Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-14-1140/2026

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-01-22
Bylos Nr.: 1A-14-1140/2026
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-13484-2024-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Ilona Jakubėnienė, Gintarė Bunikienė, Martynas Galvičius
Nuteistasis: A. B., T. D., ir A
Advokatai: Lionė Musteikienė, Erika Jasiūtė

Kategorijos

1.1.4.7Nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-14-1140/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13484-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7; (S) 1.1.8.1.1; 1.1.10.1.1; 1.2.23.1.2; 1.2.23.2.1; 2.1.14.1; 2.4.6.1

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Martyno Galvičiaus, Ilonos Jakubėnienės,

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorei Dainai Songailienei,nuteistajam A. B., jo gynėjai advokatei Erikai Jasiūtei-Baranauskienei,

nuteistajam T. D. (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą ZOOM), jo gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. B. ir T. D. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. liepos 3 d. nuosprendžio, patikslinto Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. liepos 7 d. nutartimi, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuspręsta konfiskuoti iš A. B. 20,00 Eur pinigų sumą.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, A. B. pripažintas recidyvistu.

T. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 20 MGL (1 000,00 Eur) dydžio bauda; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar sveikatos priežiūra, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, T. D. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį: būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar sveikatos priežiūra, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, T. D. į bausmės laiką įskaitytas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. balandžio 9 d. 19.50 val. iki 2024 m. balandžio 11 d. 15.00 val., t. y. 2 paros.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. J., o E. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. B. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, ir jas platino, būtent: 2024 m. balandžio 9 d., apie 18.30 val., laikė su savimi ne mažiau kaip 0,227 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias vairuojamu automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno adresu: (duomenys neskelbtini), ir nunešė į vietą, kuri yra tuo pačiu adresu už dviračių trasos, netoli upės (duomenys neskelbtini), bei perdavė T. D..

2. T. D. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti disponavo psichotropine medžiaga, būtent: 2024 m. balandžio 10 d. savo gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), kambaryje, komodos stalčiuje, laikė dvi tabletes vaistinio preparato „Relanium 5 mg“, kurio sudėtyje yra nedidelis kiekis 0,010 g psichotropinės medžiagos diazepamo, kurią tą pačią dieną 18.45 val. kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

3. Be to, T. D. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. balandžio 9 d., apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, už dviračių trasos, netoli upės (duomenys neskelbtini), neteisėtai iš A. B. įgijo folijos lankstinuką, su ne mažiau kaip 0,227 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias toje pačioje vietoje, apie 18.55 val., neatlygintinai perdavė E. J., tokiu būdu šią narkotinę medžiagą neteisėtai platino.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. liepos 3 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir jį išteisinti, nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, požymių.

4.1. Skunde apeliantas nurodo, kad jis yra nuteistas nepagrįstai, pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstos įrodymais ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jos yra paremtos teismo samprotavimais, prielaidomis ir abejonėmis, kurios nepašalintos ir turėjo būti vertinamos jo naudai. Teigia, kad bylos įrodymais nenustatyta objektyvioji ir subjektyvioji nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, pusės. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 1–5 dalių nuostatų, įrodymus vertino ne visete, o atsietai, pažymi, kad vertindamas atskirų įrodymų šaltinių savarankišką įrodomąjį turinį bei sąsają su kitais bylos duomenimis, teismas turi atsižvelgti į subjektyviosios kilmės įrodymų šaltinio (asmens) santykį su kaltinamuoju, teikiamos informacijos svarbą paties kaltinamojo ar liudytojo asmeniniams interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2 K- 440/2010). Išvada dėl parodymų patikimumo daroma įvertinus jų turinį ir sulyginus su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių. Mano, kad buvo pažeistos ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, pagal kurias teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, apkaltinamajame nuosprendyje privalo išdėstyti įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes.

4.2. Nuteistojo teigimu, teismas nevertino byloje esančių įrodymų, negretino jų tarpusavyje, neatliko loginės analizės ir nenurodė, kurie įrodymai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Mano, kad šiuo atveju visiškai neįrodyta šios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė, taip pat neįrodyti veikos, už kurią jis nuteistas, objektyvieji požymiai, o būtent neįrodytas jo neteisėtas veiksmas – laikymas, disponavimas narkotinėmis medžiagomis – 0,227 g turint tikslą jas platinti, šių medžiagų platinimas – perdavimas T. D.. Jokiais objektyviais bylos duomenimis neužfiksuota, kad 2024 m. balandžio 9 d., apie 18.30 val., jis būtų disponavęs narkotinėmis medžiagomis – pas jį šios medžiagos nerastos, jokiomis priemonėmis neužfiksuota, kad jis tokių medžiagų būtų turėjęs, jo ryšys su narkotinėmis medžiagomis nenustatytas. Tą dieną jis T. D. nieko neperdavė, T. D. patvirtino, kad narkotinių medžiagų iš jo negavo.

4.3. Apelianto tvirtinimu, jo parodymai visiškai atitinka faktines bylos aplinkybes, objektyvius bylos įrodymus, T. D. ir A. J. parodymus, kurie turėjo būti vertinami kartu su rašytiniais įrodymais, tačiau to nebuvo padaryta. Teigia, kad liudytojų parodymai, kuriais rėmėsi teismas, nesusiję su šiuo konkrečiu įvykiu, nė vienas iš liudytojų įvykio nematė ir jame nedalyvavo. Atkreipia dėmesį, kad T. D. nurodė, jog asmeniškai A. B. nepažįsta, R. S. taip pat nepažįsta, neprisimena, kad A. B. būtų atvykęs prie trasos, A. J. parodė, kad jis A. B. nepažįsta, nežino kaip jis atrodo, jo vardą ir pavardę girdi pirmą kartą.

4.4. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tik perrašė jo, kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymus, tačiau jokios įrodymų analizės neatliko, vertino tik jį kaltinančius įrodymus. Be to, nė vienu iš įrodymų šaltinių nėra nustatyta, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismas neanalizavo jo duotų parodymų, T. D. ir A. J. parodymų, jų tarpusavyje negretino, nepasisakė, kodėl jais nesiremia, jeigu šiuos parodymus paneigiančių duomenų byloje nėra. Teismas rėmėsi tais liudytojų parodymais, kurie buvo naudingesni kaltinimui, t. y. rėmėsi J. D. ir R. S. parodymais, kurie nieko apie įvykio aplinkybes nežino, šių parodymų nevertino visete su kitais bylos įrodymais. Teismas suteikė išskirtinę reikšmę liudytojo R. S. parodymams, nors jo parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai. R. S. nematė narkotinių medžiagų, tik spėjo, pateikė savo nuomonę apie šias medžiagas, nors pastarasis nėra ekspertas, kad byloje galėtų teikti išvadas apie tai, apie „kokio pobūdžio medžiagas jis kalba“. Be to, jeigu pavedimai, apie kuriuos kalba R. S., kėlė įtarimų, R. S. turėjo būti apklausiamas kaip specialusis liudytojas ar įtariamasis ir aiškinamasis jo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme. Galimai jau ikiteisminio tyrimo metu R. S. buvo paaiškinta apie jo galimą atsakomybę, todėl jis, siekdamas jos išvengti, davė jį (A. B.) kaltinančius parodymus, kurie yra visiškai abstraktūs ir jo kaltės dėl narkotinių medžiagų fakto nepatvirtina. Be to, R. S. teisme davė visiškai kitokius parodymus, nei ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jis nieko nežino apie tai, kad A. B. būtų turėjęs kokių nors narkotinių medžiagų ar jas platinęs.

