Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos asociacijos „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ atstovams vadovui A. P. ir advokatui R. J.,

atsakovės Žemės ūkio agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui M. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos asociacijos „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ skundą atsakovei Žemės ūkio agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (iki 2024 m. sausio 1 d. viešoji įstaiga „Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra“) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimo Nr. 3A-(4.32E)-189,,Dėl asociacijos ,,Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ išlaidų pripažinimo netinkamomis“, kuriuo Agentūra pripažino, kad visa pareiškėjos prašyta finansuoti suma – 56 835,90 Eur, neatitinka reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. balandžio 12 d. Europos Komisijai (toliau – EK) pateikė paraišką „Europos midaus ir putojančio vyno informacinė ir reklaminė kampanija „Europos spalvos“ su vynuogių veislės nuoroda Jungtinėse Valstijose“ (toliau – Paraiška). Paraiškos 3 punkte nurodyta, kad bendrasis programos tikslas – didinti Sąjungos produktų – Europos putojančių vynų su IWGV ir midumi – konkurencingumą ir vartojimą bei didinti jų žinomumą JAV rinkoje.

Pareiškėja ir Agentūra 2019 m. balandžio 15 d. pasirašė dotacijos susitarimą Nr. 824866-ABBBI_USA/20SUT-2 (toliau ir – Dotacija, Susitarimas), pagal kurį dotacija skirta įgyvendinti Dotacijos susitarimo 1 priede aprašytą veiklą – Jungtinėms Amerikos Valstijoms skirtą informavimo ir pardavimo skatinimo kampaniją „Europos spalvos“ apie Europoje gaminamą midų ir putojantį vyną su vyninių vynuogių veislių nuoroda (toliau – Programa).

Pareiškėja ir Agentūra 2020 m. lapkričio 24 d. pasirašė Susitarimą Nr. 2 dėl dotacijos susitarimo Nr. 824866-ABBI_USA/20SUT-2 pakeitimo, kuriuo pakeitė Susitarimo 3 straipsnį „Veiklos trukmė ir pradžios data“ bei 15 straipsnio 15.2 dalį. Šiuo pakeitimu nustatytas Programos įgyvendinimo sustabdymo laikotarpis, t. y. nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. spalio 27 d., bei atitinkamai nustatytos naujos Programos ataskaitinių laikotarpių pradžios bei pabaigos datos.

Pareiškėja 2021 m. vasario 11 d. raštu „Prašymas dėl tarpinio mokėjimo“ pateikė Prašymą dėl tarpinio mokėjimo (toliau – ir Tarpinio mokėjimo prašymas). Kartu su Tarpinio mokėjimo prašymu pareiškėja pateikė Asociacijos „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ ataskaitinio laikotarpio nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 12 d. finansinę ataskaitą, 2021 m. vasario 11 d. Periodinę techninę ataskaitą, pradinį Europos Sąjungos putojančio vyno su vyninių vynuogių veislių nuoroda bei midaus žinomumo vertinimą su vertimu, tarpinį Europos Sąjungos putojančio vyno su vyninių vynuogių veislių nuoroda bei midaus žinomumo vertinimą su vertimu, Tiekėjų apklausos dėl prekių, paslaugų ar darbų 2020 m. gruodžio 10 d. pažymą Nr. 1210 ir kitus dokumentus, patvirtinančius įgyvendintas Programos priemones bei patirtas išlaidas. Pareiškėja 2021 m. vasario 11 d. Tarpiniu mokėjimo prašymu prašė apmokėti 57 854,77 Eur.

Agentūra, įvertinusi pareiškėjos Tarpinį mokėjimo prašymą, 2021 m. kovo 19 d. raštu Nr. 2A-(8.13)-011 pareiškėjai nurodė, kad įgyvendindama Programą, ji nesilaikė Susitarimo 7 straipsnio 7.1. dalies, Susitarimo 15 straipsnio 15.3 dalies (a) (i) punkto, Tarpinio mokėjimo prašyme nurodytos kompensuoti išlaidos neatitinka Susitarimo 6 straipsnio 6.1 dalies (a) (i) (iii) (iv) (viii) punktuose nurodytų reikalavimų, Susitarimo 6 straipsnio 6.2 dalies D punkte nurodytų reikalavimų. Agentūra šiuo raštu pareiškėją informavo, kad ketina pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų visas Tarpinio mokėjimo prašyme ir Finansinėje ataskaitoje nurodytas išlaidas – 57 854,77 Eur.

Pareiškėja, pasinaudodama Susitarimo 26 straipsnio 26.2 dalyje nustatyta galimybe oficialiai pranešti valstybei narei apie savo nesutikimą ir nurodyti jo priežastis, 2021 m. balandžio 23 d. raštu „Dėl Periodinės ataskaitos pagal Dotacijos susitarimą Nr. 824866 – ABBI_USA/20SUT-2“ Agentūrai pateikė nesutikimą su jos ketinimu priimti sprendimą pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų visas Tarpinio mokėjimo prašyme nurodytas išlaidas ir pateikė patikslintą Tarpinio mokėjimo prašymą su sumažinta 56 839,9 Eur suma bei patikslintą Periodinę techninę ataskaitą.

Pareiškėja 2021 m. liepos 12 d. raštu „Papildomi paaiškinimai dėl periodinės ataskaitos pagal Dotacijos susitarimą Nr. 824866 –ABBI_USA/20SUT-2“ Agentūrai pateikė papildomus paaiškinimus dėl Periodinės ataskaitos ir Tarpinio mokėjimo prašymo.

Agentūra, vadovaudamasi Susitarimo 6 straipsnio 6.5 dalimi, 7 straipsnio 7.2 dalimi, 26 straipsniu bei Reglamento (ES) Nr. 2015/1831 17 straipsnio 1 dalimi, 2021 m. rugsėjo 9 d. priėmė sprendimą ,,Dėl asociacijos ,,Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ išlaidų pripažinimo netinkamomis“, kuriuo pripažino neatitinkančiomis reikalavimų visas Asociacijos nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 20 d. ataskaitinio laikotarpio finansinėje ataskaitoje ir 2021 m. balandžio 23 d. Tarpinio mokėjimo prašyme nurodytas išlaidas – 56 835,90 Eur.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja: 1) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1306/2013); 2) 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1144/2014); 3) 2015 m. balandžio 23 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/1829, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse (toliau – ir Deleguotasis reglamentas) 2015/1829); 4) 2015 m. spalio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1831, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, taikymo taisyklės (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas Nr. 2015/1831); 5) Informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų pardavimo skatinimo vidaus rinkoje ir trečiosiose valstybėse paprastosios programos administravimo taisyklės, patvirtintos žemės ūkio ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 3D-541(toliau – ir Taisyklės).

Ginčijamu Sprendimu Agentūra taip pat konstatavo, kad pirmuoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu pareiškėja įvykdė tik tris Programos priemones (internetinė svetainė, socialiniai tinklai ir verslo vizitai), nors Programoje pirmuoju ataskaitiniu laikotarpiu numatyta įgyvendinti 9 priemones ir tuo pažeidė Susitarimo 7 straipsnio 7.1 dalies reikalavimą, t. y. nevykdė Programos taip, kaip aprašyta Susitarimo 1 priede. Be to, Agentūra Sprendime pažymėjo, kad minimalų Programos įgyvendinimą parodo pirmojo Programos ataskaitinio laikotarpio faktinio biudžeto (56 835,90 Eur) ir Programoje numatyto atitinkamo biudžeto (471 040,00 Eur) santykis – faktinis biudžetas daugiau nei aštuonis kartus mažesnis už Programoje numatytą. Agentūra vertino, kad Asociacija minimaliai įgyvendino Programos priemones, nesuteikė Programos įgyvendinimui pakankamos pridėtinės vertės ir neužtikrino Programos tikslų pasiekimo, todėl šį pažeidimą vertino kaip esminį, sudarantį (savarankišką) pagrindą pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų visas Asociacijos nurodytas pirmojo Programos ataskaitinio laikotarpio išlaidas –56 835,90 Eur (Sprendimo 2 punktas).

Ginčijamu Sprendimu Agentūra taip pat konstatavo, kad Asociacija netinkamai įgyvendino Programos priemonę „Socialiniai tinklai“ ir tuo pažeidė Susitarimo 7 straipsnio 7.1 dalies reikalavimą - nevykdė Programos taip, kaip aprašyta Susitarimo 1 priede. Agentūra vertino, kad Asociacija netinkamai įgyvendino Programos priemones, nesuteikė Programos įgyvendinimui pakankamos pridėtinės vertės ir neužtikrino Programos tikslų pasiekimo, todėl šį pažeidimą vertino kaip esminį, sudarantį (savarankišką) pagrindą pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų visas Asociacijos nurodytas pirmojo Programos ataskaitinio laikotarpio išlaidas – 56 835,90 Eur. Agentūra konstatavo, kad Programos įgyvendinimui išleistos lėšos, t. y. 56 835,90 Eur, neatitinka vienos iš privalomos išlaidų atitikties reikalavimams sąlygos, numatytos 2015 m. balandžio 23 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/1829 4 straipsnio 1 punkto f) dalyje ir Susitarimo 6 straipsnio 6.1 dalies (a) (vii) punkte, ir laikė, kad šios lėšos nėra pagrįstos, pateisinamos ir neatitinka patikimo finansų valdymo principų: ekonomiškumo ir efektyvumo (Sprendimo 3 punktas).

