- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-29
- Bylos Nr.
- 2A-2247-345/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-09310-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Zita Smirnovienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- D. Š., P. Š.
- Atsakovas
- notarei J
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų D. Š. ir P. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. Š. ir P. Š. ieškinį atsakovams notarei J. Š. ir UAB „Konekesko Lietuva“ dėl vykdomojo įrašo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai D. Š. ir P. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams notarei J. Š. ir UAB „Konekesko Lietuva“, prašydami panaikinti Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“ naudai išduotą 2011 m. vasario 2 d. vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-934 (358 907,34 Lt dydžio sumai) kaip nepagrįstą ir neteisėtą, priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. kovo 24 d. tarp D. Š. ir UAB „Konekesko Lietuva“ buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią UAB „Konekesko Lietuva“ suteikė D. Š. 690 560, 00 Lt dydžio paskolą, kurią ieškovas įsipareigojo grąžinti iki 2010 m. liepos 30 d. Minėtos sutarties įvykdymui užtikinti 2010 m. liepos 19 d. buvo išrašytas D. Š. ir laiduotojo P. Š. pasirašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis 690 560 Lt dydžio sumai, pagal kurį ieškovas įsipareigojo besąlygiškai sumokėti minėtą sumą iki 2010 m. rugsėjo 1 d. UAB „Konekesko Lietuva“ suteikta paskola buvo reikalinga žemės ūkio technikos įsigijimui. Visos paskolos grąžinimo garantas buvo gaunama parama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, kuri buvo skiriama pagal projektą „Augalininkystės ūkio modernizavimas“, tačiau gautos paramos sumai patekus į D. Š. sąskaitą banke, bankas užsiskaitė 299 333,85 Lt skolos padengimui, o UAB „Konekesko Lietuva“ pervedė tik 360 580 Lt. D. Š. ir UAB „Konekesko Lietuva“ sutarimu skolos terminas buvo pratęstas, tačiau dėl susiklosčiusių itin nepalankių žemės ūkiui klimato sąlygų, negavo planuoto derliaus, todėl neturėjo objektyvių galimybių grąžinti likusios paskolos dalies. Ieškovas kreipėsi dėl paskolos termino pratęsimo iki 2011 m. gruodžio 1 d., tačiau jokio atsakymo negavo, todėl manė, jog atsakovė terminą pratęsė. Tačiau UAB „Konekesko Lietuva“ dar 2011 m. vasario 2 d. kreipėsi į notarę J. Š. dėl vykdomojo įrašo pagal 2010 m. liepos 19 d. vekselį išdavimo. Atsakovė pažeidė vekselio pateikimo apmokėti bei vykdomojo įrašo išdavimo procedūrą. Vekselio apmokėjimo terminas buvo 2010 m. rugsėjo 1 d. Iš notarės pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovui D. Š. neva 2010 m. rugsėjo 3 d. buvo išsiųstas pranešimas dėl vekselio apmokėjimo, P. Š. pranešimas išsiųstas 2010 m. rugsėjo 6 d. Atsakovė, pateikdama pranešimus, tik formaliai informavo ieškovus, kad buvo išrašytas atitinkamas vekselis, kurio apmokėjimo terminas jau yra suėjęs, tačiau nenurodė, kada ieškovai ar vienas iš jų, gavę atitinkamą pranešimą, privalo apmokėti vekselį, t.y. iš karto buvo nurodyta, kad vekselis teikiamas notarų biurui vykdomajam įrašui gauti, dėl ko buvo pažeista vekselio pateikimo apmokėti tvarka. Pranešimas laiduotojui P. Š. išsiųstas praleidus vekselių įstatymo 40 str. 1 d. nustatytą terminą, t.y. praėjus trims darbo dienoms po vekselio apmokėjimo termino pabaigos. P. Š. pranešimas buvo išsiųstas vėliau nei D. Š.. Pagal LR Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 4.7 p., 4.8. p. bei 8 p., notarė, prieš išduodama vykdomąjį įrašą, turėjo įsitikinti ar vekselio turėtojas atliko visus būtinus veiksmus prieš pateikdamas vekselį vykdomojo įrašo atlikimui. Nustačiusi, jog ne visi būtini veiksmai vykdomojo įrašo padarymui atlikti, notarė turėjo pareigą atidėti notarinio veiksmo atlikimą bei nurodyti, kuriam laikui jis yra atidedamas. Notarė nepatikrino, ar reikalavimas vekselio davėjui yra teisėtas ir galiojantis, ar vekselio turėtojas turi reikalavimo teisę. Atsakovė prašymą dėl vykdomojo įrašo išdavimo notarei pateikė 2011 m. vasario 2 d. ir tą pačią dieną išduotas vykdomasis įrašas, nepraėjus 10 dienų terminui nuo dokumentų, reikalingų vykdomajam įrašui išduoti, gavimo dienos. Dėl to taip pat buvo pažeista vykdomųjų vekselių išdavimo tvarka.
