- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-08
- Bylos Nr.
- e2-1077-1014/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16669-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Kazlauskienė
- Ieškovas
- V. N., J. N.
- Atsakovas
- V. D.
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,Langausta“
- Advokatai
- Vytautas Griežė, Virginijaus Bitė
- Kategorijos
- 2.6.10.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei, Astai Zacharevičienei,
dalyvaujant ieškovams V. N. ir J. N., jų atstovui advokatui Virginijui Bitei, atsakovui V. D., jo atstovui advokatui Vytautui Griežei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. N. ir J. N. pareikštą ieškinį atsakovui V. D. dėl išlaidų daikto trūkumams ištaisyti atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo byloje UAB ,,Langausta“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovai V. N. ir J. N. (toliau – ir Ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. D. (toliau – ir Atsakovas), kuriuo prašo priteisti 3 921,71 Eur daikto trūkumų šalinimo išlaidas, 242 Eur eksperto paslaugų išlaidų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą bylos išlėkimo teisme ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimo išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad pagal 2020-07-09 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (toliau - Sutartis) Ieškovai iš Atsakovo nupirko Butą/Patalpą - Butą, (duomenys neskelbtini) (toliau - Namas), su dalimis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini). Prieš Sutarties pasirašymą Namo apžiūra, derinimas dėl sąlygų vyko su nekilnojamojo turto agentūros „Akorus“ konsultantu G. K. Vėliau, jau pasirašius Sutartį, dėl visų per pirminę apžiūrą nustatytų trūkumų, jų pašalinimo ir kitų su Namo pardavimu susijusių papildomų klausimų (langų rankenų, namo įrangos dokumentų ir garantinių raštų perdavimo, sunaudotos elektros skaitiklio rodmenų suderinimo, kompensavimo už apžiūros metu nustatytus trūkumus, nepabaigtus įrengimo darbus ir kt.) ir bendravimas dėl vėlesnių defektų klausimų vyko ne su Atsakovu tiesiogiai, o su jo atstovu (patikėtiniu) V. I.
1.1. 2020 m. spalio mėnesį buvo užfiksuotas stiprus Namo stogo bildesys įtariant, kad atplyšo skardinio stogo detalė. Ieškovas V. N. su V. I. ne kartą kalbėjo telefonu ir prašė informuoti Atsakovą geranoriškai sutvarkyti minėtus stogo trūkumus, taip pat kuo skubiau perduoti jam, kaip pirkėjui, privalomas pateikti Namo lauko durų ir langų atitikties deklaracijas. Atsakovas nė karto nesusisiekė nei dėl Namo stogo trūkumų apžiūros, nei dėl atitikties deklaracijų pateikimo, o visas bendravimas toliau vyko per V. I., kuris porą mėnesių taip pat nereagavo į nuolatinius Ieškovų prašymus atvykti apžiūrėti galimų Namo stogo trūkumų bei nepateikė prašomų atitikties deklaracijų.
1.2. 2020 m. spalio-lapkričio mėnesį buvo baigti Namo sienų tinkavimo darbai ir 2020-11-26 po stiprios liūties buvo užfiksuotas vandens pratekėjimas siena nuo stogo. V. I. buvo operatyviai informuotas apie galimus trūkumus su prašymu atvykti su Ieškovais apžiūrėti ir aptarti trūkumų pašalinimo ar nuostolių kompensavimo sąlygas, kurios numatytos pagal Sutartį. Dėl minėtų Namo stogo trūkumų sudrėko jau nutinkuotos sienos, todėl reikėjo jas pertinkuoti, taip pat išaugo didelė vėlesnė sienų drėkimo tikimybė. Todėl siekiant apsisaugoti nuo dar didesnių būsimų nuostolių nebuvo vykdomi tolimesni Namo apdailos darbai (glaistymas, dažymas, lubų uždėjimas).
1.3. Namo stogo trūkumų apžiūrai su savo stogo ekspertu 2020-11-29 atvyko tik V. I., o Atsakovas nepasirodė. Per apžiūrą buvo nustatyta, kad vandens pratekėjimas įvyko dėl nekokybiškai apsiūtų stogo kaminų, taip pat V. I. atsivestas ekspertas po pirminės apžiūros žodžiu įvardino ir daugiau rimtų stogo trūkumų: atplyšusi stogo skarda, neužsandarinta vėjo izoliacinė juosta, nesandariai ir nekokybiškai sudėtos stogo skardos, dėl ko per plyšius po skarda prateka vanduo ir išauga vandens pratekėjimo ant vidinių sienų rizika. Ekspertas taip pat padarė išvadą, kad dėl šių išorinių stogo defektų po skarda kaupiasi perteklinė drėgmė, gali pradėti pūti medinės stogo gegnės, todėl, anot eksperto, Namo stogą reikia kuo skubiau remontuoti norint išvengti vėlesnės galimos vandens pratekėjimo rizikos ir nuostolių.
1.4. Minėti Atsakovo atstovo veiksmai (atvykimas į Namo apžiūrą ir Namo trūkumų fiksavimas) leido Ieškovams manyti, kad Atsakovas pripažįsta prievolę pašalinti Namo trūkumus. Tačiau vėliau Ieškovams bandant su V. I. ne vieną kartą telefonu tartis, kad trūkumai būtų kuo skubiau ištaisyti arba būtų kompensuoti patirti nuostoliai ir remonto darbai (nes artėjo žiemos sezonas), o apie situaciją būtų informuotas Atsakovas arba kad būtų pateiktas Atsakovo mobilaus telefono numeris, V. I. pradėjo to vengti.
1.5. 2020 m. gruodžio - 2021 m. sausio mėnesiais paaiškėjo ir Namo lauko durų trūkumai bei nesandarumas - pradėjo kauptis vanduo, šonuose susidarė šerkšno juostos, pro plyšius skverbėsi šaltis, nors Namas prieš tai jau porą mėnesių buvo intensyviai šildomas grindiniu šildymu.
1.6. Ieškovams dar kelis kartus paprašius V. I. pateikti Atsakovo mobilų telefoną, siekiant aptarti ne tik stogo, bet ir lauko durų bei langų, taip pat lauko durų atitikties deklaracijų pateikimo klausimus, V. I. nustojo atsiliepinėti į Ieškovų telefono skambučius, o 2021-01-11 ir 2021-01-13 SMS žinutėmis perspėjo Ieškovus daugiau nerašyti ir netrukdyti.
1.7. Po minėtų Atsakovo atstovo veiksmų Ieškovai pradėjo suprasti, kad Atsakovas (jo atstovas) vis dėlto neketina vykdyti prievolės pašalinti Namo trūkumus. Todėl 2021-01-29 Ieškovas V. N. Atsakovui išsiuntė oficialią pretenziją, kurioje buvo įvardinti nustatyti Namo trūkumai, paprašyta iki 2021-02-08 susisiekti ir sutarti dėl laiko nustatytų trūkumų apžiūrai, suderinti trūkumų pašalinimo terminą arba aptarti nuostolių kompensavimo dydį ir sąlygas pagal Sutarties 8.4 punktą, taip pat informuoti Ieškovus, kada bus pateikti Namo pridavimui ir energetinės klasės nustatymui Atsakovui privalomos pateikti langų ir lauko durų atitikties deklaracijos.
1.8. Po pretenzijos išsiuntimo Ieškovai gavo Atsakovo 2021-02-08 pasirašytą atsakymą į pretenziją, kurioje Atsakovas neigė savo atsakomybę. Šį Atsakovo atsakymą Ieškovai įvertino, kaip Atsakovo nenorą taikiai spręsti Namo trūkumų pašalinimo klausimus, todėl ėmėsi aiškintis, kaip galėtų trūkumus pašalinti savo lėšomis, o vėliau iš Atsakovo pareikalauti patirtų išlaidų atlyginimo. Ieškovai turėjo kuo skubiau šalinti Namo trūkumus ne tik dėl rizikos vėliau patirti dar didesnių nuostolių (dėl pro stogą pratekančio vandens), bet ir dėl Ieškovų įsipareigojimui bankui užregistruoti 100 proc. Namo baigtumą iki 2021-06-01, ko be iš Atsakovo prašytų Namo langų, durų deklaracijų Ieškovai taip pat negalėjo padaryti.
1.9. Prieš pradėdami trūkumų šalinimo darbus Ieškovai išsikvietė statybų ekspertą E. L. (kv. a. Nr. 22394), kuris savo 2021-04-12 ataskaitoje užfiksavo Namo trūkumus.
1.10. Tikintis, kad Atsakovas vis dėlto geruoju įvykdys savo prievoles dėl Namo trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, 2021-05-24 Ieškovų advokatas Atsakovui registruotu paštu ir Atsakovo atstovui V. I. el. paštu pateikė dar vieną (pakartotinę) pretenziją, kuria paprašyta Atsakovo ne vėliau kaip iki 2021-05-28 į Ieškovo V. N. banko sąskaitą sumokėti minėtą Ieškovų išlaidų Namo trūkumams ištaisyti sumą. Tačiau iki minėto termino Atsakovas išlaidų nesumokėjo.
1.11. 2021-06-03 Ieškovų advokatas gavo Atsakovo el. laišką, kuriuo Atsakovas patvirtino gavęs pakartotinę pretenziją registruotu laišku ir nurodė atsakysiąs iki 2021-06-14. Atsakovas vėliau pasiūlė kompensuoti tik 2500 Eur išlaidų dalį, kas iš esmės netenkina Ieškovų.
Atsiliepimas
3. Atsakovo V. D. atsiliepimu į ieškinį, prašoma ieškovės pareikštą ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, kad Ieškovų reikalavimas nepagrįstas, nes ieškovai žinojo, kad perka nebaigtą statyti namą, žinojo, kad namo stogo statybos darbai nėra užbaigti, ir, įvertinę namo techninę būklę, pirko turtą už šalių sutartą kainą, be to, Atsakovas iš anksto ieškovui kompensavo galimų daikto trūkumų, nenustatytų iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, bet galinčių paaiškėti ateityje, pašalinimo išlaidas.
