Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. (M. B.) atstovo advokato Giedriaus Justo Baranausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutarimo, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 119 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 600 Eur (šešių šimtų eurų) bauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

II. Apeliacinio skundo ir teisiniai argumentai ir prašymai

2.1. Pirmoje skundo dalyje nurodomos procesinės rašytinių paaiškinimų teikimo aplinkybės, o antroje skundo dalyje – pateikiamos faktinės aplinkybės dėl akcininko R. J. kreipimosi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių M. B. su prašymu dėl dokumentų pateikimo bei šių dokumentų rengimo eiga.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

1. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-4-511/2023). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, naikinti jo apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra jokio pagrindo.

2. Šioje byloje M. B. pripažintas kaltu pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį dėl to, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pažeisdamas ABĮ 18 straipsnio 1 dalies reikalavimus, per nustatytą 7 dienų nuo akcininko reikalavimo dėl informacijos pateikimo gavimo dienos terminą nepateikė akcininkui R. J. prašomos informacijos, o, būtent: 1) Bendrovės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos už 2023 m.; 2) Bendrovės tarpinio balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos už 2024 m.; 3) Bendrovės turto sąrašo 2023 m. ir 2024 m.; 4) Bendrovės kreditorių ir debitorių sąrašų, su detalizuotomis sumomis, 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2024 m. gruodžio 31 d.; 5) visų Bendrovės akcininkų susirinkimo sprendimų už 2022 m., 2023 m. ir 2024 m.) apie UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nagrinėjamu atveju iš esmės nėra ginčo dėl to, kad M. B. gavo akcininko R. J. įgalioto atstovo prašymą per 7 dienų terminą pateikti prašomus finansinius dokumentus bei to, jog per įstatyme numatytą terminą prašomi dokumentai nebuvo pateikti. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, vienas pagrindinių argumentų nurodoma tai, kad M. B. laiku negalėjo pateikti akcininko R. J. prašomų finansinių dokumentų dėl to, jog buhalterė T. P., būtent kuriai ši užduotis buvo pavesta, netinkamai vykdė savo darbo funkcijas ir neparengė šių dokumentų, kas, anot apelianto, reiškia, kad M. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas tokiems argumentams neturi pagrindo pritarti.

4. Akcininkų neturtinė teisė gauti apie bendrovę ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją įgyvendinama tokia tvarka: 1) akcininkas ar jo įgaliotas atstovas kreipiasi raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo, bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vieno iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje nurodytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-697/2016, 2AT-40-489/2018, 2AT-16-976/2021, 2AT-3-387/2022).

5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. J., atstovaujamas įgaliotojo asmens Evaldo Pocevičiaus, 2025 m. sausio 17 d. kreipėsi į Bendrovę su reikalavimu pateikti prašomus Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus (1 t., b. l. 8). Į tokį prašymą Bendrovės direktorius M. B. atsakė 2025 m. sausio 21 d. el. laišku, kuriame nurodė, kad pavedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei T. P. parengti finansinę atskaitomybę, tačiau ruošiant šiuos dokumentus, juose nustatytos klaidos, kurias buhalterė turėjo ištaisyti, todėl prašomi dokumentai dar nėra paruošti. Taip pat pažymėjo, kad nuo vakar, t. y. 2025 m. sausio 20 d., nutraukė darbo santykius su buhaltere T. P. dėl abejotino apskaitos tvarkymo, todėl buhalterines paslaugas teiks nauja buhalterė, kuri paruoš akcininko prašomus dokumentus (1 t., b. l. 60). Taigi per nustatytą terminą akcininkui R. J. nebuvo pateikti visi dokumentai. Kaip teisme nurodė R. J. atstovas, balansai ir pelno (nuostolių) ataskaita už 2023 m. ir už 2024 m. buvo pateikti tik 2025 m. kovo 7 d. el. paštu. Bendrovės turto sąrašo reikalavimas yra iš dalies patenkintas, yra pateiktas išrašas iš Nekilnojamo turto registro apie turimus turtinius vienetus ir nurodyta, kad informacija apie kitą turtą bus pateikta pasirašius tam tikrą įpareigojimą neatsikleisti informacijos ir kt. (1 t., b. l. 97-104), visgi esamu atveju reikalavimas dėl dokumentų pateikimo yra įgyvendintas jau pilnai (1 t., b. l. 165-170).

6. Kaip minėta, apeliaciniame skunde teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. B. savo atostogų laikotarpiu, dokumentų pateikimo funkciją buvo delegavęs buhalterei T. P., kuri esą vykdė šį pavedimą ir rinko akcininko R. J. prašomus dokumentus. Tokiu būdu, apelianto atstovo nuomone, pats direktorius veikė apdairiai ir tinkamai, o atsakomybė už dokumentų nepateikimą tenkanti būtent buhalterei kaip kitam atsakingam asmeniui pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto atstovo argumentu neturi pagrindo sutikti ir laiko jį teisiškai nepagrįstu.