Be to, ginčijamu Sprendimu Agentūra konstatavo, kad prašomos kompensuoti išlaidos – 4 485,90 Eur Asociacijos patirtos išlaidos projekto koordinavimui (C. Kitos tiesioginės išlaidos) – nėra pagrįstos, nustatomos ir patikrinamos pagal pareiškėjo pateiktus apskaitos dokumentus – nepateikti privalomi pateikti dokumentai, nurodyti Perkančiųjų organizacijų, įgyvendinančių informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų pardavimo skatinimo vidaus rinkoje ir trečiosiose valstybėse paprastąsias programas, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 3D-509 „Dėl Perkančiųjų organizacijų, įgyvendinančių informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų pardavimo skatinimo vidaus rinkoje ir trečiosiose valstybėse paprastąsias programas, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių patvirtinimo, (toliau – Pirkimo taisyklės) 52.2 punkte, t. y. nepateiktos tiekėjų apklausos pažymos, atitinkančios Pirkimo taisyklių 3 priede nustatytą formą, pasirašytos pirkimo sutarčių kopijos, o jei sutartys nepasirašytos - mokėjimą patvirtinančių dokumentų kopijos bei pareiškėjo vadovo sprendimų (potvarkių, nutarimų, įsakymų) dėl pirkimo komisijos sudarymo kopijos, jei pirkimą vykdė pirkimo komisija, arba pareiškėjo vadovo sprendimų (potvarkių, nutarimų, įsakymų) dėl pirkimo organizatoriaus ar pirkimo vykdytojo paskyrimo kopijos, jeigu pirkimą vykdė pirkimo organizatorius arba pirkimo vykdytojas. Pareiškėjo pateiktos apklausos pažymos neatitinka Pirkimo taisyklių 3 priede nustatytos formos ir turinio, pateiktame banko sąskaitos išraše nurodyti mokėjimai nedetalizuoti, nesusieti su išlaidomis, patirtomis projekto koordinavimui.

Agentūra Sprendime konstatavo ir tai, kad Programos 6 skyriuje esančioje lentelėje nurodyta kad trijų paskyrų socialiniuose tinkluose palaikymui numatyta 750 Eur/mėn., tačiau Pasiūlyme bei pridėtose atitinkamose PVM sąskaitose-faktūrose nurodyta aptariamos paslaugos kaina yra dvigubai didesnė – 1 500 Eur/mėn. be PVM. Todėl, Agentūros vertinimu, patirtų išlaidų dalis, viršijanti Programoje numatytą sumą, neatitinka išlaidų atitikties reikalavimams sąlygos, numatytos Deleguotojo reglamento Nr. 2015/1829 4 straipsnio 1 dalies b) punkto ir Susitarimo 6 straipsnio 6.1 dalies (a) (iii) punkto, nes jos nenurodytos biudžeto sąmatoje. Agentūra pripažino neatitinkančiomis reikalavimų dalį pareiškėjos nurodytų išlaidų socialinių tinklų palaikymui ir atnaujinimui – 8 250,00 Eur išlaidų, t. y. pareiškėjos patirtų išlaidų 16 500,00 Eur išlaidų ir Programoje numatytų 8 250,00 Eur išlaidų skirtumas (Sprendimo 7 punktas).

Atsakovė ginčijamame Sprendime kaip teisinį pagrindą visas ginčo išlaidas 56 835,90 Eur, nurodytas 2021 m. balandžio 23 d. Tarpinio mokėjimo prašyme, pripažino neatitinkančiomis reikalavimų, nurodė Susitarimo 6 straipsnio 6.5 dalį, Susitarimo 7 straipsnio 7.1, 7.2 punktus, 26 straipsnį, Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/1829 4 straipsnio 1 dalies a, c, d ir f punktus, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/1831 15 straipsnio 5 dalį, 17 straipsnio 1 dalį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Agentūra ginčijamą Sprendimą priėmė įvertinusi Asociacijos Tarpinio mokėjimo prašymą, pateiktą 2021 m. balandžio 23 d.

Sąlygas, kuriomis informacijos apie žemės ūkio produktus ir tam tikrus iš jų pagamintus maisto produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonės, įgyvendinamos vidaus rinkoje arba trečiosiose šalyse (toliau – informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo priemonės) gali būti visiškai arba iš dalies finansuojamos iš Sąjungos biudžeto, nustato Reglamentas Nr. 1144/2014.

Pagal Reglamento Nr. 1144/2014 2 straipsnio 1 dalį, bendrasis informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo priemonių tikslas – didinti Sąjungos žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą.

Reglamento Nr. 1144/2014 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konkretūs informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo priemonių tikslai yra šie: a) didinti informuotumą apie Sąjungos žemės ūkio produktų privalumus ir Sąjungoje gamybos būdams taikomus aukštus standartus; b) didinti Sąjungos žemės ūkio produktų ir tam tikrų maisto produktų konkurencingumą ir vartojimą ir didinti jų matomumą Sąjungoje ir už jos ribų; c) didinti informuotumą apie Sąjungos kokybės sistemas ir šių sistemų pripažinimą; d) didinti Sąjungos žemės ūkio produktų ir tam tikrų maisto produktų rinkos dalį, ypač daug dėmesio skiriant toms trečiųjų šalių rinkoms, kurios turi didžiausią augimo potencialą; e) atkurti įprastas rinkos sąlygas tuo atveju, kai rimtai sutrikdoma rinka, vartotojai praranda pasitikėjimą ar kyla kitų specifinių problemų.

Įgyvendinimo reglamento 2015/1831 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad 2 dalyje nurodytą periodinę techninę ataskaitą sudaro: a) visos naudotos medžiagos ir vizualinės medžiagos, kuri dar neperduota valstybei narei, kopijos; b) laikotarpiu, su kuriuo susijęs tarpinis mokėjimas, vykdytos veiklos aprašymas, kuriame naudojami 22 straipsnyje nurodyti programos našumo ir rezultatų rodikliai, ir c) visų planuotos programos veiklos ir numatyto našumo bei rezultatų ir faktiškai įgyvendintos veiklos ir pasiekto našumo bei rezultatų skirtumų pagrindimas.

Įgyvendinimo reglamento 2015/1831 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, atlikdamos tarpinį ar galutinį mokėjimą arba po to, kai jie buvo atlikti, ir visų pirma po šiame reglamente numatytų patikrinimų nepatvirtina išlaidų, kurios laikomos neatitinkančiomis reikalavimų.

Gavėjų, įgyvendinant programą patirtų išlaidų atitikties finansavimo reikalavimams taisyklės nustatytos Deleguotojo reglamento 2015/1829 4 straipsnyje. Deleguotojo reglamento Nr. 2015/1829 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Sąjungos lėšomis finansuojamos išlaidos, atitinkančios visus šiuos kriterijus: a) jas įgyvendindama programą faktiškai patyrė pasiūlymą teikianti organizacija, išskyrus su galutinėmis ataskaitomis ir vertinimu susijusias išlaidas; b) jos nurodytos programos bendro biudžeto sąmatoje; c) jos būtinos bendrai finansuojamai programai įgyvendinti; d) jos yra nustatomos ir patikrinamos, visų pirma, užfiksuotos pasiūlymą teikiančios organizacijos apskaitos dokumentuose ir nustatytos atsižvelgiant į valstybėje narėje, kurioje įsisteigusi pasiūlymą teikianti organizacija, taikomus apskaitos standartus; e) jos atitinka taikomų mokesčių ir socialinių teisės aktų reikalavimus; f) jos yra pagrįstos, pateisinamos ir atitinka patikimo finansų valdymo principą, visų pirma, yra ekonomiškos ir veiksmingos.

Išlaidų, kurios laikomos neatitinkančiomis reikalavimų, vertinimo kriterijai nurodyti ir Susitarimo 6 straipsnio 6.1 dalyje. Šie kriterijai iš esmės tapatūs išvardintiems Deleguotojo reglamento 2015/1829 4 straipsnio 1 dalyje.

Pagal Susitarimo 6 straipsnio 6.1 dalies (a) punktą faktinės išlaidos atitinka reikalavimus, jei: (i) jas faktiškai patyrė gavėjas; (ii) jos buvo patirtos 3 straipsnyje nustatytu laikotarpiu, išskyrus paskutinio ataskaitinio laikotarpio periodinės ataskaitos teikimo išlaidas ir galutinės ataskaitos teikimo išlaidas (žr. 15 straipsnį) ir įgyvendintų priemonių rezultatų vertinimo tyrimo išlaidas (žr. 14 straipsnį); (iii) jos yra nurodytos 2 priede pateiktoje biudžeto sąmatoje; (iv) jos yra susijusios su 1 priede aprašyta veikla ir yra būtinos jai įgyvendinti; (v) jas įmanoma identifikuoti ir patikrinti, visų pirma jos turi būti užregistruotos gavėjo sąskaitose pagal apskaitos standartus, taikomus šalyje, kurioje įsisteigęs gavėjas, ir įprastus gavėjo išlaidų apskaitos metodus; (vi) jos atitinka taikomus nacionalinius mokesčių ir darbo bei socialinės saugos įstatymus ir (vii) jos yra pagrįstos, pateisinamos ir atitinka patikimo finansų valdymo principą, visų pirma ekonomiškumo ir efektyvumo principus;

Pagal Susitarimo 6 straipsnio 6.1 dalies (b) punktą, fiksuoto dydžio išlaidos atitinka reikalavimus, jei: (i) jos yra apskaičiuotos taikant 2 priede nustatytą fiksuotą dydį ir jei (ii) išlaidos (faktinės išlaidos), kurioms taikomas fiksuotas dydis, atitinka šiame straipsnyje nustatytas atitikties reikalavimams sąlygas.

