- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-06
- Bylos Nr.
- e2A-1332-460/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Vilija Valantienė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- L. K.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. K. patikslintą ieškinį bei pagal atsakovo A. K. patikslintą priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir dėl piniginės kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys ieškovo L. K. pusėje – V. K. ir S. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. K. (toliau – ieškovas) teisme pateikė ieškinį atsakovui A. K. (toliau – atsakovas), juo prašė: 1) atidalyti ieškovui L. K. ir atsakovui A. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. 0,1369 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 86.50 kv. m pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: atsakovui A. K. priklausančią 294/1369 dalį 0,1369 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį 86.50 kv. m pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui L. K., o atsakovui A. K. už jam priklausiusį turtą iš ieškovo L. K. priteisti 4 500 Eur piniginę kompensaciją; ieškovui L. K. priteisti iš atsakovo A. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas (101 Eur žyminį mokestį, išlaidas už advokatės teisines paslaugas). Ieškovas nurodė, jog prašo atidalijimo iš bendrosios nuosavybės atsakovui A. K. priteisiant piniginę kompensaciją, o visą nekilnojamą turtą priteisiant ieškovui L. K., remiantis šiais motyvais: 1) atidalyti turtą natūra nėra galimybės; 2) pastatas – gyvenamasis namas yra avarinės būklės; 3) atsakovas ginčo gyvenamuoju namu su priklausiniais nesinaudoja, nes faktiškai jau daugiau nei 35 metus gyvena (duomenys neskelbtini); 4) šalių santykiai yra ypatingai konfliktiški ir jau peraugo į atvirai priešiškus, todėl saugumo nejaučia kiti nekilnojamojo turto bendraturčiai, o ikiteisminio tyrimo įstaigos ir teismai nuolat sprendžia tarp šalių kylančius konfliktus bei ginčus. Teigė, jog pagrindinis daiktas, dėl kurio teikiamas ieškinys dėl atidalijimo, yra mažasis 86.50 kv. m gyvenamasis namas. Gyvenamojo namo priklausiniai ir žemės sklypas turi būti atidalijami tuo pačiu būdu, kaip ir pagrindinis daiktas– gyvenamasis namas. Mažojo 86.50 kv. m namo atidalinimas natūra neįmanomas, nes į namą yra vienas įėjimas, pirmo aukšto patalpos yra pereinamos, viso namo inžinerinė sistema (vanduo, elektra, šildymas) yra bendra. Tam, kad namą atidalinti po ½ dalį, yra reikalingos ypatingai didelės investicijos, t. y. turėtų būti daroma neproporcinga žala turtui. Po kilusio gaisro ypatingai daug nukentėjo gyvenamojo namo pastogė. Kaip dabar parengti sprendimus dėl atidalijimo natūra ir kam bei kokiu būdu priskirti sudegusias bei sugadintas patalpas yra visiškai neaišku. Tai yra dar viena priežastis, kuri daro atidalijimą natūra neįmanomą. Pastatas – gyvenamasis namas yra avarinės būklės. Tai lėmė ne tik bendras prastas namo stovis ir statinio būklės blogėjimas eilę metų, bet ir kilęs gaisras, kuris namo būklę pablogino ypatingai. Šiuo metu elektros instaliacija, šildymo bei vandentiekio sistemos yra visiškai susidėvėjusios arba tyčia sugadintos A. K. Ginčo namas yra avarinės būklės, jo naudoti pagal paskirtį negalima, nes yra nesaugu. Adresu (duomenys neskelbtini) ant to paties žemės sklypo stovi dar vienas gyvenamasis namas, t. y. didysis 187,64 kv. m namas. Jame gyvena tretieji asmenys V. K., S. K. ir du jų mažamečiai vaikai. Avarinės būklės gyvenamojo namo buvimas toje pačioje teritorijoje yra nesaugus kitiems bendraturčiams. Nuo mažojo namo, esant didesniam vėjui, krenta stogo čerpės, sudūlėjusios plytos nuo kamino bei šiferinės dangos gabalai. Namas stovi tiesiai ant bendro išvažiavimo į gatvę, pro namą nuolat tenka eiti mažamečiams vaikams, važiuoti automobiliams. Atsakovo faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Ginčo gyvenamajame name jis negyvena maždaug nuo 1990 m. Ginčo gyvenamajame name iki savo mirties gyveno ieškovo ir atsakovo motina D. K. Iki 2020 m. name gyveno L. K. su sutuoktine Ž. K.. Trečiasis asmuo V. K. name gyveno nuo gimimo iki 2018 m. Name taip pat gyveno ir G. K. (kitas L. K. sūnus). Jokių atsakovui priklausančių daiktų name nėra. Esant minėtai situacijai, ieškovo ir trečiųjų asmenų vertinimu, laikytina, kad šiuo atveju atsakovo interesas dėl gyvenamosios vietos netekimo nėra pažeidžiamas, nes adresu (duomenys neskelbtini) yra tik deklaruota jo gyvenamoji vieta, o ne faktinė. Deklaruota vieta atsirado tik 2022 m., kai esant jau kuriam laikui konfliktiškai situacijai, pasinaudojus motinos sveikatos būkle, A. K. tyčia deklaravo savo gyvenamąją vietą šiuo adresu, turėdamas tikslą galėti laisvai patekti į teritoriją ir turėti galimybes kenkti kitiems bendraturčiams. Šalių santykiai yra ypatingai konfliktiški ir jau tapo nesaugūs kitiems bendraturčiams. Nuo 2021 metų pabaigos A. K. daug kartų gadino