Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1033-855/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-20
Bylos Nr.: 2A-1033-855/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-26728-2020-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andrius Verikas, Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė
Ieškovas: O. K.
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

2.1.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1033-855/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26728-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.4.; 3.2.4.4.; 3.3.1.18.1

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) O. K. (O. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo O. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas O. K. kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba, Tarnyba, NŽT) 2020 m. gegužės 20 d. pakartotinį atsisakymą Nr. 49SDŽ-363-(14.49.136 E.), kuriuo atsisakyta pritarti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Projekto rengimui bei atsisakyta išduoti reikalavimus Projektui rengti; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. liepos 24 d. sprendimą (raštą) Nr. I SS-1369 (8.5.); 3) jeigu bus pripažinta, kad praleistas apskundimo terminas, atnaujinti praleistą terminą ginčyti šiuos administracinius aktus; 4) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą per vieną mėnesį nuo galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos pritarti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Projekto rengimui ir išduoti reikalavimus Projektui rengti; 5) priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

2.1. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašė parengti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))(toliau – Žemės sklypas) formavimo ir tvarkymo projektą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu (toliau – Projektas), nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2020 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. A30-495/20 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ buvo priimtas sprendimas pradėti rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

2.2. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. gegužės 27 d. raštu Nr. A51-70175/20(2.14.2.4-ŽF.M) informavo, kad Nacionalinės žemės tarnyba 2020 m. gegužės 20 d. pateikė pakartotinį atsisakymą Nr. 49SDŽ-363-(14.49.136 E.), kuriuo atsisakė pritarti Žemės sklypo Projekto rengimui bei atsisakė išduoti reikalavimus Projektui rengti (toliau -Skundžiamas sprendimas). Dėl šios priežasties Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakė tęsti apie 1041 kv. m ploto Žemės sklypo, įskaitant įsiterpusį plotą, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūras.

2.3. Skundžiamame 2020 m. gegužės 20 d. Sprendime Nr. 49SDŽ-363-( 14.49.136 E.) nurodyti du tokio atsisakymo pagrindai: 1) norimas suformuoti žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu teisės aktų nuostatų prasme; 2) projektuojamas kaip įsiterpęs valstybinės žemės sklypas patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusių savininkų turėtos žemėvaldos ribas. Kadangi tokie atsisakymo tenkinti ieškovo prašymą pagrindai buvo nepagrįsti, ieškovas atsisakymą apskundė Nacionalinei žemės tarnybai, kuri 2020 m. liepos 24 d. sprendimu (raštu) Nr. 1 SS-1369-(8.5.) atmetė ieškovo skundą, motyvuojant tuo, kad ieškovo pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu, kadangi jis neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Nutarimo Nr. 692) 2.15 papunkčio reikalavimų.

2.4. Ieškovas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kaip ir buvo nurodyta Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. liepos 24 d. sprendime (rašte), tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 13-4863-811/2020 buvo atsisakyta priimti ieškovo skundą, motyvuojant tuo, kad jis neteismingas administraciniam teismui bei išaiškinant, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

2.5. Ieškovo prašomas parduoti valstybinės žemės sklypas neviršija Nutarime Nr. 692 nustatytos maksimalios 0,04 ha ploto ribos, t. y. atitinka alternatyvią pirmąją sąlygą, todėl pareiškėjas turi teisę įgyti be aukciono prašomą parduoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. Be to, tenkinamos ir kitos Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio sąlygos - pareiškėjo prašomas prijungti valstybinės žemės sklypas yra įsiterpęs tarp jo privataus žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), o taip pat inžinerinio statinio - (duomenys neskelbtini)gatvės ir gali būti sujungiamas su pareiškėjo žemės sklypu. Kita būtina sąlyga, nurodyta Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje, kad šiame plote negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (sklypų), kadangi sklypas yra pernelyg mažas – tik apie 310 kv. m, pernelyg siauras - nuo 9,1 m. iki 11,2 m., ir netaisyklingos formos, jis iš vienos pusės ribojasi su ieškovui dalinės nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu, o iš kitos pusės ribojasi su miško plotu, trečioje pusėje su (duomenys neskelbtini) gatve, ketvirtoje pusėje su pravažiavimu į kitą žemės sklypą, be to, ieškovas į savo žemės sklypą galėtų patekti tik per šį žemės sklypą, nes kitokių patekimų nėra suformuota; per prašomą prijungti žemės sklypą nutiestos visos inžinerinės komunikacijos, visas žemės sklypas yra inžinerinių komunikacijų apsaugos zonos, dėl ko tokio žemės sklypo naudojimas, kaip atskiro, būtų ne tik neracionalus, bet ir neįmanomas.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti ieškovo O. K. ieškinį kaip nepagrįstą.

4. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Tarnyba 2020 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 49SDŽ-363-(14.49.22E.) „Dėl pakartotino atsisakymo pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ informavo ieškovą, kad įvertinus tai, kad šalimais siekiamo įsigyti žemės sklypo esantis laisvos valstybinės žemės plotas – draustinis – nėra privačios nuosavybės objektas, išnuomotas valstybinės žemės sklypas (gatvių) ar miškų sklypas (plotas) neatitinka tiek Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte, tiek Nutarimo 2.15 punkte įtvirtintų įsiterpusio žemės sklypo kriterijų, todėl pareiškėjo norimas suformuoti žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu minėtų teisės aktų nuostatų prasme, be to, projektuojamas kaip įsiterpęs valstybinės žemės sklypas patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusių savininkų turėtos žemėvaldos ribas, todėl Vilniaus miesto skyrius nepritaria Žemės sklypo Projekto rengimui bei atsisako išduoti reikalavimus Projektui rengti.

Šalies argumentai

4.2. Atsakovė, išnagrinėjusi 2020 m. birželio 29 d. ieškovo pateiktą Tarnybai skundą, 2020 m. liepos 24 d. raštu Nr. lSS-1369-(8.5.) „Dėl Jūsų skundo“ atsisakė tenkinti ieškovo skundą nurodydama, jog esama faktinė situacija niekaip neatitinka kriterijų, įtvirtintų aukščiau minėtų teisės aktų reikalavimų ir todėl toks laisvas valstybinės žemės sklypas negali būti formuojamas ir be aukciono parduodamas, kaip įsiterpęs žemės sklypas.

4.3. Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas valstybinės žemės sklypų pardavimo ne aukciono tvarka teisinį reguliavimą, yra nurodęs, kad asmens subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta kai, yra įvykdomos atitinkamos kumuliatyvios sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų; 2) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 3) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose; 4) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų. Tik jeigu žemės sklypas atitinka minėtą visetą sąlygų, tada jį galima parduoti kaip įsiterpusį žemės sklypą. Taigi, vien Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodomos aplinkybės, kad ginčo teritorijoje nėra įmanomas racionalaus žemės sklypo formavimas dar nereiškia, kad teritorija atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką (turi atitikti visus tris reikalavimus ar bent vieną išimtį).

4.4. Formuojamo, kaip įsiterpusio žemės sklypo, vakarinės kraštinės dalis ribojasi su laisva valstybine žeme, nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas, todėl jis neatitinka visų sąlygų, kurios turi būti įgyvendintos, kad šis plotas atitiktų įsiterpusio žemės sklypo sąvoką. Taip pat formuojamas žemės sklypas nepatenka į išimčių sąrašą, nes jis nelaikytinas siaura juosta, kadangi jo plotis svyruoja nuo 9 m iki 12 m.

