Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. L. (M. L.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties pagal pareiškėjo M. L. (M. L.) prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5399-637/2017, išnagrinėtoje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Naviteksa“ ieškinį atsakovui M. L. (M. L.) dėl žalos atlyginimo, suinteresuoti asmenys antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė, uždaroji akcinė bendrovė „ROME LAW“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

10. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

11. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti bei atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-5399-637/2017, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė šiuos rašytinius įrodymus: 1) 2025 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymo Nr. 1V-857 kopiją; 2) (duomenys neskelbtini) pilietybės priėmimo dokumentų kopiją; 3) VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašo kopiją; 4) VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro išrašo (su istorija) kopiją ir 5) VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo kopiją.

13. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Aptariama teisės norma įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis; taip pat tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

15. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų, atkreipia dėmesį, jog visus prašomus prijungti įrodymus, išskyrus 2025 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymo Nr. 1V-857 ir VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo kopijas, pareiškėjas jau buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo (DOK-36224), todėl nėra pagrindo tuos pačius įrodymus priimti pakartotinai.

16. Pasisakant dėl pareiškėjo prašomo prijungti VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo, pažymėtina, jog aptariamas dokumentas yra prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. e2-5399-637/2017, kurioje priimtas sprendimas už akių, todėl šis įrodymas taip pat nepriimtinas. Apelianto prašomas priimti 2025 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas Nr. 1V-857 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ taip pat nepriimtinas, kadangi aptariamą dokumentą M. L. (M. L.) turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui, nagrinėjant jo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Apie minėto įrodymo buvimą pareiškėjui turėjo būti žinoma dar iki skundžiamos nutarties priėmimo, todėl nėra teisinio pagrindo jį priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl proceso atnaujinimo instituto taikymo ir prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino

17. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, taikoma tik CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).

18. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principui. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tuomet, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (pavyzdžiui, 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo byloje Solomun prieš Kroatiją, peticijos Nr. 679/11, par. 47; 2007 m. sausio 18 d. sprendimo byloje Kot prieš Rusiją, peticijos Nr. 20887/03, par. 24).

19. Su prašymo atnaujinti procesą padavimu susiję CPK 368 straipsnyje įtvirtinti terminai: 1) trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią prašymą atnaujinti procesą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis) ir 2) penkerių metų naikinamasis terminas, skaičiuotinas nuo teismo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

20. Atskiruoju skundu pareiškėjas nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartimi, teigdamas jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, turėjo įvertinti aplinkybę, jog pareiškėjas jau daugiau nei 20 metų gyvena (duomenys neskelbtini), yra įgijęs kitos valstybės pilietybę, todėl neturėjo jokios realios galimybės sužinoti apie Lietuvoje nagrinėjamą civilinę bylą ir jo atžvilgiu priimtą sprendimą už akių. Apelianto manymu, teismas taip pat turėjo vadovautis protingumo ir teisingumo principais.

21. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-5399-637/2017 tenkino ieškovės BUAB „Naviteksa“ ieškinį ir priteisė iš atsakovo (pareiškėjo) 8 610,20 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei ir 193,73 Eur žyminį mokestį valstybei. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2017 m. gegužės 25 d. Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5399-637/2017 gautas 2025 m. gegužės 21 d. – praėjus beveik aštuoneriems metams po 2017 m. balandžio 24 d. teismo sprendimo už akių įsiteisėjimo.

22. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs šias faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju aktualus yra CKP 368 straipsnio 2 dalyje apibrėžto termino taikymas. Pagal CPK 368 straipsnio 2 dalį prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus.

23. CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, jog procesas atnaujinamas, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, arba kai Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėjamą peticiją išbraukia iš bylų sąrašo taikaus susitarimo ar vienašalės deklaracijos pagrindu, jeigu taikiu susitarimu ar vienašale deklaracija pripažįstama, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimais, nutartimis ar nutarimais civilinėse bylose buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir (ar) jos papildomuose protokoluose, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, nustatytos pareiškėjų teisės dėl Lietuvos Respublikos teismų sprendimų, nutarčių ar nutarimų civilinėse bylose.

24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų aplinkybių, kurioms netaikytinas penkerių metų naikinamasis terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti (CPK 368 straipsnio 2 dalis), nėra.

25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, jog tuo atveju, kai asmuo paduoda prašymą dėl proceso atnaujinimo, praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, jis kartu turi pateikti ir prašymą dėl šio termino atnaujinimo, nurodydamas jo praleidimo priežastis (CPK 78 straipsnio 2, 3 dalys). Nagrinėjamu atveju M. L. (M. L.) praleido ne trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti (CPK 368 straipsnio 1 dalis), kuris, esant svarbioms priežastims, gali būti atnaujintinas, o praleido penkerių metų naikinamąjį terminą, kurio atnaujinimo klausimas nagrinėjamu atveju apskritai nebegali būti spręstinas (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Būtent toks terminas įtvirtintas CPK 368 straipsnio 2 dalyje, kurį apeliantas praleido. Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos trukmė, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008).

27. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju apeliantas prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir atnaujinti procesą pateikė praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo teismo sprendimo už akių įsiteisėjimo, t. y. praleidęs įstatyme nustatytą naikinamąjį terminą. Vadovaujantis minėta CPK 368 straipsnio 2 dalimi, taip pat atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendimas už akių įsiteisėjo 2017 m. gegužės 25 d., todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo vėliausiai galėjo būti pateiktas iki 2022 m. gegužės 25 d.

28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir pareiškėjo prašymo pagrįstai netenkino. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, ši aplinkybė yra savarankiškas pagrindas jį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. CIK-585/2022).