Reikalavimų neatitinkančios išlaidos nurodytos Susitarimo 6 straipsnio 6.4 dalyje, pagal kurią reikalavimų neatitinkančios išlaidos yra: (a) pirmiau (6.1-6.3 dalyse) išdėstytų sąlygų neatitinkančios išlaidos, visų pirma: (i) su kapitalo grąža susijusios išlaidos; (ii)skola ir skolos tvarkymo mokesčiai; (iii) atidėjiniai galimiems būsimiems nuostoliams arba skoliniams įsipareigojimams; (iv) mokėtinos palūkanos; (v) abejotinos skolos; (vi) nuostoliai dėl valiutos kurso pokyčių; (vii) banko mokesčiai, kuriuos gavėjo bankas taiko pervedimams iš valstybės narės; (viii) per didelės arba neapgalvotos išlaidos; (ix) atskaitytinas PVM; (x) veiklos įgyvendinimo sustabdymo laikotarpiu (žr. 33 straipsnį) patirtos išlaidos; (xi) trečiųjų šalių suteikti nepiniginiai įnašai; (b) išlaidos, deklaruotos pagal kitą ES dotaciją, finansuojamą iš ES biudžeto, visų pirma, netiesioginės išlaidos, jei gavėjas tuo pačiu laikotarpiu jau gauna iš ES biudžeto finansuojamą dotaciją veiklai; (c) nacionalinės (arba vietos) administracijos personalo išlaidos, susijusios su įprastine administracijos veikla (t. y. kuri vykdoma ne tik dėl dotacijos); (d) ES institucijų, įstaigų ar agentūrų darbuotojų arba atstovų išlaidos (ypač kelionės ir pragyvenimo išlaidos).

Susitarimo 6 straipsnio 6.5 dalyje nustatyta, kad deklaruotas reikalavimų neatitinkančias išlaidas bus atsisakyta pripažinti (žr. 26 straipsnį). Tokiu atveju taip pat gali būti taikoma bet kuri iš kitų 6 skyriuje aprašytų priemonių.

Susitarimo 7 straipsnio 7.1 dalyje įtvirtinta, kad gavėjas turi įgyvendinti veiklą taip, kaip aprašyta 1 priede, laikydamasis Susitarimo nuostatų ir vykdydamas visas pagal taikomą ES, tarptautinę ir nacionalinę teisę privalomas teisines pareigas.

Susitarimo 7 straipsnio 7.2 dalyje įtvirtina, kad jei gavėjas nevykdo kurios nors iš šiame straipsnyje nustatytų pareigų, gali būti mažinama dotacija (žr. 27 straipsnį).

Susitarimo 7 straipsnio 7.2 dalyje taip pat numatyta, kad jei nevykdomos pareigos, taip pat gali būti taikoma bet kuri iš kitų 6 skyriuje aprašytų priemonių.

Susitarimo 26 straipsnio 26. 1 dalyje, nustatyta, kad valstybė narė, atlikdama tarpinį mokėjimą, išmokėdama likutį arba vėliau, atsisakys pripažinti visas reikalavimų neatitinkančias išlaidas (žr. 6 straipsnį), ypač po patikrų, audito ar tyrimų (žr. 17 straipsnį).

Paramos informavimo apie Europos Sąjungos (toliau – ES) žemės ūkio produktus ir jų pardavimo skatinimo ES vidaus rinkoje ir trečiosiose valstybėse paprastosios programos administravimo tvarką nustato Informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų pardavimo skatinimo vidaus rinkoje ir trečiosiose valstybėse paprastosios programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 3D-541 „Dėl Informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų pardavimo skatinimo vidaus rinkoje ir trečiosiose valstybėse paprastosios programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, (toliau – Taisyklės; Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 3D-387redakcija).

Pagal Taisyklių 4.10 punktą tarpinio mokėjimo paraiška – pareiškėjo teikiamas viešajai įstaigai Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai jos nustatytos formos dokumentas gauti lėšų Informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų pardavimo skatinimo vidaus rinkoje ir trečiosiose valstybėse paprastosios programos vykdymo faktinėms išlaidoms padengti.

Taisyklių 22 punkte nustatyta, kad, teikdami tarpines mokėjimo ir likučio išmokėjimo paraiškas, pareiškėjai, vadovaudamiesi Reglamento (ES) 2015/1831 nuostatomis, turi pateikti informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų pardavimo skatinimo priemonių rezultatų vertinimo tyrimą, kurį atlieka nepriklausomas išorės subjektas.

Taisyklių 31 punkte nustatyta, kad pareiškėjas tarpinio mokėjimo paraišką Agentūrai pateikia reglamento (ES) Nr. 2015/1831 14 straipsnyje numatyta tvarka.

Taisyklių 34 punkte įtvirtinta, kad tarpinio mokėjimo paraiškoje ir likučio išmokėjimo paraiškoje nurodytos sąskaitos faktūros turi būti visiškai apmokėtos, PVM (jeigu taikomas) taip pat turi būti visiškai apmokėtas.

Taisyklių 41 punkte įtvirtinta, kad pareiškėjui įgyvendinant paprastųjų programų priemones nesilaikant bet kurio šiose taisyklėse nustatyto paprastųjų programų vykdymo reikalavimų, pareiškėjui nekompensuojama atitinkama patirtų išlaidų dalis.

Pagal Taisyklių 42 punktą Agentūra, priimdama sprendimą kompensuoti paprastosios programos veiklos išlaidas, gali sumažinti finansavimo sumą, jei pareiškėjas padarė esminių klaidų, pažeidimų arba iš esmės nevykdė nustatytų pareigų, kaip tai numatyta įgyvendinimo sutartyje (sumažinimas proporcingas klaidų, pažeidimų arba iš esmės nevykdytų pareigų apimčiai).

Dėl Sprendimo 1 punkte nurodyto pažeidimo

Pareiškėja pripažinta pažeidusia Susitarimo 7 straipsnio 7.1 dalies reikalavimus – nevykdė Programos taip, kaip aprašyta Susitarimo 1 priede, o konstatuoti pažeidimai buvo pripažinti esminiais, sudarančiais pakankamą (savarankišką) pagrindą pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų visas ginčo išlaidas (56 835,90 Eur). Taigi, pareiškėja pripažinta neįvykdžiusia Susitarimo I priedo 6 ir 7 skyrių reikalavimų, nes: (1) Programos įgyvendinimo pradžioje neatliko vartotojų apklausos (toliau – ir ginčo vartotojų apklausa); (2) netinkamai atliko Programos veiksmų poveikio vertinimą – eksportuotojų apklausą (toliau – ir ginčo eksportuotojų apklausa).

2015 m. spalio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/1831, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, taikymo taisyklių 16 punkte nustatyta, kad, siekiant įvertinti informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo programų veiksmingumą ir našumą, turėtų būti nustatytos nuostatos, pagal kurias būtų reikalaujama, kad pasiūlymus teikiančios organizacijos ir valstybės narės tinkamai stebėtų bei vertintų programas ir bendrus pardavimo skatinimo politikos įgyvendinimo rezultatus.

Programos 6 skyriuje nurodyta, kad vartotojų apklausos tikslas yra stebėti tikslų pasiekimą ir įvertinti Programos poveikį.

Kaip matyti iš Programos 7 skyriaus, pareiškėja įsipareigojo Programos poveikį vertinti naudojant stebėsenos ir vertinimo sistemą, skirtą teikti nuolatinę grįžtamąją informaciją apie plano ir vykdymo atitiktį, ankstyvame etape nustatyti galimas problemas, stebėti efektyvumą ir pateikti tarpinį vertinimą, kokiu mastu programa gali pasiekti savo tikslus konkrečiu momentu. Be kita ko, pareiškėja įsipareigojo atlikti vartotojų ir eksportuotojų apklausas.

Susitarimo 7 straipsnio 7.1 dalyje nustatyta, kad gavėjas turi įgyvendinti veiklą taip, kaip aprašyta 1 priede, laikydamasis Susitarimo nuostatų ir vykdydamas visas pagal taikomą ES, tarptautinę ir nacionalinę teisę privalomas teisines pareigas.

Dėl ginčo vartotojų apklausos

Pareiškėja su šiuo pažeidimu nesutinka ir nurodo, kad ataskaitoje, kurioje pateikta pradinio vertinimo, t. y. vartotojų apklausa, buvo atlikta Programos pradžioje, t. y. 2019 m. gegužės mėn. Tačiau dėl žmogiškos klaidos Programos vertinimų paslaugos pirkimas nebuvo įformintas laiku. Pirkimas įformintas tik 2020 m. gruodžio mėnesį, pastebėjus klaidą prieš pateikiant Tarpinio mokėjimo prašymą.

Agentūra su šiais pareiškėjos skundo argumentais nesutinka ir nurodo, kad jai nebuvo pateikti jokie dokumentai ar įrodymai, kurie pagrįstų ir leistų įsitikinti, jog ginčo vartotojų apklausa buvo atlikta Programos vykdymo pradžioje.

Byloje nustatyta, kad Susitarimas tarp šalių pasirašytas 2019 m. balandžio 15 d. Taigi Programos vykdymo pradžia 2019 m. gegužės 1 d.

Byloje ginčo, kad Programos įgyvendinimo pradžioje turi būti atlikta vartotojų apklausa, kaip tai numatyta Programos 6 ir 7 skyriuose, nėra.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ataskaita, kuria grindžiamas pradinis vertinimas, t. y. ginčo vartotojų apklausa, pateikta 2020 m. gruodžio 10 d. Tiekėjų apklausos dėl prekių, paslaugų ar darbų pažyma Nr. 1210 patvirtina, kad Programos vertinimo paslaugos pirktos 2020 m. gruodžio mėnesį.

Šios faktinės aplinkybės suponuoja besąlygišką, išvadą, kad ginčo vartotojų apklausa atlikta 2020 m. gruodžio mėnesį.

Pareiškėjos skundo argumentai, kad Programos vertinimų paslaugos pirkimas nebuvo įformintas laiku dėl žmogiškos klaidos, nepaneigia Agentūros šio konstatuoto pažeidimo, nes pareiškėja jokių kitų įrodymų, patvirtinančių ginčo vartotojų apklausos atlikimą Programos vykdymo pradžioje, nepateikė.

