- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-17
- Bylos Nr.
- 2A-312-520/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Žironas, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Ieškovas
- UAB „Idestus“
- Advokatai
- Solveiga Gečaitė, Nerijus Jurčiukonis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje dėl draudimo išmokos priteisimo pagal ieškovo UAB „Idestus“ ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja R. N.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Idestus“ 2007-09-10 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 24789 Lt draudimo išmoką, 400 Lt nuostolių bei 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad su atsakovu sudarė transporto priemonių savanoriško draudimo sutartį (Kasko), pagal kurią jis apdraudė UAB „Hansa lizingas“ priklausančią transporto priemonę Lexus IS200 nuo autoavarijos, stichinių nelaimių, nelaimingų įvykių, trečiųjų asmenų tyčinių veikų, vagystės, plėšimo rizikų. 2006-07-29 įvykusiame eismo įvykyje buvo apgadinti R. T. priklausantis automobilis Peugot 605, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apdraustas automobilis Lexus IS200, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kurį vairavo tretysis asmuo R. N.. R. N. Vilniaus miesto VPK 2006-08-01 nutarimu pripažinta įvykio kaltininke, jai taikyta administracinė atsakomybė. Apie įvykį jis (ieškovas) pranešė atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“. 2006-09-11 atsakovas pranešimu informavo jį, jog atlikęs eismo įvykio tyrimą nustatė, kad eismo įvykis įvyko kitomis nei buvo nurodyta aplinkybėmis, neteisėtai siekiant gauti draudimo išmoką, todėl pripažino šį įvykį nedraudžiamuoju bei atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Atsakovo atsisakymas išmokėti draudimo išmoką yra nepagrįstas, kadangi atsakovas remiasi V. Mitunevičiaus įmonės „Impulsana“ specialisto išvada, kad automobilių padėtys, užfiksuotos eismo įvykio vietos schemoje, neatitinka objektyvių duomenų ir automobilio apgadinimai, esant tokioms eismo įvykio sąlygoms, negalėjo būti padaryti. Tačiau tokia specialisto išvada yra paremta tik kompiuterinės programos duomenimis, neįvertinus eismo įvykio dalyvių galimai atliktų veiksmų. Atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad tretysis asmuo važiavo 20-30 km per valandą greičiu, kadangi R. N. paaiškino, jog ji nežino, kokiu greičiu automobilis judėjo, nes eismo įvykio metu stebėjo sankryžą. Pagal UAB „Nepriklausomų ekspertų biuro“ 2007-08-23 atliktą Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą jam (ieškovui) turi būti priteista 24789 Lt draudimo išmoka.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. priteisė iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovui UAB „Idestus“ 24789 Lt draudimo išmoką, 400 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas sudarė transporto priemonių savanoriško draudimo (Kasko) sutartį, kuria ieškovas apdraudė UAB „Hansa lizingas“ priklausantį automobilį Lexus IS200. Teismas, įvertinęs atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ transporto priemonių draudimo taisyklių Nr.049 dalį „Nedraudiminiai įvykiai“, padarė išvadą, jog nėra nei vienos sąlygos, atleidžiančios atsakovą nuo pareigos išmokėti ieškovui draudimo išmoką, todėl konstatavo, kad įvykis yra draudžiamasis. Vadovaudamasis CPK 197 str. 2 d., teismas pripažino, jog Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2007-06-11 nutarimas, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pradėtas atsakovo iniciatyva, nesant veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, turi didesnę įrodomąją galią, nei V. Mitunevičiaus įmonės „Impulsana“ specialisto išvada, kuri prieštarauja galiojantiems oficialiems rašytiniams įrodymams ir bylos medžiagai. Teismas nepripažino pagrįstu atsakovo argumento, kad jis apskundė Vilniaus miesto VPK VP EPT 2006-08-01 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl baudžiamosios bylos dėl sukčiavimo tyrimas nėra užbaigtas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad žala ieškovui buvo padaryta dėl trečiojo asmens R. N. kaltės, o atsakovas neįrodė, jog įvykis yra nedraudžiamasis, konstatavo, kad vadovaujantis CK 6.263 str. pareiga atlyginti ieškovui patirtą žalą tenka atsakovui.