- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-02
- Bylos Nr.
- 2A-756-124/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08736-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Rasa Bartašienė, Laisvė Aleknavičienė
- Atsakovas
- žemės ūkio bendrovės „Žemės fondas“, A. Š.
- Ieškovas
- V. A. Š.
- Kategorijos
- 42.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Rasos Bartašienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo žemės ūkio bendrovės „Žemės fondas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-646-841/2014 pagal ieškovo V. A. Š. ieškinį atsakovams A. Š. ir ŽŪB „Žemės fondas“ dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. A. Š. ieškiniu (1–7 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2010-02-22 nuomos sutartį, sudarytą tarp V. A. Š. ir ŽŪB „Žemės fondas“, visus jos priedus bei pakeitimus ar pratęsimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovas 2003-01-03 išdavė įgaliojimą atsakovui A. Š., kuriuo įgaliojo atsakovą A. Š. patvirtinti Šiaulių miesto notarų biure atsidalinimo sutartį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) su kitais bendrasavininkais, suteikiant atskirą kadastrinį numerį ir šią sutartį įregistruoti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro valstybinėje įmonėje. Įgaliojime nurodyta, kad jis galioja 3 metus, atitinkamai įgaliojimas pasibaigė 2006-01-03.
Nepaisant to, A. Š., nurodydamas, kad pagal įgaliojimą atstovauja V. A. Š., su trečiuoju asmeniu ŽŪB „Žemės fondas” 2010-02-22 savavališkai sudarė privačios žemės nuomos sutartį, kuria ŽŪB-ei „Žemės fondas” buvo išnuomotas V. A. Š. nuosavybės teise priklausantis 17,03 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Nuomos sutarties 3.1. punkte numatyta, kad sutartis sudaroma 3 metų laikotarpiui nuo jos pasirašymo momento iki 2012-12-31, o 4.1. punktu šalys susitarė, kad nuomos mokestis už visą sklypą sudaro 5 109 Lt per vienerius metus.
2010-12-20 A. Š., kaip V. A. Š. atstovas, su ŽŪB „Žemės fondas” sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie nuomos sutarties, kuriuo susitarė pratęsti minėto žemės sklypo nuomos terminą iki 2016-12-31 ir nustatyti 5 960 Lt nuomos mokestį už visą žemės sklypą per metus.
V. A. Š. nebuvo išdavęs įgaliojimo A. Š. sudaryti nuomos sutartį ar kitaip disponuoti jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Apie sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį V. A. Š. nebuvo informuotas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį (28–32 b. l.) atsakovas ŽŪB „Žemės fondas” prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, ieškovui už procesinių teisių pažeidimą teikiant nepagrįstą ieškinį, skirti baudą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime nurodė, kad ieškinyje nenurodyta visą faktinę situaciją keičianti bei ieškinio nepagrįstumą įrodanti aplinkybė - 2008 m. rugpjūčio 1 d. ieškovas išdavė dar vieną įgaliojimą atsakovui A. Š., kuriuo įgaliojo išnuomoti ir gauti atlygį už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovo argumentai yra visiškai nepagrįsti ir neatitinkantys faktinės situacijos, nes A. Š. teisėtai atstovavo ieškovą, kadangi sudarant sutartį veikė pagal teisėtai sudarytą ir galiojantį Įgaliojimą bei šį faktą atskleidė ŽŪB „Žemės fondas“. Kadangi Žemės sklypo sutartis yra sudaryta teisėtai, ji ieškovui sukelia sutartyje nurodytas teises bei pareigas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. balandžio 16 d. sprendimu (57–60 b. l.) ieškinį tenkino, pripažino negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2010-02-22 Privačios žemės nuomos sutartį, sudarytą tarp V. A. Š. ir ŽŪB „Žemės fondas“ ir 2010-12-20 sudarytą Papildomą susitarimą Nr.1 prie 2010-02-22 Privačios žemės nuomos sutarties, priteisė ieškovui V. A. Š. iš atsakovų A. Š. ir ŽŪB „Žemės fondas“ 150,00 Lt žyminio mokesčio, po 75,00 Lt iš kiekvieno atsakovo.