Dėl ginčo eksportuotojų apklausos

2015 m. spalio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/1831 15 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad 2 dalyje nurodytą pardavimo skatinimo bei informacijos teikimo priemonių rezultatų vertinimo tyrimą atlieka nepriklausomas išorės subjektas. Tas subjektas remiasi 22 straipsnyje nurodytais rodikliais.

Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/1831 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta rodiklių sistema, kuria grindžiama bendroji informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo programų poveikio vertinimo sistema. Rodiklių sistemą sudaro trijų rūšių veiklos rezultatų rodikliai – našumo, rezultatų ir poveikio: a) našumo rodikliais matuojamas kiekvienoje programoje numatytos veiklos įgyvendinimo lygis; b) rezultatų rodikliais matuojamas tiesioginis ir nedelsiamas veiklos poveikis; c) poveikio rodikliais matuojama nedelsiamą poveikį pranokstanti priemonės nauda.

Taisyklių 22 punkte nustatyta, kad, teikdami tarpines mokėjimo ir likučio išmokėjimo paraiškas, pareiškėjai, vadovaudamiesi Reglamento (ES) 2015/1831 nuostatomis, turi pateikti informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų pardavimo skatinimo priemonių rezultatų vertinimo tyrimą, kurį atlieka nepriklausomas išorės subjektas.

Pareiškėjos atrinkto Programos vertintojo (ASMS LLC) pateiktose vertinimo ataskaitose nėra pateikiama informacija apie atliktą eksporto vertinimą, vadovaujantis Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/1831 22 straipsnio 1 dalyje nustatytais rodikliais. Periodinėje techninėje ataskaitoje, pateiktoje 2021 m. balandžio 23 d., nurodyta informacija apie savarankiškai pareiškėjos apklaustus gamintojus. Pareiškėjos parengtos 2019 m. gegužės 10 d. ir 2020 m. gruodžio 2 d. pažymos apie eksportuotojų apklausos apie ES gaminamą midų ir putojantį vyną su vyninių vynuogių veislių nuoroda neatitinka Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/1831 15 straipsnio 5 dalies ir Taisyklių 22 punkto reikalavimų.

Agentūros Sprendimo išvada, kad pateiktose ASMS LLC ataskaitose nurodytas tik vienas iš trijų pateiktų respondentams klausimų neapima Programos produkto – midaus, bylos duomenimis taip pat nepaneigta. Todėl pareiškėjos pateikta informacija apie ginčo eksportuotojų apklausą negali būti laikoma tinkamu Programos veiksmų poveikio vertinimu, kaip jis suprantamas pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/1831 15 straipsnio 5 dalį ir Taisyklių 22 punktą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad Asociacija neįvykdė Susitarimo I priedo 6 ir 7 skyrių reikalavimų ir nevykdė Programos taip, kaip aprašyta Susitarimo 1 priede ir tuo pažeidė Susitarimo 7 straipsnio 7.1 dalies reikalavimus.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui daryti besąlygišką išvadą, kad Asociacija neatliko ginčo vartotojų apklausos ir ginčo eksportuotojų apklausos, kaip to reikalaujama pagal Programą, t. y. Susitarimo I priedą. Tai lemia, kad Agentūra pagrįstai pareiškėją pripažino pažeidusiu Susitarimo 7 straipsnio 7.1 dalį.

Tačiau teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, suformuota analogiško pobūdžio byloje (žr. administracinę bylą Nr. eA-848-624/2023), daro išvadą, kad kvalifikuodama tokio pažeidimo teisines pasekmes, atsakovė taikė netinkamas Susitarimo nuostatas.

Europos Komisijos 2021 m. balandžio 28 d. rašte Nr. Ares (2021)2838509 nurodyta, kad, visų pirma, pagal Sutarties 7.1 straipsnį, paramos gavėjai turi įgyvendinti veiksmą, kaip aprašyta 1 priede. Sutarties 7.2 straipsnis vėliau nustato, kad, jei paramos gavėjas pažeidžia kurį nors savo įsipareigojimą pagal šį straipsnį, dotacija gali būti sumažinta (žr. 27 straipsnį), o dėl tokių pažeidimų gali būti taikomos bet kurios kitos Sutarties 6 skyriuje aprašytos priemonės.

Europos Komisijos 2021 m. liepos 28 d. rašte Nr. Ares(2021) 4820223–28/07/2021 nurodyta, kad tai, jog dotacijos gavėjas neatliko programos pasiūlyme reikalaujamo vertinimo, reiškia, kad nebus įmanoma nuodugniai įvertinti programos rezultatų ir poveikio. Taigi, dotacijos gavėjo pirminio įvertinimo neatlikimas yra esminis įsipareigojimų pagal Sutartį pažeidimas ir gali prireikti imtis bet kurių priemonių, aprašytų ankstesniame Komisijos tarnybų atsakyme (Europos Komisijos 2021 m. balandžio 28 d. raštas Nr. Ares(2021)2838509).

Susitarimo 7.2 dalyje nurodyta, kad, jei gavėjas nevykdo kurios nors iš šiame straipsnyje nustatytų pareigų, gali būti mažinama dotacija (žr. 27 straipsnį). Susitarimo 7.2 dalyje taip pat nurodyta, kad, jei nevykdomos pareigos, taip pat gali būti taikoma bet kuri iš kitų 6 skyriuje aprašytų priemonių.

Nagrinėjamu atveju Agentūra sprendimą priėmė ne dėl dotacijos mažinimo, o vadovaudamasi Susitarimo 7 straipsnio 7.2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, jei nevykdomos pareigos, taip pat gali būti taikoma bet kuri iš kitų 6 skyriuje aprašytų priemonių, taikydama Susitarimo 26 straipsnį.

Susitarimo 26 straipsnio 26.1 dalyje nurodyta, kad valstybė narė, atlikdama tarpinį mokėjimą, išmokėdama likutį arba vėliau, atsisakys pripažinti visas reikalavimų neatitinkančias išlaidas (žr. 6 straipsnį), ypač po patikrų, audito ar tyrimų (žr. 17 straipsnį).

Susitarimo 26 straipsnio 26.2 dalyje, kurioje reglamentuota reikalavimų neatitinkančių išlaidų, kurias atsisakyta pripažinti, apskaičiavimo procedūra, 1 dalyje nustatyta, kad bus atsisakyta pripažinti visas reikalavimų neatitinkančias išlaidas.

Susitarimo 26 straipsnio 26.2 dalyje nustatyta, kad, jei valstybė narė atsisakys pripažinti išlaidas, tačiau neturės susigrąžinti nepagrįstai išmokėtų sumų (žr. 28 straipsnį), ji oficialiai praneš gavėjui apie atsisakymą pripažinti išlaidas, nurodydama sumas ir priežastis (jei taikoma – kartu pranešdama apie mokėtinas sumas, žr. 16.5 dalį). Gavėjas gali per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos oficialiai pranešti valstybei narei apie savo nesutikimą ir nurodyti priežastis.

Susitarimo 26 straipsnio 26.2 dalyje nustatyta, kad, jei atsisakius pripažinti išlaidas, reikės susigrąžinti sumas, valstybė narė atliks prieštaravimo procedūrą, nusiųsdama raštą su išankstine informacija, kaip nurodyta 28 straipsnyje.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Susitarimo 26 straipsnio taikymas yra susijęs su (neatsiejamas nuo) konkrečių išlaidų vertinimo dėl jų (išlaidų) atitikties Deleguotojo reglamento 2015/1829 4 straipsnyje bei Susitarimo 6 straipsnio 6.1–6.3 dalyse nurodytiems kriterijams. Tačiau atsakovo ginčijamame Sprendime nurodytas (visų) deklaruotų ginčo išlaidų pripažinimo netinkamomis pagrindas – ginčo vartotojų apklausos ir ginčo eksportuotojų apklausos neatlikimas – ne tik nepatenka į minėtų kriterijų turinį, bet ir nėra tiesiogiai susijęs su jokiomis konkrečiomis išlaidomis, t. y. deklaruotos išlaidos nebuvo susijusios (nulemtos) su neatlikta ginčo vartotojų ir ginčo eksportuotojų apklausa. Taigi, be kita ko, įvertinus ir Susitarimo 6 straipsnio 6.4 dalyje pateiktą (pavyzdinį) reikalavimų neatitinkančių išlaidų sąrašą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad aptariamo Susitarimo 7 straipsnio 7.1 dalies pažeidimo pasekmės galėjo būti kvalifikuotos pagal Susitarimo 26 straipsnį.

Susitarimo 6 straipsnio 6.5 dalyje („Reikalavimų neatitinkančių išlaidų deklaravimo pasekmės“) nurodyta, kad deklaruotas reikalavimų neatitinkančias išlaidas bus atsisakyta pripažinti (žr. 26 straipsnį). Tokiu atveju taip pat gali būti taikoma bet kuri iš kitų 6 skyriuje aprašytų priemonių.

Visa tai patvirtina, kad Agentūra netinkamai atliko aptariamo pažeidimo vertinimą, netinkamai taikė Susitarimo 26 straipsnio nuostatas ir todėl šioje dalyje priėmė nepagrįstą sprendimą.

Dėl Sprendimo 2 punkte nurodyto pažeidimo

Pareiškėja pripažinta pažeidusia Susitarimo 7 straipsnio 7.1 dalies reikalavimus – nevykdė Programos taip, kaip aprašyta Susitarimo 1 priede, o konstatuoti pažeidimai buvo pripažinti esminiais, sudarančiais pakankamą (savarankišką) pagrindą pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų visas ginčo išlaidas (56 835,90 Eur). Taigi, pareiškėja pripažinta neįvykdžiusia Susitarimo I priedo 6 skyriaus reikalavimų, nes pirmuoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu Asociacija įvykdė tik tris Programos priemones (interneto svetainė, socialiniai tinklai ir verslo vizitai), nors pagal Programą pirmuoju ataskaitiniu laikotarpiu Asociacija privalėjo įgyvendinti devynias priemones.

