- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-20
- Bylos Nr.
- e2A-1264-796/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05538-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- L. N.
- Ieškovas
- Z. P.
- Advokatai
- Gintaras Černiauskas, Romanas Lupeika
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. N. atstovo advokato Gintaro Černiausko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. P. ieškinį atsakovui L. N. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti ieškovės ir atsakovo nepilnametės dukros E. N., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove Z. P.; priteisti iš atsakovo L. N. išlaikymą nepilnametei dukrai E. N. po 350,00 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki dukros pilnametystės, indeksuojant išlaikymą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskirti ieškovę lėšų, skirtų nepilnametės dukros išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise, priteisti išlaikymą nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – 2019 m. liepos 22 d. iki vaiko pilnametystės; iš atsakovo L. N. priteisti 1 200,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą po 300,00 Eur už mėnesį, už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn.; ieškovės naudai iš atsakovo priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškovės ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir sutinka nepilnametei dukrai teikti išlaikymą po 200,00 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki dukros pilnametystės. Pažymėjo, jog jis neturi finansinių galimybių teikti ieškovės prašomo 350,00 Eur periodinio išlaikymo dukrai. Ieškovės nurodytos mėnesinės išlaidos, tenkančios dukros išlaikymui, yra nepagrįstai didelės. Atsakovo manymu, nepilnametės dukros išlaikymui pakanka iš viso 400,00 Eur per mėnesį, o ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma pažeistų atsakovo finansinius interesus, kadangi lėšų nepakaktų padengti būtiniausiems paties atsakovo poreikiams.
3. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad išlaikymo dydis patenkintų kasdienius vaiko poreikius. Kadangi vaikas nuo 2017 m. rudens gyvena su motina, be to, atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimu, išvadą teikiančios institucijos atstovas sutinka, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina Z. P..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, nustatė nepilnametės E. N., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove Z. P.; priteisė iš atsakovo L. N. išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 350,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2019 m. liepos 24 d. iki vaiko pilnametystės, nustatė Z. P. uzufrukto teisę į šias lėšas. Priteistos lėšos indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteistas iš atsakovo L. N. 1 200,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam vaikui E. N., gimusiai (duomenys neskelbtini); priteista iš atsakovo L. N. ieškovei Z. P. 625,00 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų; priteista iš atsakovo L. N. valstybei 132,74 Eur bylinėjimosi išlaidų; teismas nusprendė 2019 m. gruodžio 17 d. byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, įsiteisėjus sprendimui, panaikinti. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
4.1 Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą atsakovui pranešta tinkamai.
4.2 Byloje nėra ginčo dėl nepilnametės E. N. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo. Byloje nėra duomenų, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove – vaiko motina prieštarautų ar kenktų vaiko interesams, priešingai, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė nepilnamečiam vaikui sugeba suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas, rūpinasi vaiko kasdiene priežiūra.
4.3 Bylos šalių nepilnametei dukrai šiuo metu yra 12 metų. Nepilnamečiam vaikui augant, didėja ir vaiko poreikiai, atitinkamai didėja ir šių poreikių finansavimo kaštai. Atsakovas teismui pateikė duomenis, kad savaitinis atsakovo gaunamas darbo užmokestis siekia 350,00 svarų sterlingų, iš viso per mėnesį atsakovas gauna 1 400,00 svarų sterlingų (apie 1 600,00 Eur) darbo užmokestį, t. y. beveik 2,5 karto didesnį nei ieškovė, todėl prie dukters išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo nedarbingumą. Ieškovės prašoma priteisti 350,00 Eur išlaikymo suma iš atsakovo, gaunančio daugiau kaip 2,5 karto didesnes pajamas nei ieškovė, pripažintina protinga ir pakankama būtinų ir nuolat didėjančių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui.
4.4 Įvertinus reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo už 4 mėnesius, iš atsakovo priteistinas 1 200,00 Eur įsiskolinimas, skirtas nepilnametės dukros E. N. išlaikymui.
