Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui O. K., jo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Petrauskui

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei A. R.

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

- panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2020-05-20 d. pakartotinį atsisakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta pritarti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Projekto rengimui bei atsisakyta išduoti reikalavimus Projektui rengti;

- panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020-07-24 d. sprendimą (raštą) Nr. (duomenys neskelbtini);

- jeigu bus pripažinta, kad praleistas apskundimo terminas, tai atnaujinti praleistą terminą ginčyti šiuos administracinius aktus;

- įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per vieną mėnesį nuo galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos pritarti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Projekto rengimui ir išduoti reikalavimus Projektui rengti;

- priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas- 100 Eur žyminio mokesčio (b.l. 4-5).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2020-03-03 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ buvo priimtas sprendimas pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020-05-27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2020-05-20 d. pateikė pakartotinį atsisakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakė pritarti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Projekto rengimui bei atsisakė išduoti reikalavimus Projektui rengti (toliau -Skundžiamas sprendimas).

Dėl šios priežasties Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakė tęsti apie 1041 kv. m ploto žemės sklypo (įskaitant įsiterpusį plotą) (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūras.

Skundžiamame 2020-05-20 d. Sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti du tokio atsisakymo pagrindai: 1) norimas suformuoti žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu minėtų teisės aktų nuostatų prasme; 2) projektuojamas kaip įsiterpęs valstybinės žemės sklypas patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusių savininkų turėtos žemėvaldos ribas.

Kadangi tokie atsisakymo tenkinti ieškovo prašymą pagrindai buvo neabejotinai nepagrįsti, tai ieškovas atsisakymą apskundė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT).

Nacionalinė žemės tarnyba prie NŽT 2020-07-24 d. sprendimu (raštu) Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė ieškovo skundą, sprendimą motyvuojant tuo, kad ieškovo pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu, kadangi jis neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio reikalavimų.

Be to, ieškovas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kaip ir buvo nurodyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020-07-24 d. sprendime (rašte) Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos administracinis teismo 2020-08-28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 13-4863-811/2020 buvo atsisakyta priimti ieškovo skundą motyvuodamas tuo, kad jis neteismingas administraciniam teismui bei išaiškino, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą Lietuvos Respublikos CPK nustatyta tvarka.

Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje numatytos dvi alternatyvios sąlygos, kurioms esant. įsiterpęs valstybinės žemės sklypas gali būti parduotas be aukciono: 1) kai įsiterpusio žemės sklypo plotas neviršija 0,04 ha (šiuo konkrečiu atveju); 2) kai įsiterpusio žemės sklypo plotas gali viršyti 0,04 ha, tačiau žemės sklypą sudaro siaura juosta (kai jos plotis neviršija 10 metrų), šlaitai (kai žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių) ar grioviai (kai žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų).

Be to, tenkinamos ir kitos Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio sąlygos. Kaip matyti, pareiškėjo prašomas prijungti valstybinės žemės sklypas yra įsiterpęs tarp jo privataus žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini)(kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), o taip pat (duomenys neskelbtini) gatvės ir gali būti sujungiamas su pareiškėjo žemės sklypu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, analizuodamas Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio teisinį reglamentavimą 2014-10-09 d. Nutarime Nr. KT44-N12/2014 yra pažymėjęs, kad „Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste taip pat paminėtinos kai kurios reikšmingos Kelių įstatymo (2002 m. spalio 3 d. redakcija) nuostatos: „Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme“ (2 str. 3 d.)“; „Gatvė – kelias ar jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje, paprastai turintis pavadinimą“ (2 str. 2 d.);“.

Taigi, ieškovo prašomas prijungti valstybinės žemės sklypas yra įsiterpęs tarp jo privataus žemės sklypo ir suformuoto miško ūkio paskirties žemės sklypo bei inžinerinio statinio - gatvės.