4.5. Norimas formuoti 310 kv. m žemės sklypas patenka į iki 1940 metų nacionalizacijos buvusių savininkų M. ir A. R. turėtos žemėvaldos ribas, o pretendentams nuosavybės teisių atkūrimas nėra baigtas, todėl šioje teritorijoje būtų galimas nuosavybės teisių atkūrimas natūra. Vadinasi, nagrinėjamu atveju valstybinės žemės ploto pripažinimas įsiterpusiu žemės sklypu, gali pažeisti ir asmenų, pretenduojančių į buvusių savininkų M. ir A. R. nuosavybės teisių atkūrimą turėtoje žemėje, teises.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimu atnaujino ieškovui praleistą terminą ieškinio reikalavimams pateikti; ieškovo O. K. ieškinį atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas, siekdamas apskųsti atsakovės sprendimą, buvo aktyvus, t. y. laiku kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, vėliau į Vilniaus miesto apylinkės teismą vieno mėnesio laikotarpyje, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ieškinio reikalavimams pateikti.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo pardavimo ne aukciono tvarka, kadangi prašomas parduoti žemės sklypas pagal Nutarimo Nr. 692 galiojančią 2.15 papunkčio redakciją neatitinka įsiterpusio sklypo kriterijų (formuojamo kaip įsiterpusio žemės sklypo kraštinės dalis ribojasi su laisva valstybine žeme, nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas), todėl Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo Projekto procedūros negalėjo būti pradėtos. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog Žemės sklypas ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, pati savaime reiškia, kad toks žemės plotas negali būti laikomas įsiterpusiu, išskyrus atvejus, jei šį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.

8. Be to, atsižvelgiant į tai, kad 0,031 ha valstybinis žemės sklypas patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusių savininkų M. ir A. R. turėtos žemėvaldos ribas, o pretendentų nuosavybės teisių atkūrimas nėra baigtas, į tai, kad galimas nuosavybės teisių atkūrimas natūra yra prioritetinis, palyginus su kitais nuosavybės atkūrimo būdais, pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad valstybinės žemės ploto pripažinimas įsiterpusiu žemės sklypu gali pažeisti asmenų, pretenduojančių į buvusių savininkų M. ir A. R. nuosavybės teisių atkūrimą turėtoje žemėje, teises.

9. Teismas sprendė, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, jog ginčo teritorijoje nėra įmanomas racionalus žemės sklypo formavimas dar nereiškia, kad teritorija atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, kadangi žemės sklypas turi atitikti visus tris reikalavimus ar bent vieną išimtį.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliantas (ieškovas) O. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti pilna apimtimi.

11. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

11.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad apelianto prašomas suprojektuoti apie 310 kv. m ginčo valstybinės žemės sklypas neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje nustatytų reikalavimų. Minėto Nutarimo 2.15 papunktyje numatytos dvi alternatyvios sąlygos, kurioms esant, įsiterpęs valstybinės žemės sklypas gali būti parduotas be aukciono, todėl šiuo atveju apelianto prašomas prijungti valstybinės žemės sklypas, nors ir neatitinka antrosios sąlygos (kai įsiterpusio žemės sklypo plotas gali viršyti 0,04 ha, tačiau žemės sklypą sudaro siaura juosta (kai jos plotis neviršija 10 metrų), šlaitai (kai žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių) ar griovos (kai žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovos viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų)), tačiau atitinka alternatyvią pirmąją sąlygą (kai įsiterpusio žemės sklypo plotas neviršija 0,04 ha). Kadangi įsiterpusio valstybinio žemės sklypo plotas yra tik 310 kv. m. atsižvelgiant į tai, apeliantas turi teisę įgyti be aukciono prašomą prijungti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą.

Šalies argumentai

11.2. Apelianto prašomas prijungti valstybinės žemės sklypas yra įsiterpęs tarp jo privataus Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), o taip pat (duomenys neskelbtini)gatvės, todėl šis sklypas laikytinas įsiterpusiu Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio prasme ir gali būti sujungiamas su apelianto privačiu Žemės sklypu. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad ginčo žemės sklypas ribojasi su atskiru žemės sklypu, nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Teismo nurodytas valstybinės žemės plotas yra šalia (duomenys neskelbtini) gatvės ir yra gatvės „raudonosios ribos“, tai yra jo kelkraštis, kas laikytina (duomenys neskelbtini) gatvės dalimi, todėl jis niekaip negali būti suformuotas atskiru žemės sklypu. Brėžinyje jis neteisingai atvaizduotas tik todėl, kad nebuvo tiksliai nustatytos (duomenys neskelbtini) gatvės ribos, į kurias šis žemės sklypas ir patenka, tačiau tai nėra pagrindas teigti, kad jis yra nesuformuotas laisvos valstybinės žemės sklypas.

