Vilniaus apygardos teismo sprendimas

atsakovo Lietuvos Respublikos atstovams – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui R. V.,

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei J. G.-F.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per programinę įrangą Zoom išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl valstybės civilinės atsakomybės taikymo už valstybės valdžios institucijų/tarnautojų ir prokuroro/valstybės įgalioto pareigūno neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnis).

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

17. Paties ieškovo A. K. veiksmai, sudarant sutartį, suponavo neigiamų pasekmių jo atžvilgiu atsiradimą, kas yra nustatyta įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimu, todėl, sutinkamai su CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jo reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš valstybės atmestinas.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

31. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. K. (pirkėjas) ir BUAB „SNORAS Development“ (pardavėjas) 2012 m. kovo 1 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria A. K. įsigijo nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir 1/10 dalį negyvenamosios patalpos-garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 190 000 EUR, kuriuos A. K. įsipareigojo sumokėti pardavėjui per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo į pardavėjo nurodytą sąskaitą. 2012 m. kovo 16 d. raštu pardavėjas nurodė A. K., kad turto kaina (190 000 EUR) turi būti pervesta į pardavėjo sąskaitą, esančią viename Kipro bankų. A. K. 2012 m. kovo 27 d. pervedė 190 000 EUR sumą į pardavėjo nurodytą sąskaitą.

32. UAB „SNORAS Development“ didžiausias ir kontroliuojantis akcininkas buvo AB bankas “SNORAS”. 2011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos banko valdyba priėmė nutarimą, kuriuo nutarė iki 2012 m. sausio 16 d. paskelbti AB banko „SNORAS“ veiklos apribojimą (moratoriumą) ir paskirti laikinąjį administratorių. Visos banko akcijos buvo nacionalizuotos.

33. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-678-614/2021 (buvęs Nr. B2-7791-611/2011) AB bankui „SNORAS“ buvo iškelta bankroto byla.

34. 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00094-11, kuriame AB banko „SNORAS“ akcininkams V. A. ir R. B. pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo, turto pasisavinimo, turto iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo, dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu.

35. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos Operacijų skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2012 m. kovo 9 d. tarnybinio pranešimo Nr. 04/5-2-10-2165 pagrindu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2012 m. kovo 9 d. nutarimu nutarta laikinai apriboti UAB „SNORAS Development“ nuosavybės teises į nutarime išvardintą turtą.

36. UAB „SNORAS Development“ Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2167-560/2020 (buvęs Nr. B2-532-560/2019) buvo iškelta bankroto byla.

37. BUAB „SNORAS Development“ bankroto administratorius 2013 m. balandžio 4 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui A. K., kuriuo prašė pripažinti 2012 m. kovo 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ir taikyti vienašalę restituciją. Vėliau reikalavimas buvo patikslintas, nurodant, kad sutartis taip pat turėtų būti pripažinti negaliojančia CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu, kaip pažeidžianti BUAB „SNORAS Development“ kreditorių teises, prašant taikyti dvišalę restituciją natūra. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4023-553/2016 ieškovo BUAB „SNORAS Development“ ieškinį atmetė.

38. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-602-943/2017 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino - A. K. ir BUAB „SNORAS Development“ 2012 m. kovo 1 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento, taikė dvišalę restituciją – grąžino ieškovei BUAB „SNORAS Development“ nuosavybėn turtą, o atsakovui A. K. iš ieškovės BUAB „SNORAS Development“ priteisė 190 000 EUR, sumokėtų pagal sutartį, iš A. K. priteisė 4 531,29 EUR bylinėjimosi išlaidų BUAB „SNORAS Development“ naudai ir 3 180,63 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Šis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas įsiteisėjo, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti A. K. kasacinius skundus.

39. 2017 m. lapkričio 27 d. A. K. perdavė turtą BAB banko „SNORAS“ nuosavybėn. 2018 m. kovo 9 d. ieškovas pateikė prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą, kuriuo prašė įtraukti jį į BUAB „SNORAS Development“ kreditorių sąrašą su 190 000 EUR kreditoriniu reikalavimu. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartimi patvirtino A. K. kreditorinį reikalavimą ir įtraukė jį į BUAB „SNORAS Development“ trečios eilės kreditorių sąrašą su 190 000 EUR kreditoriniu reikalavimu. 2018 m. kovo 20 d. turtas buvo parduotas iš varžytynių. Pardavus turtą, buvo gauta 144 000 EUR suma. Iš šios sumos A. K. buvo skirta 1 486,77 EUR, todėl A. K. kreditorinis reikalavimas sumažintas iki 188 513,23 EUR.

40. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2167-560/2020, be kita ko, patvirtinta galutinė nemokumo administratoriaus ataskaita ir patikslinti likę nepatenkinti BUAB „Snoras Development“ trečios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp kurių – ieškovo A. K. kreditorinis reikalavimas 188 513,23 EUR sumai. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-2167-560/2020 BUAB „Snoras Development“ pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

41. Ieškovas savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, visų pirma, kildina iš, jo vertinimu, neteisėtų Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir FNTT prie LR VRM pareigūnų veiksmų (neveikimo), kurie buvo atlikti (neatlikti) 2011-2012 metais, todėl atsakovo atstovai prašo taikyti ieškinio senatį ir jau vien tuo pagrindu atmesti ieškinį, kadangi ieškovui, dar nagrinėjant civilinę bylą dėl pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo, buvo žinoma apie nurodomus veiksmus. Teismas su tokia atsakovo atstovų pozicija nesutinka ir daro išvadą, kad ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti.

42. Pagal CK 1.124 straipsnio nuostatas ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą ir tai yra pagrindas ieškinį atmesti. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

43. Šiuo atveju bylos duomenys tvirtina, kad ieškinį dėl žalos atlyginimo A. K. pareiškė 2018 m. rugsėjo 26 d., o teisė į ieškinį atsirado ne nuo ieškovo įvardijamų neteisėtų Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir FNTT prie LR VRM pareigūnų veiksmų (neveikimo), o nuo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2167-560/2020, kuria patvirtinta galutinė nemokumo administratoriaus ataskaita ir patikslinti likę nepatenkinti BUAB „Snoras Development“ trečios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp kurių – ieškovo A. K. kreditorinis reikalavimas 188 513,23 EUR sumai, bei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimo, kuriuo BUAB „Snoras Development“ pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto, įsiteisėjimo, kadangi būtent šiuo momentu tapo aišku, kad dvišalė restitucija pagal įsiteisėjusį Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-602-943/2017 realiai nebus įvykdyta. Taigi, šiuo atveju ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo žalos atsiradimo momento ir nėra praleistas, nes ieškovas žalą kildina iš to, kad jam galimai nebus kompensuota pagal teismo sprendimą restitucijos pagrindu priteistos sumos dalis, be to, prie patirtos žalos ieškovas priskiria ir bylinėjimosi dėl pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumo išlaidas.

44. Pažymėtina, kad CK 6.246-6.249 straipsniuose reglamentuotos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos: neteisėti veiksmai; priežastinis ryšys; kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga bei žala ir nuostoliai. Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. Būtinybę nustatyti šias sąlygas, taikant civilinę atsakomybę, daugelį kartų yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013; kt.).

45. Lietuvos valstybė yra juridinis asmuo (CK 2.36 straipsnio 1 dalis), tačiau įgyja teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės valdymo institucijas (CK 2.36 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.271 straipsnio 1-4 dalis žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, veiksmų (veikimo, neveikimo), privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltę nebūtina, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

46. Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti tenkintos trys sąlygos – neteisėtas veikimas ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-219/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; kt.). Nors ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo

47. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė visų būtinų valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, nors pagal CPK 12 ir 178 straipsnių nuostatas pareiga įrodyti, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos tenka ieškovui. Taigi, šiuo atveju, nenustačius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, valstybei nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015; 2008 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012).

49. Taigi, ieškovas siekia žalos atlyginimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, kurio pareigūnų ir valdžios institucijų veiksmų (neveikimo) visuma lėmė ieškovo nuosavybės nusavinimą ir dėl to atsiradusius ieškovo turtinius praradimus (nuostolius). Ieškovas argumentuoja tuo, kad FNTT prie LR VRM ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, kurios žinioje buvo UAB „SNORAS Development“ pagrindinio akcininko (AB banko „SNORAS“) akcininkų kriminalinės bylos tyrimas ir kontrolė, žinojo apie UAB „SNORAS Development“ ketinimus sudaryti sandorius (tarp jų ir ieškovo sudarytą turto pirkimo-pardavimo sutartį), tačiau nesiėmė jokių veiksmų užkardyti sandorių. O taip pat Lietuvos Respublikos valstybė per savo institucijas neužtikrino, kad Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios restitucijos taikymą ieškovo turto nusavinimo atveju būtų veiksmingos ir realiai įgyvendinamos.

51. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, kai žala padaroma procesiniais teisiniais aktais, kuriais remiantis taikomos procesinės prievartos priemonės, taip pat teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutarimais, nutartimis ar kitokiais procesiniais dokumentais. CK 6.272 straipsnyje įtvirtinta, kad žala atlyginama nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ar teismo kaltės, tačiau turi būti nustatyta, kad veiksmai buvo neteisėti. Teisėsaugos institucijų veiksmų neteisėtumas turi būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu veiksmai teisėti, tai jie negali būti prievolės dėl žalos atlyginimo atsiradimo pagrindas. Ši nuostata įtvirtinta tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencijoje), CK 6.246 ir 6.272 straipsniuose).

52. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 164 straipsnio 1 dalį ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, o jį organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. BPK įpareigoja prokurorą kontroliuoti kaip vyksta ikiteisminis tyrimas, surinktus byloje įrodymus vertinti savarankiškai bei nepriklausomai, t. y. būtent prokuroro kompetencija yra ikiteisminio tyrimo organizavimas bei vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų patikrinimą, taip pat sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo priėmimą (BPK 170 straipsnis).

53. Remiantis teismų praktika, neteisėti pareigūnų veiksmai gali būti ikiteisminio tyrimo pradėjimas, esant aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis) ir kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir pan. Taigi, ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėti veiksmai, kaip jau minėta, turi būti konstatuoti procesiniuose dokumentuose (teismo nuosprendyje, nutartyje, prokuroro nutarime), t. y. pareigūnų veiksmų neteisėtumas turi būti pagrįstas kontroliuojančių institucijų sprendimais ar kitais dokumentais, konkrečių teisės aktų nuostatų pažeidimu.

54. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad, taikydami laikinąsias apsaugos priemones ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-2-00094-11, pareigūnai veikė neteisėtai, nesilaikė terminų, vilkino procesą ar padarė kitokių pažeidimų. Priešingai, byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pradiniame ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00094-11 etape nebuvo būtinybės taikyti UAB „SNORAS Development“ laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą.

55. Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, esant bent vienam iš trijų pagrindų - kai procese būtina užtikrinti civilinį ieškinį, turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą. BPK 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga.

56. Vadinasi, laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymas nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas, tačiau jis visada susijęs su vienu iš teisių gynimo būdų - civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimu, galimu turto konfiskavimu ir yra papildomo pobūdžio. Taigi, jis negali būti taikomas nepareiškus ar neturint tikslo pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje arba, jei nesiekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Kaip teisingai pastebi ieškovas, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje yra įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas - iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis tiek tarptautinės, tiek nacionalinės teisės principais. Tačiau nurodytos nuostatos neriboja valstybės teisės taikyti tokius įstatymus, kokie reikalingi, kad valstybė galėtų kontroliuoti nuosavybės naudojimą, kai riboti nuosavybės teises yra būtina. Taigi, prokuroras turi teisę, bet ne pareigą taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, esant BPK 151 straipsnyje nustatytiems pagrindams.

57. Nagrinėjamu atveju, kaip tvirtina bylos duomenys, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00094-11 pradžioje kompetentingos institucijos ėmėsi būtinų priemonių ir atliko neatidėliotinus veiksmus AB banko „SNORAS“ turto atžvilgiu: 2011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos banko valdyba paskelbė AB banko „SNORAS" veiklos apribojimą (moratoriumą) ir paskyrė laikinąjį administratorių, o visos banko akcijos buvo nacionalizuotos; 2011 m. lapkričio 24 d. Lietuvos bankas kreipėsi į teismą dėl AB bankui „SNORAS“ bankroto bylos iškėlimo ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi bankui iškelta bankroto byla. Tokiu būdu AB banko „SNORAS" akcininkai (V. A. ir R. B.), kurių atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00094-11 (ikiteisminis tyrimas pradėtas 2011 m. lapkričio 14 d. pagal 2011 m. lapkričio 9 d. Lietuvos banko pranešimą), prarado teisę į valdytas akcijas ir neteko galimybės daryti poveikį UAB „SNORAS Development“ bei kitoms AB banko „SNORAS“ dukterinėms įmonėms, kurių kontrolinį akcijų paketą valdė paskirtas AB banko „SNORAS“ laikinasis administratorius.

