Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovui Vilniaus Universitetui dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Top Consult“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau konstitucinė teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta CPK 5 straipsnyje, nereiškia, kad egzistuoja galimybė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bylos iškėlimo bet kokiu būdu ar forma. Priešingai, siekiant užtikrinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba ir kartu nepažeisti civilinio proceso įstatyme įtvirtintų principų – proceso ekonomiškumo, koncentruotumo bei operatyvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir jų rungimosi, CPK nustato aiškią tvarką kaip turi būti įgyvendinama kreipimosi į teismą teisė. Ieškiniui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos (CPK 111, 135 straipsniai), o taip pat teismingumo reikalavimai (CPK IV skyrius), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui pareiškimą ar ieškinį paduodantis asmuo.

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi apeliantui taikė trūkumų šalinimo institutą, pripažinęs, kad apelianto paduotas pradinis netiesioginiu pavadintas ieškinys neatitinka minėtų aiškumo ir apibrėžtumo reikalavimų, t. y. teismas nustatė, jog ieškovo pateiktas ieškinys neatitiko CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų, nes J. J. nenurodo asmens, kurio vardu jis teikia ieškinį; ieškinys neatitiko CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, nes ieškinio rezoliucinėje dalyje nebuvo suformuluotas tikslus ir aiškus ieškovo reikalavimas, kadangi ieškovas tik prašė iš atsakovo priteisti 102 518,51 Eur; ieškinys neatitiko CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, nes nebuvo atskleistos bylos faktinės aplinkybės (faktinis ieškinio pagrindas), atsakovo veiksmų neteisėtumas; ieškinys neatitiko CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 – 7 punktų reikalavimų, nes ieškinyje nebuvo nurodyta ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas, informacija, ar byla bus vedama per advokatą, ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti, ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu.

13. Ieškovas, šalindamas teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartyje nurodytus pradinio netiesioginio ieškinio trūkumus, pateikė teismui patikslintą netiesioginį ieškinį. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovo pateikto patikslinto netiesioginio ieškinio turinį, nustatė, kad ieškovas nepašalino visų minėtoje nutartyje nurodytų trūkumų, t. y. ieškovo patikslintas netiesioginis ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, nes taip ir liko nenurodytos bylos faktinės aplinkybės (faktinis ieškinio pagrindas), atsakovo veiksmų neteisėtumas.

14. Susipažinęs su apelianto pradiniu bei patikslintu netiesioginiu ieškiniu, o taip pat su atskirojo skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad kliūtys apelianto netiesioginiam ieškiniui priimti ir civilinei bylai iškelti šiuo konkrečiu atveju liko nepašalintos.

15. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Faktinis ieškinio pagrindas ir dalykas turi būti suformuluoti taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Todėl teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019). Minėtus ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą, todėl kai iš ieškinio turinio nėra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio rezultato yra siekiama, taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas.

16. Pažymėtina, kad įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs, o jų nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas būtent ir sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Teismo nustatytų trūkumų nepašalinus, ar, kaip nagrinėjamu atveju, atsiradus naujoms procesinėms kliūtims priimti ieškinį, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai).

17. Nagrinėjamu atveju ieškovas, patikslinęs netiesioginį ieškinį, nurodo, kad yra bankrutuojančios įmonės „J.“ savininkas, todėl yra solidariai savo asmeniniu turtu atsakingas įmonės kreditoriams. Tvirtina, kad atsakovas neteisėtai nutraukė rangos sutartį, sudarytą tarp šiuo metu jau bankrutuojančios įmonės „J.“ ir atsakovo, todėl liko skolingas 102 518,51 Eur. Pažymi, kad atsakovas neleido bendrovei vykdyti jų sudarytą rangos sutartį.

18. Kaip jau minėta, visų pirma, atkreiptinas dėmesys į procesinio dokumento, kuriuo inicijuojamas teisminis ginčas, turinio svarbą tuo aspektu, kad pats teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių bei suformuotų reikalavimų ir nei ieškinio priėmimo metu, nei pradėjęs nagrinėti bylą teismas negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis asmuo nesirėmė reikšdamas reikalavimą, t. y. negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis) ar, juo labiau, pats suformuluoti tokius ieškinio elementus už inicijuojantį teisminį ginčą asmenį – ieškovą. Kitoks aiškinimas prieštarautų dispozityvumo ir bylos šalių (ieškovų, atsakovų) lygybės prieš įstatymą principams (CPK 13, 17 straipsniai). Todėl teismui priėmus netinkamai parengtą ieškinį, kurio pagrindas ir (ar) dalykas nėra visiškai tiksliai ir aiškiai identifikuojamas, neabejotinai būtų suvaržytos kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesinės teisės, šiems neturint galimybės išdėstyti savo pozicijos dėl tų reikalavimų ar nurodyti savo argumentų (CPK 12, 142 straipsniai). Minėtas aplinkybes, atsisakydamas priimti nagrinėti apelianto ieškinį, pagrįstai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas.

19. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į paties apelianto suformuluotą reikalavimą, jis privalėjo nurodyti konkrečias faktines aplinkybes, t. y. kokius, jo manymu, neteisėtus veiksmus atliko atsakovas, kurie lėmė įmonės nuostolių atsiradimą, taip pat pridėti tai pagrindžiančius įrodymus. Nors apeliantas patikslinęs netiesioginį ieškinį, nurodė, kad atsakovas, jo manymu, pažeidinėjo rangos sutarties sąlygas bei trukdė vykdyti jų sudarytą sutartį, tačiau pastebėtina, jog iš nurodytų atsakovo veiksmų, nėra aišku, kokias tiksliai aplinkybes reikia ištirti ir įvertinti, kad būtų galima nustatyti tiesą byloje ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas siekdamas teisminės gynybos, turi aiškiai apibrėžti ieškinio ribas bei nurodyti tik su atsakovo, jo manymu, neteisėtais veiksmais susijusias aplinkybes, t. y. kaip konkrečiai šiuo atveju atsakovas pažeidė jų sudarytą rangos sutartį, ko pasėkoje jam turėtų kilti atsakomybė ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.

20. Pažymėtina, kad tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu laikomas tik visų nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimas, o dalies ieškinio trūkumų pašalinimas pripažįstamas netinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, leidžiančiu teismui taikyti CPK 115 straipsnio 3 dalį, t. y. laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškovui. Iš pateikto procesinio dokumento turinio tebėra neaišku, kokių subjektinių teisių pažeidimu remiamasi, kokiomis aplinkybėmis, konkrečiais faktiniais duomenimis grindžiamas atsakovui reiškiamas reikalavimas, todėl pagal ieškovo pateiktą procesinį dokumentą, kurį teismas reikalavo patikslinti, tinkamas civilinis procesas nėra įmanomas.

21. Ieškovui dar kartą išaiškinama, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Ieškovui išaiškintina, kad jis turi teisę, pašalinęs procesinio dokumento trūkumus, pakartotinai pateikti teismui procesinį dokumentą, taip pat ieškovui išaiškintina, jog jis turi teisę pasinaudoti advokato paslaugomis, siekiant operatyvaus ir tinkamo pareiškėjo teisių gynimo, o tuo atveju, jeigu jo turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių, jis turi teisę Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) nustatyta tvarka kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (adresas: Odminių g. 3, Vilnius, tel. 8 700 00 211) dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

Dėl bylos procesinės baigties

22. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybės, teismų praktiką ir aktualų teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą nutartį, o atskirojo skundo motyvais pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.