V. K. ir jo šeimai priklausantį turtą, kėlė įtampą, naudojo psichologinį smurtą. Tai ypatingai gąsdina ir neramina S. K., kuri nesijaučia saugiai dėl savo mažamečių vaikų. Dėl kylančių konfliktų ir ypač dėl kilusio gaisro, kuris, ieškovo ir trečiųjų asmenų vertinimu, yra tyčinis padegimas, išgąstį patiria ir vaikai. Pagrindinė nuolatinių konfliktų priežastis, ieškovo teigimu, yra atsakovo A. K. pavydas trečiajam asmeniui V. K.. Adresu (duomenys neskelbtini) V. K. gyveno nuo vaikystės su tėvu L. K., motina Ž. K., broliu G. K. ir senele D. K.. Vėliau tėvai ir brolis išsikėlė gyventi kitur. V. K. (vienintelis iš šeimos) toliau tame pačiame name gyveno su senele D. K., ją globojo, prižiūrėjo, padėjo tvarkytis buityje. V. K. ūkio būdu dešimties metų laikotarpyje rekonstravo seną ūkinį pastatą. Kai darbai buvo baigti, D. K. ūkinio pastato paskirtį pakeitė į gyvenamojo namo ir šį namą V. K. padovanojo. Šis gyvenamasis namas buvo pastatytas V. K. darbu, pastangomis, jo bei jo sutuoktinės lėšomis. Po šio turto padovanojimo V. K. visos bėdos ir prasidėjo. A. K. pradėjo V. K. pavydėti, kaip jis, būdamas toks jaunas, pasistatė namą, o jis tik senatvėje sugebėjo sau namą pasistatyti. Dėl šio pavydo A. K. pradėjo kelti įvairius civilinius ginčus teismuose, gadinti V. K. priklausantį turtą, menkinti jo reputaciją. Iki šios bylos iškėlimo atsakovui buvo pateiktas pasiūlymas dėl jam priklausančios dalies išpirkimo, tačiau A. K. siūlymo atsisakė motyvuodamas tuo, kad „dar turite kentėti bent keletą metų“. Jis paaiškino, kad dabar V. K. bei L. K. šeimos kentės bent porą metų ir jis sklype darys ką panorėjęs.
2. Ieškovas ir trečiasis asmuo V. K. dublike nurodė, kad nenori nugriauti namo, o nori pirmiausia pašalinti avarinės grėsmės tikimybę ir vėliau priimti ekonomiškai pagrįstus sprendimus remontuojant namą. Jei iš bendrosios dalinės nuosavybės nebus atidalinta, susitarti bus neįmanoma. Sklype stovės apgriuvęs namas, kels pavojų aplinkiniams. Jei teismas ieškinį patenkins, ieškovas ir tretieji asmenys tvarkys ginčo namą, kadangi šis statinys jiems yra brangus, nes V. K. jame užaugo, gyveno nuo 1988 m., ir visąlaik tiek ir dabar gyvena minėtu adresu (duomenys neskelbtini). L. K. name gyveno nuo pat gimimo, t. y. nuo 1967 m. A. K. minėtu adresu negyvena nuo 1984 m., t. y. daugiau kaip 40 metų.
3. Pasisakydamas dėl patikslinto priešieškinio reikalavimų, ieškovas nurodė šiuos žemiau nurodomus argumentus. Siekdamas pagrįsti savo nurodytą teiginį dėl ateities planų ginčo namą atstatyti, A. K., ieškovo ir trečiųjų asmenų vertinimu, turėtų teismui pateikti įrodymus, kad jis turi tam pakankamai lėšų, turėtų teismui pateikti planuojamų atlikti darbų sąmatą. Priešingu atveju susidarys situacija, kad galimai teismui patikėjus A. K. melaginga versija dėl tariamo didelio ir sentimentalaus prisirišimo prie ginčo gyvenamojo namo ir patenkinus patikslinto priešieškinio reikalavimą, avarinės būklės ginčo namas niekada nebus tvarkomas, o bus toks paliktas ir stovės, keldamas pavojų aplinkiniams. Siekdami paneigti A. K. teiginius apie tariamą didelį emocinį prisirišimą prie ginčo turto, ieškovas ir trečiasis asmuo V. K. paaiškino, kad atsakovas neprisidėjo prie motinos D. K. laidotuvių organizavimo, neprisidėjo prie mirties metinių organizavimo ir minėjimo. A. K. prie D. K. mirties metinių neprisidėjo finansiškai, nedalyvavo mišiose, nedalyvavo su giminėmis ir artimaisiais gedulinguose pietuose, nebuvo atvykęs į paminėjimą prie kapo. Tenkinus ne ieškinį, o A. K. priešieškinį, ginčo šalys ir toliau turėtų naudotis tuo pačiu žemės sklypu, kurio atidalyti nėra galimybės. Taip pat turėtų naudotis tuo pačiu įvažiavimu į sklypą. Tai reikštų tolimesnius konfliktiškus santykius, apsunkintą bendrosios dalinės nuosavybės valdymą ir nuolatinius skundus (pareiškimus) valdžios įstaigoms dėl kilusių ginčų sprendimo.
4. Trečiasis asmuo V. K. tiek į bylą teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu visiškai sutiko su patikslinto ieškinio reikalavimais, palaikė argumentus visa apimtimi, prašė patikslintą ieškinį tenkinti, o atsakovo patikslintą priešieškinį atmesti.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo S. K. byloje pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (registracijos Nr. DOK-56635), kuriuo sutiko su ieškovo reikalavimais, pritarė jo pozicijai. Trečiasis asmuo akcentavo, kad atsakovas nuo tada, kai S. K. pradėjo gyventi su V. K. adresu (duomenys neskelbtini) (nuo 2017 metų), nei su ja, nei su jos sutuoktiniu, nei su vaikais gerų santykių nepalaikė, nuolat kenkė, įžeidinėjo, užgauliojo, o mirus D. K. atsakovo piktybiškumas tik išaugo. Nurodė, jog ji su vaikais nuolat gyvena strese ir baimėje, nes bijo atsakovo, kuris elgiasi neprognozuojamai, kelia konfliktus, sukelia psichologinį stresą. Minėtame turte jis negyvena, neturi jokių kitų interesų – tik kenkti. Ginčo namas nėra saugus ir negali būti naudojamas pagal paskirtį.
