Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių vandenys“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, Mažeikių rajono savivaldybės administracija) dėl įsakymo panaikinimo.

6Pareiškėjas UAB „Mažeikių vandenys“ (toliau – ir pareiškėjas, Projekto vykdytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro (toliau – ir Ministras) 2017 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. D1-717 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-055 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių vandenys“, grąžinimo“ (toliau – Įsakymas).

8Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir Agentūra), priimdama 2017 m. rugpjūčio 22 d. pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-055/IT02 (toliau – ir Išvada), ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Ministerija), priimdama Įsakymą, rodiklių nepasiekimo priežasčių vertinimo aspektu netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) 1911 punktą ir Ministro 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-401 patvirtinto Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ VP3-3.1-AM-01-V priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – Finansavimo sąlygų aprašas) 34 punktą. Todėl Agentūra nepagrįstai inicijavo pažeidimo tyrimą ir nustatė pažeidimą, o Ministerija nepagrįstai Įsakymu netinkamomis pripažino dalį projektui „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Mažeikių rajone (Sedoje, Plinkšiuose, Bugeniuose)“ (projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-02-055) (toliau – ir Projektas) finansuoti išmokėtų lėšų. Agentūra ir Ministerija netinkamai įvertino aplinkybes, jog rodiklis nepasiektas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjo, bei priežasčių, buvusių nežinomų Projekto finansavimo ir administravimo sutarties Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-055 (toliau – ir Sutartis) pasirašymo metu, t. y. 2010 m. lapkričio 29 d. Tai, remiantis PAFT 1911 punktu, sudaro pakankamą teisinį pagrindą nepradėti pažeidimo tyrimo dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo, o jį pradėjus – pabaigti, stebėsenos rodiklio nepasiekimo nepripažįstant pažeidimu. Teisinis reguliavimas pareiškėjui užkerta kelią reikalauti, kad asmenys, individualiai išgaunantys geriamąjį vandenį ir individualiai tvarkantys nuotekas, prisijungtų prie naujai įrengtų vandentiekio ir (arba) nuotekų surikinimo tinklų. Gyventojai prie naujos infrastruktūros neprisijungė dėl šių nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių, t. y. mažėjančio gyventojų skaičiaus, finansinių galimybių neturėjimo, šulinio (gręžinio) vandens ir asmeninių buitinių nuotekų valymo įrenginių naudojimo, sanitarinio mazgo neturėjimo. Stebėsenos rodiklių reikšmės – gyventojų skaičiaus – padidėjimą nulėmė teisinio reguliavimo pasikeitimas. Be to, pareiškėjas visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį dėjo maksimalias pastangas tam, kad, užtikrintų gyventojų (būstų) prisijungimą prie naujai nutiestų vandens ir nuotekų surinkimo tinklų.

10Agentūra ir Ministerija netinkamai aiškino ir taikė Finansavimo sąlygų aprašo 3, 34 punktus, nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių (toliau – Lėšų grąžinimo taisyklės) 5.2.3 punkto, Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 patvirtintų ES sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių (toliau – Lėšų administravimo taisyklės) 3 punkto nuostatomis. Todėl Agentūra nepagrįstai ir neteisėtai nustatė pažeidimą dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo, nors pareiškėjas tinkamai įvykdė visas Projekto veiklas (buvo sukurta ir yra eksploatuojama nurodyto masto infrastruktūra), pasiekė Europos Bendrijų Komisijos 2007 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. K(2007)3738 patvirtintoje veiksmų programoje „Sanglaudos skatinimas“ dėl Bendrijos paramos iš Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo pagal Konvergencijos tikslą Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programa), Sutartyje numatytus Projekto, o kartu ir finansinės paramos panaudojimo tikslus, o stebėsenos rodiklių nepasiekimas nesukėlė ir negalėjo sukelti nuostolių (žalos) nei nacionaliniam nei Europos Sąjungos (toliau – ir ES) biudžetams.

12Net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad objektyviai egzistuoja tariamai nustatyti pažeidimai, Įsakymu pritaikyta 5 proc. dydžio nuo Sutarties vertės finansinė korekcija yra neproporcinga nustatytiems pažeidimams, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 1 daliai, viešajam interesui bei pažeidžia finansinių korekcijų taikymo tikslus. Agentūra pasiūlė taikyti finansinę korekciją, nesuteikusi pareiškėjui galimybės ištaisyti stebėsenos rodiklių pasiekimo trūkumų, nors tą turėjo padaryti, vadovaudamasi teisiniu reguliavimu, įtvirtintu Rekomendacijų dėl principų, kriterijų ir indikacinių skalių, kuriomis turi vadovautis Komisijos tarnybos, nustatydamos finansinius koregavimus, numatytus Reglamento Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą, II priedo H straipsnio 2 dalyje [C(2002) 2871] 1 punkto (b) papunktyje, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Metodika) 4–5, 18 punktuose, PAFT 196 punkte. Finansinė korekcija yra neproporcinga ir dėl to, kad Agentūros nustatyti pažeidimai yra formalūs ir pareiškėjui pritaikyta finansinė korekcija nebuvo susijusi su Metodikos 4 punkte įtvirtintu tokių korekcijų taikymo tikslu. Kadangi stebėsenos rodikliai nustatyti skirtingoms pareiškėjo veikloms, finansinių korekcijų taikymo principai (Metodikos 263.2. p.) turi būti taikomi tik tai daliai Projekto finansavimo, kuri skirta būtent tai veiklai, todėl Išvadoje turėjo būti nustatyta, kuri dalis finansavimo buvo skirta vandentiekio tinklams ir kuri dalis nuotekų surinkimo tinklams. Atitinkamai 5 proc. finansinė korekcija turėtų būti skaičiuojama tik nuo finansavimo sumos skirtos nuotekų surinkimo tinklų plėtrai ir modernizavimui, kadangi Išvadoje konstatuotas tinkamas gyventojų prisijungimo prie naujų vandentiekio tinklų pasiekimas.

14Įsakymas yra nemotyvuotas, priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių, teisės aktų reikalavimų bei teismų praktikos. Jame yra pateikiama tik nuoroda į Išvadą, kuri neatitinka VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų principų bei VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Ministerija neatliko jokio Išvados argumentų teisingumo vertinimo. Įsakymas yra nemotyvuotas ir todėl, kad Išvadoje, kuria vadovavosi Ministerija priimdama Įsakymą, Agentūra nepagrįstai rėmėsi Agentūros 2017 m. liepos 25 d. rašte Nr. (29-2-7)-APVA-1580 „Dėl įtariamų pažeidimų“ (toliau – ir 2017 m. liepos 25 d. raštas) nurodytu veiksnių, priskirtinų prie tų, kurių įtakos rodiklių reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, sąrašu (toliau – ir Veiksnių sąrašas), nevertino kitų svarbių aplinkybių. 2017 m. liepos 25 d. raštu patvirtintas Veiksnių sąrašas, kaip teisės aktas, nėra viešai paskelbtas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme (toliau – TPĮ) nustatyta tvarka. Priimant Įsakymą, buvo pažeistos procedūrinės nuostatos, nes Įsakymas priimtas 2017 m. rugpjūčio 31 d., t. y. nesuėjus PAFT 211 punkte įtvirtintam 10 darbo dienų Išvados apskundimo terminui.

16Pareiškėjas prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – LVAT) su prašymu patikrinti, ar Metodikos (2016 m. birželio 16 d. redakcija) 263.2 punktas neprieštarauja VAĮ 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, teisinės valstybės bei įstatymo viršenybės principams. Taip pat prašė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir Teisingumo Teismas) dėl prejudicinio sprendimo, užduodant klausimą: „ar SESV [ES sutarties ir Sutarties dėl ES veikimo suvestinė redakcija] 5 straipsnyje, 69 straipsnyje įtvirtintas bendrasis ES teisės proporcingumo principas, kuris ES fondų finansavimo teisiniame reguliavime yra detalizuotas Europos Komisijos 2006 m. gruodžio 8 d. reglamento (EB) Nr. 1828/2006 ir Rekomendacijų dėl principų, kriterijų ir indikacinių skalių, kuriomis turi vadovautis Komisijos tarnybos, nustatydamos finansinius koregavimus, numatytus Reglamento Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą, II priedo H straipsnio 2 dalyje [C(2002) 2871], turi būti aiškinamas taip, jog, esant šiame skunde nurodytoms faktinėms aplinkybėms, Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (2016 m. rugsėjo 20 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintos Metodinės pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijos (2016 m. birželio 16 d. suvestinė redakcija), tiek, kiek nenumato galimybės finansines korekcijas taikyti proporcingai, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, individualias aplinkybes, pažeidžia bendrąjį ES proporcingumo principą“.

