos veiklas.
34. Pareiškėjas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į įprastą praktiką, parodų metu buvo pristatyti Programos produktų galimi išpildymo variantai: dizainas, butelio uždarymo / užkimšimo būdas, galimos spalvinės gamos, galimas kumščiavimas ir kt. Šių išpildymo pavyzdžių turinys buvo arba užpildytas programos produktu (putojantis vynas su vyninės vynuogių veislės nuoroda ir midus), arba tuščias (be skysčio). Taip pat pavyzdžiai buvo pažymėti žymeniu / lipduku, kad jie nėra skirti pardavimui („sample not for sale“). Parodų metu buvo pristatyti galimi Programos produktų išpildymo pavyzdžiai, tame tarpe specialiai Programai sukurti putojančio vyno „Dimmito“ ir „Fashionette“ pavyzdžiai. Produkto „Dimmito“ pavyzdžiams buvo panaudotas vynas iš vyninės vynuogės veislės „Chardonnay“. Produkto „Fashionette“ pavyzdžiams, gamintojas užsisakė bandomąsias partijas vyno iš vynuogių „AIREN“. Parodoje demonstruotas Cosmopolitan Diva Tempranillo Rose, kuris visiškai atitinka Programą. Taip pat, kelias parodos dienas vitrinose buvo matomi putojančio vyno „Cosmopolitan Diva“ Tempranillo galimi spalvoti išpildymo pavyzdžiai, taip siekiant atspindėti Programos šūkį „Europos spalvos“ bei pritraukti daugiau žmonių prie stendo. Parodose taip pat buvo pristatomi ir kiti įvairūs galimi Programos produktų išpildymo būdai, pvz. tame tarpe pristatytas butelis su kamščio uždarymo metodu, kuris populiarus pilstant putojantį vyną „Prosecco“, bei kiti galimi išpildymo pavyzdžiai. Parodoje raudonas vynas nebuvo pristatomas, jis buvo gautas iš kitų parodos dalyvių. Todėl pareiškėjas teigė, kad jo veiksmai atitiko Programą ir jos tikslus.
35. Pareiškėjas manė, jog Agentūra nepagrįstai pareiškėjo pristatytus pavyzdžius lygina su Lietuvos rinkai skirtais produktais. Jis teigė, jog, norėdami plėstis į kitas rinkas, didinti eksportą, gamintojai siekia išsiaiškinti ir prisitaikyti prie naujų rinkų vartotojų poreikių, sukurti tai rinkai priimtinus produktus, kurie gali būti išpilstyti kitaip nei vietinei rinkai skirti produktai, gamintojas gali naudoti specialiai Kinijos rinkai sukurtiems produktams tuos pačius prekės ženklus arba sukurti kitus. Todėl pareiškėjas teigė, kad nesupranta kokiu pagrindu Agentūra daro išvadą, kad tokia pareiškėjo vykdyta veikla pažeidė Programą ar Sutarties 7.1 punktą. Pareiškėjas manė, kad Agentūros vertinimas, jog buvo reklamuojami ne Programos produktai, yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas. Be to, Agentūra visiškai neįrodo kuo pareiškėjo veikla įgyvendinta ne taip, kaip aprašyta Programoje, kokių Sutarties nuostatų nesilaikyta ir ar kokias pagal taikomą ES, tarptautinę ir nacionalinė teisę privalomas teisines pareigas Pareiškėjas pažeidė.
Šalies argumentai
36. Pareiškėjas teigė, kad pareiškėjo Agentūrai raštu teiktuose paaiškinimuose buvo nurodyta, jog Programos 49 puslapyje aiškiai nurodyta, kad Programos projektų vadovu bus UAB „ITALIANA LT“ vadovas S. Z. , Programoje nurodyta, kad Programos veiklos bus atliekamos pasitelkiant subrangovus, Programos 39 puslapyje nurodyta, kad dalyvavimo parodose atveju, taip pat kitais atvejais, kai kils poreikis pasitelkti ekspertus, yra tikėtina, kad pasitelkti ekspertai bus susiję su pareiškėjo (Asociacijos „Baltijos gėrimų pramonės asociacijos“) nariais, todėl pareiškėjas užtikrins, kad ekspertų paslaugos bus teikiamos be pelno. Kadangi sunku surasti tinkamų ekspertų, todėl buvo numatyta, kad ekspertais bus kviečiami asmenys iš pareiškėjo asociacijos narių. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis taip pat užtikrino Programos nešališkumą, objektyvumą ir dėl ekonominių interesų. Visi pasitelkti ekspertai pasirašė sutartis, kuriose yra įtrauktas nešališkumo ir objektyvumo įsipareigojimas, todėl nepagrįstu laiko Agentūros vertinimą, kad buvo pažeistas Sutarties 20.1 punkte numatytas reikalavimas.
37. Pareiškėjas manė, jog svarbu, kad parodose dalyvaujant Sprendime nurodytiems ekspertams, be Sprendime minėtų pavyzdžių, buvo pristatyti ir Programos produktai – putojantis vynas su vyninės vynuogių veislės nuoroda ir midus, todėl mano, jog nėra pagrindo teigti, kad Programos priemonė „parodos“ nebuvo įvykdyta. Pareiškėjas teigė, jog tuo atveju, jeigu ekspertas buvo netinkamas ar kad Programos priemonė „parodos“ įvykdyta nepilnai, turėtų būti taikomas proporcingumo principas.
38. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo 4 punktu, kad pareiškėjo prašomos kompensuoti išlaidos nėra nustatomos ir patikrinamos, nepagrįstos atitinkamais dokumentais. Pareiškėjas nurodė, kad buvo atliktos tiekėjų apklausos ir apie tai Agentūrai buvo pateikti duomenys, juose nurodyta visa reikalinga informacija apie atliktas tiekėjo atrankas, kad būtų galima taikyti turinio viršenybės prieš formą principą ir jas įvertinti. Agentūra nedetalizavo, kuo ir kaip pareiškėjo pažymos neatitinka reikalavimų.
39. Pareiškėjas paaiškino, kad banko sąskaitų išrašuose nurodyti mokėjimai patvirtina Programos priemonių įgyvendinimo išlaidas. Agentūrai buvo pateikti pareiškėjo banko išrašai pagal projekto laikotarpį ir pagal atskiras projektų sąskaitas, kuriose yra visa reikalinga informacija, datos, sumos ir pan. Banko išrašai pateikti tokie, kokius gali išduoti bankas, todėl pareiškėjas nepagrįstu laikė Agentūros reikalavimą, kad juose būtų nurodomi mokėjimų detalizavimai. Jeigu Agentūrai trūksta vieno ar kito mokėjimo, ji turėtų detaliai nurodyti, kas konkrečiai turi būti pateikta.
40. Pareiškėjas nurodė neprašantis kompensuoti išlaidų, patirtų prieš Programos pradžią. Kai kurios sutartys su tiekėjais (interneto, telefoninio ryšio) yra tęstinės, pareiškėjas jų nenutraukinėjo ir naujai nesudarinėjo, Programos pradžioje užpildė apklausos pažymas, kad galėtų tęstines sutartis ir toliau patiriamas išlaidas priskirti Programos reikmėms. Agentūrai yra pateiktos mėnesines išlaidų sąskaitos pagal Programos laikotarpį, kurios patvirtina Programos vykdymo metu patirtas išlaidas.
41. Pareiškėjas teigė pateikęs priskaitymų-išskaitymų žiniaraščius bei A. P. darbo sutartį, patvirtinančius tiesiogines personalo išlaidas – 118,89 Eur, todėl manė, kad Agentūra nepagrįstai nurodė, kad tai nepatvirtina patirtų tiesioginių išlaidų. Darbo sutartis ir atlyginimo mokėjimai yra daugiau nei pakankami įrodymai, todėl nesupranta, kokius kitus duomenis reikia pateikti Agentūrai.
42. Pareiškėjas nesutiko su Agentūros teiginiu, kad išlaidos neatitinka Reglamento Nr. 2015/1829 4 straipsnio 1 dalies a, c, d ir f dalių ir Sutarties 6.1 (a) (i) (iii) (iv) (viii) ir sprendimu taikyti 76 000 Eur administracinę nuobaudą. Jis pažymėjo, kad Programos vykdymo nepažeidė. Be to, net ir tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad padaryti Agentūros Sprendime nurodyti pažeidimai, Agentūra gali (bet neprivalo) skirti administracinę nuobaudą, kaip tai numatyta Sutarties 29 straipsnio (a) punkte.
43. Pareiškėjas teigė, kad Parodoje buvo pristatomi ir Programos produktai, dalyvavo ir daugiau ekspertų, kurie pristatė Programos produktus, todėl nepagrįstu ir neproporcingu laiko Agentūros ketinimą neatitinkančiomis reikalavimų pripažinti visas išlaidas, kurias pareiškėjas patyrė dalyvaudamas parodose.
44. Pareiškėjas manė, kad Agentūra netinkamai apskaičiavo taikomos administracinės nuobaudos sumą. Kadangi Agentūra iki šiol nėra išmokėjusi pareiškėjui jokių sumų pagal Programos priemonę, faktiškai išmokėtos sumos vertė Agentūros Sprendime nepagrįstai nurodoma kaip lygi 0 Eur ir, skaičiuojant administracinę nuobaudą, faktiškai išmokėtą sumą už priemonę nepagrįstai nurodant kaip 0 Eur, susidaro neproporcinga ir nepagrįstai didelė administracinės nuobaudos suma. Agentūra neteisingai apskaičiuoja administracinę nuobaudą, nes nėra atlikusi išlaidų atitikties Sutarties 6.1-6.3 punktų nustatytiems reikalavimams vertinimo. Pareiškėjo teigimu, Agentūra pirmiausia visas su dalyvavimo parodose patirtas išlaidas pripažįsta netinkamomis, nenustačiusi Sutarties 6.4 punkte nurodytų sąlygų dėl išlaidų neatitikties reikalavimams, taiko savarankišką sankciją (baudą), kuri nėra apibrėžta Sutartyje, ir papildomai, nesant tam pagrindo, taiko administracinę nuobaudą, taigi už tą patį pažeidimą pareiškėją nepagrįstai baudžia du kartus (non bis in idem).
Šalies argumentai
45. Pareiškėjas teigė, kad taikoma 76 000 Eur administracinė nuobauda iš esmės yra lygi visoms pareiškėjo įgyvendinant Programą patirtoms išlaidoms, todėl abejojo, ar administracinės nuobaudos apskaičiavimas atitinka Europos Sąjungos teisę (Reglamento 2015/1829 nuostatas).
46. Pareiškėjas manė, kad Agentūros sprendimas nepripažinti neatitinkančiomis reikalavimų visas finansinėje ataskaitoje ir mokėjimo prašyme nurodytas 81 742,60 Eur išlaidas bei skirti 76 000 Eur administracinę nuobaudą yra neproporcingas, pažeidžia Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje bei Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo įtvirtintą proporcingumo principą, Sutarties, Programos administravimui taikomus Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktus.
47. Pareiškėjas vadovavosi Reglamento Nr. 1144/2014 21 straipsnio, Reglamento 2015/1829 preambulės 13 punkto, Administravimo taisyklių 42 punkto, Sutarties 27.2 dalies nuostatomis ir teigė, kad gali būti nekompensuojama tik proporcingai atitinkama patirtų išlaidų dalis.
Šalies argumentai
48. Pareiškėjas nurodė, kad, atsižvelgiant į Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų administravimo praktiką, visos lėšos neskiriamos tik išimtiniais atvejais, kai nustatytas pažeidimas susijęs su nusikalstama veikla arba neteisėtais veiksmais kurių, šiuo atveju nėra nustatyta. Kitais pažeidimų atvejais yra taikoma proporcingai apskaičiuota 5-20 % finansinė korekcija, kuri, priklausomai nuo nustatytų pažeidimų sunkumo, gali būti net mažesnė nei įvardytos ribos.
49. Pareiškėjas manė, kad taikant sankciją (paramos ar jos dalies susigrąžinimą), visais atvejais būtina atsižvelgti į pažeidimo rimtumą, mastą, trukmę ir pasekmes. Tačiau Sprendime nėra įvertintas sankcijos proporcingumas nustatytų klaidų, pažeidimų arba iš esmės nevykdytų pareigų apimčiai; neatsižvelgta į reikalavimų nesilaikymo sunkumą, mastą, pastovumą ir pasikartojimą, neįvertinta pareiškėjo kaltės forma (ar pažeidimas atliktas dėl aplaidumo, ar dėl tyčinio veikimo), pažeidimo sunkumas, neįvertintas Programos priemonių neatitinkančių produktų santykis su reklamuojamais ir pristatytais tinkamais Programos produktais ir pan. Pareiškėjui parodose pristatant Programos produktus, net jeigu jo naudojami mėginiai ar pavyzdžiai būtų laikomi neatitinkantys Programos ar jeigu atsitiktinai tarp tinkamų Programos produktų būtų pasitaikęs kitų parodos dalyvių ar lankytojų paliktas kito gėrimo (vyno ar vandens) buteliukas, nesukėlė jokios žalos.
Atsiliepimas
50. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.
51. Atsakovas teigė, kad su pareiškėju sudarė Sutartį, pagal kurią dotacija skirta įgyvendinti Sutartyje aprašytą veiklą – Kinijai skirtą informavimo ir pardavimo skatinimo kampaniją „Europos spalvos“ apie Europoje gaminamą midų ir putojantį vyną su vyninių vynuogių veislių nuoroda (toliau – ir Programa).
52. Pareiškėjas 2020 m. birželio 30 d. pateikė periodinę ataskaitą, kurią sudaro 2020 m. birželio 30 d. Periodinė techninė ataskaita, Asociacijos Baltijos gėrimų pramonės aljansas 2019 m. gegužės 1 d. – 2020 m. balandžio 30 d. ataskaitinio laikotarpio finansinė ataskaita, 2020 m. birželio 30 d. Prašymas dėl tarpinio mokėjimo. Agentūra, vadovaudamasi Sutarties 31 straipsniu, mokėjimo prašymo nagrinėjimo metu sustabdžiusi mokėjimo terminą, tikrino ir vertino visus pareiškėjo pateiktus dokumentus, todėl nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad nepagrįstai vilkino galutinio sprendimo priėmimą.
53. Agentūra nurodė, kad 2021 m. vasario 26 d. raštu Nr. 2A-(8.13)-009 pateikė pareiškėjui motyvuotą ketinamą priimti sprendimą, kad, nesilaikius Sutarties 7.1. papunkčio bei 20.1 papunkčių reikalavimų, Agentūra ketina pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų visas prašyme dėl tarpinio mokėjimo nurodytas 81 742,60 Eur išlaidas. Pareiškėjas, pasinaudodamas Sutarties 26.2 punkte numatyta „prieštaravimo“ procedūra, 2021 m. kovo 29 d. raštu bei 2021 m. liepos 12 d. raštu, pateikė atsakymą į Agentūros 2021 m. vasario 26 d. raštą Nr. 2A-(8.13)-009, kuriais nepritarė Agentūros ketinamam priimti sprendimui ir nurodė nesutikimo priežastis.
Atsiliepimas
54. Atsakovas teigė, kad, gavęs pareiškėjo 2021 m. kovo 29 d. ir 2021 m. liepos 12 d. raštuose pateiktas nepritarimo priežastis, įvertino, kad teisinis reguliavimas imperatyviai nustato už pareiškėjo padarytą pažeidimą taikyti administracinę nuobaudą, todėl 2021 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 2A-(8.13)-018 „Dėl ketinimo skirti administracinę nuobaudą“ pranešė pareiškėjui, kad jam buvo suteikta galimybė susipažinti bei pateikti nesutikimo argumentus dėl Agentūros ketinamo priimti sprendimo – pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų visas 81 742,60 Eur išlaidas (Agentūros 2021 m. vasario 26 d. raštas Nr. 2A-(8.13)-009), tačiau, kadangi Reglamento Nr. 2015/1829 5 straipsnio 1 dalyje bei Sutarties 29.2 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad už pažeidimus skiriama administracinė nuobauda, Agentūra, vadovaudamasi Sutarties 29.3 papunkčiu, t. y. laikydamasi Sutartyje nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo procedūros, už įvardintus pažeidimus ketina skirti administracinę nuobaudą, lygią dvigubam skirtumui tarp prašytos sumos (už dalyvavimą parodose) (38 000 Eur, kuri gaunama patirtai išlaidų sumai 47 500 Eur pritaikius 80 proc. kompensavimo normą) ir faktiškai išmokėtinos sumos už priemonę (0 Eur). Administracinės nuobaudos dydis būtų 76 000,00 Eur ((38 000 Eur - 0 Eur) x 2).
55. Atsakovas pažymėjo, kad Sutartį pasirašęs pareiškėjas privalo žinoti Sutartyje įtvirtintas Agentūros priimamų sprendimų procedūras.
56. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas 2021 m. spalio 21 d. pateikė atsakymą į Agentūros 2021 m. rugsėjo 14 d. raštą, kuriame taip pat išdėstė nesutikimą dėl skiriamos administracinės nuobaudos. Jis nurodė, kad, įvertinusi pareiškėjo nesutikimo argumentus, Agentūra priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė: 1) pripažinti neatitinkančias reikalavimų visas pareiškėjo 2019 m. gegužės 1 d. – 2020 m. balandžio 30 d. ataskaitinio laikotarpio finansinėje ataskaitoje ir 2021 m. kovo mėn. tikslintame prašyme dėl tarpinio mokėjimo nurodytas 81 742,60 Eur išlaidas; 2) dėl nustatytų esminių Programos vykdymo pažeidimų skirti pareiškėjui 76 000 Eur administracinę nuobaudą.
57. Agentūros teigimu, pareiškėjas Programos vykdymo pradžioje neatliko Programos priemonių poveikio vertinimo (vartotojų apklausos) ir netinkamai atliko Programos veiksmų poveikio vertinimą (eksportuotojų apklausą).
58. Agentūra pažymėjo, kad, nesant atliktos pradinės vartotojų apklausos bei tinkamai neatlikus Programos priemonių poveikio vertinimo, nėra galimybių įvertinti Programos tikslų, uždavinių pasiekiamumo. Agentūra nurodė, kad netiesa ir tai, kad Programos veiksmų poveikio vertinimą atliko nepriklausomas išorės subjektas. Agentūra teigė, kad pareiškėjas pasirinko nepriklausomą išorės subjektą (ASMS LLC), kuris atliko tik mažą dalį vertinimo – tik vartotojų apklausą pasibaigus Programos ataskaitiniam laikotarpiui. Tačiau liko neatlikta: 1) vartotojų apklausa prieš Programos įgyvendinimą; 2) eksportuotojų apklausa Programos pradžioje; 3) eksportuotojų apklausa Programos pabaigoje.
Atsiliepimas
59. Atsakovas vadovavosi Programos 6 ir 7 skyriais ir teigė, kad apklausos, įvertinimai turi būti atliekami tik konkrečios Programos bei jos produktų atžvilgiu, tikslinių auditorių atžvilgiu, kadangi kitu atveju nebus įmanoma nustatyti, kokią naudą teikia konkrečios Programos vykdymas.
60. Vadovaudamasis Reglamento 2015/1831 preambulės 16 punktu, Europos Komisijos 2021 m. liepos 28 d. raštu Nr. Ares (2021)4820223, atsakovas teigė, kad Reglamentas 2015/1831 ir Europos komisijos raštas dar kartą pabrėžia pradinio vertinimo – vartotojų apklausos įvykdymo – svarbą. Pradinis vertinimas, vartotojų apklausa yra kaip atspirties taškas, nuo kurio vertinama Programos priemonių nešama nauda. Nepaisant to, kiek priemonių paramos gavėjas įgyvendintų, nepaisant to, kad toms priemonėms įgyvendinti išlaidos būtų pagrįstos atitinkamais finansiniais dokumentais, tai reikštų, kad pareiškėjas faktiškai patyrė išlaidas, nesant galimybės įvertinti Programos rezultatų, tikslų pasiekiamumo, Programos priemonių įgyvendinimas tampa betikslis, o Programos priemonėms patirtos išlaidos – nekompensuotinomis.
