Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja G. M., sekretoriaujant J. M., dalyvaujant ieškovo Viktoro A. Š. atstovei advokatei D. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Viktoro A. Š. ieškinį atsakovams A. Š. ir ŽŪB „Žemės fondas“ dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, teismui paaiškino, kad ieškovas savo giminaičiui įgaliojimą patvirtinti žemės atsidalinimo sutartį išdavė 2003-01-16, įgaliojime buvo nurodytas jo galiojimo laikas- 3 metai, tas laikas yra pasibaigęs. Jokių kitų įgaliojimų ieškovas nesudarė, jis gyvena Jungtinėse A. V., todėl jam nebuvo žinoma apie tai, kad atsakovas A. Š., veikdamas kaip ieškovo atstovas, su kitu atsakovu ŽŪB „Žemės fondas“ 2010-02-22 sudarė ieškovui priklausančio žemės sklypo nuomos sutartį, o vėliau papildomu susitarimu žemės sklypo nuomos terminą pratęsė iki 2016-12-31. Ieškovas neįgaliojo atsakovo išnuomoti jam priklausančią žemę, nuomos sutartis sudaryta viršijus įgaliojimus ir pasibaigus įgaliojimo galiojimo laikui, todėl pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Atsakovo ŽŪB „Žemės fondas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas A. Š. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą laiką ir vietą informuotas tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo atstovės paaiškinimų, nustatyta, kad 2003-01-16 ieškovas Viktoras A. Š., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenantis Jungtinėse A. V., įgaliojo savo giminaitį A. Š., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenantį Kudirkos 119c, Šiauliuose, „patvirtinti Šiaulių miesto notarų biure atsidalinimo sutartį žemės sklypu, esančiu Tautiškių vienkm., Kairių seniūnijoje su kitais bendrasavininkais, suteikiant atskirąjį kadastrinį numerį ir šią sutartį įregistruoti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro valstybinėje įmonėje, Šiaulių fil., Dvaro 50, Šiaulių mieste“, įgaliojimo galiojimo laikas- 3 metai, įgaliojimas legalizuotas Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Čikagoje (b.l.8). 2010-02-22 sudaryta Privačios žemės nuomos sutartis, pagal kurią ieškovui Viktorui A. Š. priklausantis 17,03 ha žemės sklypas 3 metų laikotarpiui išnuomotas atsakovui ŽŪB „Žemės fondas“ už 5100 Lt metinį nuomos mokestį, sutartį nuomotojo vardu pasirašė A. Š., sutartyje yra prierašas ranka „pagal įgaliojimą“. 2010-12-20 sudarytas papildomas susitarimas, kuriuo 2010-02-22 sutarties galiojimas pratęstas iki 2016-12-31. Papildomą susitarimą pasirašė nuomotojas- A. Š. (b.l.9-12). Nekilnojamojo turto registre yra registruotas turtas- 23,4000 ha žemės sklypas, esantis Šiaulių r. sav. Kairių sen. I. L. k., ariamos žemės plotas sklype- 17.0300 ha, unikalus Nr.4400-0151-9220, kadastrinis Nr.9180/006:90 Žadžiūnų k.v., sklypo savininkas- Viktoras A. Š., a.k(duomenys neskelbtini) įrašas galioja nuo 2004-02-29. Taip pat įregistruotas juridinis faktas- sudaryta nuomos sutartis, nuomininkas- ŽŪB „Žemės fondas“, kodas 300558595, terminas nuo 2010-02-22 iki 2016-12-31(b.l.20-22). Atsakovas su atsiliepimu pateikė kito įgaliojimo neoriginalaus dokumento kopiją, kurio sudarymo data 2008-08-01, galiojimo laikas- 5 metai, šiuo įgaliojimu Viktoras A. Š., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenantis Jungtinėse A. V., įgaliojo savo giminaitį A. Š., a.k(duomenys neskelbtini) „išnuomoti ir gauti atlygį už mano vardu įregistruotą žemės sklypą, esantį Tautiškių vienkiemyje, Ilgosios lovos kaime, Kairių seniūnijoje Šiaulių rajone. Kadastro Nr.440001519220/0“ (b.l.33). Į ieškovo atstovo paklausimą dėl įgaliojimo originalo ar kopijos pateikimo VĮ „Registrų centras“ pateikė atsakymą, kad teritoriniam registratoriui nebuvo pateiktas žemės savininko Viktoro A. Š. įgaliojimas (b.l.44-45). Atsakovas ŽŪB „Žemės fondas“ teismo reikalavimu įgaliojimo originalo nepateikė, nurodė, kad jo neturi (b.l.48, 51-52). Atsakovas A. Š. 2014-02-26 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu apie sutarties bei susitarimo sudarymo aplinkybes paaiškino, kad jis nebuvo įgaliotas sudaryti sutartį ir susitarimą, pasirašė ant šių dokumentų tik todėl, kad atsakovo ŽŪB „Žemės fondas“ atstovai jį įkalbėjo tai padaryti.