1.1. Atsakovas 2019 m. internetiniame portale „Aruodas“ paskelbė skelbimą, kad parduoda 132 kv. m. ploto namą (duomenys neskelbtini), su namui priskirtu 3,5 ha ploto žemės sklypo dalimi (tikslus žemės sklypo dalies plotas - 3,69 ha). Atsakovui skelbime pateikus informaciją apie parduodamą turtą ir nustačius parduodamo turto kainą - 112 500 EUR, parduodamu turtu susidomėjo ieškovai. Ieškovai keletą kartų buvo atvykę apžiūrėti parduodamą turtą, keletą kartų atvyko kartu su statybos specialistais, kurie įvertino namo būklę ir būsimas išlaidas namo statybos darbams užbaigti. Ieškovams kaina už atitinkamos būklės turtą buvo priimtina, tad šalys susitarė, kad ieškovai iš atsakovo perka patalpą/butą (duomenys neskelbtini), su 3,69 arų ploto žemės sklypo dalimi (duomenys neskelbtini), už 112 500 EUR kainą. Susitarę dėl esminių sutarties sąlygų šalys pradėjo rengti dokumentus notarinei pirkimo- pardavimo sutarčiai sudaryti, ieškovai tvarkė dokumentus perkamo turto finansavimui banke gauti ir kt. Prieš pat notarinės pirkimo- pardavimo sutarties sudarymą šalys susitarė, kad už tą pačią šalių sutartą 112 500 EUR kainą atsakovas ieškovams parduos namą su didesnio ploto žemės sklypo dalimi, t. y. 5,74 arų ploto žemės vietoje anksčiau sutartų 3,69 arų ir šia padidinta žemės ploto dalimi bus ieškovui iš anksto kompensuotos išlaidos dėl galimų parduodamo turto trūkumų, kurie gali paaiškėti ateityje. Ieškovai su atsakovu 2020-07-09 sudarė šias aplinkybes patvirtinantį rašytinį susitarimą, kuriuo ieškovai patvirtino, kad jie pretenzijų dėl namo statybos darbų užbaigimo ar defektų pašalinimo darbų pardavėjui neturi ir neturės ateityje.
1.2. Ieškovų pateiktas reikalavimas priteisti namo trūkumų pašalinimo išlaidas prieštarauja šalių sudarytiems susitarimams. Galimų daikto trūkumų kompensavimo klausimas tarp šalių jau išspręstas, todėl ieškovų reikalavimas priteisti daikto trūkumų pašalinimo išlaidas nepagrįstas ir atmestinas.
1.3. Pažymėtina, kad ieškovams neatlygintinai būsimų išlaidų kompensavimo forma perleistos žemės sklypo dalies vertė yra didesnė negu ieškovų patirtos išlaidos namo trūkumams pašalinti. Pagal 2018 m. atliktą atsakovui priklausiusio 5,74 arų ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (ankstesnis sklypo adresas) vertės nustatymą sklypo rinkos vertė sudarė 38 000 EUR. Taigi vieno aro kaina sudarė 6 620 EUR (38 000 EUR : 5,74 a). Ieškovams neatlygintinai kaip išankstinė kompensacija buvo perleista 2,05 arų plotas, taigi šio žemės ploto vertė buvo apie 13 570 EUR (6620 EUR x 2,05 a). Tuo metu ieškovai daikto trūkumams pašalinti, kaip nurodyta ieškinyje, patyrė tik 3 921,71 EUR.
Šalies argumentai
1.4. Ieškovų nurodytų namo trūkumų apimtis bei priežastinis ryšys tarp daikto trūkumų ir atliktų statybos remonto darbų nepagrįsti įrodymais. Atsakovas sutinka, kad buvo nekokybiškai apsiūti stogo kaminai. Tačiau, pavyzdžiui, net gi nustačius, kad stogo skarda sudėta nekokybiškai ir nesandariai, kaip kad teigia ieškovai, nebuvo jokios būtinybės buvusią stogo skardą keisti į naują skardą.
1.5. Ieškovai nepateikia jokių įrodymų, kad namo lauko durys nebuvo sandarios, kad ant durų kaupėsi vanduo, susidarė šerkšnas. Jeigu tokios aplinkybės buvo, to priežastis galėjo būti ta, kad namas žiemos metu nebuvo tinkamai šildomas. Ieškovai sako netiesą, kad namas 2020 m. gruodžio - 2021 m. sausio mėnesiais buvo intensyviai šildomas grindiniu šildymu. Atsakovo atstovas minėtu laikotarpiu lankėsi ieškovų name ir name dar nebuvo įrengtas grindinis šildymas. Namas buvo šildomas keliais buitiniais elektros šildytuvais. Toks šildymas šaltą žiemą nepakankamas 132 kv. m. ploto namui apšildyti. Ieškovų pateiktoje eksperto parengtoje gyvenamojo namo stogo defektų vertinimo ataskaitoje pateikta išvada, kad durys peršąla, tačiau pagal ataskaitą ekspertas objektą apžiūrėjo pavasarį, 2021-04-12, kai nebuvo jokio šalčio.
1.6. Be to, iš ieškovų pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, kad ieškovai naujas duris įgijo dar iki eksperto atliktos apžiūros, t. y. 2021-03-29, naują stogo dangą įgijo 2021-04-02. Dėl to stogo defektų vertinimo ataskaitos išvados kelia abejonių jų pagrįstumu. Kita vertus, tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovai naujas statybos medžiagas įgijo ne dėl eksperto išvada nustatytų daikto trūkumų, o dėl kitų ieškovų neatskleistų priežasčių.
4. Ieškovės dubliku teigiama, kad nei Atsakovas, nei Atsakovo atstovas (patikėtinis) V. I. nedalyvavo nei vienoje iš pirminių Namo apžiūrų ir su jais nebuvo aptartos tokios sąlygos, jie nepateikė išsamios informacijos apie nekokybiškai atliktus statybos darbus bei trūkumus. Visas apžiūras organizavo nekilnojamojo turto agentūros „Akorus“ atstovas G. K..
1.1. Prieš Sutarties pasirašymą jau per pirminę Namo apžiūrą Ieškovai nustatė visą eilę Namo trūkumų ir nebaigtų darbų: nesudėti ir neapšiltinti langų apvadai, nekokybiškai sudėti langai, nelygios, nekokybiškai užbetonuotos grindys, izoliacinėmis sandarinimo putomis neapipurkštos vidinės namo lubos, judanti (nestabili) sienos pertvara pirmajame aukšte, įskilusi jungiančioji siena pirmame aukšte, neištinkuotos sienos ir kt. Tai patvirtina ir prieš Sutarties sudarymą (2020-06-15) darytos ir G. K. siųstos nuotraukos bei su G. K. vykdytas susirašinėjimas.
1.2. Ieškovai informavo G. K., kad privaloma sąlyga sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį yra šių nustatytų trūkumų pašalinimas. Iš bendravimo su G. K. Ieškovai suprato, kad Atsakovas, jo atstovas V. I. labai skuba sudaryti sandorį ir nenori jo atidėti iki trūkumų pašalinimo. Atsakovo atstovas V. I. per G. K. pateikė pasiūlymą šiuos per pirminę apžiūrą nustatytus konkrečius trūkumus pašalinti Ieškovams savo lėšomis, o už jų pašalinimą kompensuoti parduodant Namą su didesniu žemės plotu (5,74 arų vietoj 3,69 arų). Ieškovai, įvertinę šių konkrečių konstatuotų trūkumų galimas šalinimo išlaidas, su tokia konkrečių konstatuotų trūkumų kompensavimo forma sutiko, todėl nusprendė pasirašyti Sutartį.
1.3. Akivaizdu, kad Ieškovai per pirminę Namo apžiūrą galėjo tik fragmentiškai identifikuoti ir vizualiai įvertinti matomus Namo statybos bei įrengimo trūkumus, tačiau negalėjo žinoti ir įvertinti visų paslėptų nekokybiškai atliktų statybos ir įrengimo darbų bei trūkumų, kurie paaiškės ateityje per įstatymo nustatytą garantinį laikotarpį, negalėjo objektyviai įvertinti tų trūkumų, jų masto ir dėl to galimų patirti finansinių nuostolių. Objektyviai logikai prieštarauja teiginys, kad Ieškovai už kiek didesnę negu 13 tūkst. Eur sumą neva atsisakytų pretenzijų dėl bet kokių ateityje paaiškėjusių Namo trūkumų, kurių šalinimo išlaidos gali siekti ir dešimtis tūkstančių eurų. Tai reikštų reikalavimą prisiimti neprotingą riziką.
Atsiliepimas
1.4. Pasirašyto 2020-07-09 susitarimo tekstas negali būti aiškinamas tokiu būdu, kad neva Ieškovai atsisakė bet kokių ateities pretenzijų dėl bet kokių vėliau paaiškėjusių (naujų) Namo trūkumų. Tai įrodo (patvirtina) šios aplinkybės ir įrodymai: Atsiliepime neatskleidžiamos visos minėto susitarimo pasirašymo aplinkybės. Kaip minėta, žodinis pasiūlymas dėl nustatytų Namo trūkumų kompensavimo didesne Sklypo dalimi buvo pateiktas ir priimtas prieš Sutarties pasirašymą. Sutarties pasirašymo metu pas notarę, dalyvaujant Ieškovams, V. D., V. I., G. K., G. K. greitomis vietoje (notarų biure) parengė susitarimo tekstą ir pateikė Ieškovams pasirašyti. Kadangi Ieškovai tuo metu turėjo peržiūrėti ir pasirašyti didelį kiekį ir didelės apimties dokumentų (Sutartį, jos priedus ir kt.), jie turėjo galimybes tik greitai perskaityti pateiktą susitarimo tekstą ir jį suprato vienareikšmiškai: kad susitarimo tekstas atspindi minėtą žodinį susitarimą, t. y. kad didesne Sklypo dalimi kompensuojami būtent nustatyti Namo trūkumai, proporcingai įvertinus jų pašalinimo finansines išlaidas, todėl jie susitarimą pasirašė.