6. Atsakovas prašė atmesti ieškinio reikalavimus ir patikslintame priešieškinyje (reg. Nr. DOK-327252024) nurodė šiuos reikalavimus: atidalyti atsakovui A. K. ir ieškovui L. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,1369 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 86.50 kv. m pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: ieškovui L. K. priklausančią 294/1369 dalį 0,1369 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį 86.50 kv. m pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui A. K., o ieškovui L. K. už jam priklausiusį turtą iš atsakovo A. K. priteisti 4 500 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad po motinos D. K. mirties ir dar iki motinos mirties ieškovas L. K. ir trečiasis asmuo V. K. visais įmanomais būdais neigė atsakovo nuosavybės teisę bei tyčia darė įvairias kliūtis disponuoti namų valda, kurią atsakovas paveldėjo po motinos mirties. Namų valdoje atsirado vartai su kodu, į savo turtą atsakovas negali patekti, be to, atsakovui priklausančioje namų valdoje be atsakovo žinios atsirado kameros, todėl konstatavęs faktines aplinkybes dėl negalėjimo patekti į nuosavybės teise priklausančią namų valdą antstolio pagalba, atsakovas kreipėsi su pareiškimu į teisėsaugos institucijas. Tarp šalių vyksta nesutarimai dėl naudojimosi bendru turtu. Ieškovui L. K. šis turtas nėra reikalingas ir jis ketina turtą nugriauti, atsidalijus iš bendros dalinės nuosavybės. Atsakovas teismo prašo šį turtą priteisti atsakovui, ieškovui L. K. priteisiant 4 500 Eur kompensaciją. Po atidalijimo atsakovas ginčo turtą ketina atnaujinti ir prižiūrėti, nes turtas atsakovui kelia sentimentus ir primena mirusius tėvus bei vaikystę. Be to, atsakovas atsisakė tėvo palikimo dalies motinos naudai, o ji turtą padovanojo trečiajam asmeniui V. K., todėl šis turtas yra viskas, kas atsakovui yra likę iš tėvų. Atsakovo manymu, prioritetas turėtų būti teikiamas tėviškės išsaugojimui, o ne namų valdos nugriovimui.
7. Atsakovas A. K. 2024 m. gegužės 7 d. byloje pateikė atsiliepimą (registracijos Nr. DOK-5528), 2024 m. liepos 11 d. pateikė tripliką (registracijos Nr. DOK-83596), kuriais nesutiko su patikslinto ieškinio reikalavimais, nurodė šiuos papildomus argumentus. Teigė, kad 2018 m. lapkričio 26 d. atsakovo ir ieškovo L. K. motina D. K. dovanojimo sutartimi padovanojo jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo 781/1369 dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatą – gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), V. K.. Turtą motina D. K. įgijo teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, nes nebuvo priėmusi palikimo po sutuoktinio mirties; dokumentus tvarkė trečiasis asmuo V. K.. Po teismo nutarties dėl juridinio fakto nustatymo buvo sudarytas dovanojimo sandoris tarp V. K. ir D. K. dėl 781/1369 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastato – gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). D. K. tiek prieš sandorio sudarymą, tiek po jo sirgo kraujagysline demencija, todėl, tikėtina, nesuprato, kokį sandorį sudarė. Dėl minėto sandorio sudarymo motina D. K. kreipėsi į teismą, siekdama jį pripažinti negaliojančiu, tačiau dėl L. K. ir V. K. įtakos vėliau ieškinio atsisakė. Vėliau minėtą turtą trečiasis asmuo V. K. padovanojo savo sutuoktinei S. K., o ši vėliau turtą padovanojo V. K.. V. K. vėliau turtą padovanojo savo vaikams. Tokiu būdu ginčo šalys tapo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiais. Ieškovas L. K. ir trečiasis asmuo V. K. visada neigė atsakovo nuosavybės teisę ir tyčia sudarydavo įvairias kliūtis atsakovui disponuoti priklausančia namų valda. Be atsakovo žinios buvo įrengti vartai su kodu, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, atsakovas taip pat buvo užpultas ir buvo grasinama susidoroti, jei nesusitvarkys turtinių klausimų su V. K. Dėl tokių veiksmų atsakovas ne kartą kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Atsakovas nurodė nesutinkantis su pastato būklės įvertinimo akte nurodoma ginčo turto verte, sutiktų tik tuo atveju, jei turtas būtų atidalytas iš bendros dalinės nuosavybės ir atitektų atsakovo nuosavybėn, o atsakovas išmokėtų ieškovui L. K. 4 500 Eur kompensaciją. Ieškovas L. K. siekia atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir viską nugriauti. Atsakovas savo ruožtu siekia, kad turtas būtų priteistas jam, o kompensacija išmokama ieškovui. Atsakovas nurodė atnaujinsiantis ir prižiūrėsiantis turtą, kuris jam kelia sentimentus, primena mirusius tėvus bei vaikystę. Atsakovas neigė ieškovo ir trečiojo asmens V. K. teiginius, kad jis ėmėsi neteisėtų veiksmų jų atžvilgiu. Atsakovas pripažino, kad raudonais dažais yra nubrėžęs liniją ginčo sklype, bet kitų neteisėtų veiksmų nedarė. Be to, ieškovas ir jo pusėje esantys tretieji asmenys nepateikė jokių įrodymų, teiginiai yra deklaratyvūs, jais tik siekiama apšmeižti atsakovą. Nepagrįstais laikytini argumentai, kad atsakovas pavydi V. K. dėl namo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškovo L. K. patikslinto ieškinio reikalavimai atsakovui A. K. patenkinti. Teismas nusprendė atsakovo A. K. patikslinto priešieškinio reikalavimus ieškovui L. K. atmesti; atidalyti L. K. ir A. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. 0.1369 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: A. K. priklausančią 294/1369 dalį 0,1369 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti L. K., o A. K. už jam priklausiusį turtą iš L. K. priteisti 4 500 Eur piniginę kompensaciją. Teismas ieškovui L. K. iš atsakovo A. K. priteisė šias bylinėjimosi išlaidas: 101,00 Eur (vieno šimto vieno euro) žyminį mokestį, 2 950,95 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimties eurų 95 ct) išlaidas už advokatės teisines paslaugas; trečiajam asmeniui V. K. iš atsakovo A. K. priteisė 300 Eur (trijų šimtų eurų) išlaidas už atidalyto turto vertinimo paslaugas. Pagrindiniai teismo argumentai:
8.1. Teismas nustatė, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, nors šalis ir sieja labai artimi giminystės ryšiai.
