Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo L. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės Z. P. ieškinį atsakovui L. N. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jam reikalingo išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovui, kurio dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, neatvykus į teismo posėdį, nepranešus teismui dėl neatvykimo priežasčių, nepateikus teismui prašymo atidėti teismo posėdį, nepateikus teismui reikalaujamų įrodymų į bylą, teismas bylos nagrinėjimą atidėjo, pripažinęs, jog atsakovas neatvyko į teismo posėdį be pateisinamų priežasčių, tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip nesąžiningi, vilkinantys bylos nagrinėjimą, todėl teismas 2020 m. sausio 28 d. nutartimi atsakovui L. N. paskyrė 300 Eur dydžio baudą.

3. 2020 m. vasario 12 d. teisme gautas atsakovo L. N. atstovo advokato D. P. prašymas panaikinti 2020 m. sausio 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-296-769/2020 atsakovui L. N. paskirtą baudą. Prašyme nurodyta, kad atsakovui laiku nebuvo pranešta apie teismo posėdį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

7. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – darbdavio pažymą, jog pastarasis negalėjo išleisti atsakovo iš darbo nurodytu laiku, o artimiausios atsakovo atostogos numatytos nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. ir truks dvi savaites.

8. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu / atskiruoju skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

9. Pažymėtina, jog apeliantas, teikdamas naujus įrodymus, nenurodė argumentų, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, arba to, kad šie įrodymai buvo teikiami, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, todėl teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo prie bylos pridėti apelianto pateiktą darbdavio pažymą, todėl šis įrodymas nepridėtinas ir nevertintinas.

Dėl atskirojo skundo dalyko

10. Byloje nagrinėjamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsakovui paskirta bauda, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.). Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar skundžiamą nutartį priėmęs teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo nuobaudos – baudos – skyrimą į teismo posėdį neatvykusiam dalyvaujančiam byloje asmeniui, kurio dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu.

11. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų, visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus byloje turinčių asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

12. Pagal CPK 246 straipsnio, reglamentuojančio šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, 3 dalies nuostatas teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki trijų šimtų eurų baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima priimti sprendimo už akių.

13. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad CPK 246 straipsnio 3 dalyje numatytas baudos skyrimas vertintinas kaip procesinė sankcija, skiriama už tai, kad dėl šalies ar jos atstovo neatvykimo tenka atidėti bylos nagrinėjimą, t. y. trikdomas teismo darbas, gaišinami kiti proceso dalyviai ir pan. Minėta, civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis), taip pat bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą materialiuoju požiūriu sprendimą. Dėl to teismas, spręsdamas baudos skyrimo klausimą, šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi taip pat įvertinti šiuo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims.

14. Nagrinėjamu atveju 2019 m. lapkričio 28 d. protokoline nutartimi atsakovo dalyvavimas pripažintas būtinu, o atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama yra šeimos byla – negalima priimti sprendimo už akių. Šaukimas į 2020 m. sausio 28 d. teismo posėdį atsakovui įteiktas tinkamai; į teismo posėdį atsakovas neatvyko, jo atstovas pateikė pareiškimą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, kuriuo prašė civilinę bylą nagrinėti atsakovui ir jo atstovams nedalyvaujant. Nurodė, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), todėl atvykimas į teismo posėdį jam kainuotų papildomų 265 Eur lėšų už lėktuvo bilietą bei papildomos išlaidos už pervežimą, be to, jis tuo metu negautų pajamų – 210 GBP, tokios išlaidos ir numatomos negauti pajamos yra per didelės, todėl negali atvykti į teismo posėdį; be to, atsakovo atstovai į teismo posėdį neatvyks, nes atsakovas negali apmokėti jų dalyvavimo teismo posėdyje, kurios kainuotų 350 Eur + PVM.

15. Atsakovui, kurio dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, neatvykus į teismo posėdį, nepranešus teismui dėl neatvykimo priežasčių, nepateikus teismui prašymo atidėti teismo posėdį, nepateikus teismui reikalaujamų įrodymų į bylą, teismas bylos nagrinėjimą atidėjo, pripažinęs, jog atsakovas neatvyko į teismo posėdį be pateisinamų priežasčių, – tokie atsakovo veiksmai įvertintini kaip nesąžiningi, vilkinantys bylos nagrinėjimą, todėl teismas 2020 m. sausio 28 d. nutartimi atsakovui L. N. paskyrė 300,00 Eur dydžio baudą. Atsakovo atstovas pateikė prašymą baudą panaikinti, tačiau pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartimi prašymas netenkintas.