Kita būtina sąlyga, nurodyta Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje, kad šiame plote negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų. Kaip matyti pagal pridedamą ieškovo prašomo prijungti valstybinės žemės sklypo planą žemės sklypas yra pernelyg mažas – tik apie 310 kv.m., pernelyg siauras - nuo 9,1 m. iki 11,2 m. ir netaisyklingos formos, jis iš vienos pusės ribojasi su ieškovui dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini)Vilnius, o iš kitos pusės ribojasi su miško plotu, trečioje pusėje su (duomenys neskelbtini) gatve, ketvirtoje pusėje su pravažiavimu į kitą žemės sklypą, be to, ieškovas į savo žemės sklypą galėtų patekti tik per šį žemės sklypą, nes kitokių patekimų nėra suformuota, per prašomą prijungti žemės sklypą nutiestos visos inžinerinės komunikacijos, visas žemės sklypas yra inžinerinių komunikacijų apsaugos zonos, dėl ko tokio žemės sklypo naudojimas kaip atskiro, būtų ne tik neracionalus, bet ir neįmanomas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2020-03-03 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nustatė, kad yra pradedamas rengti apie 1041 kv. m ploto teritorijos, kurioje yra 731 kv. m ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir apie 310 kv. m įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas, formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas - sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo (toliau - ir Projektas). Taigi, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas įsakyme nurodė, kad ginčo žemės sklypas atitinka tik vieną kriterijų norint parduoti valstybinę žemę kaip įsiterpusį žemės sklypą (laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo).Taip pat šiame įsakyme Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas pavedė Žemės tvarkymo ir administravimo skyriui nustatyta tvarka kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl Projekto rengimo reikalavimų pateikimo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2020-03-12 d. raštu, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Vilniaus miesto skyrių dėl reikalavimų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti pateikimo.

Vilniaus miesto skyrius 2020-03-16 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė išduoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, kadangi projektuojamas kaip įsiterpęs žemės sklypas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktyje nustatytos įsiterpusio žemės sklypo sąvokos.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2020-04-16 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pakartotinio prašymo išduoti reikalavimus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui“ pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto skyrių su prašymu išduoti reikalavimus Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.

Vilniaus miesto skyrius 2020-05-20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pakartotino atsisakymo pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ informavo ieškovą, kad įvertinus tai, kad šalimais siekiamo įsigyti žemės sklypo esantis laisvos valstybinės žemės plotas – (duomenys neskelbtini) draustinis – nėra privačios nuosavybės objektas, išnuomotas valstybinės žemės sklypas (gatvių) ar miškų sklypas (plotas), taip pat vadovaujantis LVAT suformuota praktika, daro išvadą, kad ginčo žemės sklypas neatitinka vienos iš aukščiau nurodytos kumuliatyvios sąlygos - žemės sklypas laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų. Tai reiškia, jog ginčo žemės sklypas neatitinka tiek Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 4 p., tiek Taisyklių 2.15 punkte įtvirtintų įsiterpusio žemės sklypo kriterijų, todėl pareiškėjų norimas suformuoti žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu minėtų teisės aktų nuostatų prasme, be to, projektuojamas kaip įsiterpęs valstybinės žemės sklypas patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusių savininkų turėtos žemėvaldos ribas, todėl Vilniaus miesto skyrius nepritaria žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Projekto rengimui bei atsisako išduoti reikalavimus Projektui rengti.

NŽT, išnagrinėjusi ieškovo skundą, 2020-07-24 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Jūsų skundo“ atsisakė tenkinti ieškovo skundą nurodydamas, jog esama faktinė situacija niekaip neatitinka kriterijų, įtvirtintų, visų pirma, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 str. 5 d. 4 p., visų antra, nesuderinama su reikalavimais numatytais Nutarimo 2.15 papunktyje. Todėl, pagal minėto Nutarimo 2.15 papunkčio reikalavimus, toks (Jūsų pageidaujamas įsigyti) laisvas valstybinės žemės sklypas negali būti formuojamas ir be aukciono parduodamas, kaip įsiterpęs žemės sklypas bei pažymėjo, kad Skyrius, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis kitos paskirties valstybinės žemės sklypų perleidimą skundžiamuose sprendimuose pagrįstai atsisakė išduoti reikalavimus Projekto rengimui.

Vadovaujantis NŽT prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001-06-14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“ 1 p., NŽT yra Lietuvos Respublikos valstybės institucija, kuri įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse. Žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad NŽT yra visos valstybinės žemės patikėtinė, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 str. 2 d. nurodyta, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Lietuvos Respublikos CK, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 4 p. reglamentuota, kad „valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio - šių sklypų savininkams“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas) 2.15 papunktyje nurodyta, kad „laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha - kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas“. Vadovaujantis minėta Nutarimo nuostata, įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys. Kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha. Įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą.