8.2. Teismas nustatė, jog ginčo objektas – gyvenamasis namas yra blogos būklės, konstrukcijos pažeistos, pagal pateiktas ekspertų išvadas statinys turi avarinės būklės požymių ir gali kelti pavojų aplinkai bei žmonėms.
8.3. Teismo vertinimu, daikto tolimesnis bendras naudojimas sukeltų tik dar didesnius tarpusavio nesutarimus, kadangi šalys viena kita visiškai nepasitiki ir negeba priimti sprendimų bendru sutarimu. Bylos medžiaga patvirtina, kad šalys tarpusavio klausimus sprendžia tik institucijų pagalba (teikiant skundus, pareiškimus, kviečiant policijos pareigūnus ir pan.).
8.4. Spręsdamas, kurio iš bendraturčių teisės bus mažiau pažeistos išmokant kompensaciją pinigais, teismas pažymėjo, kad reikšmės turi aplinkybė, ar bendraturčio dalis yra tokia, kad jis objektyviai gali šiuo turtu naudotis pagal tikslinę jo paskirtį. Teismo vertinimu, būtent atsakovo A. K. teisės bus mažiau pažeistos, jam priteisiant adekvačią ir teisingo dydžio piniginę kompensaciją, o ieškovui L. K. – nekilnojamuosius daiktus.
8.5. Teismas atsakovui priklausančių turto dalių paėmimo nevertino kaip esminio jo (savininko) teisių pažeidimo atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra ginčo, jog A. K. turi nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) mieste, pats nurodė, kad su šeima gyvena savo pastatytame gyvenamajame name ir poreikio faktiškai naudotis ginčo objektu (jame nuolat gyventi ir pan.) neturi ir niekada neturėjo, nors prieš keletą metų ir deklaravo savo gyvenamąją vietą ginčo adresu.
8.6. Teismas kritiškai vertino atsakovo argumentus, kad ginčo objektas jam yra reikalingas kaip prisiminimas apie tėvus.
8.7. Atsakovas nekvestionavo ieškovo L. K. galimybių išmokėti 4 500 Eur kompensaciją, tačiau pats atsisakė pateikti į bylą įrodymus, patvirtinančius jo teiginius, kad jo turtinė padėtis yra pakankamai gera ir jis galėtų tiek išmokėti 4 500 Eur piniginę kompensaciją broliui.
8.8. Teismas įvertino ir tai, kad šiuo metu galioja žemės sklypo naudojimosi tvarka, sudaryta tarp bendraturčių V. K. ir D. K.. Ginčo šalys pripažino, kad A. K. išsaugojus nuosavybės teisę į ginčo objektus, ateityje turėtų būti iš naujo sprendžiamas ir šis klausimas – naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas.
8.9. Teismo vertinimu, ieškovo L. K. į bylą pateiktas turto vertinimas yra tinkamas įrodymas, nustatantis atidalijamų daiktų rinkos vertę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
2. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
9.1. Apeliantas nurodo, jog V. K. su L. K. kaip įmanydami siekia namą nugriauti, ką deklaravo ir savo procesiniuose dokumentuose.
9.2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kilusį ginčą dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės, visiškai neatkreipė dėmesio į tai, jog gyvenamasis namas gali būti padalytas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tokiu būdu netinkamai aiškino įstatymines nuostatas, nesivadovavo teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
9.3. Priešingai pirmosios instancijos teismo argumentams, namas nėra ir niekuomet nebuvo avarinės būklės, kadangi namo avarinę būklę konstatuoja savivaldybės komisija pagal jai suteiktą kompetenciją.
9.4. Priešingai, negu konstatavo teismas, L. K. ginčo valdoje negyvena, jo sūnus gyvena savo name, kuris ribojasi su ginčo valda. Apelianto nuomone, ginčo namas L. K. nėra reikalingas ir jis neturi jokio suinteresuotumo nuosavybės teise valdyti ginčo objektus.
9.5. Apeliantui akivaizdu, jog ieškovo L. K. interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus. Priešinga situacija yra su apeliantu A. K., kadangi apeliantas ketina rekonstruoti turtą, jeigu teismas šį turtą priskirtų atsakovui A. K..
