- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- e2A-167-777/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05538-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas, Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- L. N.
- Ieškovas
- Z. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. P. ieškinį atsakovui L. N. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nustatyti ieškovės ir atsakovo nepilnametės dukros E. N., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai E. N. po 350 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki dukros pilnametystės, indeksuojant išlaikymą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę lėšų, skirtų nepilnametės dukros išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise, priteisiant išlaikymą nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – 2019 m. liepos 22 d. – iki vaiko pilnametystės; 3) iš atsakovo priteisti 1 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą po 300 Eur už mėnesį, už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio iki 2018 m. rugsėjo; 4) ieškovės naudai iš atsakovo priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
2.1. Gimus dukrai bylos šalys kartu gyveno (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį. (duomenys neskelbtini) šalys bendrą gyvenimą nutraukė, ieškovė su dukra grįžo gyventi į Lietuvą, o atsakovas liko (duomenys neskelbtini).
2.2. Ieškovei likus gyventi Lietuvoje, atsakovas dukros išlaikymui lėšas skyrė tik nuo 2018 m. rugsėjo, savo nuožiūra ieškovei pervesdamas po 150 Eur, nuo 2019 m. sausio ieškovas savanoriškai padidino dukrai skiriamą išlaikymą iki 200 Eur sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – nustatė nepilnametės gyvenamąją vietą su ieškove; nustatė, jog atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja ir dalyvauja ją auklėjant šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 350 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2019 m. liepos 24 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. E. N. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, nustatytos faktinės aplinkybės:
4.1. Nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl nepilnametės E. N. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, kadangi, kaip nurodė pats atsakovas teismo posėdžio metu, jis sutinka, kad bylos šalių nepilnametė dukra nuolatos gyventų su motina. Pažymėjo ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove – vaiko motina, prieštarautų ar kenktų vaiko interesams. Konstatavo, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė nepilnamečiam vaikui sugeba suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas, rūpinasi vaiko kasdiene priežiūra. Darė išvadą, kad vaiko geriausius interesus atitiks gyvenamosios vietos nustatymas su mama.
4.2. Nurodė, kad teismas neturi pagrindo netikėti tiek ieškovės, tiek atsakovo teisme duotais paaiškinimais, o įvertinus tai, jog prieš duodami paaiškinimus jie prisiekė ir buvo įspėti dėl priesaikos sulaužymo pasekmių (CPK 186 straipsnio 6 dalis), todėl darė išvadą, kad šalių teiginiai apie priešingos šalies gaunamas papildomas pajamas atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).
4.3. Nurodė, kad bylos šalių nepilnametei dukrai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų. Nepilnamečiam vaikui augant, didėja ir vaiko poreikiai, atitinkamai didėja ir šių poreikių finansavimo kaštai. Pažymėjo, kad atsakovo darbo užmokestis yra apie 2,5 karto didesnis nei ieškovės, darė išvadą, kad prie dukters išlaikymo atsakovas turi prisidėti didesne dalimi. Atkreipė dėmesį, jog nors atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jam abejonių kelia tam tikros ieškovės nurodomos išlaidos nepilnamečiam vaikui dėl korepetitoriaus, transporto ir gydymo išlaidų, tačiau teismas konstatavo, kad vaiko poreikiai skirtingais laikotarpiais gali kisti ir tam tėvui, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, neišvengiamai tenka didesnė išlaikymo dalis dėl nenumatytų atsirandančių išlaidų vaiko išlaikymui, todėl darė išvadą, kad jis geriausiai žino vaiko kasdieninius poreikius bei jiems skiriamas lėšas (maistui, transporto poreikiui, sveikatai, laisvalaikiui, vaistams, vitaminams, korepetitoriams).
4.4. Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovė uzufrukto teise valdo šalių dukrai mokamą 70 Eur išmoką, kuri yra skirta tik vaiko poreikių tenkinimui, vadinasi, nustatant iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį, ši suma turi būti atimta iš bendros vaiko poreikiams būtinos sumos ir padalyta iš dviejų (šiuo atveju: 609 Eur - 70 Eur = 539 Eur /2 = 270 Eur).