Teismas nurodė, kad 2003-01-03 įgaliojimas yra teisingai surašytas bei legalizuotas nustatyta tvarka, šio įgaliojimo buvimo ir jo tikrumo bylos šalys neginčijo. 2008-08-01 įgaliojimas įstatymo reikalavimų neatitinka, jame yra keletas paprastų klaidų, kaip pvz. pirmame įgaliojime nurodytas ieškovo adresas (duomenys neskelbtini), tuo tarpu antrame nurodytas (duomenys neskelbtini), t. y. trūksta vieno nulio, be to pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ieškovui priklauso sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tuo tarpu antrame įgaliojime nurodytas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris akivaizdžiai neteisingas, mažai tikėtina, kad notaras, kurio veiklai yra taikomi padidinti tikslumo, atidumo ir rūpestingumo standartai, suklystų rašydamas adresą ar net supainiodamas unikalų numerį su kadastro numeriu. Antrasis įgaliojimas neturi legalizavimo spaudo, kas taip pat suteikia pagrindo abejoti antrojo iš pateiktų įgaliojimo autentiškumu.
Teismas padarė išvadą, kad ginčo nuomos sutartis bei papildomas susitarimas buvo sudaryti neįgalioto asmens, atsakovas vadovavosi galimai suklastotu įgaliojimu, tinkamai neįformintu, nepatvirtintu bei parašytu su klaidomis, apie jo vardu sudarytą sandorį ieškovas nežinojo, o sužinojęs jo nepatvirtino, todėl atstovas, veikdamas pagal pasibaigusį įgaliojimą, sudarė sandorį, kurio sudaryti nebuvo įgaliotas, t. y. viršijo jam suteiktus įgaliojimus, todėl 2010-02-22 privačios žemės nuomos sutartis, sudaryta tarp V. A. Š. ir ŽŪB „Žemės fondas“ bei papildomas susitarimas pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento.
Teismas pažymėjo, kad atsakovas A. Š. 2014-02-26 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu visiškai sutiko su ieškiniu, trumpai paaiškino susitarimo pasirašymo aplinkybes bei patvirtino, kad nebuvo įgaliotas sudaryti žemės nuomos sandorio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (61–65 b. l.) atsakovas ŽŪB „Žemės fondas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-16 sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais, įrodytais duomenimis, o ne spėlionėmis. Byloje nėra visiškai jokių įrodymų ar ikiteisminiame tyrime dėl galimo sukčiavimo nustatytų aplinkybių, kurios patvirtintų, kad atsakovo ŽŪB “Žemės fondas” į bylą pateiktas įgaliojimas yra suklastotas ar sudarytas kitokiais teisėtam elgesiui prieštaraujančiais veiksmais. Šiuo atveju teismas nevisapusiškai bei neobjektyviai įvertino pateiktą įgaliojimą, remdamasis vien keleto nežymių bei įgaliojimo esmės (Įgaliotojo tikrosios valios) nekeičiančių formalių netikslumų egzistavimu, nusprendė, kad šis dokumentas yra suklastotas. Ieškovas neįrodinėjo minėto dokumento suklastojimo esminių požymių ar paties suklastojimo fakto.
Atsiliepimas
2. Atsakovo A. Š. teiginiai, jog jis nebuvo įgaliotas sudaryti sutartį ir susitarimą, pasirašė ant šių dokumentų tik todėl, kad atsakovo ŽŪB „Žemės fondas” atstovai jį įkalbėjo tai padaryti, nėra įrodyti ar pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, atsakovas net nenurodo ŽŪB “Žemės fondas” atstovų, kurie neva jį įkalbinėjo pasirašyti sutartį, vardų, pavardžių ar kitų asmenis identifikuojančių duomenų. Atsakovas A. Š., pasirašydamas ant kiekvieno sutarties lapo patvirtino, kad yra įgaliotas sudaryti sutartį bei, kad nepatyrė jokio spaudimo sudarant sandorį.
3. Bylos nagrinėjimo metu buvo pažeista CPK 186 str. 6 dalis, kurioje nustatyta, kad prieš atliekant šalies ar trečiojo asmens apklausą, šalis ir trečiasis asmuo, turintys procesinį veiksnumą, taip pat jų atstovai pagal įstatymą, prisiekia padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Šiuo atveju teismas turėjo pareigą prisaikdinti įstatymų nustatyta tvarka atsakovą prieš išklausydamas jo paaiškinimus, tačiau šios pareigos nevykdė, kas dar kartą patvirtina, kad atsakovo A. Š. teiginiai neturi jokios teisinės reikšmės sprendimo priėmimui.