4.5 Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas, iš atsakovo ieškovei priteistina 625,00 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų suma. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 122,00 Eur žyminis mokestis už ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo ir 10,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovo L. N. atstovas prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 rugpjūčio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Klaipėdos apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
5.1 Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 3 dalį absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas ir toks atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė apelianto informavimo apie procesą tvarką, neinformavo apelianto apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką.
5.2 Atkreipia dėmesį, kad apeliantas gyvena ne Lietuvoje, o Jungtinėje Karalystėje. Byloje buvo pateiktas jo tikslus adresas, kuriuo jį gali pasiekti siunčiami laiškai. Tačiau apeliantas negavo jokių laiškų iš pirmosios instancijos teismo, nebuvo informuotas apie teismo posėdį, kuris įvyko 2020 liepos 29 d. ir kurio metu buvo priimtas šis skundžiamas sprendimas. Taip pat pažymi, jog apeliantas nebuvo tinkamai informuotas ir apie ankstesnių posėdžių laiką bei vietą.
5.3 Nurodo, jog iš pradžių atsakovas bylą vedė per atstovą, tačiau 2020 m. vasario mėn. pabaigoje buvo informuotas, kad su juo nutraukta teisinių paslaugų sutartis. Sužinojęs, kad jis nebebus atstovaujamas byloje, apeliantas buvo nusprendęs vykti į Lietuvą, kad susirastų naują advokatą, kuris galėtų atstovauti šioje byloje, tačiau visoje Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. kovo 16 d. buvo įvestas karantinas. Dėl šalyje įvesto karantino pritaikyti ribojimai, apimantys ir patekimo į šalį bei išvykimo iš šalies galimybes. Jungtinėje Karalystėje taip pat buvo įvestas karantinas ir tęsėsi dar ilgiau nei Lietuvoje, todėl apeliantas nebeturėjo galimybės grįžti į Lietuvą, kad susirastų naują atstovą, kuris galėtų jam atstovauti šioje byloje. Kadangi apeliantas nebeturėjo atstovo, kuris jam suteikdavo informaciją apie bylos eigą, jis laukė teismo šaukimo registruotu laišku. Apeliantas manė, kad byloje teismo posėdis po karantino dar nėra paskirtas, jam buvo žinoma, kad teismo darbas karantino laikotarpiu buvo apribotas. Apie įvykusį teismo posėdį, kurio metu buvo priimtas skundžiamas sprendimas, atsakovas buvo informuotas ieškovės. Apeliantas buvo labai nustebęs, kad teismo posėdis įvyko, o jis nebuvo informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą, posėdis vyko jam nedalyvaujant.
5.4 Susipažinus su byla nustatyta, jog byloje po teisinių paslaugų sutarties nutraukimo buvo paskirtas ne vienas teismo posėdis. Posėdis buvo paskirtas 2020 m. kovo 10 d. Šaukimas buvo išsiųstas apeliantui tik elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Atsakovas nebuvo informuotas ir apie 2020 m. balandžio 29 d. teismo posėdį. Šaukimas taip pat buvo išsiųstas apeliantui tik elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Paskutinis teismo posėdis buvo paskirtas 2020 m. liepos 29 d. Šaukimas išsiųstas apeliantui tik elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Apie tai sužinojęs atsakovas, elektroninio pašto dėžutėje ėmė ieškoti laiškų, tačiau negalėjo jų ilgai rasti, šie laiškai buvo SPAM dėžutėje.
5.5 Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismui buvo žinomas tiek apelianto gyvenamosios vietos kitoje šalyje, t. y. Jungtinėje Karalystėje, adresas, tiek buvo žinoma jo darbovietė, tačiau teismas nesiuntė teismo šaukimo apeliantui gyvenamosios vietos adresu, neišnaudojo kitų jam prieinamų protingų priemonių įteikti dokumentus apeliantui. Taigi apeliantas nebuvo išklausytas ir neturėjo galimybių pateikti papildomus įrodymus.