4.5. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio iki 2018 m. rugsėjo nepilnametei šalių dukrai jos poreikių tenkinimui atsakovo būdavo skiriama vidutiniškai 320 Eur suma, tačiau įvertinęs tai, jog nurodytu laikotarpiu atsakovo pajamos siekė apie 2 000 GBP (2 326,93 Eur), laikė, jog atsakovas galėjo teikti 350 Eur dydžio išlaikymą šalių nepilnametei dukrai. Pažymėjo, kad įvertinus tai, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui buvo skiriamos išmokos tiek iš Lietuvos Respublikos, tiek iš Jungtinės Karalystės, nepilnamečio vaiko poreikiams tuo metu buvo skiriama apie 700 Eur per mėnesį, todėl už 5 mėnesių išlaikymą atsakovas atskaičius valstybės nepilnamečiam vaikui skirtas išmokas turėjo sumokėti 1 226,03 Eur (700 × 5 = 3 500 Eur, atėmus valstybės išmokėtas išmokas (1 047,95 Eur) gauta 2 452,05 Eur suma dalijama per pusę).
4.6. Teismas, susipažinęs su į bylą pateikto ieškovės ir atsakovo SMS susirašinėjimo turiniu, išklausęs šalių paaiškinimų, konstatavo, jog ieškovė siųsdavo atsakovui gautas buto komunalinių mokėjimų sąskaitas, o atsakovas jai pervesdavo atitinkamas sumas, todėl teismas darė labiau tikėtiną išvadą, kad šalys tarpusavyje buvo susitarusios, jog ieškovei dalį atsakovo pervedamų sumų ieškovė panaudos šalims priklausančio buto komunalinių mokesčių apmokėjimui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimą iš dalies pakeisti – sumažinti priteisto išlaikymo dydį iki 300 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2019 m. liepos 24 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6.1. Nurodė, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui teikė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą 2017 m. lapkričio 15 d., pagal kurią buvo įsipareigojusi mokėti nuomotojui 300 Eur dydžio vieno mėnesio nuomos mokestį. Pažymėjo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė posėdžio metu patvirtino, jog nuo 2020 metų vasario mėnesio gyvena su draugu jam nuosavybės teise priklausančiame name, apie tai pasisakė ir teismas 22 teismo sprendimo punkte. Teigia, jog jokio dokumento, kuris patvirtintų ieškovės nuomos mokesčio už būstą mokėjimą, į bylą nėra pateikta, o tai, apelianto nuomone, reiškia, jog teismas, apskaičiuodamas vieno mėnesio vaiko poreikių vertę, rėmėsi nebeaktualiais dokumentais, kurie jau nebeatitiko faktinio ieškovės gyvenimo ir patiriamų išlaidų. Mano, jog tokiu būdu buvo pernelyg padidinta mergaitės vieno mėnesio poreikių vertė.
6.2. Pažymi, jog ieškovė investavo gautas lėšas, pardavusi jai dalinės nuosavybės teise priklausiusio buto (duomenys neskelbtini) dalį, į draugo gyvenamojo namo įrengimą (būsto pagerinimą), tai pati patvirtino teismo posėdžio metu. Mano, kad toks ieškovės elgesys laikytinas neatsakingu auginant nepilnametę dukterį, ypač įrodinėjant, kad ieškovės turtinė padėtis yra žymiai prastesnė negu atsakovo ir dėl to siekiant prisiteisti iš atsakovo kaip įmanoma didesnę išlaikymo dalį.