4. Pripažinus sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, laikytina, kad ieškovas šią sumą gavo visiškai nepagrįstai bei tokiu būdu neteisėtai praturtėjo ŽŪB “Žemės fondas” sąskaita. Atsižvelgiant į restitucijos institutą, t. y. šalių grąžinimą į padėtį buvusią prieš sutarties bei Papildomo susitarimo sudarymą, laikytina, kad teismas turėjo įpareigoti ieškovą grąžinti be pagrindo iš ŽŪB “Žemės fondas” įgytas lėšas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (76–81 b. l.) ieškovas V. A. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime nurodė, kad išvada apie 2008-08-01 įgaliojimo įrodymo nepatikimumą buvo padaryta teismui įvertinus kiekvieną iš įgaliojimų atskirai (jų turinį bei formą), juos kartu palyginus, o taip pat atsižvelgus į ankstesnę šalių praktiką ir paties atsakovo A. Š. pripažinimą, kad įgaliojimas ieškovo pasirašytas nebuvo. Apostile nepatvirtintas 2008-08-01 įgaliojimas negali būti laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu, kadangi nėra patvirtintas pagal teisės aktų reikalavimus. šalis gali pripažinti tam tikras faktines aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas reikalavimas ar atsikirtimas. CPK nenumato, kad faktą pripažįstanti šalis dar ir turėtų pateikti faktinių aplinkybių pripažinimą pagrindžiančius įrodymus, todėl toks apelianto reikalavimas yra akivaizdžiai perteklinis ir netgi nelogiškas. Apeliantas nei bylą nagrinėjant pirmąja instancija, nei apeliaciniame skunde neneigia žinojęs, jog atsakovas A. Š. neturi įgaliojimų sudaryti ginčijamam sandoriui, o taip pat nepateikia jokių įrodymų, galinčių paneigti tokius A. Š. paaiškinimus. Faktinių aplinkybių pripažinimas galimas bet kurioje proceso stadijoje ir bet kokia forma, t. y. šaliai net ir neprisiekus. Todėl laikytina, kad A. Š. paaiškinimai parengiamojo teismo posėdžio metu, kuriais pripažintos reikšmingos faktinės aplinkybės, yra išreikšti tinkamai ir jais turi būti vadovaujamasi. Apeliantas pirmosios instancijos teismui neteikė jokių įrodymų, susijusių su sandorio vykdymu (lėšų mokėjimu), nedalyvavo bylą nagrinėjant iš esmės, o taip pat nepateikė jokių įrodymų kartu su apeliaciniu skundu, todėl šie apeliacinio skundo motyvai iš viso neturėtų būti nagrinėjami apeliacinės instancijos teismo. Kadangi byloje nėra įrodymų, jog mokėjimai ieškovui pagal ginčijamą sutartį iš viso buvo atlikti, nėra pagrindo spręsti dėl tokių (nesumokėtų) lėšų grąžinimo jų nesumokėjusiam asmeniui (apeliantui). Ieškovas be teisinio pagrindo sumokėtų lėšų A. Š. išsireikalavimo klausimą spręs tiesiogiai su pačiu A. Š., savo paties nuožiūra, o ne šioje civilinėje byloje. Ieškovas savo procesinėmis teisėmis disponuoja savo nuožiūra ir pats gali pasirinkti jų gynimo būdą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo ŽŪB „Žemės fondas“ apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisės doktrinoje ir kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008; 2008-08-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2013-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289/2013ir kt.).
Pirmosios instancijos teismas 2014-04-16 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, pripažino negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2010-02-22 Privačios žemės nuomos sutartį bei 2010-12-20 Papildomą susitarimą, pripažinęs, kad atsakovas A. Š., veikdamas kaip ieškovo atstovas, sudarant šį sandorį veikė viršydamas jam suteiktus įgaliojimus.
Apeliantas ŽŪB „Žemės fondas“ su šiuo teismo sprendimu nesutinka, nurodydamas, kad teismas nevisapusiškai bei neobjektyviai įvertino pateiktą įgaliojimą, remdamasis vien keleto nežymių bei įgaliojimo esmės (Įgaliotojo tikrosios valios) nekeičiančių formalių netikslumų egzistavimu, nusprendė, kad šis dokumentas yra suklastotas.