58. FNTT prie LR VRM Operacijų skyriaus vyriausioji tyrėja V. L. 2012 m. kovo 9 d. tarnybiniame pranešime Nr. 04/5-2-10-2165 prokurorui nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, jog tam tikri asmenys ruošiasi parduoti ar perleisti UAB „SNORAS Development“ ar šios bendrovės akcijas bei jos nuosavybėje esantį turtą, tikėtina, siekiant išvengti teisių apribojimo ir turto konfiskavimo. Dėl to atsirado būtinybė spręsti klausimą dėl UAB „SNORAS Development" turimos nuosavybės teisių apribojimo, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei galimą civilinių ieškinių užtikrinimą dėl asmenų, susijusių su AB banko „SNORAS“ galimai neteisėtai vykdyta veikla, padarytos žalos atlyginimo. Generalinės prokuratūros 2012 m. kovo 9 d. nutarimu nedelsiant - nuo 2012 m. kovo 9 d. iki 2012 m. rugsėjo 9 d. UAB „SNORAS Development“ nuosavybėje esantis turtas buvo laikinai apribotas ir toks apribojimas teismo buvo ne kartą pratęstas (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis ir kt.).

59. Byloje nėra paneigta, kad FNTT prie LR VRM pareigūnės 2012 m. kovo 9 d. tarnybiniame pranešime Nr. 04/5-2-10-2165 minimos aplinkybės, kad AB bankas „SNORAS“ turi UAB „SNORAS Development“ akcijų, o šios bendrovės akcininkėmis yra firmos „Plazmexon Investments LTD“ ir Jubilee financial products LLP“, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnų duomenimis galimai tiesiogiai ar per kitus asmenis valdo asmenys, susiję vykdytomis nusikalstamomis veikomis banke SNORAS“, nebuvo žinomos ikiteisminio tyrimo pradžioje, o, gavus minėtą informaciją, nedelsiant, t. y. tą pačią dieną prokuroras nutarimu paskyrė laikiną nuosavybės teisių apribojimą UAB „SNORAS Development“ turtui. Minėta informacija buvo gauta jau po 2012 m. kovo 2 d., t. y. po to, kai ieškovas pagal pirkimo-pardavimo sutartį įsigytą turtą įregistravo Nekilnojamojo turto registre kaip savo asmeninę nuosavybę, todėl šiam turtui apribojimai nebuvo taikyti, nes baudžiamojo proceso įstatymas griežtai apibrėžia objektus, subjektus, kurių atžvilgiu gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Ieškovo sudarytas sandoris su UAB „SNORAS Development“ iki apribojant šiam juridiniam asmeniui nuosavybės teises, nesudarė teisinių prielaidų baudžiamojo proceso įstatymo taikymui suvaržant ir ieškovui galimybę atsiskaityti pagal sandorį.

60. Taigi, procesinės prievartos priemonės UAB „SNORAS Development“ turto atžvilgiu buvo pritaikytos nedelsiant, gavus objektyvių duomenų apie grėsmę civilinių ieškinių užtikrinimui ar galimam turto konfiskavimui. Dėl to darytina išvada, kad konkrečiu atveju valstybės institucijų pareigūnai veikė pakankamai atidžiai, rūpestingai ir operatyviai, todėl ieškovo argumentai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neveikimo (nepateisinamo delsimo), taikant UAB „SNORAS Development“ laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-2- 00094-11, atmestini kaip nepagrįsti.

61. Ieškovas, remdamasis BUAB „SNORAS Development“ vykdančiojo direktoriaus A. G. liudijimu teisme civilinėje byloje dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, teigia, kad prokuratūra žinojo apie UAB „SNORAS Development“ ketinimus sudaryti sandorius (tarp jų ir pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovu), tačiau nesiėmė jokių adekvačių veiksmų užkardyti sandorių sudarymą ir vykdymą, t. y. prokuratūra neveikė taip, kaip ją įpareigoja veikti teisės aktai - aplaidžiai nepatikrino viešų registro duomenų, tokiu būdu nenustatė sandorių sudarymo fakto ir neužkardė jų vykdymo, t. y. nesiėmė veiksmų turtui surasti, neapribojo UAB „SNORAS Development“ pagal sudarytus sandorius (įskaitant ieškovo sutartį) gautinų lėšų, UAB „SNORAS Development“ lėšų sąskaitose. Tokiu būdu, ieškovo teigimu, savalaikiai nepritaikius UAB „SNORAS Development“ nuosavybės teisių apribojimo ne tik buvo sudarytos sąlygos UAB „SNORAS Development“ sudaryti nekilnojamojo turto sandorius (įskaitant ieškovo sutartį), tačiau net ir priimtu prokuratūros nutarimu UAB „SNORAS Development“ nuosavybės teisės apribojimas nustatytas nepateisinamai siaurai ir aplaidžiai BPK 151 straipsnio 4 dalies prasme. Teismas su tokia ieškovo pozicija nesutinka.

62. Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti ieškovas prašė išreikalauti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos atitinkamus įrodymus, įskaitant A. G. parodymus, tačiau, remiantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis ir tuo, kad ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas, o tyrimo medžiagos paviešinimas ar naudojimas kituose procesuose gali pakenkti tolimesnei ikiteisminio tyrimo sėkmei, įrodymai nebuvo pateikti. Tuo remdamasis ieškovas prašo laikyti, kad įrodymai nebuvo pateikti dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir vertinti, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos.

63. Teismas su tokia ieškovo pozicija nesutinka, nes pagal BPK 177 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00094-11 pagal turimus duomenis nėra baigtas, todėl leidimas paviešinti dalį medžiagos (pateikiant ieškovų prašomų dokumentų kopijas), nebuvo duotas. Dalyje, kurioje ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas į atskirą bylą ir byla perduota į teismą, prašomų išreikalauti įrodymų nebuvo rasta. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuoti, kad įrodymai nebuvo pateikti dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir vertinti, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos, nėra teisinio pagrindo.

64. Be to, jau minėta, kad neteisėti veiksmai, su kuriais siejama valstybės prievolė atlyginti žalą, yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso teisės normų. Šiuo atveju prokuratūros veiksmų (neveikimo) teisėtumas, vertinant juos pagal atitikimą BPK nuostatoms, kaip jau aptarta aukščiau, nekonstatuotinas. Vertinant juos civilinės teisės požiūriu, t. y., ar toks neveikimas atitinka bendrąją pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos), taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad prokuratūros neveikimas nagrinėjamu atveju neatitiko atidaus ir rūpestingo elgesio standarto.

65. Pažymėtina ir tai, kad, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju ieškovas, teismo vertinimu, neįrodė, kad ieškinyje nurodyto dydžio žala buvo padaryta neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, be to, nenurodė, koks konkrečiai įstatymas neatitinka Konvencijos nuostatų, taip pat nenurodė, koks CK straipsnis pažeidžiamas taikant dvišalę restituciją. Todėl, nenustačius valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo tenkinti reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo.

66. Tokiu būdu ieškovas neįrodė vieno iš būtinųjų civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti elementų - neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo). Nenustačius neteisėtų pareigūnų veiksmų, ieškovo patirta turtinė žala nėra atlygintina CK 6.272 straipsnio prasme.

67. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-602-943/2017 buvo nustatytas paties ieškovo nesąžiningumas pirkimo-pardavimo sutartimi įsigyjant nekilnojamąjį turtą iš UAB „SNORAS Development“. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas, žinodamas apie BAB banko SNORAS bankrotą, turėjo kreiptis į pagrindinio akcininko bankroto administratorių, siekiant išsiaiškinti, ar turto pardavimo klausimas yra suderintas, o, to nepadaręs, jis elgėsi ne pagal bonus fater familias (atidaus ir rūpestingo žmogaus) principą. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas yra įsigaliojęs, nėra teisinio pagrindo iš naujo nagrinėti pirkimo-pardavimo sutarties aplinkybes, tačiau šiuo sprendimu konstatuotas faktas - paties ieškovo nesąžiningumas, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, yra teisiškai reikšmingas, sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo.