Atsakovė UAB „Konekesko Lietuva“ pateikė atiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad 2010 m. kovo 24 d. D. Š. ir UAB „Konekesko Lietuva“ sudarė paskolos sutartį. Nustatytu terminu skola nebuvo grąžinta. Suėjus paskutinei vekselio mokėjimo termini dienai – 2010 m. rugsėjo 1 d., UAB „Konekesko Lietuva“ pateikė D. Š. apmokėti vekselį jo gyvenamosios vietos, nurodytos vekselyje, adresu. Dėl paskolos grąžinimo ir vekselio apmokėjimo ieškovui reguliariai buvo siunčiami elektroniniai laiškai, į kuriuos ieškovas neatsakydavo. D. Š. nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio vengė bet kokia forma bendrauti su atsakove. 2010 m. rugsėjo 3 d. D. Š. registruotu paštu buvo išsiųstas pranešimas dėl vekselio apmokėjimo. Tokio paties turinio pranešimas buvo išsiųstas ir laiduotojui P. Š.. 2011 m. vasario 2 d. UAB “Konekesko Lietuva“ kreipėsi į notarę J. Š. dėl vykdomojo įrašo pagal vekselį išdavimo. Tą pačią dieną buvo išduotas ginčijamas vykdomasis įrašas dėl nesumokėtos 358 907,34 Lt sumos ir notaro atlyginimo už vykdomojo įrašo darymą išieškojimo. 2011 m. kovo 16 d. vykdomasis įrašas buvo pateiktas vykdyti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, vekselyje numatyta ieškovo mokėjimo prievolė laikytina nesusijusia teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu – paskolos sutartimi, kurios įvykdymui užtikrinti vekselis buvo išrašytas. Ieškovas D. Š., ginčydamas vykdomojo įrašo išdavimo pagrįstumą ir teisėtumą, neturi teisės remtis paskolos sutartiniais santykiais, tokių santykių atsiradimu, pasikeitimu ir (ar) pasibaigimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, kad vekselio buvimas pas vekselio turėtoją preziumuoja ir vekselio pateikimą apmokėti, taip pat pasisakė, jog tai reiškia, kad proceso pareigą įrodyti, jog vekselis nebuvo pateiktas apmokėti turi ieškovas. Vekselis buvo pateiktas apmokėti D. Š. jo gyvenamosios vietos adresu pagal analogiją taikant Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau- ĮPVĮ) 4 str. 3 d., kurioje numatyta, kad, jei vekselyje nėra atskiro įrašo, vieta, pažymėta šalia mokėtojo pavadinimo, laikoma mokėjimo vieta ir kartu mokėtojo gyvenamąja vieta (buveine). Tokia pati nuostatų įtvirtinta ir LR Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu patvirtintų Vekselių naudojimo taisyklių 22 p. Atsižvelgiant į formuojamą teisminę praktiką, ginčo situacijoje, vekselio pateikimas apmokėti preziumuotinas, kadangi vekselis buvo ir liko pas atsakovę UAB „Konekesko Lietuva“. Kaip matyti iš 2011 m. sausio 24 d. prašymo notarei, jame buvo nurodyta, kad vekselio mokėjimo dieną buvo pareikalauta apmokėti vekselį, tačiau nei vekselio mokėtojas D. Š., nei laiduotojas P. Š. to nepadarė. Prašyme taip pat buvo nurodyta, kad vekselio mokėtojui ir vekselio laiduotojui buvo pranešta apie tai, kad bus kreiptasi į notarų biurą dėl vykdomojo įrašo gavimo, todėl Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 4.7. bei 4.8. p. nebuvo pažeisti. Kadangi notarei įrodymai apie tai, jog visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims pranešta apie vekselio neapmokėjimą, nebuvo pagrindo atidėti notarinio veiksmo atlikimą. Pagal minėtos tvarkos 8 p., vykdomojo įrašo išdavimas siejamas su imperatyviu reikalavimu pateikti notarui įrodymus, jog visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims pranešta, kad vekselis neapmokėtas, o ne su tariama notaro pareiga kiekvienąkart atidėti notarinio veiksmo atlikimą.