Iš byloje esančio 2003 m. sausio 3 d. išduoto įgaliojimo matyti, kad ieškovas V. A. Š. įgaliojo savo giminaitį A. Š. patvirtinti Šiaulių miesto Notarų biure atsidalinimo sutartį žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) su kitais bendrasavininkais, suteikiant atskirą kadastrinį numerį ir šią sutartį įregistruoti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro valstybinėje įmonėje, Šiaulių fil., Dvaro g. 50, Šiaulių mieste. Įgaliojime nurodyta, kad jis galioja 3 metus, Įgaliojimas patvirtintas notaro, jame esantis antspaudas patvirtina, kad šis įgaliojimas yra legalizuotas Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Čikagoje (8 b. l.).
Atsakovas ŽŪB „Žemės fondas“ kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2008-08-01 Įgaliojimą, kuriuo ieškovas įgaliojo savo giminaitį A. Š. išnuomoti ir gauti atlygį už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (33 b. l.). Įgaliojime nurodyta, kad įgaliojimas galioja 5 metus. Iš 2008-08-01 įgaliojimo matyti, kad jis nėra legalizuotas taip, kaip numato 1961 m. Hagos Konvencija dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo. Šios Konvencijos 1 straipsnyje nurodyta, kad ši Konvencija taikoma dokumentams, išduotiems vienos iš susitariančių valstybių teritorijoje ir pateikiamiems kitos susitariančios valstybės teritorijoje. Pagal Konvenciją šie dokumentai be visų kitų šiame straipsnyje išvardintų yra ir notariniai aktai, o taip pat fizinių asmenų pasirašytų dokumentų oficialūs patvirtinimai: dokumentų registracijos arba jų buvimo tam tikrą dieną patvirtinimai, parašų oficialūs ir notariniai paliudijimai (1 str.). Minėtoje Konvencijoje nurodyta, kad dokumentai turi būti patvirtinti pažyma (Apostille). Iš teismui pateikto 2008-08-01 įgaliojimo matyti, kad šis dokumentas nelegalizuotas, jame nėra patvirtintas įgaliojime esančio parašo ir antspaudo tikrumas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis Įgaliojimas yra su kai kuriomis klaidomis, ir kad mažai tikėtina, jog šias klaidas būtų padaręs notaras, kuriam taikomi padidinto atidumo ir rūpestingumo standartai. Nors apeliantas nurodo, kad šie netikslumai yra tik formalaus pobūdžio, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. Klaidingai nurodytas ieškovo adresas bei žemės sklypo unikalus numeris, dokumento legalizavimo ar patvirtinimo pažymos (Apostille) nebuvimas, nelaikytini formaliais netikslumais. Tai yra esminiai Įgaliojimo trūkumai, kurie keičia įgaliojimo esmę. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad 2008-08-01 Įgaliojimas yra netinkamai įformintas ir galimai suklastotas. Apeliantas šias aplinkybes paneigiančių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė, apsiribojo tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nors LR CPK 178 str. numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.).
Apeliacinis skundas grindžiamas ir tuo argumentu, kad atsakovo A. Š. teiginiai, jog jis nebuvo įgaliotas sudaryti sutartį ir susitarimą, pasirašė ant šių dokumentų tik todėl, kad atsakovo ŽŪB „Žemės fondas” atstovai jį įkalbėjo tai padaryti, nėra įrodyti ar pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.
Iš 2014-02-26 parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad atsakovas A. Š. parengiamojo teismo posėdžio metu pripažino, jog kito įgaliojimo, išskyrus 2003-01-03, jis neturėjo, apie tai buvo informuotas ir atsakovas ŽŪB „Žemės fondas“. Atsakovas A. Š. su ieškiniu visiškai sutiko, nurodydamas, kad žemės nuoma yra neteisėta ir prašė žemės nuomos sutartį nutraukti.