Atsiliepimas
61. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjo teiginys, jog buvo vadovautasi prieinamais turimais vartotojų apklausos duomenimis iš kitų programų – Programos rodikliai ir duomenys dėl vartotojų apklausos buvo surinkti kitoje programoje „Europos spiritinių gėrimų su saugoma geografine nuoroda ir vynų su nuoroda į vyninių vynuogių veisles informavimas ir skatinimas trečiosiose šalyse“ (kurios vykdymas baigtas 2017 m. liepos 15 d., t. y. prieš dvejus metus), prieštarauja Programos 6 ir 7 skyriuose numatytoms nuostatoms, kas reiškia, kad pareiškėjas pažeidė Sutarties 7.1 punktą, t. y. neįgyvendino Programos taip, kaip joje parašyta. Būtina, jog vartotojų apklausa būtų skirta konkrečiai Programai, nes kitu atveju duomenys yra visiškai nenaudingi ir neaktualūs, be to, apklausos turi būti identiškos, priešingu atveju nėra galimas jų lyginimas. Anot atsakovo, pareiškėjas nėra pateikęs ir neturi galimybių įrodyti, kad konkrečiai tuo metu (Programos pradžioje) buvo atlikta apklausa.
62. Atsakovas teigė, kad, pasirašydamas Sutartį bei rengdamas Programą, pareiškėjas turėjo žinoti visas šių dokumentų nuostatas, t. y. jog programos vertinime yra atliekamos kelios skirtingos apklausos. Nebuvo pasiekti Programos poveikio vertinimo tikslai bei rezultatas, kuris leistų įsivertinti Programos efektyvumą, veiksmingumą, matomumą bei žinomumą. Tokios apklausos neatlikimas vertinamas kaip esminis Sutarties 7.1 punkto pažeidimas, darantis ypatingai reikšmingą įtaką Programos efektyvumui nustatyti. Agentūra, neturėdama jokių įrodymų apie atliktą pradinę vartotojų apklausą, negali įvertinti Programos tikslų pasiekimo, pačios Programos efektyvumo, našumo, matomumo. Programos tikslus galima pasiekti matant rezultatus, kurių šiuo atveju nėra ir nėra galimybių nustatyti, o vien tik pareiškėjo patirtos išlaidos nesukuria Agentūrai pareigos pastarųjų atlyginti.
63. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Reglamento 2015/1831 15 straipsnio 5 dalį, Sutarties 15.4 papunkčio c) dalį, Programos 6 ir 7 skyrius bei Administravimo taisyklių 22 punktą vertinimą privalo atlikti nepriklausomas išorės subjektas, todėl nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad nepriklausomas išorės subjektas turi būti pasitelktas tik atliekant galutinį, o ne pradinį ar tarpinį vertinimą. Pareiškėjas teigė, kad nors Reglamento 2015/1831 15 straipsnis įtvirtina ir reglamentuoja galutinės ataskaitos rengimą, tačiau pastaroji yra atliktų visų Programos vertinimo veiksmų, t. y. pradinių ir tarpinių, vertinimų rezultatas. Nesant pradinio vertinimo, Programos tikslai negali būti įvertinti kaip pasiekti ar nepasiekti, kadangi nėra pradinio atskaitos taško.
Atsiliepimas
64. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Agentūrai nėra pateikęs jokių dokumentų, kurie pagrįstų, kad eksporto vertinimą vykdė nepriklausomas išorės subjektas, ASMS LLC paaiškinimuose, kurie pridėti kaip priedas Nr. 5 prie pareiškėjo 2021 m. kovo 29 d. rašto Nr. 2A-(8.13)-009, nėra jokios informacijos, susijusios su eksportuotojų apklausa.
65. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Programos 7 skyriuje yra numatyta apklausos atlikimo forma – apklausa – turi būti atliekama internetinėje platformoje, taip užtikrinant efektyvumą, greitį, ekonomiškumą (angl. k. awareness survey stands for an on-line consumer survey (due to speed, cost, efficiency, flexibility and ability to precise targeting based on location and consumer characteristics)) arba el. paštu (angl. k. the survey will be carried out via the e-mail). Taigi Agentūra nesutiko su pareiškėju, kad forma nedaro jokios įtakos Programos vykdymui ir jos tikslams. Išvadą, jog neatliktas Programos poveikio vertinimas (neatlikta eksportuotojų apklausa), sąlygojo ne pareiškėjo nurodytas duomenų surinkimo būdas, o tai, kad eksportuotojų apklausą ir eksporto pokyčio vertinimą atliko pats pareiškėjas, žodžiu apklausdamas savo narius, ko nėra galimybės nei pareiškėjui patvirtinti, nei Agentūrai patikrinti. Neatlikęs Programos poveikio vertinimo, pareiškėjas pažeidė Programos nuostatas, o pažeidęs pastarąsias, neįvykdė Sutarties 7.1 punkte numatyto įsipareigojimo bei pažeidė Reglamento 2015/1831 15 straipsnio 5 dalį bei Administravimo taisyklių 22 punktą.
Atsiliepimas
66. Atsakovas teigė, kad, prieš nuspręsdamas, kokia forma, būdu, tvarka surinkti apklausos duomenis, pareiškėjas turėjo pateikti konkrečius pasiūlymus bei diskutuodamas su Agentūra, priimti abiem šalims palankiausią ir prieinamą variantą, o ne savarankiškai nuspręsti. Be to, atsakovas manė, kad apklausos būdas taip pat gali būti laikomas didelę reikšmę turinčiu veiksniu, nes, pvz., pasirinkus apklausos būdą internetinėje apklausų platformoje, toks būdas padėtų įrodyti duomenų surinkimo datą. Pareiškėjas pats rengė Programą ir turėjo žinoti vertinimo atlikimo tvarką ir būdą. Atsakovas manė, kad pasirinkta žodinė apklausa nelaikytina tinkama. Aplinkybė, kad pareiškėjas Programą vykdo pirmą kartą, neatleidžia jo nuo neapdairumo, neatidumo bei nerūpestingumo. Pareiškėjas verslo subjektas, juridinis asmuo, rinkoje dalyvauja ne vienerius metus, gėrimų pramonė šiam subjektui nėra nauja veikla, todėl turėjo suprasti prisiimamų įsipareigojimų svarbą, vykdomos Programos mastą bei jos siekiamą naudą ir savo pareigų nevykdymo negali remtis savo neapdairumu, nežinojimu bei,,pirmu kartu“.
67. Atsakovas nurodė, jog niekada nekėlė klausimo dėl Programos priemonių vertinimui galimų išlaidų (4 000 Eur) (ne)kompensavimo, todėl teigė, kad šis pareiškėjo teiginys nėra susijęs su ginčo objektu, yra betikslis ir beprasmis. Šios išlaidos galėtų būti kompensuotos teikiant mokėjimo prašymą už kitą Programos ataskaitinį laikotarpį, nes jos patirtos jau pasibaigus Programos pirmajam ataskaitiniam laikotarpiui. Šiuo atveju yra keliamas klausimas dėl nesančios galimybės įvertinti Programos tikslų pasiekiamumo, akcentuojama Programos poveikio vertinimo svarba, o ne išlaidų, patirtų vertinimui, kompensuojamų išlaidų atlyginimas.
68. Agentūra teigė neginčijanti Programos poveikio vertinimų pateikimo tvarkos, nes, įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus bei paaiškinimus, padarė išvadą, kad Programos poveikio vertinimas apskritai neatliktas.
69. Taigi, pareiškėjas netinkamai laikėsi prisiimtų sutartinių įsipareigojimų – neatliko privalomos vartotojų apklausos Programos vykdymo pradžioje, eksportuotojų apklausą atliko netinkamas subjektas bei ji buvo atlikta netinkamu ne Programoje numatytu būdu – žodžiu. Neatliktas pradinis Programos vertinimas neleis įvertinti galutinių Programos rezultatų.
70. Agentūra atkreipė dėmesį į tai, kad Programa skirta informavimui apie Europoje gaminamą midų ir putojantį vyną su vyninės vynuogių veislės nuoroda bei šių produktų pardavimo skatinimui Kinijoje, todėl dalyvaujant parodose Honkonge ir Šanchajuje turėjo būti informuojama ir pardavimai skatinami tik dėl Programos produktų, t. y. putojančio vyno su vyninės vynuogių veislės nuoroda ir midaus. Jokie kiti produktai parodose negalėjo būti nei reklamuojami, nei skatinami. Sprendimo prieduose (nuotraukose), pridėtuose vaizdiniuose įrodymuose yra matomi kiti produktai, kurie nebuvo numatyti Programos įgyvendinimui skirtose parodose. Parodoje,,Hong Kong International Wine & Spiritis Fair 2019“ matomas putojantis vynas be vyninės vynuogių veislės nuorodos,,Dimmito“, gazuotas vyno gėrimas,,Fashionette“, sidras,,La‘colvert“, neputojantis raudonas vynas, gazuotas aromatizuotas vyno gėrimas,,Colibri Spritz“, putojantys įvairių rūšių gėrimai,,Cosmopolitan Diva“. Be to, viešai prieinamoje vaizdo medžiagoje matoma, jog ant šalia stendo esančio staliuko parodos lankytojams pateikiama informacinė medžiaga apie SIA,,Amber Beverage Group“ ir gėrimą,,Cosmopolitan Diva“. Parodoje,,ProWine China Wine and Spirits Fair Shanghai“ matomas gazuotas vyno gėrimas,,Fashionette“, putojantys įvairių rūšių gėrimai,,Cosmopolitan Diva“, sidras,,La‘colvert“.
71. Agentūra pažymėjo, kad jei Programa skirta informavimui apie Europoje gaminamą putojantį vyną su vyninės vynuogių veislės nuoroda, tai Lietuvoje Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra išdavusi vienintelį sertifikatą vyninių vynuogių veislių vyno gamybai UAB,,ITALIANA LT“ ir ši įmonė sertifikuojama tik vyninių vynuogių veislių vyno,,Colibri“ ir,,Chardonnay“ gamybai. Todėl pareiškėjo teikiama informacija apie neva tai parodoms UAB „ITALIANA LT“ iš AIREN vynuogių veislės pagamintą Fashionette putojantį vyną su vyninės vynuogių veislės nuoroda negali būti laikoma atitinkančia tikrovę.
72. Agentūra taip pat nurodė, kad nepasisakė ir nekvestionavo pareiškėjo skunde nurodyto putojančio vyno su vyninės vynuogių veislės nuoroda,,Cosmopolitan Diva Tempranillo Rose“ atitikimo Programai. Priešingai, Agentūra savo Sprendimo 2.1.3 ir 2.2.1 punktuose nurodė kitus pareiškėjo demonstruotus ne Programos gėrimus.
73. Nors pareiškėjas teigė, kad,,Dimmito“ yra putojantis vynas, tačiau Agentūra atkreipė dėmesį, kad jo sudėtyje nėra vyninės vynuogės veislės Chardonnay nuorodos, o yra tik gėlių ir vaisių tonai. Gėrimas,,Fashionette“ Lietuvoje yra pristatomas kaip gazuotas vaisių vyno gėrimas, o ne putojantis vynas, gaminamas iš vyninės vynuogių veislės.
Atsiliepimas
74. Atsakovas teigė, kad nei iš turimų nuotraukų, nei iš pareiškėjo pateiktų papildomų skundo priedų nėra galimybės įsitikinti, ar specialiai šioms parodoms pareiškėjo sukurti specialūs lipdukai buvo užklijuoti ant parodose reklamuotų gėrimų butelių, todėl šie teiginiai negali būti laikomi tinkamais įrodymais.
75. Agentūra nesutiko, jog negalima identifikuoti,,La‘colvert“ sidro, ir nurodė, kad šis produktas matomas Sprendimo priede Nr. 5. UAB,,ITALIANA LT“ oficialioje internetinėje svetainėje sidras,,La‘colvert“ pristatomas kaip sidras, sukurtas pagal klasikinę receptūrą, kurio gamyboje naudojamos natūralios obuolių ir kriaušių sultys. Kaip matyti, šis gėrimas neatitinka Programos produkto savybių – nėra gaminamas iš vyninės vynuogių veislės nuorodos. Agentūros Sprendimo priede Nr. 1 (šalia raudonojo vyno) ir priede Nr. 5 matomi šio sidro buteliai. Be to, Agentūra teigė, kad Sprendimo priede Nr. 1 akivaizdžiai šalia kitų gėrimų yra demonstruojamas paruoštas degustavimui raudonasis vynas. Jei produktas būtų naudojamas asmeniniais tikslais, jis nebūtų taip akivaizdžiai demonstruojamas šalia reklamuojamos produkcijos.
76. Agentūra teigė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog parodoje nereklamavo gėrimo,,Colibri Spritz“ ir kurie atskleistų, koks gėrimas yra demonstruojamas. Atkreipė dėmesį į tai, kad Sprendimo priedo Nr. 2 nuotraukoje, ją prisiartinus, galima identifikuoti minėtą gėrimą, jį palyginant su UAB,,ITALIANA LT“ produkcija –,,Colibri Spritz“. Be to,,,Colibri Spritz“ gėrimas taip pat yra pristatomas ne kaip putojantis vynas iš vyninės vynuogių veislės nuorodos, o kaip aromatizuotas vyno gėrimas, pagamintas pagal įžymųjį SPRITZ kokteilį.
77. Agentūra nurodė, kad Sprendimo priede Nr. 3 vaizdo įrašo nuotraukoje matyti bukletai, neatitinkantys Programos tikslų, t. y. įmonės SIA,,Amber Beverage Gruop“ lankstinukai. Putojantis įvairių rūšių gėrimas,,Cosmopolitan Diva“ Lietuvoje yra reklamuojamas kaip putojantis fermentuotas gėrimas, o ne putojantis vynas iš vyninės veislės vynuogių. Atsakovas teigė, jog, norėdamas atspindėti Programos šūkį,,Europos spalvos“ bei išsiskirti iš kitų stendų ir pritraukti daugiau parodos dalyvių, pareiškėjas turėjo pasitelkti kitokius įrankius, o norėdamas paįvairinti produktų demonstravimą, prieš parodas galėjo konsultuotis su Agentūra.
78. Agentūra teigė, kad nuotraukose aiškiai galima matyti, kokie produktai parodos metu buvo pristatomi lankytojams. Visi išvardinti gėrimai pagal Sutartį bei Programą neturėjo būti eksponuojami parodos lankytojams ir dėl to buvo aiškiai susitarta siekiant įgyvendinti Programos siekiamus tikslus. Europos Komisija numatė skirti finansavimą Programoje numatytų produktų, o ne pareiškėjo pasirinktų produktų reklamai.
79. Agentūra atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Sutarties 20 straipsnio 1 dalį pareiškėjui nustatyta pareiga vengti interesų konflikto, jog nekiltų pavojus, kad veikla negalės būti vykdoma nešališkai ir objektyviai. Ši nuostata reiškia, jog pareiškėjas privalo užtikrinti, kad veikloje nebūtų įžvelgiami šališkumo ir neobjektyvumo aspektai, o jeigu atsirastų nors mažiausia tikimybė dėl minėto pavojaus, ieškoti kitų sprendimo būdų, pavyzdžiui, pasitelkti visiškai nepriklausomus ir jokiais ryšiais nesusijusius asmenis.
80. Vadovaudamasis Reglamento Nr. 2015/1829 preambulės 5 punktu, 2 straipsnio 1 dalimi, atsakovas teigė, kad parodose dalyvavo ekspertai, kurių šališkumas ir neobjektyvumas akivaizdus: UAB,,ITALIANA LT“ direktorius S. Z. bei šios įmonės ekspertas K. D. , SIA,,Amber Beverage Gruop“ ekspertė,,,Cosmopolitan Diva“ prekinio ženklo vadovė E. S. . Nors, kaip nurodė pareiškėjas, šie asmenys pasirašė paslaugų teikimo sutartis, kuriose buvo įtvirtintas nešališkumo bei objektyvumo laikymosi reikalavimas, tačiau faktinės aplinkybės (parodose reklamuoti šių gamintojų produktai) patvirtina akivaizdų šių asmenų šališkumą, neobjektyvumą. Be to, atsakovas pažymėjo, kad parodose buvo demonstruojami būtent UAB,,ITALIANA LT“ gaminami produktai, nors pagal Programos pavadinimą (angl. k. campaign “Colours of Europe” for European meads and sparkling wines with an indication of the wine grape variety in China, liet. k.,,Europos spalvos“ kompanija, apie Europoje gaminamą midų ir putojantį vyną su vyninių vynuogių veislių nuoroda) bei Programos tikslą (siekis reklamuoti midų bei putojantį vyną, pagamintą iš vyninės veislės vynuogės) šios įmonės gaminami produktai neatitinka Programos ir neturėjo būti rodomi parodos lankytojams.
Atsiliepimas
81. Atsakovas nurodė, kad parodoje taip pat buvo eksponuojami,,Cosmopolitan Diva“ prekinio ženklo, kurio vadovė buvo paskirta eksperte, produktai ir kurie taip pat neatitinka Programos, kas leido padaryti išvadą apie interesų konfliktą.
82. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Programa skirta tik Europos Sąjungos produktams (midui bei putojančiam vynui, pagamintam iš vyninės veislės vynuogių) populiarinti trečiosiose šalyse ar vidaus rinkoje, o ne konkretiems prekiniams ženklams demonstruoti. Pagal Administravimo taisyklių 25 punktą pareiškėjui įgyvendinant paprastąją programą, produkcija su matomais prekių ženklais gali būti naudojama tik demonstruojant ir degustuojant produktus. Tokiais atvejais vienodomis sąlygomis turi būti pateikiama ne mažiau kaip trijų skirtingų gamintojų ir ne mažiau kaip penkių skirtingų prekės ženklų produkcija, atitinkanti Programos produktus. Šiuo atveju matyti, kad parodose nebuvo reikiamo skaičiaus gamintojų bei prekės ženklų produkcijos. Šie veiksmai patvirtina UAB,,ITALIANA LT“ eksperto bei direktoriaus bei SIA,,Amber Beverage Gruop“ ekspertės,,,Cosmopolitan Diva“ prekinio ženklo vadovės šališkumą bei neobjektyvumą, taip pat kyla klausimas, kodėl buvo pasirinkti ir rodomi lankytojams būtent šios įmonės, o ne kitų gamintojų, produktai, kuriuos pareiškėjas privalėjo rodyti parodos dalyviams.
Atsiliepimas
83. Atsakovas teigė, kad, renkantis ekspertus, reikia atlikti subjektyvumo ir objektyvumo testą, įsivertinti, ar kitiems aplinkiniams asmenims nekils abejonių dėl asmenų nešališkumo. Nors pareiškėjas nešališkumo ir objektyvumo nuostatas įtraukė į Paslaugų teikimo sutartis (kaip Priedai pridėti prie Pareiškėjo skundo priedų Nr. 5.1 ir 6.1), tokių nuostatų įtraukimas, vertinant faktines aplinkybes, pilna apimti neužtikrina galimo nešališkumo. Visi su ekspertais susiję faktai (jų darbo vieta, užimamos pareigos įmonėse, gamintojų produktų demonstravimas, stiprūs ryšiai tarp įmonės gaminamų, platinamų produktų ir parodoje esančių produktų) patvirtina asmenų buvimą neobjektyviais, šališkais bei įrodo, jog yra pažeistas nešališkumo reikalavimas objektyviuoju aspektu.