Vertinant abu į bylą pateiktus įgaliojimus, matyti, kad 2003-01-03 įgaliojimas yra teisingai surašytas bei legalizuotas nustatyta tvarka, šio įgaliojimo buvimo ir jo tikrumo bylos šalys neginčijo. 2008-08-01įgaliojimas įstatymo reikalavimų neatitinka, jame yra keletas paprastų klaidų, kaip pvz. pirmame įgaliojime nurodytas ieškovo adresas 1220 Lee A. L., Woodstock, Illinois 60098-4135, USA, tuo tarpu antrame nurodytas „Illinois 6098-4135“, t. y. trūksta vieno nulio, be to pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ieškovui priklauso sklypas, kurio unikalus Nr.4400-0151-9220, kadastrinis Nr.9180/006:90, tuo tarpu antrame įgaliojime nurodytas kadastro Nr.440001519220/0, kuris akivaizdžiai neteisingas, mažai tikėtina, kad notaras, kurio veiklai yra taikomi padidinti tikslumo, atidumo ir rūpestingumo standartai, suklystų rašydamas adresą ar net supainiodamas unikalų numerį su kadastro numeriu. Antrasis įgaliojimas neturi legalizavimo spaudo, kas taip pat suteikia pagrindo abejoti antrojo iš pateiktų įgaliojimo autentiškumu.

Kaip numatyta 1961 m. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo (Žin., 1997, Nr. 68-1699) 2 straipsnyje, kurios dalyvė yra ir Lietuvos Respublika, teismui turi būti šios konvencijos pagrindu pateikiami patvirtinti bei autentifikuoti apostile užsienio šalių dokumentai. Pažymėtina, kad dokumentų tvirtinimas pažyma (Apostille) – tai dokumente esančio parašo, pasirašiusio asmens pareigų ir antspaudo tikrumo, patvirtinimas pažyma (Apostille), numatyta minėtoje 1961 m. Hagos konvencijoje. Dokumento legalizavimo ar patvirtinimo pažyma (Apostille) reikalinga tam, kad vienoje valstybėje išduoti oficialūs dokumentai galiotų kitoje valstybėje. Gali būti legalizuojami ir tvirtinami pažyma (Apostille) šie oficialūs dokumentai: išduoti valstybės ir savivaldybės institucijų ar pareigūnų, taip pat išduoti prokuroro, teismo pareigūno arba teismo sprendimus vykdančio asmens; administraciniai dokumentai; notariniai aktai; fizinių asmenų pasirašytų dokumentų oficialūs patvirtinimai; notariniai oficialių dokumentų nuorašai. Jeigu pateikiamos Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių institucijų išduotų dokumentų kopijos, jos atitinkamai turi būti patvirtintos notaro arba konsulinio pareigūno parašu ir antspaudu su Lietuvos valstybės herbu. Šioje byloje matyti, kad atsakovo ŽŪB „Žemės fondas“ teismui pateikto dokumento autentiškumas nėra patvirtintas nustatyta tvarka, teismo reikalavimu atsakovas tokio dokumento nepateikė. Esant šiai situacijai bei įvertinus byloje esančią medžiagą, teismas vertina, kad atsakovas A. Š. nebuvo ieškovo įgaliotas ir neturėjo teisės sudaryti 2010-02-22 Privačios žemės nuomos sutartį ir 2010-02-22 papildomą susitarimą, šie sandoriai sudaryti asmens, kurio ieškovas neįgaliojo.

Sandorius asmenys turi teisę sudaryti asmeniškai arba per atstovus (CK 2.132 straipsnio 1 dalis). Sandoris, kurį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, viršydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai teises jo daliai; paskesnis atstovaujamojo pritarimas sandorį padaro galiojantį nuo jo sudarymo (CK 2.136 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryti sandoriai yra nuginčijami, jų negaliojimą reglamentuoja CK 1.92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, jeigu atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai arba sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 straipsnis). CK 2.133 straipsnio nuostatos dėl per atstovą sudaryto sandorio pasekmių yra aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į CK 1.92 straipsnyje įtvirtintą taisyklę. Nagrinėjamu atveju aktualus CK 2.133 straipsnio 6 ir 9 dalyse įtvirtinto reguliavimo santykis. CK 2.133 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Tuo tarpu CK 2.133 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises.

