- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-07
- Bylos Nr.
- e2A-50-894/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19278-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- M. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui M. B. dėl taikos sutarties sąlygos dėl nepilnamečio vaiko lavinimui skirtų lėšų apmokėjimo pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. P. (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-9250-1043/2020, patvirtintos tarp ieškovės ir atsakovo M. B. (toliau – atsakovas) 2020 m. spalio 19 d. sudarytos taikos sutarties 5 punkto sąlygą, susijusią su abiejų tėvų bendru susitarimu dėl konkrečių vaiko lavinimui išlaidų skyrimo, išdėstant ją taip: „5. M. B. įsipareigoja padengti 50 (penkiasdešimt) procentų protingų ir pagrįstų vaiko lavinimui skirtų išlaidų (pvz., vaiko sportinei veiklai, anglų kalbos mokymuisi ar pan.). Išlaidos apmokamos pagal A. P. pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus. Apie vaiko poreikį gauti atitinkamas paslaugas sprendžia A. P. pagal gydytojų rekomendacijas, dukters mokymosi rezultatus ir/arba mokytojų ar atitinkamų specialistų rekomendacijas.“, prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, kuris yra D. B. tėvas, nepagrįstai nesutinka skirti papildomų lėšų vaiko lavinimui, ieškovei su atsakovu susitarti nepavyksta, todėl ieškovei tenka vienai apmokėti didžiąją dalį vaiko lavinimui skirtų išlaidų. Nuo 2021 m. spalio mėn. atsakovas atsisakė atlyginti 50 procentų lietuvių kalbos ir matematikos korepetitoriams skirtų išlaidų. Atsakovas prie vaiko auklėjimo, mokymo neprisideda, po 2021 m. liepos mėn. įvykusio konflikto su dukra, atsakovas daugiau su dukra nebendravo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškovės reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovė siekia visiškai nušalinti vaiko tėvą nuo dalyvavimo dukros gyvenime, sprendimų, susijusių su jos auklėjimu ir lavinimu priėmimo. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo būtų reikalaujama vien tik apmokėti pateiktas sąskaitas. Atsakovas yra susidūręs su ieškovės nesąžiningumu – kai pagrįsdama dukros poreikiams skirtas išlaidas, ji pateikė su tokiomis išlaidomis visiškai nesusijusius kvitus. Nurodė, kad pagalba D. B. mokantis galėtų būti teikiama ir kitais būdais, ne tik lankant korepetitorių pamokas. Mokytis matematikos dukrai gali padėti pats atsakovas – jo kompetencija šioje srityje yra pakankama ir leistų išaiškinti šį dalyką bei padėti 6 klasės mokinei. Tokiu būdu sustiprėtų tėvo ir dukros ryšys. Atsakovo manymu, korepetitorių pamokos neturėtų tapti nuolatiniu procesu, nes tai gali pakenkti dukters motyvacijai mokytis savarankiškai, suprasti ir išmokti mokomąjį dalyką pamokoje. Šiuo klausimu ieškovė neklausia atsakovo nuomonės ir sprendimus priima pati viena – tuo pažeisdama teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas.
I. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovės 1 254 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad šalys yra nepilnamečio vaiko D. B. , gim. (duomenys neskelbtini) , tėvai. D. B. mokosi Kauno dailės gimnazijoje šeštojoje klasėje. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-9250-1043/2020, patvirtino tarp šalių 2020 m. spalio 19 d. sudarytą taikos sutartį dėl D. B. teiktino išlaikymo ir bendravimo tvarkos. Šia sutartimi, be kita ko, atsakovas įsipareigojo dukrai teikti 250 Eur/mėn. išlaikymą, atsakovas įsipareigojo padengti 50 procentų protingų ir pagrįstų pasiruošimo mokyklai vaiko išlaidų (pvz., kanceliarinėms prekėms, sportinei aprangai ir avalynei, mokyklinei uniformai, privalomoms įsigyti knygoms, pratybų sąsiuviniams ir pan.) (sutarties 3 punktas) ir įsipareigojo padengti 50 procentų protingų ir pagrįstų vaiko specialiesiems sveikatos poreikiams – psichologo pagalbai bei įvairaus profilio stomatologinėms paslaugoms tenkinti patirtų išlaidų (sutarties 4 punktas), pagal ieškovės pateiktus tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Atsakovas įsipareigojo padengti 50 procentų protingų ir pagrįstų vaiko lavinimui skirtų išlaidų (pvz., vaiko sportinei veiklai, anglų kalbos mokymuisi ar pan.), jei dėl tokių konkrečių išlaidų raštu iš anksto susitaria abu tėvai. Išlaidos apmokamos pagal ieškovės pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus (sutarties 5 punktas). 2020 m. spalio 23 d. ieškovė su UAB „Alfa klasė“ sudarė mokymosi paslaugų teikimo sutartį dėl matematikos ir lietuvių kalbos užsiėmimų teikimo D. B. , kuri galiojo iki 2022 m. birželio 1 d. Pagal šią sutartį, nuo 2021 m. spalio mėnesio D. B. buvo teikiamos matematikos ir lietuvių kalbos korepetitorių paslaugos, su kurių teikimu atsakovas nesutiko ir už jas atsisakė sumokėti, atsakovui teigiant, kad šių dalykų korepetitorius dukteriai nereikalingas.
6. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, kurioje išaiškinta dėl papildomų vaiko priežiūros išlaidų ir jų padalijimo tarp tėvų. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę, teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai bendru sutarimu, o tokio susitarimo nesant, vienas iš tėvų turi kreiptis į teismą dėl tokių išlaidų (konkrečios sumos) priteisimo konkrečiam laikotarpiui ar neterminuotai arba išlaikymo dydžio padidinimo, įtraukus į jas ir vaikui reikalingas papildomas išlaidas. Teismas nurodė, kad jei dėl tokių dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, de facto patirdamas papildomas vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas, jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų.
Šalies argumentai
7. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytą reglamentavimą bei tai, kad nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra nustatyta galimybė apriboti vieno iš tėvų teisę spręsti dėl vaikui reikalingų papildomų išlaidų skyrimo, kaip to ieškinyje prašo ieškovė, ieškovės ieškinys negali būti tenkinamas. Teismo vertinimu, toks ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas susiklosčiusiomis aplinkybėmis nėra tinkamas, nes tokiu atveju paprastai kyla ne susitarimo sąlygų nustatymo ar keitimo, bet jų tinkamo vykdymo klausimas. Teismas nurodė, kad šalys įrodinėjo nepilnamečiam vaikui D. B. matematikos ir lietuvių kalbos korepetitorių pagalbos reikalingumą/nereikalingumą, dėstė argumentus dėl šiems korepetitoriams skirtų išlaidų pagrindimo, tačiau ieškovė nei ieškinyje, nei teismo posėdyje nekeitė ieškinio dalyko ir pagrindo, kitų turtinio pobūdžio reikalavimų taip pat nereiškė, todėl šių išlaidų atlyginimo, išlaikymo dydžio pakeitimo klausimų teismas nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.