LR CPK 187 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. Teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą (LR CPK 187 str. 2 d.). Taigi, šalies procesinę teisę pripažinti tam tikrą faktą numato teisės normos. Atsakovas A. Š. pripažino, kad 2010-02-22 Privačios žemės nuomos sutartis ir papildomas susitarimas buvo sudarytas neturint ieškovo įgaliojimo, kad 2008-08-01 įgaliojimas buvo pasirašytas ne ieškovo, bet atsakovo A. Š.. Byloje nenustatyta, kad toks atsakovo A. Š. pripažinimas būtų pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą, tokių aplinkybių nenurodė ir apeliantas. Pažymėtina, kad atsakovo A. Š. pripažinimas neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl laikytinas teisėtu. Sutiktina su ieškovo atstovės atsiliepime nurodytu argumentu, kad civilinio proceso kodekso normos nenumato, jog pripažįstant faktą, šalis dar ir turėtų pateikti faktinių aplinkybių pripažinimą pagrindžiančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiuo atsakovo A. Š. pripažinimu, įvertino jį kitų įrodymų kontekste, todėl darytina išvada, kad A. Š. sudarė 2010-02-22 Privačios žemės nuomos sutartį, neturėdamas tam ieškovo įgalinimų.
Apeliaciniame skunde ŽŪB “Žemės fondas” nurodė, kad pripažinus sandorį negaliojančiu, teismas turėjo įpareigoti ieškovą grąžinti iš ŽŪB “Žemės fondas” be pagrindo gautas lėšas.
LR CK 6.145 straipsnyje nustatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Iš nurodytų teisės normų matyti, kad restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ši nepagrįstai gavusi. Taigi, restitucija dėl sandorio negaliojimo yra įvykdyto sandorio šalių grąžinimas į status quo. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba iš viso jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, kitos pagerėtų.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas, kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia 2010-02-22 Privačios žemės nuomos sutartį, visus jos priedus bei pakeitimus, o atsakovas ŽŪB „Žemės fondas“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, ieškovui skirti baudą už nepagrįstai pateiktą ieškinį. Kitų reikalavimų atsakovas ŽŪB „Žemės fondas“ atsiliepime nenurodė, priešieškinio, kuriame būtų reiškiamas reikalavimas taikyti restituciją, nereiškė. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas V. A. Š. gavo 2010-02-22 privačios žemės nuomos sutartyje numatytą žemės nuomos mokestį, tokių įrodymų nepateikė ir apeliantas. Kadangi byloje nėra įrodymų, jog žemės nuomos mokestis buvo mokamas ieškovui, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl restitucijos taikymo. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje restitucijos taikymas reikštų tai, kad ieškovas iš esmės būtų įpareigotas dar ir papildomai sumokėti apeliantui lėšas už tai, kad pastarasis be teisinio pagrindo naudojosi ieškovo žemės sklypu ir iš jo gavo pelną. Šiuo atveju ieškovo padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o atsakovo ŽŪB „Žemės fondas“ be pagrindo pagerėtų.
Paties ieškovo teigimu, apelianto reikalavimas taikyti restituciją negrąžintų ŽŪB „Žemės fondas“ į status quo, kadangi žemės sklypu atsakovas jau pasinaudojo savo poreikių tenkinimui, t. y. naudą iš sandorio įvykdymo jis jau gavo. Be to, atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodė, kad be teisinio pagrindo A. Š. sumokėtų lėšų išsireikalavimo klausimą jis spręs tiesiogiai su pačiu atsakovu A. Š., savo paties nuožiūra, o ne šioje byloje. Ieškovas savo procesinėmis teisėmis disponuoja savo nuožiūra ir pats gali pasirinkti jų gynimo būdą (CPK 13 str.), todėl tokio reikalavimo šioje byloje nereiškė.
Apeliacinį skundą ŽŪB „Žemės fondas“ grindžia argumentu, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pažeista CPK 186 str. 6 dalis, numatanti, jog prieš atliekant šalies apklausą, šalis turi prisiekti.
LR CPK 329 straipsnio 1 dalis numato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nors byloje ir nėra proceso dalyvio priesaikos, tai nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą (nutartį), kuomet sprendimas (nutartis) priimamas vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma (CPK 185 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2247-345/2012; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-312-520/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1028/2012).
Nors byloje ir nėra atsakovo A. Š. priesaikos, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kadangi minėtas sprendimas priimtas vadovautis ne tik atsakovo A. Š. paaiškinimais, bet ir byloje surinktų įrodymų visuma (LR CPK 185 str.).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš apelianto ŽŪB „Žemės fondas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl ieškovo prašymas netenkintinas (LR CPK 98 str. 1 d.).
Vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais atsakovo ŽŪB “Žemės fondas” apeliacinis skundas atmestinas, nes apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisiškai pagrįstą teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.