Atsakovo nuomone, žemės plotas įsiterpusio žemės sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: žemės plotas turi nesiriboti su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo ir šis žemės plotas turi būti ne didesnis nei 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis yra. Tačiau pastaroji sąlyga netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

Remiantis Žemės įstatymo 10 str. 7 d., kurioje nurodyta, kad „valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė“ bei šią nuostatą įgyvendinančiu Nutarimu Nr. 692, darytina išvada, kad nauji valstybinės žemės sklypai yra parduodami bendra tvarka – aukciono būdu, o tam, kad būtų galima valstybinės žemės sklypą įsigyti lengvatine tvarka (be aukciono) turi egzistuoti atitinkamos teisinės ir faktinės aplinkybės. Be to pažymėtina, kad ši išskirtinė valstybinės žemės pardavimo tvarka (pardavimas ne aukciono būdu) negali būti vertinama ir aiškinama plečiamai. Tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti tokios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, kurie apibrėžti Nutarimo 2.15 punkte.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas valstybinės žemės sklypų pardavimo ne aukciono tvarka teisinį reguliavimą, yra nurodęs, kad asmens subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta kai, yra įvykdomos atitinkamos kumuliatyvios sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų; 2) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 3) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose, 4) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (LVAT 2014-09-29 d. nutartis adm.byloje Nr. A-43 8-1063/2014, 2015-03-31 d. nutartis adm.byloje Nr. A-1480-662/2015, 2016-07-29 d. nutartis adm.byloje Nr. A-3999-858/2016, 2017-06-26 d. nutartis adm.byloje Nr. A-648-552/2017). Tačiau, ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu, netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos (LVAT 2014-09-29 d. nutartis adm.byloje Nr. A-438-1063/2014).

Tik jeigu žemės sklypas atitinka minėtą visetą sąlygų, tada jį galima parduoti kaip įsiterpusį žemės sklypą. Taigi, vien Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodomos aplinkybės, kad ginčo teritorijoje nėra įmanomas racionalaus žemės sklypo formavimas dar nereiškia, kad teritorija atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką (turi atitikti visus tris reikalavimus ar bent vieną išimtį).

Išnagrinėjus pateiktą Projekto schemą M 1:1000 buvo nustatyta, kad formuojamo kaip įsiterpusio žemės sklypo vakarinės kraštinės dalis ribojasi su laisva valstybine žeme, nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas, todėl jis neatitinka visų sąlygų, kurios turi būti įgyvendintos, kad šis plotas atitiktų įsiterpusio žemės sklypo sąvoką. Taip pat formuojamas žemės sklypas nepatenka į išimčių sąrašą, nes jis nelaikytinas siaura juosta, kadangi jo plotis svyruoja nuo 9 m iki 12 m.

Akcentuotina, kad asmens subjektinė teisė - įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta, kai įvykdomos atitinkamos sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu; 2) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose; 3) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (LVAT 2015-03-31 d. nutartis adm.byloje Nr.A- 1480-662/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas, o šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais - ir yra imperatyvūs. Todėl visais atvejai, sprendžiant, ar pagrįstai buvo perleistas privačion nuosavybėn valstybinės žemės sklypas, būtina įvertinti, ar toks sandoris atitiko teisės aktuose nustatytų kriterijų visumą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Byloje nėra ginčo, kad pagal valstybės įmonės „“Registrų centras“ duomenis 0,0731 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso: 0,0200 ha ploto ieškovui O. K., o 0,0531 ha ploto V. K., žemės sklypo paskirtis, naudojimosi būdas - kita, gyvenamosios teritorijos (b.l. 36-37).

Byloje nustatyta, kad 2019-11-18 d. ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu parengti 0,0731 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, tikslu sujungti įsiterpusį apie 0,031 ha valstybinės žemės plotą su besiribojančiu jam dalinės nuosavybės teisė priklausančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (b.l 47).