9.6. Aplinkybė ar apeliantas pats naudosis turtu, ar leis naudotis dukrai, negali būti laikoma kaip nenuosekli, kadangi akivaizdu, jog būtent apelianto šeima turi realų norą bei ketinimą naudotis šiuo turtu, jį išsaugoti ir jo negriauti, ko negalima pasakyti apie ieškovą.
9.7. Civilinėje byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas L. K. ir trečiasis asmuo V. K. toliau rūpinasi nuo gaisro sugadinto turto tvarkymu, vykdo valdžios institucijų nustatytus reikalavimus dėl turto tvarkymo, todėl pirmosios instancijos teismas darydamas aukščiau paminėtas išvadas pažeidė CPK 176, 177, 178, 185 263 straipsnių reikalavimus.
9.8. Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė, ar ieškovas L. K. išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, o ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų dėl savo materialinės padėties, todėl būtent ieškovas neįrodė materialinės padėties bei galimybės išmokėti kompensaciją.
9.9. Nesurinkdamas išsamių įrodymų dėl tikslios turto vertės, teismas buvo pasyvus ir neatskleidė bylos esmės, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl ko buvo priimtas netinkamai sumotyvuotas teismo sprendimas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
10.1. Nei viena šalis byloje nereiškė reikalavimo dėl atidalijimo natūra, neteikė atidalijimo variantų.
10.2. Atidalijimas natūra šiuo konkrečiu atveju neįmanomas dėl gyvenamojo namo avarinės būklės po gaisro.
Šalies argumentai
10.3. Ieškovo teigimu, ieškinio ir priešieškinio reikalavimuose buvo nurodyta ta pati 4 500 Eur priteistinos piniginės kompensacijos suma, jos dydis buvo patvirtintas į bylą pateikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, dėl to teismas pagrįstai sprendė, kad priteistinos kompensacijos dydis yra 4 500 Eur.
10.4. Byloje taip pat buvo teikiami duomenys, kad atsakovas ginčo nekilnojamuoju turtu naudotis poreikio neturi, nes gyvena (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. K. su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
11.1. Teismui yra meluojama teikiant paaiškinimus dėl rekonstruoto (didžiojo) namo kilmės, kuris šiuo metu priklauso nuosavybės teise trečiojo asmens sutuoktinei bei vaikams ir nėra šios bylos ginčo dalykas.
11.2. Teismas yra klaidinamas teigiant, kad tariami apeliantas negali patekti į teritoriją.
11.3. A. K. patikslintame priešieškinyje norėjo visą turtą atsidalyti sau. Jis teisme pripažino, kad atidalijimas natūra negalimas. O dabar jau keičia nuomonę ir sako, kad namas gali būti atidalytas natūra dviem savininkams.
11.4. Nors A. K. teigia, kad ketina namą tvarkyti, iš tiesų tai yra tik deklaratyvūs teiginiai. Per 40 metų prie namo ir kiemo gerbūvio tvarkymo jis neprisidėjo išvis.
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo S. K. su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
12.1. Apeliantas niekuomet nepalaikė normalių santykių su ja, nors pati stengėsi (atsakovas yra vyro krikšto tėvas), o tapus bendraturčiais – situacija išvis tapo nevaldoma.
12.2. Teigia, kad gyvena tiesioginės baimės dėl galimų neprognozuojamų A. K. veiksmų jausme. Atsakovo pastovūs įžeidinėjimai tiek prieš ją, o kas skaudžiausia ir jos vaikus, nuolatos kelia įtampą ir stresą.
12.3. Patenkintus patikslintą priešieškinį niekaip neįsivaizduotų sugyvenimo su apeliantu.
12.4. Teigia, jog žemės sklype yra kūdra, kuri pagal šiandieninę žemės sklypo naudojimosi tvarką patenka į abiejų bendraturčių sklypo dalį. Baisu net pagalvoti, kai vėl bus tyčia užsukami ir gadinami įvadai; kai vėl net neturės geriamo vandens. Apeliantas nėra sąžiningas ir doras pilietis, jis nesupranta, kaip turi būti sugyvenama bendroje nuosavybėje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
7. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
8. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismas nusprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Ieškovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė prašymą notarui priimti pinigus į notaro depozitinę sąskaitą ir sąskaitos išrašą, prašo minėtus dokumentus priimti.
16.1. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
16.2. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
16.3. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujo įrodymo turinį, sprendžia, kad šio dokumento priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, jis susijęs su nagrinėjama byla, jo būtinybė iškilo vėliau, todėl teikiami duomenys kaip rašytiniai įrodymai priimami į bylą ir vertinami kartu su kitais įrodymais.
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
1.1. Adresu Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini), yra registruoti šie nekilnojamieji daiktai: gyvenamas pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos pradžios metai 1967 m., statybos pabaigos metai 1994 m., rekonstravimo pradžios metai 2016 m., rekonstravimo pabaigos metai 2017 m., bendras plotas: 187.64 kv. m); pagalbinis pastatas (pastatas – pirtis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,1369 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); dėl šio žemės sklypo yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka; įregistravimo pagrindas: 2018 m. lapkričio 26 d. Dovanojimo sutartis Nr. ML-8971; gyvenamas pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos pabaigos metai 1962 m.; bendras plotas 86.50 kv. m); kiti inžineriniai statiniai (šulinys k1, kanalizacijos šulinys k2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
1.2. Nurodyti nekilnojamieji daiktai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso penkiems asmenims: E. K. nuosavybės teise priklauso ¼ dalis gyvenamo pastato Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: 2023 m. spalio 23 d. Dovanojimo sutartis Nr. 6023; H. K. nuosavybės teise priklauso ¼ dalis gyvenamo pastato Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: 2023 m. spalio 23 d. Dovanojimo sutartis Nr. 6023; trečiajam asmeniui S. K. nuosavybės teise priklauso (įregistravimo pagrindas: 2023 m. spalio 12 d. Mainų sutartis Nr. 5874): 781/1369 dalys žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis gyvenamo pastato Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovui L. K. nuosavybės teise priklauso (įregistravimo pagrindas: 2023 m. spalio 16 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 5772): 294/1369 dalys žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovui A. K. nuosavybės teise priklauso (įregistravimo pagrindas: 2023 m. rugsėjo 11 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 5051): 294/1369 dalys žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini).