11.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepaisė ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimų, kad keliu laikoma ne tik važiuojamoji kelio dalis, tačiau ir kelkraščiai, kelio griovos, želdynai, o gatvė taip pat laikoma keliu, esančiu miesto (šiuo ginčo atveju) gyvenamojoje teritorijoje, turinčiu pavadinimą. Nagrinėjamu atveju teismo nurodytas nesuformuotas laisvos valstybinės žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) gatvės kelkraštis, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės dalis. Taigi, apelianto prašomas prijungti valstybinės žemės sklypas yra įsiterpęs tarp apelianto privataus Žemės sklypo ir suformuoto miško ūkio paskirties žemės sklypo bei inžinerinio statinio – gatvės, todėl jis laikytinas įsiterpusiu Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio prasme ir gali būti sujungiamas su apelianto privačiu Žemės sklypu.

11.4. Apelianto prašomas prijungti valstybinės žemės sklypas yra pernelyg mažas – tik apie 310 kv. m, pernelyg siauras – nuo 9,1 m iki 11,2 m, ir netaisyklingos formos, jis iš vienos pusės ribojasi su apeliantui dalinės nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu, o iš kitos pusės ribojasi su miško plotu, trečioje pusėje su (duomenys neskelbtini) gatve, ketvirtoje pusėje su pravažiavimu į kitą žemės sklypą, be to, apeliantas į savo Žemės sklypą gali patekti tik per šį žemės sklypą, nes kitokių patekimų nėra suformuota. Taip pat per prašomą prijungti žemės sklypą nutiestos visos inžinerinės komunikacijos, visas žemės sklypas yra inžinerinių komunikacijų apsaugos zonos, dėl ko tokio žemės sklypo naudojimas kaip atskiro, būtų ne tik neracionalus, bet ir neįmanomas.

11.5. Neteisingi ir teismo argumentai, kad ginčo valstybinės žemės sklypas negali būti sujungtas su apelianto privačiu Žemės sklypu ir dėl to, kad jis patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusių savininkų turėtos žemėvaldos ribas, o pretendentų nuosavybės teisių atkūrimas nėra baigtas. Pareiškimų atkurti iki 1940 m. nacionalizuotą žemę pateikimo terminas jau yra pasibaigęs, tačiau nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą niekam nėra atkurtos, todėl nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo teiginiams, kad šis ginčo valstybinės žemės sklypas bus atkurtas natūra būsimiems savininkams arba jų įpėdiniams.

Atsiliepimas

12. Atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti apelianto apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

13. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

13.1. Apelianto Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio traktavimas, kad jame nurodytos sąlygos yra alternatyvios, yra klaidingas. Turi būti sąlygų visetas, t. y. visos sąlygos tenkinamos, arba turi būti bent viena išimtis (šlaitas, griovos, siaura juosta).

13.2. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad prašomas prijungti valstybinės žemės sklypas yra įsiterpęs tarp jo privataus Žemės sklypo ir suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo, o taip pat (duomenys neskelbtini) gatvės, kadangi įsiterpusio ginčo žemės sklypo vakarinės kraštinės dalis ribojasi su laisva valstybine žeme, be to, formuojamas žemės sklypas nepatenka į išimčių sąrašą, nes jis nelaikytinas siaura juosta, kadangi jo plotis svyruoja nuo 9 m iki 12 m.