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų rinkimą, tyrimą bei vertinimą, t. y. pažeidė CPK 177 str., 187 str. 4 d., 263 str. 2 d. nustatytas įrodymų leistinumo ir įrodymų vertinimo betarpiškumo taisykles, CPK 186 str. 2 d., kadangi tretysis asmuo prieš duodamas parodymus teismui nebuvo prisaikdintas. Be to, teismas neatsižvelgė ir nepasisakė dėl to, kad tretysis asmuo R. N. 2008-04-17 teismo posėdžio metu skirtingai apibūdino 2006-07-29 eismo įvykio aplinkybes ir pasekmes, lyginant su jos ankstesniais paaiškinimais, t. y. skyrėsi jos nurodytos aplinkybės dėl akseleratoriaus pedalo spaudimo (teismui ji nurodė, kad negali pasakyti, ar ji spaudė greičio ar stabdžio pedalą prieš susidūrimą, nors apeliantui buvo nurodžiusi, jog spaudė greičio pedalą), preliminaraus automobilio judėjimo greičio, dėl įspėjamojo ženklo „sankryža su pagrindiniu keliu“ buvimo eismo įvykio metu (teismui ji nurodė, kad tokio ženklo įvykio metu nebuvo, nors ženklas nurodytas Eismo įvykio protokole Nr.E217115, užfiksuotas V. Mitunevičiaus išvados 30 nuotraukoje, 2006-07-29 M. M. tarnybiniame pranešime). Tretysis asmuo teismui nurodė, jog jai eismo įvykio metu buvo sužalotas sprandas ir šonas, todėl ji gydėsi ambulatoriškai, tačiau jokių išrašų iš medicininių dokumentų pateikti negalėjo, nors 2006-08-03 R. N. apeliantui nurodė, jog įvykio metu ji tik „nikstelėjo kaklą“, 2006-07-29 M. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad „eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo“, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2007-06-11 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad „po autoįvykio vairuotojos R. N. ir R. T. nesikreipė į medikus“. Manytina, kad papildomus sužalojimus, t. y. šono sumušimą ir sprando sužalojimą, R. N. nurodė tik iš apelianto atsiliepimo į ieškinį sužinojusi, kad jei eismo įvykis įvyko ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, jai turėjo būti sumuštas šonas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog eismo įvykis pripažintinas draudžiamuoju įvykiu, nes atsakovas nepateikė įrodymų, kad įvykis yra nedraudžiamasis. Teismas, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2000-06-16 nutarimo Nr.27 11 p., nesiaiškino civilinės atsakomybės sąlygų, nenustatė trečiojo asmens kaltės formos, tačiau remdamasis tuo, kad tretysis asmuo savo atsakomybės dėl eismo įvykio neginčijo, padarė nepagrįstą išvadą, jog eismo įvykis pripažintinas draudžiamuoju įvykiu. Pagal Draudimo taisyklių 9.4 p. apeliantas pripažįsta įvykį nedraudžiamuoju ir yra atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, jeigu yra transporto vairuotojo tyčia ar suklastoti duomenys apie kelių eismo įvykį arba jo padarinius. Teismas nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją galią 2006-08-01 nutarimui administracinio teisės pažeidimo byloje, kadangi šiame rašytiniame įrodyme užfiksuotos faktinės aplinkybės buvo paneigtos kitais bylos nagrinėjimo metu surinktais įrodymais. Jis pateikė teismui V. Mitunevičiaus įmonės „Impulsana“ specialisto išvadą, tačiau teismas dėl jos nepasisakė, neanalizavo, nenurodė argumentų, dėl kurių išvadoje nustatyti faktai prieštarauja bylos medžiagai. Teismas išėjo už savo kompetencijos ribų, nes neturėdamas specialių autotechnikos, eismo įvykio tyrimo, trasologinių bei teismo medicinos žinių nusprendė dėl eismo įvykio mechanizmo bei pasekmių. Ieškovas sumokėjo tik 667,51 Lt draudimo įmokos iš bendros 2489 Lt draudimo įmokos sumos. Teismas nepasisakė dėl reikalaujamo priteisti draudimo išmokos dydžio, neatsižvelgė į tai, kad ieškovo nurodyta draudimo išmoka yra teisiškai nepagrįsta ir netinkamai apskaičiuota, t. y. vadovaujantis Draudimo taisyklių 15.1.2., 14.1.3. a), 15.1.11. p. draudimo išmoka negalėtų viršyti 19878,51 Lt (automobilio rinkos vertė įvykio dieną - automobilio likutinė vertė – franšizė – nesumokėtos draudimo įmokos dalis = 31100-9100-300-1821,49).
