Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Dukters M. L. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta kartu su motina – M. L.. Gyventi su atsakovu jai būtų nesaugu, jis nesugebėtų užtikrinti normalių vaiko augimo ir vystymosi sąlygų, netinkamu elgesiu ir gyvenimo būdu galėtų daryti žalą jos emocinei ir psichinei būklei ar skatinti ydingą gyvenimo būdą. Duktė pasirinko gyventi su ja, todėl šis jos pasirinkimas saugotinas ir gerbtinas. Su tėvu ji palaiko ryšius nuotolinio ryšio priemonėmis, todėl jų bendravimas nėra nutrūkęs. Šiuo metu su atsakovu nėra jokio ginčo dėl bendravimo tvarkos su jo dukra. Tačiau iki šiol pats atsakovas rodė nedaug iniciatyvos ir suinteresuotumo. Nemato reikalo ir pagrindo daryti dirbtines kliūtis vaiko bendravimui su tėvu, išskyrus tuos atvejus, kai bus akivaizdu, jog atsakovas yra neblaivus, neadekvatus ar agresyviai nusiteikęs. Bendravimo tvarką jie suderins bendru sutarimu, todėl šiuo metu nekelia jokių reikalavimų dėl bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo. Dukters išvykimas pas tėvą į užsienį bus derinamas atskiru rašytiniu susitarimu.

Iš atsakovo priteistinas išlaikymas jų dukrai M. L., nes šiuo metu teikiamas išlaikymas yra nepakankamas ir nereguliarus, nesudarantis sąlygų esminių vaiko poreikių patenkinimui. Tenkinant minimalius vaikų poreikius iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, kurio dydis – 300 Eur per mėnesį. Be kasdieninių vaiko poreikių, susijusių su maitinimusi bei apsirengimu, yra ir eilė kitų išlaidų, susijusių su vaiko interesų apsauga. Visų pirma tai yra vaiko mokymosi ir ugdymo išlaidos. Ji naudojasi išmaniaisiais įrenginiais, tai reikalauja atitinkamų išlaidų. Ji pradės dirbti, todėl turės visas galimybes teikti dukrai analogiško dydžio išlaikymą. Pagrindas yra iš atsakovo priteisti išlaikymo jo dukrai įsiskolinimą už laikotarpį, kurio metu jis teikė nepakankamą išlaikymą savo dukrai. Laikotarpio pradžia – jų faktinio išsiskyrimo diena. Visą laiką iki ieškinio pateikimo dienos ji išlaikymą teikė iš savo lėšų ir paramos, kurią gavo iš artimųjų. Įsiskolinimo dydį skaičiuoja imdama minimaliai būtinas sumas vaiko išlaikymui per mėnesį ir laikydama, jog atsakovas privalėjo teikti per mėnesį ne mažesnę kaip 200 Eur išlaikymo sumą. Tokią sumą jei buvo sutarę faktinio išsiskyrimo metu. Todėl įsiskolinimas už 2022 m. sudaro 2400 Eur, nes tais metais iš jo, jokių lėšų vaiko išlaikymui negavo visiškai. Už 2023 m. įsiskolinimo suma sudaro 1724,29 Eur, nes tais metais iš jo yra gavusi kelis pavedimus skirtingoms sumos spalio-gruodžio mėnesiais. 2024 m. atsakovas pradėjo siųsti pinigus dažniau, todėl iki ieškinio padavimo dienos jokio įsiskolinimo nėra. Viso iš atsakovo priteistinas įsiskolinimo dydis būtų 4124,29 Eur.

Gyvenant santuokoje neįgijo jokio nekilnojamojo turto, kuris turėtų šeimos turto ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą. Lietuvos Respublikoje neturi registruotų transporto priemonių nei jos, nei atsakovo vardu. Jie iki faktinio išsiskyrimo gyveno nuomojamose patalpose, todėl nuosavų apyvokos daiktų praktiškai neįgijo, o tuos, kurie buvo įsigyti, pasidalijo faktinio išsiskyrimo metu. Dėl šių aplinkybių šioje civilinėje byloje nekeliami reikalavimai, susiję su santuokoje įgyto turto pasidalijimu. Ji kreditorių neturi. Kokių kreditorių turi atsakovas ir kokia potencialiai galima jo įsiskolinimų suma – jai nežinoma, nes atsakovas jai tokios informacijos niekada neteikė. Po santuokos nutraukimo nereikalauju išlaikymo iš atsakovo, nes yra darbinga.

Institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, daroma išvada, kad ieškovės ieškinio reikalavimas - nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina, neabejotinai geriausiai atitinka proceso šalių nepilnamečio vaiko M. L. teises ir teisėtus interesus. Vaiko kasdieniams būtiniesiems poreikiams ir interesams užtikrinti būtinas nuolatinis abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, skyrius daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymo sumą nepilnametei dukrai M. L. atitinkančią augančius vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Nustačius, jog atsakovas E. L. nemokėjo išlaikymo vaikui, taip pat iš atsakovo priteistinas išlaikymo vaikui įsiskolinimas. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.

Paminėtina, kad 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi teismas išreikalavo į bylą duomenis apie E. L. artimuosius giminaičius, ir šią informaciją gavus, papildomai išsiaiškinta atsakovo tėvo darbovietė, telefono numeris ir susisiekus telefonu paprašyta informaciją apie vykstantį teismo procesą perduoti atsakovui E. L.. Be to, taip pat ir policijos įstaigai patvirtinus, kad atsakovo gyvenamoji vieta nuo 2012 m. yra (duomenys neskelbtini), žinant ieškovės nurodytą atsakovo adresą šioje šalyje, remiantis 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu 2020/1784 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse, kreiptasi į (duomenys neskelbtini) kompetentingą instituciją dėl procesinių dokumentų atsakovui įteikimo. Vėliau byloje paaiškėjo, kad atsakovas galimai yra pakeitęs gyvenamąją vietą ir gyvena J. K.. Pagal CPK 121 straipsnio 1 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Jei dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta ieškovės M. L. (iki santuokos sudarymo – V.) ir atsakovo E. L. santuoka. Santuokoje susilaukė dukros M. L., gimusios (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalys turto neįgijo, kreditorinių įsipareigojimų neturi. Atsakovas E. L. deklaravęs gyvenamąją vietą užsienio valstybėje – I. K., šalys kartu nebegyvena nuo (duomenys neskelbtini) m., atsakovė nuo 2024 m. kovo mėn. parvyko kartu su dukra gyventi iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinio pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Ieškovė M. L. prašė šalių santuoką nutraukti dėl sutuoktinio kaltės, nurodydama, kad jų santuoka iširo dėl atsakovo, kaip sutuoktinio esminių ir nuolatinių pareigų nevykdymo. Nuo santuokos įregistravimo atsakovas girtavo. Dėl tokio jo gyvenimo būdo tarp jų nuolat vykdavo nesutarimai, ginčai, prieš ją buvo naudojamas psichologinis smurtas. Šeima ir jos interesai atsakovui buvo paskutinėje vietoje, nes prioritetą jis atidavė savo asmeniniams interesams, įpročiams ar poreikiams. Prieš tris metus jie faktiškai išsiskyrė ir nebegyvena šeimyninio ir santuokinio gyvenimo. Atsakovas neteikia materialinio išlaikymo savo nepilnametei dukrai. Ieškovė teismo posėdžio metu tvirtino, kad atsakovas savaitgaliais švęsdavo su draugais, negrįždavo į namus, ją kaltindavo, kad nesupranta jo gyvenimo būdo. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, bei aplinkybę, kad ieškovė 2024 m. kovo mėn. sugrįžo gyventi su dukra į (duomenys neskelbtini), laikytinos tikėtinai pagrįstomis ieškovės nurodomos aplinkybės, jog tolimesnis bendras gyvenimas nebebuvo galimas dėl atsakovo gyvenimo būdo. Minėtos aplinkybės, leidžia spręsti E. L. pažeidus pareigą būti sutuoktiniams vienas kitam lojaliems ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai, ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendro šeimos, vaikų ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės M. L. ieškinyje išdėstytas aplinkybes, teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kad atsakovas gyvena užsienyje, jie santuokinio gyvenimo negyvena daugiau nei trejus metus, bendro ūkio neveda, atsakovas šeima nesirūpina, nepadeda (yra epizodiškai minimaliai prisidėjęs) išlaikyti nepilnamečio vaiko, sprendžia esant pagrindą preziumuoti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovas šios prezumpcijos neneigė, nepateikdamas teismui savo nuomonės dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė nurodė, kad bandė su sutuoktiniu spręsti problemą, daug kalbėjosi, bet tai būdavo laikina. Atsakovui savo pozicijos neišreiškus, nėra pagrindo spręsti apie ieškovės pažeistas jos kaip sutuoktinės pareigas (ir galimai santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta, išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Ieškovė nurodė, kad išlaikymo sau nereikalauja, kadangi yra darbinga. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 straipsnis).

CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę – L., kadangi šią pavardę turi santuokoje gimusi dukra ir yra įregistruota visa eilė teisinę reikšmę turinčių faktų. Atsakovas prieštaravimų ir pozicijos dėl šalių pavardžių nutraukus santuoką nepateikė, atsižvelgiant į tai, nutraukus šalių santuoką, ieškovei paliekama santuokinė pavardė – L., o atsakovui – L..

Pateikti duomenys patvirtina, kad šalys santuokos metu neįgijo jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto, kuris šalims priklausytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl santuoką nutraukiant jis nėra dalintinas. Kartu šalims išaiškintina, kad šioje byloje šalims nurodžius, jog jie neturi santuokos metu įgyto turto, ir teismui priėmus sprendimą, kuriuo nesprendžiamas klausimas dėl santuokos metu įgyto turto, reiškia, jog yra konstatuota, kad bendro turto sutuoktiniai neturi, todėl jie negalės pareikšti ieškinio dėl bendro turto padalinimo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Šalys byloje nepateikė įrodymų, jog turėtų kreditorinių įsipareigojimų, todėl šis klausimas byloje nespręstinas.

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

Vaiko šeima, visų pirma, yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Ieškovė konkrečios atsakovo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatyti neprašė. Ieškinyje nurodė, kad dukra su skyrium gyvenančiu tėvu palaiko ryšius nuotolinio ryšio priemonėmis, nors teismo posėdžio metu pažymėjo, kad nuo š. m. vasario mėn., atsakovas su dukra nebebendrauja, ir dukra nebenori su juo bendrauti, tačiau ieškovė skatina dukrą palaikyti ryšį su tėvu. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu nėra ginčo dėl bendravimo su dukra tvarkos, todėl nemato reikalo ir pagrindo daryti dirbtines kliūtis vaiko bendravimui su tėvu, išskyrus tuos atvejus, kai bus akivaizdu, jog atsakovas neblaivus, neadekvatus ar agresyviai nusiteikęs. Bendravimo tvarką jie suderins bendru sutarimu, todėl šiuo metu nekelia reikalavimų dėl bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo, o dukros išvykimas pas tėvą į užsienį turi būti derinamas atskiru rašytiniu susitarimu su ja.

Bylos duomenimis, ieškovės parodymais nustatyta, kad ieškovė nesudaro jokių kliūčių atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku, teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes ir į tai, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, todėl ieškinys šioje dalyje taip pat tenkintinas, nustatytina ieškovės siūloma neribota nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarka. Nustatant, kad šalys abipusiu sutarimu sprendžia dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, nedaro vienas kitam kliūčių bendrauti su dukra, atsižvelgdami išimtinai į dukros interesus, o dukros išvykimas į užsienį su tėvu privalo būti suderintas rašytiniu susitarimu su vaiko motina.

Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Byloje nustatyta, kad nepilnametė M. L. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, mokosi mokykloje, (duomenys neskelbtini) klasėje. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas 2024 m. išlaikymą mokėjo, ieškinio pateikimo dieną įsiskolinimo už 2024 m. nebuvo, teismo posėdžio metu nurodė, kad iš esmės po ieškinio pateikimo dienos dukros išlaikymui skirtų lėšų iš atsakovo negauna. Ieškovės paaiškinimu, dukrai didesnių poreikių išlaikymui nereikia, apart aprangai, maistui, mokykloje, užsiėmimams. Ieškovė prašo iš atsakovo E. L. priteisti išlaikymą jo dukrai periodinėmis išmokomis po 300 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad ji yra dirbanti, jos vertinimu atsakovui nebus per didelė 300 Eur išlaikymo suma, nes ji išleidžia daugiau, taip pat prie išlaikymo prisideda jos artimieji. Ieškovės duomenimis atsakovas yra darbingas, neturi sveikatos problemų dėl ko negalėtų dirbti, jos žiniomis kitų išlaikytinių jis neturi.