Kaip nustatyta, ieškovo prašymas buvo patenkintas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2020-03-03 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ buvo priimtas sprendimas pradėti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, nustatyta tvarka kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl nurodyto projekto rengimo reikalavimų pateikimo (b.l.43).

Vilniaus miesto savivaldybės administracija tiek 2020-03-12 d. raštu (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), tiek pakartotinai 2020-04-16 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pakartotinio prašymo išduoti reikalavimus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui“ kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl reikalavimų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui rengti pateikimo, tačiau NŽT Vilniaus miesto skyrius tiek 2020-03-16 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), tiek 2020-05-20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pakartotino atsisakymo pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ atsisakė išduoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, kadangi projektuojamas kaip įsiterpęs žemės sklypas neatitinka tiek Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 4 p., tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktyje nustatytos įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, be to, be to, projektuojamas kaip įsiterpęs valstybinės žemės sklypas patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusių savininkų turėtos žemėvaldos ribas, (b.l.6-15, 18-19).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020-05-27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas buvo informuotas apie atsakovės 2020-05-20 d. skundžiamą sprendimą bei atsisakė tęsti apie 0,1041 ha (0,0731 ha + 0,031 ha) ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūras.

2020-06-29 d. ieškovas pateikė NŽT skundą, kuriuo prašė 2020-05-20 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pakartotino atsisakymo pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ panaikinti.

NŽT 2020-07-24 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Jūsų skundo“ atsisakė tenkinti ieškovo skundą, atsisakymą motyvuojant tuo, kad ginčo žemės sklypas neatitinka tiek Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 4 p., tiek Taisyklių 2.15 punkte įtvirtintų įsiterpusio žemės sklypo kriterijų, todėl pareiškėjų norimas suformuoti žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu minėtų teisės aktų nuostatų prasme, be to, projektuojamas kaip įsiterpęs valstybinės žemės sklypas patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusių savininkų turėtos žemėvaldos ribas, todėl negali būti parduotas be aukciono, o NŽT Vilniaus skyrius skundžiamuose sprendimuose pagrįstai atsisakė išduoti reikalavimus Projekto rengimui.

Teismas, išklausęs šalių teisines argumentus ir ištyręs bylos medžiagą, konstatuoja, kad ieškinys nepagrįstas, todėl jį atmeta.

Kaip matyti š teismui pateiktų įrodymų, ieškovo prašomas prijungti 0,031 ha valstybinės žemės sklypas yra įsiterpęs tarp jo privataus 0,0731 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)(kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), o taip pat (duomenys neskelbtini) gatvės (b.l.16-17, 42, 49-50).

Ieškovo teigimu valstybinės žemės sklypas yra pernelyg mažas – tik 0,031 ha, pernelyg siauras - nuo 9,1 m. iki 11,2 m. ir netaisyklingos formos, iš vienos pusės ribojasi su ieškovui dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), o iš kitos pusės ribojasi su miško plotu, trečioje pusėje su (duomenys neskelbtini) gatve, ketvirtoje pusėje su pravažiavimu į kitą žemės sklypą, be to, ieškovas į savo žemės sklypą galėtų patekti tik per šį žemės sklypą, per prašomą prijungti žemės sklypą nutiestos visos inžinerinės komunikacijos, visas žemės sklypas yra inžinerinių komunikacijų apsaugos zonos, dėl ko tokio žemės sklypo naudojimas kaip atskiro, būtų ne tik neracionalus, bet ir neįmanomas.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamai bylai aktualus teisinis reglamentavimas, o būtent, kad civilinius santykius dėl įsiterpusių žemės sklypų pardavimo reguliuoja Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 10 str. 5 d., naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, kurių 2.15 papunktis taikomas nagrinėjamam ginčui.

Žemės įstatymo 10 str. 5 d. numato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono: jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai. Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (šio Įstatymo 6- 7 str.).

Taigi, tam, kad žemės sklypas būtų pripažintas įsiterpusiu jis turi atitikti šiuos kriterijus: 1. būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų; 2. neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio; 3. žemės sklypo dydis turi būti nustatytas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.

Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio pirmoji pastraipa nustato, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.

Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys.

