Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2211-863/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-18
Bylos Nr.: e2A-2211-863/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-16669-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kristina Lysionok, Linas Zinkevičius, Dalia Trumpulienė
Ieškovas: V. N., J. N.
Atsakovas: V. D.
Trečiasis asmuo: UAB ,,Langausta“

Kategorijos

2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
2.6.10.2.4.1Turtinė žala

Civilinė byla Nr. e2A-2211-863/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16669-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.1; 2.6.11.6; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Trumpulienės ir Lino Zinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. N. ir J. N. ieškinį atsakovui V. D. dėl išlaidų daikto trūkumams ištaisyti atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo byloje UAB ,,Langausta“.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai V. N. ir J. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo V. D. 3 921,71 Eur daikto trūkumų šalinimo išlaidas, 242 Eur išlaidas už eksperto suteiktas paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos išlėkimo teisme ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimo išlaidas.

1.1. Ieškovai nurodė, kad 2020 m. liepos 9 d. su atsakovu sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu įsigijo iš atsakovo butą/patalpą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – butas arba namas), su dalimis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Paaiškino, kad sutarties sudarymo sąlygas derino per nekilnojamojo turto agentūros atstovą, tačiau po sutarties pasirašymo dėl visų per pirminę apžiūrą nustatytų trūkumų, jų pašalinimo ir kitų su namo pardavimu susijusių papildomų klausimų: langų rankenų, namo įrangos dokumentų ir garantinių raštų perdavimo, sunaudotos elektros skaitiklio rodmenų suderinimo, kompensavimo už apžiūros metu nustatytus trūkumus, nepabaigtus įrengimo darbus ir kt., bendravimas vyko per atsakovo įgaliotą atstovą (patikėtinį) V. I..

1.2. Paaiškino, kad 2020 m. spalio mėnesį atplyšo skardinio stogo detalė, dėl to kreipėsi į atsakovą per jo atstovą dėl geranoriško minėtų trūkumų pašalinimo bei paragino kuo skubiau perduoti privalomas pateikti namo lauko durų ir langų atitikties deklaracijas. Pažymėjo, jog atsakovas nė karto nesusisiekė nei dėl namo stogo trūkumų apžiūros, nei dėl atitikties deklaracijų pateikimo, o visas bendravimas toliau vyko per anksčiau minėtą atsakovo patikėtinį.

1.3. Nurodė, kad 2020 m. spalio-lapkričio mėnesį baigus namo sienų tinkavimo darbus, 2020 m. lapkričio 26 d. po stiprios liūties buvo užfiksuotas vandens pratekėjimas siena nuo stogo. Paaiškino, jog apie tai buvo informuotas atsakovo patikėtinis su prašymu atvykti apžiūrėti ir aptarti trūkumų pašalinimo ar nuostolių kompensavimo sąlygas. Pažymėjo, jog dėl įvykusio vandens pratekėjimo sudrėko jau nutinkuotos sienos, todėl reikėjo jas pertinkuoti. Siekiant apsisaugoti nuo dar didesnių būsimų nuostolių, buvo sustabdyti tolimesni vidaus apdailos darbai.

1.4. 2020 m. lapkričio 29 d. dėl stogo apžiūros, kartu su stogo ekspertu atvyko atsakovo patikėtinis. Atvykęs ekspertas nustatė, jog vandens pratekėjimas įvyko dėl nekokybiškai apsiūtų stogo kaminų. Be to, minėtas ekspertas įvardino ir daugiau rimtų stogo trūkumų: atplyšusi stogo skarda, neužsandarinta vėjo izoliacinė juosta, nesandariai ir nekokybiškai sudėtos stogo skardos, dėl ko per plyšius po skarda prateka vanduo ir išauga vandens pratekėjimo ant vidinių sienų rizika. Ekspertas taip pat padarė išvadą, kad dėl šių išorinių stogo defektų po skarda kaupiasi perteklinė drėgmė, gali pradėti pūti medinės stogo gegnės, todėl, anot eksperto, namo stogą reikia kuo skubiau remontuoti norint išvengti vėlesnės galimos vandens pratekėjimo rizikos ir nuostolių. Pažymėjo, jog minėtas vizitas leido manyti, jog dėl nustatytų trūkumų šalinimo bus susitrata geranoriškai, tačiau vėliau atsakovo pusė bandė išvengti bet kokio bendravimo.

1.5. 2020 m. gruodžio - 2021 m. sausio mėnesiais paaiškėjo ir įsigyto būsto lauko durų trūkumai bei nesandarumas - pradėjo kauptis vanduo, šonuose susidarė šerkšno juostos, pro plyšius skverbėsi šaltis, nors namas prieš tai jau porą mėnesių buvo intensyviai šildomas grindiniu šildymu. Paaiškino, jog siekiant aptarti ne tik stogo, bet ir lauko durų bei langų, taip pat lauko durų atitikties deklaracijų pateikimo klausimus, ir toliau bandė komunikuoti su atsakovu, tiek per jo atstovus tiek su pačiu atsakovu asmeniškai, tačiau nesulaukus atgalinio ryšio galutinai suprato, jog atsakovas neketina vykdyti prievolės pašalinti namo trūkumus. Atsižvelgiant į tai 2021 m. sausio 29 d. išsiuntė oficialią pretenziją su įvardintais namo trūkumais. 2021 m. vasario 8 d. buvo gautas atsakovo atsakymas, kuriame atsakovas neigė savo atsakomybę.

1.6. Paaiškino, kad išsiaiškinę atsakovo nenorą taikiai spręsti trūkumų pašalinimo klausimus ir siekdami išvengti dar didesnių nuostolių priėmė sprendimą kuo skubiau šalinti trūkumus savo lėšomis. Nurodė, jog prieš pradėdami trūkumų šalinimo darbus išsikvietė statybų ekspertą, kuris parengė 2021 m. balandžio 28 d. ataskaitą bei užfiksavo visus šalintinus trūkumus. Atlikę trūkumų šalinimo darbus, dėl ko patyrė 3 921,71 Eur nuostolių, dar kartą kreipėsi į atsakovą dėl geranoriško nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovas geranoriškai neatsiskaitė. Pripažino, jog vėliau atsakovas pasiūlė kompensuoti tik 2 500 Eur išlaidų dalį, tačiau tai jų netenkino.

Atsiliepimas

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog įsigyjant ginčo būstą ieškovams buvo žinoma, jog jie perka dar nebaigtą statyti namą, t. y. jie žinojo, jog namo stogo statybos darbai nėra užbaigti, tačiau nepaisant to, įvertinę namo techninę būklę, pirko turtą už šalių sutartą kainą.

2.1. Pažymėjo ir tai, jog iš anksto ieškovams kompensavo galimų daikto trūkumų, nenustatytų iki pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, bet galinčių paaiškėti ateityje, pašalinimo išlaidas. Paaiškino, kad prieš pat notarinės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymą šalys susitarė, jog už tą pačią šalių sutartą 112 500 Eur kainą ieškovams parduos namą su didesnio ploto žemės sklypo dalimi, t. y. 5,74 arų ploto žemės vietoje anksčiau sutartų 3,69 arų ir šia padidinta žemės ploto dalimi bus iš anksto kompensuotos išlaidos dėl galimų parduodamo turto trūkumų, kurie gali paaiškėti ateityje. Nurodė, jog 2020 m. liepos 9 d. sudarė šias aplinkybes patvirtinantį rašytinį susitarimą, kuriuo ieškovai patvirtino, kad jie pretenzijų dėl namo statybos darbų užbaigimo ar defektų pašalinimo darbų pardavėjui neturi ir neturės ateityje. Atitinkamai, ieškovų reiškiamas reikalavimas prieštarauja minėtam susitarimui.

2.2. Pažymėjo ir tai, kad ieškovams neatlygintinai būsimų išlaidų kompensavimo forma perleistos žemės sklypo dalies vertė yra didesnė (13 570 Eur) negu ieškovų patirtos išlaidos namo trūkumams pašalinti (3 921,71 Eur).