4.5. Liudytojų J. D. ir A. D. parodymai, kad jis (A. B.) užsiima narkotinių medžiagų platinimu, naudojami trijose bylose, jie yra abstraktūs ir nepasitvirtinę, iš šių parodymų neaišku, apie kokį laikotarpį liudytojai kalba. Be to, minėti asmenys yra nuteisti už nusikalstamos veikos prieš jį padarymą, o šioje byloje jis nebuvo teisiamas už įvairių psichotropinių medžiagų perdavimą J. D., todėl pastarojo parodymai apskritai nesusiję su jam pareikštame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Nuteistojo teigimu, J. D. parodymai dėl to, kad jis (A. B.) disponuoja narkotinėmis psichoatyviosiomis medžiagomis, nepasitvirtino, priešingai, teismas nustatė, kad J. D. tuo metu padarė nusikalstamą veiką prieš jį ir J. D. nuteisė už tyčinį jo sumušimą. Nors J. D. teigė, kad jis (A. B.) turi psichoaktyvių medžiagų, pranešė apie tai policijai, tačiau šios medžiagos nebuvo rastos, jis už tokį įvykį pagal J. D. parodymus nenuteistas. Tai rodo, kad J. D. apkaltino jį nebūtais dalykais, siekdamas pateisinti savo smurtinius veiksmus jo atžvilgiu. Pažymi, kad J. D. anksčiau yra jį šmeižęs, apkaltinęs nebūto nusikaltimo padarymu, t. y. J. D. buvo apkaltinęs jį grūdų vagyste, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, jam buvo pareikštas įtarimas dėl grūdų vagystės, buvo atliekami procesiniai veiksmai. Tačiau šis ikiteisminis tyrimas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu 2024 m. vasario mėnesį buvo nutrauktas, konstatavus, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, kuria buvo kaltinamas.

4.6. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog E. J. patvirtino, kad jis (A. B.) atnešė T. D. foliją su kanapėmis, kad foliją su žole jam perdavė T. D., nes tokių parodymų E. J. ikiteisminio tyrimo metu nedavė, jam tokios aplinkybės nežinomos. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių E. J. parodymus, jie turėjo būti vertinami kartu su kitų įtariamųjų parodymais, tačiau teismas pasirinko vertinti tuos parodymus, netgi tų pačių liudytojų, kurie palankesni kaltinimui. Teismas, spręsdamas jo kaltės klausimą, nepasisakė, kodėl remiasi būtent E. J. parodymais, o A. J. ir T. D. parodymais nesiremia, nors visi įrodymai turi būti vertinami visete. Nurodo, kad teismas turėjo remtis jo parodymais, nes jie atitinka įvykio aplinkybes ir jokie bylos duomenys jo parodymų nepaneigia. Akcentuoja, kad kratos, atliktos 2024 m. gegužės 2 d. jo namuose ir automobilyje, metu narkotinių medžiagų nerasta ir nepaimta. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju visiškai nevertino jį teisinančių įrodymų, t. y. jo paties ir T. D. parodymų, kratos protokolų, specialistų išvadų, nors įstatymas įsakmiai reikalauja aptarti visus, tiek kaltinamąjį kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus, aptarti jų tarpusavio ryšį, nurodyti motyvus, kodėl atmetami vieni įrodymai ir remiamasi kitais įrodymais.

4.7. Apelianto tvirtinimu, byloje neįrodyta, kad jis perdavė medžiagas T. D., žinodamas, kad tai narkotinės medžiagos, ir kad siekė taip veikti. Be to, teismas, pasisakydamas dėl veikos kvalifikavimo ir jo veiką kvalifikuodamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo teismų praktikos. Pažymi, kad asmens kaltė atskleidžiama per kitus byloje surinktus įrodymus, kurie patvirtina asmens kaltę žinojus, kad jis turi narkotinių medžiagų ir jomis disponuoja, turėdamas tikslą jas platinti. Šiuo atveju byloje nebuvo įrodyti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, todėl negalėjo būti nustatyti ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. Nuteistasis akcentuoja, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, subjektyvusis požymis – kaltė – yra tiesioginė tyčia, t. y. asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais. Teigia, kad teismas nagrinėjamu atveju neaptarė jokių objektyvių bylos duomenų tokiam būtinam kaltės turiniui pagrįsti, nes tokių duomenų byloje nenustatyta. Taigi skundžiamas nuosprendis nėra objektyvus ir teisingas, todėl šio nuosprendžio dalis dėl jo (A. B.) nuteisimo pagal BK 260 straipsnio l dalį turi būti panaikintas.

5. Nuteistasis T. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. liepos 3 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir jį išteisinti.

5.1. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos, jis yra nuteistas ne įrodymų pagrindu, o tik remiantis prielaidomis, nenuosekliais E. J. parodymais, kuris yra tiesiogiai suinteresuotas sušvelninti savo atsakomybę arba apskritai jos išvengti, ir kurių nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą išsamiai ir nešališkai įvertinti ir išanalizuoti byloje surinktus įrodymus, tačiau neišanalizavo įrodymų tarpusavio ryšio, jų sąsajumo ir nepateikė vertinimo dėl jų įrodomosios reikšmės, įrodymai buvo vertinami selektyviai, pirmenybę teikiant jį kaltinantiems įrodymams ir nemotyvuotai atmetant kitus, t. y. jo kaltę paneigiančius, įrodymus.

5.2. Nuteistojo teigimu, 2024 m. balandžio 9 d. vakaro įvykio aplinkybių jis tiksliai neatsimena dėl girtumo, tačiau tikrai negalėjo būti, kad tą vakarą jis įsigijo narkotinių medžiagų. Kiek pamena, kalbos apie narkotines, psichotropines medžiagas nebuvo, kalba buvo apie alkoholį. Galėjo per programėlę skambinti A. B., kad jis pavežtų, tačiau pokalbio turinio visiškai neprisimena. Su E. J. jie nėra piktuoju, yra pažįstami, nes E. J. gyvena netoliese, tačiau E. J. meluoja tvirtindamas, kad jis pastarajam perdavė narkotines medžiagas. Tvirtina, kad jis niekada nėra iš A. B. įsigijęs narkotinių medžiagų, jo yra tik prašęs pavežti. Iš kur E. J. gavo narkotines medžiagas, jis nežino. Šias jo nurodytas aplinkybes patvirtino ir A. J., su kuriuo jie tą vakarą kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Jo parodymus patvirtino ir A. B., nurodydamas, kad „T. D. paprašė pavežti, pasakė vietą, kur jis yra, paprašė ateiti jo pasiimti, padėti sunešti butelius. Kalbėjo nerišliai, klaidino, kur atvažiuoti. Pradėjo ieškoti ir rado prie trasos, ten nuėjus matė kaip gėrė E. J. ir T. D.. Jie buvo dviese. T. D. prašė pavežti. Arčiau privažiuoti negalėjo, nes buvo remonto darbai. Veždavo nusipirkti butelio ar dar kažką“. Tai, kad jie ėjo į parduotuvę įsigyti alkoholio, parduotuvėje pirkdamas alkoholį jis atsiskaitė telefone esančia banko programėle, nes neturėjo grynųjų pinigų, patvirtina (duomenys neskelbtini) banko pateikti išrašai. Iš išrašų matyti, kad 2024 m. balandžio 9 d. 19:38:31 val. parduotuvėje buvo atsiskaitoma, o tai patvirtina jo parodymus, kad jis pirko alkoholį.

5.3. Pasak apelianto, jo kaltė iš esmės yra grindžiama tik E. J. duotais parodymais, kad jis pastarajam perdavė folijos lankstinuką su narkotine medžiaga. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl E. J. parodymų nenuoseklumo ir juose esančių prieštaravimų. Nekyla abejonių, jog siekdamas išvengti atsakomybės, E. J., kuris iš kaltinime nurodytoje vietoje buvusių asmenų žinojo tik jį, o kitų asmenų nepažinojo, nurodė, kad būtent iš jo įgijo narkotines medžiagas. Nuteistojo įsitikinimu, byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų E. J. parodymus, kad jis pastarajam perdavė narkotines medžiagas, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iš A. B. jis įgijo folijos lankstinuką su narkotinėmis medžiagomis ir jas perdavė E. J.. Banko pateiktuose įrašuose neužfiksuota, kad jis būtų pervedęs pinigus A. B. ar kitiems asmenims. Atkreipia dėmesį, kad ant folijos lankstinuko, kuris buvo rastas ir paimtas iš E. J., nebuvo rasti jo DNR ar pirštų antspaudai, rašte dėl sutapimo DNR duomenų registre IT Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant folijos lankstinuko, paimto papildomai apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) (2024-07-24 PD prie LR VRM Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktoje atlikus objektų DNR tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini)), genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: E. J. (4 t., b. 1. 88).