Atsiliepimas
Notarė J. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad 2011 m. vasario 2 d., UAB „Konekesko Lietuva“, prašydama išduoti vykdomąjį įrašą, pateikė 2010 m. liepos 19 d. išrašytą paprastąjį vekselį (neprotestuotiną), kuriuo D. Š. besąlygiškai įsipareigojo iki 2010 m. rugsėjo 1 d. UAB „Konekesko Lietuva“ sumokėti 690 560 Lt., apmokėjimą laidavo P. Š.. 2010 m. rugsėjo 3 d. pranešimą dėl paprastojo vekselio neapmokėjimo, adresuotą vekselio mokėtojui ir 2010 m. rugsėjo 3 d. pranešimą dėl paprastojo vekselio neapmokėjimo, adresuotą laiduotojui, kuriais jie yra informuojami, kad vekselis per vekselyje nurodytą terminą nebuvo apmokėtas bei UAB „Konekesko Lietuva“ įgaliotam asmeniui išduotas įgaliojimas. Kadangi buvo pateikti visi vykdomajam įrašui gauti reikalingi dokumentai, taip pat buvo pateikti įrodymai, kad visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims yra pranešta, jog vekselis yra neapmokėtas, ji 2010 m. vasario 2 d. išdavė vykdomąjį įrašą dėl 358 907,34 Lt neapmokėtos vekselio sumos su priklausančiomis 6 procentų metinėmis palūkanomis, priskaičiuotomis iki prievolės įvykdymo bei notaro atlyginimo išieškojimo iš vekselio mokėtojo ir laiduotojo. Vekselio pagrindu atsirandanti prievolė yra savarankiška, ji nepriklauso nuo jos atsiradimo pagrindo ir yra besąlyginė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija nutartyje Nr. 3K-7-278/2011 konstatavo, kad vekselio buvimas pas vekselio turėtoją preziumuoja ir vekselio pateikimą apmokėti, t.y. vekselio pateikimas apmokėti yra preziumuojamas ir pareigą įrodyti, kad vekselis nebuvo pateiktas apmokėti jame nurodytoje trečiojo asmens buveinėje turi vekselio mokėtojas, o ne vekselio turėtojas. Nustatyto 4 darbo dienų po vekselio pateikimo apmokėti termino pranešti visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims vekselio turėtojas nepraleido ir laiku pranešė visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims. Vykdomasis įrašas išduodamas pasibaigus notarinio veiksmo atidėjimo laikui, tik vekselio turėtojui pateikus įrodymus, kad visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims (vekselio mokėtojui ir laiduotojui) yra pranešta apie tai, kad vekselis yra neapmokėtas. Kadangi vekselio turėtojo atstovė tokius įrodymus pateikė, todėl buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl vekselio neapmokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. vasario 6 d. sprendimu ieškovų D. Š. ir P. Š. ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovų teiginį, kad jiems išsiuntus prašymą dėl atsiskaitymo termino pratęsimo ir negavus atsakymo, terminas buvo pratęstas iki 2011 m. gruodžio 1 d., paneigia atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“ pateikti 2010 m. rugpjūčio 19 d. – 2010 m. gruodžio 29 d. elektroninio susirašinėjimo dėl paskolos duomenys. Teismas pažymi, kad ieškovo nurodomos aplinkybės, susijusios su paskolos sutarties vykdymu, neturi reikšmės šios bylos išsprendimui. Proceso pareigą įrodyti, kad vekselis nebuvo pateiktas apmokėti, kaip tai reikalaujama pagal ĮPVĮ 40 str., todėl teisiškai nereikšmingi ieškovų argumentai, kad vekselio turėtojo 2010 m. rugsėjo 3 d. pranešimai vekselio davėjui ir laiduotojui negalėjo būti pripažįstami vekselio pateikimu apmokėti pagal ĮPVĮ 40 str. prasmę. Byloje nenustatyta, kad ieškovai būtų paneigę ĮPVĮ 48 str. 1 ir 2 d. įtvirtintą vekselio pateikimo apmokėti prezumpciją. Teismas konstatavo, jog byloje nėra ginčo, kad pasibaigus vekselyje nurodytam mokėjimo terminui, UAB „Konekesko Lietuva“ turėtojui nebuvo sumokėta dalis sumos, todėl pagal ĮPVĮ 45 str. 1p. atsakovas, prašydamas išduoti notaro vykdomąjį įrašą, turėjo reikalavimo teisę į įpareigojusius pagal vekselį asmenis- vekselio davėją D. Š. ir laiduotoją P. Š.. Teismas konstatavo, kad iš Lietuvos pašto duomenų matyti, jog 2010 m. rugsėjo 3 d. UAB „Konekesko Lietuva“ ieškovui D. Š. išsiuntė korespondenciją, o laiduotojui- 2010 m. rugsėjo 6 d. Ieškovai teigia, jog iš UAB „Konekesko Lietuva“ gaudavo daug korespondencijos, tačiau nepateikė jokių duomenų, kokią korespondenciją tuo metu iš atsakovo gavo, taip pat byloje nėra duomenų, jog atsakovės nurodytomis datomis siųsta korespondencija ieškovams nebūtų įteikta. 