1.5. Aukščiau nurodytą Ieškovų įsitikinimą patvirtina ir paties susitarimo teksto lingvistinė analizė. Susitarime niekur nėra aiškiai nurodyta, kad Ieškovai atsisako pretenzijų dėl bet kokių ateityje paaiškėsiančių (naujų) Namo trūkumų. Tekste kalbama apie perkamo turto apžiūrą iki Sutarties pasirašymo ir toliau dėstomi patvirtinimai yra būtent dėl tos apžiūros metu nustatytų trūkumų ir Namo būklės;
1.6. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos turi būti aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Kaip minėta, susitarimo tekstą parengė Pardavėją atstovaujantis nekilnojamojo turto agentūros atstovas G. K., o Ieškovai tas sąlygas tik sutiko priimti. Tad susitarimo tekstas, kilus ginčui, turi būti aiškinamas Ieškovų naudai ir Atsakovo nenaudai, t. y. kad apima tik iki Sutarties pasirašymo nustatytus Namo trūkumus;
1.7. Susitarimo tekste nurodoma, kad Ieškovai atsisako Sutarties 8.4 ir 8.5 punktuose numatytų garantijų ir Pardavėjo įsipareigojimų. Jeigu tokia frazė būtų aiškinama taip, kad atsisakoma šių Sutarties punktų dėl visų bet kokių ateityje paaiškėsiančių Namo trūkumų, tai prilygtų Sutarties pakeitimui (minėtų punktų panaikinimui), o tokiam sutarties pakeitimui būtų būtina notarinė forma (CK 6.183 str. 3 d.). Pažymėtina, kad susitarimas buvo pasirašytas šalims esant notarų biure dar iki pačios Sutarties pasirašymo. T. y. buvo galimybės pakoreguoti atitinkamus Sutarties punktus, jeigu toks poreikis šalims atsirado. Tačiau to nebuvo padaryta. Dar daugiau, Sutarties pakeitimas dėl didesnės Sklypo dalies buvo pas notarę pasirašytas po savaitės - 2020-07-16, tačiau ten vėlgi nieko apie būsimų pretenzijų atsisakymą nebuvo nurodyta;
1.8. Susitarimo tekstas negali būti aiškinamas kitaip dar ir dėl tos priežasties, kad pats atsisakymas bet kokių pretenzijų dėl bet kokių ateityje paaiškėsiančių (naujų) Namo trūkumų, būtų negaliojantis sandoris:
1.9. Kalba eina apie įstatymines pardavėjo garantijas dėl parduoto daikto kokybės ir apie neva išankstinį atsisakymą pirkėjo teisės reikšti pretenzijas dėl daikto trūkumų. CK 2.6 straipsnis numato draudimą sandoriais riboti asmenų teisnumą ir veiksnumą bei tokių sandorių pasekmę - negaliojimą. Pirkėjo subjektinė teisė reikšti pardavėjui pretenzijas atsiranda, tik paaiškėjus konkretiems trūkumams. Iki tol tokia pirkėjo teisė, nurodyta įstatyme, yra objektinė (abstrakti) ir yra asmens teisnumo dalis. Objektinės teisės išankstinis atsisakymas galėtų būti vertinamas kaip teisnumą ribojantis sandoris, ką draudžia minėta CK 2.6 straipsnio norma;
1.10. Tą faktą, kad didesnė Sklypo dalis reiškė kompensavimą už nustatytus Namo trūkumus įrodo ir tas faktas, kad Sutartis buvo sudaryta pirmine Atsakovo skelbimo kaina (112500 Eur), jos nė kiek nesumažinant, nors nėra ginčo, kad buvo nustatyta daug Namo trūkumų. Tai akivaizdžiai rodo, kad nustatytų trūkumų kompensavimas buvo išspręstas ne kainos mažinimo, o sandorio objekto praplėtimo būdu.
1.11. Atsakovas pats pripažįsta, kad buvo nekokybiškai ir nesandariai apsiūti Namo stogo kaminai. Tačiau, nepateikdamas įtikinamų argumentų, Atsakovas teigia, kad nebuvo būtinybės dėl to buvusią stogo skardą keisti į naują. Atsakovas nepaaiškina, kaip įmanoma tokio pobūdžio trūkumus ištaisyti sudedant atgal jau naudotą, sulankstytą, su tvirtinimo skylėmis buvusią skardą. Tokią galimybę atmetė ir tokius darbus atliekantys profesionalai, su kuriais Ieškovai konsultavosi.
1.12. Nepagrįsti yra Atsakovo teiginiai ir dėl lauko durų. Lauko durų sandarumo trūkumai išryškėjo nuo 2020 gruodžio mėnesio orams atšalus iki minusinės temperatūros. Kartu su Dubliku Ieškovai pateikia nuotraukas, darytas 2020-12-22 ir 2021-01-15, iš kurių aiškiai matyti, kad šaltuoju metu periodu lauko durys buvo nesandarios, ant jų kaupėsi vanduo ir susidarė šerkšnas, ką vėliau patvirtino ir ekspertas.
1.13. Atsakovo teiginys, kad „Ieškovai sako netiesą, kad namas 2020 gruodžio - 2021 sausio mėnesiais buvo intensyviai šildomas grindiniu šildymu. Atsakovo atstovas minėtu laikotarpiu lankėsi ieškovų name ir name dar nebuvo įrengtas grindinis šildymas. Namas buvo šildomas keliais buitiniais elektros šildytuvais“ yra klaidinantis ir neatitinkantis tiesos:
1.14. Namas buvo pirktas su įrengtu grindiniu šildymu. Tai užfiksuota 2020-06-18 turto vertinimo ataskaitoje;
1.15. Grindinis šildymas Name buvo pajungtas 2020 gruodžio mėn. pradžioje. Tai įrodo dujų eksploatavimo darbų vadovo pasirašytas „Bosch“ dujų katilo įrenginio patikrinimo ir eksploatavimo pradžios garantinis talonas, fiksuojantis dujų katilo eksploatavimo pradžią 2020-12-11. Buitiniai prietaisai Namo šildymui išvis nebuvo naudojami;
1.16. 2020-11-29 Atsakovo atstovas V. I. su savo ekspertu atvyko stogo apžiūrai, identifikavo ir pripažino nustatytus trūkumus, taip pat fiksavo dėl nekokybiško stogo užlietas sienas. Iškart po to, 2020-11-30, V. I. portale rekvizitai.lt pateikė raginimą rangovui UAB „Langausta“, kuriame vėlgi nurodė, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, minėjo tuos pačius trūkumus, kuriuos nurodė Ieškovai, rašė, kad „yra daug kitų defektų“. Nei 2020-11-29 apžiūros metu, nei trumpuoju laikotarpiu po jos Atsakovas nesirėmė neva 2020-07-09 susitarimu panaikinta savo atsakomybe. Tai rodo, kad Atsakovas (jo atstovas) pripažino Namo trūkumų (nesandaraus stogo ir t. t.) buvimo faktą ir savo atsakomybę už juos, tačiau galimai nepavykus savo rangovą priversti juos pašalinti, pakeitė poziciją ir, Ieškovams pradėjus reikšti rašytines pretenzijas ir įspėjant dėl kreipimosi į teismą, pradėjo neigti savo atsakomybę.
5. Atsakovo tripliku prašoma atmesti ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimus atmesti visa apimtimi, atsakovas ieškinį laiko nepagrįstu, nes ieškovai iki sutarties sudarymo matė namo trūkumus, žinojo, kad namo statybos darbai neužbaigti, ir žinodami namo techninę būklę sutiko pirkti namą su 3,69 arų žemės sklypo dalimi už 112 500 EUR kainą. Ir tik prieš pat notarinės pirkimo- pardavimo sutarties sudarymą šalys susitarė, kad už tą pačią šalių sutartą 112 500 EUR kainą atsakovas ieškovams parduos namą su didesnio ploto žemės sklypo dalimi, t. y. 5,74 arų ploto žemės vietoje anksčiau sutartų 3,69 arų, ir šia padidinta žemės ploto dalimi bus ieškovams iš anksto kompensuotos išlaidos dėl galimų parduodamo turto trūkumų, kurie gali paaiškėti ateityje. Ieškovai su atsakovu 2020-07-09 sudarė šias aplinkybes patvirtinantį rašytinį susitarimą, kuriuo ieškovai patvirtino, kad jie atsisako 2020-07-09 notarinės sutarties 8.4. punkte ir 8.5 punkte nustatytų garantijų ir Pardavėjo (atsakovo) įsipareigojimų, ir pretenzijų dėl namo statybos darbų užbaigimo ar defektų pašalinimo darbų pardavėjui neturi ir neturės ateityje. Susitarime taip pat pažymėta, kad Pardavėjas prieš sutarties sudarymą padidino parduodamo žemės sklypo dalies plotą nuo preliminariai siūlyto pirkti 369 kv.m. ploto iki 574 kv. m. ploto, nedidindamas bendros Turto kainos, ir tokiu būdu iš anksto kompensuodamas būsimas namo statybos darbų užbaigimo ar defektų pašalinimo išlaidas. Kadangi ieškovams iš anksto buvo kompensuoti galimi daikto trūkumai ir, sutikdami su šia kompensacija, ieškovai atsisakė teisės dėl galimų trūkumų atsakovui reikšti pretenzijas ateityje, ieškovų ieškinys atmestinas.
1.1. Aplinkybes, kad šalys buvo preliminariai susitarę dėl namo su 3,69 arų ploto žemės sklypu, nepaisant to, kad ieškovai jau 2020-06-15 buvo nustatę namo trūkumus, ir rengė dokumentus būtent 3,69 arų ploto sklypo perleidimui, patvirtintų 2020-06-17 turto vertinimo ataskaita ir turto pirkimą ieškovams finansavusio AB SEB banko garantinis raštas. Atsakovas šių dokumentų neturi. Turto vertinimo ataskaitą turi ieškovai, ataskaitos išrašą pateikė teismui su dubliku, dėl to ieškovai įpareigotini pateikti turto vertinimo ataskaitą. Banko garantinis raštas yra Vilniaus rajono 1-jame notarų biure prie pirkimo- pardavimo sutarties medžiagos, šis dokumentas pareikalautinas iš notaro.