Žemesnės instancijos teismas
8. Ieškinį atmetęs, teismas iš ieškovės atsakovui priteisė visas jo patirtas 1 254 Eur bylinėjimosi išlaidas.
II. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimą panaikinti, išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti; prašė priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Nei vieno teismo posėdžio metu nebuvo keliamas klausimas dėl to, ar ieškinys yra tinkamai suformuluotas. Ieškiniu ginami nepilnametės dukters interesai. Nesuvokiama, kaip teismas gali vykdymo procese išspręsti ginčą esant sąlygai dėl bendro šalių susitarimo, kai toks susitarimas egzistuoja. Pagal sutartį numatyto bendro susitarimo nebuvimas iš esmės eliminuoja ieškovės galimybes kreiptis dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo;
9.2. Esant objektyvioms aplinkybėms, kurios reikalingos užtikrinti dukters interesus, sąlygos negali būti vertinamos, kaip vieno iš tėvų teisės spręsti apribojimas. Teismas netinkamai kvalifikavo ieškinio dalyką, kadangi pats sprendimo priėmimas negali apriboti tėvo valdžios. Ginčas iš esmės yra ne dėl tėvo teisių apribojimo, o papildomo išlaikymo pasireiškiančio dalies išlaidų už korepetitoriaus paslaugas padengimu;
9.3. Teismas gali ir turi priimti sprendimą dėl išlaidų, nepriklausomai nuo to, ar jos būtų pastovaus, laikino ar vienkartinio pobūdžio, jei tik egzistuoja tam objektyvios sąlygos. Teismas, priimdamas sprendimą atmesti ieškinį, padarė procesinį pažeidimą, kadangi neišnagrinėjo bylos iš esmės, nepasisakė dėl papildomų išlaidų dengimo sąlygų ir tuo būdu priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą;
9.4. Teismas turėjo būti aktyvus ir įvertinęs, kad lėšos, skirtos vaiko poreikiams tenkinti, yra realios, pagrįstos ir protingos, priimti sprendimą, jeigu ir ne tenkinti ieškinio pilna apimtimi, tai bent tenkinti iš dalies, priteisiant išlaidas. Byloje reikštas reikalavimas, kuriuo prašoma pripažinti, kad atsakovui tenka pareiga apmokėti pusę ieškovės patirtų vaikui skirtų išlaidų papildomam mokymuisi. Byloje esant įrodymų apie patirtų išlaidų dydį ir pagrįstumą, teismas turėjo spręsti apie šių konkrečių išlaidų atlyginimą ieškovei;
9.5. Papildomų išlaidų poreikis ir jo pagrindimas nesikeitė. Šalys žinojo vaiko poreikius, tame tarpe ir papildomoms pamokoms. Tada, kai buvo sudaryta ir vykdoma taikos sutartis dėl papildomų mokomųjų dalykų išlaidų padengimo, šalys raštu tokio susitarimo neįformino, taip kaip tai numato sutarties 5 p., o nesant tokio raštiško susitarimo, ieškovė negalėjo kreiptis į teismą dėl priverstinio sprendimo vykdymo. Ieškovė yra priklausoma nuo atsakovo geros valios, o tai sprendimą daro sąlyginiu ir dabartinėje situacijoje nevykdomu;
9.6. Tiek 3, 4 ar 5 punkte išdėstytos sąlygos yra iš esmės identiško pobūdžio, t. y. egzistuojant poreikiui skirti vaikui papildomas išlaidas, jos turi būti dengiamos abiejų šalių per pusę. Iš 5 punkto eliminavus bendrą šalių susitarimą, tačiau esant objektyvioms aplinkybėms, tėvo valdžia nėra niekaip apribota. Atsakovas negali priimti sprendimo dėl to, ar vaikui reikalingas korepetitorius ar ne, kadangi pats sprendimas yra nulemtas dukters poreikių ir ieškovės galimybės skirti tam papildomas lėšas. Atsakovui nebendraujant su vaiku, nepalaikant ryšių, visus su dukters auklėjimu, kasdiene ir nekasdiene priežiūra susijusius sprendimus priima išimtinai ieškovė. Dar prieš kreipiantis į korepetitorių, buvo kreiptasi į atsakovą pagalbos, tačiau iš atsakovo pagalbos nesulaukta;
9.7. Byloje buvo nurodytos išlaidos korepetitoriaus paslaugoms apmokėti. Išlaidos turėjo būti vertinamos ir dėl jų pasisakyta. Neišnagrinėjus bylos iš esmės ir nepriėmus teismo sprendimo su nuoroda, kad ieškovė turi kreiptis į teismą dėl vykdymo, tame tarpe ir dėl išlaidų, kurios buvo analizuotos šios bylos metu, yra pažeidžiamas teismo proceso ekonomiškumo principas. Ieškovė kas mėnesį turės kreiptis į teismą, vos tik atsiradus išlaidoms, kurių atsakovas neapmoka, ir kelti naują bylą. Beveik metus trukęs bylos nagrinėjimas yra niekinis ir bevertis;