5.4. Nuteistojo manymu, jo kaltės nepatvirtina ir telefoninis pokalbis su A. B.. Pažymi, kad nei jis, nei A. B. neneigė, jog jie yra susiskambinę, jis yra prašęs A. B. jį pavežti. Dar kartą akcentuoja, kad tą vakarą jis buvo labai girtas, net neprisimena, ar skambino, juo labiau neprisimena pokalbio trukmės. Iš bylos duomenų matyti, jog pokalbio trukmė buvo pakankamai ilga, o tai, pasak nuteistojo, rodo, jog toks pakankamai ilgas pokalbis negalėjo būti apie narkotines medžiagas, tai paprasčiausiai buvo girto asmens „sapalionės“, prašymas pavežti, ar parvežti alkoholio ir pan., ką iš esmės patvirtino ir A. B.. Pirmosios instancijos teismas šių jo nurodytų aplinkybių neanalizavo ir remdamasis tik nenuosekliais „atsakomybės siekiančio išvengti asmens E. B.“ parodymais, esant nepašalintoms abejonėms, pripažino jį kaltu. Pabrėžia, kad jis niekada nebuvo teistas, juo labiau už narkotines medžiagas. Apelianto teigimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas esmines bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl jo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas BPK 20 straipsnyje, t. y. vertino ne įrodymų visumą, o rėmėsi tik pavieniais įrodymais, todėl padarė prielaidomis pagrįstą išvadą dėl jo kaltės įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Šalies argumentai

7. Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. Nuteistųjų A. B. ir T. D. apeliaciniai skundai atmestini.

9. Nuteistieji A. B. ir T. D. apeliaciniuose skunduose ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, teigia, kad teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 1–5 dalių nuostatas, nes neištyrė ir neįvertino visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, selektyviai vertino įrodymus, nesiėmė priemonių kilusioms abejonėms ir prieštaravimams pašalinti, nepateikė įrodymų vertinimo motyvų ir nepagrįstai pripažino juos kaltais padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje. Sutikti su šiais skundų argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Dėl įrodymų vertinimo ir BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo

10. Pažymima, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

11. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013). Pažymėtina, kad išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-43-648/2017, 2K-275-628/2023).

12. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, būtų nesilaikęs minėtų BPK 20 straipsnio reikalavimų. Priešingai, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą. Šioje byloje BPK 20 straipsnio pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti sutrukdžiusiais teismui priimti teisingą sprendimą, nenustatyta. Tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad, nors nuosprendis savo forma atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė nuosprendžio surašymą reglamentuojančių BPK nuostatų reikalavimų. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje išvardijo įrodymus, kuriais grindė nuteistųjų kaltę, tačiau neatliko išsamios įrodymų analizės. Šis pirmosios instancijos teismo padarytas baudžiamojo proceso pažeidimas nelaikytinas esminiu pažeidimu, dėl kurio skundžiamas nuosprendis turėtų būti pripažintas kaip iš esmės neteisėtas ir panaikintas.

Žemesnės instancijos teismas

13. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytą neteisėtą šių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nuo BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyto neteisėto šių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516/2011, 2K-138/2013, 2K-352/2013, 2K-435/2014, 2K-52-699/2015, 2K-105-399/2016). Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyvių požymių ir tikslas minėtas medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-380/2009).

14. Įgijimas BK 260 straipsnio prasme – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo užvaldo psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Įgijimo pradinis momentas priklauso nuo situacijos, kurios metu vyko įgijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362/2014, 2K-1-719/2020). Pagal teismų praktiką, neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162/2011, 2K-421/2012, 2K-228-511/2017). Gabenimas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas didesniais nuotoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-624/2006, 2K-494/2012, 2K-86-654/25, 2K-100-1073/2025). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad narkotinių medžiagų platinimas – tai narkotinių medžiagų pardavimas (perdavimas kitam asmeniui už tam tikrą pinigų sumą), jų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas ir pan.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teisiamojo posėdžio metu A. B. kaltu neprisipažino. Nurodė, kad 2024 m. balandžio 9 d. T. D. paprašė jį pavežti, pasakė vietą, kur jis yra, ir paprašė ateiti jo pasiimti, padėti sunešti butelius. Nuėjęs prie trasos jis matė geriančius T. D. ir E. J., ten A. J. nebuvo. R. S. 2024 m. balandžio 9 d. taip pat prašė jį pavežti, jis atvažiavo paimti T. D. kartu su R. S.. Jis (A. B.) psichoaktyviųjų medžiagų neturėjo, todėl R. S. negalėjo jų matyti. R. S. galimai ant jo pyksta, jie ir anksčiau buvo keletą kartų susipykę dėl įvairių jo apkalbų. J. D. jį šmeižia, nori jam pakenkti, nes kartu su savo broliu buvo jį sumušęs ir dėl to J. D. yra nuteistas (8 t., b. l. 82–83). Apklausiamas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 8 d., A. B. kaltės taip pat nepripažino, nurodė, kad 2024 m. balandžio 9 d. jam paskambinęs T. D. paprašė jį pavežti. Tą dieną su T. D. jis susitiko prie BMX trasos, tuomet pastarasis pasakė, kur jį reikia pavežti. Nuėjęs prie BMX trasos jis sutiko T. D. ir A. J.. Matė, kaip A. kažką suka į cigaretę, ant suoliuko buvo padėta folija. Jis atsisakė vežti T. ir A., nes jie buvo girti. Eidamas link BMX trasos susitikti su T. D. jis nieko nesinešė, jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėjo. E. J. nepažįsta (7 t., b. l. 38–41). Apklausiamas kaip įtariamasis 2024 m. gruodžio 2 d. A. B. kaltu taip pat neprisipažino, teigė, jog nėra turėjęs pranešime apie įtarimą nurodytų narkotinių medžiagų, 2024 m. balandžio 9 d. buvo susitikęs su T. D., nes T. D. prašė jį pavežti. Tuo metu T. D. buvo prie (duomenys neskelbtini) upės, prie BMX trasos. Tadas ten gėrė su A., atėjęs jis matė, kad pastarieji ant suoliuko turi „žolės“. Atsisakė juos vežti, nes nenorėjo įkliūti (7 t., b. l. 50–52, 54–57). Pastebėtina, kad A. B. parodymų, jog įvykio dieną jis susitiko su T. D. tik dėl to, kad pastarasis prašė jį pavežti, nepatvirtino nei pats T. D., nei liudytojas R. S..

16. Teisiamojo posėdžio metu T. D. kaltu neprisipažino, nurodė, kad 2024 m. balandžio 9 d. jis susitiko su A. J., vartojo alkoholinius gėrimus. Tuo metu E. J. vedžiojo šunį ir prisėdo prie jų išgerti. Po to jie nuėjo nusipirkti dar brendžio. Jis buvo stipriai neblaivus, pabudo areštinėje. To vakaro įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena, A. B. nepažįsta. Su E. J. jie nėra piktuoju, tačiau mano, kad E. meluoja, nes narkotinės medžiagos buvo rastos pas jį (8 t., b. l. 81–82). Apklausiamas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 10 d. T. D. savo kaltės taip pat nepripažino, nurodė, kad jis įvykio aplinkybių neprisimena, 2024 m. balandžio 9 d. susitiko su draugu, nuėjo prie dviračių trasos, atsisėdo ant suoliuko priešais šią trasą ir išgėrė alaus, o po to nusipirko brendžio ir nuėję prie dviračių trasos, atsisėdę ant suoliuko, gėrė. Tuo metu pro šalį ėjo E. J., pravarde M., su šunimi, jis turėjo alaus ir prisijungė prie jų. Nurodė, kad su A. B. susipažino švęsdamas savo gimtadienį, A. B. yra jaunas, apie 20 metų amžiaus, jis išsiskiria savo kalba, nes kalba labai lėtai, „ištemptais“ žodžiais. Nežino, ar A. B. platina narkotines medžiagas, nepamena, ar būdamas girtas jam skambino. Nepamena, ar E. J. jo prašė padėti įsigyti narkotinių medžiagų, taip pat nepamena, ką kalbėjo su policijos pareigūnais, kaip atsidūrė policijos kameroje (6 t., b. l. 98–101). Apklausiamas kaip įtariamasis 2024 m. balandžio 11 d. T. D. kaltę pripažino tik dėl dviejų pas jį rastų „Relanium“ tablečių. Nurodė, kad A. J. pažįsta, tačiau neprisimena, ar 2024 m. balandžio 9 d. vakarą vartojo su juo narkotines ar psichotropines medžiagas (6 t., b. l. 103–104). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu T. D. pagal veido bruožus, plaukus, jauną amžių atpažino A. B., kaip asmenį, su kuriuo yra bendravęs švęsdamas savo gimtadienį (6 t., b. l. 122–127).