Šalies argumentai
1.2. Ieškovai teigia, kad objektyviai logikai prieštarautų ieškovų atsisakymas pretenzijų dėl bet kokių ateityje paaiškėjusių namo trūkumų, kurių šalinimo išlaidos gali siekti ir dešimtis tūkstančių eurų, tai reikštų prisiimti neprotingą riziką. Atsakovas neprieštarauja, kad tam tikros rizikos yra. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovams buvo papildomai pasiūlytas žemės plotas, padidinęs ieškovų įgyjamą žemės plotą daugiau nei 50 procentų. Ieškovai įgijo žymiai geresnės kokybės turtą, negu turėjo įgyti pagal preliminarų šalių susitarimą. Papildomai pasiūlyto žemės ploto vertė viršijo 13 000 EUR, jo vertė ateityje tik didės. Ateityje paaiškėsiantys taikumai tik galimi, jų gali ir neatsirasti. Ieškovams atsisakius pretenzijų dėl galimų ateityje paaiškėsiančių trūkumų, ieškovai neatsisakė pretenzijų namą stačiusios bendrovės atžvilgiu, taigi pasiliko galimybę kompensuoti galimus trūkumus. Įvertinus šias aplinkybes galima teigti, kad ieškovų atsisakymas pretenzijų ieškovui dėl galimų turto trūkumų iš dalies rizikingas, tačiau nebuvo nelogiškas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovai įgijo papildomą turto vertę. Kita vertus, ieškovams teigiant, kad papildomai gavus apie 13 000 Eur vertės žemės sklypo dalį pretenzijų atsisakymas dėl ateityje paaiškėsiančių namo trūkumų prieštarautų logikai, nes trūkumų pašalinimo išlaidos gali būti didesnės už papildomai gauto sklypo vertę, objektyviai logikai prieštarauja ir ieškovų aiškinimas, kad atsakovas padidino parduodamo sklypo plotą, tokiu būdu kompensuodamas ieškovų pirminės apžiūros metu nustatytus namo trūkumus, kai papildomai perleisto žemės sklypo vertė (virš 13 000 Eur) žymiai viršijo ieškovų nustatytų trūkumų pašalinimo išlaidas.
1.3. Nepagrįstas ieškovų argumentas, kad susitarimu deklaruotas ieškovų atsisakymas nuo sutarties 8.4 ir 8.5 punktuose nustatytų garantijų ir pardavėjo įsipareigojimų prilygsta sutarties pakeitimui, o sutarties pakeitimui būtina notarinė forma. Susitarimas negali būti traktuojamas kaip notarinės sutarties pakeitimas. Susitarime nėra jokių sąlygų, kuriomis keičiama notarinė sutartis. Susitarimu iš esmės yra šalių susitarta ir patvirtinama, kad ieškovams iš anksto sumokėta kompensacija už galimus ateityje paaiškėsiančius parduoto daikto trūkumus ir tokio dydžio kompensacija yra ieškovams priimtina, dėl to jie atsisako bet kokių pretenzijų. Notarinė forma yra privaloma nekilnojamojo turto perleidimo sandoriams. Tačiau notarinės formos nereikalaujama susitarimams dėl perleisto nekilnojamojo daikto trūkumų konstatavimo, įvertinimo, trūkumų kompensavimo fakto konstatavimo, trūkumų pašalinimo mąsto, būdo, formos ir pan.
1.4. Ieškovų argumentai, kad išankstinis atsisakymas reikšti pretenzijas dėl daikto trūkumų turėtų būti vertinamas kaip asmens teisnumą ribojantis sandoris ir dėl to yra negaliojantis, neturi jokio teisinio pagrindo. Susitarimu nėra ribojama ieškovų teisė kreiptis į teismą ar kitais būdais įgyti ar ginti savo pažeistas teises. Pretenzijų atsisakymas nėra susijęs su teisnumo ribojimu. Teisnumas ir veiksnumas reiškia fizinio asmens galėjimą turėti civilines teises ir pareigas, galėjimą savo veiksmais įgyti civilines teises ir civilines pareigas. Teisnumas ir veiksnumas reiškia galėjimą sudaryti sutartis savo nuožiūra. Pagal LR CK 6.156 str. įtvirtintą sutarties laisvės principą šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.). Jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityvioji teisės norma, tai šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų (CK 6.156 str. 5 d.). Taigi teisnumas reiškia ne tik galėjimą turėti teises, bet ir galėjimą turima teise nepasinaudoti, turimos teisės atsisakyti. Iš esmės šalių 2020-07-09 susitarime išreikštas pretenzijų atsakovui atsisakymas vertintinas kaip ieškovų teisnumo išraiška, o ne teisnumo ribojimas.
1.5. Ieškovai dublike nurodė, kad atsakovo atstovas V. I. 2020-11-29 atvyko stogo apžiūrai, identifikavo ir pripažino nustatytus trūkumus, po to portale rekvizitai.lt pateikė raginimą rangovui UAB „Langausta“ dėl namo defektų. Anot atsakovo, tokie atsakovo atstovo veiksmai rodo, kad atsakovas pripažino savo atsakomybę už trūkumus ir nesirėmė neva 2020-07-09 susitarimu panaikinta savo atsakomybe (dubliko 14 p.). Tokios ieškovų išvados nepagrįstos. Pirmiausiai pažymėtina, kad ieškovai 2020-07-09 susitarimu neatsisakė pretenzijų rangovo atžvilgiu. Atsakovo atstovas raginimu rangovui UAB „Langausta44 geranoriškai norėjo padėti ieškovams, t. y. paraginti rangovą, kad imtųsi spręsti jau ieškovams priklausančio namo problemas. Be to, rangovas statė dvibutį namą (duomenys neskelbtini) priklausantį dviem savininkams, defektų buvo abiejuose butuose. V. I. atstovavo abu savininkus, ir teikdamas raginimą rangovui jis labiau rūpinosi kito buto savininko, kuriuo buvojo motina T. I., interesais. Be namo statybos darbų trūkumų abu namo savininkai turi ir kitų pretenzijų rangovui UAB „Langausta44, kuris neatliko visus darbus, už kuriuos jam buvo sumokėta. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo atstovui pateikus raginimą rangovui, atsakovas tokiu būdu pripažino savo atsakomybę už trūkumus.
1.6. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovų prašomos priteisti namo trūkumų šalinimo išlaidos neviršija jiems kaip kompensacija papildomai perleistos žemės sklypo dalies vertės. Net sudėjus ieškovų iki sutarties sudarymo nustatytų trūkumų ir po sutarties sudarymo naujai paaiškėjusių trūkumų pašalinimo išlaidas, jos nesiekia padidinto ploto žemės sklypu kompensuotos vertės. Atsižvelgiant į šalių preliminarų susitarimą dėl pirkimo- pardavimo sutarties sąlygų ir įvertinus ieškovams papildomai neatlygintinai perleistą žemės sklypo dalį, iš esmės ieškovai iki šiol nuostolių nepatyrė.
6. Trečiasis asmuo UAB ,,Langausta“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
7. Teismo posėdžio metu ieškovai palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti ir pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atsiliepimas
8. Teismo posėdžio metu atsakovas V. D. nesutiko su ieškovės pareikštu ieškiniu bei palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytą poziciją. Paaiškino, kad sklypą jis įsigijo iš liudytojo V. I. motinos, kada nepamena, paėmė kreditą ir sau statėsi, liudytojas V. I. statėsi sau kartu su juo, bet, pakilus kainoms, atsirado finansinių problemų ir dėl to nutarė parduoti. Su liudytoju V. I. pažįstamas seniai, buvo klasiokais, šiuo metu yra draugai. Jis yra davęs įgaliojimą liudytojui V. I. dėl pardavimo klausimų. Nurodė, kad pats prižiūrėjo vykdytas statybas, šiuo metu pats dirba statybininku (apdailininkas) įmonėje. Akcentavo, kad pardavinėjo objektą su daline apdaila, o pirkėjai, anot V., matė, kad perka su daline apdaila. Nurodė, kad papildomi 2 arai buvo pasiūlyti kompensuoti tolesnei eigai, kad kompensuotų trūkumus. Jie pasitarė su V. ir nusprendė pirkėjams pasiūlyti 2 arus, norėjo apsidrausti, gal koks trūkumas atsiras. Jis niekuo dėtas, kad pas tuos pirkėjus kažkas bėga. Dėl tų trūkumų tarėsi V. su pirkėjais. Susitarimą dėl tų 2 arų ir trūkumų pasiūlė pirkėjams jis su V. Sutartį dėl statybų su UAB ,,Langausta“ pasirašė, gavus pretenzijas buvo mėginta su jais susisiekti.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio metu liudytojas V. I. paaiškino, kad su V. D. yra draugai ir kartu statė sau namus (duomenys neskelbtini). Progresuojant ligai dirbo vadybininko darbus, dirbo su nekilnojamuoju turtu. Statybos vyko savo reikmėms. Statybos užsitęsė labai ilgai, tuomet buvo pradėta galvoti apie pardavimą. Projektas buvo jiems per didelis, rangovai (trečiasis asmuo UAB ,,Langausta“) juos apgavo, tam tikrų darbų neatliko, nebuvo sutvarkę stogo, kainavo labai daug investicijų pabaigti statybą. Buvo pradėta ieškoti pirkėjų, paleista reklama. Viską aprodydavo brokeris, liudytojui tik paskambindavo, pranešdavo aktualiausia informaciją. Kaina buvo suderėta gautinė su ta mintimi, kad pirkėjai už tą sumą susitvarkys trūkumus, tuos trūkumus pirkėjai žinojo. Kelias dienas prieš sandorį su pirkėjai buvo susitikta ir dar kartelį viskas apžiūrėta. Notarinėje sutartyje buvo numatyta, kad pardavėjai atsako už paslėptus dalykus, brokus, notarė nurodė, kad negali nurodyti , kad atsakytų UAB ,,Langausta“, todėl papildoma sutartis dėl 2 arų buvo parengta, kad kompensuotų ateityje trūkumus, brokeris G. parengė tokį tekstą, notarė atsisakė tokią tvirtinti. Apie galimus brokus ateityje buvo susitarta, kad už tai papildomus pardavėjai kompensuoja pirkėjams 2 arais papildomos žemės: dėl ateityje paaiškėsiančio broko manė, kad visko gyvenime gali būti, buvo įtarimų dėl UAB ,,Langausta“ darbų kokybės, nes daug ko nepadarė, vieną langą teko taisyti, daug stogo darbų nepadarė. Pardavus žemę su butu iš pirkėjų buvo gauta pretenzija, SMS žinute, kad yra pratekėjimas per stogą, bildesys. Buvo iškviesti specialistai, kad keli žmonės išsakytų savo nuomonę, manė, kad tai pro kaminą viskas praeina. Liudytojas buvo pasižadėjęs padėti atsakovui, tarpininkauti tarp jo ir pirkėjų, turėjo įgaliojimą. Visų pretenzijų metu liudytojas bendravo su pirkėju. Panašios problemos su stogu buvo kilusios ir dėl gretimais jo paties parduoto buto, ten pavyko susitarti irgi siūlant 2 arų sklypą, ten pirkėjas sutiko, su sąlyga, kad gauto sklypo vertės defektų šalinimo kaštai. Liudytojas buvo nuvykęs pažiūrėti, gavęs nusiskundimus dėl paslėpto broko į objektą, tikslios datos nepamena, matė, kad ant durų kaupėsi drėgmė, spėjo, kad taip gali būti dėl to, kad buvo prastai šildomas namas. Ieškovai kreipėsi į liudytoją dėl broko, liudytojas informavo ir atsakovą, bet šis nepageidavo, kad liudytojas duotų jo kontaktus ieškovams, be jau žinomų iš notarinės sutarties. Liudytojas paliudijo apie susiklosčiusią konfliktinę situaciją tarp jo ir ieškovo, nurodė, kad kreipėsi į policiją dėl persekiojimo. Žino, kad prieš pirkimą-pardavimą buvo nustatyti tam tikri trūkumai, – grindys nelygios, angokraščiai tvarkytini, sienos įtrūkimas, – šiuos darbus sutarta su pirkėjais, kad jie ir sutvarkys, o liudytojas sutvarkė tam tikras smulkmenas, kurių tvarkymas jam nekėlė ypatingų sunkumų – sureguliavo langus, langų rankenėles, išvalė langus, nuėmę plėveles. Tie 2 arai buvo pasiūlyti ieškovams, kad rami galva būtų, jei būtų kažkokie nenumatyti trūkumai ateityje nustatyti.