18Atsakovas Ministerija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

20Nurodė, kad Agentūros darbuotojai, įvertinę, kokios aplinkybės lėmė konkretaus rodiklio nepasiekimą, nustatė, kad Projekto apimtyje nustatyti rodikliai nėra pasiekti iki Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte nurodytos datos – 2016 m. gruodžio 31 d. Nustačius, kad rodikliai iš dalies nepasiekti dėl ne nuo pareiškėjo priklausančių aplinkybių, rodiklių nepasiekimo procentas buvo perskaičiuojamas atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir tik tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentas viršijo 10 proc., buvo inicijuojamas įtariamo pažeidimo tyrimas. Pareiškėjui buvo arba turėjo būti žinomi veiksniai, dėl kurių nebuvo pasiekti stebėsenos rodikliai. Pareiškėjas kaip profesionalus verslo subjektas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje turėjo numatyti ir įvertinti, ar gyventojai, iki kurių būstų tiesiami tinklai, turi pakankamas finansines galimybes prie jų jungtis. Vadovaujantis protingumo principu, kiekvienas verslo subjektas turi įvertinti investicijų tikslingumą ir atsiperkamumą. Taip pat pakeitus teisinį reglamentavimą, pareiškėjui buvo suteiktas papildomas vienerių metų terminas rezultato stebėsenos rodikliams pasiekti. Tai, kad pareiškėjas dėjo pastangas vertinimo rodikliams pasiekti, nereiškia, kad šie rodikliai buvo pasiekti ir įvykdytas pareiškėjo Sutartimi prisiimtas įsipareigojimas. Joks teisės aktas nenumato Agentūrai, vertinant rodiklių pasiekiamumą, vertinti po 2017 m. sausio 1 d. prijungtus gyventojus. Projekto vykdytojo įsipareigojimai pagal Sutartį yra platesni ir neapsiriboja tik vamzdžių tiesimu, t. y. jų tiesimas nėra savitikslis, ir to nepakanka konstatuoti, kad pareiškėjas savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai. Agentūros duomenimis, pareiškėjui išmokėtas visas pagal Sutartį numatytas finansavimas, todėl, nustačius, kad Sutartyje nustatyti rodikliai nepasiekti, daroma išvada, kad Projekto vykdytojui išmokėta didesnė suma nei priklauso, o dėl to ES ir nacionaliniai biudžetai patyrė nuostolių.

22Tiek Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą, parinkdama taikytinos finansinės korekcijos dydį, tiek Ministerija, priimdama Įsakymą, vadovavosi nagrinėjamai situacijai aktualių teisės aktų nuostatomis. Metodika yra skelbiama viešai, tad pareiškėjas turėjo visas galimybes susipažinti ir numatyti jam gresiančias sankcijas, suvokti ir įvertinti kriterijus, sąlygojusius apimtį, kuria išlaidos buvo pripažintos netinkamomis finansuoti. Nagrinėjamu atveju už pareiškėjo padarytą pažeidimą pagrįstai pritaikyta 5 proc. dydžio finansinė korekcija. Pažeidimai – projektų finansavimo ir administravimo sutartyse nustatytų projektų stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių reikšmių nepasiekimas – yra aiškiai ir detaliai reglamentuoti Metodikoje. Teisės aktuose įtvirtintos nuostatos formuluojamos remiantis vienodo vertinimo principu, todėl pareiškėjo argumentas dėl jam pritaikytos finansinės korekcijos skaičiavimo kitokiu būdu nei numatyta Metodikoje yra nepagrįstas. Tai, kad Metodikoje įtvirtintos finansinės korekcijos pradedamos skaičiuoti tik nuo didesnės kaip 10 proc. rodiklio nepasiekimo ribos, reiškia, kad Metodika parengta vadovaujantis proporcingumo principu ir iš anksto įvertinus galimus atvejus, kai projektų vykdytojų nepasiektų rodiklių reikšmės bus mažareikšmės, net jei ir būtų įvertinta, kad rodiklio reikšmės nepasiekimas yra sąlygotas veiksnių, kurių įtaką Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui Projekto vykdytojas visgi galėjo sumažinti. Tai rodo, kad Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą ir jo metu remdamasi Metodikoje įtvirtinta tvarka, parinkdama taikytiną finansinę korekciją bei ją siūlydama pritaikyti Ministerijai, vadovavosi proporcingumo principu – parinkta poveikio priemonė ir jos mastas yra adekvatūs padarytam pažeidimui.

24Įsakymas priimtas remiantis Išvada, kurioje išdėstyti visi motyvai, kuriais remiantis pareiškėjui pritaikyta finansinė korekcija. Toks motyvų išdėstymas atitinka LVAT praktiką, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Įsakymas yra nemotyvuotas ir prieštarauja VAĮ 8 straipsnio 1 daliai. Nagrinėjamu atveju Ministerija, nepraleisdama PAFT nustatyto termino sprendimui priimti, neturėdama duomenų apie pareiškėjo pateiktą skundą (pareiškėjas skundo Ministerijai nebuvo pateikęs Įsakymo priėmimo metu) teisėtai ir pagrįstai priėmė Įsakymą. Įsakymo priėmimo faktas jokiu būdu neapribojo pareiškėjo tinkamos teisės į gynybą, juolab, kad pareiškėjas dėl Įsakymo panaikinimo pateikė skundą teismui.

26Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime prašė skundą atmesti.

28Agentūra atsiliepimą į pareiškėjo skundą grindė iš esmės tapačiais argumentais, kaip ir Ministerija.

30Nurodė, kad Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, o Išvada ir Įsakymas turi būti vertinami kaip vientisas dokumentas.

32Pažymėjo, jog Metodikoje nustatyta galimybė pažeidimo ištaisymui siejama su keturių jos 5.1–5.4 punktuose nurodytų sąlygų visetu, kurio nagrinėjamu atveju nėra. Pirmiausia, Projektas yra pasibaigęs, visi mokėjimai pagal Projekto sutartis yra atlikti, Išvadoje nustatytas pažeidimas yra susijęs su jau išmokėtomis lėšomis, taigi, Metodikos 5.1 punkte įtvirtinta sąlyga netenkinama. Antra, Metodikos 5.3 punkte įtvirtinta sąlyga pareiškėjo atveju taip pat neišpildoma, nes Metodikos IV skyriuje numatyta pažeidimo ištaisymo procedūra yra susijusi su galimu pažeidimo ištaisymu, kol dar nėra atlikti galutiniai mokėjimai pagal Sutartį ir (arba) dar gali būti koreguojama tinkamų finansuoti išlaidų suma, nes institucija turi užtikrinti, kad su pažeidimu susijusios netinkamos finansuoti projekto išlaidos projekto vykdytojui nebūtų apmokėtos ar pripažintos tinkamomis finansuoti anksčiau, nei pažeidimas ištaisomas Metodikos 19–20 punktuose nustatyta tvarka (Metodikos 21 punktas). Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte nustatytas terminas (t. y. 2016 m. gruodžio 31 d.), per kurį pareiškėjas turėjo su gyventojais sudaryti vandens tiekimo sutartis, yra naikinamasis, nei šiame apraše, nei kituose teisės aktuose nėra numatyta galimybė jį pratęsti ir (arba) atnaujinti.

35Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

37Teismas nustatė, kad Agentūra 2017 m. rugpjūčio 22 d. parengė Išvadą, kurioje, apibendrinusi pateiktus duomenis konstatavo, kad, vykdydamas Sutartį pareiškėjas (Projekto vykdytojas) per 2011–2016 m. prie nuotekų tinklų yra prijungęs 627, o prie vandentiekio tinklų – 370 gyventojų, kas atitinkamai sudaro 81,43 proc. ir 76,29 proc. nuo Sutartyje numatytos stebėsenos rodiklio reikšmės. Išvadoje Agentūra, vertindama priežastis, dėl kurių stebėsenos rodikliai nepasiekti, konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie veiksnius, kurių įtakos rodiklių nepasiekimui negalėjo sumažinti, o pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. 328 „Dėl įtariamų pažeidimų“ (toliau – 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštas) pateikta informacija susijusi su būstų prijungimu prie nuotekų ir vandentiekio tinklų 2017 metais (t. y. pasibaigus Projekto vykdymo terminui). Vadovaudamasi statistiniais duomenimis, Agentūra sprendė, kad 27 gyventojų neprijungimas prie nuotekų tinklų ir 17 gyventojų neprijungimas prie vandentiekio tinklų laikytinas įvykęs dėl veiksnio (gyventojų skaičiaus sumažėjimo), kurio projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, todėl konstatavo kad Projekto stebėsenos rodiklio „gyventojai prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų tinklų (skaičius)“ nepasiekimas, nesusijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, yra 15,06 proc., rodiklio „gyventojai prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius)“ nepasiekimas sudaro 20,21 proc. Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi Metodikos 263.2 punktu, Agentūra konstatavo, kad nagrinėjamu atveju taikomas finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis nuo visos projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos) yra 5 proc. Iš viso netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažįstama 111 639,04 Eur. Ministras 2017 m. rugpjūčio 31 d. priėmė Įsakymą, kuriuo pripažino netinkamomis finansuoti pareiškėjui, kaip Projekto vykdytojui, išmokėtą 105 571,17 Eur lėšų sumą. Įsakymas priimtas vadovaujantis Lėšų grąžinimo taisyklių 5.2.3, 8.1 ir 11 punktais, Finansavimo taisyklių 1881, 1882 ir 198.2 punktais ir atsižvelgiant į Išvadą.

39Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl esminių aplinkybių, įskaitant tai, kad Sutartis buvo sudaryta, o 2013 m. spalio 28 d. patikslinta (toliau – ir Sutarties pakeitimas), kad pagal šią sutartį pareiškėjas, kaip Projekto vykdytojas, įsipareigojo įgyvendinti Projektą taip, kad būtų pasiekti rezultatų rodikliai (t. y. „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų – 770“, „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų – 485“) ir kad pareiškėjas Projekto veikas įgyvendino, t. y. nagrinėjamu atveju Projekto vykdymo apimtis nesumažėjo, tačiau Sutartyje nustatytų rezultato rodiklių (gyventojų prisijungimo prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo ir vandentiekio tinklų) jis nepasiekė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir Ministerija nesutaria dėl to, ar šių rodiklių pareiškėjas nepasiekė dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių ir ar nagrinėjamu atveju dėl nepasiektų rodiklių pareiškėjui pagrįstai pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija.

41Teismas vadovavosi Metodikos 261, 261.2 punktais. Nagrinėjamos bylos kontekste sistemiškai aiškinant Metodikoje įtvirtintą teisinį reguliavimą, padaryta išvada, kad pažeidimas dėl rezultato rodiklio nepasiekimo, tuo atveju jeigu rodiklio reikšmės nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu, nustatomas tik jeigu toks rodiklių nepasiekimas sąlygotas veiksnių, kurių įtaką projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas galėjo sumažinti, o, jeigu rezultato rodiklio reikšmės nepasiekimas yra sąlygotas veiksnių, kurių įtakos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas. Vadinasi, nagrinėjamu atveju Agentūra, tirdama pažeidimą, turėjo, be kita ko, nustatyti, ar pareiškėjas galėjo sumažinti veiksnių, sąlygojusių rezultato rodiklio (t. y. gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų skaičiaus) nepasiekimą, įtaką.

43Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad apie tai, jog Projekto fiziniai veiklos įgyvendinimo rodikliai apima konkretaus gyventojų skaičiaus prijungimą prie tiesiamų tinklų, nustatyta Paraiškoje dėl Projekto finansavimo, tai, kad fiziniai veiklos įgyvendinimo rodikliai ir stebėsenos rodikliai apima prie Projekto metu naujai įrengtų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų naujai prisijungusių gyventojų skaičių, nustatyta Sutartyje, o galutinai stebėsenos rodikliai patikslinti Sutarties pakeitimu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginys, jog nagrinėjamu atveju Agentūra pažeidimo tyrimą pradėjo dėl aplinkybių, kurios pareiškėjui buvo nežinomos, ir su šiuo teiginiu tiesiogiai susiję argumentai, atmesti kaip prieštaraujantys surinktiems rašytiniams įrodymams.

45Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, kaip patvirtina byloje esantys įrodymai, nei 2017 m. sausio 27 d. atskaitoje po projekto užbaigimo Nr. 4, nei Agentūrai atliekant pažeidimo tyrimą, pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių veiksnių, kurių įtakos rodiklių nepasiekimui negalėjo sumažinti. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo nurodytas pastangas siekiant Sutartyje įtvirtintų stebėsenos rodiklių – gyventojų prijungimo prie naujai įrengtų nuotekų tvarkymo ir vandentiekio tinklų. Atkreiptas dėmesys į tai, kad Projektas buvo vykdomas pakankamai ilgą laiką. Tai, kad pareiškėjo pastangos prijungti gyventojus prie Projekto metu naujai įrengtų tinklų buvo nepakankamos (galimai formalios), patvirtino ir tai, jog, kaip pats pareiškėjas nurodė, per gerokai trumpesnį nei Projekto vykdymo laikotarpį (t. y. nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d.) prie įrengtų vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklų prisijungė pakankamai ženklus skaičius gyventojų. Tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu pareiškėjo veiksmų pakankamumą, siekiant prijungti gyventojus prie naujai įrengtų nuotekų tvarkymo ir vandentiekio tinklų, nelaikytas pareiškėjo pateiktas galimai informacinio pobūdžio raštas iš kurio turinio neįmanoma nustatyti, kada jis buvo parengtas, kokiu būdu jame nurodyta informacija buvo platinama ir ar ji pasiekė tikslinius adresatus, t. y. į Projekto veiklos teritorijoje gyvenančius asmenis. Taip pat kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis byloje nustatytos faktinėms aplinkybėms (galutinis gyventojų prijungimo prie naujai įrengtų nuotekų tvarkymo ir vandentiekio tinklų skaičius nustatytas Sutarties pakeitimu) atmestas pareiškėjo teiginys, kad stebėsenos rodiklių reikšmės – gyventojų skaičiaus – padidėjimą nulėmė teisinio reguliavimo pasikeitimas.

47Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Projektas buvo vykdomas ir atitinkamai ES ir nacionalinio biudžeto lėšos buvo naudojamos, siekiant labai konkrečių su pareiškėju (Projekto vykdytoju) Sutartimi aptartų tikslų, vienas iš kurių – stebėsenos rodiklių pasiekimas (t. y. atitinkamo kiekio gyventojų prijungimas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų). Be kita ko, nuo to priklausė ir iš šių biudžetų Projektui skirtų išmokų dydis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo įsipareigojimų pasiekti stebėsenos rodiklių neįvykdymas kartu reiškia ne tik Sutarties (jos pakeitimų) nuostatų pažeidimą, bet ir nuostolius ES ir nacionaliniam biudžetams, kurių dydis nagrinėjamu atveju – 5 proc. nuo Sutarties vertės. Fakto, kad, nepasiekus stebėsenos rodiklių ES ir nacionaliniam biudžetams buvo padaryti nuostoliai, savaime nepaneigia pareiškėjo teiginiai, jog Projektu buvo siekiama ir kitų tikslų, kurie buvo pasiekti. Šiame kontekste paminėta, kad už kitų savo įsipareigojimų tinkamą įvykdymą, pareiškėjas gavo 95 procentus numatyto finansavimo, dėl jų įvykdymo jokie teismui žinomi pareiškėjo pažeidimai nebuvo nustatyti, kitų Projekto vykdymo metu pareiškėjo įsipareigojimų įvykdymas nėra šio administracinės bylos tyrimo dalyku. Konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjo pažeidimo buvo padaryti nuostoliai ES ir nacionaliniam biudžetams, teismas detaliau nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, kurie iš esmės grindžiami prielaida, jog nagrinėjamu atveju nuostoliai ES ir nacionaliniam biudžetams padaryti nebuvo.

49Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, inter alia (be kita ko), Išvados, byloje esančių pareiškėjo ir Agentūros raštų ir prie jų pridėtų dokumentų turinį, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad pritaikant finansinę korekciją nebuvo atsižvelgta į stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastis, pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl jo pastangų šiuos rodiklius pasiekti, taip pat į tai, kad pritaikyta finansinė korekcija turėtų itin didelę neigiamą įtaką pareiškėjo veiklai, o pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė ištaisyti stebėsenos rodiklių pasiekimo trūkumus. Visi šie teiginiai iš esmės prieštaravo byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir jas pagrindžiantiems teismui pateiktiems įrodymams, susijusiems su pažeidimo tyrimo eiga. Atsižvelgus į tai, taip pat šiame teismo sprendime konstatavus, kad nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjo pažeidimo buvo padaryti nuostoliai ES ir nacionaliniam biudžetams, pareiškėjo argumentai, susiję su tuo, kad jos padaryti pažeidimai yra formalūs ir kad pareiškėjui pritaikyta finansinė korekcija nebuvo susijusi su Metodikos 4 punkte įtvirtintu tokių korekcijų taikymo tikslu – siekiu apsaugoti ES ir nacionalinio biudžetų finansinius interesus, nebuvo vertinami.

