Kauno apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apygardos teismui 2023 m. vasario 7 d. nutartimi panaikinus Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalį, kuria nebuvo išspręstas papildomų vaiko priežiūros išlaidų (ne)priteisimo klausimas, ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovė patikslino savo ieškinio reikalavimą ir prašė įpareigoti atsakovą M. B. (toliau – ir atsakovas) padengti 50 procentų šalių dukros matematikos korepetitoriui skirtų išlaidų, t. y. 433 Eur, patirtų nuo 2021 m. spalio iki 2022 m. birželio mėn.

5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovo 433 Eur dukros matematikos lavinimui nuo 2021 m. spalio iki 2022 m. birželio mėn. sumokėtų išlaidų bei 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo valstybei 22 Eur žyminio mokesčio.

6. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės dukters tėvai. Nepilnametė mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje šeštojoje klasėje. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9250-1043/2020 patvirtino ieškovės ir atsakovo 2020 m. spalio 19 d. sudarytą Taikos sutartį dėl nepilnametei dukrai teiktino išlaikymo ir bendravimo tvarkos. Šia sutartimi, be kita ko, atsakovas įsipareigojo padengti 50 procentų protingų ir pagrįstų vaiko lavinimui skirtų išlaidų (pvz., vaiko sportinei veiklai, anglų kalbos mokymuisi ar pan.), jei dėl tokių konkrečių išlaidų raštu iš anksto susitaria abu tėvai. Išlaidos apmokamos pagal ieškovės pateiktus patvirtinančius dokumentus (sutarties 5 punktas). 2020 m. spalio 23 d. ieškovė su uždarąja akcine bendrove „Alfa klasė“ sudarė mokymosi paslaugų teikimo sutartį dėl matematikos ir lietuvių k. užsiėmimų teikimo šalių nepilnametei dukrai, kuri galiojo iki 2022 m. birželio 1 d. Pagal šią sutartį nuo 2021 m. spalio mėnesio šalių nepilnametei dukrai buvo teikiamos matematikos ir lietuvių k. korepetitorių paslaugos. (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2022 m. gegužės 27 d. pateiktame rašte nurodoma, kad šalių nepilnametė dukra buvo įvertinta matematikos dalyko 2 (dvejetu), 2021 m. lapkričio 29 d. paskutinis šalių nepilnametės dukters matematikos kontrolinis darbas buvo įvertintas 6 (šešetu). Mokinės matematikos mokymosi pažanga nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. balandžio mėn. yra nedidelė. Didesnė mergaitės pažanga yra stebima 2022 m. balandžio ir gegužės mėnesiais. Mokinės 6 klasės matematikos visų mokslo metų vidurkis yra 4,65 balai, todėl matematikos programos kurso pasiekimus mokytojas vertina patenkinamai (penketu). Matematikos konsultacijų metu mergaitė neblogai spręsdavo uždavinius, atsakinėdavo į užduotus klausimus. Siekiant geresnių matematikos dalyko rezultatų, pageidautinas sistemingas mokymasis. Šalių dukrai nustatytas (duomenys neskelbtini). Už UAB “Alfa klasė“ paslaugas ieškovė sumokėjo 866 Eur. Iš mokymosi rezultatų matyti, jog 2022/23 mokslo metais šalių dukros gebėjimai matematikoje buvo įvertinti: pirmą pusmetį – 5,67; antrą pusmetį – 4,86 balais.

7. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir atsižvelgęs į tai, kad abu vaiko tėvai yra dirbantys, turi transporto priemones ir nekilnojamo turto, ieškovė uždirba mažiau nei atsakovas, tačiau neatsižvelgiant į tai prašo išlaidas, patirtas papildomam dukros lavinimui (matematikai) dalintis pusiau ir prašo iš atsakovo priteisti 433 Eur išlaidų, kad šalių dukrai nustatytas (duomenys neskelbtini), kas neabejotinai sunkina jos mokymosi procesą, jog matematikos pasiekimų įvertinimai yra patenkinami, kas patvirtina, jog papildomas ugdymas yra reikalingas, teismas patenkino ieškinį, priteisiant ieškovei iš atsakovo jos sumokėtų dukros papildomam ugdymui pusę išlaidų – 433 Eur. Teismas nurodė, jog sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo nėra svarbu, ar šalių dukros gebėjimai pagerėjo, ar išliko tame pat lygyje, ar net pablogėjo, šioje situacijoje yra svarbus vaiko poreikis, kurį patvirtina aktualios srities įvertinimai, mokyklos rekomendacijos bei tikslas suteikti vaikui kuo daugiau žinių. Įvertinus šalių dukros poreikius bei tėvų turtinę padėtį teismas nustatė, jog vaiko, turinčio specialių poreikių (dėl ligos) lavinimui tėvai piniginių lėšų turi skirti papildomai.