10. Teismo posėdžio metu liudytojas D. P. paaiškino, kad ieškovai yra liudytojo kaimynai. Liudytojas sklypą įsigijo 2020 metų gruodžio mėnesį, visas bendravimas prasidėjo su pardavėjais 2020 metų spalio mėnesį. Bendravimas ir derybos vyko su V. I., o pardavėja buvo V. I. mama. Namas buvo rastas internetiniame puslapyje, atvyko apsižiūrėti ir antrą kartą atvykę sutarė, kad perka už 107 tūkstančius eurų. Pardavėjas minėjo, kad netolimoje ateityje planuoja statyti namus, šiai dienai statybos yra prasidėjusios. Iš pradžių minėjo, kad bus 2 namai, bet dabar mato, kad 3, šiuo metu jau viename sklype yra prasidėjusios statybos. Liudytojas įsigijo sklypą trijų arų, ir pardavėjas pasiūlė įsigyti papildomai du arus, už 3 000 tūkstančius eurų, liudytojas sutiko ir susitarė su pardavėju pasirašyti vekselį, kad per metus sumokės papildomai 3 000 tūkstančius eurų. Prasidėjus deryboms ir pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį išryškėjo durų brokas (praleidžia orą, vandenį, neturi jokios apsaugos), buvo sutarta, kad pardavėjas sutvarkytų stogo broką, duris, vėliau tariamasi panaikinti vekselį, nes pardavėjas jokių veiksmų nesiėmė. Liudytojui buvo pasiūlyta sąlyga, kad pirkėjai neturės jokiu pretenzijų dėl ateities broko, liudytojas nesutiko ir buvo susitarta tik dėl esamų trūkumų. Stogas buvo padarytas taip, kad nebuvo ventiliacijos, dėl to šildant saulei susidaro puvinys, o žiema atsiranda garas, kondensatas, atitirpus užšalusiam sluoksniui, laša. V. I. pasisiūlė padengti tik tūkstančio kompensaciją už stogą, likusią dalį liudytojui teko mokėti pačiam, taisyti pačiam , bendravimas su V. I. buvo labai sudėtingas, daug dalykų buvo pamirštama, vyko išsisukinėjimas ir laiko tempimas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Faktinės bylos aplinkybės
11. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys 2020 m. liepos 9 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas V. D. pardavė, o ieškovas V. N. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktine J. N. nusipirko butą/patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) ((toliau – ir ginčo daiktą ( pastato, kuriame yra butas unikalus (duomenys neskelbtini)), ir 574/1081 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – 1 sklypas) , 151/1081 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – 2 sklypas) už 112500 Eur. Sutarties 4.2. punkte nurodyta, kad buto kaina sudarė 90 500 Eur, 1 žemės sklypo dalies kaina – 21 500 Eur, 2 žemės sklypo dalies kaina – 500 Eur .
12. Byloje nustatyta (atsakovo V. D., liudytojo V. I. parodymais), kad atsakovas buvo neprofesionalus pardavėjas, kuris buvo ginčo daikto statybos užsakovu, statybai pasitelktas rangovas UAB ,,Langausta“, ginčo daiktas buvo nebaigtas statyti, atsakovas jame negyveno.
13. Atsakovo ir liudytojo V. I. parodymais nustatyta, kad apsisprendimą parduoti ginčo daiktą lėmė atsakovo finansiniai ir organizaciniai sunkumai, vykdant statybos darbus, rangovui UAB ,,Langausta“ vengiant tinkamai atlikti savo įsipareigojimus pagal rangos sutartį dėl ginčo daikto.
14. Sutartimi ieškovams buvo parduotas nebaigtos statybos (85 procentų baigtumo) nekilnojamasis turtas ir ieškovas įsipareigojo savo lėšomis įregistruoti buto 100 procentų baigtumą, savo lėšomis užbaigęs visus statybos darbus, kaip tai numatyta projekte ir teisės aktų nustatytuose reikalavimuose (Sutarties 2.8 punktas).
15. Ieškovų parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais (susirašinėjimas su brokeriu elektroniniu paštu, b.l. 40-44, b.l. 192, sąmata b.l. 45) nustatyta, kad perkamas nekilnojamasis turtas buvo ieškovų apžiūrėtas, pardavėjo pavedimu nekilnojamojo turto brokeris atsakė į ieškovus dominusius klausimus, ieškovų buvo keliamas klausimas dėl pastebėtų defektų šalinimo ir nebaigtų darbų atlikimo.
16. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys 2020 m. liepos 9 d. sudarė ne tik pirkimo-pardavimo Sutartį, bet ir pasirašė Susitarimą, pagal kurį ieškovai patvirtino, jog ginčo daiktas atitinka jų keliamus reikalavimus bei mokamą kainą ir dėl ginčo daikto būklės ar kokybės pretenzijų atsakovui neturi bei atsisako pirkimo-pardavimo Sutartyje, 8.4. bei 8.5 punktuose numatytų garantijų ir pardavėjo įsipareigojimų, patvirtino, kad atsakovas padidino parduodamo žemės sklypo dalies plotą nuo preliminariai siūlyto pirkti 369 kv.m iki 574 kv.m, nedidindamas bendros parduodamo turto kainos, ir tokiu būdu kompensuodamas iš anksto būsimas namo statybos darbų užbaigimo ar defektų pašalinimo išlaidas, ieškovai šiame Susitarime nurodė, kad su tokiu pasiūlymu sutinka ir pretenzijų dėl namo statybos užbaigimo ar defektų pašalinimo darbų atsakovui (pardavėjui) neturi ir neturės ateityje (b.l.14). Šalių paaiškinimais ir liudytojo V. I. parodymais nustatyta, kad šį Susitarimą pasiūlė ginčo turto pardavėjas, jo tekstas ieškovams buvo pateiktas Sutarties pasirašymo dieną, notarė šį susitarimo tekstą tvirtinti atsisakė.
17. Ieškovai parengė pretenziją atsakovui V. D. dėl ginčo daikto nustatytų defektų , taip pat privalomų dokumentų dėl namo pridavimo nepateikimo, reikalaudami pagal sudarytos Sutarties 8.4 punktą iki 2021 m. vasario 8 d. susitarti dėl laiko defektų apžiūrai ir suderinti padarinių pašalinimo terminą arba nuostolių kompensavimo dydį ir sąlygas.
18. 2021 m. vasario 8 d. atsakovas V. D., atsakė į pretenziją, nurodydamas, kad stogas buvo apžiūrėtas kartu su ieškovais ir specialistais , nustatyta, kad yra nekokybiškai apsiūti stogo kaminai, dėl pagrindinių durų nurodė, kad kondensatas galimas dėl blogai šildomo namo bei pareiškė, kad pagal pasirašytos Sutarties 8.4 ir 8.5 punktus ieškovams yra atlyginta.
19. Pagal ieškovų užsakymą specialių žinių turintis asmuo E. L. 2021 m. balandžio 12 d. parengė gyvenamojo namo defektų vertinimo ataskaitą dėl ginčo daikto statybos darbų kokybės, kurios išvadoje nurodoma, kad esamas stogas netenkina statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008,,Statinių konstrukcijos. Stogai“ ir UAB ,,Regina ir Co“ paruošto konstrukcijų dalies darbo projekto, nes ne pagal projektą įrengta stogo danga, esama danga neturi pakankamo projektu numatyto vėdinamo oro tarpo, vėjo izoliacija netinkamai įrengta ir užsandarinta, esama skardos danga įrengta ne su dvigubais falcais, medinės stogo konstrukcijos įrengtos per arti kaminų; durys peršala ir nėra pateikta eksploatacinių savybių deklaracijos nustatyti, ar produktas tinkamas naudoti lauko sąlygomis.
20. Ieškovai 2021 m. gegužės 24 d. parengė pretenziją atsakovui V. D. sumokėti 4071,70 Eur ieškovų patirtų išlaidų defektų šalinimo darbams pašalinti ir nuostoliams atlyginti, tačiau jų pretenzija patenkinta nebuvo. Ieškovų ieškinys teisme gautas 2021 m. birželio 10 d.