2010 m. rugsėjo 1 d. buvo darbo diena, trečiadienis, darbo dienos po rugsėjo 1 d. buvo rugsėjo 2 d., 3 d., 6 d., kurią ir išsiųstas pranešimas laiduotojui, todėl 4 darbo dienų termino vekselio turėtojas nepraleido ir laiku pranešė visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims. Vekselio turėtojo atstovas, pateikdamas šiuos pranešimus ir Lietuvos pašto registruoto pašto korespondencijos siuntų sąrašą apie pranešimų išsiuntimą, pateikė pakankamus įrodymus, kad pranešė vekselio mokėtojui ir laiduotojui apie vekselio neapmokėjimą. Notarinis veiksmas atidedamas tik tuo atveju, jeigu nėra pateikti visi vykdomajam įrašui išduoti reikalingi duomenys. Nagrinėjamu atveju UAB „Konekesko Lietuva“ tokius įrodymus pateikė, todėl buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl vekselio neapmokėjimo. Teismas sprendė, jog vekselis apmokėjimui buvo pateiktas laiku ir vykdomasis įrašas padarytas nepažeidžiant ĮPVĮ nuostatų, taip pat vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos, todėl jį panaikinti nėra pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovai D. Š. ir P. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, kad vien vekselio pas atsakovą UAB „Konekesko Lietuva“ buvimas preziumuoja atsakovo pareigos pateikti vekselį apmokėjimui įvykdymą, padarė nepagrįstai neatsižvelgdamas į tai, jog atsakovas atsiliepime nurodė, kad jis pateikė ieškovui D. Š. apmokėti vekselį jo gyvenamosios vietos, nurodytos vekselyje, adresu. Šiuo adresu buvo nuvykęs UAB „Konekesko Lietuva“ darbuotojas G. B., tačiau ieškovo namuose nerado, kas akivaizdžiai laikytina, kad vekselis apmokėjimui nebuvo pateiktas. Vekselis apmokėjimui nebuvo pateiktas ir laiduotojui P. Š.. Ieškovai apeliaciniame skunde pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir netyrė, ar atsakovui UAB „Konekesko Lietuva“ laiduotojui, nepateikus vekselio apmokėjimui, jis neprarado teisės reikšti reikalavimus laiduotojo P. Š. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas išvadą apie tai, kad vykdomojo įrašo išdavimo procedūros nebuvo pažeistos, padarė neturėdamas jokių patikimų įrodymų apie pranešimų dėl vekselio neapmokėjimo įteikimą, todėl tokia teismo išvada laikytina nepagrįsta. Teismas sprendime nurodydamas, jog ieškovai nepateikė jokių duomenų apie tai, kokią korespondenciją tuo metu iš atsakovės gavo, bei atmesdamas ieškovo prašymą išreikalauti iš atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“ visą su ieškovu D. Š. vykusį susirašinėjimą kaip nereikšmingą bylai, veikė nuosekliai ir prieštaringai, atitinkamai apribodamas ieškovų įrodymų pateikimo ir įrodinėjimo teisę. Nors pranešti apie vekselio neapmokėjimą galima bet kokia forma, tačiau vekselio turėtojas turi įrodyti, kad tai padarė tinkamai ir laiku. Vykdomąjį įrašą išdavusi notarė patvirtino, jog ji išdavė vykdomąjį įrašą, pasitikėdamas atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“ prašyme nurodytais duomenimis apie skolos dalies padengimą ir nepatikrinusi, kiek iš tikro yra sumokėta atsakovui. Teismas šių atsakovės nurodytų aplinkybių nevertino ginčijamo vykdomojo įrašo išdavimo teisėtumo kontekste, todėl teiginiai, kad nebuvo pažeistos vykdomojo įrašo išdavimo procedūros, notarei nepareikalavus dalinį atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų iš atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“, laikytini nepagrįstais. Ieškovai pažymi, kad prieš išduodant vykdomąjį įrašą vekselio daliai, notaras, veikdamas apdairiai ir rūpestingai bei būdamas atsakingas už atliktų notarinių veiksmų sukeltas teisines ir faktines pasekmes, privalo patikrinti jam pateiktų duomenų teisingumą ir patikimumą. Nurodo, kad atsakovas UAB „Konekesko Lietuva“, pateikdamas atitinkamus pranešimus, tik formaliai informavo ieškovus, kad buvo išrašytas atitinkamas vekselis, kurio apmokėjimo terminas jau yra suėjęs, ir dėl to yra kreipiamasi į notarų biurą dėl vykdomojo įrašo gavimo, tačiau nenurodė, kada ieškovai ar vienas iš jų, gavę atitinkamą pranešimą, privalo apmokėti paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Ginčijamas vykdomasis įrašas buvo atliktas nepagrįstai ir neteisėtai. Ieškovas D. Š. prašė teismo apklausti liudytojus- atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“ darbuotojus E. Š. ir G. B., kurie galėtų nurodyti atitinkamas civilinės bylos nagrinėjimo eigai ir baigčiai reikšmingas aplinkybes, susijusias su vekselio pateikimu apmokėjimui ir pranešimų dėl vekselio neapmokėjimo turiniu bei išsiuntimu, ieškovams ginčijant minėtų pranešimų turinio ir pateikimo faktus, tačiau pirmosios instancijos teismas tokį ieškovo prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad bus nepagrįstai apsunkintas bylos nagrinėjimas. Teismui atmetus ieškovo prašymus dėl papildomų įrodymų prijungimo ir byloje nesant pakankamai duomenų vienai ar kitai išvadai padaryti, negalimas ir teisėto bei pagrįsto sprendimo priėmimas. Nagrinėjant bylą buvo pažeistas rungimosi principas. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovė notarė J. Š. paaiškinimus 2012 m. sausio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu teikė prieš tai neprisiekusi, todėl atsakovės paaiškinimai byloje turėjo būti vertinami kritiškai ne tik dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo principo pažeidimo, bet ir dėl to, kad atsakovė yra teisiškai suinteresuota bylos baigtimi ir neprisiekus duoti paaiškinimai gali neatitikti tikrovės, o atitinkamai paaiškinimai paremtas teismo sprendimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu bei turėtų būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Konekesko Lietuva“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė ieškovų apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodė, kad vekselio buvimas pas vekselio turėtoją preziumuoja ir vekselio pateikimą apmokėti, tai reiškia, kad proceso pareigą įrodyti, jog vekselis nebuvo pateiktas apmokėti turi ieškovas. Ieškovai nepagrįstai pabrėžia, kad UAB „Konekesko Lietuva“ pasirinktas vekselio pateikimo apmokėti būdas- pateikimas D. Š. apmokėti vekselį jo gyvenamosios vietos, nurodytos vekselyje, adresu yra ydingas ir liko neįgyvendintas. UAB „Konekesko Lietuva“ dar iki vekselio pateikimo apmokėjimui dėjo pastangas bandydama susisiekti su D. Š. tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu, tačiau D. Š. į tai niekaip nereagavo. Ginčo atveju vekselio pateikimas apmokėti preziumuotinas, kadangi vekselis buvo ir liko pas UAB „Konekesko Lietuva“. Ieškovai nepaneigė šios prezumpcijos ir net nemėgino to padaryti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Jeigu ĮPVĮ nėra numatyta vekselio turėtojo pareiga pateikti vekselį apmokėti ir vekselio laiduotojui, tai tokios pareigos nenumatymas savaime nereiškia, kad tai yra civilinės teisės normų nesureglamentuotas civilinis santykis ir kad turėtų būti taikoma analogija. Niekur nėra numatyta pareiga vekselio turėtojui asmeniškai įteikti pranešimą arba kitaip įsitikinti, kad vekselio davėjas ir (ar) laiduotojas pranešimą gavo. Byloje esantys pranešimai apie Lietuvos pašto registruoto pašto korespondencijos siuntų sąrašą, liudijantys apie pranešimų išsiuntimą ieškovams, yra tinkami ir pakankami įrodymai, kad UAB „Konekesko Lietuva“ apie pranešimų išsiuntimą ieškovams yra tinkami ir pakankami įrodymai, jog UAB „Konekesko Lietuva“ tinkamai ir laiku pranešė ieškovams apie vekselio neapmokėjimą. Atsakovas nurodo, kad įrodinėjimo našta tenka tam, kuris ką nors tvirtina, o ne tam, kuris neigia, todėl ieškovai, tvirtindami, kad iš UAB „Konekesko Lietuva“ gavo ne byloje esančius pranešimus, o visai kito turinio korespondenciją, privalėjo šią aplinkybę įrodyti, tačiau to nepadarė. Ieškovai patys turėjo ir galėjo pateikti teismui kitą korespondenciją, kuri jiems neva buvo atsiųsta. ĮPVĮ 47 str. yra nustatyta pareiga informuoti pagal vekselį įsipareigojusius asmenis apie tai, kad vekselis yra neapmokėtas, bet ne nurodyti, kada po pranešimo gavimo privalu apmokėti vekselį. Ieškovai apeliaciniame skunde notarės veiksmų neteisėtumą grindžia visiškai nauja aplinkybe, kuri nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas pirmosios instancijos teisme. Ieškovų manymu, notarė veikdama apdairiai ir rūpestingai privalėjo pareikalauti iš UAB „Konekesko Lietuva“ dalinį atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų, o to nepadariusi pažeidė Vykdomojo įrašo išdavimo procedūras, todėl atsakovas nurodo, kad šiai, tik apeliaciniame skunde ieškovų nurodytai aplinkybei, taikytinas CPK 306 str. 2. nustatytas draudimas ir ji apskritai negali būti apeliacijos dalykas. Vekselio turėtojas neprivalo savo iniciatyva pasirūpinti pakvitavimo išdavimu. D. Š. niekada nereikalavo, kad vekselio sumos dalies sumokėjimas būtų pažymėtas vekselyje ir jam būtų išduotas pakvitavimas. Atsakovo manymu, pranešimų turinys aiškiai gali būti nustatytas iš pačių pranešimų, tuo tarpu išsiuntimą patvirtina Lietuvos pašto registruoto pašto korespondencijos siuntų sąrašai, todėl nurodytos aplinkybės byloje yra visiškai ir tinkamai patvirtintos rašytiniais įrodymais, dėl ko prašymas iškviesti apklausti liudytojais UAB „Konekesko Lietuva“ darbuotojus E. Š. ir G. B. atmestinas visiškai pagrįstai. Pirmosios instancijos teismo atsisakymas prijungti prie bylos papildomus įrodymus yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi tuo pagrindu, jog