84. Pareiškėjas neįvykdė įsipareigojimo vengti interesų konflikto, tuo pažeidė Sutarties 20 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį gali būti taikoma bet kuri Sutarties 6 skyriuje nurodyta priemonė. Agentūra, vadovaudamasi Reglamento Nr. 2015/1829 5 straipsnio 1 dalimi bei Sutarties 29.2 straipsniu, už šį bei Sprendimo 2 punkte nurodytą pažeidimus skyrė administracinę nuobauda, lygią dvigubam skirtumui tarp prašytos sumos (už dalyvavimą parodose) (38 000 Eur, kuri gaunama patirtai išlaidų sumai 47 500 Eur pritaikius 80 proc. kompensavimo normą) ir faktiškai išmokėtinos sumos už priemonę (0 Eur), t. y. 76 000 Eur (38 000 Eur - 0 Eur) x 2).
Atsiliepimas
85. Atsakovas pažymėjo, kad jokie pareiškėjo raštuose bei skunde pateikti bendro pobūdžio paaiškinimai ir deklaratyvūs teiginiai nepagrindžia išlaidų, deklaruotų žemiau nurodytose biudžeto kategorijose, tinkamumo. Biudžeto kategorijos C „Kitos tiesioginės išlaidos“ pareiškėjo prašomos kompensuoti 2 258,95 Eur išlaidos pareiškėjo patirtų išlaidų projekto koordinavimui nėra pagrįstos, nustatomos ir patikrinamos pagal pareiškėjo pateiktus apskaitos dokumentus, nes pareiškėjas nepateikė privalomų pateikti dokumentų, nurodytų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 3D-509 patvirtintų Perkančiųjų organizacijų, įgyvendinančių informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų pardavimo skatinimo vidaus rinkoje ir trečiosiose valstybėse paprastąsias programas, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių (toliau – ir Pirkimo taisyklės) 52.2 punkte. Atsakovas pažymėjo, kad skunde jokie paaiškinimai dėl nurodytų trūkstamų dokumentų bei trūkstami dokumentai nepateikti. Pareiškėjui nepateikus trūkstamų dokumentų, nėra galimybės patikrinti ir įsitikinti, kad deklaruotos išlaidos atitinka Sutarties 6.2. papunkčio C dalyje numatytus išlaidų tinkamumo reikalavimus.
86. Priešingai nei teigia pareiškėjas, pateiktame banko sąskaitos išraše nėra nei vieno mokėjimo, kurį būtų galima susieti su pareiškėjo biudžeto kategorijoje C „Kitos tiesioginės išlaidos“ deklaruotomis išlaidomis, todėl nepatvirtintas faktas, kad šios išlaidos buvo patirtos.
87. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas kartu su Prašymu dėl tarpinio mokėjimo, pateiktu su 2021 m. kovo 29 d. raštu, 4 eilutėje nurodė 2018 m. spalio 22 d. išlaidų patyrimo datą, nors iki Programos vykdymo pradžios dar buvo likę daugiau kaip 6 mėnesiai, todėl deklaratyviu laiko pareiškėjo teiginį, kad jis neprašo kompensuoti prieš Programos pradžią 2019 m. gegužės 1 d. patirtų išlaidų.
88. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo prašomos kompensuoti 118,89 Eur biudžeto kategorijos A „Tiesioginės personalo išlaidos“ nėra pagrįstos – pateikti dokumentai (priskaitymų-išskaitymų žiniaraščiai, darbo sutartis) – nepatvirtinaA. P. mokėto darbo užmokesčio už funkcijas įgyvendinant Programą, todėl šios išlaidos neatitinka Sutarties 6.2. papunkčio A dalyje numatyto reikalavimo, kad darbo užmokestis turi būti mokamas už Programos vykdymą, nes minėtuose dokumentuose nėra jokios informacijos, jog darbo užmokestisA. P. buvo skirtas ir mokamas už Programos vykdymą.
89. Atsakovas teigė, kad prašomos kompensuoti biudžeto kategorijos D „Netiesioginės išlaidos“ fiksuoto dydžio (4 proc.) išlaidos – 4,76 Eur neatitinka reikalavimų, kadangi faktinių išlaidų suma (A. Tiesioginių personalo išlaidų suma – 118,89 Eur), kuriai taikomas fiksuotas dydis (4 proc.), nėra pagrįsta.
II.
90. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 8 d. sprendimu pareiškėjo Baltijos gėrimų pramonės aljanso skundą atmetė kaip nepagrįstą.
91. Teismas nustatė, kad:
91.1. Agentūra su pareiškėju sudarė Sutartį, pagal kurį dotacija skiriama įgyvendinti veiklą – Kinijai skirtą informavimo ir pardavimo skatinimo kampaniją ,,Europos spalvos“ apie Europoje gaminamą midų ir putojantį vyną su vyninių vynuogių veislių nuoroda – ABBI_CN (toliau – Programa).
91.2. Pareiškėjas 2020 m. birželio 30 d. pateikė periodinę ataskaitą, kurią sudaro 2020 m. birželio 30 d. Periodinė techninė ataskaita, Asociacijos Baltijos gėrimų pramonės aljansas 2019 m. gegužės 1 d. – 2020 m. balandžio 30 d. ataskaitinio laikotarpio finansinė ataskaita, 2020 m. birželio 30 d. Prašymas dėl tarpinio mokėjimo. Agentūra 2021 m. vasario 26 d. raštu Nr. 2A-(8.13)-009 pateikė pareiškėjui ketinamą priimti sprendimą, kad nesilaikius Sutarties 7.1. ir 20.1 papunkčių reikalavimų, Agentūra ketina pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų visas prašyme dėl tarpinio mokėjimo nurodytas 81 742,60 Eur išlaidas. Pareiškėjas 2021 m. kovo 29 d. raštu bei 2021 m. liepos 12 d. raštu, pateikė atsakymą į Agentūros 2021 m. vasario 26 d. raštą Nr. 2A-(8.13)-009, kuriais nepritarė Agentūros ketinamam priimti sprendimui ir nurodė nesutikimo priežastis.
91.3. Agentūra, įvertinusi visus pareiškėjo pateiktus dokumentus, 2021 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 2A-(8.13)-018 „Dėl ketinimo skirti administracinę nuobaudą“ pranešė pareiškėjui ketinimą skirti administracinę nuobaudą. Pareiškėjas 2021 m. spalio 21 d. pateiktame atsakyme nurodė nesutinkantis su ketinama skirti administracine nuobauda ir išdėstė nesutikimo argumentus.
91.4. Agentūra 2021 m. lapkričio 5 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame nustatė, kad:
91.4.1. Pareiškėjas neatliko Programos priemonių poveikio vertinimo, pažeidė Sutarties 7.1 papunkčio reikalavimą - nevykdė Programos taip, kaip aprašyta Sutarties 1 priede. Šio reikalavimo nesilaikymą pripažino esminiu pažeidimu pagal Europos Komisijos 2021 m. liepos 28 d. raštą Ares(2021)4820223-28/07/2021 ir sprendė, kad tai yra pagrindas pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų visas 81 742,60 Eur pareiškėjo nurodytas pirmojo Programos ataskaitinio laikotarpio išlaidas.
91.4.2. Atsižvelgdama į Programos paskirtį (informuoti apie Europoje gaminamą midų ir putojantį vyną su vyninės vynuogių veislės nuoroda bei šių produktų pardavimo skatinimą) iš pareiškėjo pateiktų vaizdinių įrodymų bei viešai prieinamo vaizdo įrašo (Sprendimo 3 priedas) nustatė, kad parodose Honkonge ir Šanchajuje pareiškėjas reklamavo putojantį vyną be vyninės vynuogių veislės nuorodos „Dimmito“, gazuotą vyno gėrimą „Fashionette“, sidrą „La‘colvert“, neputojantį raudoną vyną, gazuotą aromatizuotą vyno gėrimą „Colibri Spritz“, putojantį įvairių rūšių gėrimą „Cosmopolitan Diva“, kurie negali būti reklamuojami pagal Programą. Kadangi šie gėrimai nėra nei midus, nei putojantys vynai su vyninės vynuogių veislės nuoroda, konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė Sutarties 7.1 papunktyje numatyto reikalavimo įgyvendinti Programą taip, kaip aprašyta Sutarties 1 priede. Produktų, nesančių Programos objektais, reklamavimą įgyvendinat Programos priemones pripažino esminiu pažeidimu ir sprendė, kad yra pagrindas pripažinti 47 500 Eur pareiškėjo patirtų dalyvaujant šiose parodose išlaidų neatitinkančiomis reikalavimų.
91.4.3. „Hong Kong International Wine & Spirits Fair 2019“ ir „ProWine China Wine & Spirits Fair Shanghai 2019“ parodose dalyvavo UAB „ITALIANA LT“ ekspertas K. D.(UAB „ITALIANA LT“ darbuotojas), UAB „ITALIANA LT“ direktorius S. Z. ir buvo reklamuojami UAB „ITALIANA LT“ gaminami produktai, kurie įgyvendinant Programą negali būti viešinami ir skatinamas jų pardavimas, taip pat dalyvavo „Cosmopolitan Diva“ prekės ženklo vadovė SIA „Amber Beverage Group“ ekspertė E. S. ir buvo reklamuoti šio prekės ženklo produktai, kurie įgyvendinant Programą negali būti viešinami ir skatinamas jų pardavimas. Atsižvelgiant į tai, Agentūra padarė išvadą, kad pareiškėjas nesilaikė Sutarties 20.1 papunktyje numatyto reikalavimo imtis visų reikiamų priemonių, kad nekiltų pavojus įgyvendinti Programos priemones šališkai ir neobjektyviai. Šio įsipareigojimo nesilaikymą pripažino esminiu pažeidimu ir sprendė, kad yra pagrindas pripažinti 47 500 Eur pareiškėjo patirtų dalyvaujant šiose parodose išlaidų neatitinkančiomis reikalavimų.
91.4.4. Atsižvelgdama į tai, kad: 1) pareiškėjas nepateikė visų privalomų pateikti dokumentų, nurodytų Pirkimo taisyklių 52.2 punkte (tiekėjų apklausos pažymos, atitinkančios Taisyklių 3 priede nustatytą formą, pasirašytos pirkimo sutarčių kopijos, o jei sutartys nepasirašytos - mokėjimą patvirtinančių dokumentų kopijos bei pareiškėjo vadovo sprendimų (potvarkių, nutarimų, įsakymų) dėl pirkimo komisijos sudarymo kopijos, jei pirkimą vykdė pirkimo komisija, arba pareiškėjo vadovo sprendimų (potvarkių, nutarimų, įsakymų) dėl pirkimo organizatoriaus ar pirkimo vykdytojo paskyrimo kopijos, jeigu pirkimą vykdė pirkimo organizatorius arba pirkimo vykdytojas), 2) pareiškėjo pateiktos apklausos pažymos neatitinka Taisyklių 3 priede nustatytos formos ir turinio, pateiktame banko sąskaitos išraše nurodyti mokėjimai yra nedetalizuoti, nesusiejami su išlaidomis, patirtomis projekto koordinavimui; 3) dalis pareiškėjo prašomų kompensuoti išlaidų patirtos 2018 m. spalio 22 d., t. y. prieš Programos pradžią, pripažino nepagrįstomis 2 258,95 Eur pareiškėjo prašomų kompensuoti Asociacijos patirtų išlaidų projekto koordinavimui.
91.4.5. Pareiškėjo pateikti dokumentai (priskaitymų-išskaitymų žiniaraščiai, darbo sutartis) nepatvirtina A. P. mokėto darbo užmokesčio už funkcijas įgyvendinant Programą, todėl Agentūra sprendė, kad 118,89 Eur prašomos kompensuoti A. Tiesioginės personalo išlaidos nėra pagrįstos.
91.4.6. Nustačiusi, kad faktinių išlaidų suma (118,89 Eur A. Tiesioginių personalo išlaidos) nepagrįsta, Agentūra sprendė, kad pareiškėjos prašomos kompensuoti 4,76 Eur D. Netiesioginės išlaidos, kurioms taikomas fiksuotas 4 procentų dydis, taip pat nėra pagrįsta.
91.4.7. Vadovaudamasi Reglamento Nr. 2015/1829 4 straipsnio 1 dalimi bei Sutarties 6.1 straipsnio a dalimi (nuostatose nurodyta, kad prašomos kompensuoti išlaidos turi atitikti visus išvardytus kriterijus) ir atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nepateikė faktiškai patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų ir nėra galimybių įsitikinti, ar išlaidos atitinka Susitarimo 6.2 papunktyje nustatytas A. Tiesioginių personalo išlaidų ir C. Kitų tiesioginių išlaidų specialiąsias sąlygas, Agentūra padarė išvadą, kad pareiškėjo prašomos kompensuoti 2 258,95 Eur ir 118,89 Eur išlaidos neatitinka Reglamento Nr. 2015/1829 4 straipsnio 1 dalies kriterijų ir Susitarimo 6.1 (a) (i) (iii) (iv) (vii) papunkčiuose nurodytų reikalavimų.
91.4.8. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas neįvykdė Sutarties 6.1 (a) (i) (iii) (iv) (vii), 7.1 ir 20.1 papunkčiuose numatytų reikalavimų, tuo pažeisdamas Reglamento Nr. 2015/1829 4 straipsnio 1 punkto a, c, d ir f dalių, Reglamento 2015/1831 15 straipsnio 5 dalies nuostatas, vadovaudamasi Sutarties 6.5, 7.2 ir 20.2 papunkčiais, Sutarties 26 straipsniu bei Reglamento 2015/1831 17 straipsnio 1 dalimi, Agentūra nusprendė pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų visas pareiškėjo nuo 2019 m, gegužės 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. ataskaitinio laikotarpio finansinėje ataskaitoje“ ir 2021 m. kovo 3 d. prašyme dėl tarpinio mokėjimo nurodytas 81 742,60 Eur išlaidas.
91.4.9. Vadovaudamasi Reglamento 2015/1829 5 straipsnio 1 dalimi ir Sutarties 29 straipsniu, Agentūra nusprendė taikyti 76 000 Eur administracinę nuobaudą dėl Sprendimo 2 ir 3 punktuose nurodytų esminių pažeidimų. Šią nuobaudos sumą Agentūra apskaičiavo pareiškėjo patirtai 47 500 Eur už dalyvavimą parodose sumai pritaikiusi 80 proc. kompensavimo normą (38 000 Eur), atėmusi faktiškai išmokėtinos sumos už priemonę sumą (0 Eur) ir gautą rezultatą padvigubinusi ((38 000 Eur - 0 Eur) x 2).
92. Priimdamas sprendimas, teismas vadovavosi Reglamento 2015/1829, Reglamento 2015/1831, Pirkimo taisyklių ir Administravimo taisyklių nuostatomis, analizavo Sutarties sąlygas.
93. Pasisakydamas dėl Programos priemonių poveikio vertinimo, teismas pažymėjo, jog Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pagal Programos 6 ir 7 skyrius Programos įgyvendinimo pradžioje privalo būti atlikta vartotojų apklausa. Programos 7 skyriuje ,,Rezultatų ir veiksmų rodiklių vertinimas“ nurodyta, kad yra svarbu laiku atlikti vertinimą, taip išvengiant kylančių problemų. Pareiškėjas Programos pradžioje tokios apklausos neatliko, o vadovavosi kitos pareiškėjo vykdytos ir 2017 m. liepos 15 d. baigtos programos „Europos spiritinių gėrimų su saugoma geografine nuoroda ir vynų su nuoroda į vyninių vynuogių veisles informavimas ir skatinimas trečiosiose šalyse“ rezultatais. Jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad Programos pradžioje pareiškėjas atiko vartotojų apklausą, byloje nėra. Vartotojų apklausa turi būti atlikta tik konkrečios programos atžvilgiu, jos įgyvendinimo pradžioje, atsižvelgiant į programos tikslines teritorijas, t. y. apklausiant tikslines vartotojų grupes, siekiant sužinoti jų nuomonę apie viešinamus produktus ir kitus įgyvendinamos programos specifinius, individualius aspektus. Taigi pareiškėjas pažeidė Sutarties 7.1 punktą - neįgyvendino veiklos taip, kaip aprašyta Sutarties 1 priede, nesilaikė susitarimo nuostatų ir neįgyvendino Programos veiklos taip, kaip joje parašyta. Neturint atliktos pradinės vartotojų apklausos, nėra galimybės įvertinti, ar buvo pasiekti Programos tikslai ir rezultatai. Nors pareiškėjas teigia, kad nepriklausomas išorinis vertintojas ASMS LLC atliko vartotojų apklausą pasibaigus Programos ataskaitiniam, ši aplinkybė nepaneigia Agentūros padarytos išvados, kad Programos pradžiai tokia apklausa nebuvo atlikta.
Žemesnės instancijos teismas
94. Nagrinėdamas Programos veiksmų poveikio vertinimą, teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jo surinkti eksportuotojų apklausos duomenys buvo perduoti nepriklausomam išorės ekspertui ASMS LLC, nepaneigia atsakovo nustatyto fakto, kad nagrinėjamuoju atveju eksportuotojų apklausą atliko ne nepriklausomas išorės subjektas, o pareiškėjas. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad jeigu eksporto vertinimas atliktas netinkamai, vadinasi, šio vertinimo duomenys yra nenaudingi, nereikšmingi ir neatspindintys tikrųjų Programos vykdymo rodiklių, kuriuos būtų galima įvertinti, jeigu vertinimas būtų atliktas laikantis Sutartyje, Programoje bei teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Neatlikęs Programos poveikio vertinimo, pareiškėjas pažeidė Programos nuostatas, neįvykdė Sutarties 7.1 punkte įtvirtinto įsipareigojimo pažeidė Reglamento (ES) 2015/1831 15 straipsnio 5 dalį bei Taisyklių 22 punktą. Šis pažeidimas pripažintinas esminių įsipareigojimų pagal Sutartį pažeidimu.