51Kritiškai vertintas pareiškėjo teiginys, kad nagrinėjamu atveju pagal Metodikos 263.2. punktą 5 proc. finansinė korekcija pareiškėjui turėjo būti skaičiuojama tik nuo finansavimo sumos skirtos nuotekų surinkimo tinklų plėtrai ir modernizavimui, kadangi Išvadoje konstatuotas tinkamas gyventojų prisijungimo prie naujų vandentiekio tinklų pasiekimas. Šiame kontekste pabrėžta, kad Metodikos 263.2. punkte expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nustatyta, kad rodiklio nepasiekimo procentinei daliai (skaičiuojamai nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės) esant daugiau kaip 10 proc. ir iki 25 proc. (įskaitytinai), finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis nuo visos projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos) yra 5 proc., o tuo atveju, jei Metodikos 261.2 punkte numatytu atveju (t. y. aktualiu nagrinėjamai bylai) daugiau nei vienas rodiklis yra nepasiektas daugiau kaip 10 proc., tokiu atveju turi būti taikoma tik viena didžiausia finansinė korekcija, kurios dydis negali viršyti 20 proc. nuo visos projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Teismo nuomone, priešingai nei teigia pareiškėjas, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju Metodikos 263.2. punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas buvo pritaikytas netinkamai.

53Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste kritiškai vertinti pareiškėjo argumentai, kad finansinės korekcijos turėtų didelę neigiamą įtaką tolesnei jo veiklai, tiesiogiai susijusiai su viešojo intereso užtikrinimu ir kad Įsakymu paskirta finansinė korekcija prieštarauja viešajam interesui. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad finansine korekcija yra tik susigrąžinta iš ES ir nacionalinio biudžetų Projekto vykdymui skirta lėšų dalis, kuri, teismo nuomone, yra proporcinga pareiškėjo neįvykdytiems įsipareigojimams, o tokie institucijų, atsakingų už Projekto tinkamą įgyvendinimą, veiksmai niekaip negali prieštarauti viešajam interesui. Priešingai, netinkamai panaudotų ES ir nacionalinio biudžetų lėšų susigrąžinimas atitinka viešąjį interesą.

55Kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys nustatytoms faktinėms aplinkybėms vertinti pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo suteikta galimybė ištaisyti rodiklių nepasiekimo trūkumus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, kad, pritaikant finansinę korekciją, buvo atsižvelgta į pareiškėjo nurodytas stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastis. Kaip matyti iš Išvados turinio, Agentūra išsamiai įvertino pareiškėjo pateiktus įrodymus, pareiškėjo pastangas pasiekti Sutartyje įtvirtintus rodiklius. Teismo vertinimu, Agentūros pateikti motyvai atitinka aiškumo ir pakankamumo reikalavimus. Pareiškėjui net keletą kartų buvo suteikta galimybė ištaisyti rodiklių nepasiekimo trūkumus. Teismo nuomone, Agentūra pagrįstai pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštu pateiktų nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. (t. y. pasibaigus Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte nustatytam Projekto vykdymo terminui – 2016 m. gruodžio 31 d.) prie nuotekų ir vandentiekio tinklų prijungtų gyventojų nevertino kaip prijungtų Projekto vykdymo metu.

57Pareiškėjas teigė, kad Įsakymas yra nemotyvuotas, be kita ko, dėl to, kad jame yra pateikiama tik nuoroda į Išvadą ir kad Ministerija neatliko jokio Išvados argumentų teisingumo vertinimo. Šie pareiškėjo argumentai vertinti kritiškai, nes, kaip teisingai savo skunde nurodė pats pareiškėjas, nagrinėjamu atveju Išvada ir Įsakymas yra laikytini vienu individualiu administraciniu aktu, kurio sprendžiamąja dalimi yra Įsakymas, o motyvuojamąja – Išvada.

59Pareiškėjo nuomone, Įsakymas yra nemotyvuotas ir todėl, kad Išvadoje, kuria vadovavosi Ministerija jį priimdama, Agentūra nepagrįstai rėmėsi savo pačios 2017 m. liepos 25 d. raštu patvirtintu Veiksnių sąrašu, kuris kaip teisės aktas, nėra viešai paskelbtas TPĮ nustatyta tvarka. Šis pareiškėjo argumentas atmestas kaip nepagrįstas. Byloje nebuvo ginčo, kad Agentūra, kaip Projekto įgyvendinimą prižiūrinti institucija, turėjo tiek teisę, tiek pareigą atlikti Projekto vykdymo metu galimai padarytų pažeidimų tyrimą ir nustatyti kokie veiksniai priskirtini, turintiems įtakos rodiklių reikšmės nepasiekimui, kurių projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Ginčo pažeidimas tiesiogiai susijęs su nustatytų rodiklių (ne)pasiekimu, vadinasi nėra jokio pagrindo teigti, kad, parengusi 2017 m. liepos 25 d. raštą, Agentūra veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus). Atsižvelgiant į tai, ir įvertinus 2017 m. liepos 25 d. rašto teisinę prigimtį (šis raštas neatitinka norminiams teisės aktams keliamų reikalavimų) kritiškai vertinti pareiškėjo argumentai, kad Agentūros 2017 m. liepos 25 d. raštas turėjo būti skelbiamas TPĮ nustatyta tvarka.

61Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą ir priimdama Išvadą, ar Ministras, priimdamas Įsakymą, būtų viršiję suteiktus įgaliojimus, ar būtų padarę esminius procedūrinius pažeidimus. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad Įsakymas priimtas 2017 m. rugpjūčio 31 d., t. y. nesuėjus PAFT 211 punkte įtvirtintam 10 darbo dienų Išvados apskundimo Ministerijai terminui (šis terminas suėjo 2017 m. rugsėjo 6 d.), atsižvelgiant į tai, jog ši aplinkybė neužkirto pareiškėjui galimybės teismine tvarka ginčyti Įsakymą, kurio sudėtine dalimi yra Išvada, nagrinėjamu atveju nelaikyta esminiu procedūriniu pažeidimu. Todėl ši aplinkybė savaime nesudarė pagrindo Įsakymui panaikinti.

63Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei su jomis susijusį teisinį reglamentavimą, teismui nekilo abejonių dėl šiai bylai aktualių ES teisės aktų aiškinimo ar galiojimo, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo netenkintas. Teismui taip pat nekilo abejonių dėl Metodikos (2016 m. birželio 16 d. redakcija) 263.2 punkto atitikties VAĮ 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, teisinės valstybės bei įstatymo viršenybės principams, todėl pareiškėjo prašymas dėl to kreiptis į LVAT netenkintas.

65Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad Įsakymas ir Išvada yra pakankamai motyvuoti, pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o pareiškėjui pritaikyta finansinė korekcija už netinkamą Projekto įgyvendinimą yra proporcinga nustatytam pažeidimui. Įsakymo naikinti pareiškėjo nurodytais argumentais nebuvo pagrindo. Todėl pareiškėjo skundas atmestas. Netenkinus pareiškėjo skundo, netenkintas ir jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

68Pareiškėjas UAB „Mažeikių vandenys“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

70Pareiškėjas taip pat prašo nagrinėjant administracinę bylą nesivadovauti: 1) Metodikos 263.2 punktu, kaip prieštaraujančiu VAĮ 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, o tuo pačiu – ir teisinės valstybės bei įstatymo viršenybės principams; 2) Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktu (2016 m. vasario 4 d. redakcija), kaip prieštaraujančiu Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsniui (2014 m. birželio 12 d. redakcija) ir teisinės valstybės principui.

72Pareiškėjas prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir ištirti: 1) ar Metodikos 263.2 punktas neprieštarauja VAĮ 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, o tuo pačiu – ir teisinės valstybės bei įstatymo viršenybės principams; 2) ar Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2016 m. vasario 3 d.) neprieštarauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 13 d. redakcija) 23 straipsnio nuostatoms, kuriose įtvirtinta asmenų teisė individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, ir teisinės valstybės principui, ir nustačius prieštaravimus, pripažinti šią norminio administracinio akto dalį neteisėta ir negaliojančia nuo jos priėmimo dienos.