vykdomasis įrašas neva buvo išduotas didesnei sumai nei iš tikrųjų ieškovai skolingi pagal vekselį, ieškinys nebuvo reiškiamas. Ieškovų prašymas išreikalauti iš UAB „Konekesko Lietuva“ visą susirašinėjimą, susijusį su D. Š., atmestinas pagrįstai, kadangi ieškovai patys turėjo ir galėjo pateikti teismui tą kitą korespondenciją, kuri jiems neva buvo atsiųsta nurodytomis datomis. Prašymas išreikalauti iš UAB „Konekesko Lietuva“ dokumentus, patvirtinančius, jog ieškovams buvo įteikti pranešimai, atmestas pagrįstai, nes ĮPVĮ 47 str. nuostatose įtvirtintos vekselio turėtojo pareigos pranešti pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims apie tai, kad vekselis neapmokėtas, tinkamas įvykdymas nesiejamas su tokio pranešimo įteikimu. Atsakovas nurodo, kad, nors byloje ir nėra notarės priesaikos, tai nesudaro pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris priimtas vadovaujantis ne notarės paaiškinimais, bet byloje surinktų įrodymų visuma, be to, teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje apskritai nesiremiama notarės paaiškinimais.
Atsakovė notarė J. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimą.
Atsakovė nurodė, kad vekselio mokėtojas D. Š. 2010-09-01 arba per dvi dienas po šio termino turėjo atvykti vekselyje nurodytu mokėjimo vietos adresu ir apmokėti vekselį. Jeigu vekselio mokėtojas neatvyksta vekselyje nurodytu mokėjimo vietos adresu apmokėti vekselio, laikoma, kad jis buvo pateiktas apmokėti vekselio mokėjimo dieną. Šiuo atveju ieškovas D. Š. turi įrodyti, kad vekselio mokėjimo dieną jis atvyko į vekselio mokėjimo vietą apmokėti vekselį, tačiau vekselio turėtojas UAB „Konekesko Lietuva“ jam nepateikė vekselio apmokėti. Vekselių įstatymas pranešimo vekselio davėjui faktą sieja su pranešimo išsiuntimu, o ne su jo gavimu. Atsakovė pažymėjo, kad vekselio turėtojas pateikdamas notarui prašymą išduoti vykdomąjį įrašą paprastajam vekseliui, neprivalo pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti, išskyrus pareiškimą prašyme. UAB „Konekesko Lietuva“ prašydamas išduoti notaro vykdomąjį įrašą, turėjo reikalavimo teisę į įsipareigojusius pagal vekselį asmenis- vekselio mokėtoją D. Š. ir laiduotoją P. Š., vekselio turėtojas 2010-09-03 raštais pranešė vekselio mokėtojui ir laiduotojui, kad vekselis neapmokėtas. Kadangi UAB „Konekesko Lietuva“, pateikdamas notarui prašymą vykdomajam įrašui pagal vekselį atlikti, nurodė, kad nesumokėta vekselio suma 357 119,74 Lt ir prašė išduoti vykdomąjį įrašą pagal vekselį 358 907,34 Lt, atskiro pakvitavimo nebuvo reikalaujama, nes sumokėtos sumos dydis buvo nurodytas prašyme išduoti vykdomąjį įrašą. Jeigu tarp vekselio turėtojo ir davėjo kyla ginčas dėl neapmokėtos sumos pagal vekselį dydžio, nesutarimai sprendžiami teisme, notaras ginčo atveju nenustatinėja juridinių faktų, tai yra teismo prerogatyva. Ieškovas turėjo įrodyti, kad vekselio turėtojas jam nepateikė vekselio apmokėti bei nepranešė apie neapmokėtą vekselį. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių galima būtų abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovų D. Š. ir P. Š. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentus bei motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti ar panaikinti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. kovo 24 d. tarp ieškovo D. Š. ir UAB „Konekesko Lietuva“ buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią UAB „Konekesko Lietuva“ suteikė D. Š. 690 560 Lt dydžio paskolą, kurią ieškovas įsipareigojo grąžinti iki 2010 m. liepos 30 d. (b.l. 18-22). 2010 m. liepos 19 d. papildomu susitarimu šalys susitarė pratęsti paskolos grąžinimo terminą iki 2010 m. rugsėjo 1 d. (b.l. 44-45). 2010 m. liepos 19 d. ieškovas išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 690 560 Lt sumai, pagal kurį įsipareigojo besąlygiškai sumokėti minėtą sumą iki 2010 m. rugsėjo 1 d. Už vekselio apmokėjimą laidavo P. Š. (b.l. 14). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vekselis apmokėjimui buvo pateiktas laiku ir vykdomasis įrašas padarytas nepažeidžiant ĮPVĮ nuostatų, taip pat vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos, todėl jį panaikinti nėra pagrindo. Apeliantai (ieškovai) nesutikdami su tokia teismo nuomone, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas išvadą apie tai, kad vykdomojo įrašo išdavimo procedūros nebuvo pažeistos, padarė neturėdamas jokių patikimų įrodymų apie pranešimų dėl vekselio neapmokėjimo įteikimą. Teisėjų kolegija su tokia apeliantų argumentacija nesutinka.