95. Pasisakydamas dėl parodoje demonstruotų produktų, teismas nurodė, jog už Programos vykdymą ir Sutarties laikymąsi atsakingas būtent pareiškėjas. Jam tenka pareiga pateikti įrodymus Agentūrai, kad jis tinkamai įgyvendino programą. Nagrinėjamuoju atveju visus dokumentus Agentūrai pateikė būtent pareiškėjas, kurio atstovai teismo posėdyje patvirtino aplinkybę, kad parodose buvo pristatomi ir Programos reikalavimų neatitinkantys gėrimai. Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, jog specialiai Programai buvo sukurti putojančio vyno „Dimmito“ ir „Fashionette“ pavyzdžiai, kurie galėtų būti pradėti gaminti specialiai Kinijos rinkai, nėra patvirtinta jokiais įrodymais (pvz., gamintojo sertifikatais, prekių važtaraščiais ir pan.). Šios aplinkybės taip pat nepatvirtina ir pareiškėjo kaip įrodymas pateiktas „Bodegas Gallego & Laporte“ 2019 m. birželio 6 d. kokybės sertifikatas, nes jame apie šiuos gėrimus iš viso nekalbama. UAB „ITALIANA“ svetainėje (https://www.italianalt.lt/lt/produktai/dimmito-2/) nurodoma, kad,,Dimmito“ yra putojantis vynas, kuris pagamintas iš atrinktų rūšių vynuogių, tačiau nėra nurodyta vyninės vynuogės veislės Chardonnay nuoroda. Gėrimas ,,Fashionette“ yra ne putojantis vynas, o gazuotas vaisių vyno gėrimas (https://barbora.lt/produktai/saldus-putojantis-vynas-fashionette-8-proc-750-ml). Šie gėrimai matomi Agentūros Sprendimo prieduose Nr. 1 ir Nr. 4, jie nėra gaminami iš vyninės vynuogių veislės, todėl neatitinka Programos. Teismas laikė neįrodytu pareiškėjo teiginį, kad parodoje pristatytas ne sidras „La‘colvet“, bet butelis su kamščio uždarymo metodu, kuris populiarus pilstant putojantį vyną Prosecco. Teismas pažymėjo, kad nei iš skundo turinio, nei teismo posėdyje nepavyko išsiaiškinti, kokį gėrimą pareiškėjas pristatinėjo šiame butelyje, nes teigė, kad į butelius galėjo būti supilstyti ir kiti gėrimai. Anot teismo, toks produktas neatitinka Programos, nes nėra gaminamas iš vyninės vynuogių veislės nuorodos. Agentūros Sprendimo priede Nr. 1 (šalia raudonojo vyno) ir 5 ir matomi minėtojo sidro buteliai. Teismas akcentavo, kad jeigu jis buvo gautas iš kitų parodų, jis negalėjo būtų laikomas ekspozicijoje. Teismas atkreipė dėmesį, kad įvairių rūšių gėrimo ,,Cosmopolitan Diva“ demonstravimas neatitiko Programos, todėl jokie pareiškėjo argumentai, susiję su siekiu padaryti stendą išskirtiniu bei pritraukti daugiau parodos dalyvių, neturi esminės reikšmės. Taip pat yra nesvarbu šiuo atveju, kiek laiko (kelias dienas ar visos parodos metu) šie gėrimai buvo demonstruojami. Teismas konstatavo, jog Europos Komisija numatė skirti finansavimą būtent Programoje numatytų, o ne kitų pareiškėjo norimų produktų reklamai. Visi teismo aptarti gėrimai nėra nei midus, nei putojantis vynas su vyninės vynuogių veislės nuoroda, jie buvo demonstruojami nesilaikant Programos bei Sutarties reikalavimų, todėl neatitiko Programos tikslų. Atsižvelgiant į teismas darė išvadą, kad Agentūra pagrįstai konstatavo Sutarties 7.1 punkto pažeidimą, pagrįstai jį pripažino esminiu pažeidimu, todėl pagrįstai atsisakė pripažinti 47 500 Eur išlaidų, kurias pareiškėjas patyrė dalyvaudamas minėtose parodose.
96. Dėl pareiškėjo pasitelktų ekspertų dalyvavimo parodose teismas nustatė, jog parodose dalyvavusių ekspertų darbo vieta, užimamos pareigos įmonėse, kurių produkciją pareiškėjas demonstravo parodose, patvirtina egzistuojančius stiprus ryšius tarp įmonių gaminamų, platinamų ir parodose demonstruotų produktų, todėl pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad ekspertai buvo neobjektyvūs, šališki. Taigi, aplinkybė, kad pareiškėjas parodose demonstravo produktus gamintojų, kurių atstovai kaip ekspertai dalyvavo šiose parodose, patvirtina, kad šiuo atveju nebuvo laikytasi nešališkumo reikalavimo, kadangi minėtieji ekspertai akivaizdžiai turėjo interesą, susijusį su jų gaminamų gėrimu pristatymu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su Agentūros išvada, kad pareiškėjas pažeidė Sutarties 20.1 punkto reikalavimus ir šis pažeidimas pagrįstai pripažintas esminiu, todėl pagrįstai Agentūra nusprendė nepripažinti 47 500 Eur pareiškėjo su dalyvavimu minėtose parodose patirtų išlaidų neatitinkančiomis reikalavimų. Atmesdamas pareiškėjo skundo argumentus šiuo aspektu, teismas pažymėjo, jog atsakovas nepripažino pažeidimu aplinkybės, kad pasitelkti ekspertai susiję su pareiškėju, kad jie paslaugas pareiškėjui teikė be pelno. Pareiškėjo argumentas, jog sunku rasti tinkamų ekspertų, nepatvirtintas jokiais įrodymais, todėl laikytinas deklaratyviu. Aplinkybė, kad ekspertų pasirašytose sutartyse yra įtrauktas nešališkumo ir objektyvumo įsipareigojimas nepaneigia fakto, kad šiuo atveju šio įsipareigojimo nebuvo laikomasi, nes nepakanka vien nustatyti įsipareigojimo.
97. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčijo aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad yra pateikęs dokumentus, nurodytus Pirkimo taisyklių 52.2 punkte. Teismo nuomone, pareiškėjas deklaratyviai nurodo, kad jo pateiktose apklausos pažymose nurodyta visa reikalinga informacija apie atliktas tiekėjo atrankas, tačiau šio teiginio nedetalizavo. Pareiškėjo teiginys, jog banko sąskaitų išrašuose nurodyti mokėjimai patvirtina Programos priemonių įgyvendinimo išlaidas taip pat yra deklaratyvus, nes pareiškėjas nenurodė, kokiuose išrašuose, kokie mokėjimai patvirtina minėtas išlaidas. Pažymėtina tai, kad ne Agentūra turi reikalauti pareiškėjo pateikti vieną ar kitą mokėjimą, o pareiškėjas turi pareigą pagrįsti išlaidas, kurias prašo kompensuoti. Teismas sutiko su Agentūros išvada, jog dalis pareiškėjo prašomų kompensuoti išlaidų patirtos prieš Programos pradžią ir patvirtina pareiškėjo Agentūrai 2021 m. kovo 29 d. pateiktas 2018 m. spalio 22 d. mokėjimo nurodymas, kuriame nurodyta 108,37 Eur suma (Programos pradžia yra 2019 m. gegužės 1 d.). Iš byloje esančių priskaitymų-išskaitymų žiniaraščių, 2009 m. spalio 5 d. darbo sutarties, pagal kurią A. P. priimamas į darbą pareiškėjo direktoriumi, patvirtina aplinkybę, kad A. P. yra pareiškėjo direktorius, tačiau nepatvirtina aplinkybės, kad 118,59 Eur išlaidas pareiškėjas patyrė būtent įgyvendindamas Programą, todėl Agentūra pagrįstai šios sumos nepripažino biudžeto kategorijos A. Tiesioginėmis personalo išlaidomis, kadangi jis neatitinka Sutarties 6.2. papunkčio A dalyje įtvirtino reikalavimo, kad darbo užmokestis turi būti mokamas už Programos vykdymą.
98. Vertindamas paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumą, teismas pažymėjo, kad ji apskaičiuota laikantis Sutarties 29 punkte įtvirtintų taisyklių, todėl pareiškėjo teiginiai, susiję su neteisingu nuobaudos skaičiavimu atmestini kaip nepagrįsti. Nors pareiškėjas teigė, kad tai neproporcinga priemonė, nes išvardinti tik keli produktai, kurie neturėjo būti pristatomi parodose, taip pat keliamas tik kelių ekspertų nešališkumo klausimas, teismas su šiais argumentais nesutiko, kadangi, kaip jau nurodyta, pažeidimai pagrįstai pripažinti esminiais, bet ne mažareikšmiais, kaip juos mėgina įvardinti pareiškėjas. Pareiškėjas yra seniai veikiantis verslo subjektas, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, yra įgyvendinęs ne vieną projektą, jis pats rengė Programą, todėl jam turėjo būti žinoma ir programų įgyvendinimo praktika, ir su netinkamu programų įgyvendinimu susijusi rizika ir atsakomybė. Programa buvo skirta tikslinei sričiai, todėl pareiškėjas turi įvertinti savo galimybės prieš sutikdamas joje dalyvauti, ir privalo žinoti, kad negali nei teisės aktų nuostatų, nei Programos bei Susitarimo pažeisti bei interpretuoti taip, kaip jam būtų patogiau.
99. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju nebuvo pažeistas proporcingumo principas, nes buvo laikomasi Sutartyje nustatytų procedūrų ir reikalavimų bei Sprendimas pagrįstai priimtas vadovaujantis Sutarties nuostatomis bei teisės aktais. Skundžiamame Sprendime nurodytos faktinės aplinkybės, pareiškėjo padaryti pažeidimai ir teisinis reglamentavimas, kuriuo vadovaudamasi Agentūra padarė išvadas dėl lėšų neatitikimo reikalavimams ir administracinės nuobaudos pareiškėjui skyrimo.
III.
100. Pareiškėjas Baltijos gėrimų pramonės aljansas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
101. Pareiškėjas tvirtina, jog teismo sprendime nepagrįstai vertinama, kad Programos pradžioje vartotojų apklausa nebuvo atlikta. Vartotojų apklausos pradinis taškas buvo naudojamas ankstesnės pareiškėjo vykdytos programos 2017 m. vertinimo rezultatais. Pareiškėjas akcentuoja, kad šie duomenys buvo gauti: 1) tų pačių produktų atžvilgiu; 2) tų pačių tikslinių auditorių atžvilgiu, kuomet pareiškėjas kreipėsi į išorinį vertintoją ASMS LLC, kuris turėjo atlikti vartotojų apklausas. Būtent tai ASMS ir atliko. Tiek byloje yra pateikti detalūs ASMS LLC paaiškinimai, būtent kodėl Programos atveju buvo pasiremta pradiniais duomenimis iš kitos programos. Kadangi ASMS LLC dirbo prie identiškos programos, vertino duomenis už 2015-2017 m. laikotarpį. Galutinė 2017 m. ataskaita rodė, kad žinios apie rūšinį putojantį vyną yra labai menkos. Todėl išoriniai specialistai, profesionalai, pasirinko vertinti pradinius duomenis būtent iš 2017 m. programos. Teismas nepagrįstai nurodo, kad vartotojų apklausa turi būti atlikta tik konkrečios programos atžvilgiu. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Programoje nėra numatyta draudimo remtis ankstesniais duomenimis. Programoje nedraudžiama rinkti duomenis iš kitų programų. Pareiškėjas akcentuoja, jog atliktos pradinių vartotojų apklausos duomenų tinkamumo teismas nepaneigė, netgi jų nevertino. Teisės aktai nenustato jokių reikalavimų vertinimo atlikimui. Programa nustato tik esminius vertinimo parametrus, kurių, šiuo atveju, buvo laikytasi. Programos septintame skyriuje numatyta, kad poveikio vertinimui (angl. „impact“), kurį turi atlikti išorinis vertintojas, taikomi trys metodai: Vartotojų apklausos; Eksportuotojų apklausos; Oficiali eksporto statistika. Šiuo atveju, anot pareiškėjo, visi minėti duomenys buvo surinkti. Pareiškėjo nuomone, duomenys surinkti iš ankstesnių programų, kurie patvirtina, kad vartotojų žinomumas buvo panašus tiek 2017 m., tiek 2019 m. ir 2020 m., vienareikšmiškai privalo būti laikomi tinkamais. Teismas taip pat nepagrįstai nurodo, kad neva neturint atliktos pradinės vartotojų apklausos, nėra galimybės įvertinti, ar buvo pasiekti Programos tikslai ir rezultatai. Teismo sprendime nėra vertinama, ar minėtų duomenų pakanka įvertinti, ar buvo pasiekti Programos tikslai ir rezultatai. Teismas surinktų duomenų visai nevertino, vietoj to, deklaratyviai sutiko su atsakovo argumentais. Šiuo atveju Teismas ydingai vertina formą (vienintelį argumentą, kad buvo pasiremta ankstesnės programos duomenimis), o ne pačius vartotojų apklausos duomenis. Ankstesnės programos duomenų panaudojimą daugiausia galima vertinti kaip formos neatitikimą, formalumą, bet jokiais būdais ne kaip esminį pažeidimą.
102. Pareiškėjo vertinimu, teismas klaidingai vertino apklausos atlikimo formą, neva apklausa turi būti atliekama internetinėje platformoje arba el. paštu. Teismas nevertino Programos septinto skyriaus turinio, o tik vadovavosi atsakovo pozicija. Pačioje Programoje numatyta, kad duomenis surenka pats pareiškėjas. Tai, jeigu toliau vertinti itin formaliai, būtų galima tik vertinti, kodėl duomenys iš karto surinkti žodžiu, o ne pradžioje laukta iš Asociacijos narių atsakymų el. paštu. Bet tai akivaizdžiai yra tik itin smulkus neatitikimas. Papildomai pažymėtina, kad eksporto duomenys yra oficialiai registruojami, teikiami apskaitai ir statistikai, todėl be didesnių sunkumų gali būti gauti ir surinkti bet kuriuo metu už mažiausiai penkių metų laikotarpį. Pareiškėjas nesutinka su teismo teiginiu, kad nepriklausomo išorės subjekto ASMS LLC eksportuotojų apklausos pareiškėjas nepateikė. Anot pareiškėjo šis teismo teiginys yra klaidingas ir patvirtina, jog teismas nėra pakankamai įsigilinęs į ginčui aktualias teisinio reglamentavimo nuostatas. Pagal Reglamentą 2015/1831 nepriklausomas išorės subjektas privalomai atlieka tik galutinės ataskaitos vertinimo tyrimą. Šiuo atveju pareiškėjas neteikė galutinės ataskaitos. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas nukopijavo atsakovo poziciją ir neįvertino tinkamai Reglamento 2015/1831 nuostatų. Pareiškėjas pabrėžia, kad nėra pagrindo sutikti su teismo pozicija, jog šiuo atveju vertinimo duomenys yra nenaudingi, nereikšmingi ir neatspindintys tikrųjų Programos vykdymo rodiklių, vien dėl to, kad eksporto vertinimas (eksporto duomenys) surinkti kitu būdu. Pareiškėjas, kaip ir nurodyta Programoje, apklausė ABBI narius interviu būdu (žodžiu). Šiuo atveju, svarbiausia, kad pareiškėjas surinko tinkamus duomenis ir perdavė juos išoriniam subjektui ASMS LLC. Pareiškėjas pažymi, kad nei teismas, nei atsakovas nevertino pačių surinktų duomenų, t. y. ar jie teisingi, ar tinkami.. Esant teisingiems duomenims, tuomet eksporto duomenų surinkimo forma yra tik neesminis trūkumas. Kad pareiškėjas surinko teisingus ir objektyvius duomenis patvirtina ir oficiali Lietuvos rengiama statistika. Eksporto duomenys yra oficialiai registruojami, teikiami apskaitai ir statistikai, todėl be didesnių sunkumų gali būti gauti. Tiek kiekvienas eksportuotojas kaupia apskaitos duomenis dėl eksporto, pvz. važtaraščiais, muitinės dokumentacija, kurie teikimai tiek mokesčių inspekcijai, tiek statistikos departamentui. Pareiškėjo įsitikinimu, pasirinkta duomenų surinkimo forma nedaro jokios įtakos vertinimui, kadangi duomenys iš eksportuotojų, neatsižvelgiant į apklausos formą (žodžiu ar el. paštu, ar kuris subjektas surinko minėtus duomenis), buvo gauti tokie patys, t. y. kad Programos produktų eksportas į Kiniją nebuvo vykdomas. Šioje situacijoje taikytinas turinio prieš formą viršenybės principas. Pareiškėjas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju eksporto duomenys gauti ir duomenys akivaizdžiai yra nustatyti, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo atliktas esminis pažeidimas, kaip jį nurodo Europos Komisija 2021 m. liepos 28 d. rašte Nr. Ares(2021) 4820223–28/07/2021. Vien tai, kad skiriasi jų surinkimo forma nedaro jokios įtakos Programos vykdymui ir jos tikslams. Agentūra galėjo įspėti pareiškėją, arba, kraštutiniu atveju, taikyti dotacijos sumažinimą proporcingai nustatytos ir pagrįstos klaidos, pažeidimo, sukčiavimo arba iš esmės nevykdytų pareigų sunkumui (t. y. 5-20 proc. ribose nuo tai veiklai „rezultatų vertinimas“ skirtos 4 000 Eur dotacijos sumos arba nekompensuoti dalies išlaidų, kurios patirtos rezultatų vertinimui), bet ne visas pareiškėjo patirtas išlaidas, kas šiuo atveju yra akivaizdžiai neproporcinga. Pareiškėjas pabrėžia, kad pati Agentūra nelaiko pradinių vertinimų atlikimo kaip padaryto esminio pažeidimo, nes kitu atveju Sutartis turėtų būti nutraukta Sutarties 34.3 punkto pagrindu.
103. Dėl parodose demonstruotų produktų pareiškėjas pabrėžia, kad nekyla ginčo, kad parodose „Hong Kong International Wine & Spirits Fair 2019“ ir „ProWine China Wine & Spirits Fair Shunghai 2019“ buvo reklamuoti daugiau nei trys gamintojai ir penki prekių ženklai, todėl pareiškėjas galėjo naudoti ir demonstruoti prekių ženklus, nepažeisdamas Taisyklių. Dėl to, kad parodose buvo demonstruoti tinkami, visiškai Programą atitinkantys Programos produktai: 1) gamintojo UAB „Lietuviškas midus“ (Lietuva) produktas „Stakliškių midus“; 2) gamintojo Botter S.P.A. (Italija) produktai: putojantys rūšiniai vynai „Barocco Prosecco“, „Borboleta Prosecco“, „Borboleta Moscato“; 3) gamintojo Cantine Dimmito Giuseppe (Italija) produktas putojantis rūšinis vynas „Prosecco“; 4) gamintojo UAB ITALIANA LT (Lietuva) produktas putojantis rūšinis vynas Chardonay; 5) gamintojo Latvijas Balzams AS (SIA Amber Beverage Group) (Latvija) putojantis rušinis vynas „Diva Tempranillo“. Tai patvirtina 2022 m. gegužės 19 d. atsakovo pateikti į bylą papildomi įrodymai (nuotraukos) „2022 05 19 teismui – prašomi dokumentai 2.adoc“. Parodose pareiškėjo buvo demonstruoti ir įvairūs išpilstymo ar įgyvendinimo pavyzdžiai, siekiant sudominti klientus. Mėginiai buvo arba tušti, arba užpildyti Programos produktu „Chardonay” arba „Airen“. Pareiškėjui pristatant pastaruosius Programos produktus buvo faktiškai patirtos išlaidos dėl kurių kompensavimo teiktas mokėjimo prašymas. Pareiškėjas mano, kad šiuo atveju teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, laikydamas, kad tik pareiškėjui tenka pareiga pateikti įrodymus, kad jis tinkamai įgyvendino Programą, kai tuo tarpu Agentūros teiginiai dėl pažeidimų yra neįrodyti ir deklaratyvūs. Nėra byloje jokių įrodymų, kad buvo reklamuoti kiti produktai (išskyrus epizodiškai keletą netikslingų “Cosmopolitan Diva“ išpildymo pavyzdžių, su kuo pareiškėjas sutinka). Pažymėtina, kad tiek Teismas, tiek Agentūra nepagrįstai vertina pareiškėjo pristatytus pavyzdžius hipotetiškai juos lygindama su Lietuvos rinkai skirtais produktais, t. y. kaip jie pristatomi ir reklamuojami Lietuvoje. Tačiau toks subjektyvus Agentūros vertinimas neturi pagrindo. Tiek Agentūros nurodytų produktų parodose nebuvo. Agentūros pateiktose nuotraukose matosi vos tik fragmentai butelių, kurie nepatvirtina Agentūros pozicijos. Teismas nepagrįstai nurodo, kad specialiai Programai sukurti putojančio vyno „Dimmito“ ir „Fashionette“ pavyzdžiai nėra patvirtinantys jokiais įrodymais (pvz., gamintojo sertifikatais, prekių važtaraščiais ir pan.). Kategoriškai nesutiktina su tokiu Teismo vertinimu. Produkto „Dimitto“ pavyzdžiai patvirtinti vyninės vynuogės veislės nuoroda „Chardonnay“, iš kurios gėrimus gamina UAB „Italiana“ ir kurie atitinka Programą. Tuo tarpu produkto „Fashionette“ pavyzdžiams, gamintojas užsisakė bandomąsias partijas vyno iš vynuogių „AIREN“ (žr. patikslino skundo Priedą Nr. 23, „Bodegas Gallego & Laporte“ 2019 m. birželio 6 d. kokybės sertifikatas). Teismas nepagrįstai vertina pareiškėjo pristatytus pavyzdžius hipotetiškai juos lygindamas su Lietuvos rinkai skirtais produktais. Siekiant plėstis į kitas rinkas, didinti eksportą, gamintojai siekia išsiaiškinti ir prisitaikyti prie naujų rinkų vartotojų poreikių, sukurti tai rinkai priimtinus produktus, kurie gali būti išpilstyti kitaip, nei produktai skirti vietinei rinkai. Gamintojas užsienio rinkai gali išpilstyti tai rinkai skirtus produktus. Siekiant išlaikyti prekės ženklų žinomumą, gamintojas gali naudoti specialiai Kinijos rinkai sukurtiems produktams tuos pačius prekės ženklus, arba sukurti kitus. Atsižvelgiant į tai, parodų metu buvo pristatyti galimi Programos produktų išpildymo pavyzdžiai, tame tarpe specialiai Programai sukurti putojančio vyno „Dimmito“ ir „Fashionette“ pavyzdžiai. Šie pavyzdžiai buvo skirti išsiaiškinti rinkos poreikius, sudominti galimus pirkėjus, parodyti galimus Programos produktų išpildymo būdus ir gavus užsakymus, tokie produktai būtų pradėti gaminti specialiai tik Kinijos rinkai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Programos 28 ir 38 puslapyje (žr. pareiškėjo 2022 m. gegužės 19 d. lydraščio Priedą Nr. 2) numatyta, kad programos metu bus naudojami pavyzdžiai („samples“) ir ant jų bus nurodyti produktų pavadinimai („brands“). Dėl vyno „La‘colvet“ teismas klaidingai nurodo, neįsigilinęs į pareiškėjo paaiškinimus, kad neva nepavyko išsiaiškinti, kokį gėrimą pareiškėjas pristatinėjo šiame butelyje. Anot pareiškėjo, Programoje, parodoje buvo pristatomi įvairūs galimi Programos produktų išpildymo būdai, tame tarpe pristatytas butelis su kamščio uždarymo metodu, kuris populiarus pilstant putojantį vyną „Prosecco“. Todėl ir šiuo atveju pareiškėjo vykdyta veikla, reklamuojant išpilstymo būdą, visiškai atitinka Programos veiklas, priešingai nei laiko. Pareiškėjo nuomone, situacija, kai vienu konkrečiu metu į nuotraukų vaizdą pateko vyno butelis, negali būti laikoma, kaip tokia kuri neatitinka Programos veiklų. Priešingu atveju, gali susidaryti kurioziška situacija, kai nuotraukose užfiksavus kitokius gėrimus, pvz. vanduo, sultys, vynas ar pan., kurie naudojami asmeniniais tikslais, būtų laikoma, kad tokie produktai visada yra laikomi parodos produktais. Pareiškėjo nuomone, teismas nukopijavo atsakovo teiginį, kad neva padidinus nuotraukos (2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo priedas Nr. 2) vaizdą matomas gazuotas aromatizuotas vyno gėrimas „Colibri Spritz“ (2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo 2.1.2. punktas), net nepatikrinęs jo teisingumo, nes minimoje nuotraukoje Agentūros minimo gėrimo negalima identifikuoti, nes tokio gėrimo ten nėra.