Šalies argumentai

2.3. Ieškovų nurodytų namo trūkumų apimtis bei priežastinis ryšys tarp daikto trūkumų ir atliktų statybos remonto darbų nepagrįsti įrodymais. Nurodė, jog sutinka, kad buvo nekokybiškai apsiūti stogo kaminai, tačiau, net ir nustačius, kad stogo skarda sudėta nekokybiškai ir nesandariai, kaip kad teigia ieškovai, nebuvo jokios būtinybės buvusią stogo skardą keisti į naują skardą.

2.4. Paaiškino, kad ieškovai nepateikia jokių įrodymų, kad namo lauko durys nebuvo sandarios, kad ant durų kaupėsi vanduo, susidarė šerkšnas. Be to, nėra pateikta jokių įrodymų, dėl kokių priežasčių taip įvyko, galimai tai galėjo būti dėl netinkamo namo šildymo. Pažymėjo ir tai, jog eksperto ataskaita, kuria ieškovai grindžia savo nuostolius, kelia daug abejonių, nes ji parengta 2021 m. balandžio 12 d., t. y. pavasarį, kai jau šalčio nebuvo, todėl nėra aišku kokiu būdu ekspertas nustatė, jog durys peršąla. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad iš ieškovų pateiktų dokumentų matyti, jog naujas duris ieškovai įsigijo dar iki eksperto ataskaitos pateikimo.

2.5. Nurodė, kad ginčo namą statė rangovas UAB „Langausta“ pagal 2018 m. lapkričio 28 d. sudarytą rangos sutartį, todėl mano, jog būtent minėtas rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą. Dėl namo defektų ieškovai galėtų reikšti pretenzijas UAB „Langausta“.

3. Ieškovai pateiktame dublike nurodė, jog nesutinka su atsakovo teiginiais, kad perleista padidinta sklypo dalimi atsakovas neva iš anksto kompensavo galimų perkamo namo trūkumų pašalinimo išlaidas. Nurodė, jog nei atsakovas nei jo patikėtinis nedalyvavo nei vienoje iš pirminių namo apžiūrų ir su jais nebuvo aptartos tokios sąlygos, jie nepateikė išsamios informacijos apie nekokybiškai atliktus statybos darbus bei trūkumus.

3.1. Paaiškino, kad jau per pirminę apžiūrą nustatė visą eilę namo trūkumų ir nebaigtų darbų: nesudėti ir neapšiltinti langų apvadai, nekokybiškai sudėti langai, nelygios, nekokybiškai užbetonuotos grindys, izoliacinėmis sandarinimo putomis neapipurkštos vidinės namo lubos, judanti (nestabili) sienos pertvara pirmajame aukšte, įskilusi jungiančioji siena pirmame aukšte, neištinkuotos sienos ir kt. Atsižvelgiant į tai, informavo nekilnojamojo turto agentūros atstovą, jog privaloma sąlyga sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį yra šių nustatytų trūkumų pašalinimas. Atsakovui labai skubant sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, buvo pasiūlyta per pirminę apžiūrą nustatytus konkrečius trūkumus pašalinti ieškovams savo lėšomis, o už jų pašalinimą kompensuoti parduodant namą su didesniu žemės plotu (5,74 arų vietoj 3,69 arų). Paaiškino, kad įvertinę šių konkrečių konstatuotų trūkumų galimas šalinimo išlaidas su tokia konkrečių konstatuotų trūkumų kompensavimo forma sutiko, todėl nusprendė pasirašyti sutartį.

3.2. Pažymėjo, jog per pirminę apžiūrą galėjo tik fragmentiškai identifikuoti ir vizualiai įvertinti matomus statybos bei įrengimo trūkumus, todėl akivaizdu, jog negalėjo žinoti ir įvertinti visų paslėptų nekokybiškai atliktų statybos ir įrengimo darbų bei trūkumų, kurie paaiškės ateityje per įstatymo nustatytą garantinį laikotarpį, negalėjo objektyviai įvertinti tų trūkumų, jų masto ir dėl to galimų patirti finansinių nuostolių. Dėl to mano, jog susitarimas dėl didesnio sklypo dalies ploto kaip kompensacijos buvo pasiektas tik dėl konkrečių, jau per pirminę apžiūrą nustatytų, namo trūkumų, kurių pašalinimas buvo privaloma namo pirkimo sąlyga, o ne dėl ateityje galimų ir jau po sutarties pasirašymo paaiškėjusių paslėptų namo trūkumų. Priešingas susitarimo teksto aiškinimas būtų nelogiškas, absurdiškas ir netgi reikštų neteisėto sandorio sudarymą.

3.3. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas pats pripažįsta, kad buvo nekokybiškai ir nesandariai apsiūti namo stogo kaminai, ką patvirtino ir atsakovo pasamdytas ekspertas, tačiau galimai nepavykus savo rangovą priversti juos pašalinti, vengia prisiimti atsakomybę.

3.4. Be to, atsakovas ir jo atstovas prieš pasirašant sutartį ir pačia sutartimi garantavo, kad bus pateiktos langų ir lauko durų sandarumo atitikties deklaracijos. Tačiau iki šiol nepateikė lauko durų sandarumo atitikties deklaracijų, kurios patvirtintų, kad lauko durys buvo kokybiškos ir atitinka visus techninius reikalavimus.

Atsiliepimas

4. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškovų pareikštu ieškiniu, kadangi ieškovai iki sutarties sudarymo matė namo trūkumus, žinojo, kad namo statybos darbai neužbaigti, ir žinodami namo techninę būklę sutiko pirkti namą su 3,69 arų žemės sklypo dalimi už 112 500 Eur kainą. Tik prieš pat notarinės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymą buvo susitarta, kad už tą pačią šalių sutartą 112 500 Eur kainą atsakovas ieškovams parduos namą su didesnio ploto žemės sklypo dalimi, t. y. 5,74 arų ploto žemės vietoje anksčiau sutartų 3,69 arų, ir šia padidinta žemės ploto dalimi bus ieškovams iš anksto kompensuotos išlaidos dėl galimų parduodamo turto trūkumų, kurie gali paaiškėti ateityje.

4.1. Paaiškino, kad ieškovai, apžiūrėję parduodamą turtą, pranešė apie jų pastebėtus namo trūkumus, galimai norėjo pasiderėti dėl kainos sumažinimo arba trūkumų likvidavimo, tačiau jis nedelsdamas atsakė, kad parduodamo turto kaina 112 500 Eur yra galutinė kaina, kad atsakovas kainos nemažins, ir ši kaina yra būtent už tokios būklės turtą, kokios turtas yra, t. y. kaina už turtą su esančiais defektais, parduodamo turto kaina ir taip žemesnė už rinkos kainą.

4.2. Pažymėjo, jog priešingai negu nurodo ieškovai, jiems buvo aiškiai išdėstyta, kad didesnis sklypo plotas nėra kažkokia dovana, o yra pasiūlymas iš anksto kompensuoti galimus ateityje paaiškėsiančius namo trūkumus su sąlyga, kad ieškovai nereikš pretenzijų, jeigu trūkumų šalinimo išlaidos bus didesnės už gautą kompensaciją. Ieškovai su tuo sutiko, dėl to buvo pakeista notarinės sutarties sąlyga dėl parduodamo žemės sklypo ploto, parduodamą plotą padidinant iki 5,74 arų.