13.3. Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje yra numatyti prioritetai (eilės tvarka), kaip turi būti naudojama likusi laisva valstybinė žemė. Atkūrimas natūra rikiuojamas pirmu valstybės prioritetu, o valstybinės žemės pardavimas rikiuojasi tik 11-12 numeriu. Kadangi norimas formuoti 310 kv. m žemės sklypas patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusių savininkų turėtos žemėvaldos ribas, o pretendentams nuosavybės teisių atkūrimas nėra baigtas, šis valstybinės žemės sklypo pripažinimas įsiterpusiu žemės sklypu gali pažeisti ir asmenų, pretenduojančių į buvusių savininkų nuosavybės teisių atkūrimą turėtoje žemėje, teises.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi nustatė atsakovei terminą pateikti teismui papildomus rašytinius paaiškinimus (taip pat ir pavaizduojant juos schematiškai), duomenis ir įrodymus (įskaitant VĮ "Registrų centras" Nekilnojamojo registro duomenis, kadastro bylas, planus, schemas ir pan.), nurodant: (i) tarp kokių konkrečiai žemės sklypų ar nesuformuotų valstybinės žemės plotų yra įsiterpęs ieškovo siekiamas įgyti 310 kv. m valstybinės žemės plotas, kokie objektai (sklypai, gatvės) supa ginčo plotą iš visų pusių (šiaurinės, rytinės, pietinės, vakarinės); (ii) kam konkrečiai nuosavybės teise priklauso suformuoti žemės sklypai (įskaitant minimą miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), - valstybei ar privatiems subjektams); (iii) kur konkrečiai ginčo žemės ploto atžvilgiu yra išsidėsčiusi (duomenys neskelbtini)gatvė ir kokios jos ribos; (iiii) kur konkrečiai ginčo žemės ploto atžvilgiu yra išsidėstęs atsakovės minimas nesuformuotos valstybinės žemės plotas (laisva valstybinė žemė), kokios tikslios tiek ieškovo siekiamo prijungti žemės ploto, tiek šalia galimai esančio nesuformuoto valstybinės žemės ploto ribos.

15. 2021 m. balandžio 13 d. atsakovė pateikė teismui tiek papildomus įrodymus – dokumentus, susijusius su ieškovo bei kitų suinteresuotų asmenų Tarnybai teiktais prašymais dėl ginčo valstybinės žemės ploto, jo naudojimo ir pan., su ieškovo nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini) g., su žemės plotais, supančiais ginčo valstybinės žemės plotą, o taip pat rašytinius paaiškinimus, kuriuose atsakovė išdėstė paaiškinimus į teismo iškeltus klausimus, susijusius su ginčo sklypais.

16. Atsižvelgiant į tai, kad pateikti rašytiniai paaiškinimai ir prie jų pridėti dokumentai atsakovės pateikti teismui pareikalavus, jie neabejotinai yra reikšmingi teisingam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui, sprendžiant apeliaciniame skunde keliamus klausimus dėl ginčo žemės sklypų, jais nėra nurodomos ir įrodinėjamos kokios nors naujos faktinės aplinkybės, o tik papildomai paaiškinamos bei pagrindžiamos jau ankščiau abiejų ginčo šalių iškeltos aplinkybės bei teisniai argumentai, todėl jie prijungiami prie bylos medžiagos ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ginčo esmės

17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad 0,0731 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso: 0,0200 ha ploto ieškovui O. K., o 0,0531 ha ploto V. K., žemės sklypo paskirtis, naudojimosi būdas - kita, gyvenamosios teritorijos. 2019 m. lapkričio 18 d. ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu parengti 0,0731 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projektą, siekdamas sujungti / prijungti įsiterpusį apie 0,031 ha valstybinės žemės plotą su besiribojančiu jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, teigdamas, jog laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Kaip nustatyta, ieškovo prašymas buvo patenkintas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2020 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. A30-495/20 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ buvo priimtas sprendimas pradėti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, nustatyta tvarka kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių dėl nurodyto projekto rengimo reikalavimų pateikimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija tiek 2020 m. kovo 12 d. raštu (reg. Nr. 49GJ-1355), tiek pakartotinai 2020 m. balandžio 16 d. raštu Nr. A51-51464/20(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl pakartotinio prašymo išduoti reikalavimus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui“ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių dėl reikalavimų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui rengti pateikimo, tačiau atsakovė tiek 2020 m. kovo 16 d. raštu Nr. SFP-4162-(14.49.36.), tiek 2020 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 49SDŽ-363-(14.49.22E.) „Dėl pakartotino atsisakymo pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ atsisakė išduoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, kadangi projektuojamas kaip įsiterpęs žemės sklypas neatitinka tiek Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktyje nustatytos įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, be to, projektuojamas kaip įsiterpęs valstybinės žemės sklypas patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusių savininkų turėtos žemėvaldos ribas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 27 d. raštu Nr. A51-70175/20(2.14.2.4-ŽF.M) ieškovas buvo informuotas apie atsakovės 2020 m. gegužės 20 d. skundžiamą sprendimą bei atsisakymą tęsti apie 0,1041 ha (0,0731 ha + 0,031 ha) ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūras. 2020 m. birželio 29 d. ieškovas pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai, kuriuo prašė 2020 m. gegužės 20 d. raštą Nr. 49SDŽ-363-(14.49.22E.) „Dėl pakartotino atsisakymo pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ panaikinti, tačiau Tarnyba 2020 m. liepos 24 d. raštu Nr. lSS-1369-(8.5.) „Dėl Jūsų skundo“ atsisakė tenkinti ieškovo skundą, atsisakymą motyvuodama tuo, kad ginčo žemės sklypas neatitinka tiek Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto, tiek Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintų įsiterpusio žemės sklypo kriterijų, todėl pareiškėjų norimas suformuoti žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu minėtų teisės aktų nuostatų prasme, be to, projektuojamas kaip įsiterpęs valstybinės žemės sklypas patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusių savininkų turėtos žemėvaldos ribas, todėl negali būti parduotas be aukciono, o Tarnyba skundžiamuose sprendimuose pagrįstai atsisakė išduoti reikalavimus Projekto rengimui.

20. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, prašė panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. gegužės 20 d. pakartotinį atsisakymą Nr. 49SDŽ-363-(14.49.136 E.), kuriuo atsisakyta pritarti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Projekto rengimui bei atsisakyta išduoti reikalavimus Projektui rengti, taip pat panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. liepos 24 d. sprendimą (raštą) Nr. I SS-1369 (8.5.) „Dėl Jūsų skundo“, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti ieškovo skundą, bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą per vieną mėnesį nuo galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos pritarti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , Projekto rengimui ir išduoti reikalavimus Projektui rengti.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį, konstatavęs, kad atsakovė pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl įsiterpusio valstybinio žemės sklypo pardavimo ne aukciono tvarka, kadangi prašomas parduoti valstybinės žemės sklypas pagal Nutarimo Nr. 692 galiojančią 2.15 papunkčio redakciją neatitinka įsiterpusio sklypo kriterijų, todėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo Projekto procedūros negalėjo būti pradėtos. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 0,031 ha valstybinis žemės sklypas patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusių savininkų M. ir A. R. turėtos žemėvaldos ribas, o pretendentams nuosavybės teisių atkūrimas nėra baigtas, be to, galimas nuosavybės teisių atkūrimas natūra, kuris yra prioritetinis, palyginus su kitais nuosavybės atkūrimo būdais.

22. Ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą pilnoje apimtyje, laikydamasis pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad apelianto prašomas prijungti 310 kv. m ginčo valstybinės žemės sklypas neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje nustatytų reikalavimų, taip pat, anot apelianto, teismas nepagrįstai nepaisė Konstitucinio Teismo išaiškinimų, dėl kurių tam tikri laisvi valstybinės žemės plotai gali būti traktuojami kaip įsiterpę žemės sklypai. Taigi, apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23. Nagrinėjamu atveju apeliantas laikosi pozicijos, kad pastarasis turi teisę lengvatine tvarka, t. y. be aukciono prijungti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, kaip atitinkantį Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje nustatytų reikalavimų: įsiterpusio žemės sklypo plotas neviršija 0,04 ha, konkrečiai - nagrinėjamu atveju sudaro 310 kv. m., ir tai savaime yra pakankamas pagrindas ieškovo reikalavimų tenkinimui. Su tokia pozicija, neatitinkančia nei imperatyvių teisės normų, nei susiformavusios jų aiškinimo bei taikymo praktikos, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

24. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalį valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio, šių sklypų savininkams. Vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi, valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė.

25. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte (2014 m. kovo 28 d. redakcija) nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.