17. Iš A. B. ir T. D. parodymų matyti, kad jie nėra visiškai nuoseklūs ir dėl esminių aplinkybių tarpusavyje nesutampa, be to, kiti bylos įrodymai A. B. ir T. D. parodymų nepatvirtina, priešingai, juos paneigia, todėl šiuos parodymus vertinti kaip teisingus ir jais remtis nėra pagrindo. Liudytojas R. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 4 d., parodė, kad apie tai, jog A. B. platina narkotines ar psichotropines medžiagas jis sužinojo iš „aplinkinių“, maždaug prieš metus laiko, be to, pats A. B. yra jam sakęs, kad važiuos į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) pasiimti vitaminų ir pats paaiškino, kad vitaminai yra narkotinė ar psichotropinė medžiaga „ratai“. Pastaruoju metu A. B. labai atvirai platino narkotinę ar psichotropinę medžiagą, ją paduodavo asmeniui, su kuriuo susitikdavo, o tas asmuo jam paduodavo pinigus. A. B. platino marihuaną, „kristalus“ ir „ratus“. Jis matė, kad narkotinė medžiaga būdavo supakuota į foliją. Kartą A. B. buvo išvyniojęs foliją ir jam parodė, kaip atrodo „kristalai“. Marihuaną, „ratus“ A. B. laikydavo maišeliuose arba folijoje. Pamena, kad 2024 m. balandžio 9 d. jis (R. S.) paprašė A. B., jog pastarasis jį nuvežtų pas draugę V. V., o prieš tai sustotų (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės, nes jam reikėjo nusipirkti butelį. Tuo metu galėjo būti apie 19 val. A. B. sutiko jį pavežti, pasakė, kad ir jam pačiam reikia į (duomenys neskelbtini). A. B. atvažiavo pas jį tamsios spalvos automobiliu „VW Golf“, kuriuo pastoviai važinėjo. Važiuojant A. B. pasakė, kad jam reikia „išmėtyti“. Jis iš tokių A. B. žodžių suprato, kad pastarasis turi „išmėtyti“ narkotines medžiagas. Atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) A. B. pirmiausia nuvažiavo prie prekybos centro „Iki“, automobilį pasistatė aikštelėje prie parduotuvės. A. B. jam pasakė, kad eitų apsipirkti, o jis pats tuoj grįš, prašė jo palaukti. Prieš išlipdamas iš automobilio jis matė, kaip A. B., sėdėdamas už vairo, iš „bardačioko“, esančio tarp priekinių automobilio sėdynių, skirto pasidėti rankai, paėmė folijos gabaliuką ir jį užsikišo „už klyno“. Jis (R. S.) suprato, kad tai kažkokie narkotikai, nes jie buvo folijoje. Matė, kad A. B., eidamas, rankose turėjo telefoną ir jame kažko ieškojo ar rašė. Apsipirkęs ir išėjęs iš parduotuvės jis A. B. laukė apie 20–30 min. prie jo automobilio. Grįžęs A. jam nesakė, kad kažkas jo būtų prašęs kažkur pavežti, o jis būtų atsisakęs tai daryti. Po to jie su A. B. važiavo prie „Maximos“ ir į (duomenys neskelbtini), A. B. buvo sustojęs, jam sėdint automobilyje prie „Maximos“, priėjęs kažkoks vaikinas padavė A. B. 30 Eur, o sustojus keliuke pakeliui į (duomenys neskelbtini), A. B., išlipęs iš automobilio, perdavė kažką kitam asmeniui, mano, kad tai buvo narkotinė medžiaga, nes buvo nedidelis maišiukas, toks, į kuriuos būna pakuojamos narkotinės medžiagos. Matė, kad A. B. pasisveikindamas padavė maišiuką ir tuo pačiu metu pasiėmė pinigus. Jis suprato, kad A. B. su kitu asmeniu buvo susitikęs dėl narkotinių medžiagų perdavimo, nes prieš tai jam sakė, kad važiuoja „išmėtyti“, o tai reiškia parduoti ar perduoti narkotines medžiagas. Tąkart važiuodamas su A. B. į (duomenys neskelbtini) jis matė, kad pas jį automobilyje prie durelių, vairuotojo pusėje, yra folijos rutuliukai, kaip jis suprato, su narkotine medžiaga. A. B. ir jam yra siūlęs narkotinės medžiagos „kristalų“ ir „ratų“, yra jas rodęs, tačiau jis atsisakė. Narkotinės medžiagos buvo plastikiniuose maišeliuose ir folijoje (1 t., b. l. 29–33). Papildomos apklausos, vykusios 2024 m. spalio 9 d., metu liudytojas R. S. iš esmės parodė tokias pat įvykio aplinkybes bei papildomai nurodė, kad 2024 m. balandžio 9 d. A. B. jo prašė duoti jam grynų pinigų, sakydamas, kad jam šią sumą tuoj pat perves asmuo, kuriam jis davė jo (R. S.) banko sąskaitą. Jis su tuo sutiko, nes jam nėra svarbu, ar pinigus turės grynus, ar sąskaitoje. Tąkart jis A. davė 20 Eur ir tą pačią dieną asmuo, kurio jis nepažįsta, t. y. A. J., jam į sąskaitą pervedė 20 Eur. A. J. jis nebuvo skolingas, jo net nėra matęs, tąkart jis suprato, kad pinigus jam pervedė asmuo, kuriam tą dieną A. B. nunešė narkotinių medžiagų. Kaip jau buvo minėjęs, 2024 m. balandžio 9 d. jiems su A. B. nuvykus prie prekybos centro „Iki“, A. B. už „klyno“ užsikišo folijos gabaliuką, kaip jis suprato, su narkotine medžiaga, ir nuėjo link BMX dviračių trasos. Jis (R. S.) suprato ir žinojo, kad A. B. užsiima narkotinių medžiagų platinimu, nes pats yra matęs, kaip A. B. tai daro, žinojo, kad pinigus jam į sąskaitą perveda asmenys, kuriems A. B. parduoda narkotines ar psichotropines medžiagas. Kiek pamena, tą dieną jis A. B. davė 20 Eur grynais pinigais (1 t., b. l. 35–37). Iš liudytojo R. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jie dėl esminių aplinkybių yra visiškai nuoseklūs ir išsamūs, todėl sutikti su nuteistojo A. B. teiginiu, kad R. S. apie įvykio aplinkybes nieko nežino, nėra pagrindo. Nors, kaip akcentuojama A. B. apeliaciniame skunde, liudytojas R. S., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nurodė, jog jam nėra žinoma, kad A. B. platina narkotines medžiagas, tačiau į jam pateiktus klausimus atsakė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis nemelavo, nurodytų aplinkybių neišgalvojo. Pagarsinus R. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 4 d. ir 2024 m. spalio 9 d. (8 t., b. l. 60), liudytojas R. S. nurodė, kad jis atsimena folijos rutuliukus A. B. mašinoje, tiksliai nepamena, tačiau turbūt A. B. „dėjo į klyną folijos gabaliuką“, tyrėja šių aplinkybių pati nesugalvojo. Patvirtino, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi, šiais parodymais galima remtis. Į užduotus klausimus atsakė, kad A. J. jam iš karto pervedė skolą, jo parodymai, kad 2024 m. balandžio 9 d. A. B. prašė leisti pasinaudoti jo banko sąskaita ir jam buvo pervesti pinigai, yra teisingi (8 t., b. l. 59–61). Šiame kontekste pažymėtina, kad nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, byloje esančius dokumentus, daiktinius įrodymus ir pan.), be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-276-976/2015, 2K-292-693/2018, 2K-5-719/2022, 2K-232-697/2022). Būtent taip, laikantis įstatymo reikalavimų ir nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos teismų praktikos, vertintini liudytojo R. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