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Idestus“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas teisingai ir visapusiškai išnagrinėjo bei įvertino įvykio aplinkybes, surinktus byloje įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apelianto argumentai dėl to, kad teismas oficialiems bylos įrodymams suteikė didesnę įrodomąją galią nei V. Mitunevičiaus įmonės „Impulsana“ specialisto išvadai, nepagrįsti. Atsakovas eismo įvykį vertina teoriškai, tačiau jo teorija prieštarauja teismo nustatytoms aplinkybėms ir bylos įrodymams. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o draudimo išmokos gavėjas eismo įvykio metu buvo UAB „Hansa lizingas“, ne ieškovas ar tretysis asmuo, kaip nurodo atsakovas.
Tretysis asmuo R. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas nustatė visas reikšmingas bylos aplinkybes, ištyrė byloje esančius įrodymus bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantas neteisingai nurodo, jog jos parodymai duoti teismui skiriasi nuo anksčiau duotų paaiškinimų iš karto po eismo įvykio. Atsakovas nenurodo, jog ji nuvyko pas atsakovą po eismo įvykio ir pateikė tikslesnius duomenis apie tai, jog eismo įvykio metu automobilis galėjo judėti apie 5 km/h greičiu. Šiuos paaiškinimus atsakovui ji davė nežinodama apie specialisto V. Mitunevičiaus išvadą.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog 2006-07-29 įvykęs eismo įvykis, kurio metu buvo sugadintas tuo metu UAB „Hansa lizingas“ nuosavybės teise priklausęs (nuo 2006-11-27 automobilis priklauso ieškovui UAB „Idestus“), atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ savanoriškuoju transporto draudimu apdraustas automobilis Lexus IS200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra draudžiamasis įvykis, todėl atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ atsirado pareiga mokėti draudimo išmoką. Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino šalių sudaryto susitarimo dėl draudimo išmokos dydžio nustatymo sąlygas, todėl nepagrįstai buvo priteista ieškovui UAB „Idestus“ 24789 Lt dydžio, o ne 19878,51 Lt dydžio draudimo išmoka. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas.
Byloje nustatyta, kad bylos šalys sudarė transporto priemonių draudimo sutartį AC Nr.218265, pagal kurią automobilis Lexus IS200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2006-06-12 iki 2007-06-11 buvo apdraustas transporto savanoriškuoju draudimu (Kasko) pagal Draudimo taisykles Nr.049 (b. l. 8). Pagal šį draudimo liudijimą buvo apdraustos autoavarijos, stichinės nelaimės ir nelaimingų atsitikimų, trečiųjų asmenų tyčinės veikos, vagystės, plėšimo rizikos. Naudos gavėjas nurodytas – UAB „Hansa lizingas“, franšizė autoavarijos atveju – 300 Lt.
Ieškovas UAB „Idestus“ kreipėsi į atsakovą UAB DK „PZU Lietuva“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo pagal draudimo liudijimą AC Nr.218265 dėl 2006-07-29 įvykusio eismo įvykio, kurio metu susidūrė atsakovo apdraustas automobilis Lexus IS200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas trečiojo asmens R. N., ir automobilis Peugot 605, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas R. T.. Atsakovas 2006-09-11 pranešimu informavo ieškovą UAB „Idestus“, kad jis (draudikas) atliko išsamų eismo tyrimą, autotechninę eismo įvykio ekspertizę, eismo įvykio vietos apžiūrą, papildomą tyrimą, bei nustatė, kad eismo įvykis įvyko kitomis nei ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, todėl, vadovaujantis Draudimo taisyklių Nr.049 9.4 p., įvykis pripažintas nedraudžiamuoju ir draudimo bendrovė neatlygins automobiliui padarytos žalos (b. l. 37).