8. Teismas nurodė, kad, ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos 300 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teismas iš atsakovo valstybei priteisė 22 Eur žyminio mokesčio, kadangi ieškovė nuo jo mokėjimo buvo atleista.

9. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 26 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė atsakovui iš ieškovės 1011 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas nurodė, kad atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 627 Eur (1254 Eur x 50/100) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir 240 Eur (480 Eur x 50/100), patirtų bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad šias išlaidas jis patyrė bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme už advokato paslaugas ir rengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą. Teismas pritarė atsakovo argumentams, kad, išnagrinėjus bylą apeliacinėje instancijoje, ieškovės reikalavimai, liko atmesti, o bylos dalis nagrinėti iš naujo buvo perduota apeliacinei instancijai nustačius, kad, atsižvelgiant į šeimos bylų pobūdį ir nagrinėjimo ypatumus, pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir turėjo pareigą išaiškinti ieškovei teisę patikslinti ieškinio reikalavimus dėl papildomų vaiko priežiūros išlaidų (korepetitorių paslaugoms apmokėti) priteisimo (28-29 punktai), t. y. ieškovės ieškinio reikalavimas liko nepatenkintas, o reikalavimas, kurio ieškovė nei pradiniame ieškinyje, nei teismo posėdyje nereiškė, patenkintas tik 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5497-584/2023, ieškovei patikslinus ieškinio reikalavimus. Šios aplinkybės teikė pagrindą daryti išvadą, kad ieškovės pradinio ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 50 procentų apimtimi, kaip nurodo atsakovas. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 1254 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme patyrė 480 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas apeliaciniame skundė ir atsiliepime į ieškinį nurodė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, šias išlaidas patvirtinančius įrodymus pirmosios instancijos teismui pateikė 2022 m. kovo 23 d., 2022 m. gegužės 10 d., 2022 m. birželio 1 d., 2022 m. rugpjūčio 22 d., apeliacinės instancijos teismui pateikė 2023 m. sausio 9 d. Dėl to teismas padarė išvadą, kad atsakovo prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų buvo gauti iki bylos dalies išnagrinėjimo iš esmės, kaip to reikalauja CPK 98 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi ieškovės reikalavimai buvo patenkinti 50 procentų, be to, atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą neviršija maksimalių dydžių, nustatytų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais), teismas patenkino atsakovo prašymą ir priėmė papildomą sprendimą, priteisiant iš ieškovės atsakovui 867 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2615-1160/2022 ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-50-894/2023, bei 144 Eur išlaidų už prašymo dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo parengimą, iš viso 1011 Eur.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

18. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteistos 433 Eur išlaidos papildomam šalių dukros matematikos lavinimui (korepetitoriaus paslaugoms), bei pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo, kuriuo iš ieškovės atsakovui priteistos 1011 Eur bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

19. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatyta, kad:

19.1. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9250-1043/2020, be kita ko, patvirtino tarp ieškovės ir atsakovo M. B. sudarytą 2020 m. spalio 19 d. taikos sutartį, kurios pirmu punktu atsakovas įsipareigojo nepilnametės dukters išlaikymui teikti po 250 Eur kas mėnesį išlaikymą periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, sumą indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta ieškovė; penktuoju punktu atsakovas įsipareigojo padengti 50 procentų protingų ir pagrįstų vaiko lavinimui skirtų išlaidų (pvz., vaiko sportinei veiklai, anglų kalbos mokymuisi ar pan.), jei dėl tokių konkrečių išlaidų raštu iš anksto susitaria abu tėvai. Išlaidos apmokamos pagal ieškovės pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Žemesnės instancijos teismas

19.3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui iš ieškovės 1 254 Eur bylinėjimosi išlaidų.