18. Be to, priešingai nei teigiama nuteistojo A. B. apeliaciniame skunde, kiti byloje surinkti įrodymai pirmiau paminėtus liudytojo R. S. parodymus ne paneigia, o juos patvirtina. Kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. J. nurodė, kad apie 16.30 val. palei upę, takeliu link (duomenys neskelbtini), vedžiodamas šuniuką jis sutiko T. D. su kažkokiu vyriškiu, sėdinčius ant suoliuko ir geriančius brendį. Išgėręs su savimi turėtą alų, jis kartu su T. D. ir minėtu vyriškiu nuėjo link dviračių trasos. T. D. ir su juo buvęs vyriškis nuėjo atsisėsti ant suoliuko, kuris yra dviračių trasoje, netoli upės, o jis (E. J.) nuvedė į namus šuniuką. Po to jis vėl grįžo į dviračių trasą, kur ant suoliuko sėdėjo T. D. ir kartu su juo buvęs vyriškis. T. D. garsiai pasakė, kad norėtų parūkyti „žolės“, t. y. marihuanos, kartu su T. D. buvęs vyriškis taip pat garsiai pasakė, kad nori parūkyti „žolės“. Tada T. D. kažkam paskambino, iš pokalbio jis (E. J.) suprato, kad T. D. su kažkuo susitarė, kad jam atvežtų narkotinės medžiagos „žolės“, girdėjo, kad T. D. nupasakojo vietą, kur jie yra. Po kurio laiko, dar buvo šviesu, jiems sėdint dviračių trasoje ant suoliuko, prie jų atėjo kažkoks vaikinas. Vaikinas atėjo nuo parduotuvės „Iki“ pusės, jis buvo neaukštas, smulkaus kūno sudėjimo, galėjo būti apie 20 metų amžiaus. Vaikinas kalbėjo lėtai, jo žodžiai buvo „ištempti“ (pastebėtina, kad ir T. D. nurodė, jog A. B. kalba yra išskirtinė, nes jis kalba labai lėtai, „ištemptais“ žodžiais). Vaikinas atėjo prie suoliuko, ant kurio jie sėdėjo, ir kalbėjo su T. D. bei kartu su juo buvusiu vyriškiu. Kalbėjo apie narkotines medžiagas, tačiau apie kokias, jis nepasakys. Vaikinukas atėjęs padavė folijos rutuliuką, kurį išsitraukė iš kišenės. Jis (E. J.) suprato, kad folijoje yra „žolė“. Jis nematė, kad T. D. vaikinui už narkotinę medžiagą – žolę būtų davęs pinigų, iš T. D. pokalbio su vaikinu suprato, kad T. D. pinigus už narkotinę medžiagą turėjo pervesti. Padavęs „žolę“ T. D., vaikinukas nuėjo į tą pačią pusę, iš kurios buvo atėjęs – link „Iki“ parduotuvės. Tada T. D. ar kartu buvęs vyriškis padavė jam tą folijos rutuliuką su „žole“, nes jie nutarė nueiti į parduotuvę nusipirkti dar alkoholio. Artimiausia parduotuvė buvo „Iki“. Jis turėjo T. D. įsigytą narkotinę medžiagą „žolę“, ir, kadangi pats eiti į parduotuvę neketino, o T. D. su kitu vyriškiu ketino eiti iki parduotuvės, jis T. D. pasakė: „Duok, susuksiu, ne ką veiksiu“. Žinojo, kaip „žolė“ sukama į cigaretę, nes yra tai daręs prieš 3–4 metus. T. D. ir kartu buvusiam vyriškiui išėjus į parduotuvę, jis, sėdėdamas ant suoliuko, paėmė cigaretę iš „Marlboro“ pakelio, tada vieną iškratė į „žolę“, o kitoje cigaretėje buvusį tabaką išpurtė ant žemės. Tuomet žolę sumaišė su vienoje iš cigarečių buvusiu tabaku, ir atgal į tas dvi cigaretes sukišo tabaką, sumaišytą su „žole“, ir užsuko cigarečių galus, kad neišbyrėtų. Foliją jis lyg tai išmetė į šiukšlių dėžę, o dvi cigaretes padėjo ant suoliuko. Jam sėdint ant suoliuko, sugrįžo vienas T. D., kitas vyriškis prie suoliuko negrįžo. Atėjus T. D., jam iš paskos atėjo policijos pareigūnai. Jis nuo suoliuko paėmė dvi suktines ir jas įsidėjo į kelnių kišenę. Suktinių su narkotine medžiaga „žole“ jis niekur nemetė, nes policijos pareigūnai būtų jų ieškoję ir radę. Jeigu policijos pareigūnai nebūtų atėjęs, tą „žolę“ turbūt būtų surūkę T. D. su kartu su juo buvęs vyriškis. Savo kaltę pripažįsta visiškai, nes policijos pareigūnams padavė dvi suktines, o tai reiškia, kad jis šias medžiagas įgijo ir laikė, nors pats neprašė T. D. nupirkti jam narkotinių medžiagų (5 t., b. l. 136–140). Apklausiamas kaip įtariamasis 2024 m. lapkričio 8 d. E. J. patvirtino, kad 2024 m. balandžio 9 d. apie 18.55 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, už dviračių trasos, netoli upės (duomenys neskelbtini), jam T. D. neatlygintinai davė narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), jų kiekis galėjo būti 0,227 g (5 t., b. l. 157–159). Apylinkės teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu E. J. nurodė, kad galimai 2024 m. balandžio 9 d. apie 17–18 val. vedžiodamas šunį jis sutiko T. D. ir A. J., su jais išgėrinėjo. Tada pastarieji iš A. B. įsigijo narkotikų ir nuėjo į parduotuvę, o jis susuko „žolę“. A. B. foliją padavė lyg tai T. D., joje buvo psichotropinė medžiaga – „žolė“. T. D. foliją padavė jam (E. J.), jis suko „kasekus“, o T. D. ir A. J. išėjo į parduotuvę. Po 10–15 min. grįžo T. D., pasirodė policija. Susukus „kasekus“, foliją išmetė į šiukšlių dėžę prie trasos, tai yra ta pati vieta, kur jie sėdėjo, gėrė alkoholį ir gavo psichoaktyvias medžiagas. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra tikslūs ir teisingi, tyrėjai jis nurodė viską taip, kaip buvo. Ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau, nes buvo praėję mažiau laiko, tikslo apkalbėti kitus asmenis nebuvo (8 t., b. l. 80–81). Tai, kad 2024 m. balandžio 9 d. jie buvo susitikę su E. J., teisiamajame posėdyje patvirtino ir T. D. bei A. J. (8 t., b. l. 81–82). Minėtus E. J. parodymus patvirtina ir kitų objektų (policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuotų vaizdo ir garso įrašų) apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad į policijos pareigūno klausimą, kas atvežė, atnešė, padavė „žolytės“, E. J. atsakė, jog kažkoks „vaikiasas“, kurio jis nepažįsta, nurodė, kad viską suderino D., pastarasis „kažkokiam paskambino“, paskui išėjo į parduotuvę, o jis (E. J.) pasilikęs tik „kasekus“ susuko. Taip pat nurodė, kad vaikinas buvo atėjęs pėsčiomis, į policijos pareigūno klausimą, kas padavė pinigus, atsakė, kad „per banką“ vienas iš tų pažįstamų permetė. Į klausimą, kur padėjo foliją, E. J. atsakė: „Į šiukšlių dėžę ten“ (1 t., b. l. 81–89). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu E. J. pagal veido bruožus, plaukus atpažino A. B. kaip asmenį, kuris 2024 m. balandžio 9 d. buvo atėjęs į dviračių trasą ir atnešė vieną folijos rutuliuką su narkotine medžiaga „žole“ (marihuana), ir padavė T. D. (5 t., b. l. 165–170).