6.3. Nurodė, kad ieškovė įsigijo naują automobilį AUDI A5, 2014 m., už kurį sumokėjo 12 000 Eur, tai taip pat pati patvirtino teismo posėdžio metu. Mano, kad šios aplinkybės reiškia, jog ieškovė neatskleidžia tikrosios savo turtinės padėties arba siekia neatskleisti, kokio dydžio yra tikrosios ieškovės pajamos, tai, be jokios abejonės, patvirtina faktas, kad ieškovė neigė esanti manikiūro specialistė, o nurodė esanti tik mokinė ir negaunanti jokių pajamų iš šios veiklos. Teigia, jog tokios faktinės aplinkybės vertintinos itin kritiškai, kadangi verčia abejoti ieškovės sąžiningumu.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
8.1. Nurodė, kad nepaisant to, jog atsakovas apeliaciniu skundu bando apskaičiuoti būtinąsias nepilnamečio vaiko poreikių sumas per vieną mėnesį ir netgi pateikia savo skaičiavimus, tačiau atkreipia dėmesį, jog atsakovas užmiršta, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdienėmis išlaidomis. Teigia, jog kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų, kurias kartais sunku ir numatyti. Pažymi ir tai, kad didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos.
8.2. Teigia, jog atsakovas abejodamas ieškovės sąžiningumu vadovaujasi ne faktais, o prielaidomis. Mano, kad pats atsakovas nėra iki galo sąžiningas, kadangi, ieškovės manymu, atsakovas stengiasi sumenkinti savo finansines galimybes, t. y. mano, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera – žymiai geresnė nei ieškovės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovė ir atsakovas (apeliantas), jų atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo priteistas 350 Eur dydžio išlaikymas nepilnametei dukrai, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2019 m. liepos 24 d., iki vaiko pilnametystės teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, o Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Taigi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) ir visų pirma vaikų išlaikymas, jo teikimo tvarka, forma ir dydis yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis), tačiau nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį (CK 3.194 straipsnis).
13. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
14. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šalių dukros poreikius, įvertino sprendimo priėmimo metu esančius vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtina siekti, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, todėl išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu ir turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
15. Akcentuotina, jog apeliaciniu skundu atsakovas iš esmės teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė jo dukros vieno mėnesio poreikių vertę, todėl nepagrįstai iš atsakovo priteisė pernelyg didelę išlaikymo sumą. Skundu nurodoma, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui teikė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą 2017 m. lapkričio 15 d., pagal kurią buvo įsipareigojusi mokėti nuomotojui 300 Eur dydžio vieno mėnesio nuomos mokestį, tačiau atkreipė dėmesį, jog ieškovė nuo 2020 metų vasario mėnesio gyvena su draugu jam nuosavybės teise priklausančiame name. Teigia, jog jokio dokumento, kuris patvirtintų ieškovės nuomos mokesčio už būstą mokėjimą, į bylą nėra pateikta, o tai, apelianto nuomone, reiškia, jog teismas, apskaičiuodamas vieno mėnesio vaiko poreikių vertę, rėmėsi nebeaktualiais dokumentais, kurie jau nebeatitiko faktinio ieškovės gyvenimo ir patiriamų išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.
16. Nors apeliantas pagrįstai teigia, jog ieškovė gyvendama su gyvenimo partneriu jam nuosavybės teise priklausančiame name neturėtų patirti išlaidų, susijusių su būsto nuoma, tačiau nesutiktina su argumentais, jog minėtos išlaidos turėtų būti minusuojamos iš į bylą pateiktos vaiko poreikių lentelės, t. y. minėtos aplinkybės, jog ieškovė gyvendama su gyvenimo partneriu jam nuosavybės teise priklausančiame name nereiškia, jog nėra patiriamos išlaidos, susijusios su vaiko poreikiu į būsto išlaikymą. Akcentuotina, jog išlaidos, susijusios su būsto išlaikymu, susideda ne tik iš būsto nuomos, tačiau jos susideda ir iš kitų sudedamųjų dalių, būtinų gyvenamajam būstui išlaikyti ir eksploatuoti (įvairių komunalinių mokesčių). Tai reiškia, jog siekiant išlaikyti ir eksploatuoti gyvenamąjį būstą būtina mokėti mokesčius už vandenį, dujas, elektrą, interneto ryši, televiziją, mokesčius už šiukšlių išvežimą, žemės mokesčius ir kt.. Nors į bylą nėra pateikta duomenų, kokią išlaidų dalį sudaro minėtos išlaidos, susijusios su gyvenamojo būsto išlaikymu ir eksploatavimu, tačiau akivaizdu, jog išlaidos gyvenamajam būstui yra patiriamos, todėl jos negali būti minusuojamos iš vaiko poreikių tenkinimui skirtinų lėšų. Įvertinus tai, kad šalių dukra gyvena individualiame name, tai suponuoja išvadą, jog tokio gyvenamojo būsto išlaikymo sąnaudos yra didesnės nei gyvenant bute, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo skaičiuota 150 Eur suma būsto nuomai (šiuo atveju gyvenamojo namo išlaikymu ir eksploatavimui) nelaikytina pernelyg didele, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad vaiko poreikiai nebeatitiko vaiko poreikių lentelėje nurodytų dydžių, laikytini nepagrįstais.
17. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, tai yra išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).
18. Šiuo atveju svarbu akcentuoti tai, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą iš atsakovo, nukrypo nuo lygių dalių principo, kadangi buvo įvertintos aplinkybės, jog apelianto pajamos yra 2,5 karto didesnės nei ieškovės, bei tai, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, motina. Sutiktina, kad, esant šioms aplinkybėms, objektyviai didesnė pareigų auklėjant, prižiūrint, bendraujant su vaiku bei rūpinantis juo dalis tenka ieškovei. Be kita ko, atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovė, augindama vaikus, patiria ne tik nuolatines, bet ir nenumatytas išlaidas išvykoms, rūbams, vaistams, gydytojams ir pan. Įstatymas nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, sudaryti sąlygas jiems visapusiškai ir harmoningai vystytis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Tėvų valdžios lygybės principas, nurodytas CK 3.156 straipsnyje, nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Pažymėtina, jog skundu apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo motyvų, kurių pagrindu buvo nukrypta nuo lygių dalių principo, priešingai, apeliantas savo apeliaciniu skundu pats nurodo, kad gali didesne dalimi nei ieškovė prisidėti prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo, todėl, įvertinus visas bylos aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė apelianto dukros vieno mėnesio poreikių vertę.
19. Nesutiktina ir su skundo argumentais, jog ieškovė investuodama gautas lėšas už parduotą jai dalinės nuosavybės teise priklausiusio buto (duomenys neskelbtini) dalį į draugo gyvenamojo namo įrengimą elgėsi neatsakingai. Pažymėtina, jog ieškovės asmeninių lėšų (santaupų) panaudojimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog šalys, pardavusios nurodytą butą, gautas lėšas pasidalijo tarpusavyje, o teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog gavo 2 000 Eur daugiau nei ieškovė, nors objektyvių įrodymų, kur minėtos pajamos buvo panaudotos, į bylą nepateikė. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas kaip pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo akcentavo tuo, jog apeliantas gauna 2,5 karto didesnes pajamas nei ieškovė. Tai reiškia, kad šalių turimos santaupos šiuo atveju esminės įtakos priteistinam išlaikymo dydžiui neturėjo. Darytina išvada, kad skundo argumentai, jog ieškovės finansinė padėtis pablogėjo dėl ieškovės neapdairaus elgesio, todėl apeliantui tenka didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, atmestini kaip nepagrįsti.
20. Atmestini kaip nepagrįsti ir skundo argumentai, jog ieškovė neatskleidžia tikrosios savo turtinės padėties. Vien tai, kad ieškovė įsigijo naują automobilį AUDI A5, 2014 m., už kurį sumokėjo 12 000 Eur, dar nereiškia, jog ieškovė gauna didesnes pajamas, nei nurodyta jos procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė gauna papildomas pajamas versdamasi manikiūrininkės amatu, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovė elgiasi nesąžiningai slėpdama savo tikrąją turtinę padėtį bei gaunamas pajamas, laikytini deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
21. Įvertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti šalių argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).
Dėl bylos baigties
22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
24. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikė, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
25. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.