4.3. Atkreipė dėmesį, kad ieškovų prašomos priteisti namo trūkumų šalinimo išlaidos neviršija jiems kaip kompensacija papildomai perleistos žemės sklypo dalies vertės. Netgi sudėjus ieškovų iki sutarties sudarymo nustatytų trūkumų ir po sutarties sudarymo naujai paaiškėjusių trūkumų pašalinimo išlaidas, jos nesiekia padidinto ploto žemės sklypu kompensuotos vertės. Atsižvelgiant į šalių preliminarų susitarimą dėl pirkimo - pardavimo sutarties sąlygų ir įvertinus ieškovams papildomai neatlygintinai perleistą žemės sklypo dalį, iš esmės ieškovai iki šiol nuostolių nepatyrė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 8 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo ieškovams solidariai 4 163,71 Eur, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (4 163,71 Eur ) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 594,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Priteisė valstybei iš atsakovo 35,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad tarp šalių 2020 m. liepos 9 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas V. D. pardavė, o ieškovas V. N. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktine J. N. nusipirko butą/patalpą – butą, esantį adresu, (duomenys neskelbtini) – 1, Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 574/1081 dalių žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, (toliau – 1 sklypas), 151/1081 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, (toliau – 2 sklypas) už 112 500 Eur. Sutarties 4.2. punkte nurodyta, kad buto kaina sudarė 90 500 Eur, 1 žemės sklypo dalies kaina – 21 500 Eur, 2 žemės sklypo dalies kaina – 500 Eur. Minėta sutartimi ieškovams buvo parduotas nebaigtos statybos (85 procentų baigtumo) nekilnojamasis turtas ir ieškovai įsipareigojo savo lėšomis įregistruoti buto 100 procentų baigtumą, savo lėšomis užbaigę visus statybos darbus, kaip tai numatyta projekte ir teisės aktų nustatytuose reikalavimuose (Sutarties 2.8 punktas).

7. Teismas, taip pat nustatė, jog šalys 2020 m. liepos 9 d. sudarė ne tik pirkimo-pardavimo sutartį, bet ir pasirašė susitarimą, pagal kurį ieškovai patvirtino, jog ginčo daiktas atitinka jų keliamus reikalavimus bei mokamą kainą ir dėl ginčo daikto būklės ar kokybės pretenzijų atsakovui neturi bei atsisako pirkimo-pardavimo sutartyje, 8.4. bei 8.5 punktuose numatytų garantijų ir pardavėjo įsipareigojimų, patvirtino, kad atsakovas padidino parduodamo žemės sklypo dalies plotą nuo preliminariai siūlyto pirkti 369 kv. m iki 574 kv. m, nedidindamas bendros parduodamo turto kainos, ir tokiu būdu kompensuodamas iš anksto būsimas namo statybos darbų užbaigimo ar defektų pašalinimo išlaidas, ieškovai su tokiu pasiūlymu sutinka ir pretenzijų dėl namo statybos užbaigimo ar defektų pašalinimo darbų atsakovui (pardavėjui) neturi ir neturės ateityje.

8. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog ieškovai parengė pretenziją dėl ginčo daikto nustatytų defektų bei privalomų dokumentų dėl namo pridavimo nepateikimo. Atsakydamas į minėtą pretenziją 2021 m. vasario 8 d. atsakovas pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog stogas buvo apžiūrėtas kartu su ieškovais ir specialistais, minėtos apžiūros metu buvo nustatyta, kad yra nekokybiškai apsiūti stogo kaminai, dėl pagrindinių durų nurodė, kad kondensatas galimai sąlygotas blogai šildomo namo bei pareiškė, kad pagal pasirašytos sutarties 8.4 ir 8.5 punktus ieškovams yra atlyginta.

9. Pagal ieškovų užsakymą specialių žinių turintis asmuo - E. L. 2021 m. balandžio 12 d. parengė gyvenamojo namo defektų vertinimo ataskaitą dėl ginčo daikto statybos darbų kokybės, kurios išvadoje nurodoma, kad esamas stogas netenkina statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 ,,Statinių konstrukcijos. Stogai“ ir UAB ,,Regina ir Co“ paruošto konstrukcijų dalies darbo projekto, nes ne pagal projektą įrengta stogo danga, esama danga neturi pakankamo projektu numatyto vėdinamo oro tarpo, vėjo izoliacija netinkamai įrengta ir užsandarinta, esama skardos danga įrengta ne su dvigubais falcais, medinės stogo konstrukcijos įrengtos per arti kaminų; durys peršąla ir nėra pateikta eksploatacinių savybių deklaracijos nustatyti, ar produktas tinkamas naudoti lauko sąlygomis.

10. Teismas nurodė, kad iš nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovai prašo teismo ginti jų teises Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pažeistų pirkėjo teisių gynimo būdu – reikalauja, kad atsakovas (pardavėjas) atlygintų pirkėjų faktiškai patirtas išlaidas ginčo daikto trūkumams ištaisyti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumą, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant vieną iš jo atsakomybę šalinančių pagrindų.

11. Teismas vertino įrodytu buvus dalies ginčo daikto kokybės trūkumų faktą, kuris paaiškėjo ieškovams jau įsigijus ginčo daiktą. Teismas atmetė atsakovo argumentus, esą išvardyti neatitikimai tėra nebaigti darbai. Nurodė, jog paaiškėję namo trūkumai nėra matomi vizualiai, jų nebuvo įmanoma nustatyti, neišardžius stogo konstrukcijos, neturint specialiųjų žinių ir neatlikus specialių matavimų arba nesant tam tikroms meteorologinėms sąlygoms. Todėl teismas kvalifikavo stogo konstrukcijų defektus kaip paslėptus trūkumus, kurie išryškėjo tik esant tam tikroms meteorologinėms sąlygoms.

12. Teismas pažymėjo, kad galimybė apžiūrėti perkamą daiktą nepanaikina atsakovo (pardavėjo ir statytojo) atsakomybės, kuri numatyta įstatyme, dėl paslėptų daikto trūkumų. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, kad nekilnojamojo turto apžiūra nagrinėjamu atveju nepagrindžia aplinkybės, jog ieškovams buvo žinoma apie visą tikrąją buto būklę bei neeliminuoja atsakovo atsakomybės. Teismas sprendė, jog sutarties sudarymo metu ieškovai nebuvo informuoti apie trūkumus, dėl kurių šalinimo patirtas išlaidas prašo priteisti iš atsakovo bei kad sudarydami sutartį ieškovai neprisiėmė rizikos dėl minėtų trūkumų. Teismas pažymėjo, jog atsakovui, prieš parduodant butą, kilo pareiga informuoti ieškovus apie šiuos trūkumus. Atitinkamai ieškovai, kaip pirkėjai, tokiu atveju, būtų turėję teisę nuspręsti, ar, esant minėtiems trūkumams, jie toliau siekia sudaryti sutartį ir ar sutinka prisiimti riziką dėl defektų šalinimo darbų ir apimties, kitų su šiais defektais susijusių pasekmių.

13. Teismas nurodė, jog byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad šalys, atsakovui nepašalinus visų vizualiai matomų daikto trūkumų, papildomu susitarimu susitarė dėl ,,kompensacijos“ ne kainos mažinimo, sandorio objekto praplėtimo būdu. Tačiau išanalizavęs byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas sprendė, kad nėra pakankamai duomenų, iš kurių teismas galėtų daryti pagrįstą išvadą, jog, sudarydamos susitarimą, šalys susitarė ne tik dėl jau aptiktų trūkumų, bet ir dėl ateityje galbūt atsirasiančių trūkumų pašalinimo išlaidų kompensavimo. Teismas nurodė, jog tiek iš šalių tiek iš liudytojų paaiškinimų matyti, jog susitarimas dėl didesnio sklypo dalies ploto kaip kompensacijos buvo pasiektas tik dėl konkrečių jau nustatytų iki susitarimo pasirašymo namo trūkumų, o ne dėl ateityje galimų ir jau po sutarties pasirašymo paaiškėjusių paslėptų trūkumų.