Atsakovo Draudimo taisyklių Nr.049 8.1 p. numato, kad autoavarija yra draudžiamasis įvykis. Minėtų taisyklių 9 dalis „Nedraudiminiai įvykiai“ nustato, kokioms aplinkybėms esant draudikas nemoka draudimo išmokos. 9.4 p., kurio pagrindu buvo atsisakyta išmokėti ieškovui draudimo išmoką, nustato, kad draudikas nemoka draudimo išmokos, jei transporto priemonės teisėtas valdytojas žalą padarė tyčia, taip pat jei transporto savininkas, valdytojas, draudėjas, naudos gavėjas suklastojo duomenis apie kelių eismo įvykį arba jo padarinius, ar kitais būdais siekė neteisėtai gauti draudimo išmoką (b. l. 16). Pirmosios instancijos teismas ieškovo nurodomą įvykusią autoavariją (eismo įvykį) pripažino draudžiamuoju įvykiu pagal atsakovo Draudimo taisykles Nr.049, ir priteisė iš atsakovo ieškovui draudimo išmoką. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2006-07-29 įvykusi autoavarija (eismo įvykis), kurios metu buvo sugadintas ieškovui priklausantis savanoriškuoju draudimu (Kasko) apdraustas automobilis, yra draudžiamasis įvykis, nes šią išvadą pagrindžia byloje surinkti įrodymai.
Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (CK 6.987 str., Draudimo įstatymo 2 str. 12 d.). Įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatytos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju, draudžiamajam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais įstatymo numatytais atvejais. Draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyti draudžiamieji įvykiai, taip pat gali būti nustatyta, kurie įvykiai nelaikomi draudžiamaisiais. Taigi draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 str.). Draudimo įstatymo 82 str. 6 d. numato, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką, jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad 2006-07-29 apie 16 val. 24 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje įvyko eismo įvykis, kurio kaltininke pripažinta apdraustą transporto priemonę Lexus IS200 vairavusi R. N., nes ji, vairuodama automobilį, nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu nedavė kelio automobiliui Peugot 605, artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu keliu, su juo susidūrė, sugadino du automobilius. R. N. Vilniaus miesto VPK 2006-08-01 nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo paskirta bauda (b. l. 32). Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr.E217115 nurodyta, kad R. N., vairuodama automobilį nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu, nepraleido automobilio, artėjusio prie sankryžos pagrindiniu keliu, automobiliai susidūrė, sugadinti du automobiliai. Šiame protokole R. N. patvirtino, kad vairuodama automobilį šalutiniu keliu nepastebėjo automobilio važiuojančio pagrindiniu keliu ir susidūrė (b. l. 31).
Atsakovas atsisakymą išmokėti draudimo išmoką, atsikirtimus į ieškinį, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad 2006-07-29 eismo įvykis, kurio metu buvo sugadintas automobilis Lexus IS200, įvyko kitomis, nei Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr.E217115, trečiojo asmens R. N. nurodytomis aplinkybėmis, t. y. kad automobilis buvo sunaikintas tyčia, kitomis nei draudėjo nurodytomis aplinkybėmis. Atsisakydamas pripažinti eismo įvykį draudžiamuoju, atsakovas vadovavosi V. Mitunevičiaus įmonės „Impulsana“ specialisto išvada (b. l. 42 - 62). Šioje išvadoje nurodyta, kad objektyvūs tiriamų automobilių betarpiško kontakto požymiai, taip pat atlikto kompiuterinio modeliavimo rezultatai kategoriškai paneigia automobilio Lexus IS200 vairuotojos nurodytą aplinkybę, kad susidūrimo momentu automobilis Lexus IS200 judėjo 20-30 km/h greičiu link (duomenys neskelbtini). Ši išvada pateikta, remiantis pirminiais trečiojo asmens R. N. paaiškinimais atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ apie 2006-07-29 įvykusį eismo įvykį, kad jos vairuojamo automobilio greitis įvykio metu buvo apie 20-30 km/h, ji bandė spausti akseleratorių, bet susidūrimas įvyko staiga (b. l. 34-35). 2006-09-11 K. N. pateikė UAB DK „PZU Lietuva“ papildomą paaiškinimą, kuriame nurodė, jog ankstesniame paaiškinime ji suklydo nurodydama, kad per sankryžą važiavo 20-30 km/h greičiu, nes pavažiavus 4-5 m automobilio greitis galėjo būti 5-10 km/h (b. l. 129). 