16. Apeliantas pateiktame atskirajame skunde nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo atstovas atsakovo vardu negali paduoti prašymo dėl teismo paskirtos nuobaudos sumažinimo / panaikinimo.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad prašymą dėl baudos panaikinimo pateikė advokatas D. P., t. y. ne asmuo, kuriam buvo paskirta bauda (nors teismo posėdyje nedalyvavo nei atsakovas, nei jo atstovas, advokatui nebuvo paskirta bauda už jo neatvykimą į teismo posėdį, reikalaujamų įrodymų nepateikimą). Įstatyme numatyta, jog prašymą dėl baudos panaikinimo teismui pateikti turi asmuo, kuriam paskirta bauda, t. y. atsakovas, nes būtent šio asmens – atsakovo – dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu.

18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta. CPK 51 straipsnio 1 dalis įtvirtina teisę asmenims vesti savo bylas teisme patiems arba per atstovus. Pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, fizinių asmenų atstovais teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai. Sprendžiant klausimą dėl atstovo pagal pavedimą teisių apimties, t. y. ar atstovas atstovaujamojo vardu turi teisę paduoti prašymą dėl teismo paskirtos baudos sumažinimo ir/ar panaikinimo, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo atstovas negali pateikti prašymo dėl teismo jam paskirtos baudos panaikinimo.

19. Teismų praktikoje pažymima, kad procesinio atstovavimo institutas nukreiptas užtikrinti tinkamos, kvalifikuotos, atstovaujamojo interesus ir jo valią atitinkančios pagalbos teikimą teismo procese, todėl procesinį atstovavimą reglamentuojančios normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šiuos civilinės proceso teisės instituto tikslus. Procesinės teisės normos nenumato, jog tam tikros procesinės teisės negali būti įgyvendinamos per įstatymų reikalavimus atitinkantį atstovą. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2019 m. gegužės 31 d. atsakovas sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų Nr. 2019/05/14 su APB P. ir partneriai. Remiantis šios sutarties 1 punktu, atsakovas suteikė atstovams teisę atlikti jo vardu procesinius veiksmus. Tokia pavedimo apimtis atitinka CPK 56 straipsnyje išdėstytus reikalavimus. Taigi atsakovo atstovas pagrįstai pateikė teismui prašymą dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo. Tačiau nors pirmosios instancijos teismas ir netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias atstovavimą, tai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės pagrįstą ir teisingą nutartį. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).

20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad būtinybė pripažinti atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu atsirado jo atstovui advokatui / advokato padėjėjui nepateikus teismui visų reikalaujamų įrodymų byloje, nepaaiškinus visų aplinkybių, ir dėl to nebuvo galima atskleisti bylos esmės, tinkamai nustatyti visų bylos aplinkybių ir dėl to bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Atsakovas tiek atskirajame skunde, tiek prašyme dėl baudos panaikinimo, tiek prašyme dėl nedalyvavimo teismo posėdyje nurodo tas pačias aplinkybes – sunki atsakovo turtinė padėtis, negalėjimas atvykti dėl darbo. Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovui buvo suteikta pakankamai laiko – du mėnesiai nuo 2019 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio susirasti pigesnius kelionės bilietus, susiderinti darbo grafiką, pateikti reikalaujamus įrodymus į bylą.

21. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus nagrinėjamos bylos medžiagą, nenustatyta, kad atsakovo finansinė padėtis būtų sunki ir ribojanti jo galimybę atvykti į iš anksto numatytą, suderintą ir tinkamai praneštą posėdį. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo savaitinis uždarbis yra 350 GBP (apie 409 Eur), tai nėra laikytina mažomis pajamomis, o kitų duomenų apie savo finansinę padėtį atsakovas nėra pateikęs – nei apie turimą kitą turtą, nei apie turimus įsipareigojimus, taigi spręsti, kad atsakovui kelionės išlaidos į teismo posėdį yra nepakeliama našta, nėra jokio pagrindo.

22. Be to, vertinant atsakovo procesinį elgesį, matyti, kad atsakovas į suplanuotą 2020 m. kovo 10 d. posėdį vėl neatvyko, posėdis vėl atidėtas į 2020 m. balandžio 29 d. Toks apelianto elgesys apeliacinės instancijos teismo vertintinas kaip nesąžiningas naudojimasis procesu ir piktnaudžiavimas, akivaizdu, kad apeliantas tyčia nevykdo pareigos rūpintis proceso skatinimu, savo veiksmais kliudo operatyviai ir greitai išspręsti šalių ginčą, vilkina bylos nagrinėjimą.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.