14. Teismas pažymėjo, kad byloje esančių duomenų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovai įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus, pardavus nekokybišką daiktą, netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, nesiimant jokių veiksmų problemai spręsti. Taip pat teismas laikė įrodytu nuostolių faktą, pagrįstą ir priežastinį neteisėtų atsakovo veiksmų bei kilusių nuostolių ryšį – pardavus nekokybišką daiktą, atsakovui vengiant taisyti broką arba atlyginti išlaidas trūkumams taisyti. Atsižvelgiant į tai ieškovų ieškinys buvo patenkintas visiškai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismui nusprendus, kad pagrindo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nėra - panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimą ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Teismas nepagrįstai ir neteisingai nustatė, kad ginčo daikto kokybės trūkumai kvalifikuojami paslėptais trūkumais, kadangi stogo įrengimo darbai pardavimo metu nebuvo baigti. Be to, ieškovams tai buvo ne tik žinoma, bet ir priimtina t. y. ieškovai pareiškė patys užbaigsiantys stogo šiltinimo ir tvirtinimo sija darbus. Šiltinant stogą bei atliekant jo sustiprinimo sija darbus reikalingas papildomas mechaninis įsikišimas, be to, šių darbų poreikis liudija, kad pardavimo metu stogas nebuvo sandarus ir dėl to ieškovai negalėjo turėti teisėto lūkesčio į sandaraus stogo savybes. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiaiškino aplinkybių, ar ieškovai atliko stogo šiltinimo bei tvirtinimo sija darbus, o jeigu atliko, ar jų atlikimo metu galėjo būti padarytas koks nors poveikis vėdinimo oro tarpui, vėjo izoliacijai ir pan. Ieškovams šių darbų neatlikus ar atlikus netinkamai, būtų pagrindas konstatuoti ieškovų didelį neatsargumą, kas neabejotinai turėtų įtakos atsakovo atsakomybei.

15.2. Pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Pirkimo - pardavimo sutarties 9.10. punktuose ieškovai pareiškė, kad iki jos sudarymo ieškovai turėjo galimybę patys ir/arba pasitelkdami atitinkamų sričių specialistus bei ekspertus susipažinti su ginčo daiktu ir tą padarė ir atsakovui jokių pretenzijų dėl ginčo daikto trūkumų neturi. Taigi ieškovai neabejotinai turėjo galimybę apžiūrėti stogą, įvertinti jo techninę būklę, be to, tą turėjo daryti atsakingai, juolab kai ieškovai patys įsipareigojo užbaigti stogo šiltinimo ir sustiprinimo sija darbus.

15.3. Įstatymo įtvirtinta, jog daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Teismo kvalifikuoti paslėpti trūkumai - nepaliktas pakankamas vėdinimo oro tarpas, medinės stogo konstrukcijos per arti kaminų, vėjo izoliacija įrengta netinkamai ir neužsandarinta, neturi įtakos tam, kad per stogo skardą prateka vanduo, todėl šie trūkumai, net jei jie ir buvo ginčo daikto perdavimo metu, nors nagrinėjamu atveju nei vienas byloje esantis įrodymas tokio fakto nepatvirtina, o dalis šių trūkumų galėjo atsirasti nekokybiškai atliekant stogo šiltinimo darbus, nelaikytini tokiais, dėl kurių negalima naudoti ginčo daikto pagal paskirtį, todėl tai nesudaro pagrindo pripažinti ginčo daiktą nekokybišku ir dėl to taikyti civilinę atsakomybę atsakovui.

15.4. Teismas nepagrįstai paslėptu trūkumu kvalifikavo durų defektą konstatuodamas, jog durys netinkamos naudoti lauko sąlygomis, kadangi byloje esantis įrodymas nepatvirtina, kad jos negalėjo būti naudojamos lauko sąlygomis. Taip pat byloje nėra nė vieno įrodymo, kuriame būtų fiksuoti konkretūs durų trūkumai ir jų priežastys (durų „peršalimo“, kaip trūkumo, esmė neatskleista, be to, nenurodyta, dėl kokių priežasčių jos „peršąla“). Aptartų ginčo daikto pardavimo aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovai turėjo galimybę patikrinti perkamo ginčo daikto stogo ir durų faktinę būklę ir negalėjo nežinoti apie jų faktinę būklę ginčo daikto perdavimo metu, tačiau to nepadarė arba tą darė aplaidžiai, taip prisiimdami rizikos dalį, dėl ko atsakovui jokia atsakomybė negali būti taikoma.

15.5. Teismas netinkamai aiškino susitarimo turinį ir tokiu būdu iškreipė ieškovų bei atsakovo interesų pusiausvyrą. Teismo išvada, kad šiuo susitarimu susitarta vien tik dėl esamų nustatytų trūkumų šalinimo kompensacijos yra iš esmės neteisinga, nes iš susitarimo turinio aiškiai matyti, kad perleista žemės sklypo dalis turėjo apimti ne tik trūkumų išlaidų kompensaciją, bet ir išlaidų namo statybos darbų užbaigimo kompensaciją. Teismas, aiškindamas susitarimo turinį rėmėsi tik ginčo daikto perdavimo metu egzistavusių trūkumų faktu ir nurodė, kad ieškovai atsisakė bet kokių pretenzijų dėl jau nustatytų trūkumų, tačiau dėl namo statybos užbaigimo darbų visiškai nepasisakė.

15.6. Be to, pirmosios instancijos teismas iš esmės nesiaiškino ir netyrė, kokie trūkumai buvo nustatyti prieš pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymą, kokia galėjo būti tų trūkumų šalinimo vertė, kokie buvo neatlikti ginčo turto statybos užbaigimo darbai ir kokia jiems atlikti reikalingų (patirtų) išlaidų suma. Taigi teismas, neišsiaiškindamas minėtų reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, perdėtą pranašumą suteikė ieškovų pozicijai, paneigdamas atsakovo interesus. Tik išsiaiškinus ir ištyrus minėtas aplinkybes galima padaryti teisingą išvadą, kokios išlaidos dengiamos iš kompensacijos, suteiktos perleistos žemės sklypo dalies forma ir, nusprendus, kad nėra pagrindo šalinti atsakovo atsakomybės, būtų galima spręsti dėl priteistino trūkumų šalinimo išlaidų dydžio.

15.7. Teismas nepagrįstai nustatė, kad egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos, sudarančios pagrindą priteisti ieškovo reikalaujamą sumą. Pirmos instancijos teismui neišnagrinėjus visų bylai reikšmingų aplinkybių bei netinkamai kvalifikavus ginčo daikto trūkumus, teismas nepagrįstai pripažino esant neteisėtų veiksmų sąlygą. Be to, nagrinėjamu atveju neegzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kadangi, jokių neteisėtų veiksmų atsakovas neatliko. Vadovaujantis įstatyminių reglamentavimu byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, tačiau ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad jam buvo padaryta būtent 4 163,71 Eur žala t. y. ieškovas neįvykdė pareigos įrodyti tiek žalos faktą, tiek dydį.

Žemesnės instancijos teismas

15.8. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat nepasisakė, kokiais įrodymais remdamasis pripažino ieškovus patyrus nuostolius, įvertinus tai, jog byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos ne ieškovams, o byloje nedalyvaujančiam juridiniam asmeniui MB „Ir Tada“, o jokių įrodymų patvirtinančių, jog ieškovai su minėtu juridiniu asmeniu atsiskaitė, byloje nėra pateikta. Galiausiai, net jei MB „Ir Tada“ pirko sąskaitose faktūrose nurodytus darbus ir medžiagas, visiškai neaišku, kuo remdamasis teismas laikė, kad juos atliekant buvo šalinami būtent ginčo daikto trūkumai. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio kokius nors ieškovų, o ne MB „Ir Tada“ nuostolius, pagrindo laikyti žalos faktą ir dydį įrodytu šiuo atveju nebuvo ir toks ieškovų reikalavimas turėjo būti atmestas. Teismas netinkamai įvertino pateiktus rašytinius įrodymus, nepagrįstai sutapatino MB „Ir Tada“ su ieškovais, sprendime to visiškai nemotyvavo, dėl ko sprendimas laikytinas nepagrįstu, nemotyvuotu ir neteisėtu.