Taigi, žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: 1. žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis yra; 2. jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3. žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau, ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu, netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Be to, žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju), šis žemės plotas turi būti įsiterpęs: 1. arba tarp privačių žemės sklypų; 2. arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų; 3. arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų.

Bylos duomenimis, ginčo žemės sklypas ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Ši aplinkybė, remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, pati savaime reiškia, kad toks žemės plotas negali būti laikomas įsiterpusiu, išskyrus atvejus, jei šį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.

Teismas iš esmės sutinka su atsakovės argumentais, išdėstytais atsiliepime į ieškinį bei teisminio nagrinėjimo metu, taip pat ieškovo nurodyta teismų praktika, kuri nagrinėjamu atveju gerai išplėtota, pvz. kad asmens subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinama, kai yra įvykdomos atitinkamos kumuliatyvios sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų; 2) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 3) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,05 ha - kitose teritorijose; 4) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2014-09-29 nutartis adm.byloje Nr. A-438- 1063/2014).

Laisvos valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytas sąlygas, neatitinkantis tokių sąlygų žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-10-04 d. nutartis adm.byloje Nr. eA-675-822/2018).

Pažymėtina, kad valstybinės žemės sklypo, įsiterpusio tarp valstybinės žemės sklypo ir privataus žemės sklypo, pardavimas ne aukciono tvarka, yra išimtis iš bendrojo reguliavimo.

Žemės pardavimu lengvatine tvarka yra siekiama užtikrinti racionalaus žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo naudojimą bei papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014-10-09 nutarimas, 20.2 papunktis). Tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinę žemę, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai, kitu atveju būtų paneigtos jau aukščiau nurodytos būtinosios sąlygos pripažinti žemės sklypą įsiterpusiu. Laisvos valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytas sąlygas, neatitinkantis tokių sąlygų žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas. Be to asmuo, pretenduojantis įsigyti tokį žemės sklypą, turi būti gretimo sklypo savininku. Šio teisinio santykio objekto ir subjekto paminėti požymiai yra tos būtinos prielaidos, be kurių egzistavimo negalimas ir pačios asmens subjektinės teisės atsiradimas. Egzistuojant nurodytoms prielaidoms bei įvykdžius minėtas sąlygas, gali būti teisėtai įgyvendinta asmens subjektinė teisė - įgyti savo nuosavybėn be aukciono valstybinį žemės sklypą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-10-04 d. nutartis adm.byloje Nr. eA-675-822/2018).

Nagrinėjamu atveju NŽT nustatė, kad formuojamo kaip įsiterpusio žemės sklypo vakarinės kraštinės dalis ribojasi su laisva valstybine žeme, nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas, todėl jis neatitinka visų sąlygų, kurios turi būti įgyvendintos, kad šis plotas atitiktų įsiterpusio žemės sklypo sąvoką. Be to, formuojamas žemės sklypas nepatenka į išimčių sąrašą, nes jis nelaikytinas siaura juosta, kadangi jo plotis svyruoja nuo 9 m iki 12 m.

Taigi, atsakovė pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo O. K. prašymą dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo pardavimo ne aukciono tvarka, motyvuodama tuo, kad prašomas parduoti žemės sklypas pagal Nutarimo Nr. 692 galiojančią 2.15 papunkčio redakciją neatitinka įsiterpusio sklypo kriterijų, todėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto procedūros negalėjo būti pradėtos.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad 0,031 ha valstybinis žemės sklypas patenka į iki 1940 metų nacionalizacijos buvusių savininkų M. ir A. R. turėtos žemėvaldos ribas, o pretendentams nuosavybės teisių atkūrimas nėra baigtas, be to, galimas nuosavybės teisių atkūrimas natūra, kuris yra prioritetinis palyginus su kitais nuosavybės atkūrimo būdais.

Teismas sutinka su atsakovės NŽT išsakytu argumentu, kad valstybinės žemės ploto pripažinimas įsiterpusiu žemės sklypu gali pažeisti ir asmenų, pretenduojančių į buvusių savininkų M. ir A. R. nuosavybės teisių atkūrimą turėtoje žemėje, teises.

Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad ginčo teritorijoje nėra įmanomas racionalaus žemės sklypo formavimas dar nereiškia, kad teritorija atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką (turi atitikti visus tris reikalavimus ar bent vieną išimtį).