74Taip pat pareiškėjas prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, užduodant klausimą: ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 5 ir 69 straipsniuose įtvirtintas bendrasis Europos Sąjungos teisės proporcingumo principas, kuris Europos Sąjungos fondų finansavimo teisiniame reguliavime yra detalizuotas Europos Komisijos 2006 m. gruodžio 8 d. reglamento (EB) Nr. 1828/2006 ir Rekomendacijų dėl principų, kriterijų ir indikacinių skalių, kuriomis turi vadovautis Komisijos tarnybos, nustatydamos finansinius koregavimus, numatytus Reglamento Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą, II priedo H straipsnio 2 dalyje [C(2002) 2871], bei Europos Tarybos 2006 m. liepos 11 d. reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999, 98 straipsnis turi būti aiškinamas taip, jog, esant byloje nurodytoms faktinėms aplinkybėms, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (2016 m. rugsėjo 20 d. redakcija) ir Metodika (2016 m. birželio 16 d. suvestinė redakcija) tiek, kiek nenumato galimybės finansines korekcijas taikyti proporcingai, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, individualias aplinkybes, pažeidžia bendrąjį Europos Sąjungos proporcingumo principą.

76Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, priimtas nevisapusiškai ištyrus byloje pateiktus įrodymus bei nurodytas reikšmingas aplinkybes apie prie įrengtų vandentiekio ir nuotekų tinklų prisijungusius gyventojus ir aplinkybes, nulėmusias gyventojų neprisijungimą prie šių tinklų, netinkamai aiškinant ir taikant teisės normas.

78Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė PAFT 1911 punkto nuostatas dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežasčių vertinimo, neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir nevertino, jog po 2016 m. gruodžio 31 d. prie naujai įrengtų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų prisijungia vis daugiau gyventojų. Pareiškėjo vertinimu, stebėsenos rodikliai bus visiškai pasiekti iki 2022 m., todėl nėra pagrindo taikyti finansinę korekciją. Aplinkybė, jog rodikliai nepasiekti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo Projekto vykdytojo, bei priežasčių, buvusių nežinomų Sutarties pasirašymo metu, remiantis PAFT 1911 punktu, sudaro pakankamą teisinį pagrindą nepradėti pažeidimo tyrimo dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo, o jį pradėjus, jį pabaigti, stebėsenos rodiklio nepasiekimo nepripažįstant pažeidimu. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

80Pareiškėjo nuomone, net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad objektyviai egzistuoja pažeidimai, teismas visiškai nepasisakė dėl pritaikytos 5 proc. dydžio finansinės korekcijos atitikimo proporcingumo principui (VAĮ 3 str. 1 d.). Net jei būtų konstatuoti tariami pažeidimai, teismas turėjo sumažinti taikomą finansinę korekciją atsižvelgiant į proporcingumo principą ir finansinės korekcijos tikslus bei aplinkybę, kad tik vienas stebėsenos rodiklis (14,84 proc. neprisijungusių prie vandentiekio tinklų) viršijo 10 proc. ribą, nuo kurios gali būti skaičiuojama finansinė korekcija.

82Be to, teismas visiškai neatsižvelgė ir sprendime niekaip nepasisakė dėl to, kad nepasiektas stebėsenos rodiklis neturėjo jokios neigiamos įtakos ES biudžetui, o pritaikyta finansinė korekcija turėtų itin didelę neigiamą įtaką pareiškėjo veiklai. Pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, sukūrė infrastruktūrą, kuria gali naudotis visi vartotojai, kurie iki Projekto įgyvendinimo neturėjo tokios galimybės. Kitaip tariant, pareiškėjas pasiekė Projekto tikslą, o nepasiektas stebėsenos rodiklis neturėjo jokios neigiamos įtakos ES biudžetui.

84Pareiškėjas pažymi, kad Metodikos 1 punkte nustatyta, jog ji yra privaloma ir taikoma visoms Metodikos 1 punkte nurodytoms institucijoms. Metodikos 263.2 punkte įtvirtinta finansinės korekcijos dydžio skaičiavimo metodika neleidžia finansinės korekcijos dydžio apskaičiuoti proporcingai nepasiektai projekto rezultato stebėsenos rodiklio daliai, todėl akivaizdžiai prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam proporcingumo principui, taip pat konstituciniams teisinės valstybės ir įstatymų viršenybės principams, nes finansinės korekcijos (sankcijos) dydžio apskaičiavimas reglamentuojamas ne įstatyme, o poįstatyminiame teisės akte. O įstatymuose ar aukštesnės teisinės galios teisės aktuose nėra numatytos tokios finansinės korekcijos taikymo galimybės. Be to, Finansavimo sąlygų aprašo normos nėra suderintos su Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme įtvirtinta asmenų teise individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad teismo sprendimas šioje administracinėje byloje bus galutinis ir neskundžiamas, o Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas yra būtinas tinkamam tolesniam bylos išsprendimui.

86Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

88Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bylos aplinkybes, tinkamai taikydamas materialines ir procesines teisės normas, nenukrypdamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovas kartoja savo procesinių dokumentų argumentus bei pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime padarytoms išvadoms.

90Atsakovas pažymi, kad dar Sutarties sudarymo metu pareiškėjas turėjo ir galėjo įvertinti galiojusio teisinio reglamentavimo įtaką stebėsenos rodiklių pasiekimui. Atsakovas taip pat pažymi, kad, jo vertinimu, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos 2011 m. lapkričio 10 d. raštas patvirtina, kad pareiškėjui ne tik buvo žinomas vandentvarkos srities teisinis reglamentavimas, bet ir tai, kad 2000–2006 m. finansavimo laikotarpiu projektų vykdytojams buvo keliami finansavimo sutartyse nustatyti rodiklių pasiekimo reikalavimai, jog projektų vykdytojų siektini rodikliai buvo pagrindinė sąlyga Europos Sąjungos finansavimui gauti, o rodiklių nepasiekus, t. y. neprijungus finansavimo sutartyse numatyto gyventojų skaičiaus prie vandentiekio ar nuotekų tinklų, buvo reikalaujama grąžinti proporcingai neprijungtam gyventojų skaičiui paramos lėšų dalis. Tai reiškia, kad pareiškėjas, sudarydamas Sutartį, prisiimdamas įsipareigojimus dėl nurodytų stebėsenos rodiklių pasiekimo ir gaudamas finansavimą, prisiėmė riziką dėl lėšų grąžinimo nepasiekus nustatytų rodiklių.

92Atsakovo teigimu, priešingai nei nurodo pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, jas įvertino ir sprendė dėl Agentūros atlikto aplinkybių vertinimo pagrįstumo. Agentūra Išvadoje įvertino visus pareiškėjo nurodytus veiksnius.

94Atsakovo teigimu, pareiškėjas tiek sudarydamas Sutartį, tiek pasirašydamas Susitarimą dėl sutarties pakeitimo, suvokė, kad nustatyti stebėsenos rodikliai saistys pareiškėją, ir tam pritarė. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas Sutartimi ne tik įsipareigojo nutiesti vandentiekio tinklus, bet ir prijungti Sutartyje nustatytą gyventojų skaičių.

96Atsakovas mano, kad nėra pagrindo stebėsenos rodiklių pasiekimo termino pratęsimui. Taip pat nesutinka, kad pareiškėjui turėjo būti suteikta galimybė pažeidimui ištaisyti.

98Atsakovas sutinka su teismo išvadomis, kad nustatyta finansinė korekcija atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia finansinių korekcijų tikslų ir viešojo intereso.

100Atsakovas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra priėmęs daug sprendimų faktinėmis aplinkybėmis panašiose administracinėse bylose, kuriose teismas konstatavo Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto ir Sutarties 1 priedo 7 punkto nuostatų pažeidimus bei pripažino ginčytus įsakymus dėl lėšų grąžinimo teisėtais ir pagrįstais, taip pat, jog lėšų susigrąžinimas nepažeidžia viešojo intereso ir proporcingumo principo.

102Atsakovo manymu, pareiškėjo prašymas dėl Metodikos ir Finansavimo aprašo dalių norminės patikros bei prašymas kreiptis į Teisingumo Teismą yra nepagrįsti.

104Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, atmesti pareiškėjo skunde nurodytus prašymus nesivadovauti atitinkamomis teisės aktų nuostatomis, o kitus prašymus (dėl bylos sustabdymo ir dėl teisės aktų nuostatų ištyrimo bei kreipimosi į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo) spręsti teismo nuožiūra.