1.3. Atsakovas A. K. 2022 m. birželio 7 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini).
1.4. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 115403 VAT_2024 MMA KAUN nurodyta, kad 2024 m. kovo 5 d. buvo atliktas pastato – gyvenamo namo, pirties, kiemo statinių ir 588/1369 dalies žemės sklypo, esančių Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), vertinimas (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. CBP-4893 priedus). Vertinamo turto rinkos vertė 2024 m. vasario 21 d. yra 9 000 Eur, iš jų: gyvenamojo namo rinkos vertė yra 1 Eur. Ataskaitoje papildomai nurodyta, kad gyvenamasis namas yra menkavertis, nes yra degęs. Būklė – galimai avarinė, nes 2024 m. vasario 13 d. pastogės patalpose kilo gaisras. Apžiūros metu užfiksuota, kad visa vidaus apdaila (sienų, grindų, lubų) yra pažeista gaisro ir jo gesinimo metu sulieta vandeniu, o likusioje dalyje apdaila yra moraliai pasenusi ir susidėvėjusi.
1.5. 2024 m. kovo 4 d. Pastato techninės būklės įvertinimo akte Nr. Rp24-02/4 pateikiama rekomendacija: „Sudarius tiriamo pastato kapitalinio remonto lokalinę sąmatą, vadovaujantis inžinerine praktika jos kaina bus ekonomiškai didelė, todėl racionalu vykdyti pastato rekonstravimą arba nugriovus planuoti naujo pastato statybą“.
1.6. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2024 m. kovo 6 d. pažyma Nr. 9.4-2-387 /2024 (11.2.109 E) patvirtina, kad 2024 m. vasario 13 d. kilo gaisras gyvenamosios paskirties name, adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav.; tikėtina gaisro priežastis gaisro židinio zonoje – pašalinis ugnies šaltinis; pirties rinkos vertė yra 2 000 Eur; kiemo statinių rinkos vertė yra 99 Eur; žemės sklypo dalies rinkos vertė yra 6 900 Eur.
Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo
2. Byloje kilo ginčas dėl nekilnojamųjų daiktų atidalijimo. Tarp šalių pirmosios instancijos teisme nebuvo ginčo, kad nekilnojamųjų daiktų nėra galimybės atidalyti natūra, todėl abu bendraturčiai L. K. ir A. K. siekė prisiteisti daiktus natūra, kitam bendraturčiui išmokant piniginę kompensaciją.
3. Pirmosios instancijos teismas (toliau ? ir teismas), įvertinęs bylos duomenis, nusprendė, kad ieškovas L. K., priešingai nei atsakovas A. K., įvykdė jam tekusią pareigą įrodyti ieškinio dėl turto atidalijimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo vertinimu, egzistavo abi sąlygos, kad ginčo objektus priteisti ieškovui L. K., o atsakovui A. K. priteisti piniginę kompensaciją.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas priešieškinio reikalavimą atidalyti namų valdą iš bendrosios nuosavybės, išmokant ieškovui kompensaciją bei tenkindamas ieškinį, netinkamai aiškino ir taikė CK 4.80 straipsnio 2 dalį, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota civilinėse bylose dėl daikto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės sumokant kitam bendraturčiui kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus – pažeidė CPK 185 straipsnį, padarė nepagrįstas išvadas, tokiu būdu pažeidė ir CPK 176, 177, 178, 185, 263 straipsnius, dėl to toks pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir / ar pagrįstu.
5. Kaip žinoma, CK 4.80 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (1 dalis); jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (2 dalis).
6. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valios, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikio dalijamam daiktui, galimybės įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitų reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). CK 4.80 straipsnio 2 dalies normos, kai nė vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiškintinos kartu su nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Konstitucijos 23 straipsnyje, ir CK 4.93 straipsnyje nustatytomis savininko teisių apsaugos garantijomis. Toks aiškinimas suponuoja išvadą, kad priteisti kompensaciją be savininko sutikimo atsidalijamam bendraturčiui galima, kai išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis, įeinanti į bendrąją nuosavybę, palyginti su kitų bendraturčių, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011; kt.). Taip pat svarbu nustatyti, kuris iš bendraturčių turi esminį interesą naudotis daiktu. Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą dėl bendraturčių poreikių naudotis bendru daiktu, atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę, profesinę veiklą, šeimos sudėtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-701/2025).
7. Apelianto nuomone, ieškovas jokiais duomenimis byloje neįrodė, kad ginčo namų valdos negalima padalyti natūra be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas.
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo aptariama galimybės atidalyti ginčo turtą natūra, tačiau buvo nustatyta, kad be neproporcingos žalos daiktų paskirčiai, be itin didelių investicijų tai padaryti nėra įmanoma (CPK 12, 178 straipsniai).