Pažymėtina, kad šioje byloje atsakovas ŽŪB „Žemės fondas“ neteigė, kad jam nebuvo žinoma apie tai, kad atsakovas A. Š. nėra įgaliotas išnuomoti ieškovui priklausančios žemės, taip pat neįrodinėjo aplinkybių, kad A. Š. savo elgesiu davė rimtą pagrindą atsakovą ŽŪB „Žemės fondas“ atstovaujantiems asmenims protingai manyti ir sąžiningai tikėti, kad A. Š. yra įgaliotas atstovas, priešingai, kaip parengiamajame posėdyje teigė A. Š., jis atsisakinėjo pasirašyti, teigė, kad nėra įgaliotas, tačiau buvo įkalbėtas. Pagal CK 2.133 straipsnio 2 dalies nuostatas numanomo atstovavimo atveju, jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą trečiajam asmeniui protingai manyti ir sąžiningai tikėti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria šiam civilinių teisių ir pareigų. Apibendrinant aptartas teisinio reguliavimo nuostatas, konstatuotina, kad, sprendžiant dėl įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryto sandorio galiojimo, CK 2.133 straipsnio 6 dalyje numatyta aplinkybė – vėlesnė atstovaujamojo valia patvirtinti tokį sandorį ar jo nepatvirtinti – yra lemiama tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis nesiremia CK 2.133 straipsnio 9 dalimi.

Kaip matyti iš atsakovo pateiktų procesinių dokumentų, atsakovas ŽŪB „Žemės fondas“ CK 2.133 straipsnio 9 dalimi nesiremia. Pažymėtina, kad atsakovas ŽŪB „Žemės fondas“, būdamas profesionalus žemės nuomos santykių dalyvis, galėjo ir privalėjo domėtis ir žinoti apie tai, kaip yra legalizuojami užsienyje išduoti dokumentai. Taip pat atsakovas ŽŪB „Žemės fondas“ turėjo matyti neatitikimus įgaliojime ir VĮ „Registrų centro“ išraše, t.y. turėjo matyti, koks yra unikalus sklypo numeris, o kuris numeris yra kadastro. Pažymėtina, kad atsakovas A. Š. 2014-02-26 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu visiškai sutiko su ieškiniu, trumpai paaiškino susitarimo pasirašymo aplinkybes bei patvirtino, kad nebuvo įgaliotas sudaryti žemės nuomos sandorio. Nors šis paaiškinimas nėra duotas prisiekus, kaip to reikalauja CPK 186 straipsnio 6 dalis, tačiau vertinant įrodymų visumą laikytina, kad atsakovas A. Š. parengiamajame posėdyje patvirtino faktą, kad susitarimą pasirašė nebūdamas įgaliotas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.92 straipsnis nustato, kad jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.147 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad įgaliojimas pasibaigia, pasibaigus įgaliojimo terminui.

Iš byloje ištirtų įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad ginčo nuomos sutartis bei papildomas susitarimas buvo sudaryti neįgalioto asmens, atsakovas vadovavosi galimai suklastotu įgaliojimu, tinkamai neįformintu, nepatvirtintu bei parašytu su klaidomis, apie jo vardu sudarytą sandorį ieškovas nežinojo, o sužinojęs jo nepatvirtino, todėl darytina išvada, kad atstovas, veikdamas pagal pasibaigusį įgaliojimą, sudarė sandorį, kurio sudaryti nebuvo įgaliotas, t.y. viršijo jam suteiktus įgaliojimus, todėl 2010-02-22 privačios žemės nuomos sutartis, sudaryta tarp Viktoro A. Š. ir ŽŪB „Žemės fondas“, bei papildomas susitarimas pripažintini negaliojančiais nuo sudarymo momento.

Ieškovas, paduodamas ieškinį, sumokėjo valstybei 150,00 Lt žyminio mokesčio, kuris, ieškinį patenkinus, lygiomis dalimis priteistinas ieškovui iš atsakovų, po 75,00 Lt iš kiekvieno ( CPK 93 str. 1 dalis). Ieškovas neprašė iš atsakovų priteisti teisinės pagalbos išlaidų, neteikė į bylą rašytinių įrodymų apie patirtas išlaidas, todėl jos iš atsakovų nepriteistinos.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-267 str., 268-270 str., teismas

n u sprendė:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2010-02-22 Privačios žemės nuomos sutartį, sudarytą tarp Viktoro A. Š. ir ŽŪB „Žemės fondas“, ir 2010-12-20 sudarytą Papildomą susitarimą Nr.1 prie 2010-02-22 Privačios žemės nuomos sutarties.

Priteisti ieškovui Viktorui A. Š., a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovų A. Š., a.k(duomenys neskelbtini) ir ŽŪB „Žemės fondas“, kodas 300558595, buveinė Smolensko g. 10, 03201 Vilnius, 150,00 Lt (šimtą penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio, po 75,00 Lt (septyniasdešimt penkis litus) iš kiekvieno atsakovo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.