19.4. Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 7 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalį, kuria nebuvo išspręstas papildomų vaiko priežiūros išlaidų (ne)priteisimo klausimas, taip pat paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

21. Vykdydami išlaikymo prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Taigi, išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2004).

22. Vaiko išlaikymo prievolė yra įtvirtinta įstatymo, t. y. ji egzistuoja ir jos dydis yra nulemtas įstatymo, nepriklausomai nuo to, ar yra priimtas teismo spendimas dėl išlaikymo priteisimo. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Teismo sprendimu išlaikymo prievolė ir jos dydis gali būti nustatomi dviem atvejais: pirma, kai, tėvams nesusitariant, teismas pagal byloje surinktus duomenis nustato priteistino išlaikymo dydį (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis; kt.); antra, kai teismas sprendimu patvirtina šalių gera valia pasirašytą susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.64 straipsnio 2 dalis; kt.). Ir vienu, ir kitu atveju teismo sprendimas turi vienodą teisinę galią, t. y. juo nustatyta išlaikymo prievolė yra privaloma ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

23. Kartu pažymėtina, jog teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

24. Vienas iš pagrindų spręsti apie vaiko poreikių pasikeitimą yra papildomos vaiko priežiūros poreikio atsiradimas (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas, nuolatinė priežiūra). Papildomos vaiko priežiūros išlaidos tarp tėvų taip pat paskirstomos proporcingai jų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 atkreipė dėmesį, kad papildomos vaiko priežiūros poreikis yra objektyvus veiksnys, tačiau tiek jis, tiek šio poreikio patenkinimo būdo ir priemonių parinkimas tėvų gali būti suvokiami subjektyviai ir dėl to skirtingai. Atsižvelgiant į tai ir į tėvų valdžios lygybės principą (CK 3.156 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 5, 6 dalys, 3.163 straipsnio 1 dalis) bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai. Kai dėl pirmiau nurodytų dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, paprastai jis de facto patiria ir papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas. Tokiais atvejais jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas. Jei antrasis iš tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai atsisako atlyginti dalį objektyvaus papildomos vaiko priežiūros poreikio nulemtų būtinų protingo dydžio išlaidų, jos gali būti priteisiamos teismo sprendimu. Sprendžiant, ar papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdas ir priemonės buvo būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos: galimos papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdo ir priemonių alternatyvos, jų finansavimo šaltinių alternatyvos (pvz., ar galėjo būti taikyta iš privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokama vaiko medicininė priežiūra), tėvų turtinė padėtis, ankstesnė šalių praktika ir kt.

26. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismo priteistos papildomos 433 Eur išlaidos matematikos korepetitoriui nebuvo būtinos, o teismas nesvarstė šio poreikio patenkinimo būdo ir priemonių alternatyvos.