Dėl ginčo šalių santykių kvalifikavimo, pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir pirkėjo teisių gynimo, įsigijus netinkamos kokybės daiktą
21. Ieškovai turtinius reikalavimus kildino iš buto pirkimo–pardavimo sutarties, įrodinėjo, kad butą įsigijo su paslėptais daikto trūkumais, išryškėjusiais tik po Sutarties sudarymo ir pradėjus įrenginėti butą, taigi šalių ginčo santykiai kvalifikuotini kaip pirkimo–pardavimo sutartiniai santykiai. Pagal CK 6.396 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto pirkimo –pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte. CK 6.399 straipsnyje, reglamentuojančiame netinkamos kokybės nekilnojamųjų daiktų pardavimą, numatyta, jog jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos šio kodekso 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu.
22. Pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalį, parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Pagal CK 6.327 straipsnio 2 dalį, pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį, pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Pagal CK 6.333 straipsnio 4 dalį, jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami.Taigi užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Ch. v. UAB „Sklypas“, bylos Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Vakarų laivų gamykla“ v. UAB „Mechanika“,bylos Nr. 3K-3-19/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Mercbusas“ v. UAB ,,Silberauto“, bylos Nr. 3K-3-455/2010). Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui.
23. Vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 2 dalimi, įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 3 dalimi, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. CK 6.334 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, negalioja, išskyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika pirko daiktus iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas.
24. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie parduodamą daiktą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę prioritetiškai yra atsakingas pardavėjas. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės ir, vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą ir jo vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises specialiaisiais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).
25. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovai prašo teismo ginti jų teises CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pažeistų pirkėjo teisių gynimo būdu – reikalauja, kad atsakovas (pardavėjas) atlygintų pirkėjų faktiškai patirtas išlaidas ginčo daikto trūkumams ištaisyti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumą, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant vieną iš jo atsakomybę šalinančių pagrindų.
26. Ieškovai įrodinėjo, kad tik po kurio laiko, įsigijus ieškovams ginčo turtą, išryškėjo tam tikri trūkumai (dėl stogo konstrukcijos defekto (nepaliktas vėdininamo oro tarpas, netinkamai apskardinta, kaupėsi drėgmė ir buvo pratekėjimų, ant durų kaupėsi kondensatas, esant lauko ir vidaus temperatūros skirtumui). Pagrįsti savo reikalavimams ieškovai pateikė specialių žinių turinčio E. L. 2021 m. balandžio 12 d. gyvenamojo namo defektų vertinimo ataskaitą dėl ginčo daikto statybos darbų kokybės, kurios išvadoje nurodoma, kad esamas stogas netenkina statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008,,Statinių konstrukcijos. Stogai“ ir UAB ,,Regina ir Co“ paruošto konstrukcijų dalies darbo projekto, nes ne pagal projektą įrengta stogo danga, esama danga neturi pakankamo projektu numatyto vėdinamo oro tarpo, vėjo izoliacija netinkamai įrengta ir užsandarinta, esama skardos danga įrengta ne su dvigubais falcais, medinės stogo konstrukcijos įrengtos per arti kaminų; durys peršala ir nėra pateikta eksploatacinių savybių deklaracijos nustatyti, ar produktas tinkamas naudoti lauko sąlygomis. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu kėlė prielaidą, esą kondensatas ant durų galėjo atsirasti dėl netinkamo šildymo, tačiau šiai prielaidai pagrįsti įrodymų neteikė, Byloje nėra lauko durų sandarumo atitikties deklaracijų, kurios patvirtintų, kad lauko durys buvo kokybiškos ir atitinko visus techninius reikalavimus, taigi neįrodė sąlygų, šalinančių pardavėjo atsakomybę, tuo tarpu ieškovas, jau minėta, teikė įrodymus dėl ginčo daikto defektų atsiradimo priežasčių, be kita ko, liudytojo D. P. parodymais nustatyta, kad dėl savo nupirkto buto (tame pačiame name) jis taip pat susidūrė su analogiškomis problemomis dėl durų ir stogo trūkumų.
Žemesnės instancijos teismas
27. Teismas laiko įrodytu buvus dalies ginčo daikto kokybės trūkumų faktą, kuris paaiškėjo ieškovams jau įsigijus ginčo daiktą. Atsakovas gynėsi nuo pareikšto ieškinio tuo, kad buvo parduotas nebaigtos statybos objektas, todėl ieškovų vardijami neva buto trūkumai iš tiesų tėra nebaigti statybos darbai, kurie ieškovams buvo žinomi. Teismas atmeta atsakovo argumentus, esą išvardyti neatitikimai tėra nebaigti darbai, nes E. L. 2021 m. balandžio 12 d. gyvenamojo namo defektų vertinimo ataskaitoje konstatuotiems neatitikimams pašalinti reikėjo ne tęsti pradėtus, o perdaryti jau atliktus. Iš pateiktų ginčo buto nuotraukų matyti, jog dauguma E. L. 2021 m. balandžio 12 d. gyvenamojo namo defektų vertinimo ataskaitoje nurodytų defektų – trūkumų, neatitikimų reikalavimams ir pan. – nėra matomi vizualiai, jų nebuvo įmanoma nustatyti, neišardžius stogo konstrukcijos, neturint specialiųjų žinių ir neatlikus specialių matavimų arba nesant tam tikroms meteorologinėms sąlygoms, todėl teismas paslėptais kvalifikuoja stogo konstrukcijų defektus (kad esama danga neturėjo pakankamo projektu numatyto vėdinamo oro tarpo, medinės stogo konstrukcijos įrengtos per arti kaminų, durų defektą (netinkamas naudoti lauko sąlygomis), kuris išryškėjo tik esant tam tikroms meteorologinėms sąlygoms.
28. Byloje nustatyta ir ieškovai šių aplinkybių neginčija, kad prieš įsigydami butą ieškovai turėjo galimybę jį apžiūrėti bei žinojo, jog perka butą, kurio baigtumas yra 85 procentai, iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, fotofiksacijų akivaizdu, kad įsigytas butas buvo iš esmės pastatytas, tik be apdailos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys prieš sudarydami Sutartį aktyviai derėjosi tik dėl ieškovų (pirkėjų) apžiūros metu pastebėtų (vizualiai nesunkiai aptinkamų) defektų šalinimo ir nebaigtų darbų atlikimo. Teismas pažymi, kad galimybė apžiūrėti perkamų daiktą nepanaikina atsakovo (pardavėjo ir statytojo) atsakomybės, kuri numatyta įstatyme, dėl paslėptų daikto trūkumų. Taigi byloje nėra duomenų, jog vidutinis ir atidus pirkėjas visus vertinimo ataskaitoje nustatytus buto trūkumus galėjo pastebėti atvykęs apžiūrėti parduodamo namo, kaip ir durų eksploatacinių savybių deklaracijos įrodyti, kad šias duris buvo galima naudoti lauko sąlygomis (CPK 178 straipsnis). Taigi vertintina, kad nekilnojamojo turto apžiūra nagrinėjamu atveju nepagrindžia aplinkybės, jog ieškovams buvo žinoma apie visą tikrąją buto būklę bei neeliminuoja atsakovo atsakomybės (CPK 185 straipsnis).
29. Konstatuotina, kad byloje nėra įrodymų, liudijančių, kad apie po kurio laiko išryškėjusius parduoto buto kokybės trūkumus ieškovai žinojo jau Sutarties sudarymo metu. Byloje taip pat nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad šie ginčo daikto trūkumai buvo tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Įvertinus pateiktus įrodymus, taip pat įvertinus reikalavimus, kuriuos turi atitikti tam tikros pastatų konstrukcijos, bei atsižvelgiant į tai, jog ieškovai daugumos iš jų realiai prieš įsigydami butą negalėjo nustatyti, nes daugeliui iš nurodytų trūkumų nustatyti reikia specialiųjų žinių arba atlikti kokius nors papildomus veiksmus, pavyzdžiui, išardyti tam tikras konstrukcijas arba specifinių meteorologinių sąlygų, konstatuotina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad minėtus nekilnojamojo daikto trūkumus atidus ir rūpestingas pirkėjas būtų galėjęs pastebėti ir suprasti daikto perdavimo metu. Todėl, atsakovui, prieš parduodant butą, kilo pareiga informuoti ieškovus apie šiuos trūkumus. Atitinkamai ieškovai, kaip pirkėjai, tokiu atveju, būtų turėję teisę nuspręsti, ar, esant minėtiems trūkumams, jie toliau siekia sudaryti sutartį ir ar sutinka prisiimti riziką dėl defektų šalinimo darbų ir apimties, kitų su šiais defektais susijusių pasekmių. Tačiau sutarties sudarymo metu ieškovai nebuvo informuoti apie trūkumus, dėl kurių šalinimo patirus išlaidas prašo priteisti iš atsakovo. Tai reiškia, kad sudarydami sutartį ieškovai neprisiėmė rizikos dėl minėtų trūkumų.
30. Atsakovas gynėsi nuo pareikšto ieškinio be kita kuo ir tuo, kad jo nuomone, šalys išsprendė visų ieškovų išlaidų dėl namo statybos darbų užbaigimo ir ginčo daikto trūkumų, paaiškėjusių po Sutarties sudarymo, pašalinimo, atlyginimo klausimą, Sutarties sudarymo dieną pasirašydami Susitarimą, kad Susitarimu ieškovai atsisakė Sutarties 8.4 ir 8.5 punktuose numatytų garantijų ir pardavėjo įsipareigojimų, todėl ieškinys negali būti tenkinamas. Ieškovai teigė, kad Susitarime buvo išreikšta jų valia tik dėl vizualiai matomų trūkumų šalinimo išlaidų ir nebaigtų darbų atlikimo ir jie atsisakė pirkimo-pardavimo Sutartyje, 8.4. bei 8.5 punktuose numatytų garantijų ir pardavėjo įsipareigojimų tik dėl šių vizualiai matomų trūkumų ir konkrečiai aptartų nebaigtų darbų.