Šalies argumentai
104. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai, nemotyvuotai ir hipotetiškai nurodė, kad ekspertai buvo neobjektyvūs, šališki vien dėl šių ekspertų darbo vietos, užimamos pareigos įmonėse, kurių produkciją pareiškėjas demonstravo parodose. Pareiškėjas pakartoja skundo argumentus, kad pagal Programos 39 puslapyje nustatyta galimybė pasitelkti ekspertus, kurie bus susiję su pareiškėjo nariais, visi pasitelkti ekspertai pasirašė sutartis, kuriose yra įtrauktas nešališkumo ir objektyvumo įsipareigojimas, byloje nėra iš viso jokių duomenų, kad ekspertai pristatinėjo tik savo produktus, priešingai, ekspertai pristatinėjo įvairių firmų produktus, kas buvo nuosekliai pareiškėjo nurodoma bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas pažymi, kad patys ekspertai patvirtina, kad buvo pasitelkti vykdant Programos nuostatas ir vykdė Programos priemonės nešališkai ir objektyviai. Pareiškėjas ėmėsi visų tinkamų priemonių dėl ekspertų dalyvavimo, kadangi visi pasitelkti ekspertai pasirašė sutartis, kuriose yra įtrauktas nešališkumo ir objektyvumo įsipareigojimas. Pareiškėjo įsitikinimu, todėl teismo vertinimas, kad neva buvo pažeistas Sutarties 20.1 punkte numatytas reikalavimas – yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėjas mano, kad svarbu atkreipti dėmesį, kad Programos tikslas ne tik pristatyti ES gėrimus, bet didinti jų eksportą, pardavimus. Tai natūralu, kad gamintojams būtų iš to nauda. Tai savaime reiškia, kad Programos vykdymas yra komerciškai orientuotas. Programa nedraudžia pristatant Programos produktus naudoti konkrečių gamintojų produktus ir prekės ženklus. Programos tikslas ne tik supažindinti, bet yra didinti eksportą, pardavimus į tikslines rinkas. Tai pasiekiama aktyviai pristatant produktus. Net jeigu ir būtų laikoma, kad dėl pasitelktų ekspertų kažkuris pareiškėjo veiksmas tariamai laikytinas klaida, pažeidimu arba nustatytų pareigų nevykdymu, ar kad Programos priemonė „parodos“ įvykdyta nepilnai, turėtų būti taikomas proporcingumo principas.
105. Pareiškėjas pakartoja argumentus, kad nors pareiškėjas grįsdamas patirtas išlaidas ir pateikė kitokio pobūdžio dokumentus, nei reikalauja atsakovas, tai nenuneigia fakto, jog pareiškėjas atliko nurodytas veiklas bei dėl to patyrė išlaidas. Pareiškėjo pateikti įrodymai viena ar kita forma patvirtina faktą, kad pareiškėjas patyrė nurodytas išlaidas. Kuomet pareiškėjo patirtas išlaidas patvirtina netgi ir nepriklausomo audito išvada. Pareiškėjo įsitikinimu, darbo sutartis ir atlyginimo mokėjimai yra daugiau nei pakankami įrodymai. Pareiškėjas tvirtina, kad ne kartą prašė Agentūros nurodyti kokius kitus duomenis jis turi pateikti, tačiau ji ignoravo jo prašymus pateikti informaciją.
106. Pareiškėjas pažymi, kad teismo sprendime kaip ir 2021 m. lapkričio 5 d. sprendime grindžiama, jog pareiškėjo tik 2 258,95 Eur ir 118,59 Eur patirtos išlaidos, įgyvendinant Programos priemones, neatitinka Sutarties šešto skyriaus reikalavimų, tačiau ne visos pareiškėjo patirtos išlaidos - 81 742,60 Eur. Todėl Teismo sprendime padaroma esminė logikos klaida, kuomet įrodinėjant pareiškėjo patirtų 2 258,95 Eur ir 118,59 Eur lėšų nefinansavimą, prieinama nepagrįsta išvada, jog pareiškėjo visos 81 742,60 Eur lėšos negali būti finansuojamos.
107. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog teismas neįsigilino ir klaidingai vertino, sutapatindamas dvi atskiras Sutarties priemones į vieną: atsisakymas pripažinti reikalavimų neatitinkančias išlaidas (Sutarties 26 str.) ir dotacijos sumažinimas (Sutarties 27 str.). Nei 2021 m. lapkričio 5 d. sprendime, nei teismo sprendime nėra konstatuotas likusių išlaidų (pareiškėjo prašomos išlaidos 81 742,60 Eur atėmus 2 258,95 Eur ir 118,89 Eur) neatitikimas Sutarties 6 straipsnio. Sutarties 26.1 straipsnis aiškiai nurodo, kad galima atsisakyti pripažinti tik reikalavimų neatitinkančias išlaidas. Taigi, norint pripažinti visas pareiškėjo prašomas išlaidas (81 742,60 Eur atėmus 2 258,95 Eur ir 118,89 Eur) kaip neatitinkančias reikalavimų, tiek Agentūra (visų pirma 2021 m. lapkričio 5 d. sprendime), tiek teismas privalėjo nustatyti ir pagrįsti, ar deklaruotos išlaidos neatitinka būtent Sutarties 6.1–6.3 papunkčių nustatytų reikalavimų ir jei taip būtų – tik reikalavimų neatitinkančias išlaidas yra atsisakoma pripažinti. Teismas nepagrįstai visas išlaidas (81 742,60 Eur) pripažįsta netinkamomis, kas vertinant, kad nėra nustatyta Sutarties 6.4 punkte nurodytų sąlygų dėl išlaidų neatitikties reikalavimams, laikytina, kad pareiškėjui taikoma bauda / sankcija / priemonė, kuri nėra apibrėžta Sutartyje. Pareiškėjas pabrėžia, kad Sprendime nebuvo pagrįsta, kodėl Agentūros nurodyti neatitikimai laikytini kaip esminiai pažeidimai. Anot pareiškėjo, per veiklų vykdymo laikotarpį faktiškai įvykdė veiklas ir nurodytas priemones, kurios visiškai atitinka Programą bei įgyvendina jos tikslus ir uždavinius. Agentūra 2021 m. lapkričio 5 d. sprendime iš esmės neginčija Pareiškėjo veiklų įvykdymo ir įgyvendinimo fakto, taipogi Pareiškėjo patirtų išlaidų fakto, be to nėra nustačiusi jokios objektyvios esminės klaidos, pažeidimo ar iš esmės nevykdytų pareigų. Net jeigu laikyti, kad Agentūros 2021 m. lapkričio 5 d. sprendime nurodyti neatitikimai yra pažeidimai, jų negalima laikyti esminiais. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jeigu būtų nustatytas Sutarties 7.1 punkto nesilaikymo atvejis, turėjo būtų taikomas dotacijos sumažinimas (sutarties 7.2 p.).
Šalies argumentai
108. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad Agentūra pagrįstai paskyrė pareiškėjui administracinę nuobaudą. Agentūros ketinimas pripažinti visas išlaidas, kurias pareiškėjas patyrė už dalyvavimą parodose neatitinkančiomis reikalavimų yra nepagrįstas ir neproporcingas. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad teismo sprendime nėra detalizuojami jokie reikalavimai ir sąlygos, kurioms esant šios išlaidos laikomos neatitinkančios reikalavimų. Pareiškėjas pabrėžia, kad Agentūra netinkamai apskaičiavo taikomos nuobaudos sumą, kadangi nėra atlikusi išlaidų atitikties Sutarties 6.1-6.3 punktuose nustatytiems reikalavimams vertinimo. Taigi, gaunasi, kad Agentūra pirmiausia visas dėl dalyvavimo parodose patirtas išlaidas pripažįsta netinkamomis, kas vertinant, kad nėra nustatyta Sutarties 6.4 punkte nurodytų sąlygų dėl išlaidų neatitikties reikalavimams, laikytina kaip savarankiška sankcija (bauda), kuri nėra apibrėžta Sutartyje. Be to, papildomai, nesant tam pagrindo, taikoma administracinė nuobauda. Tai vertintina, kad už tą patį tariamą pažeidimą pareiškėjas yra nepagrįstai baudžiamas du kartus (non bis in idem). Agentūra ketina taikyti administracinę nuobaudą – 76 000 Eur, kuri iš esmės yra lygi visoms pareiškėjo patirtoms išlaidoms dėl Programos įgyvendinimo. Todėl kyla pagrindo abejoti, ar toks Agentūros administracinės nuobaudos apskaičiavimas atitinka Europos Sąjungos teisę (Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/1829 nuostatas).
Žemesnės instancijos teismas
109. Tuo labiau, teismas visiškai neargumentavo proporcingumo principo taikymo. Teismas vien tik deklaratyviai nurodė, kad šiuo atveju neva nebuvo pažeistas proporcingumo principas. Agentūros 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimas yra priimtas neproporcingai pareiškėjo atliktiems netikslumams, priimtas nesilaikant Sutartyje nustatytos tvarkos ir procedūrų, todėl privalo būti panaikintas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
110. 2022 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjas pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, kuriame suformulavo klausimus minėtam teismui dėl Agentūros Sprendimu paskirtos baudos atitikimo SESV įtvirtinam bendram ES teisės proporcingumo principui ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 3 daliai, kurioje įtvirtinta, kad bausmės griežtumas turi atitikti padarytą nusikalstamą veiką.
Atsiliepimas
111. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
112. Agentūra pažymi, kad pareiškėjas netinkamai vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, t. y. neatliko privalomos vartotojų apklausos Programos vykdymo pradžioje, eksporto rezultatų vertinimui nebuvo pasitelktas nepriklausomas išorės subjektas bei vartotojų apklausoje neatsispindėjo visi Programos produktai. Dėl neatlikto pradinio vertinimo, netinkamai atliktos apklausos bei netinkamo eksporto rezultatų vertinimo nėra atskaitos taško, kuriuo naudojantis galima būtų įvertinti tolimesnio Programos vykdymo rezultatą (t. y. ateityje bus neįmanoma įvertinti visų įgyvendintų Programos priemonių rezultato). Tai, kad pirmosios instancijos teismas palaikė Agentūros procesiniuose dokumentuose išreikštą poziciją, nereiškia, kad priimtas Spendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas objektyviais įrodymais, kaip tik tokia pozicija tik dar kartą papildomai patvirtina, kad Agentūros 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimas bei pirmosios instancijos teismo Sprendimas yra priimti ištyrus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, tad šiuo atveju neegzistuoja joks pagrindas, kuris leistų kvestionuoti priimto Sprendimo teisėtumą ar pagrįstumą.
113. Anot Agentūros, pareiškėjas visiškai nepagrįstai ir siekdamas suklaidinti teismą aiškina Sutarties 7.2 bei 20.2 papunkčių nuostatas, neva tai ji galėjo taikyti tik Sutarties 27 straipsnyje numatytą dotacijos sumažinimą ir tik pasibaigus Programai, nors Sutarties 7.2 bei 20.2 papunkčiuose aiškiai nurodyta, kad “jei nevykdomos pareigos, taip pat gali būti taikoma bet kuri iš kitų 6 skyriuje aprašytų priemonių”, kurias pareiškėjas dėl nesuprantamų priežasčių vadina “pagalbinėmis / papildomos priemonėmis”, todėl akivaizdu, kad Agentūra, priimdama Sprendimą, pagrįstai pritaikė Sutarties 6 skyriaus 26 straipsnyje numatytą atsisakymą nekompensuoti nepagrįstų išlaidų bei Sutarties 6 skyriaus 29 straipsnyje numatytą administracinės nuobaudos skyrimą.
114. Agentūros įsitikinimu, pareiškėjas neįvykdė įsipareigojimo vengti interesų konflikto, tuo pažeisdamas Sutarties 20.1 papunkčio nuostatas. O pagal tą patį 20.1 papunktį, gali būti taikoma bet kuri Sutarties 6 skyriuje nurodyta priemonė. Agentūra, vadovaudamasi Reglamento Nr. 2015/1829 5 straipsnio 1 dalimi bei Sutarties 29.2 papunkčiu, už šį bei Sprendimo 2 punkte nurodytą pažeidimus skyrė administracinę nuobauda, lygią dvigubam skirtumui tarp prašytos sumos (už dalyvavimą parodose) (38 000 Eur, kuri gaunama patirtai išlaidų sumai 47 500 Eur pritaikius kompensavimo normą - 80 proc.) ir faktiškai išmokėtinos sumos už priemonę (0 Eur). Administracinės nuobaudos dydis: 76 000 Eur (38 000 Eur - 0 Eur) x 2). Tad tiek Agentūros Sprendimas, tiek pirmosios instancijos teismo Sprendimas ir šių aplinkybių kontekste yra teisėti ir pagrįsti.
115. Agentūra pabrėžia, kad Sprendime pagrįstai konstatuota, jog buvo padaryti esminiai Sutarties pažeidimai, kurie, skirtingai nei teigia pareiškėjas, nebuvo laikomi mažareikšmiais pažeidimais, todėl buvo pagrindas pripažinti visas pareiškėjo nurodytas išlaidas (81 742,60 Eur) neatitinkančiomis reikalavimų. Be to, pareiškėjas dokumentais nepagrindė patirtų išlaidų, todėl jos buvo pripažintos neatitinkančiomis reikalavimų. Atsakovas pastebi, jog viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). Kaip ne kartą akcentuota LVAT praktikoje, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012). Agentūra, priimdama 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą, jį grindė bei motyvavo be kita ko ir visų pareiškėjo padarytų pažeidimų visuma, todėl šiuo atveju nebuvo pažeistas proporcingumo principas, nes buvo laikomasi Sutartyje nustatytų procedūrų ir reikalavimų bei Agentūros 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimas pagrįstai priimtas, vadovaujantis Sutarties nuostatomis bei teisės aktais. Pareiškėjas Skundo 90 punkte, mėgindamas pagrįsti savo Skundo abstrakčius argumentus ir bandydamas suformuoti teismo nuomonę, jog Agentūros sprendimas yra nepagrįstas, paminėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-198-525/2020, kuriame pateiktas išaiškinimas šios bylos kontekste nėra aktualus, kadangi minėtoje byloje susiklostė visiškai kitokia teisinė situacija, pateikiama visai kitos, net nepanašios Programos analizė bei analizuojamas visai kitas teisinis reguliavimas. Kaip matyti, pareiškėjo skunde didžiąja dalimi kartojasi tie patys teiginiai, argumentai, o kai kurie teiginiai yra netikslūs ir klaidinantys, suformuluoti pareiškėjo naudai.
Atsiliepimas
116. Atsakovas nurodo, kad nors pareiškėjas teigia, kad tai neproporcinga priemonė, nes išvardinti tik keli produktai, kurie neturėjo būti pristatomi parodose, taip pat keliamas tik kelių ekspertų nešališkumo klausimas, pažeidimai pripažinti esminiais, bet ne mažareikšmiais, kaip juos mėgina įvardinti pareiškėjas.
117. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į ESTT dėl Europos Sąjungos teisės aiškinimo bei taikymo, atsakovas nurodo, kad teismas neturi pagrindo kreipumuisi į šį teismą, kadangi pareiškėjo klausimai de facto nėra aktualūs nagrinėjamam ginčui arba yra tik hipotetinio pobūdžio, t. y. tais atvejais, kai nepriklausomai nuo atsakymo į klausimą, jis neturėtų jokios įtakos bylos baigčiai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
118. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Agentūros 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 03A-(4.32E)-226 „Dėl asociacijos „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ išlaidų pripažinimo netinkamomis ir administracinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Sprendimas, kuriuo nuspręsta: (1) pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų visas „Asociacijos laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. patirtas išlaidas – 81 742,60 Eur (toliau – ir ginčo išlaidos); (2) skirti 76 000 Eur dydžio administracinė nuobaudą (toliau – ir ginčo nuobauda).
119.1. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1306/2013);
119.2. 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1144/2014);
119.3. 2015 m. balandžio 23 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/1829, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse (toliau – ir Deleguotasis reglamentas) 2015/1829);
119.4. 2015 m. spalio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1831, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, taikymo taisyklės (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas 2015/1831);
119.5. Informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų pardavimo skatinimo vidaus rinkoje ir trečiosiose valstybėse paprastosios programos administravimo taisyklės, patvirtintos žemės ūkio ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 3D-541(toliau – ir Administravimo taisyklės).