Pažymėtina ir tai, kad teisėtumo principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-14 nutartis adm.byloje Nr. A502-1037/2010, 2008-06-12 nutartis adm.byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartis adm.byloje Nr. A756-422/2009). Tai reiškia, kas NŽT privalo atsižvelgti į ginčo žemės sklypo pardavimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą administraciniuose aktuose ir turi pareigą juo vadovautis.

Nagrinėjamu atveju nėra skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d., todėl ieškinys atmestinas.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, jei ginčo žemės sklypas nebus grąžintas buvusiems savininkams, ieškovas turės teisę nurodytą ginčo sklypą įsigyti tik aukciono būdu. Atsakovo atstovės teigimu teisminio nagrinėjimo metu, šiuo metu aukcionas dėl šio žemės sklypo pardavimo nepaskelbtas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Dėl ieškinio senaties

Atsakovas prašo nagrinėjamoje byloje taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti.

Svarstant atsakovo motyvus dėl senaties termino, teismas atsižvelgia į tai, kad CK 1.126 str. reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs.

ABTĮ 29 str. 1 d. numato, kad tais atvejais, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.), t.y. nagrinėjamu atveju ieškinio senatį reikalauja taikyti atsakovas NŽT.

Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos: nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d. ) Nagrinėjamoje byloje ginčo sprendimas priimtas 2020-07-24 d., o ieškinys teismui pateiktas 2020-09-18 d., priimtas teisėjos rezoliucija -2020-09-21 d. (b.l. 1), t.y. beveik po dviejų mėnesių, ir ieškinio senaties terminas yra praleistas.

Kaip nustatyta byloje, 2020-08-27 d. ieškovas O. K. nepraleisdamas vieno mėnesio apskundimo termino (2020-07-27 d. raštu informuojant Vilniaus savivaldybės administracijai) kreipėsi į Lietuvos administracinį apygardos teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2020-05-20 d. pakartotinį atsisakymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-07-24 d. sprendimą (raštą) Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes skundžiamame sprendime buvo numatyta tokia apskundimo tvarka (b.l. 19).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020-08-28 d. nutartimi O. K. skundas nebuvo priimtas, konstatuojant, kad jis teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui (b.l. 20-21).

2020-09-18 d. ieškovas O. K. kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą su analogišku ieškiniu, buvo užvesta civilinė byla Nr. 2-32550-545/2020.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), bet subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokė ar turėjo suvokti, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (LAT 2008-10-06 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011-11-18 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-34/2011.).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad tuo atveju, kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai, įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką - patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (LAT 2015-07-24 d. nutartis civv.byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (LAT 2007-10-29 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009-10-22 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2010-04-13 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010-12-10 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-516/2010).

Ieškinio senaties termino pradžia sietina ne su nutarimų įteikimo momentu, bet sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie aptariamus nutarimus momentu (CK 2.82 str. 4 d.) (Vilniaus apygardos teismo 2018-03-15 d. nutartis civ.byloje Nr. 2A-94-910/2018)..

Kasacinio teismo išaiškinta, kad tai, jog ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas ieškinio reikalavimams atmesti, reiškia, kad tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, jog šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (LAT 2008-08-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3- 317/2008).

Nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad ieškovas O. K. buvo aktyvus, kreipėsi laiku į Vilniaus apygardos administracinį teismą, vėliau į Vilniaus apylinkės teismą vieno mėnesio laikotarpyje, siekdamas apskųsti atsakovo sprendimus. Šios aplinkybės yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ieškinio reikalavimams pateikti.

Ieškovas patyrė 100 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovo sumokėtas 100 Eur žyminis mokestis jam nepriteistinas ieškinį atmetus.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,65 Eur.

CPK 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo pakeitime Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2015-01-01) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96, 259, 268, 270 str. teismas,-

nusprendžia:

ieškovo O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą atnaujinti praleistą terminą ginčyti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2020-05-20 d. pakartotinį atsisakymą Nr. (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020-07-24 d. sprendimą (raštą) Nr. (duomenys neskelbtini) tenkinti ir nurodytą terminą atnaujinti.

Ieškovo O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.