19. Abejoti liudytojo R. S. ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. J. parodymų teisingumu nėra pagrindo ir dėl to, kad, priešingai nei teigiama nuteistojo T. D. skunde, juos patvirtina rašytiniai bylos duomenys. 2024 spalio 28 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą kompaktinį diską su vaizdo medžiaga matyti, kaip 2024 m. balandžio 9 d. 18:30:33 į automobilių stovėjimo aikštelę įvažiuoja tamsios spalvos automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio keleivio pusės langas yra atidarytas. Automobilis galu prisistumiamas prie pastato esančioje stovėjimo aikštelėje. Iš automobilio priekinės keleivio vietos išlipa vaikinas, atpažįstamas kaip R. S., jis eina link pilkos spalvos pastato įėjimo. Po to iš automobilio vairuotojo vietos išlipa vaikinas, atpažįstamas kaip A. B.. A. B. išlipęs pasikelia kaire ranka šortus iš nugaros pusės. Dešinėje rankoje kažką nešasi ir įsideda į šortų kišenę. A. B. eina link pilko pastato įėjimo. 18:32:34 iš pastato išeina A. B., dešinę ranką sulenkęs per alkūnę ir prisidėjęs galimai telefoną prie ausies. Išėjęs žiūri į priekį, labiau į kairę pusę. A. B. lipa laiptais ir eina į dešinę pusę, tačiau žiūri į kairę pusę pasukęs galvą, pasisuka ir eina į kairę pusę link šaligatvio, kur yra remontuojama gatvė. A. B. pereina automobilių stovėjimo aikštelę skersai link šaligatvio ir eina šaligatviu, kuris yra šalia remontuojamos gatvės. Iš pastato 18:34:26 išeina R. S. su pirkiniais ir eina prie automobilio, su kuriuo atvažiavo. Atėjęs prie automobilio, pirkinius (keturis skirtingus butelius) pasideda prie automobilio galinio rato iš keleivio pusės, į rankas pasiima telefoną ir žiūrį į telefoną. R. S. atsisėda stovėjimo aikštelėje ant bortelio, kuris yra už A. B. atvairuoto automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 18:53:46 matyti, kad šaligatviu link pilkos spalvos pastato prekybos centro „Iki“ ateina A. B. ir 18:54:39 būna prie automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atėjęs prie automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. sėda už vairo, o į keleivio vietą sėdasi R. S.. Iš automobilių stovėjimo aikštelės jie išvažiuoja 18:54:53. Iš tos pačios pusės, iš kurios atėjo A. B., tik per pievą, ateina du asmenys, atpažįstami kaip A. J. ir T. D.. Jie abu eina prie pilkos spalvos pastato, prekybos centro „Iki“ ir įeina į vidų. 19:09:20 iš parduotuvės „Iki“ išeina T. D. ir A. J., jie pasuka ant laiptų į kairę pusę. A. J. iš parduotuvės „Iki“ išeina rankoje turėdamas pirkinių maišelį. T. D., A. J. ir prieš juos iš parduotuvės išėjęs asmuo, atpažįstamas kaip E. N., eina per gatvę į kitą kelio pusę ir nueina per pievelę, pasukdami į kairę pusę, t. y. į tą pačią pusę, iš kurios prieš tai atėjo T. D. ir A. J. (1 t., b. l. 95–98).

20. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus telefoną „Samsung Galaxy S23“, tamsios spalvos, su tamsios spalvos užverčiamu dėklu, priklausantį T. D., nustatyta, jog 2024 m, balandžio 9 d. laiku nuo 12.46 val. iki 20.03 val., be kita ko, buvo skambinta abonentui „A.“ – tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Peržiūrėta socialinių tinklų programėlė „Messenger“, prie programėlės naudotojas yra pavadinimu „T. D.“. Draugų sąraše 2024 m. balandžio 9 d. bendrauta su paskutiniu vartotoju, kurio pavadinimas – „A. B.“ (3 t., b. l. 124–135).

21. 2024 m. balandžio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, į kurią patenkama nuo dviračių trasos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), pusės, link (duomenys neskelbtini) upės pusės. Paėjus takeliu apie 40 metrų, prie suoliukų, ant takelio užfiksuoti du stovintys vyriškiai, apsirengę tamsiais rūbais, marškinėliais trumpomis rankovėmis. Vienas vyriškis mūvi tamsios spalvos sportines kelnes, o kitas – tamsios spalvos džinsus. Asmuo, mūvintis džinsus, iš kelnių kišenės ištraukė ir pateikė dvi cigaretes „Marlboro“, kurių galai užsukti. Pradarius cigarečių galus matyti, kad yra tabakas ir žalios spalvos augalinės kilmės galimai narkotinė medžiaga – marihuana. Dvi cigaretės su galimai narkotine medžiaga – marihuana supakuotos į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu paimtos dvi cigaretės „Marlboro“ su viduje esančia augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga – marihuana ir supakuotos į paketą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 20–21). Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), už dviračių trasos, prie (duomenys neskelbtini) upės esančių suoliukų, prie suoliuko kampo, ant žemės rastas suglamžytas folijos gabaliukas. Išlanksčius foliją matyti, kad joje yra šiek tiek augalinės kilmės, galimai narkotinės medžiagos – marihuanos likučių (1 t., b. l. 22–25).

22. 2024 m. gegužės 2 d. kratos protokole užfiksuota, kad atlikus kratą A. B. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, miegamojo kambaryje ant spintos rastas metalinis „grinderis“ – malūnėlis, kuris paimtas ir supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Tame pačiame kambaryje rastas ir paimtas folijos ritinys, kuris supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Tame pačiame kambaryje, spintoje, stalčiuje esančioje vienoje iš knygų rasti pinigai – 560 Eur suma įvairiomis kupiūromis, spintoje, lentynoje esančiame seife rasti pinigai – 860 Eur įvairiomis kupiūromis. Apatiniame spintos stalčiuje rastas ir paimtas folijos gniužulėlis, kuris supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo prieangyje ant kilimo rastas ir paimtas augalinės kilmės galimai narkotinės medžiagos marihuanos lapelis, kuris supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 41–46).

23. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. birželio 7 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad žalios ir rudos spalvų sausų, susmulkintų augalinių medžiagų mišinių iš dviejų cigarečių „Marlboro“, paimtų 2024 m. balandžio 9 d. įvykio vietos apžiūros metu iš asmens, mūvinčio džinsus, sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masės, atitinkamai, yra 0,094 g ir 0,133 g, tetrahidrokanabinolio koncentracijos, atitinkamai, yra 6,1 % ir 6,3 % (4 t., b. l. 34–37). 2024 m. lapkričio 11 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš folijos gniužulėlio (rudos spalvos kartoninėje dėžutėje esantis spec. paketas Nr. (duomenys neskelbtini)) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,017 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 7,9 % (4 t., b. l. 46–49). 2024 m. gegužės 17 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad žalios ir rudos spalvų augalinės kilmės medžiagų mišinyje iš žalios spalvos smulkintuvo (paketas Nr. (duomenys neskelbtini) iš dėžės Nr. (duomenys neskelbtini)) yra kanapių (antžeminių dalių), kurių kiekis nenustatytas dėl mišinio smulkumo, nustatytas psichotropinės medžiagos - ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis, kurio mišinyje yra 0,001 g (4,8 %) (t. 4, b. l. 59–63). 2024 m. birželio 11 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad ant folijos paketėlio, 2024 m. balandžio 9 d. rasto papildomos įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), už dviračių trasos, prie upės (duomenys neskelbtini) esančių suoliukų, apžiūros metu, vidinių paviršių yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai (4 t., b. l. 80–83). 2024 m. gegužės 20 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad žalios spalvos, sausoje, dalinai susmulkintoje augalinės kilmės medžiagoje, 2024 m. gegužės 2 d. kratos metu rastoje pas A. B., narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta. Ant pilkos spalvos metalinės dėžutės – smulkintuvo, 2024 m. gegužės 2 d. kratos metu rasto pas A. B., vidinių paviršių yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai. Ant folijos gniužulo, 2024 m. gegužės 2 d. kratos metu rasto pas A. B., vidinių paviršių yra psichotropinės medžiagos – MDMA pėdsakai (4 t., b. l. 118–122). Iš 2024 m. balandžio 9 d. siuntimo atlikti medicininę apžiūrą matyti, kad T. D. šlapime buvo rasta amfetamino, metamfetamino, metilenchokinetamfetamino (6 t., b. l. 88).

24. 2024 m. lapkričio 13 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta Lietuvos teismo ekspertizės centro, prie specialisto išvados Nr. 11-1369(24) gautoje USB atmintinėje „Kingston“ Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyta informacija, kuri nuskaityta iš A. B. mobiliojo ryšio telefono „Apple iPhone 11“, IMEI1 (duomenys neskelbtini) ir IMEI2 (duomenys neskelbtini). Atidarius USB laikmeną, apžiūrėta informacija, esanti kataloguose su programa „CellebriteReader“, kurioje yra telefono ataskaita. Kataloge, be kita ko, matoma informacija apie telefono įrenginio buvimo vietą. 2024 m. balandžio 9 d. pradžios laikas 10:34:20(UTC+0) – pabaigos laikas 15:46:5(UTC+0) koordinatės ((duomenys neskelbtini)) – nustatyta, kad tai yra (duomenys neskelbtini). Pradžios laikas 16:04:26(UTC+0) – pabaigos laikas 16:14:26(UTC+0) – koordinatės ((duomenys neskelbtini)), nustatyta kad tai yra (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini). Pradžios laikas 16:31:25(UTC+0) – pabaigos laikas 16:37:16(UTC+0) – koordinatės ((duomenys neskelbtini)) – tai yra (duomenys neskelbtini). Pradžios laikas 17:43:52(UTC+0) – pabaigos laikas 05:53:01(UTC+0) – koordinatės ((duomenys neskelbtini)) – tai yra (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 9 d. 15.37 val. „Messenger“ šaltiniu skambino „T. D.“, pokalbio trukmė 1 min. 54 s. 2024 m. balandžio 9 d. 15.58 val. naudotojas „A. B.“ skambino „T. D.“, pokalbio trukmė 45 s. 2024 m. balandžio 9 d. 16.01 val. „A. B.“ skambino „T. D.“, pokalbio trukmė 41 s. 2024 m. balandžio 9 d. 16.04 val. „T. D.“ skambino „A. B.“, pokalbio trukmė 1 min. 25 s. Peržiūrėtos visos išsaugotos nuotraukos, 2024m. balandžio 29 d. 12.11 val. iš socialinių tinklų programėlės „Snapchat“ išsaugota nuotrauka, kurioje matyti elektroninės svarstyklės, ant jų padėta krūvelė baltos spalvos gabaliukų, kurie panašūs į kristalus, ties viduriu parašyta „Turim“. 2024 m. balandžio 22 d. 12.17 val. „Snapchat“ išsaugota nuotrauka, kurioje matyti apvalūs, skirtingų dydžių baltos spalvos rutuliukai, matyti birūs medžiagos likučiai ant paviršiaus (4 t., b. l. 153–159).

25. Liudytojo R. S. parodymus, kad 2024 m. balandžio 9 d. A. B. jo prašė duoti grynų pinigų, sakydamas, kad jam šią sumą tuoj pat perves asmuo, kuriam jis davė jo banko sąskaitą, ir tą pačią dieną asmuo, kurio jis nepažįsta, t. y. A. J., jam į sąskaitą pervedė 20 Eur, bei atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. J. parodymus, kad už „žolę“ buvo atsiskaityta pervedant „per banką“, patvirtina kitų objektų (A. J. banko sąskaitos išrašo) apžiūros protokole (3 t., b. l. 38–39) ir R. S. banko sąskaitos išraše užfiksuoti duomenys (3 t., b. l. 90–91).

26. Taigi byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad A. B. 2024 m. balandžio 9 d. apie 18.30 val. laikė su savimi ne mažiau kaip 0,227 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), šią narkotinę medžiagą automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno adresu: (duomenys neskelbtini), ir nunešė į vietą, kuri yra tuo pačiu adresu už dviračių trasos, netoli upės (duomenys neskelbtini), bei perdavė T. D., o T. D. 2024 m. balandžio 9 d. apie 18.40 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, už dviračių trasos, netoli upės (duomenys neskelbtini), neteisėtai iš A. B. įgijo folijos lankstinuką, su ne mažiau kaip 0,227 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ir jas toje pačioje vietoje neatlygintinai perdavė E. J.. Pirmosios instancijos teismas A. B. ir T. D. nusikalstamas veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes jų veikose nustatyti visi subjektyvieji ir objektyvieji minėtos nusikalstamos veikos požymiai.

27. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo A. B. skundo argumentai, kad jo parodymai visiškai atitinka faktines bylos aplinkybes, objektyvius bylos įrodymus, o liudytojų parodymai, kuriais rėmėsi teismas, nesusiję su šiuo konkrečiu įvykiu, nes nė vienas iš liudytojų įvykio nematė ir jame nedalyvavo, atmetami kaip nepagrįsti. Apelianto akcentuojamos aplinkybės, kad 2024 m. balandžio 9 d. apie 18.30 val. pas jį narkotinės medžiagos nebuvo rastos, T. D. nurodė, jog asmeniškai jo (A. B.) ir R. S. nepažįsta, neprisimena, kad jis (A. B.) būtų atvykęs prie trasos, A. J. parodė, kad jis A. B. nepažįsta, nežino kaip jis atrodo, jo vardą ir pavardę girdi pirmą kartą, nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas nepaneigia, nes, kaip jau minėta, tiek A. B., tiek T. D. kaltė yra nepaneigiamai įrodyta byloje surinktų ir tinkamai įvertintų įrodymų visuma. Kartu šiame kontekste pažymėtina, kad 2024 m. balandžio 9 d. apie 18.30 val. pas A. B. narkotinės medžiagos negalėjo būti rastos, nes atvykus policijos pareigūnams A. B. įvykio vietoje nebebuvo, tačiau A. B. atgabentos narkotinės medžiagos buvo rastos pas E. J.. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių, A. B. kaltės nepaneigia ir jo nurodyta aplinkybė, kad kratos, atliktos 2024 m. gegužės 2 d. jo namuose ir automobilyje, metu narkotinių medžiagų nerasta ir nepaimta. Be to, kaip jau minėta, ant pilkos spalvos metalinės dėžutės – smulkintuvo, 2024 m. gegužės 2 d. kratos metu paimto iš A. B., vidinių paviršių rasti narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai, o ant folijos gniužulo, 2024 m. gegužės 2 d. kratos metu rasto pas A. B., vidinių paviršių rasti psichotropinės medžiagos – MDMA pėdsakai. Nors, kaip apeliaciniame skunde pažymi nuteistasis T. D., banko pateiktuose išrašuose neužfiksuota, kad jis būtų pervedęs pinigus A. B. ar kitiems asmenims, ant folijos lankstinuko, kuris buvo rastas ir paimtas iš E. J., buvo rasti ne jo, o E. J. biologiniai pėdsakai (biologinių pėdsakų genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: E. J. (4 t., b. 1. 88), anksčiau jis nebuvo teistas (6 t., b. l. 73–74, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), šios aplinkybės nepaneigia T. D. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, nes byloje surinkta pakankamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų.