7. Visų pirma, ANK 119 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta juridinio asmens vadovo ar kito atsakingo asmens pareiga pateikti informaciją akcininkui, tačiau tai nereiškia, kad atsakomybė už dokumentų nepateikimą automatiškai pereina juridinio asmens darbuotojui ar asmeniui, kuriam pavesta atlikti šią užduotį. Vadovas, būdamas aukščiausios grandies įmonės valdymo subjektas, visais atvejais išlaiko kontrolę bei atsakomybę už įmonės tinkamą veikimą ir teisinių pareigų vykdymą, net jei tam tikros funkcijos yra deleguotos pavaldiniams. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad dokumentų parengimas dar nereiškia jų pateikimo akcininkui – įstatyme įtvirtinta pareiga yra pateikti dokumentus, t. y. užtikrinti, kad akcininkas faktiškai juos gautų, o ne tik pradėti jų rinkimą. Skunde pateikta informacija ir duomenys iš buhalterinės programos „(duomenys neskelbtini)“ tik patvirtina, kad buhalterė galimai rinko akcininko R. J. prašomus dokumentus, tačiau, kaip minėta, prašomi dokumentai nebuvo laiku perduoti akcininkui, dalis jų el. paštu pateikta tik 2025 m. kovo 7 d., o tokių aplinkybių įvertinimas yra esminis sprendžiant apie administracinės atsakomybės buvimą.

8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad dėl buhalterės T. P., kuri, pabrėžiama, buvo susijusi su R. J., aplaidumo dokumentai akcininkui nebuvo parengti ir pateikti laiku. Kadangi R. J. ir iki 2025 m. sausio 7 d. reikalavimo buvo kreipęsis į Bendrovę dėl finansinių dokumentų pateikimo, tikinama esą akcininkas iš buhalterės T. P. yra gavęs prašomus dokumentus, kadangi, nustačius klaidas buhalterės rengtuose finansinės atskaitomybės dokumentuose, vėliau sekė šiuo metu vykstantys teisminiai procesai. Prie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. B. paaiškinimų pateikti priedai (el. laiškai) išties patvirtina, kad dar iki akcininko R. J. 2025 m. sausio 7 d. reikalavimo M. B. laiškais bendravo su buhaltere T. P., nurodydamas, kad jos siųstose ataskaitose yra fiksuotos klaidos, pavyzdžiui, Bendrovės apskaitoje yra pažymėta, kad 2023 m. sausio 31 d. buvo gauta paskola iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (143 529,03 Eur) (1 t., b. l. 42–51, 52-96), tačiau, kaip teisingai pažymima skundžiamame apylinkės teismo nutarime, šie dokumentai nėra susiję su nagrinėjamo administracinio nusižengimo dalyku. Be to, pažymėtina, kad 7 dienų terminas pateikti prašomus dokumentus akcininkui suėjo 2025 m. sausio 24 d., o M. B., kaip pats nurodo siųstame el. laiške R. J., su buhaltere T. P. darbo teisinius santykius nutraukė dar nesuėjus reikalavimo pateikti dokumentus terminui (2025 m. sausio 20 d.). Atsižvelgiant į tai, kad dar iki 2025 m. sausio 7 d. akcininko R. J. reikalavimo M. B. buhalterės T. P. pateiktuose finansinės atskaitomybės dokumentuose fiksavo klaidas, kurios, kaip teigiama buvo išimtinai naudingos R. J. valdomai įmonei, o, nustačius apskaitos klaidas, vengė jas ištaisyti, galima spręsti, kad M. B., kaip Bendrovės vadovas, turėjo, juo labiau, atidžiau rūpintis, kad reikiami dokumentai būtų surinkti ir pateikti, o ne tikėtis, kad tokią pareigą įvykdys buhalterė, kuri, kaip pats nurodė, nesugebėjo atlikti dar anksčiau pavestų užduočių. Įvertinus tai, kad dokumentai R. J. nebuvo laiku pateikti, o vadovas nesiėmė realių priemonių užtikrinti jų perdavimą laiku, darytina pagrįsta išvada, jog jis netinkamai įvykdė įstatyminę pareigą, dėl ko jam pagrįstai taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį.

9. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo teiginiais esą pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymus apklausti buhalterę T. P., pažeidė pareigą būti aktyviam ir visapusiškai ištirti bylą. Neginčytina, kad teismas turi būti aktyvus, jis privalo apklausti asmenis, galinčius padėti nustatyti svarbias bylos aplinkybes bei pašalinti esančias abejones. Vis dėlto esamu atveju reikšminga tai, kad M. B. inkriminuotas pažeidimas yra susijęs su vadovo – juridinio asmens atstovo – tiesiogine pareiga įgyvendinti akcininko teisę gauti informaciją apie bendrovę. Ši atsakomybė yra asmeninė ir neišvengiama – vadovas negali būti atleistas nuo atsakomybės vien dėl to, kad pavedė funkcijas kitiems asmenims, ypač kai šie asmenys nėra atsakingi už teisinių pareigų vykdymą išoriniams subjektams (šiuo atveju – akcininkui). Be kita ko, kaip nurodyta anksčiau, buhalterės darbo teisiniai santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasibaigė anksčiau nei suėjo akcininko pareikšto reikalavimo terminas. Visa tai sudaro pagrindą spręsti, kad skundžiamą nutarimą priėmęs teismas pagrįstai netenkino prašymo apklausti buhalterę T. P. (tokio būtinumo nematė ir apeliacinės teismas, atitinkamai nekviesdamas minėto asmens į posėdį ir nerengdamas žodinio bylos nagrinėjimo), o apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu tėra bandymas vadovo atsakomybę perkelti kitam asmeniui, kuris nei teisiškai, nei faktiškai nebuvo atsakingas už administracinių pareigų įgyvendinimą Bendrovės vardu.