68. Šiuo atveju pagal visuotinai pripažįstamą teisės principą ex injuria jus non oritur (iš ne teisės negali atsirasti teisė), o asmens teisėti lūkesčiai gali būti ginami, jeigu jie yra kilę iš teisėto pagrindo, asmuo gali turėti teisėtų lūkesčių tik dėl teisėtai įgytų teisių ir teisėtų interesų. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimo matyti, kad turto pirkimo-pardavimo sutartis pripažinta niekine pagal CK 1.81 ir 1.82 straipsnių bei actio Pauliana instituto pagrindu. Taigi, ieškovas patyrė nuostolių (prarado už nekilnojamąjį turtą sumokėtus 190 000 EUR, kurių nesusigrąžino realiai restitucijos pagrindu) dėl savo paties neapdairaus elgesio ir neteisėtų veiksmų, todėl jis neįgijo teisės ir į žalos atlyginimą netgi padarius priešingą išvadą, t. y., kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai pažeidė ar netinkamai atliko savo pareigas, nustatytas baudžiamajame procese.

69. Atkreiptinas dėmesys, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią, todėl kvestionuoti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 24 d. priimto sprendimo negalima. Tačiau ieškovas mano, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimu pritaikyta dvišalė restitucija buvo taikyta formaliai, nes teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios dvišalės restitucijos taikymą, kai vienai iš šalių iškelta bankroto byla, nėra veiksmingos. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jo grąžinimas į status guo ante būseną yra realiai neįmanomas, nes BUAB „SNORAS Development“ buvo bankrutavęs juridinis asmuo dar iki bylos iškėlimo. Su tokiais argumentais teismas nesutinka.

70. Jau minėta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu, nustatęs, jog sandoris prieštarauja gerai moralei ir pripažinęs turto pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu, taikė dvišalę restituciją. Pagal CK 1.81 straipsnio 3 dalį vienašalė ar dvišalė restitucija galima, jeigu jos taikymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar gerai moralei, t. y. kai nebuvo pasiektas viešajai tvarkai ar geros moralės normoms prieštaraujančio sandorio tikslas, o viešosios teisės normos nenustato tokio sandorio šalims turtinių sankcijų. CK 6.145, 6.147 straipsniuose taip pat nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos. Remiantis CK 1.81 straipsnio 3 dalimi, restitucijos įmanoma netaikyti, kai dėl sandorio prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei viešosios teisės normos nustato šalims turtines sankcijas, pvz., sandorio dalyku buvusio turto konfiskavimą baudžiamosios teisės priemonėmis. Nagrinėjamoje byloje tokios sankcijos šalims nebuvo pritaikytos, todėl turėjo būti sprendžiama dėl vienokios ar kitokios restitucijos taikymo.

71. Pagal kasacinio teismo praktiką actio Pauliana instituto paskirtis - kompensavimas: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Dėl to, skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais, atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 485/2010).

72. Šiuo atveju Lietuvos apeliacinis teismas, parinkdamas dvišalės restitucijos būdą, atsižvelgė į tai, kad turto pirkimo-pardavimo sutartis prieštaravo gerai moralei, šalys buvo nesąžiningos, t. y. žinojo apie sandorio neteisėtumą ir to siekė. Kadangi panaikintu sandoriu buvo pažeistos trečiųjų asmenų teisės, t. y. kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus iš neteisėtai perleisto turto, todėl teismas laikė, kad ieškovas negali būti atleistas nuo nesąžiningai įgyto turto grąžinimo, o BUAB „SNORAS Development“ nuo neteisėtai gautų lėšų ieškovui grąžinimo. Tai, kad BUAB „SNORAS Development“ iškelta bankroto byla nėra pagrindas netaikyti restitucijos, nes kitaip būtų pažeistos visų kreditorių teisės. Taigi, restitucijos taikymas, nepaisant to, kad vienai iš sandorio šalių yra iškelta bankroto byla, neprieštarauja nei CK įtvirtintam restitucijos institutui, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai.

73. Ieškovas taip pat tvirtina, kad buvo pažeistos Konvencijos nuostatos, kad nebuvo ginama jo teisė į jam priklausiančią nuosavybę, kad jo turtas buvo nusavintas. Su tokiais teiginiais teismas nesutinka, kadangi šiuo atveju ieškovo įgytas nekilnojamas turtas nebuvo nusavintas, t. y. valstybė jokiais būdais nenusavino ieškovo neteisėtai įgyto turto, o pagal actio Pauliana institutą pripažino sandorį negaliojančiu ir atstatė šalis į pradinę padėtį. Tai, kad pagal kreditorinį reikalavimą ieškovas tapo trečiosios eilės kreditoriumi, valdžios institucijos nėra atsakingos. Be to, kaip jau buvo minėta, įsiteisėjusiame Lietuvos apeliacinio teismo sprendime neginčijamai konstatuota, kad ieškovas, nors ir žinojo apie BAB banko „SNORAS“ bankroto bylą iki turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo ir viešai buvo paskelbta apie laikiną BUAB „SNORAS Development“ nuosavybės teisių ribojimą, bet vis tiek sudarė turto pirkimo-pardavimo sutartį ir tokiais savo veiksmais padarė žalą visiems kreditorių interesams. Taigi, ne valdžios institucijų neteisėti veiksmai lėmė, jog ieškovas tapo trečiosios eilės kreditoriumi BUAB „SNORAS Development“ bankroto byloje.