106Agentūra kartoja savo procesinių dokumentų argumentus bei pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime padarytoms išvadoms, nurodo, kad jos atitinka teisinį reglamentavimą, byloje nustatytas aplinkybes bei formuojamą teismų praktiką.

110Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. D1-717 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-055 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių vandenys“, grąžinimo“.

112Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Įsakymas ir Išvada yra pakankamai motyvuoti, pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o pareiškėjui pritaikyta finansinė korekcija už netinkamą Projekto įgyvendinimą yra proporcinga nustatytam pažeidimui, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

114Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

116Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

118Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.

120Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu, iš esmės nagrinėdama analogišką ginčą, pareiškėjo UAB ,,Aukštaitijos vandenys“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl ko neturėtų vadovautis teismo išaiškinimais paminėtoje byloje.

122Nustatyta, kad pareiškėjas su Agentūra 2010 m. lapkričio 29 d. sudarė projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Mažeikių rajone (Sedoje, Plinkšiuose, Bugeniuose)“ (projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-02-055) finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-055. Sutarties priede Nr. 1 buvo numatyti šie stebėsenos rodikliai: „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ – 1 195; „gyvenamosios vietovės, kuriose renovuota (pastatyta) vandens tiekimo ir (ar) nuotekų sistema“ – 3 (I t., b. l. 220). Sutarties pakeitimu buvo pakeistas Sutarties 1 priedo 7 skyrius „Stebėsenos rodikliai“, be kita ko, nustatant, šiuos stebėsenos rodiklius: „gyvenamosios vietovės, kuriose renovuota (pastatyta) vandens tiekimo ir (ar) nuotekų sistema“ – 3; „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ – 770, „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“ – 485 (I t., b. l. 291).

124Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Projekto įgyvendinimo rodiklių nepasiekimo priežastimis ir jų vertinimu, pažymi, kad Įsakymu pareiškėjas, be kita ko, pripažintas pažeidusiu Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, nustačiusį, kad pareiškėjas turi užtikrinti, jog visi Paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Priemonės, Projekto tikslai ir Sutartimi prisiimti įsipareigojimai apėmė ne tik reikalavimą nutiesti ginčo tinklus ir įrengti susijusią infrastruktūrą, bet ir užtikrinti, kad šiais tinklais būtų naudojamasi, šiuo tikslu sudarant paslaugų teikimo sutartis su gyventojais. Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktu pareiškėjas, be kita ko, įsipareigojo siekti Sutarties 1 priede numatytų Projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų. Projekto tikslų aspektu pažymėtina ir tai, kad Sutarties sudarymo (2010 m. lapkričio 29 d.) metu galiojęs Finansavimo sąlygų aprašo 23 punktas nustatė, kad Projektas turi siekti priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodiklių, nustatytų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priede, patvirtintame Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787 (toliau – ir Veiksmų programos priedas).

126Veiksmų programos priedo VI skyriaus „Prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonės“ I skirsnyje „VP3-3.1-AM-01-V priemonė „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos renovavimas ir plėtra“ (Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 220 redakcija) buvo nurodytas papildomas rodiklis, kurio reikia priemonės įgyvendinimo stebėsenai atlikti – „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“. Šis rodiklis paaiškintas Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede (aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. D1-650 redakcija) „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ – „gyventojai laikomi prisijungę sudarius su vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmone paslaugų teikimo sutartį“.

128Šiomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į tai, kad Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.6 punktu pareiškėjas įsipareigojo laikytis teisės aktų, susijusių su Projekto įgyvendinimu, nagrinėjamu atveju galima teigti, kad minėtų Projekto vykdytojo pareigų turinys buvo (turėjo būti) žinomas jau teikiant paraišką, o sudarydamas Sutartį pareiškėjas įsipareigojo šias pareigas tinkamai įvykdyti.

130Aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-900, be kita ko, iš naujo išdėsčius Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, buvo nustatyta, kad „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad per 24 mėnesius nuo projekto pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d., visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis. Per nustatytą terminą neprijungus gyventojų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, iš projekto vykdytojo proporcingai bus susigrąžintos paramos lėšos.“ Tuo pačiu įsakymu buvo pakoreguotas ir 4 priedas, nurodant, kad aptariamo rodiklio įgyvendinimo terminas yra nustatytas Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte.

132Aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas, kurį pažeidusiu buvo pripažintas pareiškėjas, buvo išdėstytas taip: „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, [Projektų administravimo taisyklėse] ir [Veiksmų programų administravimo taisyklėse], nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti.“

134Paminėtina ir tai, kad Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ pirminiais dokumentais, pagrindžiančiais ginčo rodiklio pasiekimą, įvardinti sudarytų vandens tiekimo sutarčių, nurodant konkrečius būstus, sąrašas, patvirtintas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovo, bei prisijungimo aktų kopijos.

136Visa tai patvirtina, kad tiek Sutarties sudarymo, tiek Projekto įgyvendinimo metu ginčo rodiklio įgyvendinimas buvo siejamas su paslaugų sutarčių su gyventojais (būstų savininkais) sudarymu, o ne vien tik su šių gyventojų galimybe prisijungti prie naujai įrengtų nuotekų ir vandentiekio tinklų. Ginčo rodiklio turinys šiuo aspektu yra ir buvo aiškus. Nepaisant kai kurių reglamentavimo pasikeitimų, pareiškėjo Sutartimi (Sutarties pakeitimu) prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su paslaugų sutarčių su gyventojais sudarymu, turinys nagrinėjamu atveju iš esmės liko nepakitęs.

1382017 m. sausio 27 d. ataskaitoje po projekto užbaigimo Nr. 4 (III t., b. l. 154-159) pareiškėjas pats nurodė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. stebėsenos rodiklio ,,gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius)“ faktiškai pasiekta reikšmė – 373 gyventojai iš planuotų 485, o stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius)“ faktiškai pasiekta reikšmė – 626 gyventojų iš planuotų 770, t. y. ginčo rodikliai iki nustatyto termino (2016 m. gruodžio 31 d.) nebuvo pasiekti; kaip nurodė Agentūra, Projekto vykdytojo stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ nepasiekimas, nesusijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, yra 15,06 proc., o stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ nepasiekimas, nesusijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, yra 20,21 proc. (II t., b. l. 121–126). Be to, nesudarydamas visų planuotų sudaryti paslaugų sutarčių su gyventojais iki 2016 m. gruodžio 31 d., pareiškėjas neįvykdė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte (aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. D1-59 redakcija) nustatytos pareigos.

140Pareiškėjas prašo inicijuoti tyrimą dėl Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto (redakcijos, galiojusios nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2016 m. vasario 3 d.) atitikties Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio (2014 m. liepos 12 d. įstatymo Nr. XII 939 redakcija) nuostatoms. Pareiškėjo nurodytos įstatymo nuostatos reglamentuoja (reglamentavo) asmenų, individualiai išgaunančių ir naudojančių geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkančių nuotekas, teises ir pareigas, tokio vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sąlygas. Tačiau aptartos Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos nereguliuoja (nekeičia, nepaneigia) įstatyme nustatytų asmenų teisių ir pareigų, o tik numato (numatė) Projekto vykdytojo pareigą užtikrinti, kad bus sudarytos atitinkamos paslaugų sutartys su tais paslaugų vartotojais, kuriuos jis pats įsipareigojo prijungti prie naujai nutiestų tinklų. Kitaip tariant, minėtos Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos niekaip nekonkuruoja su minėtomis įstatymo nuostatomis, nepatenka į šių nuostatų reglamentavimo sritį. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo inicijuoti norminio administracinio akto tyrimą ABTĮ 113 straipsnyje nustatyta tvarka (šiuo klausimu, be kita ko, žr. 2017 m. spalio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-14-552/2017; 2019 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1-629/2019).

142Pareiga įrodyti (pagrįsti), kad stebėsenos (rezultato) rodiklio reikšmė nebuvo pasiekta dėl veiksnių, kurių įtakos šiai reikšmei nebuvo galima sumažinti, tenka projekto vykdytojui (pareiškėjui). Iš Agentūros 2017 m. rugpjūčio 22 d. pažeidimo tyrimo išvados (II t., b. l. 121–126) matyti, kad Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą, nustatė, jog 27 gyventojų neprijungimas prie nuotekų tinklų ir 17 gyventojų neprijungimas prie vandentiekio tinklų laikytinas įvykęs dėl veiksnio (gyventojų skaičiaus sumažėjimo), kurio projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Agentūra Išvadoje konstatavo, kad Projekto vykdytojas, nepasiekdamas stebėsenos rodiklio, pažeidė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir Sutarties 1 priedo 7 punktą, o vadovaujantis Metodikos 263.2 punktu, tokiu atveju taikomas finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis nuo visos Projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos) yra 5 proc. Iš viso netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta 111 639,04 Eur.