2008-04-17 teismo posėdyje tretysis asmuo R. N. paaiškino, kad ji buvo šoko būsenoje, todėl negali pasakyti, ar spaudė akseleratoriaus ar stabdžio pedalą, o rašydama paaiškinimą draudimo bendrovei draudimo bendrovės atstovo nurodymu parašė preliminarų judėjimo greitį. Po sustojimo prie ženklo į sankryžą ji įvažiavo pirmu bėgiu ir iškarto pajuto smūgį į šoną (b. l. 189, 190). Minėta V. Mitunevičiaus įmonės „Impulsana“ specialisto išvada nepaneigia aplinkybių, kad autoavarija įvyko, kai R. N., vairuodama automobilį, nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu nedavė kelio automobiliui Peugot 605, artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu keliu, ir su juo susidūrė.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atsakovo prašymu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2008-10-23 nutartimi paskyrė kompleksinę autotechninę-medicininę ekspertizę. Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertas V. Šakėnas, atlikęs paskirtą ekspertizę, padarė išvadą (b. l. 260-264), kad pagal pateiktus tyrimui duomenis identifikuoti automobilio Lexus IS200 dešiniojo šono sugadinimų požymius su automobilio Peugot 605“ priekinės dalies sugadinimų požymiais ir tokiu būdu nustatyti šių automobilių galimą susidūrimo eigą (mechanizmą) negalima, automobilio Lexus IS200 vairuotojos R. N. nurodomas eismo įvykio aplinkybes apie tai, kad eismo įvykio metu ji per sankryžą su (duomenys neskelbtini) važiavo apie 20-30 km/h greičiu, o automobilio Peugot 605 vairuotojos R. T. nurodomas aplinkybes apie tai, kad jos automobilis atsitrenkė į per sankryžą judėjusį automobilį Lexus IS200, negalima pagrįsti protokolo Nr.E217115 eismo įvykio schemoje užfiksuotomis jų automobilių padėtimis po susidūrimo. Taigi ekspertas padarė išvadą, kad trečiojo asmens R. N. vairuojamas automobilis nejudėjo 20-30 km/h greičiu, tačiau ekspertas nepaneigė, kad automobiliai 2006-07-29 susidūrė, kad eismo įvykis tikrai įvyko. Eksperto išvada nepaneigia, kad automobilių sugadinimai siejami su šiuo eismo įvykiu.
Iš byloje esančio Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007-11-29 sprendimo, priimto civilinėje byloje, išnagrinėtoje pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovui UAB DK „ERGO Lietuva“ (tretieji asmenys: UAB „Idestus“, R. N.“) dėl žalos atlyginimo, matyti, jog šioje byloje buvo nustatyta, jog įvyko minėta autoavarija, kurios kaltininkė yra R. N., kad autoavarija įvyko taip, kaip nurodyta Vilniaus miesto VPK 2006-08-01 nutarime. Sprendimas yra įsiteisėjęs 2008-03-14 (b. l. 177-180).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad 2006-07-29, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobiliai Lexus IS200 ir Peugot 605 dėl to, kad R. N. pažeidė Kelių eismo taisykles. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad automobilis Peugot 605 atsitrenkė į stovintį automobilį Lexus IS200, kurį tariamai vairavo R. N., kad automobilis Lexus IS200 susidūrimo metu ne tik nejudėjo, bet buvo ir be vairuotojo, ir tai buvo tyčinis susidūrimas. Šie atsakovo argumentai nėra pagrįsti įrodymais. Atsakovo pateikta specialisto išvada, teismo eksperto išvada nepatvirtina šių atsakovo argumentų. Tai, kad R. N. keitė savo paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad ji nevairavo automobilio, kad ji tyčia įvažiavo į automobilį Peugot 605, kurį vairavo R. T.. Atsakovas neįrodė, kad trečiojo asmens R. N. automobilyje 2006-07-29 eismo įvykio metu nebuvo, automobilis Lexus IS200 buvo nebepatrauklus ieškovui (iš byloje esančio Vilniaus techninės apžiūros įmonės „Tuvlita“ 2006-06-03 techninės apžiūros rezultatų ataskaitos dublikato Nr.00-119554 matyti, kad automobilis Lexus IS200“ buvo be trūkumų (b. l. 153)), todėl jis tyčia sunaikino automobilį, kad įvykis įvyko tomis aplinkybėmis, kaip yra nurodyta atsakovo pateiktoje V. Mitunevičiaus specialisto išvadoje, ir ieškovas siekia neteisėtai gauti draudimo išmoką. Minėtu Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007-11-29 sprendimu nenustatyta, kad automobiliai buvo daužomi tyčia, siekiant gauti naudą. Dėl galimo ieškovo sukčiavimo, siekiant nepagrįstai gauti draudimo