9.8. Teismas nepasisakė dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo. Atsakovo veiksmai, kuriais buvo specialiai vilkinamas procesas, padidino atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas 180 Eur, kurios įvardintos kaip 2 val. pasirengimas teismo posėdžiui ir 1 val. atstovavimas teismo posėdyje. Atsakovo atstovui nebuvo pagrindo iš naujo ruoštis teismo posėdžiui, posėdis buvo atidėtas fiktyvia priežastimi, todėl atsakovo patirtos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti mažinamos atitinkama pateikta suma.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
10.1. Ieškovei jau pirmame teismo parengiamajame posėdyje, įvykusiame 2022 m. kovo 3 d., buvo nurodyta, kad jos ieškinio reikalavimas yra netinkamas ir ieškovė tokiu savo reikalavimu neteisėtai siekia varžyti atsakovo teises;
10.2. Ieškovei manant, kad atsakovas nevykdo 2020 m. spalio 22 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties, ji galėjo pradėti vykdymo procesą, kadangi patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas. Teismas vykdymo procese jokio šalių ginčo nesprendžia. Jei ieškovei paminėta teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo neaiški, ji galėjo kreiptis į teismą dėl nutarties išaiškinimo. Ieškovė turėjo teisę reikalauti iš atsakovo teisme išlaidų dukros išlaikymui, dėl kurių ji su atsakovu nesusitarė taikos sutarties 5 punktu. Tėvams nesusitarus, šalių ginčą dėl vaikų išlaikymo sprendžia teismas;
10.3. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad šalių ginčas kilo dėl papildomo išlaikymo dukrai dėl poreikio apmokėti korepetitoriaus paslaugas, tačiau ieškinio dalykas suformuluotas taip, kad visas sprendimo galias dėl dukros išlaikymo poreikių gautų viena ieškovė, o atsakovui nenagrinėjant ieškovės sprendimų pagrįstumo liktų tik apmokėti išlaidas;
10.4. Ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Ieškovė neprašė teismo priteisti papildomų lėšų nepilnametės dukros išlaikymui. Šiuo atveju kilo ne susitarimo sąlygų nustatymo ar keitimo, bet jų tinkamo vykdymo klausimas. Ieškovė nereiškė reikalavimo pripažinti, kad atsakovui tenka pareiga apmokėti pusę ieškovės patirtų vaikui skirtų išlaidų papildomam mokymuisi;
10.5. Ieškovė pati pažeidė taikos sutarties 5 punkto nuostatas. Ieškovė nesitarė raštiškai su atsakovu ir padarė be atsakovo žinios nebūtinas išlaidas korepetitoriams. Ieškovė leido sau pačiai spręsti ne tik apie 50 procentų vaiko lavinimui skirtų papildomų išlaidų (vaiko sportinei veiklai, anglų kalbos mokymuisi ir kt.) būtinybę, bet ir pati nustatyti, kada, kokia apimtimi ji pati gali spręsti ir riboti atsakovo tėvo teises;
10.6. Ieškovė, pati būdama profesionalia teisininke, parengė, suderino, pasirašė ir pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį. Atsakovas sutiko su ieškovės siūlomu taikos sutarties projektu ir parašu patvirtino jį;
10.7. Atsakovo bylinėjimosi išlaidos yra teisėtos, neviršija visose sąskaitos- faktūrose už advokato teisinę pagalbą nurodytų advokato teisinio darbo valandų. Bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinio reikalavimas pakeisti Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-9250-1043/2020 nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties 5 punktą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl taikos sutarties sąlygos pakeitimo
13. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-9250-1043/2020 pagal ieškovės A. B. (dabartinė pavardė – P.) ieškinį atsakovui M. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, 2020 m. spalio 22 d. teismo nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis (toliau – ir Taikos sutartis).
14. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas susiklosčiusiomis aplinkybėmis nėra tinkamas, nes tokiu atveju paprastai kyla ne susitarimo sąlygų nustatymo ar keitimo, bet jų tinkamo vykdymo klausimas (žr. teismo sprendimo 18 punktą). Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka, nurodydama, jog pagal Taikos sutartį numatyto bendro susitarimo nebuvimas iš esmės eliminuoja ieškovės galimybes kreiptis dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo.
15. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą (CPK 646 straipsnio 3 dalis), svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, apskritai gali būti priverstinai vykdomos.
16. Nagrinėjamu atveju Taikos sutarties 5 punktu šalys susitarė, kad M. B. įsipareigoja padengti 50 procentų protingų ir pagrįstų vaiko lavinimui skirtų išlaidų (pvz. Vaiko sportinei veiklai, anglų kalbos mokymuisi ar pan.), jei dėl tokių konkrečių išlaidų raštu iš anksto susitaria abu tėvai. Išlaidos apmokamos pagal A. B. pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia Taikos sutarties sąlyga reiškia, kad pirmiausiai šalys raštu turi susitarti dėl konkrečių vaiko lavinimui skirtų išlaidų ir tik po to atsakovui atsiranda pareiga apmokėti ½ dalį vaiko lavinimui patirtų išlaidų, kurios yra protingos ir pagrįstos. Teisėjų kolegija sprendžia, jog aptarta Taikos sutarties 5 punkto konstrukcija suponuoja, kad atsakovo pareiga apmokėti papildomos vaiko priežiūros išlaidas iš esmės susieta su vaiko tėvo laisvanorišku pasirinkimu tokias išlaidas (ne)apmokėti. Todėl, nagrinėjamu atveju, nesant šalių raštu sudaryto susitarimo dėl konkrečių vaiko lavinimui skirtų išlaidų, Taikos sutarties 5 punkto sąlyga, susijusi su atsakovo pareiga apmokėti ½ dalį vaiko lavinimui skirtų išlaidų, apskritai negalėtų būti vykdoma priverstinai. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti sprendžiamas teismo patvirtintos taikos sutarties nevykdymo klausimas.
17. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai kvalifikavo ieškinio dalyką, kadangi pats motinos sprendimo apie vaiko poreikį gauti atitinkamas paslaugas priėmimas negali apriboti tėvo valdžios. Atsakovas negali priimti sprendimo dėl to, ar vaikui reikalingas korepetitorius ar ne, kadangi pats sprendimas yra nulemtas dukters poreikių ir ieškovės galimybės skirti tam papildomas lėšas. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 išaiškinta, kad pagal įstatymą vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomomis vaiko priežiūros išlaidomis. Papildomos vaiko priežiūros poreikis yra objektyvus veiksnys, tačiau tiek jis, tiek šio poreikio patenkinimo būdo ir priemonių parinkimas tėvų gali būti suvokiami subjektyviai ir dėl to skirtingai. Atsižvelgiant į tai ir į tėvų valdžios lygybės principą (CK 3.156 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 5, 6 dalys, 3.163 straipsnio 1 dalis) bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai.
19. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo 2022 m. rugsėjo 15 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinio reikalavimas, kuriuo prašoma pakeisti Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2 -9250-1043/2020 nutartimi patvirtintos taikos sutarties 5 punktą, be kita ko, nurodant, kad apie vaiko poreikį gauti vaiko lavinimui skirtas paslaugas sprendžia tik vienas iš tėvų – A. P. , prieštarauja tėvų valdžios lygybės principui (CK 3.156 straipsnis, 3.163 straipsnio 1 dalis). Toks ieškinio reikalavimas taip pat neatitinka 18 punkte nurodyto kasacinio teismo išaiškinimo, jog teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių turi abu tėvai. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pagrįsta pripažintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartimi patvirtintos 2020 m. spalio 19 d. taikos sutarties 5 punkto sąlygą, numatant, jog apie vaiko poreikį gauti atitinkamas paslaugas sprendžia A. P. .