Periodinės techninės ataskaitos, patikslintos 2021 m. balandžio 23 d., duomenimis nustatyta, kad Asociacija ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 12 d.., išskyrus sustabdytą periodą nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. spalio 28 d., atliko šias veiklas: projekto koordinavimo, interneto svetainės sukūrimo, atnaujinimo ir priežiūros; socialinės žiniasklaidos; suorganizavo tris verslo vizitus (B2B vizitai); įvertino rezultatus.

Kaip jau buvo nurodyta, Susitarimo 7 straipsnio 7.1 dalyje nustatyta, kad gavėjas turi įgyvendinti veiklą taip, kaip aprašyta 1 priede, laikydamasis Susitarimo nuostatų ir vykdydamas visas pagal taikomą ES, tarptautinę ir nacionalinę teisę privalomas teisines pareigas.

Susitarimo 7 straipsnio 7.2 straipsnyje nurodyta, kad, jei gavėjas nevykdo kurios nors iš šiame straipsnyje nustatytų pareigų, gali būti mažinama dotacija (žr. 27 straipsnį).

Susitarimo 7 straipsnio 7.2 dalyje taip pat nurodyta, kad, jei nevykdomos pareigos, taip pat gali būti taikoma bet kuri iš kitų 6 skyriuje aprašytų priemonių.

Nagrinėjamu atveju Agentūra sprendimą priėmė ne dėl dotacijos mažinimo, o vadovaudamasi Susitarimo 7 straipsnio 7.2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, jei nevykdomos pareigos, taip pat gali būti taikoma bet kuri iš kitų 6 skyriuje aprašytų priemonių, taikydama Susitarimo 26 straipsnį.

Susitarimo 26 straipsnio 26.1 dalyje nurodyta, kad valstybė narė, atlikdama tarpinį mokėjimą, išmokėdama likutį arba vėliau, atsisakys pripažinti visas reikalavimų neatitinkančias išlaidas (žr. 6 straipsnį), ypač po patikrų, audito ar tyrimų (žr. 17 straipsnį).

Susitarimo 26 straipsnio 26.2 dalyje, kurioje reglamentuota reikalavimų neatitinkančių išlaidų, kurias atsisakyta pripažinti, apskaičiavimo procedūra, nustatyta, kad bus atsisakyta pripažinti visas reikalavimų neatitinkančias išlaidas.

Kaip jau buvo nurodyta, Susitarimo 26 straipsnio taikymas yra susijęs su (neatsiejamas nuo) konkrečių išlaidų vertinimo dėl jų (išlaidų) atitikties Deleguotojo reglamento 2015/1829 4 straipsnyje bei Susitarimo 6 straipsnio 6.1–6.3 dalyse nurodytiems kriterijams. Tačiau atsakovo ginčijamo Sprendimo 2 punkte nurodytas (visų) deklaruotų ginčo išlaidų pripažinimo netinkamomis pagrindas – Programos pirmuoju ataskaitiniu laikotarpiu nebuvo vykdytos visos Programoje numatytos veiklos, taip pat nepatenka į minėtų kriterijų turinį, ir nėra tiesiogiai susijusios su jokiomis konkrečiomis išlaidomis, t. y. Tarpinio mokėjimo prašyme nurodytos ir deklaruotos išlaidos nebuvo susijusios (nulemtos) veiklų, kurių pareiškėja neatliko. Taigi, be kita ko, įvertinus ir Susitarimo 6 straipsnio 6.4 dalyje pateiktą (pavyzdinį) reikalavimų neatitinkančių išlaidų sąrašą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad aptariamo Susitarimo 7 straipsnio 7.1 dalies pažeidimo pasekmės galėjo būti kvalifikuotos pagal Susitarimo 26 straipsnį.

Visa tai patvirtina, kad Agentūra netinkamai atliko aptariamo pažeidimo vertinimą, netinkamai taikė Susitarimo 26 straipsnio nuostatas ir todėl šioje dalyje taip pat priėmė nepagrįstą sprendimą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Europos Komisijos 2020 m. kovo 12 d. rašte Nr. AGRI.DDG1.B.1/CLG D(2020)1706997 nurodyta, kad naudos gavėjas gali sustabdyti veiksmo ar bet kurios jo dalies įgyvendinimą, jeigu yra išskirtinių aplinkybių, ypač force majeure, padarančių įgyvendinimą neįmanomą ar pernelyg sudėtingą. Sunkumai, su kuriais susiduria naudos gavėjai organizuodami renginius po COVID-19 protrūkio, gali būti laikomi išskirtine aplinkybe, kaip apibrėžta dotacijos Sutarties 35 straipsnyje. Todėl rekomenduojama pakviesti naudos gavėjus laikytis dotacijos Sutarties 33.1.2 papunktyje aprašytos tvarkos. Nurodyta, kad patariama atidėti suplanuotus renginius arba juos vykdyti nuotoliniu būdu.

Europos Komisijos rekomendacijos dėl paprastų skatinimo programų sustabdymo ir nutraukimo (Ares(2020)1835695-30/03/2020) 2.2 papunktyje nurodyta, kad veiksmo įgyvendinimas laikinai gali tapti neįmanomu dėl kai kurių nenumatytų faktorių poveikio. Force majeure įvykis / situacija yra tokia: a) kurios suinteresuotoji šalis negalėjo numatyti; b) kurios neįmanoma kontroliuoti; c) dėl kurios nėra kalta pati situacija ir situacija nėra susijusi su įgyvendinimu susijusių subrangovų, susijusių subjektų ar trečiųjų šalių klaidomis ar aplaidumu; d) kurios negalėjo išvengti suinteresuotoji šalis net veikdama stropiai ir atidžiai. Išskirtinės aplinkybės turėjo įtakos skatinimo programos įgyvendinimui, neleisdamos paramos gavėjui vykdyti savo įsipareigojimų, kaip buvo numatyta, bent tam tikrą laikotarpį, per kurį išskirtinis įvykis / situacija sukelia pasekmes. Force majeure negalima pateisinti situacijų, atsiradusių dėl paramos gavėjo aplaidumo arba įvykių, kuriuos buvo galima pagrįstai numatyti. Asmeninės priežastys ar vidiniai nurodymai paprastai nėra laikomi force majeure atvejais.

Europos Komisijos rekomendacijos dėl paprastų skatinimo programų sustabdymo ir nutraukimo (Ares(2020)1835695-30/03/2020) 2.3.1 papunktyje nurodyta, kad, atsižvelgdamas į aplinkybes, paramos gavėjas gali sustabdyti visos programos arba tik jos dalies įgyvendinimą. Pastarasis atvejis gali atsirasti, kai tik dalis programos remiamų veiklų yra paveikta nenumatytų ir neišvengiamų aplinkybių, o likusios programos dalies įgyvendinimas nepriklauso nuo paveiktų veiklų ir gali tęstis.

Teismui konstatavus, kad Agentūra ginčijamo Sprendimo 2 punkte nepateikė išlaidų pagrįstumo vertinimo Susitarimo 6 straipsnio 6.1–6.3 dalyse nurodytiems kriterijams kontekste, pareiškėjos skundo argumentų dėl kilusios COVID-19 pandemijos ir, pasak pareiškėjos, lėmusios ne visų veiklų, numatytų Programoje įgyvendinimą, teismas nevertina, nes tokių aplinkybių vertinimas, teismo nuomone, būtų reikšmingas sprendžiant dotacijos sumažinimo (Susitarimo 27 straipsnis) ar Susitarimo nutraukimo klausimą.

Dėl Sprendimo 3 punkte nurodyto pažeidimo

Pareiškėja taip pat pripažinta nesilaikiusia Susitarimo 7 straipsnio 7.1 dalies numatyto reikalavimo įgyvendinti Programą taip, kaip aprašyta Susitarimo 1 priede, nes netinkamai įgyvendino Programos priemonę „Socialiniai tinklai“, o būtent: 1) 2019 m. spalio-gruodžio mėn. (t. y. per tris mėnesius) paskelbė 20 žinučių (t. y. „Facebook“ platformoje - 8 žinutes, „Instagram“ – 6 žinutes, „Twitter“ – 6 žinutes) vietoje 36 žinučių; 2 ) laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 12 d. paskelbė 3 žinutes (t. y. „Facebook“ platformoje -1 žinutė, „Instagram“ – 1 žinutė, „Twitter“ – 1 žinutė), nors uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nova Vide“ pagal 2020 m. kovo 16 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą (Serija ES Nr. 20/03) apmokėjo už 6 žinutes; 3) laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 28 d. iki 2020 m. lapkričio 27 d. paskelbė 11 žinučių (t. y. „Facebook“ platformoje - 4 žinutes, „Instagram“ – 4 žinutes, „Twitter“ – 3 žinutes), nors UAB „Nova Vide“ pagal pareiškėjui 2020 m. lapkričio 27 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą (Serija ES Nr. 20/05) apmokėjo kaip už tinkamą Programos priemonės įgyvendinimą; 4) įvykdyta tik viena „Facebook“ socialinio tinklo reklama; 5) nebuvo organizuojami žaidimai.

Už šiuos pažeidimus ir už Susitarimo 7 straipsnio 7.1 dalies numatyto reikalavimo nesilaikymą Agentūra pripažino neatitinkančiomis reikalavimų visas pareiškėjos nurodytas išlaidas socialinių tinklų sukūrimui, palaikymui ir administravimui, t. y. 19 500,00 Eur.

