- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- 2S-432-934/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34718-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „my World Lithuania“
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-22 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-40789-433/2020, kuria atmestas ieškovo prašymas iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, taip pat nutarta ieškovo ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „my World Lithuania“ dėl pinigų grąžinimo ir sutarties nutraukimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pinigų grąžinimo ir sutarties nutraukimo, kuriuo prašė priteisti atsakovei sumokėtą pinigų sumą su bylinėjimosi išlaidomis, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2019-12-24 (b. l. 1-2). Pateiktu ieškiniu taip pat prašė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki faktinio pinigų grąžinimo arba bent iki sprendimo priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-12-10 nutartimi atmetė ieškovo prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir/ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, taip pat nustatė terminą iki 2020-12-18 nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. tiksliai suformuluoti ieškinio reikalavimus, patikslinti ieškinio pagrindą (faktines aplinkybes), sumokėti 242,72 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą. Nutartyje pažymėjo, kad nors ieškovas nurodo, kad ieškinys yra dėl pinigų grąžinimo ir sutarties nutraukimo, reikalavimas nutraukti sudarytą sutartį nėra suformuluotas, todėl visiškai neaišku, dėl kokios sutarties nutraukimo ieškovas teikia ieškinį. Be to, ieškovas prašo priteisti ir 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau teismui nepateikta jokių įrodymų, kad jis yra patyręs tokio dydžio bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad prašydamas atidėti arba atleisti nuo dalies žyminio mokesčio, ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie gaunamų pajamų dydį, turimą turtą (nekilnojamąjį bei kilnojamąjį registruotiną turtą, registruotas transporto priemones ir t. t.).
Šalies argumentai
3. Ieškovas 2020-12-18 pateikė teismui patikslintą ieškinį dėl skolos grąžinimo, kuriuo prašė priteisti atsakovui sumokėtą pinigų sumą (923,89 Eur) su bylinėjimosi išlaidomis, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2019-12-24, t.y. kada atsakovė turėjo grąžinti lėšas (b. l. 28-29). Patikslintame ieškinyje nurodė, jog yra pensininkas ir antros grupės invalidas, todėl pakartotinai prašė atleisti nuo dalies žyminio mokesčio. Pažymėjo, jog turi dviejų kambarių butą ir mašiną, gauna tik pensiją. Akcentavo, kad dėl laiko stokos nespės gauti tinkamų pažymų, kurios papildomai kainuoja, todėl teismas, ieškovo vertinimu, esant poreikiui galėtų pasitikslinti ieškovo situaciją ir įsitikinti sunkia turtine padėtimi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-12-22 nutartimi atmetė ieškovo prašymą iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, taip pat nutarė ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas nutartyje nurodė, kad patikslintas ieškinys taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio 2 dalyje bei 135 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Pabrėžė, kad su pateiktu patikslintu ieškiniu jokių įrodymų apie ieškovo gaunamų pajamų dydį, turimą turtą (nekilnojamąjį bei kilnojamąjį registruotiną turtą, registruotas transporto priemones ir t.t.) teismui nepateikta. Kadangi ieškovas per nustatytą terminą ieškinio trūkumų nepašalino, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-22 nutartį ir įpareigoti Vilniaus miesto apylinkės teismą toliau nagrinėti ieškinį dėl skolos grąžinimo iš atsakovės (b. l. 57). Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad su patikslintu ieškiniu pateikė turto deklaraciją, susijusią su prašymu dėl žyminio mokesčio, kuri teisme galimai buvo pamesta. Kartu su atskiruoju skundu pateikė patikslinto ieškinio kopiją su kasos čekiu, SODROS išrašu ir turto deklaraciją, kuri 2020-12-16 buvo išsiųsta kartu su patikslintu ieškiniu (b. l. 35).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
6. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-22 nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, taip pat nutarta ieškovo ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „my World Lithuania“ dėl pinigų grąžinimo ir sutarties nutraukimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl atskirojo skundo argumentų
7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Kartu pažymėtina ir tai, kad ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo procesinės tvarkos, jo formos ir turinio reikalavimų.
8. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019; 2018-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018).
9. Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai ir tai kelia esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnis). Įprasta, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019; 2013-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2009-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).
10. Pažymėtina tai, kad tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu laikomas tik visų nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimas. Įstatyme nenustatyta, kad teismas gali priimti tik dalį ieškinio ir iškelti civilinę bylą tik dėl dalies ieškinyje suformuluotų reikalavimų, todėl tik dalies ieškinio trūkumų pašalinimas pripažįstamas netinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, leidžiančiu teisėjui taikyti CPK 115 straipsnio 3 dalį, t. y. laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-10-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1153-302/2020).
11. Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo įpareigotas tiksliai suformuluoti ieškinio reikalavimus, patikslinti ieškinio pagrindą (faktines aplinkybes), taip pat sumokėti 242,72 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą, kadangi teikiant prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, teismui nebuvo pateikti įrodymai apie gaunamų pajamų dydį, turimą turtą.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktu patikslintu ieškiniu apeliantas suformulavo ieškinio reikalavimus, prašydamas priteisti iš atsakovės 923,89 Eur, taip pat 5 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo 2019-12-24, taip pat nurodė aplinkybes, susijusias su pinigų įnešimu bei atsakovo atsisakymu grąžinti sumokėtą sumą. Todėl šia apimtimi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog ieškinys iš esmės neatitinka tokio pobūdžio procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų ir dėl dėstomų aplinkybių abstraktumo negali būti pradėtas teisminis procesas. Teismų praktikoje pažymima, jog reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi teisę nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
13. Tačiau ieškovas nepašalino teismo nustatytų trūkumų, susijusių su žyminio mokesčio sumokėjimu. Minėta, jog tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu laikomas tik visų nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimas (žr., 10 punktą).