144Pažymėtina, kad Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte nustatyta, kad pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės nuotekų ir vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose 2008 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1225 „Dėl veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti. Byloje nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 31 d. suėjo terminas, per kurį pareiškėjas turėjo su gyventojais sudaryti nuotekų ir vandens tiekimo sutartis. Šis terminas yra naikinamasis, nes nei Finansavimo sąlygų apraše, nei kituose teisės aktuose nėra nustatyta galimybė šį terminą pratęsti ar atnaujinti. Taigi, termino pratęsimo ar papildomo termino pažeidimui ištaisyti teisės aktai neįtvirtina, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad jam nepagrįstai nebuvo suteiktas papildomas terminas stebėsenos rodikliams pasiekti atmestinas.

146Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Išvada ir Įsakymu pagrįstai yra pripažintas pažeidęs Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, kuriuo, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad bus pasiekti Projekto tikslai, susiję su gyventojų prisijungimu (prijungimu) prie naujai nutiestų tinklų (paslaugų sutartys su visais planuotais prijungti gyventojais iki 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo sudarytos; ginčo rodiklis nebuvo pasiektas). Be to, pripažinimas, kad ginčo rodiklis nepasiektas ir, atitinkamai, minėtoje Finansavimo sąlygų aprašo nuostatoje įtvirtinta pareiga neįvykdyta ne dėl veiksnių, kurių įtakos šio rodiklio reikšmei pareiškėjas negalėjo sumažinti, paneigia pareiškėjo argumentus dėl kaltės nebuvimo.

148Vien ta faktinė aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju iš Europos Sąjungos (fondo) ir nacionalinio biudžetų lėšų buvo finansuojamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su ginčo tinklų tiesimu ir šie darbai buvo atlikti, nepaneigia neigiamo poveikio biudžetams. Taigi nėra poreikio pasisakyti dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su PAFT 196 punkto (Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1378 redakcija) taikymu, nes, kaip matyti iš šios nuostatos hipotezės, ji galimybę ištaisyti pažeidimą neatliekant tyrimo numato tik atveju, kai yra padaryti teisės aktų ir (ar) sutarčių sąlygų pažeidimai, „<...> neturintys finansinių pasekmių (dėl to neatsirado ES biudžeto ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto nuostolių patiriant nepagrįstas išlaidas) <..>.“

150Teisingumo Teismas jau ne kartą yra nusprendęs, kad finansinės korekcijos, kurias valstybės narės atlieka nustačiusios pažeidimų veiksmuose arba veiklos programose, tikslas yra susigrąžinti atitinkamų ūkio subjektų nepagrįstai gautą naudą, visų pirma įpareigojant juos grąžinti nepagrįstai sumokėtas sumas. Pareiga grąžinti neteisėtais veiksmais nepagrįstai gautą naudą yra ne sankcija, o tiesiog pripažinimo, kad nesilaikyta sąlygų, reikalingų norint gauti pagal Sąjungos taisykles kylančią naudą, ir kad dėl to nauda suteikta nepelnytai, pasekmė. Aplinkybė, kad grąžintina suma konkrečiu atveju gali nevisiškai sutapti su struktūrinių fondų faktiškai patirta žala, nepaneigia šios išvados (žr. 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo sujungtose bylose Jude?ul Neam?, C-260/14 ir C-261/14, EU:C:2016:360 (toliau – ir Sprendimas Neam?) 49 ir 50 p. bei juose nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).

152Sprendimo Neam? 51 punkte Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antras sakinys turi būti aiškinamas taip, kad valstybių narių atliekamos finansinės korekcijos, taikomos išlaidoms, bendrai finansuojamoms iš struktūrinių fondų, yra administracinės priemonės, kaip jos suprantamos pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 4 straipsnį, kurio 4 dalis eksplicitiškai nustato, kad „šiame straipsnyje numatytos priemonės nelaikomos nuobaudomis“.

154Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad „įvykdžius bet kokį pažeidimą, neteisingai įgyta nauda paprastai panaikinama: įpareigojant sumokėti nustatytas sumas arba grąžinti neteisėtai įgytas sumas <...>“. Taikant šias priemones „<..> apsiribojama įgytos naudos panaikinimu ir, jei taip yra numatyta, palūkanomis, kurias galima nustatyti pagal vienodą palūkanų normą“ (Reglamento Nr. 2988/95 4 str. 2 d.).

156Kad taikant tokias administracines priemones, kaip minėta finansinė korekcija, privalu paisyti ir proporcingumo reikalavimo, yra aiškiai matyti iš Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad „administraciniai patikrinimai, priemonės ir nuobaudos pradedamos taikyti tais atvejais, kai tai yra būtina užtikrinant, kad būtų tinkamai taikomi Bendrijos teisės aktai. Jos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasinančios, kad galėtų tinkamai apsaugoti Bendrijų finansinius interesus.“ Paminėtina ir Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 2 dalis, kuria šiuo metu aiškiai reikalaujama, kad „valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, sunkumą ir fondų <...> finansinius nuostolius ir taiko proporcingą pataisą“.

158Be aptarto reikalavimo taikyti proporcingą finansinę korekciją, Teisingumo Teismas taip pat yra nurodęs, kad Reglamento Nr. 1083/200 98 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, be kita ko, reikalaujama, kad kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos dydį nustatytų, atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius. Jeigu (kaip yra nagrinėjamu atveju) tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, tas reikalavimas reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus (2016 m. liepos 14 d. sprendimo byloje Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C-406/14, EU:C:2016:562 (toliau – ir Sprendimas Wrocław – Miasto na prawach powiatu) 47 ir 48 p.).

160Nagrinėjamu atveju pareiškėjui taikytos finansinės korekcijos dydis nustatytas vadovaujantis Metodikos 263.2 punktu, t. y. išimtinai pagal lentelėje nurodytą rodiklio nepasiekimo procentinę dalį. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta vienodo tarifo korekcija.

162Teisėjų kolegija pastebi, kad dėl priemonių, kuriomis siekiama ginti Sąjungos finansinius interesus, Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad Europos Komisija gali nuspręsti taikyti vienodo tarifo korekciją, kai neįmanoma tiksliai nustatyti Europos Sąjungos patirtų nuostolių (žr. 2008 m. balandžio 24 d. sprendimo byloje Belgija prieš Komisiją, C-418/06 P, EU:C:2008:247, 136 punktą ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką). Savo ruožtu teigtina, kad ir kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos gali taikyti vienodo dydžio korekciją, kai nustato pažeidimą. Iš tiesų, tokio, kaip ginčo stebėsenos rodiklio, nepasiekimo atveju gali būti sudėtinga tiksliai nustatyti biudžeto (fondų) patirtus nuostolius, o vienodo tarifo korekcija palengvina šių institucijų užduotį ir sustiprina teisinį saugumą, nes tokį koregavimą lengviau numatyti (šiuo klausimu taip pat žr. Generalinio advokato 2015 m. lapkričio 17 d. išvados byloje C-406/14, EU:C:2015:761, 60 ir 61 p.).

164Vis dėlto minėto Sprendimo Wrocław – Miasto na prawach powiatu 49 punkte Teisingumo Teismas nurodė, kad nors prieš tai aptarti reikalavimai dėl vertinimo kriterijų netrukdo, kad pirmasis vertinimas būtų atliekamas naudojantis lentele, parengta paisant proporcingumo principo, nustatant galutinį taikytinos korekcijos dydį turi būti atsižvelgiama į visas konstatuoto pažeidimo ypatybes, palyginti su aplinkybėmis, į kurias atsižvelgta sudarant tą lentelę, kurios gali pateisinti didesnės ar, atvirkščiai, mažesnės korekcijos taikymą.