Tačiau vertindamas ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas pirmiausia pastebi, kad Agentūra šią aplinkybę vertino kaip Susitarimo 7 straipsnio 7.1 dalies pažeidimą, sudarantį pagrindą taikyti 26 straipsnyje numatytą priemonę – išlaidas pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų. Tačiau šiuo aspektu Agentūra aiškiai nenurodo, kokių konkrečiai Deleguotojo reglamento 2015/1829 4 straipsnio ir Susitarimo 6 straipsnio 6.1–6.3 dalių reikalavimų neatitinka visos Sprendimo 3 punkte nurodytos 19 500,00 Eur išlaidos, susijusios su socialinių tinklų sukūrimu, palaikymu ir administravimu.

Pažymėtina, jog pati Agentūra Sprendime pripažįsta, kad dalis žinučių socialiniuose tinkluose buvo paskelbta. Iš skundžiamo Sprendimo 3 punkte nurodytų motyvų visiškai nėra aišku, kokiu prieš tai paminėtose nuostatose išvardytų reikalavimų neatitinka 19 500, 00 Eur išlaidos, susijusios su socialinių tinklų sukūrimu, palaikymu ir administravimu, o Sprendime minimas „esminio pažeidimo“ požymis (kriterijus) akivaizdžiai nėra susijęs su Susitarimo 26 straipsnyje numatytos priemonės taikymu.

Dėl Sprendimo 4 punkto

Agentūra Sprendimo 4 punkte konstatavo, kad pareiškėja dėl Sprendimo 2 punkte nurodyto pažeidimo, minimaliai, o dėl Sprendimo 1 ir 3 punktuose nurodytų pažeidimų, netinkamai įgyvendino Programos priemones, nesuteikė Programos įgyvendinimui pakankamos pridėtinės vertės ir neužtikrino Programos tikslų pasiekimo. Dėl šių priežasčių Agentūra vertino, kad Programos įgyvendinimui pareiškėjos išleistos lėšos negali būti laikomos panaudotomis veiksmingai, efektyviai ir siekiant Programos tikslų. Todėl Agentūra visas pareiškėjos 2021 m. balandžio 23 d. Tarpinio mokėjimo prašyme nurodytas Programos įgyvendinimui patirtas 56 835,90 Eur lėšas, vertino kaip neatitinkančias vienos iš privalomos išlaidų atitikties reikalavimams sąlygos, numatytos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/1829 4 straipsnio 1 punkto f) dalyje ir Susitarimo 6 straipsnio 6.1 dalies (a) (vii) punkte, t. y. darė išvadą, kad jos yra nepagrįstos, nepateisinamos ir neatitinka patikimo finansų valdymo principų, visų pirma ekonomiškumo ir efektyvumo principų. Šio reikalavimo nesilaikymą Agentūra laikė esminiu pažeidimu, sudarančiu pagrindą pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų visas pareiškėjo nurodytas 56 835,90 Eur išlaidas.

Teismas, pasisakydamas dėl šio Sprendimo punkto, visų pirma pažymi, kad Agentūra yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais. Pažymėtina, kad institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

Tai reiškia, jog atsakovė privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia (be kita ko) įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų, taip pat ir gero administravimo principo. Bendrieji reikalavimai administraciniam sprendimui yra nustatyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.

LVAT, aiškindamas šį įstatymą, yra pažymėjęs, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014).

Administracinis sprendimas turi būti toks, kad būtų aiškus visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pavyzdžiui, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Administracinis teismas yra pripažinęs Viešojo administravimo įstatymo pažeidimu atvejus, kai iš sprendimo nėra aišku, kokia / kokiomis konkrečiai teisės normomis institucija remiasi (2014 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-439/2014).

Teismas taip pat pažymi, kad pareigos motyvuoti individualius administracinius aktus ir nurodyti teisės normas, kuriomis remiantis priimtas ginčo sprendimas, nepaisymas apsunkina administracinio teismo atliekamą tokių aktų teisėtumo patikrą. Viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai. Administracinis teismas, spręsdamas visuomeninius konfliktus, neturi pareigos už viešojo administravimo sistemos subjektą parinkti teisinį kvalifikavimą, bei po to pats tą teisinį kvalifikavimą vertinti (žr. 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014).

Pastebėtina, kad LVAT nuolat akcentuoja, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pavyzdžiui, 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr. 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų ne nurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, o galbūt apskritai sutikti ir pripažinti pagrįstu viešojo administravimo sistemos subjekto kad ir neigiamą atsakymą. Atitinkamos kliūtys sudaromos ir teismui, nagrinėjančiam skundus dėl individualių teisės aktų panaikinimo, nes teisiniai ir faktiniai pagrindai yra plečiami, sudaromos prielaidos vis naujų pagrindų teikimui. Taip išplečiamos ir bylos nagrinėjimo ribos, kurias ne visada pavyksta vėliau apibrėžti, kas neretai sąlygoja nepakankamai išsamaus, objektyvaus ir neteisingo sprendimo priėmimą, o viešojo administravimo sistemos subjektams sudaromos prielaidos piktnaudžiauti savo teisėmis bei pareigomis (šiais aspektais žr. 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-714/2013).

Taip pat svarbu, kad kilus administraciniam ginčui dėl atitinkamo individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, ginčijamą aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas teisme negali papildyti skundžiamą aktą naujais (papildomais) kaltinimais ir nurodyti, kad asmuo pažeidė ir kitas teisės normas, kuriomis nebuvo grindžiamas ginčijamas administracinis aktas (2014 m. spalio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-2020/2014). Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (2013 m. birželio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (2014 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).

Deleguotojo reglamento Nr. 2015/1829 4 straipsnio 1 dalies f punkte nustatyta, kad Sąjungos lėšomis finansuojamos išlaidos, jei jos yra pagrįstos, pateisinamos ir atitinka patikimo finansų valdymo principą, visų pirma, yra ekonomiškos ir veiksmingos.

Susitarimo 6 straipsnio 6.1 dalies (a) (vii) punkte nustatyta, kad faktinės išlaidos atitinka reikalavimus, jei jos yra pagrįstos, pateisinamos ir atitinka patikimo finansų valdymo principą, visų pirma ekonomiškumo ir efektyvumo principus.

Visų pirma teismas pažymi, kad Agentūros Sprendimo 4 punkto išvados, jog pareiškėja nesuteikė Programos įgyvendinimui pakankamos pridėtinės vertės ir neužtikrino Programos tikslų pasiekimo, yra visiškai nemotyvuotos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja, vykdydama Programą, atliko tam tikras veiklas. Tačiau Agentūra pareiškėjos atliktų veiklų vertinimo, jų poveikio Programos tikslų pasiekimui ir Programos įgyvendinimui neatliko. Todėl teismas nesutinka su Agentūros išvada, kad visos pareiškėjos patirtos išlaidos, nurodytos Tarpinio mokėjimo prašyme, patikslintame 2021 m. balandžio 23 d., neatitinka Susitarimo 6 straipsnio 6.1 dalies (a) (vii) punkte ir Deleguotojo reglamento 2015/1829 4 straipsnio 1 dalies f papunktyje nustatytų reikalavimų.

Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vienas iš viešojo administravimo principų, įtvirtintų tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, tiek ir Lietuvos teismų jurisprudencijoje, yra proporcingumas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi, be kita ko, proporcingumo principu, reiškiančiu, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Šis principas, be kita ko reiškia, kad administraciniame akte numatytų poveikio priemonių apimtis ir griežtumas turi būti proporcingi administravimo tikslui, atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. LVAT 2021 m. gruodžio 22 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-2403-822/2021, pažymima, kad taikomos sankcijos turi būti atgrasančio pobūdžio, tačiau paramos neskyrimas visai už realiai atliktus darbus visa apimtimi yra akivaizdžiai neproporcinga priemonė, nes sankcija turi būti parenkama atsižvelgiant ne vien į patį pažeidimo faktą, bet ir visumą reikšmingų kriterijų – paramos sutartyje numatytų tikslų realų įgyvendinimą, pažeidimo sunkumą, pažeidimo sukeltas pasekmes.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad teismas, atlikęs Agentūros Sprendimo 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų pažeidimų patikrą, šiame sprendime konstatavo, jog Agentūra ginčijamo Sprendimo 1, 2 ir 3 punktuose nepateikė išlaidų pagrįstumo vertinimo Susitarimo 6 straipsnio 6.1–6.3 dalyse nurodytiems kriterijams kontekste ir netinkamai atliko ginčijamo Sprendimo 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų pažeidimų vertinimą, t. y. netinkamai taikė Susitarimo 26 straipsnio nuostatas.

Susitarimo 29 straipsnio 29.1 dalyje nustatyta, kad pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/1829 5 straipsnį valstybė narė gali taikyti administracines nuobaudas, jei gavėjas: (a) padarė pažeidimų arba (b) buvo nustatyta, kad jis iš esmės neįvykdė savo pareigų, susijusių su veiklos atrankos procedūra, arba įgyvendindamas veiklą pagal Susitarimą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad Sprendimo 4 punktu pareiškėjai pritaikyta poveikio priemonė ne tik yra nemotyvuota, bet ir neproporcinga.

Dėl Sprendimo 5 punkte nurodyto pažeidimo

Šiuo Sprendimo punktu Agentūra atsisakė kompensuoti: 1) 4 485,90 Eur Asociacijos patirtas išlaidas projekto koordinavimui (C. Kitos tiesioginės išlaidos); 2) A. Tiesiogines personalo 212,31 Eur išlaidas (A. Tiesiogines personalo išlaidas); 2) fiksuoto dydžio 4 proc. 8,49 Eur išlaidas (D. Netiesioginės išlaidos), konstatavusi, jog šios pareiškėjo patirtos išlaidos neatitinka Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/1829 4 straipsnio 1 dalies bei Susitarimo 6 straipsnio 6.1 dalies a ir b punktų nuostatoms.