29. Nors pareiškėjas atskirajame skunde nurodė priežastis, kurių pagrindu jis praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir jas sieja su aplinkybe, kad jau daugiau nei 20 metų gyvena (duomenys neskelbtini) ir nuo 2013 m. yra jos pilietis, todėl neturėjo jokios galimybė sužinoti apie Lietuvoje priimtą sprendimą už akių ir jo atžvilgiu pradėtą vykdyti vykdomąją bylą, tačiau teismas jų nelaiko išskirtine ar neįtikėtina teisine situacija, dėl ko galėtų būti atnaujintas naikinamasis penkerių metų terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007).

30. Kaip matyti iš bylos medžiagos, civilinėje byloje Nr. e2-5399-637/2017 apeliantui (atsakovui) nepavykus įteikti procesinių dokumentų jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), teisėjos 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi procesinius dokumentus pareiškėjui nutarta įteikti viešo paskelbimo būdu paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje atitinkamo turinio pranešimą. Todėl, net ir tuo atveju, jei, kaip teigia apeliantas, jis tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), jam nebuvo apribota galimybė paskelbto turinio pranešimą pamatyti, nes nėra duomenų, kad apeliantas neturėjo interneto prieigos. Be to, esant situacijai, jog, kaip nurodo pareiškėjas, jis išvyko iš Lietuvos Respublikos ir nuo 2005 m. nebeturėjo jokio ryšio su Lietuva, jis turėjo būti pakankamai apdairus, rūpestingas ir užtikrinti, kad prieinamuose duomenyse nebūtų nurodomas jo gyvenamosios vietos adresas Lietuvoje. Tuo tarpu iš byloje esančio 2016 m. vasario 17 d. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad pareiškėjo, kaip buvusio BUAB „Naviteksa“ vadovo, gyvenamosios vietos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Iš 2017 m. kovo 22 d. Gyventojų registro išrašo matyti, jog įrašo apie M. L. (M. L.) deklaruotą/apskaitytą gyvenamąją vietą nėra, t. y. Gyventojų registre nebuvo duomenų, kad pareiškėjas būtų deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), ar būtų netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės jam įgijus (duomenys neskelbtini) pilietybę. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismui, priimant sprendimą už akių, nekilo abejonių ir joms kilti nebuvo jokio pagrindo, kadangi duomenų, pagrindžiančių M. L. (M. L.) nutrūkusį ryšį su Lietuvos Respublika, nebuvo.

31. Esant nustatytoms aplinkybėms, detaliau į kitus apelianto argumentus, susijusius su jo nurodomomis aplinkybėmis, kurių pagrindu jis praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nepasisakytina, kadangi jie neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl užstato sumokėjimo

32. Suinteresuotas asmuo UAB „ROME LAW“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo įpareigoti apeliantą sumokėti 363,00 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Teigia, jog apeliantas pateikęs atskirąjį skundą piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir gali neatlyginti suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų.

33. CPK 95 straipsnio 3 dalis nustato, kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą. Užstato dydis nustatomas, užstatas grąžinamas, bylinėjimosi išlaidos iš užstato atlyginamos mutatis mutandis taikant šio Kodekso 795, 796, 797 ir 798 straipsnius.

34. Pasisakant dėl minėto suinteresuoto asmens prašymo, svarbu pažymėti, jog tokio pobūdžio prašymas – įpareigoti atsakovą sumokėti užstatą galimoms bylinėjimosi išlaidoms atsirasti, turėjo būti teikiamas pirmosios instancijos teismui, kuris pagal CPK 95 straipsnio 3 dalį ir turi kompetenciją nagrinėti tokius prašymus. Taip pat aptariamas prašymas turėjo būti pateiktas iki atitinkamo procesinio veiksmo atlikimo/procesinio dokumento – šiuo atveju atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo.

35. Nagrinėjamu atveju matyti, jog apeliantui pirmosios instancijos teismui pateiktus atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo 2025 m. gruodžio 29 d. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą Klaipėdos apylinkės teismui pateikė ir prašymą dėl užstato galimoms bylinėjimosi išlaidoms atsirasti sumokėjimo. Kaip priedai prie pateikto procesinio dokumento pridėti ir duomenys, pagrindžiantys suinteresuoto asmens patirtų 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą už advokato suteiktas paslaugas. Prašymo nagrinėjimas, kai šalis, teikianti atsiliepimą į atskirąjį skundą, faktiškai jau yra patyrusi atstovavimo išlaidų, yra nebeaktualus, nes pagal CPK 95 straipsnio 3 dalį taikomu užstatu ir siekiama užtikrinti ateityje galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi teikdamas prašymą dėl užstato sumokėjimo, aptariamas bylinėjimosi išlaidas suinteresuotas asmuo jau buvo patyręs, todėl tokio pobūdžio prašymas nebegali būti tenkinamas. Prašymą dėl užstato sumokėjimo suinteresuotas asmuo turėjo pateikti pirmosios instancijos teismui dar iki atsiliepimo į atskirąjį skundą padavimo. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens prašymas dėl užstato sumokėjimo netenkintinas. Teismas atkreipia UAB „ROME LAW“ dėmesį, jog atsižvelgiant į tai, kad jis iki bylos (atskirojo skundo) išnagrinėjimo pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų atlyginimo klausimas bus išspręstas šia nutartimi (CPK 93 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

36. Esant nustatytų aplinkybių visumai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo argumentai nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

38. Suinteresuotas asmuo UAB „ROME LAW“ pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, jog už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sumokėjo advokatui 363,00 Eur. Kadangi nagrinėjamu atveju apelianto atskirasis skundas netenkintas ir pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis palikta nepakeista, iš pareiškėjo (apelianto) priteistini 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui UAB „ROME LAW“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „ROME LAW“ prašymo dėl užstato sumokėjimo netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjo M. L. (M. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 363,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „ROME LAW“, juridinio asmens kodas 302783950.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.