166Metodikos 263.2 punkte numatytas vienodo tarifo koregavimas yra siejamas išimtinai su neįgyvendinta stebėsenos rodiklio reikšme, o ne paties pažeidimo ypatybėmis bei aplinkybėmis. Be to, kaip minėta, negali būti neproporcingo koregavimo. Tačiau aptariamos Metodikos nuostatos nenumato galimybės atsižvelgti į visas aplinkybes, kurioms esant gali reikėti patikslinti dėl konkretaus pažeidimo taikomą vienodo tarifo korekciją. Vien tai, kad finansinės korekcijos dydis yra diferencijuojamas išimtinai pagal stebėsenos rodiklio nepasiekimo mąstą (intervalus) (vienoda korekcija taikoma, pvz., kai nepasiekiama 26 proc. ir kai nepasiekiama 40 proc. rodiklio reikšmės), visiškai neatsižvelgiant į pačio rodiklio turinį ir juo siekiamus tikslus bei nėra galimybės jo (tarifo) koreguoti pagal individualias kiekvieno atvejo aplinkybes, neleidžia konstatuoti, kad šie Metodikoje nustatyti dydžiai visais atvejais yra proporcingi. Todėl vertintina, kad Metodika, tiek, kiek nenumato galimybės keisti jų 263.2 punkte nustatytų dydžių atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus bei proporcingumo reikalavimus, negali būti pripažinta atitinkančia minėtas Sąjungos teisės nuostatas.

168Vadovaujantis nuoseklia Teisingumo Teismo praktika, nacionalinis teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, įpareigotas taikyti Europos Sąjungos teisės nuostatas, privalo užtikrinti visišką šių nuostatų veikimą, jei būtina, savo iniciatyva atsisakydamas taikyti bet kokią, net vėlesnę, joms prieštaraujančią nacionalinės teisės nuostatą, ir šis teismas neprivalo prašyti arba laukti, kol ši nuostata bus panaikinta teisėkūros arba kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis (pvz., žr. Teisingumo Teismo 1978 m. kovo 9 d. sprendimo byloje Simmenthal, 106/77, EU:C:1978:49, 24 p.; 2003 m. kovo 20 d. sprendimo byloje Kutz-Bauer, C 187/00, EU:C:2003:168, 73 p.; 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo byloje Filipiak, C-314/08, EU:C:2009:719, 81 p. ir kt.). Be to, pareiga užtikrinti Sąjungos teisės taikymą priimant sprendimus ir prireikus netaikyti nacionalinės teisės nuostatų, prieštaraujančių tiesioginį poveikį turinčioms Sąjungos teisės nuostatoms, yra nustatyta visoms kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, o ne tik teisminėms institucijoms (žr. Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos 2020 m. sausio 21 d. sprendimo byloje Banco de Santander, C-274/14, EU:C:2020:17, 78 p.).

170Šios aplinkybės eliminuoja teismo pareigą atskirai pasisakyti dėl pareiškėjo prašymo inicijuoti norminę bylą dėl Metodikos nuostatų teisėtumo; be to, minėtos Sąjungos teisės nuostatos, kiek jos taikytinos ginčo teisiniams santykiams, yra aiškios, todėl nėra pagrindo kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

172Nei Agentūra, nei atsakovas, nustatydami taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės nevertino visų reikšmingų aplinkybių bei pažeidimų pobūdžio, svarbos ir fondų finansinių nuostolių, kas, be kita ko, neleidžia spręsti ir dėl korekcijos dydžio proporcingumo, t. y. ar finansinės korekcijos dydis yra proporcingas šia korekcija siekiamiems tikslams. Todėl Įsakymas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Šių reikšmingų aspektų, nustatant taikytinos finansinės korekcijos dydį, iš esmės visiškai nevertinus administracinių procedūrų metu, tokia analizė negali būti atliekama bylą nagrinėjant teisme, nes tai, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, reikštų viešojo administravimo veiksmus, kurie nėra priskiriami administracinių teismų kompetencijai. Todėl klausimas dėl PAFT ir Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590, numatyto sprendimo priėmimo bei pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos taikymo ir jos dydžio grąžintinas atsakovui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 str. 2 p., 144 str. 1 d. 2 p.).

174Sprendžiant dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos dydžio, nacionalinių nuostatų, kurias pažeidusiu pripažintas pareiškėjas, paskirties ir turinio kontekste, taip pat, be kita ko, turėtų būti įvertinta tai (su sąlyga, kad atsakovas šias aplinkybes patikrins), kad: (1) nėra duomenų, jog Įsakyme konstatuotas pažeidimas padarytas pareiškėjui piktnaudžiaujant, kad Projekto tikslai nepasiekti dėl didelio pareiškėjo nerūpestingumo; nėra nustatytas trečiųjų asmenų teisių, saugomų ginčo teisinius santykius reglamentuojančių Sąjungos ir (ar) nacionalinės teisės aktų nuostatomis, pažeidimas (pvz., konkurencijos, viešųjų pirkimų, vartotojų teisių ir kt.); (2) sudaryta galimybė gyventojams prisijungti prie šių tinklų; (3) byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas ėmėsi veiksmų informuoti ir skatinti gyventojus prisijungti prie naujų tinklų; taip pat nėra jokių duomenų, ypač įvertinus ginčo vietovės dydį, leidžiančių teigti, kad aktualios teritorijos gyventojai nebuvo informuoti (nežinojo, galėjo nežinoti) apie galimybę prisijungti prie ginčo tinklų, kad kokiu nors būdu pareiškėjas būtų apsunkinęs ar net paneigęs gyventojų galimybę prisijungti; (4) po 2016 m. gruodžio 31 d. su gyventojais sudarytos naujos sutartys dėl paslaugų teikimo, galimybę sudaryti tokias sutartis ateityje turi ir kiti gyventojai.

176Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes dėl netinkamai pritaikytos finansinės korekcijos, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

178Kadangi nagrinėjamu atveju teismo sprendimas iš esmės yra priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju priimamas naujas sprendimas, todėl yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

180Nustatyta, kad pareiškėjas teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui sumokėjo 22,50 Eur, o apeliacinės instancijos teismui – 11,25 Eur žyminio mokesčio, todėl šios išlaidos priteistinos pareiškėjui iš atsakovo.

182ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

184Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos dėl teisinės pagalbos išlaidų) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

186Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nagrinėjant bylą teisme buvo atstovaujamas advokato Deivido Soloveičik ir Karolio Smaliuko (I t., b. l. 319–320). Pareiškėjas prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad prašo priteisti 6 573,93 Eur bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus, paaiškino, kad prašomos priteisti išlaidos nesutampa su PVM sąskaitose faktūrose bei jų apmokėjimuose nurodytomis sumomis, nes jos yra pateiktos už ir už suteiktas paslaugas, nesusijusias su byla.

188Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pagrįsti pateikė 2017 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitą faktūrą NIP Nr. 28432 12 584 Eur sumai, atliktų darbų išklotinę 2017 m. rugsėjo mėnesį bei 2017 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo nurodymą. Iš minėtos išklotinės matyti, kad suteiktų teisinių paslaugų, susijusių su skundo dėl aplinkos ministro įsakymo Vilniaus apygardos administraciniam teismui rengimu ir atstovavimu byloje, trukmė – 21 valanda. Pareiškėjas bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pagrįsti pateikė 2017 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą NIP Nr. 29442 12 584 Eur sumai, atliktų darbų išklotinę 2017 m. gruodžio mėnesį bei 2018 m. sausio 19 d. mokėjimo nurodymą. Iš minėtos išklotinės matyti, kad suteiktų teisinių paslaugų, susijusių su apeliacinio skundo rengimu, trukmė – 104 valandos.

190Vadovaujantis Rekomendacijų dėl teisinės pagalbos išlaidų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

192Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, į pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, pareiškėjui priteisia: už skundo parengimą 1 200 Eur; už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme – 150 Eur; už apeliacinio skundo parengimą – 1 000 Eur. Atlygintinomis bylinėjimosi išlaidomis nepripažintinos Suteiktų teisinių paslaugų ataskaitoje nurodytos išlaidos, susijusios su skundo dėl Aplinkos projektų valdymo agentūros įsakymo teisėtumo rengimu, pasiūlymo Aplinkos ministerijai, APVA dėl taikos sutarčių sudarymo galimybių rengimu, kliento atstovavimu derybose.

194Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina bendra 2 383,75 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (1 200 + 150 + 1 000 + 22,50 + 11,25 Eur).

195Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

196Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių vandenys“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

197Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą

198Pareiškėjo uždarosios akcinės „Mažeikių vandenys“ skundą tenkinti iš dalies.

199Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. D1-717 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-055 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių vandenys“, grąžinimo“ ir grąžinti atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai klausimą dėl sprendimo priėmimo nagrinėti iš naujo.

200Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Mažeikių vandenys“ naudai 2 383,75 Eur (du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt tris eurus septyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų.

201Sprendimas neskundžiamas.