Dėl ginčo esmės ir reikšmingų faktinių aplinkybių
120. Agentūra pagal iš Europos Komisijos gautą informaciją su pareiškėju 2019 m. balandžio 15 d. sudarė Dotacijos susitarimą Nr. 8248eur – ABBI_CN/20SUT/1 (toliau – ir Susitarimas), kuriuo pareiškėjui skirta dotacija įgyvendinti šio susitarimo 1 priede aprašytą veiklą – Kinijai skirtą informavimo ir pardavimo skatinimo kampaniją „Europos spalvos“ apie Europoje gaminamą midų ir putojantį vyną su vyninių vynuogių veislių nuoroda – ABBI_CN“ (toliau – ir Programa).
121. 2020 m. birželio 30 d. Asociacija pateikė prašymą dėl tarpinio mokėjimo.
122. Ginčijamu Sprendimu Agentūra konstatavo, kad:
122.1. neatliktas Programos priemonių poveikio vertinimas (Pirmas pažeidimas) (Sprendimo 1 p.), t. y. (i) nebuvo atlikta vartotojų apklausa Programos įgyvendinimo pradžioje; (ii) neatliktas Programos veiksmų poveikio vertinimas – eksportuotojų apklausa. Agentūra, be kita ko, atsižvelgdama į Europos Komisijos 2021 m. liepos 28 d. raštą Ares(2021)4820223, šį pažeidimą vertino kaip esminį, Sudarantį (savarankišką) pagrindą pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų visas Pareiškėjo nurodytas pirmojo Programos ataskaitinio laikotarpio išlaidas – 81 742,60 Eur;
122.2. parodose „Hong Kong International Wine & Spirits Fair 2019“ ir“ ProWine China Wine & Spirits Fair Shanghai 2019“ metu Asociacija reklamavo produktus, kurie negalėjo būti reklamuojami pagal Programą šiose parodose – Pareiškėjas parodose reklamavo produktus, kurie nėra Programos viešinimo ir pardavimo skatinimo objektais (Antras pažeidimas) (Sprendimo 2 p.);
122.3. nesilaikyta Susitarime numatyto reikalavimo imtis visų reikiamų priemonių, kad nekiltų pavojus įgyvendinti Programos priemones šališkai ir neobjektyviai: minėtose parodose kaip ekspertai dalyvavo asmenys, susiję su minėtų (nepagrįstai reklamuotų) produktų, kurie įgyvendinant Programą negali būti viešinami ir skatinamas jų pardavimas, gamintojais (Trečias pažeidimas) (Sprendimo 3 p.);
122.4. dalis prašytų kompensuoti išlaidų nebuvo pagrįstos atitinkamais dokumentais (Ketvirtas pažeidimas; Sprendimo 4 p.), t. y.: (i) 2 258,95 Eur suma Asociacijos patirtų išlaidų projekto koordinavimui nebuvo pagrįsti teisės aktuose numatytais įrodymais, dalis išlaidų patirtos iki pradedant įgyvendinti Programą; (ii) 118,89 Eur Tiesioginių personalo išlaidų nepagrįstos, nes pateikti dokumentai nepatvirtino atitinkamai darbuotojui mokėto darbo užmokesčio už funkcijas įgyvendinant Programą; (iii) 4,76 Eur fiksuoto dydžio netiesioginių išlaidų neatitiko reikalavimų.
123. Agentūra vertino, kad Asociacija neįvykdė Susitarimo 6.1 dalies (a) (i) (iii) (iv) (vii) punktuose, 7.1 ir 20.1 dalyse numatytų reikalavimų ir taip pažeidė Deleguotojo reglamento 2015/1829 4 straipsnio 1 punkto a, c, d ir f punktų ir Įgyvendinimo reglamento 2015/1831 15 straipsnio 5 dalies nuostatas. Atitinkamai atsakovas, vadovaudamasis Susitarimo 6.5, 7.2 ir 20.2 dalimis ir 26 straipsniu bei Įgyvendinimo reglamento 2015/1831 17 straipsnio 1 dalimi, visas ginčo išlaidas pripažino neatitinkančiomis reikalavimų.
124. Taip pat Agentūra, vadovaudamasi Deleguotojo reglamento 2015/1829 5 straipsnio 1 dalimi ir Susitarimo 29 straipsniu, nusprendė skirti administracinė nuobaudą už Antrą ir Trečią pažeidimus, kuriuos ji (Agentūra) vertino kaip esminius (Sprendimo 2 ir 3 p.).
125. Asociacija Sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. liepos 8 d. sprendimu jį (skundą) atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
V.
126. Atsakovas ginčijamame sprendime kaip teisinį pagrindą visas ginčo išlaidas pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų nurodė Susitarimo 6.5, 7.2 ir 20.2 dalis bei 26 straipsnį, taip pat Įgyvendinimo reglamento 2015/1831 17 straipsnio 1 dalį.
Dėl Susitarimo 6.5 dalies (reikalavimų neatitinkančios išlaidos)
127. Įgyvendinimo reglamento 2015/1831 17 straipsnio („Reikalavimų neatitinkančių išlaidų nepatvirtinimas <...>“) 1 dalis nustato, kad „valstybės narės, atlikdamos tarpinį ar galutinį mokėjimą arba po to, kai jie buvo atlikti, ir visų pirma po šiame reglamente numatytų patikrinimų nepatvirtina išlaidų, kurios laikomos neatitinkančiomis reikalavimų.“.
128. Deleguotojo reglamento 2015/1829 preambulės konstatuojamoje dalyje (11) nurodyta, kad, „atsižvelgiant į savitą pardavimo skatinimo priemonių pobūdį, reikėtų nustatyti gavėjo įgyvendinant programą patirtų išlaidų atitikties finansavimo reikalavimams taisykles;“.
129. Deleguotojo reglamento 4 straipsnis („Paprastų programų išlaidos, atitinkančios Sąjungos finansavimo reikalavimus“), be kita ko, nustato:
Aprašomoji dalis
„1. Sąjungos lėšomis finansuojamos išlaidos, atitinkančios visus šiuos kriterijus:
a) jas įgyvendindama programą faktiškai patyrė pasiūlymą teikianti organizacija, išskyrus su galutinėmis ataskaitomis ir vertinimu susijusias išlaidas;
b) jos nurodytos programos bendro biudžeto sąmatoje;
c) jos būtinos bendrai finansuojamai programai įgyvendinti;
d) jos yra nustatomos ir patikrinamos, visų pirma užfiksuotos pasiūlymą teikiančios organizacijos apskaitos dokumentuose ir nustatytos atsižvelgiant į valstybėje narėje, kurioje įsisteigusi pasiūlymą teikianti organizacija, taikomus apskaitos standartus;
f) jos yra pagrįstos, pateisinamos ir atitinka patikimo finansų valdymo principą, visų pirma yra ekonomiškos ir veiksmingos.
2. Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 8 straipsnio 2 dalyje minimame kvietime teikti pasiūlymus nurodoma, kurių kategorijų išlaidos laikomos atitinkančiomis Sąjungos finansavimo reikalavimus.
Tačiau atitinkančiomis finansavimo reikalavimus laikomos šių kategorijų išlaidos:
c) personalo išlaidos, kurias sudaro tik darbo užmokestis, socialinio draudimo mokesčiai ir kitos išlaidos, įtrauktos į programai įgyvendinti paskirto personalo atlygį ir taikomos pagal galiojančius nacionalinius teisės aktus arba darbo sutartį <...>;
3. Netiesioginės finansavimo reikalavimus atitinkančios išlaidos nustatomos taikant fiksuotą 4 % visų tiesioginių reikalavimus atitinkančių personalo išlaidų normą.“.
130. Susitarimo 26.1 dalyje nurodyta, kad „valstybė narė, atlikdama tarpinį mokėjimų, išmokėdama likutį arba vėliau, atsisakys pripažinti visas reikalavimų neatitinkančias išlaidas (žr. 6 straipsnį) <...>. Bus atsisakyta pripažinti visas reikalavimų neatitinkančias išlaidas.“.
131. Susitarimo 6.4 dalyje („Reikalavimų neatitinkančios išlaidos“), be kita ko, nustatyta, kad „reikalavimų neatitinkančios išlaidos yra: (a) pirmiau (6.1-6.3 dalyse) išdėstytų sąlygų neatitinkančios išlaidos, visų pirma: (i) su kapitalo grąža susijusios išlaidos; (ii) skola ir skolos tvarkymo mokesčiai; (iii) atidėjiniai galimiems būsimiems nuostoliams įsipareigojimams arba skoliniams; (iv) mokėtinos palūkanos; (v) abejotinos skolos; (vi) nuostoliai dėl valiutos kurso pokyčių; (vii) banko mokesčiai, kuriuos gavėjo bankas taiko pervedimams iš valstybės narės; (viii) per didelės arba neapgalvotos išlaidos; (ix) atskaitytinas PVM; (x) veiklos įgyvendinimo sustabdymo laikotarpiu (žr. 33 išlaidos; straipsnį) patirtos; (xi) trečiųjų šalių suteikti nepiniginiai įnašai <...>“.
132. Šioje nuostatoje minima Susitarimo 6.1 dalis („Bendrosios išlaidų atitikties reikalavimams sąlygos“) išvardija kriterijus, kurių atitinkančios išlaidos laikomos reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis. Šie kriterijai iš esmės tapatūs išvardintiems Deleguotojo reglamento 2015/1829 4 straipsnio 1 dalyje.
133. Susitarimo 6.5 dalyje („Reikalavimų neatitinkančių išlaidų deklaravimo pasekmės“) nurodyta, kad „deklaruotas reikalavimų neatitinkančias išlaidas bus atsisakyta pripažinti (žr. 26 straipsnį). Tokiu atveju taip pat gali būti taikoma bet kuri iš kitų 6 skyriuje aprašytų priemonių.“.
Dėl Susitarimo 7.2 ir 20.2 dalių (pažeidimai)
134. Kaip nurodoma Reglamento Nr. 1144/2014 15 straipsnio 7 dalyje, „Sąjunga finansuoja pagal paprastas programas įgyvendinamas informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo priemones vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 4 straipsnio 1 dalies c punktu.“ Be to, Deleguotojo reglamento 2015/1829 preambulės konstatuojamoje dalyje (12) pažymėta, kad „paprastos programos turėtų būti finansuojamos remiantis Reglamentu (ES) Nr. 1306/2013.“.
135. Vadovaujantis Reglamento Nr. 1306/2013 63 straipsnio 1 dalimi, „jei nustatoma, kad paramos gavėjas neatitinka atitikties kriterijų, nevykdo įsipareigojimų ar kitų pareigų, susijusių su žemės ūkio sektorių teisės aktuose numatytomis pagalbos arba paramos skyrimo sąlygomis, nemokama arba atšaukiama visa parama arba jos dalis <...>.“ Komisija priima deleguotuosius aktus dėl šio visos paramos arba jos dalies atšaukimo sąlygų (Reglamento Nr. 1306/2013 63 str. 4 d.).
136. Iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad Pirmu ir Antru pažeidimais pareiškėjas pripažintas pažeidusiu Susitarimo 7.1 dalį („Bendroji pareiga tinkamai įgyvendinti veiklą“), įtvirtinančią, kad „gavėjas turi įgyvendinti veiklą taip, kaip aprašyta 1 priede, laikydamasis Susitarimo nuostatų ir vykdydamas visas pagal taikomą ES, tarptautinę ir nacionalinę teisę privalomas teisines pareigas.“.
137. Pagal Susitarimo 7.2 dalį („Pareigų nevykdymo pasekmės“), „jei gavėjas nevykdo kurios nors iš šiame straipsnyje nustatytų pareigų, gali būti mažinama dotacija (žr. 27 straipsnį). Jei nevykdomos pareigos, taip pat gali būti taikoma bet kuri iš kitų 6 skyriuje aprašytų priemonių.“.
138. Susitarimo 20 straipsnio („Interesų konfliktas“), su kuriuo yra siejamas Trečias pažeidimas, 20.1 dalis („Pareiga vengti interesų konflikto“) įtvirtina, kad „Gavėjas turi imtis visų reikiamų priemonių, kad nekiltų pavojus, jog veikla negalės būti nešališkai ir objektyviai įgyvendinta dėl priežasčių, susijusių su ekonominiais interesais, politine ar pilietine priklausomybe, šeimos ar emociniais ryšiais ar bet kokiais kitais bendrais interesais <...>. Jis turi nedelsdamas oficialiai pranešti valstybei narei apie bet kokią padėtį, dėl kurios kyla ar, tikėtina, kils interesų konfliktas, ir iš karto imtis visų būtinų veiksmų tai padėčiai ištaisyti.“.
139. Vadovaujantis Susitarimo 20.2 dalimi („Pareigų nevykdymo pasekmės“), „jei gavėjas nevykdo kurios nors iš šiame straipsnyje nustatytų pareigų, gali būti mažinama dotacija (žr. 27 straipsnį), taip pat gali būti nutrauktas Susitarimas (žr. 34 straipsnį). Jei nevykdomos pareigos, taip pat gali būti taikoma bet kuri iš kitų 6 skyriuje aprašytų priemonių.“.
140. Minėtose nuostatose minimo Susitarimo 27 straipsnio („Dotacijos sumažinimas“) 27.1 dalis (“Sąlygos“) įtvirtina, kad „valstybė narė gali, išmokėdama likutį arba vėliau, sumažinti didžiausią dotacijos sumą (žr. 1.5 straipsnį), jei gavėjas (arba fizinis asmuo, turintis įgaliojimus atstovauti gavėjui arba jo vardu priimti sprendimus) padarė esminių klaidų, pažeidimų ar sukčiavo arba iš esmės nevykdė Susitarime nustatytų pareigų ar jų nevykdė per sutarties sudarymo procedūrą (pavyzdžiui, netinkamai įgyvendino veiklą, pateikė klaidingą informaciją arba reikiamos informacijos nepateikė, pažeidė etikos principus).“.
141. Susitarimo 27.2 dalies („Sumos, kurią reikia sumažinti, apskaičiavimo procedūra“) pirma pastraipa nustato, kad „sumažinimas bus proporcingas klaidų, pažeidimų, sukčiavimo arba nevykdytų pareigų sunkumui.“. „Jei valstybė narė sumažins dotaciją, kai turi būti išmokamas likutis, ji apskaičiuos veiklai skirtinos sumažintos dotacijos sumą ir tada nustatys mokėtiną likučio sumą (žr. 5.3.4 ir 16.4 dalis)“ (Susitarimo 27.3 dalies („Poveikis“) pirma pastraipa).
142. Minėta Susitarimo 5.3.4 dalis nustato, kad jei dotacijos suma mažinama pagal Susitarimo 27 straipsnį, valstybė narė sumažintą dotacijos sumą apskaičiuos iš Sutarties 5.1. dalyje nustatytos didžiausios dotacijos sumos atimdama atitinkamą sumą (apskaičiuotą pagal Sutarties 27.2 dalį proporcingai klaidų, pažeidimų, sukčiavimo arba iš esmės nevykdytų pareigų sunkumui).
VI.
143. Aptarto reguliavimo ir Susitarimo nuostatų kontekste toliau vertintini ginčijamame Sprendime nurodyti Asociacijos veiklos trūkumai (pažeidimai) vykdant Programą, nulėmę sprendimą ginčo išlaidas pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų.
Dėl Pirmo pažeidimo
144. Pareiškėjas pirmiausia pripažintas pažeidusiu Susitarimo 7.1 dalies reikalavimus – nevykdė Programos taip, kaip aprašyta Susitarimo 1 priede, o konstatuoti pažeidimai buvo pripažinti esminiais, sudarančiais pakankamą (savarankišką) pagrindą pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų visas ginčo išlaidas (81 742,60 Eur). Taigi, pareiškėjas pripažintas neįvykdžiusiu Susitarimo I priedo 6 ir 7 skyrių reikalavimų, nes: (1) Programos įgyvendinimo pradžioje neatliko vartotojų apklausos (toliau – ir ginčo vartotojų apklausa); (2) netinkamai atliko Programos veiksmų poveikio vertinimą –eksportuotojų apklausą (toliau – ir ginčo eksportuotojų apklausa).
145. Dėl pirmosios pažeidimo dalies pareiškėjas neneigia, kad minėtos vartotojų apklausos Programos įgyvendinimo pradžioje neatliko, tačiau mano, kad pakanka (i) vartotojų apklausos, atliktos 2017 metais Asociacijai baigus 2017 m. liepos 15 d. vykdyti kitą, ankstesnę programą „Europos spiritinių gėrimų su saugoma geografine nuoroda ir vynų su nuoroda į vyninių vynuogių veisles informavimas ir skatinimas trečiosiose šalyse“, taip pat (ii) nepriklausomo išorinio vertintojo ASMS LLC atliktos vartotojų apklausos, pasibaigus Programos ataskaitiniam laikotarpiui. Pareiškėjas akcentuoja, kad minėti 2017 m. vertinimo rezultatai yra susiję su tais pačiais produktais ir tomis pačiomis tikslinėmis grupėmis, kaip ir ginčo Programa, be to, vykdant Programą atliktos apklausos rodo, kad nuo 2015 m. iki 2021 m. nebuvo jokių reikšmingų pasikeitimų, susijusių su žiniomis apie rūšinį putojantį vyną Kinijoje, t. y. laikosi nuomonės, jog galima pagrįstai teigti, kad ir 2019 m. šių produktų žinomumas būtų panašus.
146. Dėl antrosios pažeidimo dalies (netinkamo Programos veiksmų poveikio vertinimo), t y. ginčo eksportuotojų apklausos, pareiškėjas teigia, kad šią apklausą jis atliko pats (savarankiškai) bei rezultatus perdavė nepriklausomam vertintojui. Iš esmės apeliantas laikosi pozicijos, kad, nepaisant formalių trūkumų, apklausos, kurios tikslas yra nustatyti, ar gamintojai vykdo Programos produktų eksportą į tikslinę rinką ir koks tokio eksporto kiekis, rezultatus patvirtina oficiali statistinė informacija, taip pat ir pačių eksportuotojų turima informacija.
147. Tuo tarpu atsakovas iš esmės laikosi pozicijos, kad, pirma, turėjo būti atlikta apklausa būtent dėl ginčo Programos, kuri buvo pradėta 2019 metais, ir negalima remtis kitos programos metu (2017 m.) vykdytos apklausos, kuri, be kita ko, neapėmė midaus, rezultatais, taip pat, antra, kiek tai yra susiję su eksportuotojų apklausa, Agentūra nurodė, kad, vadovaujantis Administravimo taisyklių 22 punktu bei Įgyvendinimo reglamento 2015/1831 15 straipsnio 5 dalimi, Programos veiksmų poveikio vertinimą turi atlikti nepriklausomas išorės subjektas, todėl darytina išvadą, jog Pareiškėjo atlikta eksportuotojų apklausa negali būti laikoma tinkamu Programos veiksmų poveikio vertinimu.