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tiek pradiniame, tiek patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami darbuotojai – bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių, ir vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog ieškovo reiškiamas reikalavimas yra atsiradęs iš darbo teisinių santykių bei būtų ginčijamos vartojimo sutarčių sąlygų nesąžiningumas. Taigi, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
15. Papildomai pažymėtina ir tai, kad CPK 83 straipsnio 3 dalis nenumato galimybės visiškai atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio. Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl asmens prašymo iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, įvertina įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, pinigines lėšas, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) ir jų pagrindu sprendžia, ar asmuo gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, ar jo turtinė padėtis leis jam sumokėti žyminį mokestį ateityje. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo pažymos apie gaunamas pajamas (darbo užmokestį), valstybės mokamas išmokas, atsiskaitomųjų sąskaitų išrašai, Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Kauno apygardos teismo 2019-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1162-254/2019).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovas teismui yra pateikęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas (b. l. 38), taip pat 2020-11-25 metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei pagalbai gauti (b. l. 30-32). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad minėti dokumentai neįrodo ieškovo sunkios turtinės padėties. Pirma, pats ieškovas nurodė, jog turi 2 kambarių butą, transporto priemonę bei gauna senatvės pensiją apie 400,00 Eur (b. l. 38-41). Antra, apelianto pateikta deklaracija taip pat neįrodo sunkios apelianto turtinės padėties, o duomenų, jog dėl sunkios turtinės padėties būtų priimtas sprendimas teikti nemokamą teisinę pagalbą, byloje nėra. Trečia, byloje taip pat nėra duomenų, apie turimas lėšas banko sąskaitoje, santaupas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus mokėtino žyminio mokesčio dydį, konstatuotina, jog ieškovas neįrodė, jog mokėtino žyminio mokesčio dydis ieškovui yra didelis ir jis nebūtų finansiškai pajėgus jį sumokėti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
17. Nors pirmosios instancijos teismas plačiau nepasisakė dėl ieškovo prašymo atidėti žyminį mokestį, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog šiuo aspektu ginčijama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta (CPK 84 straipsnis). Teismų praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu bei tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-425/2011, 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Nagrinėjamu atveju remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis nėra faktinio pagrindo daryti išvadai, jog ieškovas šiuo metu yra susidūręs su finansiniais sunkumais ir nebūtų finansiškai pajėgus sumokėti žyminį mokestį, priešingai, ieškovas gauna pastovias pajamas, turi nekilnojamojo turto, todėl nėra pagrindo spęsti žyminio mokesčio atidėjimo klausimo (CPK 84 straipsnis).
18. Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jį atleisti ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Tačiau pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas mokėtino žyminio mokesčio dydį, nepagrįstai jį apskaičiavo, nurodydamas, jog ieškovas turi sumokėti 200,00 Eur žyminį mokestį už reikalavimą nutraukti sutartį, kadangi tokio reikalavimo ieškovas neformulavo, be to, pagal pateiktą patikslintą ieškinį (reikalavimas dėl 923,89 Eur skolos priteisimo) mokėtino žyminio mokesčio suma sudaro 28,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo ieškovą atleisti / atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, tačiau neteisingas žyminio mokesčio apskaičiavimas galėjo turėti įtakos ieškovui apsisprendžiant jį sumokėti. Atsižvelgiant į tai, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, papildomai nustatytinas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 28,00 Eur žyminį mokestį. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-22 nutartis naikintina, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Išaiškinti, kad minėti reikalavimai turi būti įvykdyti pirmosios instancijos teisme.
19. Papildomai teismas išaiškina ieškovui, jog asmuo, kaip ir bet kuria savo teise, taip pat ir teise teikti ieškinius, privalo naudotis sąžiningai. Kiekvieną proceso dalyvį elgtis sąžiningai įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis ir CPK 42 straipsnio 2 dalis. Viena iš reakcijos formų į piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – baudos skyrimas (CPK 95 straipsnis). Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pateikto procesinio dokumento turinį, siūlo ieškovui pasirūpinti tinkamu atstovavimu.
20. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
21. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes, tačiau esant situacijai, kuomet buvo neteisingai apskaičiuotas žyminio mokesčio dydis, skundžiamos nutarties nepanaikinimas ir nesudarymas galimybės ieškovui sumokėti reikiamą žyminio mokesčio dydį, sudarytų prielaidas pažeisti teisingumo bei ekonomiškumo reikalavimus, todėl skundžiama nutartis naikintina, ieškovui nustatytinas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apelianto atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-22 nutartį, kuria nutarta ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nustatyti ieškovui terminą iki 2021-02-15 sumokėti žyminį mokestį ir pirmosios instancijos teismui pateikti sumokėjimą pagrindžiančius įrodymus.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.