9. Aktualu tai, kad atidalijant kiekvienam iš bendraturčių žemės sklypo ir ginčo namo dalį natūra, būtina atsižvelgti į konkrečias galimybes sklypus (namą) panaudoti pagal paskirtį, taip pat į kitas aplinkybes, leidžiančias racionaliai valdyti ir naudotis turtu, laikantis jų paskirties. Byloje nustatyta, kad ginčo namas turi vieną įėjimą, pirmojo aukšto patalpos yra pereinamos, viso namo inžinerinė sistema (vanduo, elektra, šildymas) yra bendra. Taigi tam, kad būtų galima ginčo namą atidalyti po ½ dalį, yra reikalingos ypatingai didelės investicijos, tam reikėtų padaryti atskirus įėjimus, atskirus vandens, elektros, kitus inžinerinius įvadus, nuotekų tinklus, atskiras šildymo sistemas, perplanuoti patalpas, atlikti kitus darbus, o taip būtų daroma neproporcinga žala turtui, neįskaitant itin didelių investicijų. Svarbu ir tai, kad byloje nei ieškovas ieškinyje, nei atsakovas priešieškinyje neteikė duomenų apie atidalijimo natūra galimus variantus, nenurodė kokiomis patalpomis norėtų naudotis, neteikė atidalijamų patalpų dalių paskaičiavimų, kurie atitiktų turimą idealiąją dalį ir pan. Byloje buvo teikiami rašytiniai įrodymai apie avarinę gyvenamojo namo būklę ir privalomus nurodymus šalinti gaisro padarinius, kad nekiltų pavojus aplinkai ir žmonėms. Taigi, šalių ieškinys ir priešieškinis patvirtina, kad šalys pripažino, kad ginčo turto padalyti natūra nėra įmanoma.
10. Paminėtina ir tai, kad apeliantas argumentus dėl galimybės atidalyti ginčo turtą natūra pateikė tik apeliacinės instancijos teisme, o tai daryti draudžia proceso taisyklės, nes apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnio 1 dalis). Ir dėl šių reikalavimų šis apelianto skundo motyvas vertintinas nepagrįstu.
11. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl nekilnojamojo turto atidalijimo, nurodė ir tai, kad turto būklė nėra gera, jam prižiūrėti, atnaujinti ar pagerinti reikalinga bendra savininkų valia. Ieškovo, trečiųjų asmenų ir atsakovo tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški, jie su atsakovu tarpusavyje nesutaria. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nekilnojamųjų daiktų tolimesnis bendras naudojimas sukeltų tik dar didesnius tarpusavio nesutarimus, kadangi šalys viena kita visiškai nepasitiki ir negeba priimti sprendimų bendru sutarimu. Bylos medžiaga patvirtina, kad šalys tarpusavio klausimus sprendžia tik institucijų pagalba (teikiant skundus, pareiškimus, kviečiant policijos pareigūnus ir pan.).
12. Dėl nurodytų argumentų pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad galimybės atidalyti ginčo turtą natūra nėra. Teismas pagrįstai konstatavo, kad protinga, teisinga ir sąžininga būtų priteisti vienam iš asmenų turtą natūra, o kitam asmeniui priteisti kompensaciją. Teismas nurodė, kad bendros dalinės nuosavybės palikimas tarp ieškovų ir atsakovų neužtikrins teisinės taikos, tikėtinai sukels konfliktus ateityje.
13. Apeliantas tikina, kad byloje duomenų, jog namas būtų avarinės būklės nėra. Jo nuomone, po gaisro namo būklė yra remontuotina, tačiau namas dėl kilusio gaisro nebuvo apgadintas iki tokio lygio, jog juo nebūtų galima naudotis pagal paskirtį. Dėl šio motyvo apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaip teisingai nurodo ieškovas, ginčo gyvenamojo namo būklę ir negalėjimą šiuo daiktu šiuo metu naudotis pagal paskirtį bei tai, kad ginčo gyvenamasis namas kelia pavojų aplinkai ir žmonėms ieškovas įrodė į bylą pateikdamas rašytinius įrodymus: Pastato techninės būklės 2024 m. kovo 4 d. įvertinimo aktą Nr. Rp24-02/4 ir Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 115403 VAT_2024 MMA KAUN (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. CBP-4893 priedus). Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 115403 VAT_2024 MMA KAUN nurodyta, kad 2024 m. kovo 5 d. buvo atliktas pastato – gyvenamo namo, pirties, kiemo statinių ir 588/1369 dalies žemės sklypo, esančių Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), vertinimas jame nurodoma, jog gyvenamojo namo rinkos vertė yra 1 Eur. Ataskaitoje papildomai nurodyta, kad gyvenamasis namas yra menkavertis, nes yra degęs. Būklė – galimai avarinė, nes 2024 m. vasario 13 d. pastogės patalpose kilo gaisras. Apžiūros metu užfiksuota, kad visa vidaus apdaila (sienų, grindų, lubų) yra pažeista gaisro ir jo gesinimo metu sulieta vandeniu, o likusioje dalyje apdaila yra moraliai pasenusi ir susidėvėjusi. Pastato 2024 m. kovo 4 d. techninės būklės įvertinimo akte Nr. Rp24-02/42.3.2. fiksuotos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės: punkte „Vandentiekio sistema“ fiksuota, jog tiriamame pastate vandentiekio sistema yra atjungta, kad žiemos laikotarpiu neužšaltų; be to, nurodoma, jog pagal pastato naudojimo režimą esamos stogo gegnės (120x110 mm) pagal tinkamumo saugos ribinį būvį yra nepakankamo atsparumo, pastato svarbiausios inžinerinės sistemos (šildymo, vandentiekio ir elektros) dėl gedimų, pažeidimų ir susidėvėjimo nebegali funkcionuoti, turi būti kapitaliai remontuojamos, nepanaikinus pastato pamatų sparčios erozijos, netolimoje ateityje, sumažėjus pamato skerspjūviui ir betono stipriui, ši pastato konstrukcija taps avarinė ir pastato naudojimas bus nesaugus naudoti ar apribotas; kt. Iš minėtų rašytinių įrodymų konstatuotina, kad teismas pagrįstai sprendė, jog ginčo gyvenamuoju namu šiuo metu neįmanoma naudotis pagal paskirtį dėl jo nesaugumo aplinkai ir žmonėms (CPK 12, 178 straipsniai).