Atsiliepimas

16. Ieškovai V. N. ir J. N. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Apeliaciniame skunde atsakovas dėsto iš esmės naujus argumentus, kurie nebuvo teikiami nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, t. y. kad ieškovų prisiimti įsipareigojimai atlikti stogo šiltinimo ir tvirtinimo sija darbus neva galėjo turėti įtakos stogo sandarumui ir kad ginčo trūkumai nelaikytini paslėptais. Pirmos instancijos teisme atsakovas neginčijo to, kad jų nurodyti trūkumai laikytini paslėptais, o savo poziciją grindė iš esmės vien tik tuo, kad 2020 m. liepos 9 d. susitarimu jie neva buvo atsisakę pretenzijų dėl bet kokių ateityje paaiškėsiančių namo trūkumų.

16.2. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, taip pat reikalavimus, kuriuos turi atitikti tam tikros pastatų konstrukcijos, teisingai trūkumus pripažino paslėptais, kurių ieškovai realiai prieš įsigydami butą negalėjo nustatyti, nes jie nebuvo matomi vizualiai, daugeliui iš nurodytų trūkumų nustatyti reikėjo specialiųjų žinių arba atlikti kokius nors papildomus veiksmus (pvz., išardyti tam tikras konstrukcijas) arba specifinių meteorologinių sąlygų.

16.3. Nepagrįsti atsakovo bandymai teigti, kad reikalavimus ieškovai gali reikšti tik dėl tų trūkumų, dėl kurių negalima naudoti ginčo daikto pagal paskirtį. Paslėptais daiktų trūkumais laikytini ne tik tie trūkumai, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, bet ir tie, dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tai pagrįstai įvertino ir pirmosios instancijos teismas.

16.4. Be to, nei 2020 m. lapkričio 29 d. apžiūros metu, nei trumpuoju laikotarpiu po jos, atsakovas nesirėmė neva susitarimu panaikinta savo atsakomybe. Tai rodo, kad atsakovas pripažino buto trūkumų (nesandaraus stogo ir t. t.) buvimo faktą ir savo atsakomybę už juos, tačiau galimai nepavykus savo rangovą priversti juos pašalinti, pakeitė poziciją ir, ieškovams pradėjus reikšti rašytines pretenzijas ir įspėjant dėl kreipimosi į teismą, pradėjo neigti savo atsakomybę.

16.5. Teisiškai nereikšmingas yra ir atsakovo argumentas, kad ieškovai turėjo teisę ginčyti susitarimą, prašydami pripažinti jį negaliojančiu dėl suklydimo, tačiau tokio reikalavimo nereiškė. Kaip buvo nustatyta pirmosios instancijos teisme, nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas ne dėl susitarimo galiojimo ar negaliojimo, o dėl susitarimo turinio aiškinimo, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad susitarimo dalykas buvo tik iki sandorio sudarymo nustatyti buto trūkumai.

Žemesnės instancijos teismas

16.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog iš esmės, ieškovai prašė teismo ginti jų teises specialiuoju CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pažeistų pirkėjo teisių gynimo būdu - kad atsakovas kaip pardavėjas atlygintų ieškovų kaip pirkėjų patirtas išlaidas ginčo daikto trūkumams ištaisyti. Todėl atsakovo argumentai dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ar nebuvimo pagrindinio ieškovų reikalavimo (dėl trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo) atžvilgiu yra teisiškai nereikšmingi. Tuo tarpu reikalavimų dalyje dėl nuostolių atlyginimo (dėl trūkumų nustatymo išlaidų priteisimo, kilus būtinybei fiksuoti kokybės trūkumus ginčo objekte, atsakovui nesiimant jokių veiksmų problemai spręsti) visos civilinės atsakomybės sąlygos pirmosios instancijos teismo buvo nustatytos.

Atsiliepimas

16.7. Atsakovas visiškai nepagrįstai nurodo, kad ieškovai nepateikė į bylą jokių įrodymų dėl prašomos priteisti žalos ir jos dydžio. Apeliaciniame skunde reiškiami visiškai nauji argumentai, kurie nebuvo jokia forma keliami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme t. y. dėl to, kad išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose nurodyti ne ieškovai, o juridinis asmuo - MB „Ir Tada“. Šios aplinkybės yra paprastai paaiškinamos ir nekeičia sprendimo esmės. MB „Ir Tada“ yra ieškovo V. N. įmonė - V. N. yra šios mažosios bendrijos steigėjas, vienintelis narys ir administracijos vadovas. Kadangi išlaidos dėl paaiškėjusių buto trūkumų šalinimo ieškovams buvo netikėtos ir tuo metu ieškovai neturėjo tam reikalingų papildomų lėšų, o MB „Ir Tada“ turėjo, buvo sutarta, kad MB „Ir Tada“ savo vardu, bet ieškovų interesais nupirks reikalingas medžiagas ir perduos jas ieškovų buto remontui, o ieškovai tas išlaidas kompensuos, kai jas išsiieškos iš atsakovo. Tuo tikslu buvo sudaromi atskiri susitarimai, atsirado ieškovų skoliniai įsipareigojimai MB „Ir Tada“. Taigi, tas faktas, kad buto trūkumų šalinimo išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose yra nurodytas ieškovų pasitelktas trečiasis asmuo (MB „Ir Tada“), nepaneigia to, kad galutinai būtent ieškovams teks padengti defekto šalinimų išlaidas, todėl jie yra tinkami ieškovai byloje.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

19. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovų ieškinys dėl nupirkto daikto trūkumų pašalinimo išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

20. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).

22. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui 2020 m. liepos 28 d. Turto priėmimo – perdavimo aktą. Pateikdamas minėtą dokumentą apeliantas nurodė, jog šis dokumentas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, nes atsakovas jo niekur negalėjo surasti, tačiau tvarkydamas dokumentus, visiškai atsitiktinai rado pridedamą dokumentą. Kadangi manė, kad šis dokumentas yra dingęs, todėl apie jį pirmosios instancijos teisme atsakovas neminėjo, tačiau, įvertinus pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais grindžiamas skundžiamas sprendimas, matyti, jog turto priėmimo - perdavimo aktas yra reikšmingas siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo, dėl ko prašo jį priimti.

23. Susipažinus su byloje atsakovo (apelianto) naujai pateiktu dokumentu matyti, jog minėtas naujai pateiktas įrodymas yra pasirašytas abiejų ginčo šalių, t. y. dokumentas buvo parengtas ne vienu egzemplioriumi, ir atsakovui neturint galimybės jo pateikti, jis galėjo reikšti byloje prašymą dėl minėto dokumento išreikalavimo iš ieškovų, tačiau šia įstatymo jam suteikta galimybe nesinaudojo, apie tokio rašytinio įrodymo buvimą pirmosios instancijos teismui nenurodė, taip pat savo pozicijos byloje minėtu rašytiniu įrodymu negrindė. Įvertinus nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovas, teikdamas teismui naują įrodymą, nepagrindė, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nėra aišku kodėl šis įrodymas negalėjo būti pateiktas ar išreikalautas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai būtų atsisakęs ji prijungti, t. y. nėra įstatyme numatytų prielaidų tokiam įrodymui priimti apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

24. Ieškovai, teikdami byloje atsiliepimą į apeliacinį skundą, nurodė, jog atsižvelgiant į apeliaciniame skunde atsakovo teikiamus naujus argumentus ir dokumentus, kurie nebuvo teikti pirmos instancijos teisme, kilo būtinybė paprašyti eksperto E. L. patikslinti kai kuriuos 2021 m. balandžio 28 d. eksperto ataskaitos aspektus, todėl prašo teismo prijungti prie bylos medžiagos 2022 m. liepos 29 d. gautus eksperto atsakymus, kurie, kaip nurodo ieškovai, yra reikšmingi bylai. Be to, ieškovai prie atsiliepimo į apeliacinį skundą taip pat pridėjo rašytinius įrodymus, pagrindžiančius ieškovo santykį su mažąja bendrija (anksčiau ir toliau – MB) „Ir Tada“ (Steigimo aktą) bei ieškovų su minėta bendrija sudarytus susitarimus dėl ginčo daikto trūkumų išlaidų padengimo ieškovų vardu ir ieškovų įsipareigojimų juos atlyginti. Nurodė, jog būtinybė pateikti naujus rašytinius iškilo dėl to, jog atsakovas apeliaciniame skunde pareiškė naujus argumentus – atsikirtimus dėl prašomos priteisti žalos pagrindimo.

25. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, jog įrodymų pateikimo ribojimo apeliacinės instancijos teisme tikslas yra galimybės piktnaudžiauti procesu užkardymas, bylos dalyvių skatinimas bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčijamą teismo sprendimą priėmė remdamasis šalių pateiktais byloje įrodymais, tarp jų ir 2021 m. balandžio 28 d. eksperto E. L. ataskaita. Ieškovų po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo papildomai gauti rašytiniai įrodymai – eksperto papildomi paaiškinimai (patikslinimai) dėl į bylą pateiktos ataskaitos pirmosios instancijos teismo nebuvo tiriami, taip pat nebuvo žinomi atsakovui, teikiant apeliacinį skundą byloje, todėl sudaro staigmeną kitai šaliai. Analogiškai, prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėti rašytiniai įrodymai dėl tarp ieškovų ir MB „Ir Tada“ susiklosčiusių teisinių santykių objektyviai atsirado (buvo surašyti) iki ginčijamo teismo sprendimo priėmimo, ir tuo atveju, jei jie buvo reikšmingi pareikštiems reikalavimams pagrįsti, turėjo būti pateikti į bylą civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka iki teismo sprendimo priėmimo.

27. Įvertinus tai, jog tiek apelianto, tiek ieškovų naujai pateikti rašytiniai įrodymai nebuvo vertinami pirmosios instancijos teisme priimat skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tokių įrodymų pateikimas yra netikėtas abiem šalims, nenustatyta jokių CPK 314 straipsnyje nurodytų pagrindų naujiems įrodymams priimti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šalių pateiktų prašymų dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme netenkina.

Dėl ginčo esmės

28. Byloje kilo ginčas dėl ieškovų iš atsakovo įsigyto nekilnojamojo turto trūkumų pašalinimo ir patirtų išlaidų už trūkumų pašalinimą priteisimo.

29. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).

30. Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4 ir 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

31. Parduodamų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. liepos 9 d. šalys sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė ieškovams gyvenamąjį namą su žemės sklypu t. y. butą/patalpą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) – 1, Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 574/1081 dalių žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau sklypas Nr. 1), 151/1081 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau sklypas Nr. 2), už 112 500 Eur. Sutarties 4.2. punkte nurodyta, kad buto kaina sudarė 90 500 Eur, 1 žemės sklypo dalies kaina – 21 500 Eur, 2 žemės sklypo dalies kaina – 500 Eur. Pirkimo–pardavimo sutarties 8.4. punktu atsakovas patvirtino, kad yra parduodamo pastato statytojas ir prisiima visą atsakomybę už po šios sutarties pasirašymo paaiškėjusius daikto (kokybės) trūkumus, kurią statytojui numato galiojantis Lietuvos Respublikos teisės aktai t. y. pardavėjas (atsakovas), kuris taip pat yra ir parduodamo būsto statytojas suteikia parduodamam būstui (tokiam koks jis yra sutarties pasirašymo diena) visas Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytas garantijas ir paduodamo daikto trūkumams nustatyti ir pašalinti taikomi visi garantiniai terminai. Tuo pačiu minėta sutartimi atsakovas įsipareigojo pagal pirkėjo pareikalavimą savo lėšomis sutartyje nustatytais terminais pašalinti daikto trūkumus už kurių kaip statytojas jis yra atsakingas.

33. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog 2020 m. liepos 9 d. šalys sudarė susitarimą, kuriuo ieškovai patvirtino, jog ginčo daiktas atitinka jų keliamus reikalavimus bei mokamą kainą ir dėl ginčo daikto būklės ar kokybės pretenzijų atsakovui neturi bei atsisako pirkimo-pardavimo sutartyje, 8.4. bei 8.5 punktuose numatytų garantijų ir pardavėjo įsipareigojimų, patvirtino, kad atsakovas padidino parduodamo žemės sklypo dalies plotą nuo preliminariai siūlyto pirkti 369 kv. m iki 574 kv. m, nedidindamas bendros parduodamo turto kainos, ir tokiu būdu kompensuodamas iš anksto būsimas namo statybos darbų užbaigimo ar defektų pašalinimo išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

34. Pirmosios instancijos teismas iš šalių paaiškinimų ir liudytojo V. I. parodymų nustatė, kad šį susitarimą pasiūlė ginčo turto pardavėjas, jo tekstas ieškovams buvo pateiktas sutarties pasirašymo dieną, notarė šį susitarimo tekstą tvirtinti atsisakė. Pirmos instancijos teismas taip pat nustatė, jog paaiškėjus vizualiai nematomiems stogo (stogo pratekėjimui, lauko durų šalimui) trūkumams, minėtų trūkumų apžiūrai su savo stogo ekspertu 2020 m. lapkričio 29 d. atvyko atsakovo atstovas V. I.. Šalims nepavykus susitarti taikiai dėl atsakovo pasitelkto eksperto nustatytų trūkumų pašalinimo, ieškovai atsakovui V. D. pateikė pretenziją dėl ginčo daikto nustatytų defektų, taip pat privalomų dokumentų dėl namo pridavimo nepateikimo, reikalaudami pagal sudarytos sutarties 8.4 punktą iki 2021 m. vasario 8 d. susitarti dėl laiko defektų apžiūrai ir suderinti padarinių pašalinimo terminą arba nuostolių kompensavimo dydį ir sąlygas. Nesutikdamas su minėtu ieškovų reikalavimu atsakovas 2021 m. vasario 8 d. atsakymu į pateiktą pretenziją nurodė, kad pagal pasirašytos sutarties 8.4 ir 8.5 punktus ieškovams yra atlyginta.

35. Byloje nustatyta, kad pagal ieškovų užsakymą specialių žinių turintis asmuo E. L. 2021 m. balandžio 12 d. apžiūrėjo ginčo butą ir 2021 m. balandžio 28 d. parengė gyvenamojo namo defektų vertinimo ataskaitą dėl ginčo daikto statybos darbų kokybės, kurios išvadoje nurodoma, kad esamas stogas neatitinka statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 ,,Statinių konstrukcijos. Stogai“ ir UAB ,,Regina ir Co“ paruošto konstrukcijų dalies darbo projekto reikalavimų, nes ne pagal projektą įrengta stogo danga, esama danga neturi pakankamo projektu numatyto vėdinamo oro tarpo, vėjo izoliacija netinkamai įrengta ir užsandarinta, esama skardos danga įrengta ne su dvigubais falcais, medinės stogo konstrukcijos įrengtos per arti kaminų; durys peršąla ir nėra pateikta eksploatacinių savybių deklaracijos nustatyti, ar produktas tinkamas naudoti lauko sąlygomis. Minėtos ataskaitos pagrindu ieškovai 2021 m. gegužės 24 d. parengė pretenziją atsakovui V. D. dėl 4 071,70 Eur ieškovų patirtų išlaidų defektų šalinimo darbams pašalinti ir nuostoliams atlyginti sumokėjimo, tačiau jų pretenzija patenkinta nebuvo.