Kaip matyti iš Asociacijos Finansinės ataskaitos ataskaitinio laikotarpio nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 12 d. A. Tiesioginėms personalo išlaidoms priskirtinos išlaidos išmokėtos: 1) A. 1. Darbuotojams ( arba lygiaverčiams subjektams); 2) A.2 Fiziniams asmenims, dirbantiems pagal tiesiogines sutartis ir komandiruotam personalui.

Finansinės ataskaitos ataskaitinio laikotarpio nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 12 d. duomenimis prie C. Kitų tiesioginių išlaidų priskiriamos: 1) C.1 Kelionės išlaidos; 2) C.2 Įrangos išlaidos; 3) C. 3 Kitos prekės ir paslaugų išlaidos.

Nei Sprendimo 5 punkte, nei Finansinėje ataskaitoje nėra detalizuotos 4 485,90 Eur Asociacijos patirtos išlaidos projekto koordinavimui (C. Kitos tiesioginės išlaidos) ir A. Tiesioginės personalo 212,31 Eur išlaidos.

Teismui pateikta darbo sutartis sudaryta su A. P., pagal kurią jis priimtas dirbti direktoriumi, taip pat pateikti mokėjimo nurodymai, kad A. P. buvo mokamas darbo užmokestis, nepatvirtina, kad A. P. buvo mokamas darbo užmokestis už funkcijas, vykdytas įgyvendinant Programą.

Susitarimo 6 straipsnio 6.2 punkto A dalyje nurodyta, kad išlaidos atitinka reikalavimus, jei jos atitinka pirmiau išvardytas bendrąsias sąlygas ir toliau išvardytas specialiąsias atskiroms toliau nurodytoms biudžeto kategorijoms taikomas sąlygas (A. tiesioginės personalo išlaidos. Tiesioginės išlaidos yra tiesiogiai susijusios su veiklos įgyvendinimu ir todėl gali būti tiesiogiai jai priskirtos. Į šias išlaidas negalima įskaičiuoti jokių netiesioginių išlaidų). Taigi, darytina išvada, kad darbo užmokestis turi būti mokamas už Programoje numatytų veiklų vykdymą.

Taip pat nepagrįstos ir biudžeto kategorijoje „D. Netiesioginės išlaidos“ prašomos kompensuoti fiksuoto dydžio (4 proc.) išlaidos – 8,49 Eur, kadangi faktinių išlaidų suma (A. tiesioginių personalo išlaidų suma – 212,31 Eur), kuriai taikomas fiksuotas dydis (4 proc.), nėra pagrįsta.

Agentūros Sprendimo 5 punkte nurodyta išvada, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, pagrindžiančių jos faktiškai patirtas išlaidas bei nėra galimybių įsitikinti, ar jos patirtos išlaidos atitinka Susitarimo 6 straipsnio 6.2 dalyje nustatytas A. Tiesioginių personalo išlaidų, C. Kitų tiesioginių išlaidų ir D. Netiesioginių išlaidų specialiąsias sąlygas, yra pagrįsta. Todėl Agentūra, vadovaudamasi Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/1829 4 straipsnio 1 dalyje ir Susitarimo 6 straipsnio 6.1 dalies (a) (i) (iii) (iv) (vii) punktuose bei 6 straipsnio 6.1 dalies (b) (ii) punktuose nurodytais kriterijais, pagrįstai atsisakė jas kompensuoti.

Dėl Sprendimo 6 punkte nurodyto pažeidimo

Agentūra Sprendimo 6 punktu atsisakė pareiškėjai kompensuoti patirtų 125 Eur/mėn. išlaidų dalį, konstatavusi, kad šios išlaidos viršija Programoje numatytą sumą, neatitinka išlaidų atitikties reikalavimams sąlygos, numatytos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/1829 4 straipsnio 1 punkto b) dalyje ir Susitarimo 6 straipsnio 6.1 dalies (a) (iii) punkte.

Nustatyta, kad Programos 6 skyriuje esančioje lentelėje nurodoma, jog internetinės svetainės palaikymui ir atnaujinimui numatyta 200 Eur/mėn., tačiau Pasiūlyme bei pridėtose atitinkamose PVM sąskaitose-faktūrose nurodyta aptariamos paslaugos kaina yra 325 Eur/mėn. be PVM.

Šio reikalavimo nesilaikymas yra pagrindas pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų dalį pareiškėjos nurodytų išlaidų internetinės svetainės palaikymui ir atnaujinimui – 1 250,00 Eur, t. y. skirtumas tarp pareiškėjos patirtų 3 250,00 Eur išlaidų ir Programoje numatytų 2 000,00 Eur išlaidų.

Dėl Sprendimo 7 punkte nurodyto pažeidimo

Agentūra Sprendimo 7 punktu pripažino neatitinkančiomis reikalavimų dalį pareiškėjos nurodytų išlaidų socialinių tinklų palaikymui ir atnaujinimui, t. y. 8 250,00 Eur išlaidų (skirtumas tarp pareiškėjo patirtų 16 500,00 Eur išlaidų ir Programoje numatytų 8 250,00 Eur išlaidų.

Programos 6 skyriuje esančioje lentelėje nurodoma, kad trijų paskyrų socialiniuose tinkluose palaikymui numatyta 750 Eur/mėn., tačiau Pasiūlyme bei pridėtose atitinkamose PVM sąskaitose-faktūrose nurodyta aptariamos paslaugos kaina yra dvigubai didesnė - 1 500 Eur/mėn. be PVM. Todėl patirtų išlaidų dalis, viršijanti Programoje numatytą sumą, neatitinka išlaidų atitikties reikalavimams sąlygos, numatytos 2015 m. balandžio 23 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/1829 4 straipsnio 1 punkto b) dalyje ir Sutarties 6 straipsnio 6.1 dalies (a) (iii) punkte nurodytų reikalavimų, nes nenurodytos Programos biudžeto sąmatoje.

Šio reikalavimo nesilaikymas yra pagrindas pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų dalį pareiškėjos nurodytų išlaidų socialinių tinklų palaikymui ir atnaujinimui – 8 250,00 Eur, t. y. pareiškėjos patirtų 16 500,00 Eur išlaidų ir Programoje numatytų 8 250,00 Eur išlaidų skirtumas.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą ir teisinį reguliavimą, daro išvadą, jog Viešosios įstaigos „Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra“ (nuo 2024 m. sausio 1 d. pertvarkyta į Žemės ūkio agentūrą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos) 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimo Nr. 3A-(4.32E)-189 ,,Dėl asociacijos ,,Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ išlaidų pripažinimo netinkamomis“ 1, 2, 3, 4 punktai turi būti panaikinti kaip neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Agentūra šioje dalyje Asociacijos 2021 m. balandžio 23 d. Tarpinio mokėjimo prašymą įpareigotina įvertinti iš naujo.

Kitoje dalyje pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie bylos baigčiai jokios reikšmės neturi ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėja. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja 2022 m. gegužės 9 d. ir 2024 m. kovo 13 d. pateikė prašymus priteisti iš atsakovės Agentūros jos naudai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 18 317,07 Eur.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju šiuo teismo sprendimu pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, todėl ji įgijo teisę į byloje patirtų išlaidų atlyginimą, proporcingą patenkintų reikalavimų skaičiui (patenkinta 50 proc. reikalavimų).

Byloje nustatyta, kad pareiškėją byloje pagal 2021 m. kovo 17 d. sudarytą atstovavimo sutartį Nr. ATS-2021-03-17/1 atstovavo advokatas R. J.

Pareiškėja, be kita ko, prašo atlyginti 2 796,00 Eur (be PVM) išlaidų pagal PVM sąskaitą Nr. 2021-05-04/2, kurioje paslauga įvardinta kaip „Teisinės paslaugos“. Šias paslaugas detalizuojančiame prašyme bendrai nurodyta – „Teisinės paslaugos (ikiteisminės paslaugos, situacijos analizė, 2021 m. balandžio 23 d. rašto rengimas bei konsultacijų teikimas) 23,3 val. * 120 Eur/val.)“. Taip pat pareiškėja prašo atlyginti 3 702,60 Eur (su PVM) išlaidų pagal sąskaitą Nr. 2022-03-22/1. Šias paslaugas detalizuojančiame prašyme bendrai nurodyta – „Teisinės paslaugos (ikiteisminės paslaugos; 2021 m. birželio 23 d. dalyvavimas nuotoliniame susitikime su atsakovu; 2021 m. liepos 12 d. teikti paaiškinimai atsakant į atsakovo 2021 m. kovo 19 d. raštą Nr. 2A-(8.13)-011); 2021 m. gruodžio 16 d. skundo rengimas teismui; 2022 m. sausio 6 d. teismui pranešimo rengimas dėl 2021 m. gruodžio 28 d. nutartyje nurodytų klausimų)“.

Pažymėtina, kad toks subendrintas skirtingų su atstovavimu susijusių išlaidų abstraktus išvardijimas nagrinėjamu atveju neleidžia įvertinti jų individualaus turinio ir apimties, būtinumo bei pagrįstumo. Be to, pareiškėjos prašomos atlyginti teisinių paslaugų išlaidos, patirtos administracinės procedūros Agentūroje metu, prašyme įvardintos kaip ikiteisminės paslaugos, situacijos analizė, raštų ir paaiškinimų rengimas bei konsultacijų teikimas, nelaikytinos tiesiogiai su nagrinėjama byla susijusiomis išlaidomis, todėl nėra pagrindo jas priteisti pareiškėjai.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja skundą pateikė 2021 m. gruodžio 16 d. Teismas 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjos skundą ir įpareigojo pareiškėją iki 2022 m. sausio 6 d. papildomai pateikti nuomonę dėl galimybės bylą perduoti teisminei mediacijai, užbaigti taikos sutartimi bei dėl galimybių bylą nagrinėti nuotoliniu būdu naudojant vaizdo konferencijų platformą Zoom. Pareiškėjos atstovas 2022 m. sausio 6 d. pateikė teismui nuomonę dėl 2021 m. gruodžio 28 d. nutartyje keliamų klausimų.