27. Iš bylos duomenų nustatyta, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu šalių nepilnametė dukra mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje šeštojoje klasėje. (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2022 m. gegužės 27 d. rašte nurodė, kad šalių dukra buvo įvertinta matematikos dalyko 2 (dvejetu), 2021 m. lapkričio 29 d. paskutinis jos matematikos kontrolinis darbas buvo įvertintas 6 (šešetu). Mokinės matematikos mokymosi pažanga nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. balandžio mėn. yra nedidelė. Didesnė mergaitės pažanga yra stebima 2022 m. balandžio ir gegužės mėnesiais. Mokinės 6 klasės matematikos visų mokslo metų vidurkis yra 4,65 balai, todėl matematikos programos kurso pasiekimus mokytojas vertina patenkinimai (penketu). Matematikos konsultacijų metu mergaitė neblogai spręsdavo uždavinius, atsakinėdavo į užduotus klausimus. Siekiant geresnių matematikos dalyko rezultatų, pageidautinas sistemingas mokymasis. 2022/23 mokslo metais šalių dukros gebėjimai matematikoje buvo įvertinti: pirmą pusmetį – 5,67, antrą pusmetį – 4,86 balais. Iš Nacionalinės švietimo agentūros 2022 m. atlikto nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo duomenų matyti, kad iš maksimalaus 36 taškų skaičius šalių dukra surinko tik 12 taškų, bendra rezultato procentinė dalis sudaro tik 33,3. Atskiros jos matematikos sritys įvertintos taip: statistika -75 procentai, skaičiai ir skaičiavimai – 40 procentų, reiškiniai, lygtys, nelygybės – 14,3 procentai, geometrija, matai ir matavimai – 25 procentai, problemų sprendimas – 0 procentų. Teismo posėdyje liudytoja apklausta vaikų psichologė, psichoterapeutė E. M. nurodė, kad D. B. konsultuoja nuo pirmos klasės. Dėl mergaitės psichologinių ypatumų, apsprendžiančių jos elgesį ir mokymosi rezultatus, liudytoja parodė, kad nuo emocinės būklės priklauso kognityviniai gebėjimai, o nuo pastarųjų priklauso ir mokymosi rezultatai, todėl, esant suprastėjusiai psichologinei būklei, galėjo suprastėti ir D. B. mokymosi rezultatai. Mergaitės emocinė būklė galėjo pablogėti dėl mokyklos pakeitimo, tėvų skyrybų, jos emocinė būsena yra blogesnė nei įprastai jos amžiaus paauglių. Kadangi mergaitės emocinė būklė yra suprastėjusi, suprastėjo ir jos savivertė. Šalių dukrai nustatytas (duomenys neskelbtini). Iš mergaitės sveikatos istorijos duomenų taip pat nustatyta, kad atvykusi pas gydytoją vaikų ir paauglių psichiatrą ji nurodė, jog pastaruosius metus yra jautri, greitai įsižeidžianti, dažnai save kaltinanti, nuvertinanti, vyraujanti liūdna nuotaika, energijos stoka, didžiąją laiko dalį leidžia namuose, kyla sunkumų kurti socialinius santykius, jautriai reaguoja į pastabas. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendžiant apie ieškinio pagrįstumą nėra svarbu, ar šalių dukros gebėjimai pagerėjo, ar išliko tame pat lygyje, ar net pablogėjo, šioje situacijoje yra svarbus vaiko poreikis, kurį patvirtina šios srities įvertinimai, mokyklos rekomendacijos bei tikslas suteikti vaikui kuo daugiau žinių, kurios neabejotinai bus reikalingos ateityje, šalių dukrai renkantis profesiją. Byloje nėra ginčo dėl atsakovo galimybių atlyginti ieškovės patirtų išlaidų dalį papildomam dukters matematikos lavinimui.

28. Tai, kad šalių dukters kitų mokslo dalykų (fizikos ir informacinių technologijų) įvertinimai yra geresni nei matematikos, taip pat nepatvirtina, kad ji tokiais pažymiais savarankiškai pajėgi mokytis ir matematikos. Kaip matyti iš atsakovo pateiktos bendro pobūdžio informacijos (duomenys neskelbtini). Kaip minėta nutarties 27 punkte, iš Nacionalinės švietimo agentūros 2022 m. atlikto nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo duomenų matyti, kad atskiros šalių dukters matematikos sritys įvertintos skirtingai, t. y. jos žinios statistikos srityje įvertintos 75 procentais, skaičiai ir skaičiavimai – 40 procentų, tuo tarpu reiškiniai, lygtys, nelygybės – 14,3 procentų, geometrija, matai ir matavimai – 25 procentai, o problemų sprendimas – 0 procentų.

29. Reikšminga ir tai, kad, nors atsakovas apeliaciniame skunde ir abejoja matematikos korepetitoriaus nauda dukters žinioms, tačiau pats atsiliepime į ieškinį pripažino, kad korepetitorių pagalba dukrai davė rezultatų, nes, kai jis paskutinį kartą kalbėjo su dukra, ši jam papasakojo apie ženkliai pagerėjusius mokymosi rezultatus. Vaiko lavinimu, pagalba ruošiant namų darbus, jei ją objektyviai galima suteikti, turi rūpintis abu vaiko tėvai ir ieškoti būdų kaip vaiką motyvuoti gerai mokytis, kaip padėti vaikui patiems ar perkant papildomas pamokas. Vaikų gebėjimai yra skirtingi ir ne visi vaikai pasiekia aukščiausius įvertinimus mokymosi įstaigose. Akcentuodamas, kad pats gali padėti dukrai mokytis matematikos, atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, kokią mokymosi pagalbą jis teikė dukrai, ar tokia pagalba buvo efektyvi, ar jos buvo atsisakyta.

30. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nagrinėjamą ieškinio reikalavimą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra pagrindo remiantis atsakovo apeliacinio skundo argumentais šį sprendimą panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Ieškovė nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. priimtu papildomu sprendimu, kuriuo atsakovui iš ieškovės priteista 1011 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, iš esmės nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės priimti papildomo sprendimo, kadangi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas atsakovui padavus apeliacinį skundą dėl pagrindinio sprendimo bus išspręstas apeliacinės instancijos teisme, kad teismas netinkamai paskaičiavo patenkintų reikalavimų apimtį ir tinkamai nemotyvavo priimto papildomo sprendimo.

Žemesnės instancijos teismas

33. CPK 277 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu:1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, jog papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika).

35. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas CPK 277 straipsnio 2 dalyje numatytu terminu pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Tai, kad atsakovas apskundė pirmosios instancijos teismo sprendimą, nereiškia, kad šis teismas neturėjo teisės priimti papildomo sprendimo byloje, kadangi pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų perskirstymo klausimas būtų aktualus tik apeliacinio proceso metu patenkinus atsakovo apeliacinį skundą ir tai būtų daroma nepriklausomai nuo to, ar byloje yra priimtas papildomas sprendimas, kadangi papildomas sprendimas, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra sudedamoji Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimo dalis.

36. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

37. Esminis principas, kuriuo paremtos aptartos taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).

38. Kartu pažymėtina, kad toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-378/2019). Teismo procesą ginčui išspręsti inicijavęs asmuo prisiima riziką, kad, netenkinus jo ieškinio, jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be kita ko, atlyginti kitų bylos šalių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021).

39. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė pirminiu ieškiniu teismo prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 5 punktą, jį išdėstant taip: „5. M. B. įsipareigoja padengti 50 (penkiasdešimt) procentų protingų ir pagrįstų vaiko lavinimui skirtų išlaidų (pvz., vaiko sportinei veiklai, anglų kalbos mokymuisi ar pan.). Išlaidos apmokamos pagal A. P. pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus. Apie vaiko poreikį gauti atitinkamas paslaugas sprendžia A. P. pagal gydytojų rekomendacijas, dukters mokymosi rezultatus ir/arba mokytojų ar atitinkamų specialistų rekomendacijas“; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovės 1 254 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 7 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalį, kuria nebuvo išspręstas papildomų vaiko priežiūros išlaidų (ne)priteisimo klausimas, taip pat paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįsta pripažino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartimi patvirtintos 2020 m. spalio 19 d. taikos sutarties 5 punkto sąlygą, numatant, jog apie vaiko poreikį gauti atitinkamas paslaugas sprendžia ieškovė, tačiau sprendė, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio faktinį pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, patvirtinančias, jog šalims nepavyksta susitarti ir atsakovas nebesutinka skirti lėšų papildomam šalių nepilnametės dukters lavinimui, nagrinėjamu atveju turėjo būti aktyvus siekdamas ne tik formaliai, bet ir materialiuoju aspektu priimti teisingą sprendimą byloje, todėl turėjo pareigą išaiškinti ieškovei teisę patikslinti ieškinio reikalavimus dėl papildomų vaiko priežiūros išlaidų (korepetitorių paslaugoms apmokėti) priteisimo. Taigi, pirmosios instancijos teismui 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimu atmetus vieną ieškovės ieškinio reikalavimą, o 2023 m. rugsėjo 4 d. visiškai patenkinus antrąjį ieškovės reikalavimą, nesant galimybės tiksliai apskaičiuoti patenkintų ir atmestų reikalavimų santykio dėl to, kad vienas iš ieškovės reikalavimų buvo neturtinio pobūdžio (dėl teismo patvirtintos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos pakeitimo), o kitas turtinio (dėl ieškovės patirtų išlaidų matematikos korepetitoriui priteisimo), apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 50 procentų.

40. Pirmosios instancijos teismas nustatė (ir dėl to ginčo tarp šalių nėra), kad atsakovas bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 1254 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme patyrė 480 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovo turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, bei 144 Eur išlaidų už prašymo dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo parengimą, iš viso 1011 Eur, jis pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą neviršija maksimalių dydžių, nustatytų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais), dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo priimtu papildomu sprendimu, kuriuo iš ieškovės atsakovo naudai priteista 1011 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.