10. Atsižvelgdamas į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino M. B. kaltu padarius ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

11. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su skundžiamu nutarimu paskirta administracine nuobauda. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas administracinės nuobaudos dydį, neatsižvelgė į visas jos skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl paskirta nuobauda yra per griežta.

12. Administracinė nuobauda yra skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). ANK 34 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Taigi asmeniui skiriamos baudos dydis, vertinant nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, yra skaičiuojamas nuo sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkio.

13. ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą, kad, be kita ko, už įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta bauda nuo 480 Eur iki 3 000 Eur. Nagrinėjamu atveju yra visiškai akivaizdu, kad M. B. buvo paskirta bauda, kurios dydis yra ženkliai mažesnis už galimą skirti baudos vidurkį, nustatytas bauda iš esmės yra artima minimaliam įstatymo numatytam baudos dydžiui.

14. Skirdamas administracinę nuobaudą, pirmosios instancijos apylinkės teismas įvertino, kad M. B. (neveikimu) padarė administracinį nusižengimą – pažeidė kito asmens (akcininko) neturtinę teisę laiku gauti su įmone susijusius dokumentus, nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgta į tai, kad nors M. B. anksčiau nebuvo baustas pagal ANK 119 straipsnį, tačiau jam ne kartą taikyta administracinė atsakomybė, be kita ko, ir už juridinio asmens vadovo funkcijų netinkamą vykdymą (1 t., b. l. 108-57), dėl ko ir nagrinėjamas nusižengimas nevertintas kaip atsitiktinis. Kita vertus, skundžiamame nutarime atsižvelgta, kad bylos nagrinėjimo metu asmuo ėmėsi priemonių ištaisyti padarytą pažeidimą, pateikė akcininkui reikalaujamą informaciją. Visos šios aplinkybės, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo, įvertintos teisingai. Papildomai pažymėtina, kad nors nagrinėjamas nusižengimas padarytas neveikimu (t. y. neatlikus reikalaujamų veiksmų), M. B. kaltės nepripažino ir atsakomybę siekė perkelti buhalterei, visgi reikšminga tai, kad reikalaujami dokumentai galiausiai buvo pateikti, nors, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, administracinės atsakomybės ir nešalina. Svarbu pažymėti, kad parinkdamas baudos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į pateiktus duomenis apie M. B. turtinę padėtį. Nors proceso metu ir akcentuojama, kad M. B. darbo užmokestis per beveik ketverius metus siekė tik 553 Eur, dėl ko paskirta 600 Eur dydžio bauda vertinama kaip neproporcinga, vis dėlto pagrįstai atsižvelgta į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kaip Bendrovės vadovas, savo sprendimu nustatė jam mokėtino darbo užmokesčio dydį, kuriam neabejotinai įtakos turėjo sumažintas darbo krūvis (tik 4 darbo valandos per mėnesį) (1 t., b. l. 168–169), be to, M. B. vadovauja ne vienai įmonei ir gauna kitų – papildomų pajamų. Tokiu būdu apylinkės teismas vertino nesant objektyvaus pagrindo manyti, kad bauda jam būtų nepakeliama ar neatitiktų jo faktinės turtinės padėties. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes – tiek nusižengimo pobūdį, tiek asmens atsakomybės vengimą, tiek anksčiau fiksuotus panašaus pobūdžio pažeidimus – teismas skyrė proporcingą administracinę nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad paskirta nuobauda yra pernelyg didelė ir skirti ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą, ar, juo labiau, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ypač, įvertinus tai, kad M. B. anksčiau, anaiptol, ne kartą baustas už juridinio asmens vadovo funkcijų neatlikimą arba netinkamą atlikimą, kas rodo pastarasis nedaro kritiškų išvadų, nepakankamai atsakingai vertina savo pareigas, dėl ko ir nagrinėjamas administracinis nusižengimas pagrįstai įvertintas ne kaip atsitiktinis.

15. Be kita ko, apeliaciniu skundu prašoma M. B. priteisti visas jo patirtas teisinių paslaugų išlaidas, tačiau, įvertinus tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgalioto atstovo apeliacinis skundas, jį išnagrinėjus apeliacine tvarka, šia nutartimi yra atmestinas, atitinkamai spręstina nesant teisinio pagrindo tenkinti tokį pašymą. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos (ANK 666 straipsnio 1 dalis), o nagrinėjamu atveju paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, administracinėn atsakomybėn patrauktas M. B. neturi teisės į išlaidų, patirtų dėl įgaliotų atstovų dalyvavimo procese, atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. B. (M. B.) atstovo advokato Giedriaus Justo Baranausko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.