Dėl civilinio proceso kodekso normų (ne)pažeidimo
20. Apeliantė nurodo, jog teismas, priimdamas sprendimą atmesti ieškinį, padarė procesinį pažeidimą, kadangi neišnagrinėjo bylos iš esmės, nepasisakė dėl papildomų išlaidų dengimo sąlygų ir tuo būdu priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą. Apeliantės teigimu, teismas, įvertinęs vaiko poreikių tenkinimui skirtų lėšų realumą ir pagrįstumą, turėjo priimti sprendimą, kuriuo ieškinys būtų tenkinamas bent iš dalies, priteisiant išlaidas, kurios yra pateiktos ir ištirtos bylos nagrinėjimo metu. Apeliantė nurodo, jog byloje pareiškus reikalavimą pripažinti, kad atsakovui tenka pareiga apmokėti pusę ieškovės patirtų vaikui skirtų išlaidų papildomam mokymuisi, byloje esant įrodymams apie patirtų išlaidų dydį ir pagrįstumą, teismas turėjo spręsti apie šių konkrečių išlaidų atlyginimą ieškovei, kadangi tai atitinka ieškovės reikalavimo pagrindą ir tikslus – gauti 50 proc. patirtų išlaidų atlyginimą. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka iš dalies.
21. Kokios bylos laikytinos šeimos bylomis, iš dalies atskleidžia CPK XIX skyriaus struktūra, kuria remiantis galima skirti šias šeimos bylų rūšis: 1) dėl santuokos nutraukimo, pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) (CPK XIX skyriaus II skirsnis); 2) dėl tėvystės (motinystės) nustatymo (CPK XIX skyriaus III skirsnis); 3) dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo (CPK XIX skyriaus IV skirsnis); 4) dėl tėvų valdžios apribojimo (CPK XIX skyriaus V skirsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2012). Kasacinis teismas praplėtė CPK XIX skyriaus taikymą, nurodęs, kad materialiojoje teisėje įtvirtinta daug platesnių ginčų, kylančių iš šeimos teisinių santykių, pavyzdžiui: ginčai dėl sutuoktinių turto padalijimo (CK trečiosios knygos VIII skyrius), dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnis), dėl išlaikymo vaikui priteisimo (CK 3.194 ir kt. straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad visose šiose bylose esama viešojo intereso ir visos jos kyla iš to paties pobūdžio materialinių teisinių santykių, CPK XIX skyriuje įtvirtinti procesiniai šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai taikomi visoms šeimos byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2012).
22. Šeimos teisiniai santykiai – tai civiliniai teisiniai santykiai, susiklostantys tarp šeimos narių ir kitų asmenų, kuriuos sieja giminystės ar kitokie ryšiai. Šeimos teisės normos reglamentuoja turtinius ir asmeninius neturtinius fizinių asmenų santykius, atsirandančius santuokos, bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės), kraujo giminystės, įvaikinimo, globos ir rūpybos, vaikų auklėjimo pagrindu. Taigi, civilinės bylos priskyrimą šeimos bylų kategorijai lemia civilinių teisinių santykių, iš kurių yra kilęs šalių ginčas, atsiradimo pagrindas, t. y. šių santykių prigimtis. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl išlaikymo vaikui priteisimo, todėl nagrinėjama byla yra priskirtina šeimos bylų kategorijai.
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Tokio pobūdžio šeimos bylose teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ar apeliacinio skundo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir viešąjį interesą atitinkantį sprendimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016 21 punktą).
24. Civilinio proceso kodekso 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose įtvirtintą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Minėta, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021, 53, 55 punktai).
25. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad šeimos, kaip socialinio ir teisės instituto, svarba didina viešąjį interesą ginti šeimos narių teises ir teisėtus interesus ir lemia tam tikrus šių bylų nagrinėjimo ypatumus, t. y. reikšmingas kai kurių pagrindinių civilinio proceso principų išimtis. Prie tokių ypatumų pirmiausia priskirtinas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose. Siekdamas ne tik formaliuoju, bet ir materialiuoju aspektu priimti teisingą sprendimą, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys, žr., pvz., pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
26. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, jog bylos nagrinėjimo metu šalys įrodinėjo nepilnamečiam vaikui D. B. matematikos ir lietuvių kalbos korepetitorių pagalbos reikalingumą/nereikalingumą, dėstė argumentus dėl šiems korepetitoriams skirtų išlaidų pagrindimo, tačiau ieškovė nei ieškinyje, nei teismo posėdyje nekeitė ieškinio dalyko ir pagrindo, kitų turtinio pobūdžio reikalavimų taip pat nereiškė, todėl šių išlaidų atlyginimo, išlaikymo dydžio pakeitimo klausimų teismas nenagrinėja ir dėl jų nepasisako (žr. teismo sprendimo 19 punktą).