Rekomendacijų 8.2 punktas nustato, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 2,5 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento (dabar – Valstybės duomenų agentūra) skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į skundo parengimo datą, šiuo atveju taikytinas 2021 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1 566,40 Eur), todėl už advokato paslaugas rengiant skundą, įvertinus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, pareiškėjai proporcingai patenkintų reikalavimų skaičiui priteistina 1 958 Eur (1 566,40 Eur x 2,5x50 proc.). bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 ir 10 punktus, pareiškėjas skunde turi nurodyti pageidavimus dėl bylos nagrinėjimo būdo. ABTĮ taip pat nustatytos pareiškėjo teisės pasirinkti spręsti kilusį ginčą teisminės mediacijos būdu ar sudarant taikos sutartį. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, atstovaujama profesionalaus teisininko, nurodytais klausimais skunde pageidavimų nepareiškė, todėl teismas 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą pateikti savo poziciją. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad išlaidos dėl paaiškinimų 2021 m. gruodžio 28 d. nutartyje nurodytais klausimais parengimo nebuvo būtinos, kadangi pareiškėja jau skunde turėjo teisę nurodyti pageidavimus dėl ginčo išsprendimo ir bylos nagrinėjimo būdo. Todėl šioje dalyje pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėja pagal sąskaitą Nr. 2022-04-21/2 prašo priteisti 4 082,06 Eur (su PVM) išlaidų. Prašyme detalizuojant teisines paslaugas, nurodyta, kad jos apima: „Teisinės paslaugos (programos aktualių dalių vertimo atlikimas; 2022-02-02 patikslinto skundo rengimas; 2022-02-08 prašymas dėl įrodymų; atsiliepimo į patikslintą skundą analizė; vertimo biuro išlaidų kompensavimas; pasirengimas bylos nagrinėjimui, atstovavimas teismo posėdyje) 30,3 val. * 120 Eur/val. – 15 proc. (pritaikyta nuolaida) = 3 090,60 Eur; Kompensacija už vertimus 283 Eur)“. Pažymėtina, kad ir šiuo atveju toks subendrintas skirtingų su atstovavimu susijusių išlaidų abstraktus išvardijimas nagrinėjamu atveju neleidžia įvertinti jų individualaus turinio ir apimties, būtinumo bei pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad po atsakovės atsiliepimo pateikimo pareiškėja 2022 m. vasario 3 d. pateikė teismui patikslintą skundą. Patikslintame skunde pareiškėja iš esmės dėstė tas pačias faktines aplinkybes ir argumentus, bei reiškė tapačius reikalavimus. Todėl pareiškėjas šį dokumentą laiko dokumentu, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai.

Rekomendacijų 8.16 punktas nustato, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 0,4 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento (dabar – Valstybės duomenų agentūra) skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į patikslinto skundo parengimo datą (2022 m. vasario 3 d.), šiuo atveju taikytinas 2021 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1 598,10 Eur), todėl už advokato paslaugas rengiant patikslintą skundą, atsižvelgiant į advokato suteiktos paslaugos apimtį ir sudėtingumą, pareiškėjai proporcingai patenkintų reikalavimų skaičiui atlyginta 319,62 Eur (1 598,10 Eur x 0,4 x 50 proc.).

Nustatyta, kad kartu su patikslintu skundu pareiškėja pateikė Programos dalių vertimą į lietuvių kalbą, kurį atliko pareiškėjos atstovo advokato kontoros darbuotojas. Pareiškėjos atstovas 2022 m. vasario 9 d. taip pat pateikė prašymą prijungti prie bylos teismui pateiktų su patikslintu skundu įrodymų vertimus į lietuvių kalbą.

Pareiškėjos prašomos atlyginti išlaidos, susijusios su papildomų dokumentų ir jų vertimų į lietuvių kalbą pateikimu, teismo vertinimu, nelaikytinos būtinomis, kadangi teismas, nagrinėdamas ginčą, vadovavosi ne pareiškėjos, o atsakovo teismui pateikta medžiaga, įskaitant ir Programos vertimą į lietuvių kalbą. Todėl nėra pagrindo šių išlaidų priteisti pareiškėjai.

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjos atstovas dalyvavo 2022 m. gegužės 9 d. teismo posėdyje, kurio trukmė 2 val. 45 min.

Visų pirma pažymėtina, kad pagal nuoseklią teismų praktiką, atsiliepimo analizė ir pasirengimas teismo posėdžiui ir vienos teisinės paslaugos – atstovavimo teisme – dalys, todėl jos atskirai nevertinamos.

Kadangi, kaip minėta, nėra detalizuota, kiek aptariamos paslaugos užėmė advokato laiko, atsižvelgiant į jų suteikimo datą, ginčo pobūdį ir sudėtingumą, darytina išvada, kad pareiškėjai už atstovavimą teisme priteistina 419,83 Eur (1 679,30 Eur (2021 m. IV ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1x 5 val. x 50 proc.).

Pareiškėja taip pat prašo atlyginti 5 615,61 Eur (su PVM) išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme pagal sąskaitą Nr. 2023-01-31/4. Šios sąskaitos detalizacijoje, nurodytoje 2024 m. kovo 13 d. prašyme, įvardijamos šios suteiktos teisinės paslaugos: „Apeliacinio skundo parengimas US – 38,8 val.; Prašymo dėl prejudicinio sprendimo priėmimo parengimas US – 6,7 val. Viso 45,5 val. * 120 Eur/val. – 15 proc. nuolaida = 4 641 Eur).

Rekomendacijų 8.10 punkte nustatyta, kad už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 1,7 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento (dabar – Valstybės duomenų agentūra) skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Atsižvelgiant į apeliacinio skundo padavimo datą – 2022 m. liepos 7 d., bei įvertinus paslaugų apimtį ir sudėtingumą, pareiškėjai už apeliacinio skundo parengimą priteistina 1 470,42 Eur (1729,90 Eur (2022 m. I ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių)x 1,7x 50 proc.).

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. liepos 8 d. LVAT pateikė prašymą dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

Remiantis Rekomendacijų 8.16 p., atsižvelgiant į teisinės paslaugos suteikimo datą, sudėtingumą, pareiškėjai proporcingai patenkintų reikalavimų skaičiui už prašymo parengimą priteistina 345,98 Eur (1729,90 Eur (2022 m. I ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių)x 0,4x 50 proc.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja LVAT 2023 m. lapkričio 7 d. savo iniciatyva pateikė rašytinius paaiškinimus. Kaip matyti iš LVAT 2023 m. lapkričio 22 d. nutarties, jame apeliacinės instancijos papildomų pareiškėjos rašytinių paaiškinimų nevertino ir jais nesivadovavo, todėl teismas išlaidų, patirtų dėl šių rašytinių paaiškinimų parengimo, nelaiko būtinomis ir todėl jos nepriteistinos.

Pareiškėja pagal sąskaitą Nr. 2024-03-12/1 už teisines paslaugas, kurios 2024 m. kovo 13 d. prašyme detalizuotos kaip „pasirengimas teismo posėdžiui, atstovavimas teismo posėdyje. Viso 11,6 val. * 120 Eur/val. - 15 % nuolaida = 1 183,20 Eur“, prašo priteisti 1 431,672( su PVM).

Nustatyta, kad pareiškėjos atstovas dalyvavo 2024 m. kovo 13 d. teismo posėdyje, kurio trukmė 16 min., ir 2024 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje, kurio trukmė 1 val. 46 min.

Atsižvelgiant į suteiktų paslaugų datą ir įvertinus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu ir 9 punktu, teismas sprendžia, kad pareiškėjai už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose proporcingai patenkintų reikalavimų skaičiui yra teisinga atlyginti 422,06 Eur (2110,3 Eur x0,1x 4 val.x50 proc.)

Taip pat nustatyta, kad pateikdama skundą pirmosios instancijos teismui pareiškėja 2021 m. gruodžio 15 d. sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio. Paduodama apeliacinį skundą, pareiškėja 2022 m. liepos 7 d. sumokėjo 12 Eur žyminio mokesčio. Tenkinus pareiškėjos skundą iš dalies, pareiškėjai priteistina iš atsakovės 17,50 Eur (23 Eur + 12 Eur) x50 proc.) žyminio mokesčio.

Taigi, apibendrinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš Agentūros 4 953,41 Eur (1958 Eur + 319,62 Eur + 419,83 Eur +1470,42 Eur +345,98 Eur +422,06 Eur+17,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjos naudai.

Teismas remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos asociacijos „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ skundą tenkinti iš dalies.

Viešosios įstaigos „Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra“ (nuo 2024 m. sausio 1 d. pertvarkyta į Žemės ūkio agentūrą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos) 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimo Nr. 3A-(4.32E)-189 ,,Dėl asociacijos ,,Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ išlaidų pripažinimo netinkamomis“ 1, 2, 3, 4 punktus panaikinti ir įpareigoti Žemės ūkio agentūrą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos šioje dalyje pareiškėjos asociacijos „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ 2021 m. balandžio 23 d. Tarpinio mokėjimo prašymą įvertinti iš naujo.

Kitą pareiškėjos asociacijos „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos asociacijos „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjos asociacijos Baltijos gėrimų pramonės aljanso naudai iš Žemės ūkio agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 4 953,41 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt tris eurus ir keturiasdešimt vieną centą) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kitą prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalį atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.