Atsiliepimas
5.6 Pažymi, jog atsakovas savo atsiliepime į ieškinį buvo nurodęs, kad jis ir šiuo metu, teikdamas apeliacinį skundą, neprieštarauja, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Tačiau mano, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė visų į bylą pateiktų įrodymų, nenustatė tikrųjų apelianto dukros poreikių, tėvų turtinės padėties, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, nesivadovavo kasacinio teismo praktika. Kadangi apeliantui buvo užkirsta teisė būti išklausytam, taip pat užkirsta teisė pateikti papildomus įrodymus, jis į bylą nepateikė savo turtinę padėtį pagrindžiančių visų įrodymų.
Šalies argumentai
5.7 Atsakovas apeliacinės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus, prašo juos pridėti prie bylos, t. y.: 1) 2019 m. rugpjūčio 28 d. APB PAKĖNAS IR PARTNERIAI sąskaitą; 2) 2019 m. spalio 31 d. APB PAKĖNAS IR PARTNERIAI sąskaitą; 3) 2 vnt. pavedimų ir jų vertimus; 4) nuomos sutartį ir jos vertimą; 5) (duomenys neskelbtini) elektroninį laišką dėl skolos grąžinimo ir jo vertimą; 6) (duomenys neskelbtini) biuro laišką dėl transporto priemonių draudimo įmokų ir jo vertimą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės Z. P. atstovas advokatas Romanas Lupeika prašo netenkinti apelianto L. N. apeliacinio skundo ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą nepakeistą. Taip pat prašo iš apelianto L. N. priteisti ieškovės Z. P. turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Šalies argumentai
6.1 Ieškovė nesutinka su apeliaciniu skundu, mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, kasacinio teismo praktiką. Ieškovė mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nepilnamečio vaiko poreikius, padarė teisingas išvadas dėl ieškovės bei atsakovo turtinės padėties, galimybės teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą.
6.2 Pažymi, jog atsakovas prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Tačiau apeliantas apeliaciniame skunde sutinka su teismo išvada dėl vaiko gyvenamosios vietos. Vadinasi, apeliacinis skundas galėtų būti tenkinamas tik iš dalies.
6.3 Mano, jog apelianto teiginiai dėl nežinojimo apie paskirtus posėdžius yra deklaratyvūs, teismas turėtų šiuos argumentus atmesti. Apeliantui nepateikus įrodymų apie elektroninių laiškų patekimą į elektroninio pašto SPAM dėžutę, negalima padaryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas dėl atsakovo informavimo apie teismo posėdžius.
6.4 Mano, jog apeliantas turėjo visas galimybes rašytinius įrodymus pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl nėra pagrindo naujai teikiamus įrodymus priimti ir nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
6.5 Ieškovė teismui pateikia naujus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius apelianto turtinę padėtį: 1) susirašinėjimą dėl transporto priemonės nuomos; 2) fotonuotrauką; 3) pranešimą apie teisę gauti išmokas Jungtinėje Karalystėje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ištyrusi ir įvertinusi civilinės bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, t. y. pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.
Dėl tinkamo procesinių dokumentų įteikimo ir informavimo apie teismo procesą
9. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas vienas iš atvejų, kai konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Pagrindą grąžinti tokią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro šios sąlygos: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).
10. Viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (lot. audiatur et altera pars). Šios teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia tinkamai taikyti rungimosi principą. Tai nulėmė, kad įstatyme detaliai reglamentuojama teismo procesinių dokumentų įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius, aplinkybes, nustato, kokiu CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatytu konkrečiu būdu (registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame Kodekse nurodytais būdais) tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti procesinius dokumentus.
11. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė, pateikdama ieškinį pirmosios instancijos teismui, nurodė ir tikslią atsakovo L. N. gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje. Tačiau pirmosios instancijos teismas ieškinio kopiją ir teismo pranešimą atsakovui išsiuntė adresu (duomenys neskelbtini). Procesiniams dokumentams grįžus neįteiktiems, minėti procesiniai dokumentai atsakovui buvo išsiųsti el. paštu (duomenys neskelbtini). Teismo lydraščiu buvo prašoma atsakovo patvirtinti dokumentų gavimą, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų informavęs teismą apie procesinių dokumentų gavimą. Taip pat nustatyta, jog į bylą nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. įstojo atsakovo atstovė – advokatų profesinė bendrija (toliau – APB) PAKĖNAS IR PARTNERIAI, atstovaujama advokato D. P. ir advokato padėjėjos E. A.. 2019 m. rugsėjo 17 d. teismui buvo pateiktas atsakovo atstovės parengtas atsiliepimas į ieškinį. Jame taip pat nurodytas tikslus atsakovo gyvenamosios vietos adresas Jungtinėje Karalystėje. Nustatyta, jog po to visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami atsakovo atstovei. 2020 m. vasario 27 d. teisme buvo gautas advokato D. P. pranešimas, kad nuo 2020 m. vasario 27 d. nutraukiama su atsakovu sudaryta teisinių paslaugų sutartis. 2020 m. kovo 2 d. atsakovui el. paštu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas teismo šaukimas į 2020 m. kovo 10 d. teismo posėdį. Pastarasis teismo posėdyje nedalyvavo, objektyvių duomenų, kad būtų žinojęs apie teismo posėdį, byloje nėra. 2020 m. kovo 12 d. atsakovui el. paštu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas teismo šaukimas į 2020 m. balandžio 29 d. teismo posėdį, taip pat nutartis dėl baudos skyrimo. 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi dėl šalyje paskelbto karantino pakeista teismo posėdžio data iš 2020 m. balandžio 29 d. į 2020 m. liepos 29 d. 2020 m. balandžio 23 d. atsakovui el. paštu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas teismo šaukimas į 2020 m. liepos 29 d. teismo posėdį, taip pat paprašyta atsakovo informuoti apie gavimą. Duomenų, kad atsakovas būtų atsiliepęs, informavęs teismą apie teismo šaukimo gavimą, byloje nėra. 2020 m. liepos 29 d. įvyko teismo posėdis atsakovui nedalyvaujant, sprendimo (nutarties) priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas iki 2020 m. rugpjūčio 6 d. Sprendimas paskelbtas 2020 m. rugpjūčio 6 d., tą pačią dieną atsakovui el. paštu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsta sprendimo kopija.
13. Iš to, kas anksčiau aptarta, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, turėdamas tikslų atsakovo gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje adresą, nė karto nebandė procesinių dokumentų atsakovui siųsti jo gyvenamosios vietos adresu, o savo iniciatyva pasirinko procesinius dokumentus atsakovui įteikinėti naudojantis elektroninėmis ryšių priemonėmis – elektroniniu paštu, nors įstatymas nenumato galimybės procesinius dokumentus įteikti elektroniniu paštu ir tokiu atveju padaryti išvadą, jog dalyvaujantis byloje asmuo procesinius dokumentus gavo.
14. CPK 175¹ straipsnyje yra reglamentuoti informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai. Šio straipsnio 9 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 1R-180 redakcija) patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) IV skyriuje nustatyta procesinių dokumentų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarka. Joje nustatytas procesinių dokumentų įteikimas asmenims būtent per Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (VEP posistemis). Taigi, nei CPK, nei Aprašas nenumato galimybės procesinius dokumentus proceso šalims siųsti elektroniniu paštu. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas gavęs ieškinį, kuriame nurodytas tikslus atsakovo gyvenamosios vietos adresas Jungtinėje Karalystėje, procesinius dokumentus atsakovui turėjo siųsti vadovaudamasis 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas), panaikinančiu Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 (toliau – Reglamentas). Minėtas Reglamentas taip pat nenumato galimybės dokumentus proceso šalims įteikinėti elektroniniu paštu.
15. Pažymėtina ir tai, jog kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog nors procesinių dokumentų įteikimas elektroniniu paštu neįtvirtintas CPK ir lydimaisiais teisės aktais, tačiau, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, toks įteikimo būdas gali būti laikomas nepažeidžiančiu byloje dalyvaujančių asmenų teisių (pvz., jeigu būtų nustatyta, kad elektroniniu paštu išsiųstus dokumentus advokatas gavo, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).
16. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra duomenų, kad atsakovas L. N. būtų išreiškęs savo sutikimą procesinius dokumentus gauti elektroniniu paštu. Iš to, kas anksčiau aptarta, matyti, jog teismas ne kartą prašė atsakovo patvirtinti apie procesinių dokumentų gavimą, tačiau atsakymas iš atsakovo nė karto nebuvo gautas, objektyvių duomenų, kad atsakovas jam elektroniniu paštu siųstus teismo procesinius dokumentus gavo, byloje nėra. Dėl to teismui turėjo kilti pagrįstų abejonių, ar atsakovas yra tinkamai informuojamas apie teismo procesą, ar jam tikrai žinoma apie teismo posėdžius, jų laiką ir vietą.
17. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų daug blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32).
18. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis neįtvirtina konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53; 2004 m. vasario 5 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Bogonos prieš Rusiją, peticijos Nr. 68798/01), tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48).
19. EŽTT nuosekliai formuojama Konvencijos aiškinimo praktika suponuoja, kad nacionalinis teismas „asmens tinkamo procesinio informavimo“ pareigą turi atlikti ne formaliai, o turi dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (žr., pvz., 2012 m. spalio 9 d. sprendimų bylose Vorobyev prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05, par. 23; Puzyrevskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05, par. 20).
20. Nors byloje yra pateikti duomenys, jog atsakovas turi elektroninį paštą, juo galbūt susirašinėjo su atstove APB PAKĖNAS IR PARTNERIAI (pranešimas dėl teisinių paslaugų nutraukimo atsakovui buvo išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini)), tačiau šios aplinkybės nulemia tik prielaidą, kad teismo procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti. Byloje nėra paneigta atsakovo pozicija, kad po to, kai su juo buvo nutraukta teisinių paslaugų sutartis, t. y. po 2020 m. vasario 27 d., jis nebuvo tinkamai informuotas ir nežinojo apie pirmosios instancijos teisme vykusius posėdžius. Remiantis tuo, yra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą atsakovui nepranešęs apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Kadangi atsakovas šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą, skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nustačius absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
21. Pažymėtina, jog teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo bei ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą naikinti visą skundžiamą teismo sprendimą ir, tik sudarius atsakovui tinkamą galimybę dalyvauti procese, pateikti savo įrodymus, spręstinas klausimas dėl byloje pareikštų reikalavimų (ne)pagrįstumo. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas visas naikintinas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nepaisant to, jog apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad neprieštarauja, jog nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Pirmosios instancijos teismas, bylą nagrinėdamas iš naujo, įvertins ir pasisakys dėl visų ieškinio reikalavimų pagrįstumo.
Dėl žyminio mokesčio
22. CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, jog panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų grąžinamas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktu, atsakovui grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas 75,00 Eur žyminis mokestis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pasisakys iš naujo bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas.
Dėl naujai teikiamų įrodymų
24. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, prašo juos pridėti prie bylos, t. y.: 1) 2019 m. rugpjūčio 28 d. APB PAKĖNAS IR PARTNERIAI sąskaitą; 2) 2019 m. spalio 31 d. APB PAKĖNAS IR PARTNERIAI sąskaitą; 3) 2 vnt. pavedimų ir jų vertimus; 4) nuomos sutartį ir jos vertimą; 5) (duomenys neskelbtini) elektroninį laišką dėl skolos grąžinimo ir jo vertimą; 6) (duomenys neskelbtini) biuro laišką dėl transporto priemonių draudimo įmokų ir jo vertimą.
25. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus, prašo juos pridėti prie bylos, t. y.: 1) susirašinėjimą dėl transporto priemonės nuomos; 2) fotonuotrauką; 3) pranešimą apie teisę gauti išmokas Jungtinėje Karalystėje.
26. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
27. Atsižvelgdamas į tai, jog sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, byloje pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, o nagrinėjant šį reikalavimą teismui itin svarbios aplinkybės, susijusios su atsakovo turtine padėtimi, pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant šalių įrodinėjamas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas ieškovės ir atsakovo pateiktus naujus įrodymus priima ir prideda prie civilinės bylos. Pirmosios instancijos teismas, bylą nagrinėdamas iš naujo, šiuos įrodymus įvertins.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Grąžinti atsakovui L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 75,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. rugsėjo 4 d. už apeliacinį skundą.