148. Paminėtina, kad byloje taip pat yra Europos Komisijos raštai, kuriuose pateikiama šios Sąjungos institucijos nuomonė dėl ginčo vartotojų apklausos neatlikimo:
148.1. 2021 m. balandžio 28 d. Europos Komisijos rašte, kuriuo atsakoma dėl to, kokių priemonių reikėtų imtis prieš paprastos skatinimo programos gavėją, nes buvo nustatyta, kad jis neatliko nei pirminio vertinimo programos pradžioje ar iki jos įgyvendinimo pradžios, nei metinio programos rezultatų vertinimo po kiekvieno ataskaitinio laikotarpio, iš esmės pateikiamos nuorodos į Susitarimo 7.1, 7.2, 15.4, 15., 27.1 dalis, bei 34 straipsnį;
148.2. 2021 m. liepos 28 d. Europos Komisijos rašte, be kita ko, nurodyta, kad „<...> pagal Dotacijos sutarties 7.1 straipsnį dotacijos gavėjai privalo įgyvendinti veiksmą, kaip nurodyta 1 priede. Minėtame priede (programos pasiūlyme), darbo pakete „Rezultatų vertinimas“, 41-42 puslapiuose, yra aiškiai nurodomas rezultatų įvertinimo atlikimas, įskaitant pirminį įvertinimą programos pradžioje, taip pat metinius poveikio vertinimus. Tai, kad dotacijos gavėjas neatliko programos pasiūlyme reikalaujamo vertinimo, reiškia, kad nebus įmanoma visapusiškai įvertinti programos rezultatų ir poveikio. Taigi, dotacijos gavėjo pirminio įvertinimo neatlikimas yra esminis įsipareigojimų pagal Sutartį pažeidimas [„<...> serious breach of obligations under the Agreement <...>“] ir gali prireikti imtis bet kurių priemonių, aprašytų ankstesniame Komisijos tarnybų atsakyme“ (t. y. minėtame Europos Komisijos 2021 m. balandžio 28 d. rašte).
Dėl ginčo vartotojų apklausos (ne)atlikimo
149. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad, nepaisant apelianto dėstomų samprotavimų, nėra jokio objektyvaus pagrindo paneigti atsakovo nustatytas bei pirmosios instancijos teismo konstatuotos faktinės aplinkybės, kad Asociacija neatliko ginčo vartotojų apklausos, kaip to reikalaujama pagal Programą (Sutarties I priedą). Tai lemia, kad pareiškėjas pagrįstai buvo pripažintas pažeidusiu Susitarimo 7.1 dalį.
150. Tačiau taip pat yra sutiktina ir su pareiškėjo pozicija, kad, kvalifikuodamas tokio pažeidimo teisines pasekmes, atsakovas taikė netinkamas Susitarimo nuostatas: Susitarimo 7.2 dalis, apibrėždama 7.1 dalies pažeidimo pasekmes, pirmiausia nukreipia į Susitarimo 27 straipsnį („Dotacijos sumažinimas“). Be to, kiek tai yra susiję su ginčo vartotojų apklausos neatlikimu, vien tai, kad Susitarimo 7.2 dalis taip pat nustato, kad „<...> Jei nevykdomos pareigos, taip pat gali būti taikoma bet kuri iš kitų 6 skyriuje aprašytų priemonių <...>“, negali būti aiškinama kaip sudaranti pagrindą taikyti Susitarimo 26 straipsnį („Atsisakymas pripažinti reikalavimų neatitinkančias išlaidas“).
151. Iš tiesų, visų pirma, vien tai, kad Susitarimo 7.2 straipsnis papildomai nukreipia į VI skyriaus priemones, savaime nereiškia, kad gali būti taikomos priemonės, kurių taikymo sritis akivaizdžiai neapima konkretaus konstatuoto 7.1 dalies pažeidimo.
152. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Susitarimo 26 straipsnio taikymas yra susijęs su (neatsiejamas nuo) konkrečių išlaidų vertinimo dėl jų (išlaidų) atitikties Deleguotojo reglamento 2015/1829 4 straipsnyje bei Susitarimo 6.1–6.3 dalyse nurodytiems kriterijams. Tačiau atsakovo ginčijamame Sprendime nurodytas (visų) deklaruotų ginčo išlaidų pripažinimo netinkamomis pagrindas – ginčo vartotojų apklausos neatlikimas – ne tik nepatenka į minėtų kriterijų turinį, bet ir nėra tiesiogiai susijęs su jokiomis konkrečiomis išlaidomis, t. y. deklaruotos išlaidos nebuvo susijusios (nulemtos) neatliktos ginčo vartotojų apklausos. Taigi, be kita ko, įvertinus ir Susitarimo 6.4 dalyje pateiktą (pavyzdinį) reikalavimų neatitinkančių išlaidų sąrašą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad aptariamo Susitarimo 7.1 dalies pažeidimo pasekmės galėjo būti kvalifikuotos pagal šio dokumento 26 straipsnį.
153. Antra, kaip minėta, Susitarimo 7.2 dalis pirmiausia nukreipia į 27 straipsnį, kurio taikymo sritis akivaizdžiai apima ir aptariamą 7.1 dalies pažeidimą (ginčo vartotojų apklausos neatlikimą) – Susitarimo 27.1 dalis nustato („Sąlygos“), kad „valstybė narė gali, išmokėdama likutį arba vėliau, sumažinti didžiausią dotacijos sumą <...>, jei gavėjas <...> padarė esminių klaidų, pažeidimų ar sukčiavo arba iš esmės nevykdė Susitarime nustatytų pareigų ar jų nevykdė per sutarties sudarymo procedūrą (pavyzdžiui, netinkamai įgyvendino veiklą, pateikė klaidingą informaciją arba reikiamos informacijos nepateikė, pažeidė etikos principus).“ Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtuose 2021 m. balandžio 28 d. ir 2021 m. liepos 28 d. raštuose Europos Komisijos ginčo situacija (pažeidimą) pasekmių požiūriu iš esmės kvalifikavo pagal Susitarimo 27 straipsnį (“Dotacijos sumažinimas“) bei 34 straipsnį („Susitarimo nutraukimas“).
154. Sprendžiant dėl nepagrįsto Susitarimo 26 straipsnio taikymo reikšmės aptariamos ginčijamo Sprendimo dalies pagrįstumui, pastebėtina, kad iš tiesų pagal pareiškėjui sukeliamas (finansines) pasekmes atsisakymas pripažinti ginčo išlaidas tinkamomis iš esmės lemia lygiavertį poveikį Susitarimo 27 straipsnyje numatytam dotacijos sumažinimui. Tačiau šiuo aspektu svarbu akcentuoti, jog Susitarimo 27.2 dalies pirma pastraipa nustato, kad „sumažinimas bus proporcingas klaidų, pažeidimų, sukčiavimo arba nevykdytų pareigų sunkumui.“.
155. Proporcingumo reikalavimo aspektu paminėtina, jog Įgyvendinimo reglamento 2015/1831 preambulės konstatuojamoje dalyje (16) nurodyta, kad „siekiant įvertinti informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo programų veiksmingumą ir našumą, turėtų būti nustatytos nuostatos, pagal kurias būtų reikalaujama, kad pasiūlymus teikiančios organizacijos ir valstybės narės tinkamai stebėtų bei vertintų programas ir bendrus pardavimo skatinimo politikos įgyvendinimo rezultatus“. Vadovaujantis Įgyvendinimo reglamento 2015/1831 15 straipsnio 2 dalimi, “paraiška laikoma priimtina, jei kartu su ja pateikiamas galutinis tarpinės ataskaitos variantas, galutinė ataskaita ir pardavimo skatinimo bei informacijos teikimo priemonių rezultatų vertinimo tyrimas.“.
156. Taigi, pritartina, kad ginčo vartotojų apklausa yra tiesiogiai susijusi su minėtu Programos priemonių rezultatų vertinimu. Tačiau, įvertinus byloje surinktus duomenis, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su Agentūros pozicija, kad vien šios apklausos neatlikimas pats savaime paneigia galimybe atlikti tinkamą priemonių (jų dalies) rezultatų vertinimą už ataskaitinį laikotarpį bei sudaro pagrindą paneigti visas ginčo išlaidas.
157. Iš tiesų nors, viena vertus, nėra pirminės apklausos dėl midaus, kita vertus, informavimas (viešinimas) apie midų sudarė tik nedidelė dalį Programos priemonių. Be to, kiek tai yra susiję su rūšiniu putojančiu vynu, teisėjų kolegija, ypač atsižvelgdama į vėlesnių apklausų rezultatus bei numatytą ginčo vartotojų apklausos apimtį, neturi pagrindo akivaizdžiai nepagrįstais pripažinti pareiškėjo argumentus dėl 2017 m. atliktos apklausos reikšmės vertinant Programos priemonių poveikį tiek ataskaitiniu laikotarpiu, tiek pabaigus Programą, juolab kad poveikiui vertinti naudojami ir kiti rodikliai (Susitarimo I priedas; Įgyvendinimo reglamento 2015/1831 22 str. 3 d.).
158. Visa tai lemia, kad Agentūrai neatlikus tinkamo aptariamo pažeidimo vertinimo, nėra pagrindo konstatuoti, kad dotacijos sumažinimas visa ginčo išlaidų suma tenkintų Susitarimo 27.2 dalies pirmoje pastraipoje numatytas sąlygas. Kitaip tariant, net ir teigiant, kad ginčo pažeidimo atveju gali būti taikomas Susitarimo 27 straipsnis, nėra pagrindo konstatuoti, kad aptariama viešojo administravimo subjekto priimto administracinio sprendimo dalis yra pagrįsta.
Dėl ginčo eksportuotojų apklausos (ne)tinkamo atlikimo
159. Dėl Agentūros konstatuoto Susitarimo 7.1 dalies pažeidimo, susijusio su netinkamu ginčo eksportuotojų apklausa, pirmiausia pažymėtina, kad atsakovas šį pažeidimą iš esmės sieja su aplinkybe, kad šią apklausą atliko pati Asociacija, o ne nepriklausomas išorės vertintojas.
Motyvuojamoji dalis
160. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir sutinkant su Agentūros ir pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl padaryto pažeidimo, atsižvelgiant į šios Nutarties 15050–153 punktus, konstatuotina, kad atsakovas nepagrįstai vadovavosi Susitarimo 26 straipsniu, spręsdamas dėl tokio pažeidimo pasekmių. Be to, nors ginčijamo Sprendimo (finansinės) pasekmės gali būti pripažintos lygiavertėmis Susitarimo 27 straipsnyje nurodytoms (šios Nutarties 154 p.), nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad už jį (pažeidimą) pritaikytos poveikio priemonės neatitinka Susitarimo 27.2 dalyje nustatytų proporcingumo reikalavimų.
161. Pažymėtina, jog reikalavimas, kad Programos priemonių rezultatų vertinimo tyrimą atliktų nepriklausomas išorės subjektas (be kita ko, Administravimo taisyklių 22 p.), yra tiesiogiai susijęs su siekiu užtikrinti atitinkamos informacijos apie veiklos rezultatus objektyvumą ir patikimumą. Šiuo aspektu pareiškėjo paties surinkta ir nepriklausomam vertintojui perduota informacija, su kuria yra siejamas Agentūros konstatuotas pažeidimas, kaip nurodo apeliantas ir ko iš esmės neneigia atsakovas, yra (gali būti) patikrinama remiantis nuo Asociacijos nepriklausomais šaltiniais, pavyzdžiui, oficialia statistine informacija (pateikta ir šioje byloje). Kitaip tariant, paties pareiškėjo atlikta ginčo eksportuotojų apklausa buvo susijusi su informacija, kurią galima gauti ir iš kitų šaltinių ir kurios išraiška nepriklauso nuo pareiškėjo valios, tačiau atsakovas, visiškai nevertindamas šios informacijos, t. y. nekonstatavęs duomenų klastojimo ar neteisingos informacijos pateikimo nepriklausomam vertintojui fakto, atsižvelgė tik į formalią aplinkybę, kad šią informaciją surinko ne nepriklausomas išorės subjektas.
162. Visa tai lemia, kad ir su ginčo eksportuotojų apklausa susijusi ginčijamo Sprendimo dalis nagrinėjamu atveju negali būti pripažinta pagrįsta.
Dėl Antro pažeidimo
163. Pareiškėjas taip pat pripažintas nesilaikiusiu Susitarimo 7.1 dalies numatyto reikalavimo įgyvendinti Programą taip, kaip aprašyta Susitarimo 1 priede, nes parodose „„Hong Kong International Wine & Spirits Fair 2019“ ir „ProWine China Wine & Spirits Fair Shanghai 2019“ Asociacija reklamavo Produktus, kurie nėra midus ar putojantis vynas su vyninės vynuogių veislės nuoroda – putojantį vyną be vyninės vynuogių veislės nuorodos „Dimmito“, gazuotą vyno gėrimą „Fashionette“, sidrą „La‘colvert“, neputojantį raudoną vyną, gazuotą aromatizuotą vyno gėrimą „Colibri Spritz“,putojantį įvairių rūšių gėrimą „Cosmopolitan Diva“.
164. Agentūra pastarųjų produktų, jos vertinimu nesančių Programos objektais, reklamavimą (informacijos apie juos viešinimą) įgyvendinat Programos priemones, pripažino esminiu pažeidimu ir pagrindu pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų visas išlaidas, kurias Pareiškėjas patyrė dalyvaudamas minėtose parodose – 47 500,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas su tokia atsakovo pozicija sutiko, be kita ko, pritardamas Agentūros vertinimui dėl šiuo klausimu surinktų įrodymų.
165. Nesutikdamas su tokiu vertinimu, apeliantas pirmiausia akcentuoja, kad parodose reklamuoti daugiau nei trys gamintojai ir penki prekių ženklai, taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad parodose buvo demonstruoti tinkami, visiškai Programą atitinkantys Programos produktai: (1) gamintojo UAB „Lietuviškas midus“ (Lietuva) produktas „Stakliškių midus“; (2) gamintojo Botter S.P.A. (Italija) produktai: putojantys rūšiniai vynai „Barocco Prosecco“, „Borboleta Prosecco“, „Borboleta Moscato“; (3) gamintojo Cantine Dimmito Giuseppe (Italija) produktas putojantis rūšinis vynas „Prosecco“; (4) gamintojo UAB ITALIANA LT (Lietuva) produktas putojantis rūšinis vynas „Chardonay“; (5) gamintojo Latvijas Balzams AS (SIA Amber Beverage Group) (Latvija) putojantis rūšinis vynas „Diva Tempranillo“. Pareiškėjas taip pat nesutinka su Agentūros vertinimu dėl Asociacijos pateiktoje vaizdinėje medžiagoje užfiksuotų kitų produktų.
166. Pastaruoju aspektu, t. y. dėl informacijos apie produktus, kurių viešinimas nebuvo numatytas pagal aptariamą Programos priemonę, teisėjų kolegija pritaria apelianto pozicijai, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų vienareikšmiškai pripažinti pareiškėją reklamavus raudonąjį vyną aptariamų parodų metu. Kita vertus, susipažinus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, nėra pagrindo abejoti Agentūros ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog paties pareiškėjo pateikti duomenys (įrodymai) objektyviai patvirtina, kad aptariamų parodų metu Asociacija viešino informaciją apie kitus ginčijamame Sprendimu nurodytus produktus, kurie nebuvo nurodyti Programoje.
167. Šiam vertinimui prieštaraujančių apelianto argumentų, kurie iš esmės yra abstraktūs bei nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, kontekste teisėjų kolegija atskirai pastebi, jog, pirma, Reglamento Nr. 1144/2014 5 straipsnio 3 dalies a punktas įtvirtina, kad „informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo priemonės gali apimti tik vyną, kuriam suteikta kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda, taip pat vyną, ant kurio etiketės nurodoma vynuogių veislė <...>.“ Tuo tarpu, kaip minėta, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad Sprendime minimas (putojantis) vynas būtų tenkinęs šiuos reikalavimus. Be to, antra, kritiškai vertintini apelianto argumentai apie neva demonstruotus butelių išpilstymo ir uždarymo būdus, ypač atsižvelgiant į tai, jog vien, pavyzdžiui, gėrimo, nepatenkančio į Programos priemonių turinė, butelio etiketės demonstravimas yra laikytinas informavimu apie tokį gėrimą.
168. Taigi, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad minėtų parodų metu Asociacija papildomai viešino informaciją (reklamavo) į aptariamos Programos priemonės turinį nepatenkančius produktus. Tačiau vertindama ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija pirmiausia pastebi, kad Agentūra šią aplinkybę vertino kaip Susitarimo 7.1 dalies pažeidimą, sudarantį pagrindą taikyti 26 straipsnyje numatytą priemonę – išlaidas pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų.
169. Šiuo aspektu Agentūra aiškiai nenurodo, kokių konkrečiai Deleguotojo reglamento 2015/1829 4 straipsnio ir Susitarimo 6.1–6.3 dalių reikalavimų neatitinka visos aptariamos dalyvavimo renginiuose išlaidos. Be to, nors galima pagrįstai teigti, jog į aptariamos Programos priemonių turinį nepatenkančių produktų viešinimu susijusi išlaidų dalis neatitinka Deleguotojo reglamento 2015/1829 4 straipsnio 1 dalies c ir b punktų (šios išlaidos nėra nurodytos programos bendro biudžeto sąmatoje ir (ar) nėra būtinos bendrai finansuojamai programai įgyvendinti), visiškai nėra aišku, kokiu prieš tai paminėtose nuostatose išvardytų reikalavimų neatitinka likusi šių išlaidų dalis, susijusi su Programos priemones nuostatas atitinkančių produktų viešinimu, o Sprendime minimas „esminio pažeidimo“ požymis (kriterijus) akivaizdžiai nėra susijęs su Susitarimo 26 straipsnyje numatytos priemonės taikymu.
170. Be to, nors, kaip minėta, Agentūra konstatavo Susitarimo 7.1 dalies pažeidimą, kas, ypač atsižvelgiant į ginčijamo Sprendimo motyvus dėl „esminio pažeidimo“, paprastai turėtų lemti 27 straipsnyje („Dotacijos sumažinimas“) numatytos priemonės taikymą (Susitarimo 7.2 dalis), tačiau, pirma, ne tik nepaneigta, kad didžioji dalis pardose viešintų produktų atitiko Programos reikalavimus, bet ir, antra, ginčijame Sprendime nėra jokių argumentų (motyvų) kuo grindžiamas vertinimas dėl draudimo paramos gavėjui papildomai (savo lėšomis) parodose informuoti apie kitus produktus. Iš tiesų ginčijamu Sprendimu atsakovas nenurodė jokių konkrečių nuostatų šiuo klausimu, nekonstatavo, pavyzdžiui, pažeidimų, susijusių su netinkamu (draudžiamu) prekių ženklų viešinimu, su teisės aktų reikalavimais neatitinkančiu galimu „kryžminiu“ finansavimu ar panašių aplinkybių, kurios galėtų pateisinti (pagrįsti) draudimą Asociacijai savo lėšomis minėtose parodose viešinti informaciją ir apie kitus produktus.
171. Tai lemia, kad ginčijamame Sprendime pateikti motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti Susitarimo 7.1 dalies pažeidimo, o taip pat teigiant, jog ginčijamo Sprendimo dalimi taikyta priemonė yra lygiavertė dotacijos sumažinimui, – kad yra tenkinamos sąlygos Susitarimo 27 straipsnyje nurodytai priemonei taikyti.
172. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ir su Antru pažeidimu susijusi Sprendimo dalis negali būti pripažinta pagrįsta.
Dėl Trečio pažeidimo
173. Agentūra taip pat vertino, kad įgyvendindamas Programos priemones, pareiškėjas nesilaikė Susitarimo 20.1 dalyje numatyto reikalavimo imtis visų reikiamų priemonių, kad nekiltų pavojus įgyvendinti Programos priemones šališkai ir neobjektyviai, nes minėtose parodose Kinijoje kaip ekspertai dalyvavo: (1) UAB „ITALIANA LT“ darbuotojas bei direktorius ir buvo reklamuojami tos pačios bendrovės UAB „ITALIANA LT“ gaminami produktai, kurie įgyvendinant Programą negalėjo būti viešinami ir skatinamas jų pardavimas; (2) „Cosmopolitan Diva“ prekės ženklo vadovė ir buvo reklamuoti minėto prekės ženklo produktai, kurie įgyvendinant Programą taip pat negalėjo būti viešinami ir skatinamas jų pardavimas.