išmoką, atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ buvo kreipęsis į prokuratūrą, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo buvo nutrauktas, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p. (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių) pagrindu (b. l. 38). Draudimo liudijime naudos gavėju buvo nurodytas UAB „Hansa lizingas“, nes UAB „Hansa lizingas“ eismo įvykio metu buvo apdrausto automobilio savininkas. Tik 2007-08-14 UAB „Hansa Lizingas“ pareiškė sutikimą, kuriame nurodė, kad ieškovas UAB „Idestus“ yra tinkamai įvykdęs visus įsipareigojimus pagal automobilio Lexus IS200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lizingo sutartį, todėl UAB „Hansa Lizingas“ sutinka, kad UAB „Idestus“ reikalautų draudimo išmokos sau, o ne UAB „Hansa Lizingas“, nurodė, kad neturi jokių pretenzijų dėl draudimo išmokos išmokėjimo (b. l. 93).
Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą grindžia ir ta aplinkybe, kad po eismo įvykio tretysis asmuo R. N. nebuvo sužalota, nors dėl jėgos poveikio turėjo neišvengiamai patirti pakankamai rimtus sveikatos sutrikdymus. Dėl to, kad tretysis asmuo tokių sužalojimų nepatyrė, tikėtina, jog automobilis Lexus IS200 susidūrimo metu ne tik nejudėjo, bet ir buvo be vairuotojo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsakovo prašymu 2008-10-23 nutartimi skyrė byloje medicininę ekspertizę. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsisakė prašymo atlikti medicininę ekspertizę (b. l. 275). Tam, kad būtų nustatyta, ar dėl įvykusios avarijos tretysis asmuo turėjo patirti rimtus sveikatos sutrikdymus, reikalingos specialiosios žinios. Atsakovo teiginiai apie sužalojimus, kuriuos turėjo patirti tretysis asmuo, nėra pagrįsti įrodymais, o sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su sveikatos sutrikdymais, nepripažintini pagrįstais.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pripažintina, jog atsakovas neįrodė, kad egzistuoja Draudimo taisyklių Nr. 049 9.4. p. nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu minėtas eismo įvykis turėtų būti pripažintas nedraudžiamuoju įvykiu, todėl 2006-07-29 įvykęs eismo įvykis, kurio metu susidūrė atsakovo įmonėje apdraustas automobilis Lexus IS200, vairuojamas trečiojo asmens R. N., ir automobilis Peugot 605, vairuojamas R. T., yra draudžiamasis įvykis pagal atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ Draudimo taisyklių Nr. 049 8.1 p.
Apeliantas taip pat nurodė, kad trečiojo asmens R. N. parodymai negali būti vertinami kaip įrodymas, kadangi ji davė paaiškinimus teismui neprisiekusi įstatymo nustatyta tvarka. CPK 186 str. 6 d. numato, kad šalys ir tretieji asmenys prieš duodami paaiškinimus prisiekia. Byloje nėra trečiojo asmens R. N. priesaikos, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris priimtas vadovaujantis ne vien trečiojo asmens paaiškinimais, bet byloje surinktais rašytiniais įrodymais (CPK 185 str.).
Ieškovas ieškinio reikalavimą priteisti jam draudimo išmoką grindė UAB „Nepriklausomų ekspertų biuras“ Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr.2708103 (b. l. 69-90). Šioje ataskaitoje nurodyta, kad Lexus IS200 atkuriamoji vertė, įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą (nusidėvėjimą) be PVM yra 25098 Lt, transporto priemonės rinkos vertė iki apgadinimo - 31 100 Lt, apgadintos transporto priemonės likutinė rinkos vertė – 9 100 Lt. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 24789 Lt draudimo išmoką, t. y. visą UAB „Nepriklausomų ekspertų biuras“ apskaičiuotą automobilio atkuriamąją vertę, įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą (nusidėvėjimą) be PVM, atėmus draudimo liudijimu susitartą 300 Lt franšizę. Atsakovas neginčija, kad nustatant padarytą žalą turi būti vadovaujamasi UAB „Nepriklausomų ekspertų biuras“ pateiktais skaičiavimais dėl žalos dydžio, apeliaciniame skunde vadovaujasi šia vertinimo ataskaita, tačiau nurodo, kad pagal Draudimo taisyklių Nr.049 15.1.2., 14.1.3. a), 15.1.11. p. draudimo išmoka negali viršyti 19878,51 Lt. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais dėl draudimo išmokos dydžio ir dėl to sumažina priteistą draudimo išmoką iki 19878,51 Lt.