14. Apeliantas skunde teigia, kad ieškovas L. K. neturi jokio poreikio naudotis bendru daiktu, jis ketina šį daiktą griauti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto teiginiais nesutinka, nes jie neatitinka tikrovės. Pirma, ieškinyje ieškovas L. K. nebuvo nurodęs tokios aplinkybės, kad ketina ginčo gyvenamąjį namą nugriauti. Dublike L. K. nurodė, kad „ieškovas nenori nugriauti namo, o nori pirmiausia pašalinti avarinės grėsmės tikimybę ir vėliau priimti ekonomiškai pagrįstus sprendimus remontuojant namą. Jei iš bendrosios dalinės nuosavybės šalys nebus atidalytos, susitarti bus neįmanoma. Sklype stovės apgriuvęs namą, kels pavojų aplinkiniams.“ Dėl šių priežasčių teigtina, kad apeliantas iškraipė L. K. teismui duotus paaiškinimus, dėl to šis jo motyvas nepagrįstas.
15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas ketina rekonstruoti turtą, jeigu teismas šį turtą priskirtų atsakovui A. K.. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs bylos medžiagą pažymi, jog atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų / vizijos apie rekonstravimo darbus ir / ar jų apimtis ir vertę. Pirmosios instancijos teisme atsakovas A. K. atsisakė teikti įrodymus apie savo realų finansinį pajėgumą atlikti rekonstrukciją ar perstatymą. Todėl teismas teisingai sprendė, kad atsakovas neįrodė savo realaus ketinimo ginčo gyvenamąjį namą rekonstruoti ar naujai atstatyti. Teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad L. K. dirba statybų sektoriuje, o trečiasis asmuo V. K. yra atestuotas statybos inžinierius. Svarbu ir tai, jog apeliantas A. K. ginčo name negyveno nuo 1982 m., nes turi nuosavą namą (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena su žmona. Akcentuotina, kad bylos duomenimis, apeliantas 40 metų laikotarpyje ginčo namu bei žemės sklypo gerbūviu nesirūpino. Apeliantas A. K. nepateikė jokių duomenų apie tai (CPK 12, 178 straipsniai). Po gaisro padarinius asmeniškai tvarkė trečiasis asmuo, nors apie gaisro padarinius atsakovui buvo žinoma. Kauno rajono savivaldybės administracijos privalomą nurodymą po gaisro vykdė ieškovas ir trečiasis asmuo. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad byloje atsakovas A. K. sutiko su trečiojo asmens V. K. reikalavimu dėl išlaidų priteisimo sutvarkius gaisro padarinius. Dėl nurodytų argumentų spręstina, kad apelianto motyvai dėl ketinimų ginčo gyvenamąjį namą rekonstruoti yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais.
16. Apeliantas kritikuoja pirmosios instancijos teismo poziciją dėl liudytojų G. K. ir Ž. K. parodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas šiuo klausimu savo sprendime pateikė motyvuotus paaiškinimus dėl liudytojų parodymų vertinimo, nustatyta, kad jie yra nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje, todėl spręstina, kad procesinės teisės normos nebuvo pažeistos, netikėti šių liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo. Kaip žinoma, liudytojų parodymai yra laikytini tinkama įrodinėjimo priemone civiliniame procese (CPK 177 straipsnis).
17. Apelianto teiginiai apie ieškovo L. K. negalėjimą išmokėti jam priteistą 4500 Eur kompensaciją yra nepagrįsti. Ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius apie 4 500 Eur pervedimą į notaro depozitinę sąskaitą – prašymą priimti pinigus į notaro depozitinę sąskaitą ir sąskaitos išrašą (CPK 314 straipsnis). Dėl to spręstina, kad ieškovas finansiškai pajėgus sumokėti atsakovui kompensaciją. Ir priešingai, atsakovas teismams tokių duomenų neteikė (CPK 12, 178 straipsniai).
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, nuspręsdamas dėl šalių reikalaujamų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo –atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės – taikymo, vadovavosi CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes vertino, kuris iš šalių reikalaujamų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (natūra ar kompensacija) atitinka įstatymų reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo, šalių interesų gynimo ir derinimo principus. Tai vertindamas teismas, priešingai nei teigiama skunde, analizavo ir vertino ir tai, ar egzistuoja faktinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą atidalyti turtą natūra nepaisant atsakovo prieštaravimų (įvertinant, kad ir jis to paties siekė) Teismas motyvavo, kodėl būtent ieškovo reikalaujamas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas labiau atitinka abiejų šalių teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgdama į bylos nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad teismas, nuspręsdamas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl ginčo turto atidalijimo ir atmesdamas analogišką atsakovo reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tinkamai aiškino ir taikė CK 4.80 straipsnio 2 dalį ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
19. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl bylos procesinės baigties
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
21. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
22. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, apelianto apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nekompensuojamos.
23. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 694 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.
24. Ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, o jų dydis, vertinant kompleksiškai, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus kriterijus.
25. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
priimti ieškovo L. K. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktą prašymą notarui priimti pinigus į notaro depozitinę sąskaitą ir sąskaitos išrašą.
Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Šis procesinis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.