74. Ieškovo keliamos problemos dėl realios galimybės grąžinti šalis į pradinę padėtį yra susiję su teismo sprendimo vykdymo procesu ir aplinkybe, kad viena pirkimo-pardavimo sutarties šalis yra bankrutuojanti įmonė, todėl piniginių lėšų išieškojimo ieškovui procedūras reglamentuoja tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, kur nustatytas ir kreditorinių reikalavimų patenkinimo eiliškumas, atsižvelgiant į viešuosius interesus bei siekiant proporcingai suderinti visų kreditorių interesus. Ieškovo prielaidomis grindžiamas siekis sudaryti išskirtines sąlygas patenkinti jo - kreditoriaus, iš kurio taikant dvišalę restituciją turtas grąžinamas bankrutuojančiam juridiniam asmeniui, reikalavimus iš esmės sudarytų nelygiavertes sąlygas kitų kreditorių atžvilgiu, prieštarautų teisingumo ir lygiateisiškumo principams.

75. Iš bylos taktinių aplinkybių matyti, kad su ieškiniu į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreipėsi jau bankrutavusi UAB „UAB „SNORAS Development“. Taigi, kai CK 6.66 straipsnio pagrindu ieškinį reiškia bankroto administratorius, CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Įmonių bankroto įstatyme esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomi šio straipsnio 4 dalyje nustatyti sandorio pripažinimo negaliojančiu teisiniai padariniai tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui. Tokiais atvejais į skolininko nepagrįstai perleistą turtą (ar jo vertę) negali būti nukreipiamas kreditoriaus reikalavimo patenkinimas. Šis turtas (ar jo vertė) grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009).

76. Pažymėtina, kad ieškovas iš esmės tik deklaratyviai nurodo, kad atsakovas (valstybė) nevykdo savo funkcijų tam tikrose jos valdymo srityse, t. y., neužtikrina, kad vidaus teisė atitiktų Konvencijos nuostatas, nes konkrečiai neįvardija, kurios Lietuvos įstatymų nuostatos prieštarauja ar kitaip pažeidžia Konvencijos nuostatas. CK įtvirtintas restitucijos institutas nėra netinkamas ir neįgyvendinamas. Juo labiau, kad, kaip minėta, iš ne teisės negali atsirasti teisė, o ieškovo turto pirkimo-pardavimo sandoris buvo panaikintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, t. y. teisėtai bei dvišalė restitucija taikyta pagrįstai, dėl to ieškovui kilusios pasekmės nėra susijusios su valdžios institucijų veiksmais.

77. Tokiu būdu, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje tarp ieškovo patirtų turtinių praradimų ir pareigūnų veiksmų ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-2-00094-11 nėra priežastinio ryšio, kadangi teismo sprendimu konstatuotas paties ieškovo nesąžiningumas, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, iš esmės nulėmė ir ieškovo nuostolius (žalą), t. y. ieškovo nurodoma patirta turtinė žala (nuostoliai) nėra priežastiniu ryšiu nulemti valdžios institucijų veiksmų, valdžios institucijos nėra atsakingos už tai, kad neteisėtas turto pirkimo-pardavimo sandoris buvo pripažintas negaliojančiu dėl ieškovo nesąžiningumo ir dėl to ieškovui atsirado nuostolių.

78. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad jo teisės buvo pažeistos valstybės pareigūnams atlikus neteisėtus veiksmus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nėra nustatytas priežastinis ryšis tarp ieškovo nurodytų turtinių praradimų bei teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų (CPK 178 straipsnis). Taigi, nėra nustatytos visos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės už ieškovo patirtą žalą sąlygos, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovui turtinės žalos atlyginimą.

79. Ieškinį atmetus, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 ir 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo A. K. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.