174. Atsakovo vertinimu, minėto (nešališkumo) įsipareigojimo nesilaikymas yra esminis pažeidimas ir buvo pagrindas pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų Pareiškėjo dalyvavimui minėtose parodose patirtas išlaidas – 47 500,00 Eur.
175. Pareiškėjas aplinkybių, susijusių su minėtų ekspertų dalyvavimu parodose, neneigia, tačiau nurodo, kad šie asmenys yra susiję su Asociacija, paslaugos buvo teikiamos neatlygintinai, kas atitinka Programos nuostatas, sunku rasti tinkamų ekspertų, be to, šie ekspertai pasirašė sutartis, kuriose yra įtrauktas nešališkumo ir objektyvumo įsipareigojimas.
176. Teisėjų kolegija pirmiausia pastebi, kad ginčijamame Sprendime nurodyta pažeidimo apimtis nėra aiški: kaip matyti iš Sprendimo 3.1 ir 3.2 punktų, aptariamas nešališkumo reikalavimo pažeidimas iš esmės siejamas tik su parodose viešinta informacija apie produktus, kurie nebuvo numatyti Programoje, t. y. atsakovas ginčijamame Sprendime nekvestionuoja tų pačių asmenų dalyvavimo aptariamose parodose pristatant kitus (Programos reikalavimus atitinkančius) gėrimus. Be to, konstatuodama Antra pažeidimą, Agentūra vertino, kad informaciją apie Programoje nenumatytus produktus parodų metu viešino Asociacija, t. y. nėra pripažinta, kad šių (į Programą nepatenkančių) produktų viešinimas buvo nulemtas galimo minėto ekspertų šališkumo.
177. Kita vertus, nors aptariamų ekspertų, kurie yra susiję su dalimi aptariamose parodose reklamuotų produktų gamintojais, dalyvavimas pristatant produktus gali kelti abejonių dėl jų nešališkumo, svarbu akcentuoti, kad, kaip ir Pirmo pažeidimo atveju (šios Nutarties 150–153, p.), Sprendimo 3 punkte minimas nešališkumo pažeidimo atvejis nepatenka į Susitarimo 26 straipsnio taikymo sritį. Todėl Agentūros nurodytas atsisakymo kompensuoti aptariamas išlaidas teisinis pagrindas yra akivaizdžiai netinkamas, juolab kad Susitarimo 20.2 dalis dėl 20.1 dalies pažeidimo eksplicitiškai nukreipia į 27 straipsnį („Dotacijos sumažinimas“).
178. Pastarosios nuostatos taikymas, be kita ko, implikuoja poreikį paisyti Susitarimo 27.2 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto proporcingumo reikalavimų, tačiau ginčijamame Sprendime atsakovo nurodytos aplinkybės neleidžia pripažinti, kad visų su dalyvavimu parodose susijusių išlaidų sumažinimas atitinka aptariamo ((galimo) pažeidimo sunkumą, ypač atsižvelgiant į tai, kad: (i) Agentūra nekvestionavo Asociacijos nešališkumo šiai viešinant informaciją apie jos narių gaminamą produkciją, t. y. nekeliama jokių abejonių dėl viešinti atrinktų produktų, be to, aptariami ekspertai buvo susiję būtent su pareiškėju (jo nariais); (ii) ekspertams nebuvo mokamas joks atlygis iš Programos lėšų; (iii) keliama abejonė tik dėl potencialaus nešališkumo reikalavimų pažeidimo, t. y. nėra konstatuota, kad ekspertai pažeidė su pareiškėjų sutartyse nustatytus nešališkumo ir objektyvumo reikalavimus; (iv) vieno iš aptariamų ekspertų dalyvavimas įgyvendinant Programos priemones buvo numatytas jos (Programos) aprašyme. Atskirai pastebėtina ir tai, kad atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nepagrįstai remiasi teisėjams (teismams) keliamais nešališkumo ir nepriklausomumo reikalavimais (standartais).
179. Visa tai sudaro pagrindą pripažinti, kad ir su Trečiu pažeidimu susijusi ginčijamo Sprendimo dalis negali būti pripažinta pagrįsta.
Dėl Ketvirto pažeidimo
180. Kaip minėta, Agentūra ginčijamu Sprendimu neatitinkančiomis reikalavimų pripažino 2 258,95 Asociacijos deklaruotų išlaidų projekto koordinavimui, taip pat 118,89 Eur tiesioginių ir 4,76 Eur netiesioginių personalo išlaidų (išlaidų darbo užmokesčiui).
181. Šiuo aspektu teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Agentūros ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad aptariamos išlaidos neatitiko nurodytų Susitarimo 6 straipsnio reikalavimų, juolab ir pats pareiškėjas pripažįsta, kad jo pateikti dokumentai neatitiko Sprendime nurodytų taisyklių, be kita ko, kuriomis siekiama užtikrinti, kad su Programos įgyvendinimu susijusios išlaidos būtų ekonomiškos ir veiksmingos.
182. Apeliaciniame skunde dėstomų argumentų kontekste atskirai pastebėtina, kad, kaip matyti iš Susitarimo 6.1 dalies ir Deleguotojo reglamento 2015/1829 4 straipsnio 1 dalies, pateikti dokumentai turi patvirtinti ne tik išlaidų patyrimo faktą, bet ir šių išlaidų, įskaitant išlaidas darbo užmokesčiui, ryšį su atitinkama programa (programos priemone). Taip pat leisti konstatuoti, kad jos yra pagrįstos, pateisinamos ir atitinka patikimo finansų valdymo principą.
183. Pareiškėjo, kuriam teko pareiga gebėti pagrįsti atitinkamų išlaidų atitiktį aptariamiems Susitarimo 6 straipsnio ir Deleguotojo reglamento 2015/1829 reikalavimams, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams teiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstyti bendro pobūdžio (abstraktūs) teiginiai neleidžia konstatuoti, kad Agentūra padarė klaidų vertindama (netinkamai vertino) aptariamų išlaidų atitiktį šiems reikalavimams. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad aptariama Sprendimo dalis yra neteisėta ir (ar) nepagrįsta.
VII.
184. Kaip minėta, už antrą ir trečią pažeidimus Agentūra ginčijamu Sprendimu skyrė administracinė nuobaudą, kuri yra lygi dvigubam skirtumui prašytos kompensuoti sumos (už dalyvavimą parodose – 38 000,00 Eur, kuri gaunama patirtai išlaidų sumai (47 500,00 Eur) pritaikius kompensavimo normą – 80 proc.) ir faktiškai išmokėtinos sumos už priemonę (0 Eur). – 76 000,00 Eur (38 000 x 2). Nurodyti tokio sprendimo teisiniai pagrindai – Deleguotojo reglamento 2015/1829 5 straipsnio 1 dalis ir Susitarimo 29 straipsnis.
185. Kaip matyti iš Reglamento Nr. 1306/2013 63 straipsnio, 2 dalies, jei nustatoma, kad paramos gavėjas neatitinka atitikties kriterijų, nevykdo įsipareigojimų ar kitų pareigų, susijusių su žemės ūkio sektorių teisės aktuose numatytomis pagalbos arba paramos skyrimo sąlygomis, bei jei taip numatyta žemės ūkio sektorių teisės aktuose, valstybės narės skiria administracines nuobaudas, laikydamosi 64 ir 77 straipsniuose nustatytų taisyklių.
186. Viena iš galimų administracinės nuobaudos forma, numatyta Reglamento Nr. 1306/2013 64 straipsnio 4 dalies b punkte – : „sumos, apskaičiuotos remiantis kiekiu ir (arba) laiku, susijusiu su reikalavimų nesilaikymu, sumokėjimas“.
187. Kaip nustatyta Reglamento Nr. 1306/2013 64 straipsnio 5 dalyje, „administracinės nuobaudos yra proporcingos ir jų dydis diferencijuojamas atsižvelgiant į nustatyto reikalavimų nesilaikymo sunkumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą, ir neviršija šių ribų:
a) administracinės nuobaudos suma, kaip nurodyta 4 dalies a punkte, neviršija 200 % paramos paraiškos ar mokėjimo prašymo sumos; <...>
c) administracinės nuobaudos suma, kaip nurodyta 4 dalies b punkte, neviršija sumos, lygios šios dalies a punkte nurodytai procentinei daliai; <...>.“
188. Reglamento Nr. 1306/2013 64 straipsnio 6 dalies a punktas įtvirtina, kad „siekiant atsižvelgti į, viena vertus, mokesčių ir nuobaudų, kurie turi būti nustatomi, atgrasomą poveikį ir, kita vertus, į kiekvienos paramos sistemos ar priemonės, kuriai taikomi žemės ūkio sektorių teisės aktai, specifiką, Komisijai <...> suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl <...> 4 dalyje pateiktame sąraše nurodytos administracinės nuobaudos nustatymo kiekvienos paramos sistemos ar priemonės ir atitinkamo 3 dalyje nurodyto asmens atveju, neviršijant 5 dalyje nustatytų ribų, ir dėl konkretaus dydžio nustatymo, įskaitant nekiekybinio pobūdžio reikalavimų nesilaikymo atvejais, kuriuos taiko valstybės narės;“.
189. Šiuo aspektu Deleguotojo reglamento 2015/1829, kuris, kaip matyti iš jo preambulės, priimtas pagal Reglamento Nr. 1306/2013 64 straipsnio 6 dalį, konstatuojamoji dalis (11) numato, kad, „siekiant veiksmingai apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, reikėtų priimti tinkamas kovos su sukčiavimu ir dideliu aplaidumu priemones. Tam reikėtų nustatyti administracines nuobaudas, atitinkančias veiksmingumo, atgrasymo ir proporcingumo principus. Pagal šį reglamentą skiriamos administracinės nuobaudos turėtų būti laikomos pakankamai atgrasomomis, kad jomis būtų atgrasyta nuo tyčinio reikalavimų nesilaikymo.“.
190. Atitinkamai Deleguotojo reglamento 2015/1829 5 straipsnio („Administracinės nuobaudos, taikomos paprastų programų atveju“) 1 dalis įtvirtina, kad „nustačius pažeidimą, pasiūlymą teikiančiai organizacijai taikoma administracinė nuobauda, lygi dvigubam skirtumui tarp pradžioje išmokėtos arba prašytos sumos ir faktiškai išmokėtinos sumos.“.
191. Vertinant šios nuostatos turinį, matyti, kad pagal ja taikomos nuobaudos dydis yra siejamas išimtinai su atsisakyta išmokėti suma, t. y. šios nuobaudos dydis nepriklauso nuo nustatyto reikalavimų nesilaikymo (pažeidimo) pobūdžio, sunkumo, masto, trukmės ir kitų aplinkybių, į kurias paprastai atsižvelgiama diferencijuojant kitas panašaus pobūdžio priemones.
192. Pastebėtina, kad administracinės nuobaudos turi būti ne tik veiksmingos ir atgrasančios, bet ir proporcingos (Reglamento Nr. 1306/2013 64 st. 5 ir 6 d.), o minėtos galimybės diferencijuoti paskirtos administracinės nuobaudos dydį, be kita ko, atsižvelgiant ir į kumuliacinį atsisakytos išmokėti sumos bei skirtos administracinės nuobaudos poveikį subjektui (paramos gavėjui), nebuvimas gali lemti nepagrįstas ir neproporcingas padarytam pažeidimui pasekmes.
193. Tačiau iš minėtos Deleguotojo reglamento 2015/1829 preambulės konstatuojamosios dalies (11) matyti, kad teisėkūros subjektas (Europos Komisija) aptariamą reguliavimą vertina kaip tinkamą, t. y. ir proporcingą tikslui pasiekti, kas leidžia manyti, kad nei valstybės narės institucijos (nagrinėjamu atveju – Agentūra), nei nacionaliniai teismai negali pagal Sąjungos teisės aktus skirtinos administracinės nuobaudos sumažinti (individualizuoti skirtinos administracinės nuobaudos) – šios nuobaudos dydis nustatomas automatiškai nepriklausomai nuo pažeidimo sunkumo.
194. Nėra abejonių, kad Europos Komisija, įgyvendindama jai suteiktus įgaliojimus priimti atitinkamus Sąjungos aktus be kita ko, privalo paisyti Sąjungos teisės ir jos bendrųjų principų, taigi ir proporcingumo principo. Kaip matyti iš nuoseklios Teisingumo Teismo jurisprudencijos, siekiant, kad priemone būtų paisoma proporcingumo principo, ja turi būti nuosekliai ir sistemiškai užtikrinamas siekiamo teisėto tikslo įgyvendinimas ir neviršijama to, kas tinkama ir būtina tam tikslui pasiekti, turint omenyje, kad jos sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi siekiamiems tikslams (šiuo klausimu žr. 2018 m. sausio 25 d. sprendimo byloje F, C‑473/16, EU:C:2018:36, 56. ir 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimo byloje Cilevičs ir kt., C‑391/20, EU:C:2022:638, 65 p.ir juose nurodytą Teisingumo Teismo jurisprudenciją).
195. Tai, be kita ko, reiškia, kad taikomos sankcijos griežtumas turi atitikti pažeidimo, už kurį ji skirta, sunkumą (Teisingumo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimo sujungtose bylose Maksimovic ir kt., C‑64/18, C‑140/18, C‑146/18 ir C‑148/18, EU:C:2019:723, 39 p. ir jame nurodyta jurisprudencija). Atsižvelgiant į aptariamos administracinės nuobaudos baudžiamąjį pobūdį, paminėtina ir tai, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 3 dalis taip pat nustato, kad „bausmės griežtumas turi atitikti padarytą nusikalstamą veiką.“.
196. Taigi, galima pagrįstai teigti, kad įgyvendindama Reglamento ((ES) Nr. 1306/2013 64 straipsnio 6 dalyje nustatytus įgaliojimus, Europos Komisija, be kita ko, turi užtikrinti, jog administracinės nuobaudos neviršytų to, kas tinkama ir būtina nagrinėjamų teisės aktų teisėtiems tikslams pasiekti, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi nurodytiems tikslams.
197. Šiuo aspektu, teisėjų kolegijos nuomone, iš Deleguotojo reglamento 2015/1/1829 konstatuojamosios dalies, taip pat iš Reglamento Nr. 1144/2014 nėra matyti išskirtinių aplinkybių, suponuojančių poreikį paprastųjų programų atveju apriboti galimybę diferencijuoti skiriamos administracinės nuobaudos dydį, t. y. nukrypti nuo Deleguotojo reglamento 2015/1829 5 straipsnio 1 dalyje numatyto dydžio atveju, kai, atsižvelgiant į individualią situaciją, šio dydžio taikymas sukelia (akivaizdžiai) neproporcingas pasekmes konkrečiam subjektui (paramos gavėjui). Teisėjų kolegija neranda ir argumentų, kad egzistuoja koks nors išskirtinis interesas, pateisinantis tokį ribojimą, o toks bendras ir visiems atvejams taikomas ribojimas kelia abejonių dėl jo pripažinimo proporcingu tikslui (bendrajam interesui) apsaugoti Sąjungos (nuosavus) išteklius.
198. Šiomis aplinkybėmis iš esmės sutiktina su pareiškėjo argumentais dėl su administracinės nuobaudos taikymu susijusio reguliavimo galimo nesuderinamumo su, be kita ko, bendruoju Sąjungos proporcingumo principu. Tačiau pripažinus (šiuos nutarties 163-179 p.), kad su Antru ir Trečiu pažeidimais susijusi Sprendimo dalis yra nepagrįsta, tai savaime yra pagrindas panaikinti pareiškėjui paskirtą administracinę nuobaudą, dėl ko kreiptis į Teisingumo Teismą šiuo aspektu nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo.
VIII.
199. Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, kad ginčijamo Sprendimo dalis, susijusi su Pirmu–Trečiu pažeidimais bei skirta administracine nuobauda pripažintini nepagrįstais. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, minėta Sprendimo dalis naikinama ir klausimas dėl pareiškėjo prašymo dalies grąžintinas Agentūrai nagrinėti iš naujo.
200. Tokia bylos procesinė baigtis nagrinėjamu atveju eliminuoja teismo pareigą atskirai pasisakyti dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Teisingumo Teismą su šios šalies procesiniuose dokumentuose nurodytais ir (ar) kitais prejudiciniais klausimais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
201. Pirmosios instancijos teismui 2022 m. balandžio 6 d. pareiškėjas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus, tarp kurių: (1) 23 Eur žyminio mokesčio; (2) 3 580,20 Eur (be PVM) už skundo parengimą (apmokėta 2022 m. vasario 10 d.); (3) 191 Eur vertimo išlaidų.
202. Pareiškėjas taip pat minėtu prašymu prašo atlyginti 4 332 Eur (su PVM) išlaidas pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2022-02-22/2, kurioje paslauga įvardinta kaip „Teisinės paslaugos“. Šias paslaugas detalizuojančiame 2022 m. balandžio 6 d. prašyme bendrai nurodyta – „Teisinės paslaugos (skundo trūkumų taisymas, atsiliepimo į skundą analizė, teismų praktikos analizė, patikslinto skundo rengimas, programos dalių bei skundo priedų vertimų atlikimas, prašymų rengimas, pasirengimas bylos nagrinėjimui, atstovavimas teismo posėdyje) 35,1 val.“. Pažymėtina, kad toks subendrintas skirtingų su atstovavimu susijusių išlaidų abstraktus išvardijimas nagrinėjamu atveju neleidžia įvertinti jų individualaus turinio ir apimties, būtinumo bei pagrįstumo. Be to, pareiškėjo prašomos atlyginti teisinių paslaugų išlaidos, jo patirtos administracinės procedūros Agentūroje metu, nelaikytinos bylinėjimosi išlaidomis.
203. Byloje taip pat yra gautas 2023 m. balandžio 17 d. prašymas iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, bei šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai: (1) 12 Eur žyminio mokesčio; (2) 5 615,61 atstovavimo išlaidų (už apeliacinio skundo parengimą (38,8 val.)– 4 788,70 Eur ; už prašymo kreiptis į Teisingumo Teismą parengimą (6,7 val.) – 826,91 Eur; apmokėta – 2022 m. gruodžio 20 d.).
204. Įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį, tenkintų reikalavimų apimtį bei atsižvelgiant į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (aktuali redakcija; toliau – ir Rekomendacijos), 2 punkte išvardintus kriterijus iš atsakovo pareiškėjui priteistina: 31 Eur žyminio mokesčio bei 172 Eur vertimo išlaidoms atlyginti; 3 600 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme (Rekomendacijų 8.2 p.) bei 3 400 Eur už Atstovavimo apeliacinės instancijos teisme (Rekomendacijų 8.10 ir 8.16 p.), viso – 7203 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti (ABTĮ 40 str. 1 ir 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis bei 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo asociacijos Baltijos gėrimų pramonės aljanso apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 8 d. sprendimą pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo asociacijos Baltijos gėrimų pramonės aljanso skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti atsakovo viešosios įstaigos „Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra“ (2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo “ Nr. 3A-(4.32E)-226 „Dėl asociacijos „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ išlaidų pripažinimo netinkamomis ir administracinės nuobaudos skyrimo“ dalį, kuria netinkamomis buvo pripažintos šio sprendimo 1–3 punktuose nurodytos išlaidos bei paskirta administracinė nuobauda ir grąžinti klausimą dėl šių išlaidų kompensavimo viešajai įstaigai „Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra“ nagrinėti iš naujo.
Likusią pareiškėjo asociacijos Baltijos gėrimų pramonės aljanso skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą“.
Priteisti pareiškėjo asociacijos Baltijos gėrimų pramonės aljanso naudai iš atsakovo viešosios įstaigos „Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra“ 7 203 Eur (septynis tūkstančius du šimtus tris eurus) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, atlyginti.
Nutartis neskundžiama.