Ieškovai nurodo, kad vekselis apmokėjimui nebuvo pateiktas, dėl ko atitinkamai taip pat prarado teisę reikšti reikalavimą ir laiduotojui, o taip pat byloje nebuvo duomenų apie tai, kad pranešimai dėl vekselio neapmokėjimą buvo įteikti. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantų argumentacija. LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. ĮPVĮ 47 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad vekselio turėtojas privalo pranešti vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neapmokėtas per keturias darbo dienas po vekselio pateikimo akceptuoti arba apmokėti. Tokiais pačiais terminais turi būti apie tai pranešta ir asmenims, kurie laidavo pagal vekselį. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad atsakovas UAB „Konekesko Lietuva“, vykdydamas minėtas ĮPVĮ nuostatas, laikotarpyje nuo 2010-08-19 iki 2010-12-29 elektroniniu ir telefoniniu būdu bandė susisiekti su ieškovais dėl paskolos grąžinimo. O byloje esantys pranešimai bei Lietuvos pašto korespondencijos siuntų sąrašai tvirtina, kad ieškovams buvo siunčiami pranešimai apie vekselio neapmokėjimą jų pačių nurodytais kontaktais (b.l. 46-50,59-63). Minėtus pranešimus atsakovas išsiuntė registruotu paštu vekselio davėjui D. Š. bei vekselio laiduotojui P. Š., kuriais pareikalavo apmokėti vekselį arba kitaip – pateiks vekselį apmokėjimui. Pranešimai vekselio davėjui ir vekselio laiduotojui buvo išsiųsti vekselyje nurodytais adresais. Duomenų apie tai, kad ieškovų adresas yra pasikeitęs, byloje nėra ir tokių apeliantai nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Kadangi atsakovo pranešimai buvo siunčiami ĮPVĮ 40 straipsnyje nustatytu terminu, tai laikytina, kad atsakovas tais pačiais pranešimais vekselio davėjui ir laiduotojui pranešė, kad vekselis iki mokėjimo dienos nėra apmokėtas ĮPVĮ 47 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad ĮPVĮ 47 straipsnio 6 dalis numato, kad šiame straipsnyje nurodytu laiku nepranešęs, asmuo savo teisių nepraranda. Tokia įstatymo nuostata reiškia, kad vekselio turėtojui nėra privalomas antrasis (papildomas) pranešimas vekselio davėjui ir laiduotojui dėl vekselio neapmokėjimo. Įstatymas nenurodo kokiu būdu vekselis turi būti pateiktas apmokėti vekselio davėjui, o pagal ĮPVĮ 47 straipsnio 4 dalį pranešti galima bet kuria forma, net ir grąžinant vekselį. Todėl vekselio pateikimas apmokėti registruotu laišku yra tinkamas ĮPVĮ 40 ir 47 straipsnių nuostatų įgyvendinimas.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantais, kad pareiga apmokėti vekselį neapsiriboja vien tik formalaus veiksmo atlikimu (laiško išsiuntimu), o ji turi būti įvykdyta realiai, t.y. įteikta, tačiau tai paneigtų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (CK 1.5 str., CPK 3 str. 1 d.), nes skolininkas galimai vengtų priimti jam siunčiamus ĮPVĮ 40 ir 47 straipsniuose nurodytus dokumentus, nors ir žinodamas, jog išduodamas vekselį, įgijo prievolę atsiskaityti su kreditoriumi per vekselyje nurodytą terminą.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ĮPVĮ detaliai nereglamentuota, kur vekselis turi būti pateiktas apmokėti, šie klausimai tik iš dalies sureguliuoti ĮPVĮ 6 ir 29 straipsniuose. Pagal ĮPVĮ 6 straipsnį vekselis gali būti pateiktas apmokėti trečiojo asmens gyvenamojoje vietoje (buveinėje), neatsižvelgiant į tai, ar ši vieta yra toje vietovėje, kur yra mokėtojo gyvenamoji vieta (buveinė), ar kitoje vietovėje. Nagrinėjamu atveju 2010-07-19 parastajame neprotestuotiname vekselyje nurodyta jo apmokėjimo vieta AB SEB bankas, banko kodas – 70440, a/s Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 14). Taigi byloje vekselio pateikimo apmokėti vietos nurodymas tapo reikšmingas, sprendžiant klausimą dėl asmens procesinės pareigos įrodyti, kad vekselis nebuvo pateiktas apmokėti jame nurodytu adresu. Proceso pareigą įrodyti, jog vekselis nebuvo pateiktas mokėti turi ieškovai (ĮPVĮ 48 str. 2 d., CPK 178 str.). Taigi ieškovų argumentai, kad vekselio turėtojo 2010-09-03 pranešimai vekselio davėjui ir laiduotojui negalėjo būti pripažįstami vekselio pateikimu apmokėti pagal ĮPVĮ 40 straipsnio prasmę, nepagrįsti, nes ieškovai nepaneigė ĮPVĮ 48 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintą vekselio pateikimo apmokėti prezumpciją.