28. Neteisus A. B. teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindė liudytojo J. D. parodymais, nes iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, spręsdamas A. B. kaltės klausimą, J. D. parodymais rėmėsi tik tiek, kiek juos patvirtino kiti bylos įrodymai, t. y. atsižvelgė į tai, jog ir liudytojas J. D. patvirtino, kad A. B. platina narkotines medžiagas, nurodė, kad jie „susirašydavo“ per Snapchat programėlę, A. B. atveždavo jam narkotikų, o jis sumokėdavo. Vėliau jie susipyko dėl jo (J. D.) brolio, tačiau jo parodymai „nėra kerštas A. B.“ (8 t., b. l. 58–59). Esant nurodytoms aplinkybėms, t. y. atsižvelgiant į tai, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad A. B. platino narkotines medžiagas, jo skundo argumentas, kad J. D. kaltina jį nebūtais dalykais, siekdamas pateisinti savo smurtinius veiksmus jo atžvilgiu, vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas. Kitos A. B. nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad J. D. ir A. D. yra nuteisti už nusikalstamos veikos prieš jį padarymą (8 t., b. l. 48–55), J. D. buvo apkaltinęs jį grūdų vagyste, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (tyrimas nutrauktas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje 6 t., b. l. 157–162), jokios reikšmės vertinant minėtų asmenų parodymus neturi.

29. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistųjų A. B. ir T. D. skundų teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jų kaltės klausimą, nepasisakė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta, tačiau, kaip pirmiau minėta, šio pirmosios instancijos teismo padaryto baudžiamojo proceso pažeidimo nelaiko esminiu pažeidimu, dėl kurio skundžiamas nuosprendis turėtų būti pripažintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei sugretinęs juos ir palyginęs tarpusavyje, sprendžia, kad šiuo atveju remtis nuteistųjų A. B., T. D. ir A. J. parodymais nėra pagrindo, nes byloje surinktų įrodymų visuma pastarųjų parodymus ne patvirtina, o juos paneigia.

Dėl nuteistiesiems A. B. ir T. D. paskirtų bausmių

30. Nuteistųjų A. B. ir T. D. apeliaciniuose skunduose bausmės dydžio ar rūšies klausimai nėra keliami, motyvai, susiję su paskirtų bausmių individualizavimu, nenurodyti, tačiau, įvertinus tai, kad apeliaciniais skundais A. B. ir T. D. prašo juos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisinti, pasisakytina ir dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių.

31. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

32. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, įstatymų leidėjas yra numatęs vieną bausmę – laisvės atėmimą nuo 2 iki 8 metų, taigi, šios bausmės vidurkis yra 5 metai. Pirmosios instancijos teismas A. B. paskyrė laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. B. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė. A. B. padarė vieną sunkų nusikaltimą, veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia, ankstesniu nuosprendžiu, t. y. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, A. B. buvo teistas už analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje bei nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnyje, ir jam už šias veikas, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, buvo paskirtos laisvės apribojimo bausmės (galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams). Tačiau akivaizdu, kad A. B. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė, nusikalstamų poelgių nepakeitė, teismo parodyto pasitikėjimo juo nepateisino ir vėl padarė analogišką nusikaltimą, be to, 2025 m. spalio 9 d. A. B. priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje (nuosprendis neįsiteisėjęs, jis apskųstas apeliacine tvarka) (6 t., b. l. 157–162, 164–182, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). A. B. yra baustas administracine tvarka (7 t., b. l. 1–3), dirba, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. B. už jo padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę, dydžiu žymiai mažesnę negu sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka pastarojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio nuostatos netaikytinos, nes nuteistasis A. B. neatitinka BK 62 straipsnyje numatytų formalių sąlygų (padaręs nusikalstamą veiką, pats savo noru neatvyko ir nepranešė apie šią veiką, po jos padarymo savo kaltės nepripažino dėl savo veiksmų nesigailėjo, ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką nepadėjo, taip pat nenustatyta A. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės) ir nėra nė vienos iš BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų, kurioms esant būtų pagrindas svarstyti BK 62 straipsnio nuostatų taikymą. Taip pat nesvarstytina ir galimybė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes, kaip jau minėta, nors Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu buvo taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis ir A. B. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 261 straipsnyje, buvo skirtos ne laisvės atėmimo, o laisvės apribojimo bausmės, jis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė ir vėl pažeidė baudžiamuosius įstatymus. Kartu šiame kontekste pažymėtina, kad prekybos narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis nusikalstamos veikos kelia didelį pavojų visuomenės interesams, nes jomis didinamas pavojus asmenims susirgti priklausomybės ligomis, keliama asmens mirties rizika, padidėja kitos asocialaus elgesio rizikos, kurioms suvaldyti reikalingi reikšmingi valstybės resursai, todėl valstybės reakcija į tokias veikas negali būti formali, neturinti poveikio kaltinamajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-511/2024). Dėl to, kas nurodyta, teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti naujos redakcijos BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuteistajam A. B. paskirtos bausmės vykdymą, nes dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tai neabejotinai pakeis nusikalstamus A. B. polinkius ir ateityje jis nebenusikals, t. y. nėra pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai A. B. bus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Priešingai, manytina, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

33. Kaip jau minėta, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, įstatymų leidėjas yra numatęs vieną bausmę – laisvės atėmimą nuo 2 iki 8 metų. Už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, yra numatytos keturios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Pirmosios instancijos teismas, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistajam T. D. už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskyrė laisvės apribojimo bausmę, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, – baudą. Pažymėtina, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki 2 metų (BK 48 straipsnio 2 dalis), o už baudžiamąjį nusižengimą gali būti skiriama bauda nuo 15 iki 500 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas T. D. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteisė 20 MGL dydžio bauda, o pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas T. D. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Byloje nustatyta, kad T. D. padarė vieną sunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. T. D. nusikalto būdamas neteistas (6 t., b. l. 73–74), administracine tvarka nebaustas (6 t., b. l. 76), dirba, jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinęs visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus T. D. už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, laisvės apribojimo bausmę, dydžiu didesnę negu šios bausmės rūšies vidurkis (vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), ir tris įpareigojimus, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, – baudą, dydžiu artimą minimaliai baudai, skiriamai už baudžiamąjį nusižengimą (minimali bauda šiuo atveju yra 15 MGL). Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės yra tinkamai individualizuotos, jos atitinka pastarojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes, būtų netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą, T. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

34. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

35. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. liepos 3 d. nuosprendį apskundė ne tik nuteistasis A. B., kurį pagal sudarytą teisinių paslaugų teikimo sutartį gynė jo paties pasirinkta advokatė Erika Jasiūtė-Baranauskienė (8 t., b. l. 193), bet ir nuteistasis T. D.. Apeliacinės instancijos teisme pats nuteistasis T. D. gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nuteistajam T. D. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Lionė Musteikienė (8 t., b. l. 191). Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. lapkričio 19 d. buvo gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo“ 14.1.3 punktu, buvo prašoma iš T. D. valstybės naudai priteisti 183,33 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (9 t., b. l. 5). 2025 m. lapkričio 26 d. gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo“ 14.1.3, 11 punktais, prašoma iš T. D. valstybės naudai priteisti 256,25 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (9 t., b. l. 11).

36. Atsižvelgus į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama ir pagal nuteistojo T. D. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, taip pat į tai, jog nuteistasis dirba, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad nuteistojo finansinė padėtis būtų itin sunki, įvertinus bylos sudėtingumą, taip pat tai, jog prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra pagrįsta minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma bei gynėjo pateiktu prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo (9 t., b. l. 11–13), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už T. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistųjų A. B. ir T. D. apeliacinius skundus atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo T. D. valstybės naudai 256,25 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt šešių eurų 25 ct) Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Gintarė BunikienėMartynas GalvičiusIlona Jakubėnienė