31. Taigi šalys skirtingai aiškina Susitarimo nuostatas, kiek tai susiję su atsakovo įsipareigojimų vykdymu. CK 6.193–6.195 straipsniuose reglamentuotos sutarčių aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: 1) įstatyme neteikiama pirmenybė pažodiniam sutarties aiškinimui, tačiau tai nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Serneta v. UAB „Rivona“ ir UAB „Norfos mažmena“, bylos Nr. 3K-3-116-219/2015); 2) sutarties aiškinimui svarbu ne tik sutarties tekstas, bet ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais sutarties šalių veiksmais, padedančiais nustatyti tikruosius šalių ketinimus sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010); 3) aplinkybė, kad įstatyme neteikiama pirmenybė pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas gali būti absoliutinamas, ypač tada, kai šalys skirtingai argumentuoja savo tikruosius ketinimus dėl sutarties ar atskiros jos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Peata“ v. UAB „Virginijus ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-36/2014); 4) teismo turi būti nustatoma, kokio tikslo įvykdžius sutartį galėjo pagrįstai tikėtis sutarties šalys, dėl to svarbu įvertinti tai, kaip sutartyje užfiksuotas siekiamas tikslas, šalis tenkinantis rezultatas, taip pat kokio rezultato suteikė pagrindo vienai šaliai tikėtis kontrahentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Stonava“ v. UAB „SKR Invest“, bylos Nr. 3K-3-303/2013).
32. Pagal sisteminio sutarties aiškinimo principą (CK 6.193 straipsnio 2 dalis), bet kuri sutarties sąlyga turi būti aiškinama atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą; šis principas taikytinas ir tada, kai ginčo šalys siejamos sutartinių santykių, kilusių iš kelių skirtingų sutarčių. Konkrečiu nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad sistemiškai aiškinant šalių sudarytą Sutartį, tą pačią dieną sudarytą Susitarimą ir vėlesnį Sutarties pakeitimą, matyti, kad šalys suprato, kad sutarčių objektais yra nebaigtas statyti nekilnojamasis turtas, šalys konstravo savo teisinius santykius taip, kad pirkėjams apžiūrėjus ir patikrinus perkamus daiktus, tariamasi dėl jų kainos pagal faktinę būklę, šalių valia buvo susitarti dėl daiktų pardavimo tokios būklės ir kokybės, kokios jie faktiškai buvo. Įvertinus ginčo sutarčių turinį ir tai, kaip klostėsi santykiai tarp šalių, be kita ko, ir Susitarimo sąlygas, konstatuotina, kad pirkėjai Susitarime pareiškimais dėl to, kad parduodamo turto būklė bei kokybė atitinka jų, kaip pirkėjų, keliamus reikalavimus, bei atitinka pardavimo kainą,– pardavėjui galėjo sukelti aiškų lūkesti, kad susitariama dėl daikto kainos ir kokybės tokia, kokia pirkėjams yra žinoma šio Susitarimo sudarymo metu. Tokiu būdu, pasirašydami Susitarimą, ieškovai tik dėl vizualiai matomų statybos darbų rezultatų patvirtino, kad žinojo, jog perka konkrečios faktinės būklės daiktą.
33. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; kt.).
34. Analizuojant bylos duomenis dėl šalių elgesio iki Sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis), matyti, kad dėl Sutarties vyko susirašinėjimas el. paštu. Iš susirašinėjimo elektroniniais laiškais turinio, derinant pirkimo sąlygas akivaizdu, kad ieškovams iš tiesų buvo svarbu, kad jų vizualiai nustatyti trūkumai ir tam tikri konkrečiai įvardyti nebaigti darbai būtų pašalinti iki Sutarties sudarymo. Įrodinėdamos savo pozicijų, kurios priešingos, pagrįstumą, abi ginčo šalys remiasi šiais el. laiškais, susirašinėjant dėl Sutarties nuostatų derinimo. Teismo vertinimu, analizuojant šių el. laiškų turinį, būtų pagrindas teigti, kad prieš pasirašydamas Sutartį ieškovai aktyviai teikė atsakovo atstovui pastabas dėl sąlygų, į kurias buvo atsižvelgiama, o atsakovas iš esmės neprieštaravo, kad ieškovų nurodyti nebaigti darbai iki pasirašant Sutartį būtų atlikti, o, ieškovų aptikti (vizualiai matomi) ir laiškuose nurodyti trūkumai pašalinti.
35. Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra ją sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valią (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslą bei poreikį. Teismas, siekdamas siekdamas nustatyti tikrąją šalių valią, apklausė ieškovus, atsakovą, liudytojus. Šia prasme pažymėtina, kad liudytojas V. I. parodė, kad vykdant ginčo daikto statybos darbus, buvo kilę sunkumų, rangovui UAB ,,Langausta“ vengiant tinkamai atlikti savo įsipareigojimus pagal rangos sutartį, buvo įtarimų dėl UAB ,,Langausta“ darbų kokybės. Teismo vertinimu, santykių tarp byloje dalyvaujančių asmenų eiga rodo, kad atsakovas žinojo apie ginčo buto neatitikimus tam tikriems statybos techninių reglamentų ir statybos taisyklių reikalavimams, ir būtent dėl to Sutarties sudarymo dieną užuot pašalinus trūkumus ar derantis dėl kainos, buvo pasiūlyta ieškovams pasirašyti Susitarimą, kurio nuostatas šioje byloje atsakovas aiškina kaip sprendžiančias kompensavimo už visus galimus daikto trūkumus, – ne tik nustatytus Susitarimo dieną, bet ir paaiškėjusius vėliau paslėptus daikto trūkumus.
36. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406-219/2016; 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.
37. Teismas, vertindamas aukščiau ištirtus ieškovų paaiškinimus bei liudytojų parodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis), sprendžia, kad jais įrodyta, jog derantis dėl Sutarties, atsakovas (jo atstovas) neprieštaravo, kad bus pašalinti nustatyti, vizualiai matomi daikto trūkumai ir atlikti tam tikri nebaigti darbai, kad ginčo daiktas atitiktų šalių sutartą kainą. Šalys, atsakovui nepašalinus visų vizualiai matomų daikto trūkumų, Susitarimu susitarė dėl ,,kompensacijos“ ne kainos mažinimo, o sandorio objekto praplėtimo būdu. Tačiau išanalizavęs byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad nėra pakankamai duomenų, iš kurių teismas galėtų daryti pagrįstą išvadą, jog, sudarydamos Susitarimą, šalys susitarė ne tik dėl jau aptiktų trūkumų, bet ir dėl ateityje galbūt atsirasiančių trūkumų pašalinimo išlaidų kompensavimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Tai, kad šalys Susitarime susitarė tik dėl jau aptiktų trūkumų , patvirtina ir šalių elgesys po sutarčių sudarymo: ieškovai aktyviai reiškė pretenzijas dėl paslėptų ginčo daikto trūkumų ir reikalavo, kad atsakovas vykdytų Sutarties prisiimtus įsipareigojimus. Sistemiškai aiškinant Sutarties nuostatas ir vertinant ieškovų bei atsakovo paaiškinimus bei liudytojo parodymus dėl Sutarties sudarymo metu pasiekto susitarimo, darytina išvada, kad Susitarimas dėl didesnio Sklypo dalies ploto kaip kompensacijos buvo pasiektas tik dėl konkrečių jau nustatytų iki Susitarimo pasirašymo namo trūkumų, o ne dėl ateityje galimų ir jau po Sutarties pasirašymo paaiškėjusių paslėptų trūkumų.
38. Teismas pažymi, kad pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalies nuostatas, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Teismo įsitikinimu, Susitarimu ieškovai atsisakė Sutarties 8.4 ir 8.5 punktuose numatytų garantijų ir pardavėjo įsipareigojimų tik dėl jau nustatytų Susitarimo metu trūkumų. Priešingas susitarimo teksto aiškinimas būtų nelogiškas, reikštų neteisėto sandorio sudarymą. Susitarimo tekstas negali būti aiškinamas tokiu būdu, kad ieškovai atsisakė bet kokių ateities pretenzijų dėl bet kokių vėliau paaiškėjusių (paslėptų) trūkumų. Akcentuotina, kad pirkėjai tik vizualiai įvertino matomus namo statybos bei įrengimo trūkumus, tačiau negalėjo žinoti ir įvertinti visų paslėptų nekokybiškai atliktų statybos ir įrengimo darbų bei trūkumų, kurie paaiškėjo vėliau, per įstatymo nustatytą garantinį laikotarpį, negalėjo objektyviai įvertinti tų trūkumų, jų masto ir dėl to galimų patirti finansinių nuostolių.
39. Minėta, kad pardavėjas atsakingas už daikto trūkumus, buvusius nuosavybės teisės perdavimo momentu. Buto perdavimo ieškovams metu nustatyti paslėpti trūkumai egzistavo, todėl laikytina, kad atsakovas yra atsakingas už netinkamą perduoto daikto kokybę. Atsakovas Sutartyje yra pareiškęs, jog yra daikto statytojas, taigi turėjo žinoti apie daikto trūkumus, atsiradusius jo statybos metu. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad iš atsakovo ir liudytojo parodymų seka, kad apsisprendimą parduoti ginčo daiktą lėmė atsakovo finansiniai ir organizaciniai sunkumai, vykdant statybos darbus, rangovui UAB ,,Langausta“ vengiant tinkamai atlikti savo įsipareigojimus pagal rangos sutartį dėl ginčo daikto. Taigi sąžiningai derantis dėl ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų (daikto būklės, pardavimo kainos ir kt.) atsakovas galėjo ir turėjo ieškovams nurodyti aplinkybes, susijusias su parduodamo daikto kokybe, kurios galėjo įtakoti ieškovų apsisprendimą sudaryti ar nesudaryti pirkimo-pardavimo sutartis siūlomomis sąlygomis.
40. Įvertinus Sutarties nuostatas, konstatuotina, kad joje nebuvo aptarti kokie nors parduodamo ginčo daikto trūkumai. Sutarties 9.3 punkte nurodyta, kad sutarties sudarymo momentu pardavėjui nėra žinoma apie paslėptus daikto trūkumus, dėl kurių šio turto negalima būtų naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie šiuos trūkumus žinodamas, arba būtų jo visai nepirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Atsakovas nebuvo profesionalus pardavėjas (ta aplinkybė, kad buvo statomas gyvenamasis namas, nereiškia, kad namas buvo statomas pardavimui, byloje nėra įrodymu, kad atsakovo verslas yra gyvenamųjų namų statyba ir pardavimas), tačiau tuo pačiu atsakovas buvo ir daikto statytoju, apie daikto trūkumus turėjo žinoti. Pirkimo-pardavimo Sutartyje 8.4 punkte nurodyta, jog pardavėjas pareiškia, kad yra daikto statytojas ir prisiima visą atsakomybę už po šios Sutarties pasirašymo paaiškėjusius daikto kokybės trūkumus, kurią statytojui numato galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai, t. y. pardavėjas, kuris yra ir daikto statytojas, suteikia daiktui, tokiam, koks jis yra Sutarties pasirašymo dieną, visas teisės aktuose numatytas garantijas ir daikto trūkumams nustatyti ir pašalinti taikomi visi garantiniai terminai, o Sutarties 8.5 punkte šalys sutarė, kad pardavėjas atsako daikto įgijėjui už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, kad pirkėjas savo rizika pirko nekilnojamąjį daiktą ir taikyti CK 6.334 straipsnio 4 dalyje nustatytos taisyklės dėl pardavėjo atsakomybę panaikinančių ar apribojančių sąlygų negaliojimo išimtį.
41. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Šioje teisės normoje nurodyti pirkėjo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs, t. y. pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nustatytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintus reikalavimus. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti pirkėjo išlaidas trūkumams pašalinti, pirkėjas gali reikšti, jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti, pavyzdžiui, suremontuojant daiktą, pakeičiant detales, sudedamąsias dalis ir pan. Kai daikto trūkumams pašalinti reikia neproporcingai didelių išlaidų, laikytina, kad trūkumus šalinti yra neprotinga. Esminiai šios pirkėjo teisės gynimo požymiai yra šie: daikto su trūkumais naudoti pagal paskirtį negalima, trūkumai gali būti pašalinti. Galimybė reikalauti pašalinti daikto trūkumus, kurių pašalinti neįmanoma, prieštarautų proporcingumo principui, ginant pirkėjo teises. Be to, sąlyga ,,jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti“, turi būti aiškinama plačiau, kaip apimanti ir tuos atvejus, kai ištaisyti daikto trūkumus, atsižvelgiant į visas aplinkybes, yra neprotinga dėl to, kad daikto trūkumams ištaisyti reikia neproporcingai didelių išlaidų. Trūkumų pašalinimas atliekamas pardavėjo sąskaita. Pirkėjas daikto trūkumus gali pašalinti pats ar trečiųjų asmenų pagalba. Tokiu atveju jam turi būti atlyginamos protingos, būtinos trūkumų ištaisymo išlaidos, kurios nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju tiriant bylos aplinkybes. Be to, pirkėjas, pasinaudojęs reikalavimu ištaisyti daikto trūkumus, nepraranda teisės reikalauti nuostolių atlyginimo dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).
42. Byloje surinkti įrodymai liudija, kad ginčo daikto trūkumai išaiškėjo jau po Sutarties sudarymo, dėl ko ieškovai ne kartą kreipėsi į atsakovą. Pažymėtina ir tai, kad ieškovai pradine pretenzija siūlė, kad atsakovas pats neatlygintinai pašalintų parduoto daikto trūkumus, visgi atsakovas iš esmės nesiėmė jokių efektyvių priemonių nustatyti tikrąją ginčo daikto trūkumų priežastį, defektų mastą, kad juos pašalintų, tų trūkumų nešalino. Toks atsakovo elgesys, teismo vertinimu, neatitiko sutarties šalių bendradarbiavimo, kooperacijos bei jos vykdymo ekonomiškumo principų. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato alternatyvą: arba ieškovai reikalauja, kad daikto trūkumus neatlygintinai pašalintų atsakovas, arba ieškovai juos pašalina patys, o atsakovą reikalauja atlyginti tokių trūkumų šalinimo išlaidas. Atsakovui ilgą laiką šiuo klausimu delsiant atlikti konkrečius aktyvius veiksmus, ieškovams siekiant baigti statybos darbus ir gyventi ginčo bute, ieškovai iš esmės pasirinko tinkamą jų teisių gynybos būdą, įtvirtintą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tokio ieškovo teisių gynimo būdo pasirinkimas suprantamas, be kita ko, ir dėl to, kad juo ieškovai pasinaudojo ne iš karto, o tik po to, kai atsakovas elgėsi ilgą laiko tarpą pasyviai, komunikuojant dėl ginčo buto problemų.
43. Byloje yra nustatyti tam tikri ginčo buto kokybės trūkumai, išaiškėję jau po Sutarties sudarymo, ieškovų paaiškinimais, rašytiniai įrodymais nustatyta, kad šie ginčo daikto trūkumai pašalinti, keičiant stogo skardą, duris. Ieškovai teikė į bylą įrodymus dėl patirtų atitinkamų išlaidų darbams ir medžiagoms šiems defektų pašalinti. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, teikė argumentus, esą ieškovai pasirinko neracionalų problemos sprendimo būdą, pakeisdami visą stogo dangą (skardą), o ne jos dalį. Teismas kritiškai vertina šiuos atsakovo argumentus, turint omenyje, kokio pobūdžio trūkumai(defektai) buvo aptikti t. y. fiksuotas net medinės stogo konstrukcijos perteklinė drėgmė, nes esama danga neturi pakankamo vėdinamo oro tarpo. Taigi turint omenyje medienos gaminių specifines savybes, teismo vertinimu, ieškovų pasirinktas būdas problemai spręsti laikytinas racionaliu ir ekonomišku. Atsakovas, teigdamas, jog nebuvo poreikio visos skardos keisti tą teiginį pagrindžiančių įrodymų nepateikė, gi ieškovas byloje teikė ginčo objekto nuotraukas, kuriuose matyti, kad dalis medinės konstrukcijos pažeista dėl drėgmės, specialių žinių turinčio E. L. 2021 m. balandžio 12 d. gyvenamojo namo defektų vertinimo ataskaitą, iš kurios matyti, kad dėl stogo defektų po skarda kaupiasi perteklinė drėgmė, gali pradėti pūti medinės stogo gegnės. Teismas pagrįstais pripažįsta ieškovų argumentus, jog neaišku, kaip įmanoma tokio pobūdžio trūkumus (esama skardos danga įrengta ne su dvigubais falcais) ištaisyti, sudedant atgal jau naudotą, sulankstytą, su tvirtinimo skylėmis buvusią skardą. Taigi nurodytais argumentais ieškovams turi būti atlyginamos protingos, būtinos 3921,71 Eur ginčo daikto kokybės trūkumų ištaisymo išlaidos.
44. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, dėl netinkamo sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.334 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis. Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų, taip pat gali reikšti reikalavimus ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017, 25 punktas). Taigi specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai gali būti derinami su nuostolių atlyginimu. Reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaidas ginčo daikto trūkumams ištaisyti vertintinas kaip reikalavimas taikyti užsakovui CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą teisių gynimo priemonę, jis reiškiamas remiantis netinkama parduotų prekių kokybe. Greta reikalavimo atlyginti pirkėjo išlaidas, subjektas, manantis, kad dėl kontrahento parduotų netinkamos kokybės prekių patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Taigi reikalavimai atlyginti pirkėjo išlaidas parduoto daikto trūkumams ištaisyti ir atlyginti dėl parduotų netinkamos kokybės prekių atsiradusius nuostolius nėra alternatyvūs teisių gynimo būdai ar prieštaraujantys vieni kitiems. Nuostolių atlyginimas yra bendrasis pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo padarinys, o atlyginami turi būti tie nuostoliai, kurie atsirado dėl sutarties pažeidimo ir kurie nebuvo kompensuoti CK 6.334 straipsnyje įtvirtintais pirkėjo teisų gynimo būdais.
45. Nagrinėjamoje byloje ieškovai, remdamiesi tuo, kad atsakovas perdavė netinkamos kokybės daiktą ir dėl to teko kreiptis į specialių žinių turintį asmenį fiksuoti kokybės trūkumus, iš esmės naudojasi dviem savo teisių gynimo būdais – pirma, prašo atlyginti išlaidas ginčo daikto trūkumams ištaisyti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas); antra, reikalauja nuostolių, kuriuos grindžia būtinų defektų nustatymo darbų atlikimo kaštais, atlyginimo, argumentuoja buvus būtinybę fiksuoti kokybės trūkumus ginčo objekte, atsakovui nesiimant jokių veiksmų problemai spręsti.
46. Reikalavimas atlyginti nuostolius reiškia reikalavimą taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. Dėl to ieškovai turi pareigą įrodyti tris būtinas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą), nuostolių faktą, jų dydį, taip pat nuostolių ir atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) priežastinį ryšį. Byloje esančių duomenų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovai įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus, pardavus nekokybišką daiktą, netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, nesiimant jokių veiksmų problemai spręsti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Taip pat įrodytas nuostolių faktas, pagrįstas ir priežastinis neteisėtų atsakovo veiksmų bei kilusių nuostolių ryšys – pardavus nekokybišką daiktą, atsakovui vengiant taisyti broką arba atlyginti išlaidas trūkumams taisyti , ieškovai buvo priversti kreiptis į specialių žinių turintį asmenį fiksuoti kokybės trūkumus. Taigi nurodytais argumentais teismas ieškovui priteisia iš atsakovo 242,00 Eur nuostoliams dėl atsakovo netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų, atlyginti.
47. Tenkinus pagrindinius ieškovų reikalavimus, tenkinamas ir išvestinis, - ieškovams iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (4163,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė prašymą priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 94,00 Eur žyminis mokestis ir 1500,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Dėl prašomų atlyginti advokato pagalbos išlaidų teismas sprendžia vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius. Ieškovo advokatas parengė daug procesinių dokumentų, aktyviai padėjo ieškovui rinkti įrodymus, atstovavo teismo posėdžiuose, teikė išsamius paaiškinimus dėl pareikštų reikalavimų. Atsižvelgdamas į ieškovo atstovo bylos nagrinėjimo metu atliktus procesinius veiksmus, galimas laiko ir darbo sąnaudas, rengiant procesinius dokumentus, ruošiantis teismo posėdžiams ir dalyvaujant juose, teismas konstatuoja, kad ieškovo patirtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra protingo dydžio ir pagrįstos, todėl turi būti atlygintos. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (35,84 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, valstybės naudai iš atsakovo priteistinos nagrinėjant bylą patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patenkinti ieškinį visiškai.
Priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovams V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 4163,71 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus, 71 euro centų), 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (4163,71 Eur ) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1594,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt keturis eurus ir 00 euro centus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 35,84 Eur (trisdešimt prnkis eurus ir 84 euro centus) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.