Draudimo taisyklių Nr.049 14.1.3. a) p. numato, kad transporto priemonė yra laikoma sunaikinta, jeigu remontas negalimas dėl techninių priežasčių arba remonto išlaidos viršija 75 proc. jo rinkos kainos draudžiamojo įvykio dieną. Lexus IS200 rinkos kaina draudžiamojo įvykio dieną buvo 31100 Lt, automobilio atkuriamoji vertė, įvertinus keičiamų detalių nusidėvėjimą, – 25098 Lt, todėl pripažintina, jog pagal Draudimo taisyklių Nr.049 14.1.3. a) p. automobilis yra sunaikintas. Ieškovas atsakovui pagal draudimo liudijimą AC Nr.218265 buvo įsipareigojęs sumokėti 2489 Lt draudimo įmoką. Draudimo įmokos mokėjimas buvo išdėstytas dalimis. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas sumokėjo atsakovui visą draudimo įmokos sumą pagal minėtą draudimo liudijimą t. y. 2489 Lt. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas sumokėjo 667,51 Lt draudimo įmokos, tačiau ieškovas nepateikė duomenų, kad sumokėjo likusią 1821,49 Lt draudimo įmokos dalį, todėl pripažintina, jog 1821,49 Lt draudimo įmokos sumos pagal draudimo liudijimą AC Nr. 218265 ieškovas atsakovui nėra sumokėjęs. Dėl to, vadovaujantis Draudimo taisyklių Nr.049 15.1.2., 15.1.11. p., UAB „Nepriklausomų ekspertų biuras“ pateikta Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita, atsižvelgiant į tai, kad draudimo objektas buvo sunaikintas, atsakovui turėjo būti priteista 19878,51 Lt (31100-9100-300-1821,49) draudimo išmoka.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas.
Kadangi apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, t. y. ieškovui priteista 24789 Lt draudimo išmokos suma sumažintina iki 19878,51 Lt, todėl vadovaujantis CPK 93 str. 4 d. proporcingai sumažintinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys buvo tenkintas pilnai, pakeistas, ieškovui iš atsakovo priteista 4409,22 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme suma sumažintina iki 3611,26 Lt (608,36 Lt žyminio mokesčio, 3000 Lt advokatės atstovavimo išlaidų, 2,90 Lt pašto išlaidų). 3000 Lt advokatės atstovavimo išlaidų išlaidų suma nustatytina, įvertinus bylos sudėtingumą, apimtį, ginčo sumą, advokatės darbo ir laiko sąnaudas pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus (CPK 98 str.).
Ieškovas prašo priteisti 1600 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (b. l. 233). Ieškovo prašymas priteisti advokato atstovavimo išlaidas tenkintinas iš dalies. Ieškovui iš atsakovo priteistina 500 Lt advokatės atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas iš dalies tenkintas, į tai, kad atsakovas taip pat turėjo advokato atstovavimo išlaidų, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į advokatės darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, bylos trukmę, į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus (CPK 98 str.). Atsakovui iš ieškovo priteistina proporcinga ieškovo atmestų reikalavimų daliai atsakovo už apeliacinį skundą sumokėta žyminio mokesčio dalis, t. y. 147,64 Lt.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. sprendimą pakeisti.
Priteistą ieškovui UAB „Idestus“ iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 24789 Lt draudimo išmokos sumą sumažinti iki 19878,51 Lt, 4409,22 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 3611,26 Lt.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovui UAB „Idestus“ 500 Lt advokatės atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Priteisti iš ieškovo UAB „Idestus“ atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ 147,64 Lt žyminio mokesčio.