36. Pagal CPK 185 straipsnio teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

37. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog po sutarties sudarymo paaiškėję daikto trukumai, t. y. ne pagal projektą įrengta stogo danga, esama danga neturi pakankamo projektu numatyto vėdinamo oro tarpo, vėjo izoliacija netinkamai įrengta ir užsandarinta, esama skardos danga įrengta ne su dvigubais falcais, medinės stogo konstrukcijos įrengtos per arti kaminų; durys peršąla ir nėra pateikta eksploatacinių savybių deklaracijos nustatyti, ar produktas tinkamas naudoti lauko sąlygomis, pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovams nebuvo žinomi. Atsakovo interesus atstovavęs liudytojas V. I. teisme patvirtino, jog dėl minėtų trūkumų įvertinimo susitiko su ieškovais ir apie juos informavo atsakovą. Pats atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nustatytų trūkumų neginčijo. Savo nesutikimą su ieškiniu atsakovas pirmosios instancijos teisme iš esmės grindė vienu pagrindiniu argumentu apie tai, jog ieškovai sudarydami papildomą susitarimą atsisakė nuo bet kokių pretenzijų reiškimo, tiek dėl iki sandorio sudarymo nustatytų, tiek dėl ateityje atsiradusių daikto trūkumų.

38. CK 6.194 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta vadinamoji contra proferentem taisyklė, pagal kurią sutarties sąlygos aiškintinos jas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Ši taisyklė yra kilusi iš romėnų teisės (lot. ambiguitas contra stipulatorem est) ir grindžiama logika, kad šalis, kuri siūlo tam tikrą sutarties sąlygą, turi pareigą ją suformuluoti maksimaliai aiškiai, kad dėl jos aiškinimo ateityje nekiltų skirtingų aiškinimų. Esant situacijai, kai tam tikra sąlyga buvo parengta išimtinai vienos sutarties šalių (pavyzdžiui, sutartis sudaryta prisijungimo būdu pagal standartines sąlygas, viešojo konkurso būdu) ir ji yra dviprasmiška, contra proferentem taisyklė perkelia visą neigiamų padarinių riziką sąlygą pasiūliusios ir parengusios šalies nenaudai. Taigi, taikant šią taisyklę siekiama kelių tikslų: visų pirma, paskirstyti sutarties sąlygų rengimo riziką tarp šalių; antra, ginti silpnesniąją (derybinės galios neturinčią ir negalinčią padaryti įtakos sutarties sąlygų (-os) turiniui) šalį.

39. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, sisteminis sutarties aiškinimo principas (CK 6.193 straipsnis) reikalauja bet kurią sutarties sąlygą aiškinti atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą, be to, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, t. y., aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti į abiejų šalių ketinimus, analizuoti visą sutartį, o ne tam tikras jos dalis, teikti pirmenybę tam aiškinimui, kuris patvirtina sutarties galiojimą, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005).

40. Be to, kasacinio teismo yra išaiškinta, jog kilus ginčui dėl sutarties sąlygų aiškinimo, be kito ko būtina atsižvelgti ne tik į sutarties sąlygų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016).

41. Iš bylos medžiagos matyti, jog iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ieškovai nustatė eilę vizualiai matomų ketinamo pirkti daikto trūkumų (jungiamosios sienos įskilimas, langų rankenų, vyrių, grindų išlyginamojo sluoksnio netolygumas ir kt.) ir šalys derėjosi dėl jų pašalinimo (2020 m. birželio 16 d. ieškovo el. laiškas). Iš byloje esančio susirašinėjimo elektroniniais laiškai matyti, jog nustatytus trūkumus buvo žadėta pašalinti iki sandorio sudarymo. Be to, šalys taip pat derėjosi dėl nebaigtų stogo įrengimo (apšiltinimo) darbų atlikimo ir sulygo, kad juos pabaigs atlikti patys ieškovai. Tuo tarpu ieškinio dalyku esantys daikto trūkumai – trūkumai dėl namo stogo netinkamo įrengimo, durų defektai ir kt. - paaiškėjo jau po pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo. Byloje nėra duomenų ir atsakovas tokių aplinkybių neįrodinėjo, kad ieškovai būtų informuoti apie įsigyto namo stogo neatitikimą projektui ar kitus ginčo dalyku esamus trūkumus, todėl išanalizavus byloje pateiktų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad susitarimas dėl didesnio sklypo dalies ploto kaip kompensacijos buvo pasiektas tik dėl konkrečių jau nustatytų iki susitarimo pasirašymo namo trūkumų, o ne dėl ateityje galimų ir jau po sutarties pasirašymo paaiškėjusių paslėptų trūkumų. Tokias teismo išvadas patvirtina toliau dėstomi argumentai.

42. Byloje nustatyta, kad minėtas papildomas susitarimas, kuriuo remdamasis atsakovas neigia savo pareigą atlyginti ieškovams išlaidas už naujai paaiškėjusius trūkumus, buvo parengtas atsakovo (jį atstovaujančių asmenų). Tokio susitarimo sąlygų šalys neįtraukė į pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, nors abu sandoriai sudaryti tą pačią dieną ir beveik tuo pačiu metu. Bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas V. I. paaiškino, jog susitarimo sąlygas atsisakė tvirtinti notaras, todėl jos nebuvo įtrauktos į pirkimo – pardavimo sutartį. Įvertinus paminėtas susitarimo sudarymo aplinkybes konstatuotina, jog visi susitarimo neaiškumai turėtų būti vertinami ieškovų naudai, o atsakovas prisiimti iš to išplaukiančią riziką. Vien aplinkybė, jog notaras atsisakė patvirtinti papildomą susitarimą, turėjo sukelti jo šalims abejonių dėl tokio susitarimo atitikimo įstatymo reikalavimams.

43. CK 6.211 straipsnyje nustatyta, kad sutarties sąlygos, kurios panaikina ar apriboja šalies atsakomybę už sutarties neįvykdymą arba leidžia ją įvykdyti tokiu būdu, kuris iš esmės skiriasi nuo to, kurio protingai tikėjosi kita šalis, negalioja, jeigu tokios sąlygos atsižvelgiant į sutarties prigimtį bei kitas aplinkybes yra nesąžiningos. Pagal CK 6.252 straipsnio 1 dalį šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja. Pagal to paties straipsnio 2 dalį šalys savo susitarimu negali pakeisti imperatyviųjų teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę, jos formą ar dydį. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tai, ar šalių sutartyje įtvirtintos sąlygos, ribojančios jų atsakomybę, atitinka įstatymų reikalavimus ir nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų, vertina teismas konkrečioje byloje spręsdamas šalių ginčą, kylantį iš sutartinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2012.144).

44. Šiuo atveju atsakovas, kaip daikto statytojas, pirkimo – pardavimo sutartimi (8.4 ir 8.5 punktai) garantavo naujo daikto kokybę įstatymo nustatytu garantiniu laikotarpiu, tuo tarpu papildomai pasirašytu susitarimu visos įstatymu suteiktos garantijos buvo paneigtos. Įvertinus tai, jog susitarimo sudarymo metu ieškovai negalėjo numanyti ir įvertinti perkamo daikto paslėptų trūkumų, susitarimo sąlygų aiškinimas tokiu būdu, jog juo buvo atsisakyta bet kokios atsakovo, kaip statytojo, civilinės atsakomybės už naujo daikto defektus įstatymo nustatytu garantiniu laikotarpiu, reikštų, jog toks susitarimas yra iš esmės negaliojantis dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms. Taigi ir dėl šios priežasties šalių pasiektas susitarimas turėtų būti aiškinamas kaip susitarimas dėl atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės tik už iki susitarimo pasirašymo nustatytus daikto trūkumus.

45. Be to, tai, kad susitarimu šalys negalėjo sutarti dėl potencialių, dar nežinomų trūkumų kompensavimo, patvirtina ir tai, jog kaip pripažino atsakovas procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį ir triplike) šis susitarimas buvo sudarytas dar iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, todėl anksčiau laike atsiradusiu dokumentu negalėjo būti paneigtos vėliau atsiradusiame dokumente – pirkimo - pardavimo sutartyje atsakovo prisiimti įsipareigojimai.

46. Remdamasi visuma nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai papildomo susitarimo sąlygas vertino kaip šalių susitarimą tik dėl iki pirkimo - pardavimo sutarties nustatytų daikto trūkumų ir daikto užbaigimui būtinų atlikti darbų kompensavimo, atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus apie tai, jog susitarimu buvo susitarta kompensuoti bet kokius ateityje paaiškėjusius trūkumus, atmeta kaip nepagrįstą.

47. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

48. Šiuo atveju pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu ieškovai įsigijo naujos statybos daiktą, todėl turėjo pagrįstą lūkestį, jog daiktas atitiks naujai statybai keliamus reikalavimus. Pirkimo -pardavimo sutartimi atsakovas garantavo naujo statinio kokybę ir prisiėmė atsakomybę už daikto trūkumus, įsipareigodamas nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 3 kalendorinius mėnesius po rašytinio pareikalavimo savo lėšomis juos pašalinti (Pirkimo – pardavimo sutarties 8 .4. punktas). Aplinkybių, jog nustatyti daikto trūkumai atsirado dėl ieškovų netinkamo naudojimosi daiktu ar dėl kitų pardavėją nuo civilinės atsakomybės atleidžiančių aplinkybių, atsakovas neįrodinėjo, todėl įvertinus anksčiau nurodytą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas neatskleidė ieškovams visų paslėptų parduodamo nekilnojamojo daikto trūkumų, o jiems paaiškėjus, ieškovai įgijo teisę ginti savo, kaip pirkėjų teises, įstatyme nustatytais būdais.

49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų (1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas) arba bendraisiais teisinių gynimo būdais.

50. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai ieškiniu prašė atlyginti nekilnojamojo turto trūkumų šalinimo išlaidas. Byloje nustatyta, jog ieškovai ne kartą kreipėsi dėl nustatytų trūkumų pašalinimo į atsakovą, patys trūkumų šalinimo ėmėsi tik nesulaukę trinkamos atsakovo reakcijos į reiškiamas pretenzijas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas nekėlė klausimo dėl nustatytų trūkumų pašalinimo išlaidų dydžio ir pagrindimo, todėl nustatęs trūkumų faktą bei tai, jog, atsakovas, kaip pardavėjas, neįrodinėjo, jog trūkumai atsirado dėl pirkėjų kaltės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovams 3 921,71 Eur sumą nupirkto daikto trūkumų pašalinimo išlaidų.

51. Apelianto apeliaciniame skunde nurodomi argumentai apie nuostolius pagrindžiančių finansinių dokumentų trūkumus, t. y. tai, jog pastarieji buvo išrašyti ne ieškovų, o MB „Ir tada“ vardu, taip pat tai, jog iš minėtų dokumentų negalima spręsti, kokiame objekte dokumentuose nurodytos medžiagos buvo panaudotos, apeliacinės instancijos teismo vertinami kaip nauja gynybinė pozicija, kuri negali būti apeliacijos dalyku. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo ribas byloje nustato šalys, pareikšdamos byloje atitinkamus reikalavimus ir atsikirtimus į juos. Kadangi atsakovas ginčo dėl prašomų priteisti nuostolių dydžio ir pagrindimo nekėlė, aplinkybės, kodėl perkamos statybinės medžiagos iš UAB „Pruszynski ir Partneriai“, pristatytos į ieškovų iš atsakovo nupirktą žemės sklypą, buvo apmokėtos MB „Ir Tada“, taip pat kodėl ši bendrovė apmokėjo už H. P. stogo dengimų darbus ir lauko duris, pirmosios instancijos teismo byloje nebuvo tirtos, nes tokio klausimo šalys neiškėlė.

52. Iš bylos medžiagos matyti, jog nesutikdamas su prašoma priteisti žala atsakovas pirmosios instancijos teisme tik abejojo būtinumu keisti visą skardą, taip pat dėl to, ar durys nešalo dėl nepakankamo šildymo. Tokioms abejonėms pagrįsti atsakovas jokių įrodymų į bylą nepateikė, taip pat nekėlė klausimo dėl ieškovų pateiktų finansinių dokumentų turinio, t. y. sąskaitose faktūrose nurodytų statybinių medžiagų panaudojimo, apmokėjimo ir pan.

53. CPK 306 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Atsakovo nurodomos aplinkybės dėl netinkamo nuostolių pagrindimo laikytinos naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, todėl taikytinas CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas ir jos nenagrinėjamos, jos nėra apeliacijos dalykas, nesant teismo išvadų dėl tam tikrų aplinkybių, nėra pagrindo daryti išvados, kad teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

54. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat kelia klausimą dėl vandens prasiskverbimo į ieškovų nupirktą butą priežasčių, teigia, jog tai galėjo įvykti dėl pačių ieškovų atliktų stogo apšiltinimo darbų. Tačiau tokių argumentų atsakovas nereiškė ir neįrodinėjo pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, jog aplinkybių dėl daikto trūkumų atsiradimo po pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo įrodinėjimo našta nagrinėjamu atveju teko būtent atsakovui, kaip naujo daikto pardavėjui. Be to, nepriklausimai nuo to, dėl kokių priežasčių atsirado vandens pratekėjimas į buto vidų, byloje nustatyta, jog namo stogas buvo įrengtas netinkamai, neatitiko projekto reikalavimų: ne pagal projektą įrengta stogo danga, esama danga neturi pakankamo projektu numatyto vėdinamo oro tarpo, vėjo izoliacija netinkamai įrengta ir užsandarinta, esama skardos danga įrengta ne su dvigubais falcais, medinės stogo konstrukcijos įrengtos per arti kaminų; taip pat lauko durų atitikties deklaracija nebuvo pateikta, durys žiemą šalo. Ieškovai ieškinyje nurodytus namo defektus grindė pasitelkto specialisto E. L. išvadomis, kurių atsakovas byloje neginčijo. Todėl, nepriklausomai nuo to, dėl kokios priežasties atsirado vandens prasiskverbimas į nupirktą butą, ieškovai įgijo teisę, į specialisto nustatytų trūkumų pašalinimo išlaidų atlyginimą.

55. Taip pat pažymėtina, jog apeliantas nepagrįstai remiasi CK 6.282 straipsnio nuostatomis, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo išsiakinti, ar žala neatsirado dėl pačių ieškovų didelio neatsargumo. Apelianto nurodomas straipsnis reglamentuoja atvejus, kuomet dėl nukentėjusio asmens didelio neatsargumo patirtos žalos dydis gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas, tačiau toks teisinis reglamentavimas yra skirtas deliktinei atsakomybei. Nagrinėjamu atveju šalis sieja sutartiniai pirkimo – pardavimo santykiai ir minėta teisės norma jiems netaikoma. Kaip jau minėta, atsakovas pagal CK 6. 333 straipsnio 3 dalies nuostatas turėjo teisę įrodinėti savo civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes, t. y. tai, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Tokių aplinkybių atsakovas neįrodinėjo pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinio skundo argumentai apie tai, jog ieškovai galimai prisidėjo dėl žalos kilimo, atmestini kaip neįrodyti.

56. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą. Aptartais apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindo nenustatyta, todėl jis paliktinas nepakeistas. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija jų nevertina (CK 6.333–6.334 straipsniai; CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovams priklauso bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą atlyginimas.

58. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.

59. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau– Rekomendacijos).

60. Ieškovai advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 500 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose 8.11 punkte nustatyto dydžio, todėl, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį, nemažina priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydžio, nes jis neviršija nustatytų maksimalių dydžių.

61. Be to, ieškovai pateikė prašymą dėl 121 Eur išlaidų, patirtų dėl prie apeliacinio skundo pateikto įrodymo – eksperto papildomų paaiškinimų gavimo, priteisimo. Šį naują įrodymą apeliacinės instancijos teismas atsisakė priimti dėl įstatyme nustatyto ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui. Teikdami naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, ieškovai prisiėmė tokių išlaidų riziką. Kadangi minimas naujas įrodymas byloje nebuvo priimtas, dėl jo gavimo patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovams nepriteistinos.

62. Atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos, nes apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atsakovo V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovams V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 500 Eur (penkis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Kristina LysionokDalia TrumpulienėLinas Zinkevičius