Apeliantai nurodo, kad teismas neįvertino tai, jog notarė, išduodama vykdomąjį įrašą, neįsitikino, kiek ieškovas D. Š. yra skolingas atsakovui, tačiau dėl apelianto argumento teisėjo kolegija nepasisako, kadangi šios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Be to, bylos duomenys tvirtina, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme yra nagrinėjama byla dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumo (b.l. 135,140).
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantų apeliacinio skundo argumentu, kad teismas vertindamas įrodymus pažeidė rungimosi ir lygiateisiškumo principus, nes ieškovai prašė teismo priimti ir prijungti papildomus įrodymus, patvirtinančius, kokia piniginės sumos dalis atsakovui yra sumokėta, o taip pat iš atsakovo išreikalauti įrodymus, patvirtinančius atsakovo ir ieškovo susirašinėjimą, apie pranešimų įteikimą ieškovams, netenkinti prašymai dėl liudytojų apklausos. Kaip nurodo patys ieškovai, ieškiniu jie prašė panaikinti vykdomąjį įrašą, kadangi buvo praleisti terminai vekseliui pateikti apmokėti, ieškovai nebuvo informuoti apie vekselio neapmokėjimą, o notarė, prieš išduodama vekselį, nepatikrino atsakovo pateiktų duomenų apie dalinį apmokėjimą, t.y. ieškovai visiškai nekėlė reikalavimų paskolos sutarties vykdymo pagrįstumui. Tuo tarpu ieškovai prašė teismo priimti ir prijungti papildomus įrodymus- mokėjimo nurodymą ir 2010-03-24 paskolos sutartį Nr. 1, kurie patvirtina, kokia piniginės sumos dalis atsakovui yra sumokėta, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų nurodomos aplinkybės nėra bylos nagrinėjimo dalykas ir ieškinio reikalavimai dėl šių aplinkybių byloje nebuvo pareikšti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tokius papildomus priimti kaip neturinčius reikšmės bylos išsprendimui. Taip pat ieškovų prašymas iškviesti apklausti liudytojus E. Š. ir G. B., kurie nurodytų aplinkybes, susijusias su vekselio pateikimu apmokėti ir pranešimų turiniu bei išsiuntimu pirmosios instancijos teismo irgi pagrįstai netenkintas, kadangi prašymų turinys nustatytas iš pateiktų pranešimų turinio, kurių išsiuntimą patvirtina registruoto pašto korespondencijos siuntų sąrašai, o ieškovo nurodyti kviečiamų liudytojų siekiamos patvirtinti aplinkybės yra nereikšmingos bylos nagrinėjimui. Teismo atsisakymas išreikalauti iš atsakovo dokumentus, patvirtinančius ieškovams prašymų įteikimą, teismo atmestas pagrįstai, nes ĮPVĮ 47 straipsnio nuostatos nustato, kad vekselio turėtojo pareigos pranešti pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims apie tai, kad vekselis nepamokėtas, tinkamo įvykdymo nesieja su tokio pranešimo įteikimu.
Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo posėdžio metu notarė teikė paaiškinimus prieš tai neprisiekusi, todėl jos paaiškinimai vertintini kritiškai. CPK 186 straipsnio 6 dalis numato, kad šalys ir tretieji asmenys prieš duodami paaiškinimus teismui turi prisiekti. Nors byloje ir nėra notarės priesaikos, tai nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kadangi minėtas sprendimas priimtas vadovautis ne tik išimtinai notarės paaiškinimais, bet ir byloje surinktų įrodymų visuma (CPK 185 str.).
Kiti ieškovų apeliacinio skundo argumentai ir motyvai taip pat nesudaro pagrindo teismo sprendimui skundžiamoje dalyje panaikinti arba pakeisti.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (CPK 320 str.).
Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovų D. Š. ir P. Š. atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“ naudai priteistina 2758,80 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (išlaidų dydis patvirtintas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, atitinka LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ dydžius) (CPK 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų D. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir P. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 1 379,40 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt devynis litus ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“ (į.k. 111750538) naudai.