26. Taigi, iš nurodyto valstybinės žemės pardavimo ne aukciono būdu teisinio reglamentavimo matyti, jog tam, kad asmuo galėtų, remdamasis šia tvarka, įgyti besiribojantį įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą (taip pat ir atlikti visus tam būtinus parengiamuosius veiksmus), turi egzistuoti šios jo teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, susiję tiek su pačiu teisinio santykio subjektu (asmeniu, kuris gali įgyti laisvos valstybinės žemės sklypą privačion nuosavybėn), tiek su objektu (laisvos valstybinės žemės plotu ar jo dalimi, galinčiu būti nuosavybės teisių perleidimo supaprastinta tvarka sandorio dalyku). Savo ruožtu nustatant, ar žemės plotas galėjo/gali būti parduotas be aukciono pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą, kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar, pradedant to žemės sklypo pardavimo procedūras, jis atitiko/atitinka sąlygas, nustatytas Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte.

27. Tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sisteminio aukščiau nurodytų teisės normų aiškinimo pagrindu, yra suformavę pakankamai gausią ir nuoseklią teismų praktiką dėl valstybinės žemės plotų, kurie laikytini įsiterpusiais, sampratos, ir jų pardavimo aukščiau nurodyta lengvatine tvarka (ne aukciono būdu) galimybių, pagal kurią valstybinės žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma (o ne kokia nors viena) šių sąlygų: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis yra; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Pastaroji sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Be to, žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju) šis žemės plotas turi būti įsiterpęs: 1) arba tarp privačių žemės sklypų; 2) arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų; 3) arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų). Pažymėtina, kad visos trys Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatytos valstybinės žemės pardavimo be aukciono sąlygos yra suformuluotos kaip savarankiškos, tarpusavyje nekonkuruojančios ir kumuliatyvios. Tai reiškia, kad Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatyta tvarka gali būti parduodami tik tie laisvos valstybinės žemės plotai, kurie atitinka visas tris aptariamas sąlygas, o jų neatitiktis nors vienai iš nurodytų sąlygų reikštų, kad tokie laisvos valstybinės žemės plotai negalėtų būti pripažinti turinčiais įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto teisinį statusą, dėl ko jie negalėtų būti suformuoti ir parduoti be aukciono. Kitaip tariant, tais atvejais, kai netenkinama bent viena iš aukščiau nurodytų sąlygų, asmuo nuosavybės teise be aukciono įgyti valstybinį žemės sklypą Žemės įstatymo ir Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatyta tvarka neturi teisės (žr., pvz., Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-322/2014; 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015; 2016 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3999-858/2016; 2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-268-261/2018; 2018 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-675-822/2018; 2018 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1196-438/2018; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1196-438/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513-969/2018; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-690/2019; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219/2020 ir kt.).

28. Atitinkamai nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad nesant bent vienos iš aukščiau nurodytų sąlygų, negali būti pradedamas ir tokio žemės sklypo projekto rengimas, išduodami reikalavimai jam rengti bei atliekami kiti parengiamieji tokio žemės sklypo įsigijimui veiksmai, kurių šiuo atveju siekia ieškovas.

29. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad asmuo lengvatinėmis sąlygomis galėtų įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai, o valstybinės žemės pardavimą reglamentuojančios Žemės įstatymo ir Nutarimo Nr. 692 nuostatos laikytinos imperatyviosiomis. Šiomis normomis, be kita ko, užtikrinamas viešasis interesas, kad parduodant valstybinę žemę visuomenė gautų maksimalią naudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-675-822/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad teisės normos, reglamentuojančios valstybinės žemės pardavimą, yra viešosios teisės normos, kurios įtvirtina imperatyvųjį teisinį reguliavimą, kai viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, yra draudžiama. Todėl sandoriai dėl valstybinės (savivaldybių) žemės perleidimo turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Kartu šio teisinio reglamentavimo imperatyvus pobūdis reiškia, kad sandoriai dėl valstybinės (savivaldybių) žemės perleidimo, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą, kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai ir negalioja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau - CK, 1.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471-611/2015; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-684/2017, 21 punktas; 2019 m. vasario 13 d. nutartis Nr. e3K-3-18-248/2019, 37 punktas; 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, 39, 40, 42 punktai).

30. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad 310 kv. m ploto valstybinės žemės plotas negali būti laikomas siaura juosta, šlaitu ar griova, dėl ko galėtų patektų į aukščiau nurodytuose teisės aktuose įtvirtintas išimtis, byloje nėra.

31. Kita vertus, iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų – Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. kovo 16 d. ir 2020 m. gegužės 20 d. raštų Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, 2020 m. liepos 24 d. rašto ieškovui, ieškovo pateikto 2019 m. lapkričio mėn. Teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio ir fotonuotraukos, atsakovės pateiktos ieškovo Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto schemos, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų ir kt., matyti, kad ieškovo siekiamas suformuoti, suprojektuoti ir vėliau lengvatine tvarka įsigyti žemės sklypas ribojasi su: 1) (duomenys neskelbtini) gatve ir jos raudonosiomis linijomis, patvirtintomis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2020 m. vasario 18 d. darbinio pasitarimo protokolu Nr. A17-145/20 (iš šiaurinės bei rytinės pusių); 2) ieškovui bei V. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini) (iš pietinės pusės); 3) Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiu bei atsakovės patikėjimo teise valdomu miškų ūkio paskirties žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (iš vakarinės pusės); 4) nesuformuotu valstybinės žemės plotu, t. y. laisva valstybine žeme, kuri nėra suformuota į atskirą žemės sklypą (sklypus) ir neturi tikslių ribų (iš vakarinės pusės).

32. Šių byloje esančių įrodymų nepaneigia ieškovo apeliacinio skundo teiginiai ir argumentai, jog valstybinės žemės plotas nesiriboja su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Atsakovės apeliacinės instancijos teismui papildomai pateiktų rašytinių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų visuma – Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. rugsėjo 14 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. NZT-ANR-P-533-2020, Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. gegužės 2 d. raštas O. K. bei V. K. „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ Nr. 49SFN-1841-(14.49.104), Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. sausio 13 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-14-(14.49.81.), iš kurių matyti, kad prie V. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, už jo sklypo ribos jo šeimos buvo pastatyti ir naudoti šiltnamis, vaikų žaidimų aikštelė, gyvatvorė, tinklo tvora būtent nesuformuotoje valstybinėje žemėje, ir ieškovo bei jo šeimos užimtas bendras valstybinės žemės plotas sudarė 611 kv. m (t. y. ne tik siekiamus prijungti 310 kv. m. valstybinės žemės ploto, bet ir kitą nesuformuotą, didesnę valstybinės žemės dalį), o taip pat Kadastro žemėlapio ištrauka, ieškovui priklausančio Namų valdos žemės sklypo ribų planas bei vaizdinės iliustratyvios situacijos schemos, taip pat medžiaga dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) - taip pat papildomai patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes dėl norimo prisijungti valstybinės žemės ploto buvimo vietos, apsupties ir pan., bei rodo, kad greta ieškovo siekiamo suformuoti ir prisijungti / įsigyti lengvatine tvarka 310 kv. m ploto iš tikrųjų yra ir kitas nesuformuotos valstybinės žemės plotas, t. y. ieškovo žemės sklypą supa ir nesuformuotos valstybinės žemės plotai.

33. Kadangi nagrinėjamu atveju nėra tenkinamos visos aukščiau teismo detaliai aptartos būtinos sąlygos, nėra galimybės asmeniui nuosavybės teise be aukciono įgyti valstybinį žemės sklypą Žemės įstatymo ir Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatyta tvarka, spręstina, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai atsisakė pateikti ieškovui jo žemės sklypo formavimo ir tvarkymo projektą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu reikalavimus, o ieškovo reikalavimai įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą išduoti reikalavimus, tokiu būdu sudarant sąlygas tokio sklypo projektui parengti tam, kad vėliau jis būtų įgyjamas nuosavybėn lengvatine tvarka (be aukciono), negali būti tenkinami, ir pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje byloje buvo pagrįstai atmesti.

34. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus bei prie jo pateiktus rašytinius įrodymus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą ir nurodė pakankamus argumentus, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apelianto (ieškovo) O. K. (O. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Giedrė ČėsnienėAndrius VerikasRenata Volodko