27. Teisėjų kolegija pažymi, jog teisėjo vadovavimo procesui principas įtvirtina teisėjo pareigą jam, laikantis teisės į tinkamą teismo procesą, rungimosi ir kitų civilinio proceso principų, užtikrinti tinkamą bylos išnagrinėjimą, rūpintis, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, esant pagrindui patikslinti šalių pareigą įrodinėti, nurodyti, kokias aplinkybes būtina nustatyti, kad būtų teisingai išnagrinėta byla, pasiūlyti pateikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti (CPK 159, 179 straipsniai).
28. Pasirengimo bylos nagrinėjimui metu turi būti išsiaiškinama, kokio materialiaus teisinio rezultato siekia ieškovas. Iškilus neaiškumams, pirmosios instancijos teismas, po ieškinio priėmimo ruošdamasis bylos nagrinėjimui, bei pravedęs parengiamąjį posėdį, turi teisę pasiūlyti šalims galutinai suformuluoti ieškinio ir atsikirtimų pagrindą, dalyką, patikslindamas jų pareigą įrodinėti, pateikti bylai reikšmingus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje, tuo užtikrinant civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus.
29. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis 25 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, susijusia su civilinio proceso principų išimčių taikymu šeimos bylose, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio faktinį pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, patvirtinančias, jog šalims nepavyksta susitarti ir atsakovas nebesutinka skirti lėšų papildomam šalių nepilnametės dukters D. B. lavinimui, nagrinėjamu atveju turėjo būti aktyvus siekdamas ne tik formaliai, bet ir materialiuoju aspektu priimti teisingą sprendimą byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju teismas turėjo pareigą išaiškinti ieškovei teisę patikslinti ieškinio reikalavimus dėl papildomų vaiko priežiūros išlaidų (korepetitorių paslaugoms apmokėti) priteisimo.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad neįvykdęs pareigos šeimos bylose veikti aktyviai ir dėl to nenustatęs teisingam ginčo išnagrinėjimui svarbių aplinkybių, neišsprendęs papildomų vaiko priežiūros išlaidų (ne)priteisimo klausimo, pirmosios instancijos teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio reikalavimus, neatskleidė ginčo esmės. Pagal byloje pateiktus reikalavimus bei įrodymus šių klausimų negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama didele apimtimi naujais aspektais. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
31. Aptarti argumentai sudaro pagrindą ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalį, kuria nebuvo išspręstas papildomų vaiko priežiūros išlaidų (ne)priteisimo klausimas, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
32. Teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų pasiūlyti ieškovei pateikti patikslintą ieškinį, įvardinant prašomų priteisti papildomų vaiko priežiūros išlaidų dydį, papildomos vaiko priežiūros poreikio pobūdį (vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio), papildomų vaiko priežiūros išlaidų priteisimo formą (periodinėmis išmokomis, vinkartine pinigų suma ar turtu). Sprendžiant, ar papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdas ir priemonės buvo būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas, teismas turėtų aiškintis aplinkybes, susijusias su galimomis papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdo ir priemonių alternatyvomis, jų finansavimo šaltinių alternatyvomis, tėvų turtine padėtimi, ankstesne šalių praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Teisėjų kolegija, panaikinusi teismo sprendimo dalį, kuria nebuvo išspręstas papildomų vaiko priežiūros išlaidų (ne)priteisimo klausimas, naikina ir teismo sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos tarp šalių bylinėjimosi išlaidos, nes jų paskirstymas priklauso ir nuo to, kaip bus išspręstas klausimas dėl papildomų vaiko priežiūros išlaidų (ne)priteisimo. Atsakovo atstovas pateikė prašymą priteisti apeliaciniame procese atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (dokumento numeris DOK-732). Kadangi bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalį, kuria nebuvo išspręstas papildomų vaiko priežiūros išlaidų (ne)priteisimo klausimas, taip pat paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.